https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.9
Changes in the psychoemotional state during the perinatal and
postpartum periods: literature review
Gabrielė Adomavičiūtė
1
, Enrika Davydovaitė
1
, Kristina Dambrauskienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Significant biochemical, hormonal and physiological changes during pregnancy change woman's
psychoemotional state. Mental problems can negatively affect not only women but also the future child, so it is
very important to pay attention of health professionals in order to achieve preventive measures and early diagnosis
of mental disorders in pregnant women.
Aim. To analyze and systematize the changes in the psychoemotional state of pregnant women, the main perinatal
mental disorders, their etiology, risk factors and aspects of treatment, described in the scientific literature.
Research material and methods. For the literature review scientific publications were searched in several
databases, using keywords: psychoemotional state, pregnancy, perinatal, postpartum period. The review included
55 articles.
Results. Perinatal mental illness includes disorders that occur during pregnancy or within one year after childbirth.
This is a wide-ranging group of disorders, including - anxiety, depression, mania, psychosis, etc. The greatest
influence on the psychoemotional state is the changes in reproductive hormones, inflammatory responsethyroid
hormones, hypothalamic-pituitary-adrenal axis activity, 5-hydroxyindolacetic acid and cortisol concentrations.
The main risk factors: bad habits, lack of social support, personality, sociodemographic, economic and obstetric
risk factors.
Conclusion. Early identification and diagnosis of a changed mental state is associated with a greater likelihood
of successful treatment and less consequences for the mental state of both the mother and the child. To achieve
the best results, the care of pregnant women must be complex, carried out by a competent team of interdisciplinary
specialists.
Keywords: psycho-emotional state, pregnancy, perinatal period, postpartum period, pospartum depression.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (6), p. 74-86, https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.9
74
Psichoemocinės būklės pokyčiai perinataliniu bei pogimdyminiu
laikotarpiais: literatūros apžvalga
Gabrielė Adomavičiūtė
1
, Enrika Davydovaitė
1
, Kristina Dambrauskienė
2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Psichiatrijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Nėštumo metu vykstantys reikšmingi biocheminiai, hormoniniai bei fiziologiniai pokyčiai keičia ne tik
moters rutiną bet ir psichoemocinę būklę. Be tinkamos diagnostikos ir psichologinės paramos, psichikos
problemos gali neigiamai paveikti ne tik nėščiąsias, jų partnerius, bet ir būsimą vaiką, tad labai svarbu atkreipti
sveikatos specialistų dėmesį, siekiant prevencinių priemonių realizavimo bei ankstyvos nėščiųjų psichikos
sutrikimų diagnostikos.
Tikslas. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinėje literatūroje aprašomus nėščiųjų psichoemocinės būklės pokyčius,
jų etiologiją, rizikos veiksnius bei gydymo aspektus.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga atlikta vykdant mokslinių publikacijų paiešką keliose
duomenų bazėse, naudojant raktažodžius: psichoemocinė būklė, nėštumas, perinatalinis periodas, pogimdyminis
laikotarpis. Į apžvalgą įtraukti 55 straipsniai, atitikę paieškos kriterijus.
Rezultatai. Perinatalinėms psichikos ligoms priskiriamai sutrikimai, pasireiškiantys nėštumo metu arba per
vienerius metus po gimdymo. Tai plataus spektro sutrikimų grupė, kuriai priskiriama nerimo, depresijos, manijos,
ūmios psichozės ir kt. psichikos sutrikimai. Remiantis statistika, pogimdyminę depresiją yra patyrusios 1 iš 7
moterų. Didžiausią įtaką psichoemocinei būklei turi reprodukcinių hormonų, uždegiminio atsako, skydliaukės
hormonų, pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies veiklos bei, 5-hidroksiindolacto rūgšties ir kortizolio
koncentracijos pokyčiai. Remiantis atliktais tyrimais, galima išskirti perinataliniu ir pogimdyminiu laikotarpiais
psichoemocinės būklės pablogėjimą lemiančias rizikos veiksnių grupes: žalingi įpročiai, socialinės paramos
stygius, asmenybės bruožai, sociodemografiniai, ekonominiai bei akušeriniai rizikos veiksniai.
Išvados. Ankstyvas pasikeitusios psichikos būklės identifikavimas ir diagnozavimas siejamas su didesne
sėkmingo gydymo tikimybe bei mažesnėmis pasekmėmis tiek motinos, tiek vaiko psichikos būklei. Norint
pasiekti geriausių rezultatų, nėščiųjų priežiūra turi būti kompleksiška, vykdoma kompetentingų tarpdisciplininių
specialistų komandos.
Raktažodžiai: psichoemocinė būklė, nėštumas, perinatalinis periodas, pogimdyminis laikotarpis, pogimdyminė
depresija.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
75
1. Įvadas
Nėštumas - tai vienas svarbiausių įvykių moters
gyvenime, dažnai apibūdimas kaip jaudulio, laukimo
ir reikšmingų pokyčių laikotarpiu. Deja, nėštumo
metu moters kūne vykstantys reikšmingi
biocheminiai, hormoniniai bei fiziologiniai pokyčiai
neišvengiamai keičia ne tik moters įprastą rutiną, bet
ir psichoemocinės būklės pusiausvyrą. Todėl net ir
esant fiziologiškai normaliai ir sklandžiai nėštumo
eigai, moteris tampa psichologiškai pažeidžiamesnė
nei buvo iki nėštumo, o tai gali turėti įtakos jos
gyvenimo kokybei bei psichikos sveikatai [1]. Šiuo
laikotarpiu keičiasi būsimų tėvų psichologinė būsena,
jie turi sąlyginai ribotą laiką suvokti, jog kūdikiui
gimus, keisis ne tik jų kasdienybė, bet ir
psichosocialiniai vaidmenys gyvenime, o tai neretai
sukelia prieštaringus jausmus ar net baimę [2].
Tyrimų duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais
metais po gimdymo (perinataliniu laikotarpiu),
psichikos sveikatos problemų turi kas penkta moteris
ir vienas iš dešimties vyrų. Remiantis Jungtinėse
Amerikos Valstijose atlikto tyrimo duomenimis,
pogimdyminę depresiją yra patyrusios 1 iš 7 pagim-
džiusių moterų, o pirmą kartą pagimdžiusioms moti-
noms pogimdyminės depresijos rizika yra 7,4 kartus
didesnė [3]. Tos moterys, kurios anksčiau sirgo
pogimdymine depresija, turi 50 % tikimybę, kad ji
vėl pasireikš būsimo nėštumo metu. Jungtinės
Karalystės mokslininkai pateikė duomenis, kurie dar
labiau skatina susimąstyti: atlikę konfidencialų visų
neseniai pagimdžiusių motinų mirčių tyrimą, nustatė,
jog 10 % mirčių pogimdyminiu laikotarpiu įvyko dėl
savižudybės, o 12 % – dėl kitų priežasčių, susijusių
su psichinės būklės pokyčiais (pvz. atsitiktinio
perdozavimo) [4]. Remiantis šia statistika bei
daugelyje pasaulio šalių atliktais psichikos sveikatos
tyrimais, pastebima, jog visuomenėje ši problema opi
ir vis dar išlieka psichologinės pagalbos trūkumas,
tiek nėštumo metu, tiek ir laikotarpiu po gimdymo.
Be tinkamos diagnostikos, įvertinimo ir psicho-
loginės paramos, psichikos sveikatos problemos gali
neigiamai paveikti ne tik nėščiąsias, jų partnerius, bet
ir būsimą vaiką perinataliniu laikotarpiu. Tyrimais
pagrįsta, jog moters emocinė ir psichinė gerovė yra
vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių normalų
nėštumą bei tolimesnę vaiko psichoemocinę raidą
[5]. Todėl itin svarbu atkreipti tyrėjų bei sveikatos
specialistų dėmėsį, siekiant prevencinių priemonių
realizavimo bei ankstyvos nėščiųjų psichikos
sutrikimų diagnostikos. Atsižvelgiant į problemos
aktualumą, straipsnyje apžvelgsime nėštumo metu
vykstančius organizmo biologinius pokyčius, pagrin-
dinius perinatalinio laikotarpio psichikos sutrikimus,
rizikos veiksnius, kurie gali lemti jų pasireiškimą, bei
esminius psichologinės pagalbos ir gydymo aspektus.
2. Metodika
Literatūros apžvalga buvo atlikta vykdant mokslinių
publikacijų paiešką PubMed, ScienceDirect bei
ClinicalKey duomenų bazėse, naudojant raktažo-
džius: psichoemocinė būklė, nėštumas, perinatalinis
periodas, pogimdyminis laikotarpis. Į apžvalgą buvo
įtraukti 55 straipsniai, kurie atitiko paieškos krite-
rijus. Dauguma jų - publikuoti 10 m. laikotarpyje
(2013–2023). Į literatūrinę apžvalgą neįtrauktos
publikacijos, parašytos ne anglų kalba.
3. Tyrimo rezultatai
3.1. Psichoemocinės būklės vertinimo aspektai
nėštumo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje
Būsimos mamos nėštumo metu susiduria su plačiu
psichologinę įtampą sukeliančių stresogeninių
veiksnių diapozonu [6]. Tai apima fizinius, kūno
svorio bei apetito pokyčius, socialinių vaidmenų
pasikeitimą ir dar daugybę kitų. Todėl liūdesys,
nerimas ar kitos neigiamos emocinės išraiškos gali
būti priskiriamos prie normalių psichikos būklių.
Dauguma nėščiųjų jaučia nerimą, pyktį ar net baimę,
laukiantis ar jau susilaukus kūdikio. Šios natūraliai
patiriamos emocijos neturėtų būti iš karto
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
76
priskiriamos patologinei būsenai, nes iki šiol nėra
mokslinių įrodymų, jog teigiami ar neigiami
psichologiniai išgyvenimai turi tiesioginės įtakos
smegenų veiklos disfunkcijai. Taip pat prenataliniai
psichikos pasikeitimai trunka sąlyginai trumpą laiką,
todėl būtų neprofesionalu, be tikslingo ištyrimo bei
nuoseklaus stebėjimo, diagnozuoti psichikos ligą.
Tad, vertinant nėščiųjų bei neseniai pagimdžiusių
moterų emocinės būklės pakitimus, ypatingai svarbu
neskubėti patologizuoti būklės, o priešingai, atsi-
žvelgti į individualų klinikinį atvejį ir psichoemocinę
būklę vertinti kritiškai.
3.2. Perinatalinės psichikos ligos ir jų diagnostika
Perinatalinėms psichikos ligoms priskiriamai sutriki-
mai, kurie atsiranda nėštumo metu arba per vienerius
metus po gimdymo [4]. Laikotarpis po gimdymo,
kuomet gali pasireikšti psichikos sutrikimai, yra
diskutuotinas, vis dėl to dauguma autorių nurodo
laikotarpį nuo 4 savaičių iki 3 mėn. po gimdymo.
Perinataliniai sutrikimai yra gan plataus spektro
sutrikimų grupė, kuriai priskiriami nerimo, depresi-
jos, manijos, ūmios psichozės ir kt. sutrikimai. Be to,
sutrikimai, buvę iki nėštumo arba pasikartojantys
kartu su sutrikimais, pasireiškusiais nėštumo metu
arba po gimdymo, priskiriami perinatalinėms
psichikos ligoms.
3.2.1. Perinatalinė depresija
Tai nuotaikos sutrikimas, sukeliantis nuolatinį
liūdesio ir susidomėjimo praradimą, pasireiškiantis
nėštumo metu arba po jo [7]. Depresija veikia psi-
chinę ir fizinę veiklą ir gali sukelti didelių emocinių,
santykių ir fizinių problemų. Iš karto po gimdymo,
normalu motinai trumpam psichologiškai išsekti,
nerimauti ar patirti kitus nežymius nuotaikos poky-
čius, kurie lydi prisitaikymą prie naujagimio ir ru-
tinos pasikeitimą [8]. Jei šie nuotaikos pokyčiai ir
nerimas išlieka praėjus dviem savaitėm po gimdymo
arba simptomai itin pasunkėja, galima įtarti depresiją.
Kai depresija pasireiškia po gimdymo praėjus dviem
ar daugiau savaičių, ji vadinama pogimdymine
depresija [9]. Pastebima, jog depresija paveikia ne tik
mamas. Sergančių motinų kūdikiams taip pat gresia
nesaugus prisirišimas, pažintinių funkcijų vėlavimas,
o kiek vėliau pasekmės gali pasireiškti ir paauglių
elgesio problemomis bei nuotaikos sutrikimais [10].
Diagnostikoje, kaip atrankos kriterijus, neretai
naudojama Edinburgo postnatalinės depresijos skalė.
Nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų prašoma užpildyti
Edinburgo 10 punktų klausimyną, kuriame klausiama
apie depresiją ir su nerimu susijusius simptomus,
pasireiškusius per paskutinias 7 dienas. Balų suma
gali svyruoti nuo 0 iki 30. Moterys, kurių surinktas
balų skaičius viršija ≥10 (kai kuriose šalyse ≥13) balų
slenkstį, dažnai siunčiamos tolesniam perinatalinės
depresijos ar nerimo sutrikimo vertinimui arba gydy-
mui. Griežtesnis vertinimas atliekamas klinikinio
pokalbio metu. Vienas iš tokių pokalbių - struktūrinis
klinikinis interviu pagal DSM-VI. Psichiatras sunkią
depresiją ar nerimo sutrikimą gali diagnozuoti ir
nenaudodamas struktūrinio pokalbio protokolo,
remiantis išsamiai surinkta anamneze [11].
3.2.2. Nerimo sutrikimai
Perinataliniu laikotarpiu dažnai pasireiškia įvairūs
nerimo sutrikimai [4]. Tai apima generalizuotą neri-
mo sutrikimą, obsesinį-kompulsinį, panikos ir socia-
linio nerimo sutrikimus. Tačiau daugeliu atveju
nerimo simptomų sunkumas ir poveikis psichoemo-
cinei būklei nepasiekia nerimo sutrikimo diagnozės
lygio. Panašiai kaip ir perinatalinės depresijos atveju,
diagnostika paremta įvairiais, psichiatrijoje naudoja-
mais klausimynais bei klinikiniu pokalbiu.
3.2.3. Motinystės melancholija (angl. ,,Baby
blues”)
Ši būklė pasireiškia maždaug pirmąją savaitę po
gimdymo, o dažnis siekia net 84 % [4]. Nėra
nustatyta tikslių motinystės melancholijos diag-
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
nostinių kriterijų, tačiau dažniausiai pasitaikantys
simptomai – disforinė nuotaika, verksmingumas,
nuotaikos nestabilumas, nerimas, nemiga, apetito
sumažėjimas bei padidėjęs jautrumas išoriniams
aplinkos dirgikliams, kurie įprastai neigiamų emocijų
nesukeldavo. Ankstyvuoju pogimdyminiu
laikotarpiu galima išskirti du priešingus nuotaikos
polius - neigiamą ir teigiamą, o tai niekuo nesiskiria
nuo įprastai esančios nuotaikos sudedamųjų, kitais
moters gyvenimo laikotarpiais. Šie pastebėjimai
leidžia daryti prielaidą, jog motinystės melancholijos
nuotaikos svyravimai yra labai panašūs natūraliai
vykstantiems nuotaikos pokyčiams. Simptomai
dažniausiai trunka tik pirmąją savaitę po gimdymo, o
vėliau labai greitai regresuoja iki visiškai neutralios
nuotaikos. Pastebėta, jog neigiamos nuotaikos
simptomai intensyviausiai pasireiškia 3-5 dieną po
gimdymo. Daugelio autorių teigimu, tai susiję su tuo
laikotarpiu moters organizme vykstančiais
hormoniniais pokyčiais [4, 12]. Motinystės
melancholijos psichiatrams diag-nozuoti paprastai
neprireikia, tačiau retais atvejais, kai ši būklė
užsitęsia virš dviejų savaičių ar pereina į
pogimdyminės depresijos epizodą, tuomet gali
prireikti išsamesnio specialistų įvertinimo,
psichologinės pagalbos bei medikamentinio gydymo.
3.2.4. Perinatalinė psichozė
Pogimdyminė psichozė pasireiškia nuotaikos
svyravimais, sumišimu, ryškiu pažinimo funkcijų
sutrikimu, kliedesiais, nemiga, regos ir klausos
haliucinacijomis (rečiau - lytėjimo ir uoslės haliu-
cinacijomis). Vienas iš motinos psichozės simptomų
gali būti - altruistinis žmogžudystės kliedesys, kai
motina tiki, jog nužudydama išgelbės kūdikį nuo
blogesnio likimo už mirtį. Pomigdyminės psichozės
dažnis vidutiniškai 1-2 iš 1000 gimdymų. Psichozė
pasireiškia nepraėjus daug laiko po gimdymo.
Motinoms, kurioms išsivysto psichozė po gimdymo,
dažniausiai diagnozuojama bipolinė depresija,
manija arba mišri būklė su psichozės požymiais.
Moterys po gimdymo, labiau nei bet kuriuo kitu
gyvenimo laikotarpiu, yra pažeidžiamos emocinių
psichozių [4, 13]. Viena iš nedaugelio psichozės bei
bipolinio sutrikimo patikros priemonių yra nuotaikos
sutrikimų klausimynas (angl. MDQ - Mood Disorder
Questionnaire). Šiame klausimyne įvertinama
manijos ir hipomanijos simptomai, pateikiant 13
taip/ne klausimų, atspindinčių DSM-IV diagnostikos
kriterijus. Diagnozei nustatyti reikia ≥7 simptomų,
per laikotarpį, sukėlusį vidutinių ar rimtų
psichoemocinės būklės pakitimų [13].
3.3. Psichoemocinės būklės pokyčius nėštumo
metu ir pogimdyminiame laikotarpyje lemiantys
biologiniai veiksniai
3.3.1. Uždegiminio atsako pokyčiai
Nėštumo metu ir po gimdymo moterys patiria
didelius imuninės sistemos veiklos pokyčius [14]. Šie
imunologiniai pokyčiai yra moterų prisitaikymo prie
vaisiaus vystymosi dalis ir yra labai svarbūs tiek
motinos, tiek kūdikio sveikatai. Įprasto nėštumo metu
motinos imuninė sistema pereina keletą fiziologinių
etapų. Pirmiausia vyksta implantacijai ir placentai
svarbi ankstyva uždegiminė fazė, kuriai būdinga
padidėjusi citokinų ir augimo faktorių gamyba.
Greito vaisaus augimo metu prasideda
priešuždegiminė fazė, o prieš gimdymą imuninės
sistemos ciklas vėl pereina į uždegiminę fazę.
Pogimdyminės fazės metu organizmas palaipsniui
grįžta į normalią homeostazę, - tai susiję su imuninės
sistemos reguliacija. Fiziologiniai uždegiminių
veiksnių svyravimai gali turėti reikšmingos įtakos
emocijoms ir elgesiui. Tačiau, kai šie imuninės
sistemos kitimai tampa ekstremalūs, atsiranda
nuotaikos pokyčiai, kurie gali prisidėti prie
patofiziologinių procesų, sukeliančių perinatalinę
depresiją [14, 15]. Ankstesni tyrimai parodė
padidėjusį citokinų, ypač IL-6, IL-1β ir kinurenino
metabolitų kiekį, depresija sergančių pacienčių
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
kraujyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti
eksperimentiniai tyrimai patvirtino, kad uždegimo ir
kinurenino metabolizmo pokyčiai gali sukelti
depresijos simptomus. Tai buvo nustatyta atliekant
tyrimus su gyvūnais [16] ir savanoriais žmonėmis,
kuriems buvo suleista endotoksinas uždegimui
stimuliuoti. Tyrimuose nustatyta, kad šie biožymenys
ne tik koreliuoja su depresijos simptomais, bet ir gali
numatyti simptomų pasireiškimo tikimybę [14].
3.3.2. 5-hidroksiindolacto rūgšties (5-HIAA)
koncentracijos pokyčiai
Kitas biologinis veiksnys - 5-hidroksiindolacto
rūgšties (5-HIAA) koncentracijos pokyčiai nėštumo
metu [17]. Pastebėta, jog pagrindinio serotonino
metabolito - 5-HIAA kiekis smegenų skystyje,
nėštumo metu, koreliuoja su depresijos simptomais
pogimdyminiu laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 100
sveikų nėščių moterų, kurioms buvo numatytas
gimdymas. atliekant cezario pjūvį. 5-HIAA
koncentracija smegenų skystyje, buvo tiriama didelio
efektyvumo skysčių chromatografijos būdu. Tyrimas
buvo kartojamas ir praėjus 5 savaitėms po gimdymo.
Sveikų nėščių moterų grupėje psichikos sutrikimas
po gimdymo buvo ūmesnis moterims, kurioms prieš
gimdymą buvo didelis 5-HIAA. Remiantis šiais
tyrimų rezultatais, aukštas 5-HIAA prieš gimdymą
yra biologinis veiksnys, skatinantis psichikos
sutikimų pasireiškimą perinataliniu bei
pogimdyminiu laikotarpiais.
3.3.3. Pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA)
ašies veiklos bei kortizolio koncentracijos
pokyčiai
Nėštumas, gimdymas ir žindymo laikotarpis keičia
HPA ašies veiklą bei kraujyje cirkuliuojančio
kortizolio koncentraciją [18]. Placentos kortiko-
tropiną stimuliuojantis hormonas (pCRH) yra
atsakingas už svarbias nėštumo fazes, tokias kaip
žindymas, nėštumas ir gimdymas, dėl kurių padidėja
kortizolio lygis. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis
kortizolio koncentracija pakyla staigiausiai ir
pasiekia tris kartus didesnį lygį nei nenėščių moterų.
Didesnę bazinę kortizolio koncentraciją nėštumo
metu pirmiausia lemia placenta, o ne HPA ašis. Viso
nėštumo metu placenta palaipsniui perima
endokrininių liaukos vaidmenį ir tampa laikinaja
endokrinine liauka. Be estrogeno ir progesterono,
placenta taip pat gamina pCRH, kuris savo biologiniu
aktyvumu ir struktūra yra panašus į pagumburio
CRH. Žmogaus placentą stimuliuoja pCRH, todėl
didėja bendro kortizolio kiekis. pCRH kortizolio
gamybos stimuliavimas sukuria teigiamą grįžtamojo
ryšio atsaką [19]. Kai vaisius yra veikiamas idealios
ir prisitaikančios cirkuliuojančios kortizolio
koncentracijos, jam lengviau augti ir vystytis, o tai
taip pat padeda palaikyti normalų nėštumo
vystymąsi. Be to, HPA ašies reakcija į stresą yra
slopinama nėštumo metu ir pogimdyminiu
laikotarpiu. Šis sumažėjęs HPA ašies atsakas
apsaugo motiną ir naujagimį nuo papildomo
hormonų disbalanso. Pastebėtina, jog po gimdymo
natūraliais takais, reikšmingai padidėja kortizolio
kiekis. Pasišalinus placentai kartu prarandamas ir
pCRH gamybos šaltinis, todėl praėjus 15 valandų po
gimdymo CRH koncentracija plazmoje vėl tampa
normali, kokia buvo prieš pastojimą. Praėjus kelioms
savaitėms po gimdymo, kortizolis taip pat žymiai
sumažėja, todėl HPA ašies reguliacija vėl keičiasi
[20]. Pastebėta, jog moterys, sergančios perinataline
depresija, pasižymi padidėjusiu kortizolio atsaku į
stresą. Taip pat depresijos ir nerimo sutrikimas
nėštumo metu yra susijęs su mažesniu kortizolio
kiekiu pabudus ryte, palyginti su kontroline grupe,
bet žymiai didesniu kortizolio kiekiu dienos metu ir
vakare. Reikšmingi nuotaikos pasikeitimo simptomai
nėštumo metu buvo susiję su pasikeitusiu paros
kortizolio kiekiu, kuris yra patikimas nerimo ir
depresijos biožymuo [21].
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
79
3.3.4. Reprodukcinių hormonų pokyčiai
Remiantis tyrimais, progesterono lygis ir
perinatalinės depresijos pasireiškimas turi stiprų
priežastinį ryšį. Tyrimuose nustatyta, kad
alopregnanolono (ALLO) lygis nėštumo metu
palaipsniui didėjo, o po gimdymo smarkiai sumažėjo.
ALLO yra progesterono metabolitas, kuris yra
neuroaktyvus steroidas, aptinkamas periferinėje
kraujotakoje [22]. Dėl šios priežasties jo kiekis
svyruoja proporcingai progesterono kiekiui nėštumo
metu ir po gimdymo. Be to, buvo nustatytas
priežastinis ryšys tarp ALLO ir perinatalinių
psichinių sutrikimų, o tai rodo, kad hormoninis
moduliavimas yra labai svarbus perinatalinių
psichikos sutrikimų vystymuisi. Nustatyta, kad
perinataline depresija sergančios moterys yra labiau
pažeidžiamos lytinių liaukų steroidų nuotaiką
stabilizuojančiam poveikiui nei sveiki kontroliniai
asmenys. Žemas ALLO lygis nėštumo metu tiksliau
prognozuoja perinatalinių psichikos sutrikimų riziką
nei progesterono koncentracija [23]. Taip pat ir
oksitocino koncentracijos kitimų įtaka sulaukė
didelio mokslininkų susidomėjimo, nes jis gali būti
labai svarbus sąveikai ir ryšiui tarp motinos ir
kūdikio. Mažesnis oksitocino kiekis yra susijęs su
padidėjusia perinatalinės depresijos išsivystymo
rizika tiek nėštumo, tiek laikotarpiu po gimdymo
[24]. Nustatyta, jog nuo 35 nėštumo savaitės iki šešių
mėnesių po gimdymo visų moterų oksitocino kiekis
plazmoje žymiai padidėjo. Tačiau moterų, sergančių
depresija, oksitocino koncentracija sumažėjo nuo 38-
osios nėštumo savaitės iki dviejų dienų po gimimo, o
sveikų kontrolinėje grupėje jis nuolat didėjo. Tai
rodo, kad oksitocino koncentracijos kitimas, gali
prognozuoti nėščiųjų psichichoemocinės būklės
sutrikimus iškart po gimdymo (per dvi savaites) [25].
3.3.5. Skydliaukės hormonų pokyčiai
Skydliaukės disfunkcija taip pat yra susijusi su
fiziologiniais pokyčiais, atsirandančiais po gimdymo.
Atlikti tyrimai patvirtino, jog padidėjęs skydliaukės
tirotropinio hormono (TTH) kiekis susijęs su sunkiais
neurologiniais sutrikimais bei gali padidinti
psichikos sutrikimų pasireiškimo riziką dėl jo
pakitusios ekspresijos ankstyvuoju postnataliniu
laikotarpiu [26]. Remiantis tyrimo duomenimis,
tiroperoksidazės antikūnų (TPOAb) buvimas
nėštumo metu yra susijęs su depresijos išsivystymu
pogimdyminiu laikotarpiu, dėl to jis gali būti
naudojamas kaip pogimdyminės depresijos
prognostinis biožymuo. Manoma, kad praėjus
šešiems mėnesiams po gimdymo padidėjęs
skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekis
taip pat rodo didesnę riziką susirgti prenataline
depresija [27].
3.3.6. Vitamino D stoka
Remiantis Christesen ir kt. atliktu vitamino D
poveikio nėštumui tyrimu, mažas vitamino D kiekis
nėštumo metu gali prisidėti prie prenatalines
depresijos bei nerimo sutrikimo. Nustatytas ryšys
tarp mažesnio vitamino D kiekio kraujyje ir
intensyvesnių depresijos simptomų nėštumo metu
[52]. Panašiame tyrime nustatyta, jog perinatalinės
depresijos simptomai dažniau išsivysto, kai nėštumo
metu vitamino D kiekis yra mažas [53]. Remiantis
vitamino D koncentracijos tyrimu, moterų, turinčių
psichikos sutrikimų, kraujyje rasta žymiai mažesnė
vitamino D koncentracija, lyginant su moterimis,
kurios prenataliniu laikotarpiu depresijos simptomų
nepatyrė [54].
3.4. Nėščiųjų pablogėjusios emocinės būklės
rizikos veiksniai
3.4.1. Psichologiniai veiksniai
Didelis nerimas nėštumo metu yra vienas stipriausių
perinatalinės depresijos rizikos veiksnių [28].
Malaizijoje atlikto tyrimo duomenimis, moterys,
patyrusios priešgimdyminį nerimą, maždaug tris
kartus dažniau sirgo depresija nėštumo metu [29].
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
80
Anksčiau buvusi psichikos liga, ypač nerimas ir
depresija bei psichiatrinis gydymas ankstesnio
nėštumo metu arba bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu,
taip pat yra reikšmingas priešgimdyminio nerimo ir
depresijos išsivystymo rizikos veiksnys [28, 29].
Daugelyje šių tyrimų nustatyta, kad ankstesnis
nerimas ar depresija yra stipriausias rizikos veiksnys
naujam ligos pasireiškimui gimdymo laikotarpiu.
Deja, Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis, pusė
moterų, sirgusių depresija nėštumo metu, niekada
anksčiau nebuvo sirgusios depresija [30]. Tai rodo,
kad neretai pirmasis depresijos epizodas pasireiškia
nėštumo metu. Kitas svarbus rizikos veiksnys yra
moters trauminės vaikystės patirtys. Smurtas ar
prievarta vaikystėje - svarbus depresijos ir nerimo
rizikos veiksnys, ypač nėštumo metu [31]. Remiantis
Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo
duomenimis, moterys, patyrusios per griežtą
auklėjimo būdą, kuriam būdingas nepakankamas
rūpinimasis ir griežta kontrolė, šešis kartus dažniau
nerimauja nėštumo metu ir septynis kartus dažniau
sirgo pogimdyvine depresija [32].
3.4.2. Žalingų įpročių įtaka
Remiantis tyrimų duomenimis, rūkymas bei
alkoholio vartojimas prieš nėštumą arba nėštumo
metu didina nerimo ir depresijos pasireiškimo riziką
perinataliniu laikotapiu [33]. Atlikus didelės
tiriamųjų imties tyrimą, kuris įtraukė nėščias moteris
net iš penkiolikos Europos šalių, nustatyta, jog
moterys, kurios ir toliau rūkė nėštumo metu, dažniau
sirgo depresija, palyginti su tomis, kurios metė rūkyti
nėštumo metu [34].
3.4.3. Socialinės paramos ir santykių įtaka
Socialinės paramos trūkumas taip pat susijęs su
padidėjusia nėščiųjų nerimo ir depresijos rizika [35].
Socialinė parama yra plati sąvoka, kuri apima
informacinę paramą (informaciją ir patarimus),
praktinę pagalbą ir emocinę paramą (rūpestingumo ir
pagarbos išreiškimą). Tiksliai įvertinti gautą
socialinę paramą gali būti sunku, tačiau pastebėta,
kad depresija sergančios moterys paprastai jaučiasi
mažiau palaikomos nei yra objektyviai. Taip pat
tyrimuose pastebėta, jog konfliktiški ir prasti
santykiai su partneriu yra reikšmingas prenatalinės
depresijos atsiradimo rizikos veiksnys. Problematiški
santykiai su partneriu moteriai sukelia papildomą
stresą, todėl tampa sunkiau prisitaikyti prie nėštumo
ir motinystės. Kiti veiksniai, tokie kaip šeiminė
padėtis ar santykių trukmė, taip pat gali turėti įtakos
naujos motinos gaunamos paramos dydžiui ir gali
būti laikomi nerimo ir depresijos rizikos veiksniais
nėštumo metu [36]. Remiantis statistika, vienišos
motinos turi mažiau depresijos simptomų, palyginti
su moterimis, kurių partneriai yra nepalaikantys [37].
3.4.4. Sociodemografiniai ir ekonominiai rizikos
veiksniai
Atlikta daugybė tyrimų, siekiant išanalizuoti
socialinius, demografinius ir ekonominius rizikos
veiksnius, susijusių su nerimu ir depresija prieš
gimdymą, tačiau rezultatai dviprasmiški. Daugelis
tyrimų nustatė reikšmingą ryšį tarp jauno amžiaus ir
depresijos, nerimo nėštumo metu [38-40]. Nepaisant
to, kai kurie tyrimai parodė, kad vyresnis amžius
buvo teigiamai susijęs su didesne depresijos rizika
nėštumo metu [41, 42]. Kituose tyrimuose nustatyta,
kad amžius nebuvo susijęs su depresija ar nerimu
nėštumo metu [37, 43]. Taip pat pastebėtas
statistiškai reikšmingas ryšys tarp perinatalinių
psichikos sutrikimų ir išsilavinimo lygio. Prenatalinė
depresija ir nerimas dažniau pasitaiko moterims,
kurių išsilavinimas yra žemesnis už vidutinį [41,39].
Nustatyta, kad nėščiųjų nerimas ir depresija taip pat
yra labiau paplitę tarp bedarbių moterų, lyginant su
dirbančiomis moterimis [37, 44]. Be to, Turkijoje
atlikto tyrimo duomenimis, moterys, kurių partneriai
bedarbiai, dažniau patiria prenatalinę depresiją [45].
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
81
3.4.5. Akušeriniai ir su nėštumu susiję rizikos
veiksniai
Nustatyta, kad moterims, kurios neplanavo ar
nėštumas buvo nepageidautinas, padidėja rizika
prenataliniams psichikos sutrikimams [46, 47]. Kai
kurie tyrėjai teigia, kad moterims iš pradžių sunkiau
susitaikyti su netikėtu ar nepageidaujamu nėštumu,
todėl jos dažniau serga depresija, tačiau nėštumui
progresuojant, nerimas mažėja, stiprėja ryšys su
vaisiumi, nėštumas tampa labiau priimtas, mažėja
depresijos simptomai. Taip pat pažymėtina, kad
gimdymo baimė ir neigiamos mintys apie būsimą
gimdymą buvo susijusios su padidėjusia
priešgimdyminio nerimo ir depresijos rizika [41].
Kitame tyrime pastebėta, kad neigiama nėštumo
patirtis buvo reikšmingai susijusi su priešgimdymine
depresija [37]. Taip pat pastebėtas ryšys tarp
psichoemocinės būklės nėštumo metu ir buvusių
nėštumų patirties. Nustatyta, kad moterys, turinčios
dabartinio arba buvusio nėštumo ir (arba) gimdymo
komplikacijų, anksčiau patyrusios nėštumą,
nutraukusios nėštumą ar pagimdžiusios negyvą
kūdikį, dažniau patiria priešgimdinę depresiją,
nerimą ir specifinį nėštumo nerimą [41,48].
3.4.6. Asmenybės bruožų rizikos veiksniai
Tyrimai parodė, kad kai kurie charakterio bruožai
didina riziką patirti psichologinių sunkumų gimdymo
laikotarpiu, o ypač neigiami – pesimizmas,
atsiribojimas, polinkis į nervingumą, susirūpinimą ar
drovumą, žema savivertė ir didelis neurotiškumo ar
psichotiškumo lygis [49, 50]. Priešingai, polinkis į
situacijas žvelgti pozityviai ir aukštas ar vidutinis
savęs vertinimas - įvardinami kaip apsauginiai
psichikos veiksniai [48]. Tyrimų rezultatais nusta-
tyta, jog negatyvus motinos požiūris į motinystę
didina riziką patirti daugiau nerimo simptomų
perinataliniu laikotarpiu, palyginti su neutralų ar
teigiamą požiūrį turinčiomis moterimis. Motinoms,
turinčioms netinkamų įsitikinimų apie motinystę, yra
didesnė rizika patirti liūdesio, kaltės ir nepilna-
vertiškumo jausmus, nes jų jausmai neatitinka per
ilgą laiką susiformavusių nuostatų ir lūkesčių [51].
3.5. Psichologinė pagalba ir gydymas
Perinatalinė psichologinė pagalba – tai priemonių
visuma, skirta nėščiosioms bei jų šeimoms, taikoma
nėštumo planavimo, nėštumo laikotarpiu bei
pirmaisias metais po gimdymo [5]. Perinatalinės
psichoterapijos praktika apima tėvų psichinės ir
fizinės reprodukcinės sveikatos bei vaiko raidos
problemų optimizamimą ir koregavimą, porų
paruošimą pastojimui, nėštumui ir gimdymui bei
ankstyvą medicininių ir psichologinių sutrikimų
prevenciją. Kompleksinę pagalbą nėščiosioms ir jų
šeimoms turėtų teikti specialistų komanda, kurią
sudaro ginekologai, psichologai, psichiatrai, šeimos
gydytojai bei pediatrai. Esminė problema, jog kai
kuriose šalyse, įstaitant ir Lietuvą, perinatalinė
psichologinė priežiūra apsiriboja vien medicininėmis
priemonėmis, norint užtikrinti saugų gimdymą,
tačiau atsainiai žiūrima į psichologinę pagalbą. Taip
pat trūksta ir tėvų švietimo programų, kurios suteiktų
reikiamą informaciją ir tokių būdu sumažintų nerimą
tiek moteriai, tiek jos antrąjai pusei. Perinatalinių
psichinių ligų gydymas, atvižvelgiant į individualų
klinikinį atvejį, gali svyruoti nuo paprastų
psichologinių patarimų ir nuraminimo, vykdant
konsultacijas, iki psichiatrinių medikamentų.
Gydymas taip pat gali apimti ir alternatyvius būdus,
tokius kaip mankšta, ryškios šviesos terapija ar joga.
Dauguma atvejų gydymas vyksta ambulatoriškai,
tačiau psichiatrinės neatideliotinos situacijos, tokios
kaip mintys apie savižudybę su planu arba psichozė
po gimdymo, reikalauja skubaus stacionarizavimo į
psichiatrijos skyrių [55]. Kadangi pogimdyminė
depresija yra labai dažna, sekinanti ir kelianti riziką
rimtų pasėkmių motinai ir vaikui, ši būklė išlieka opia
visuomenės sveikatos problema, kuriai reikia atidaus
klinikinio ir mokslinio dėmesio.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
82
4. Išvados
Pirminės sveikatos priežiūros specialistams bei
akušiariams-ginekologams svarbu skirti daugiau
dėmesio ankstyviems nėščiųjų psichoemocinės
būsenos bei elgesio pasikeitimams, kurie gali
išsivystyti į perinatalinius psichikos sutirikimus.
Svarbu laiku nukreipti nėščiąsias
psichologo/psichoterapeuto konsultacijai, o esant
ūmiems atvejams, nukreipti tolimesniam psichiatrų
ištyrimui ir tiksliniam gydymui. Ankstyvas
pasikeitusios psichinės būklės simptomų
identifikavimas ir perinatalinės psichinės ligos
diagnozavimas siejamas su didesne sėkmingo
gydymo tikimybe bei mažesnėmis pasekmėmis tiek
motinos, tiek vaiko psichikos būklei. Norint pasiekti
geriausių rezultatų, nėščiųjų priežiūra turi būti
kompleksiška, kurią vykdytų kompetetingų
tarpdisciplininių specialistų komanda. Todėl svarbu
plėtoti ir tobulinti gydytojų žinias apie
psichoemocinės nėščiųjų būklės pokyčius, juos
lemiančius veiksnius bei prognostinius biožymenis,
leidžiančius anksti pastebėti bei suteikti moterims
specializuotą būtinąją psichologinę pagalbą.
Literatūra:
1. Saridi M, Toska A, Latsou D, Chondropoulou MA,
Matsioula A, Sarafis P. Assessment of quality of life
and psycho-emotional burden in pregnant women in
Greece. Eur J Midwifery. 2022 Mar 22;6:13.
2. Maas, A.J.B.M.; Vreeswijk, C.M.J.M.; de Cock,
E.S.A.; Rijk, C.H.A.M.; van Bakel, H.J.A.
“Expectant Parents”: Study protocol of a longitudinal
study concerning prenatal (risk) factors and postnatal
infant development, parenting, and parent-infant
relationships. BMC Pregnancy Childbirth 2013, 12,
1–8.
3. The American College of Obstetricians and
Gynecologists Committee Opinion no. 630.
Screening for perinatal depression. Obstet Gynecol.
2015;125(5):1268–71.
4. O'Hara MW, Wisner KL. Perinatal mental illness:
definition, description and aetiology. Best Pract Res
Clin Obstet Gynaecol. 2014 Jan;28(1):3-12.
5. Guba, Natalya, and Natalya Mosol. "Perinatal
psychological support, counseling and education."
MHGC Proceedings 2019 (2019): 68-70.
6. Philpott LF, Leahy-Warren P, FitzGerald S,
Savage E. Prevalence and associated factors of
paternal stress, anxiety, and depression symptoms in
the early postnatal period. Glob Ment Health (Camb).
2022 Jul 13;9:306-321.
7. American Psychiatric Association. Diagnostic and
Statistical Manual of Mental Disorders (DSM–5).
Arlington, VA: American Psychiatric Publishing;
2013.
8. Maternal Mental Health: Perinatal Depression And
Anxiety. Council on Patient Safety in Women’s
Health Care: American College of Obstetricians and
Gynecologists; 2016
9. Perinatal Depression. US Department of Health
and Human Services, National Institutes of Health,
National Institutes of Mental Health.: US Department
of Health and Human Services, National Institutes of
Health, National Institutes of Mental Health.; 2015
10. Kendig S, Keats JP, Hoffman MC, Kay LB,
Miller ES, Moore Simas TA, et al. Consensus Bundle
on Maternal Mental Health: Perinatal Depression and
Anxiety. Obstet Gynecol. 2017;129(3):422–30.
[PubMed: 28178041]
11. First MB, Spitzer RL, Gibbon M, et al. Structured
clinical interview for DSM-IV-TR axis I disorders,
research version. New York: Biometrics Research,
New York State Psychiatric Institute; 2002.
12. Gonidakis F, Rabavilas AD, Varsou E, et al.
Maternity blues in Athens, Greece: a study during the
first 3 days after delivery. J Affect Disord
2007;99:107–15.
13. Sharma V, Xie B. Screening for postpartum
bipolar disorder: validation of the Mood Disorder
Questionnaire. J Affect Disord 2011;131:408–11.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
83
14. Sha Q, Madaj Z, Keaton S, Escobar Galvis ML,
Smart L, Krzyzanowski S, Fazleabas AT, Leach R,
Postolache TT, Achtyes ED, Brundin L. Cytokines
and tryptophan metabolites can predict depressive
symptoms in pregnancy. Transl Psychiatry. 2022 Jan
26;12(1):35.
15. Groer ME, Jevitt C, Ji M. Immune changes and
dysphoric moods across the postpartum. Am J
Reprod Immunol. 2015;73:193–8.
16. Remus JL, Dantzer R. Inflammation models of
depression in rodents: relevance to psychotropic drug
discovery. Int J Neuropsychopharmacol. 2016;19:9
17. Borgsted C, Høgh S, Høgsted ES, Fonnesbech-
Sandberg L, Ekelund K, Albrechtsen CK, Wiis JT,
Hegaard H, Cvetanovska E, Juul A, Frederiksen H,
Pinborg A, Weikop P, Frokjaer V. The role of central
serotonergic markers and estradiol changes in
perinatal mental health. Acta Psychiatr Scand. 2022
Oct;146(4):357-369.
18. Stress and the HPA axis: balancing homeostasis
and fertility. Joseph DN, Whirledge S. Int J Mol Sci.
2017;18
19. The value of HPA axis hormones as biomarkers
for screening and early diagnosis of postpartum
depression: updated information about methodology.
Chai Y, Li Q, Wang Y, Tao E, Asakawa T. Front
Endocrinol (Lausanne) 2022;13:916611.
20. Adaptive responses of the maternal
hypothalamic-pituitary-adrenal axis during
pregnancy and lactation. Brunton PJ, Russell JA,
Douglas AJ. J Neuroendocrinol. 2008;20:764–776.
21. Diurnal cortisol patterns and psychiatric
symptoms in pregnancy: short-term longitudinal
study. O'Connor TG, Tang W, Gilchrist MA,
Moynihan JA, Pressman EK, Blackmore ER. Biol
Psychol. 2014;96:35–41
22. Quantification of neurosteroids during pregnancy
using selective ion monitoring mass spectrometry.
Pennell KD, Woodin MA, Pennell PB. Steroids.
2015;95:24–31.
23. The role of allopregnanolone in pregnancy in
predicting postpartum anxiety symptoms. Osborne
LM, Betz JF, Yenokyan G, Standeven LR, Payne JL.
Front Psychol. 2019;10:1033.
24. Association between maternal mood and
oxytocin response to breastfeeding. Stuebe AM,
Grewen K, Meltzer-Brody S. J Womens Health
(Larchmt) 2013;22:352–361.
25. Oxytocin course over pregnancy and postpartum
period and the association with postpartum
depressive symptoms. Jobst A, Krause D, Maiwald
C, et al. Arch Womens Ment Health. 2016;19:571–
579.
26. Developmental thyroid hormone insufficiency
reduces expression of brain-derived neurotrophic
factor (BDNF) in adults but not in neonates. Lasley
SM, Gilbert ME. Neurotoxicol Teratol.
2011;33:464–472
27. Thyroid function tests at delivery and risk for
postpartum depressive symptoms. Sylvén SM, Elenis
E, Michelakos T, Larsson A, Olovsson M, Poromaa
IS, Skalkidou A. Psychoneuroendocrinology.
2013;38:1007–1013.
28. Lancaster C.A., Gold K.J., Flynn H.A., Yoo H.,
Marcus S.M., Davis M.M. Risk factors for depressive
symptoms during pregnancy: a systematic review.
Am. J. Obstet. Gynecol. 2010;202:5–14.
29. Mohamad Yusuff A.S., Tang L., Binns C.W., Lee
A.H. Prevalence of antenatal depressive symptoms
among women in Sabah, Malaysia. J. Matern. Fetal
Neonatal Med. 2015:1–5.
30. Raisanen S., Lehto S.M., Nielsen H.S., Gissler
M., Kramer M.R., Heinonen S. Risk factors for and
perinatal outcomes of major depression during
pregnancy: a population-based analysis during 2002–
2010 in Finland.
31. Robertson-Blackmore E., Putnam F.W., Rubinow
D.R., Matthieu M., Hunn J.E., Putnam K.T.,
Moynihan J.A., O'Connor T.G. Antecedent trauma
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
84
exposure and risk of depression in the perinatal
period. J. Clin. Psychiatry. 2013;74:e942–e948.
32. Grant K.A., Bautovich A., McMahon C., Reilly
N., Leader L., Austin M.P. Parental care and control
during childhood: associations with maternal
perinatal mood disturbance and parenting stress.
Arch. Womens Ment. Health. 2012;15:297–305
33. Rubertsson C., Hellstrom J., Cross M., Sydsjo G.
Anxiety in early pregnancy: prevalence and
contributing factors. Arch. Womens Ment. Health.
2014
34. Smedberg J., Lupattelli A., Mardby A.C.,
Overland S., Nordeng H. The relationship between
maternal depression and smoking cessation during
pregnancy – a cross-sectional study of pregnant
women from 15 European countries. Arch. Womens
Ment. Health. 2015;18:73–84.
35. Robertson E., Grace S., Wallington T., Stewart
D.E. Antenatal risk factors for postpartum
depression: a synthesis of recent literature. Gen.
Hosp. Psychiatry. 2004;26:289–295.
36. Srinivasan N., Murthy S., Singh A.K., Upadhyay
V., Mohan S.K., Joshi A. Assessment of burden of
depression during pregnancy among pregnant
women residing in rural setting of chennai. J. Clin.
Diagn. Res. 2015;9:Lc08–12.
37. Agostini F., Neri E., Salvatori P., Dellabartola S.,
Bozicevic L., Monti F. Antenatal depressive
symptoms associated with specific life events and
sources of social support among Italian women.
Matern. Child Health J. 2015;19:1131–1141.
38. Rubertsson C., Hellstrom J., Cross M., Sydsjo G.
Anxiety in early pregnancy: prevalence and
contributing factors. Arch. Womens Ment. Health.
2014
39. Martini J., Petzoldt J., Einsle F., Beesdo-Baum
K., Hofler M., Wittchen H.U. Risk factors and course
patterns of anxiety and depressive disorders during
pregnancy and after delivery: a prospective-
longitudinal study. J. Affect. Disord. 2015;175c:385–
395.
40. Bodecs T., Szilagyi E., Cholnoky P., Sandor J.,
Gonda X., Rihmer Z., Horvath B. Prevalence and
psychosocial background of anxiety and depression
emerging during the first trimester of pregnancy: data
from a Hungarian population-based sample.
Psychiatr. Danub. 2013;25:352–358.
41. Raisanen S., Lehto S.M., Nielsen H.S., Gissler
M., Kramer M.R., Heinonen S. Risk factors for and
perinatal outcomes of major depression during
pregnancy: a population-based analysis during 2002–
2010 in Finland. BMJ Open. 2014;4:e004883.
42. Lanzi R.G., Bert S.C., Jacobs B.K. Depression
among a sample of first-time adolescent and adult
mothers. J. Child Adolesc. Psychiatr. Nurs.
2019;22:194–202.
43. Abuidhail J., Abujilban S. Characteristics of
Jordanian depressed pregnant women: a comparison
study. J. Psychiatr. Ment. Health Nurs. 2014;21:573–
579.
44. Lydsdottir L.B., Howard L.M., Olafsdottir H.,
Thome M., Tyrfingsson P., Sigurdsson J.F. The
mental health characteristics of pregnant women with
depressive symptoms identified by the Edinburgh
Postnatal Depressio
45. Akcal X.A.P., Ayd X.N.N., Yaz X.C.X.E., Aksoy
A.N., Kirkan T.S., Daloglu G.A. Prevalence of
depressive disorders and related factors in women in
the first trimester of their pregnancies in Erzurum,
Turkey. Int. J. Soc. Psychiatry. 2014
46. Waqas A., Raza N., Lodhi H.W., Muhammad Z.,
Jamal M., Rehman A. Psychosocial factors of
antenatal anxiety and depression in pakistan: is social
support a mediator? PLoS One. 2015;10:e0116510.
47. Fellenzer J.L., Cibula D.A. Intendedness of
pregnancy and other predictive factors for symptoms
of prenatal depression in a population-based study.
Matern. Child Health J. 2014;18:2426–2436.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
85
48. Zeng Y., Cui Y., Li J. Prevalence and predictors
of antenatal depressive symptoms among Chinese
women in their third trimester: a cross-sectional
survey. BMC Psychiatry. 2015;15:66.
49. Bayrampour H., McDonald S., Tough S. Risk
factors of transient and persistent anxiety during
pregnancy. Midwifery. 2015;31:582–589.
50. Bunevicius R., Kusminskas L., Bunevicius A.,
Nadisauskiene R.J., Jureniene K., Pop V.J.
Psychosocial risk factors for depression during
pregnancy. Acta Obstet. Gynecol. Scand.
2009;88:599–605.
51. Sockol L.E., Epperson C.N., Barber J.P. The
relationship between maternal attitudes and
symptoms of depression and anxiety among pregnant
and postpartum first-time mothers. Arch. Womens
Ment. Health. 2014;17:199–212.
52. The impact of vitamin D on pregnancy: a
systematic review. Christesen HT, Falkenberg T,
Lamont RF, Jørgensen JS. Acta Obstet Gynecol
Scand. 2012;91:1357–1367.
53. Mid-pregnancy vitamin D levels and postpartum
depression. Gur EB, Gokduman A, Turan GA, et al.
Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2014;179:110–
116.
54. An exploratory study of vitamin D levels during
pregnancy and its association with postpartum
depression. Ogiji J, Rich W. Psy Com.
2022;2:100021–100010.
55. Fisher J, Cabral de Mello M, Patel V, et al.
Prevalence and determinants of common perinatal
mental disorders in women in low- and lower-
middle-income countries: a systematic review. Bull
World Health Organ 2012;90:139–49.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
86
Comments are closed.