https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.2
Changes in the prevalence of eating disorders among children and
adults during the COVID-19 pandemic and post-pandemic period
Ugnė Stimbirytė
1
, Gabrielė Ptakauskaitė
1
, Darius Leskauskas
2
1
Faculty of Medicine, Academy of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. The COVID-19 pandemic has triggered a wide range of reactions – fear, anxiety, uncertainty -
increasing the prevalence of various mental disorders, causing their deterioration and significantly affecting the
dynamics of eating disorders in adult and child population.
Aim of the study. To compare the prevalence of eating disorders in the adult and pediatric population during
COVID-19 and in the post-pandemic period.
Matherials and methods. The systematic review of literature was conducted using the Google Scholar search
engine, other scientific databases and journals such as PubMed, Science Direct, etc. Articles from 2015 to 2025
were analysed. Forty-seven articles met the selection criteria.
Results. During COVID-19, the prevalence of anorexia nervosa increased among both adults and children. The
incidence of bulimia nervosa rose markedly among adults than children.The most common reasons were
increased screen time, physical and social isolation. After the pandemic, due to improved emotional well-being
and more accessible ways of getting help (e.g., telemedicine), as well as the reestablishment of live contact, there
has been a decrease in the incidence of eating disorders, including bulimia nervosa and anorexia nervosa.
However, due to the relatively short post-pandemic period, more detailed studies are still lacking and detailed
literature review is needed in the future.
Conclusions. The prevalence of eating disorders during the pandemic was directly linked to the impact of
COVID-19. After the quarantine, the incidence of eating disorders decreased in both adults and children.
Keywords: eating disorder, anorexia nervosa, bulimia nervosa, children, adolescents, adults, COVID-19, post-
pandemic period.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (1), p. 13-25, https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.2
13
Sergamumo valgymo sutrikimais pokyčiai tarp vaikų ir
suaugusiųjų COVID-19 pandemijos metu ir popandeminiu
laikotarpiu
Ugnė Stimbirytė
1
, Gabrielė Ptakauskaitė
1
, Darius Leskauskas
2
1
Medicinos fakultetas, Medicinos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikos, Psichiatrijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Staigiai kilusi COVID-19 pandemija sukėlė daug įvairių reakcijų – baimę, nerimą, nežinomybę, tokiu
būdu didindama įvairių psichikos sutrikimų paplitimą, sukeldama jų pablogėjimą ir reikšmingai veikdama
valgymo sutrikimų dinamiką suaugusiųjų ir vaikų populiacijoje.
Tyrimo tikslas. Palyginti sergamumą valgymo sutrikimais suaugusiųjų ir vaikų populiacijoje COVID-19 metu ir
popandeminiu laikotarpiu.
Priemonės ir metodai. Sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant paieškos sistemą „Google Scholar“,
kitas mokslines bazes ir žurnalus, pavyzdžiui „PubMed“, „Science Direct“ ir t.t. Buvo analizuoti straipsniai nuo
2015 iki 2025 metų. 47 straipsniai atitiko atrankos kriterijus.
Rezultatai. COVID-19 metu padidėjo sergamumas nervine anoreksija tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų.
Sergamumas nervine bulimija žymiau augo tarp suaugusiųjų, nei tarp vaikų. Kaip dažniausios priežastys
įvardijamas didesnis laikas, praleistas prie ekranų, fizinė ir socialinė izoliacija. Po pandemijos dėl pagerėjusios
emocinės savijautos ir prieinamesnių pagalbos būdų (pavyzdžiui, telemedicinos), atsiradusio gyvo kontakto,
stebimas mažesnis sergamumas valgymo sutrikimais, taip pat ir nervine bulimija ir nervine anoreksija, tačiau dėl
santykinai trumpo popandeminio laikotarpio išsamesnių tyrimų kol kas dar trūksta, todėl reikalinga detalesnė
literatūros apžvalga ateityje.
Išvados. Sergamumas valgymo sutrikimais pandemijos metu buvo tiesiogiai susietas su COVID-19 įtaka.
Atšaukus karantiną, sergamumas valgymo sutrikimais tiek suaugusiųjų, tiek vaikų kategorijoje, sumažėjo.
Rakažodžiai: valgymo sutrikimas, nervinė anoreksija, nervinė bulimija, vaikai, paaugliai, suaugusieji, COVID-
19, popandeminis laikotarpis.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
14
1. Įvadas
Valgymo sutrikimai - tai sunkios ligos, kurioms
būdingi dideli pasikeitimai valgymo įpročiuose.
Šiai kategorijai priklauso tokie sutrikimai kaip:
nervinė anoreksija ( lot. AN – anorexia nervosa),
nervinė bulimija ( lot. BN – bulimia nervosa),
persivalgymo sutrikimas (angl. BED – binge
eating disorder), valgymo vengimo/ribojimo
sutrikimas (angl. ARFID - avoidant restrictive
food intake disorder), psichogeninis apetito
praradimas, pika ir kt. Dažniausi sutrikimai yra
nervinė anoreksija (sutrikimas, kai pacientas
sąmoningai mažina ir palaiko mažą kūno svorį)
ir bulimija (sutrikimas, pasireiškiantis
pasikartojančiais persivalgymo priepuoliais,
atsikratymu maistu ir perdėtu susirūpinimu kūno
svoriu) [1, 2, 6]. Nustatyta, kad valgymo
sutrikimais pasaulyje serga apie 5 procentai
populiacijos. Europoje nervine anoreksija serga
<1-4 %, nervine bulimija - <1-2 % moterų.
Žinoma, kad tik maža dalis vyrų kreipiasi
pagalbos dėl valgymo sutrikimų, todėl faktinis
sergamumas pasaulyje gali būti didesnis nei 0,3-
0,7 % kaip skelbia moksliniai tyrimai [1, 3].
Dažniausias valgymo sutrikimo pradžios amžius
- 15-25 metai, kitur amžiaus intervalas minimas
šiek tiek platesnis - 12-35 metai [1, 4]. Daugumą
sergančiųjų nervine anoreksija ir bulimija sudaro
jaunos moterys. Problema išlieka labai aktualia
dėl to, kad valgymo sutrikimais suserga vis
jaunesnio amžiaus žmonės [4]. Dažnai kartu juos
lydi ir kiti psichikos sutrikimai, kaip nerimo,
nuotaikos sutrikimai, savižala, psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimas ir kt. Ypač valgymo
sutrikimai išryškėja stresinėje situacijoje,
kuomet pasikeičia įprasta rutina ir aplinkos
sąlygos [3, 34]. Toks pavyzdys - COVID-19
pandemija, kuri tiek vaikams, tiek suaugusiems
tapo nemenku iššūkiu, kuris sukėlė daug įvairių
reakcijų – streso, baimės, nerimo ir nežinomybės
dėl ateities. Pirmaisiais COVID-19 pandemijos
metais, nerimo ir depresijos paplitimas pasaulyje
padidėjo 25 %. Trečdaliui vaikų bendra
psichikos sveikatos būklė pablogėjo (ypač
emociniai ir elgesio simptomai), sumažėjo
pasitenkinimas gyvenimu, sutrumpėjo ir miego
laikas. Taigi, streso lygis tiek suaugusiųjų, tiek
vaikų kategorijoje ženkliai išaugo [5, 33, 34, 41,
43]. Taip pat tyrimai rodo, kad karantinas
vaikams iššaukė didesnį polinkį sirgti ūmiu
streso sutrikimu, adaptacijos sutrikimu, dalis (30
%) vaikų atitiko potrauminio streso sutrikimo
klinikinius kriterijus [42]. COVID-19 metu
keitėsi ir tokių vaikų priežiūra - 43,1 % vaikų
gauta psichikos sveikatos priežiūra pablogėjo ir
neatitiko poreikių (25,1 % ) [41]. Tai susiję su
sumažėjusiu paslaugų prieinamumu dėl
karantino apribojimų tiek mokykloje, tiek
ligoninėje, didžiausią dėmesį skiriant COVID-
19 sergantiesiems, o ne psichikos sutrikimų
turintiems suaugusiems ir vaikams [43]. Didelę
įtaką COVID-19 darė ir valgymo sutrikimams
bei jų vystymuisi [44]. Dėl to, šios sisteminės
literatūros analizės tikslas - palyginti, kokią įtaką
COVID-19 pandemija padarė dviejų dažniausių
valgymo sutrikimų - nervinės anoreksijos ir
nervinės bulimijos - atsiradimui ir progresavimui
vaikų ir suaugusiųjų populiacijose bei kokios
valgymo sutrikimų tendencijos yra stebimos
popandeminiu laikotarpiu.
2. Priemonės ir metodai
Rengdami literatūros apžvalgą, ieškojome
straipsnių anglų ir lietuvių kalbomis.
Pagrindiniai raktažodžiai buvo: valgymo
sutrikimas, nervinė anoreksija, nervinė bulimija,
vaikai, paaugliai, suaugusieji, COVID-19,
popandeminis laikotarpis. Straipsnių ieškojome
specializuotoje paieškos sistemoje „Google
Scholar“, taip pat mokslo duomenų bazėse, pvz.,
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
15
„Science Direct“, „NIMH“, „Pubmed“ mokslo
žurnaluose. Buvo ieškoma duomenų apie
sergamumą valgymo sutrikimais (nervine
anoreksija ir bulimija) COVID-19 metu,
hospitalizacijas ir sergamumą bei pokyčius tarp
suaugusiųjų ir vaikų popandeminiu laikotarpiu.
Buvo atrinkti 46 straipsniai anglų kalba, 1
lietuvių kalba. Straipsniai buvo paskelbti nuo
2015 m. iki 2025 m. Atrinkdami straipsnius
rėmėmės jų tinkamumu mūsų vystomai temai:
straipsniuose rašoma apie mitybos sutrikimų
(nervinės anoreksijos ar nervinės bulimijos)
sąsają su COVID-19 pandemija/popandeminiu
laikotarpiu, minimi mitybos įpročių pokyčiai
arba suaugusiųjų, arba/ir vaikų populiacijoje
COVID-19 metu/popandeminiu laikotarpiu,
nagrinėjamos priežastys, lėmusios valgymo
sutrikimų pokyčius per ir po COVID-19.
3. Rezultatai
3.1.1. Valgymo sutrikimų ir nervinės
anoreksijos pokyčiai COVID-19 metu tarp
suaugusiųjų
Daugybė tyrimų visame pasaulyje parodė, kad
COVID-19 pandemija pasauliniu mastu paveikė
žmonių psichikos sveikatą, labiausiai
paveikdama asmenis, sergančius valgymo
sutrikimais arba turinčius riziką juos patirti.
Pandemijos pradžioje stipriai išaugo
sergamumas valgymo sutrikimais. Europos,
Australijos ir Šiaurės Amerikos šalyse atlikti
tyrimai rodo, kad nuo COVID-19 pandemijos
pradžios padaugėjo naujai diagnozuotų atvejų ir
pacientų, patiriančių sunkesnius jau esamo
valgymo sutrikimo simptomus [22].
Naudodamiesi 5,2 mln. jaunų žmonių (iki 30
metų) (daugiausiai JAV), elektroniniais
sveikatos įrašais, britų tyrėjas Taquet su
kolegomis ištyrė, kad bendras sergamumas
valgymo sutrikimais COVID-19 pandemijos
metu 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo
15,3%. Nuo 2020 m. kovo mėn. santykinė rizika
susirgti valgymo sutrikimais taip pat nuolat
didėjo ir metų pabaigoje viršijo 1,5 karto.
Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad 18–26 ir
41–105 metų amžiaus žmonių grupėse
pandemijos metu išaugo besikreipusiųjų į
skubios pagalbos skyrių dėl valgymo sutrikimų
skaičius. Taip pat sisteminė apžvalga rodo, kad
bendrai visose suaugusiųjų amžiaus grupėse
hospitalizacijų dažnis dėl valgymo sutrikimų
vidutiniškai išaugo 16% [22]. Išryškėjo ir kita
tendencija, susijusi su valgymo sutrikimų
komorbidiškumu - didesnė dalis valgymo
sutrikimų turinčių pacientų 2020 m. turėjo
minčių apie savižalą ar netgi savižudybę [9, 10,
35]. Atlikus tyrimą Vokietijoje, kuriame
dalyvavo 530 dalyvių, stacionarizuotų į skyrių
dėl valgymo sutrikimų, daugiau nei trečdaliui
suaugusiųjų, sergančių nervine anoreksija,
simptomai pandemijos metu pablogėjo [7, 8].
JAV ir Nyderlanduose vykdytos internetinės
apklausos metu išryškėjo šiek tiek didesni
skaičiai - 62% JAV ir 69% Nyderlanduose
nervine anoreksija sergančių asmenų blogėjo
ligos eiga – jie patyrė sunkumų laikantis mitybos
įpročių bei išryškėjo tendencija atlikti fizinius
pratimus kaip kompensaciją, stengiantis numesti
priaugtą svorį. Taip pat pastebėta, jog
pandemijos protrūkio metu padažnėjo atkryčio
epizodų, jei prieš tai liga buvo remisijoje [9].
Taigi, COVID-19 pandemijos metu padidėjo
sergamumas valgymo sutrikimais, ypač
padaugėjo pacientų, turinčių sunkesnius esamo
valgymo sutrikimo simptomus ir padidėjo
polinkis į savižalą. Didėjant bendram
sergamumui valgymo sutrikimais, dažniausio
valgymo sutrikimo - nervinės anoreksijos -
sergamumas taip pat padidėjo, pablogindamas
esamus simptomus, mitybos režimą, versdamas
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
16
dažniau imtis papildomų priemonių svorio
mažinimui ir didindamas recidyvų skaičių.
3.1.2. Valgymo sutrikimų ir nervinės
anoreksijos pokyčiai COVID-19 metu tarp
vaikų
Panašios didėjančio sergamumo valgymo
sutrikimais tendencijos stebėtos vaikų bei
paauglių amžiaus grupėje. Šešiuose Kanados
tretinio lygio pediatrijos centruose atliktas
tyrimas rodo, kad vaikų, kuriems naujai
diagnozuota nervinė anoreksija, sergamumas šia
liga padidėjo nuo 24,5 (prieš) iki 40,6 (per
pandemiją) atvejo per mėnesį. Per pirmąją
pandemijos bangą liga prasidėjo jaunesniame
amžiuje, o ligos sunkumas pasireiškimo metu
buvo didesnis nei prieš pandemiją [8, 11].
Didžiausias valgymo sutrikimų augimo pokytis,
pasak britų tyrėjo Taquet, stebėtas tarp
mergaičių paauglių, sergančių anoreksija [10,
36]. Taip pat stebimas ir didėjantis
hospitalizacijų dažnis COVID-19 pandemijos
metu. Tyrimo, vykdyto Vokietijoje su 4,7 mln.
vaikų (0-14 m.) ir paauglių (15-19 m.), metu
nustatytas 40 proc. padidėjęs hospitalizacijos dėl
anoreksijos dažnis vaikų, vaikų vaikinų ir
paauglių merginų grupėje laikotarpiu nuo 2019
m. iki 2021 m. [4, 8]. Panaši situacija stebėta ir
Kanadoje - mėnesio hospitalizacijų dėl nervinės
anoreksijos 9-18 metų amžiaus asmenims beveik
patrigubėjo nuo 7,1 iki 20 atvejų per mėnesį [8,
11]. Pokytis stebėtas ir gydymo dienos
stacionaruose skaičiuje. Keturiuose iš šešių
Europos (Prancūzijos, Vokietijos, Italijos,
Ispanijos, Ispanijos, Švedijos ir Nyderlandų)
valgymo sutrikimų centrų padaugėjo
hospitalizacijų skaičius tiek į dienos, tiek į paros
stacionarą. 50 proc. ligoninių pranešė apie
padidėjusį hospitalizacijų į skyrių skaičių, o
trečdalyje buvo nuolat didelis tiek dienos
stacionaro, tiek skyriaus pacientų hospitalizacijų
skaičius. Laukimo hospitalizacijai laikas ir
vidutinė buvimo skyriuje trukmė taip pat kito
pandemijos metu - 5 iš 6 centrų 2 ir daugiau kartų
pailgėjo priėmimo laikas, kas sąlygojo ir ilgesnį
vidutinį buvimo laiką pačiame centre [12]. Taip
pat pandemijos metu kito ir skubios pagalbos-
priėmimo pacientų skaičius. 2024 m. publikuota
sisteminė apžvalga parodė, kad, palyginti su
priešpandeminiu laikotarpiu, vidutiniškai 48
proc. padaugėjo kreipimųsi į skubios pagalbos
skyrių dėl valgymo sutrikimų, o vaikų
hospitalizacijų padaugėjo vidutiniškai 83% [22].
2022 m. JAV publikuotas tyrimas atskleidžia dar
didesnius skaičius - paauglių, patekusių į skubios
pagalbos-priėmimo skyrių per COVID-19,
skaičius didėjo nuo 56% iki 188%, o vidutinis
mėnesio hospitalizacijų į skyrių skaičius,
palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, išaugo
daugiau nei dvigubai [37]. Kaip vieną iš galimų
priežasčių galime nurodyti daugiau laiko, tėvų
praleisto su vaikais. Prieš karantiną vaikai galėjo
nuslėpti valgymo sutrikimus valgydami ne
namie, daugiau laiko praleisdami mokykloje ar
būreliuose, kur visko nestebėdavo ir
nekontroliuodavo tėvai. Karantino metu tėvai,
laiką leisdami namuose kartu su vaikais
(padėdami vaikams mokytis, maitindamiesi
kartu), galėjo lengviau pamatyti besikeičiančius
vaiko valgymo įpročius, kūno ir elgsenos
pokyčius, susieti juos į bendrą visumą
(pavyzdžiui, vaikas valgo rečiau ir mažiau,
daugiau sportuoja, jo kūno svoris krenta), o tai
skatino anksčiau kreiptis į sveikatos priežiūros
specialistus dėl tolimesnės pagalbos. [45, 46]
Taigi, vaikų sergamumas nervine anoreksija taip
pat augo COVID-19 pandemijos metu, ypač
mergaičių paauglių grupėje, didindamas tiek
dienos stacionarinių, tiek hospitalizacijų į skyrių
skaičių. Taip pat daugėjo ir apsilankymų skubios
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
17
pagalbos-priėmimo skyriuje, kas prailgino
hospitalizacijos laukimo ir gydymosi skyriuje
trukmę.
3.1.3. Nervinės bulimijos pokyčiai COVID-
19 metu tarp suaugusiųjų
Taip pat nemenką įtaką COVID-19 padarė ir
kitam dažnam valgymo sutrikimui - nervinei
bulimijai. Straipsnių kiekis, lyginant su nervinės
anoreksijos tema, ženkliai mažesnis. Kaip ir
nervinės anoreksijos atveju, šio sutrikimo mąstai
COVID-19 metu taip pat išaugo. Žmonės,
sergantys nervine bulimija, pandemijos metu
pranešė apie daugiau persivalgymo epizodų, jie
dažniau kompensuodavo persivalgymus
vėmimu, diuretikais ar laisvinamaisiais. Jiems
padažnėjo persivalgymo ir atkryčio epizodai, jei
prieš tai liga buvo laikoma remisijoje [9, 14].
Taip pat kito ir pačios ligos simptomai bei eiga,
kas reikšmingai paveikė pacientų gyvenimo
kokybę. Vokietijoje 2020 m. vykdytos
internetinės apklausos metu, 49,1% pacientų,
sergančių nervine bulimija, nurodė, kad
pandemijos metu pablogėjo jų ligos simptomai,
61,8% gyvenimo kokybė, 40,0% atsirado naujų
simptomų, 80% padidėjo susirūpinimas dėl
baimės priaugti svorio, nepasitenkinimas kūnu ir
siekis sulieknėti. Taip pat COVID-19 metu
sumažėjo tiesiogiai gydomų pacientų skaičius -
daugiau nei 80% pacientų, sergančių nervine
bulimija, prieš COVID-19 pandemiją buvo
gydomi tiesiogiai (81,8%), o pandemijos metu -
36,4% (t. y. sumažėjo 55,5%). Vaizdo pokalbių
naudojimas konsultacijos metu padidėjo nuo
3,6% iki 21,8%, o kontaktų telefonu - nuo 18,2%
iki 38,2%. [14]. Palyginus su tyrimu, kuris buvo
atliktas su nervine anoreksija sergančiaisiais,
kuriame 42 proc. respondentų nurodė, kad
pandemijos metu jų valgymo sutrikimų
simptomai pablogėjo, o 52 proc. pablogėjo
gyvenimo kokybė – COVID-19 krizės poveikis
simptomams nervine anoreksija sergantiems
pacientams atrodo dar stipresnis nei anoreksijos
atveju, tačiau rezultatai gali skirtis dėl
metodologinių skirtumų [14, 15]. Taigi, kaip ir
nervinės anoreksijos atveju, taip ir nervinės
bulimijos, pandemijos metu sergančiųjų skaičius
išaugo, valgymo sutrikimo eiga tapo sunkesnė,
keitėsi ir sutrikimo priežiūra - stebėtas simptomų
pablogėjimas ir naujų atsiradimas, mažesnis
rutinos laikymasis, daugiau persivalgymo,
atsikratymo maistu ir atkryčio epizodų, mažesnis
pasitenkinimas savo kūnu, ligos valdymui vis
dažniau buvo naudojama telemedicina, kas darė
blogesnę įtaką pacientų gyvenimo kokybei.
3.1.4. Nervinės bulimijos pokyčiai COVID-
19 metu tarp vaikų
Tyrimų apie vaikų ir paauglių bulimiją buvo
rasta mažiausiai (galbūt dėl to, kad nervinė
bulimija yra ganėtinai retas susirgimas iki 14
metų amžiaus ir paprastai pasireiškia vėlyvoje
paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje), tačiau
esami duomenys rodo, jog vaikų ir paauglių
sergamumas bulimija COVID-19 metu kito
nežymiai [47]. Vokietijoje atlikto tyrimo tarp 10-
18 metų vaikų ir paauglių metu paaiškėjo, kad
nervinės bulimijos paplitimas buvo 0,09% prieš
COVID ir 0,07% per COVID pandemiją.
Didžiausia teigiama sergamumo tendencija
stebėta tarp 14-17 m. paauglių, ką įrodo ir
literatūros duomenys, teigiantys, kad būtent
tokiame amžiuje sergamumas nervine bulimija
yra vienas didžiausių [37, 39]. Pandemijos metu
vaikai ir jų tėvai buvo linkę mažiau kreiptis į
šeimos gydytojus – pastebėta, kad apsilankymų
pas šeimos gydytojus sumažėjo, o pas vaikų ir
paauglių psichiatrus išaugo. Stebint tokią
apsilankymų dinamiką ir nežymų sergamumo
kitimą COVID-19 metu, galima daryti prielaidą,
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
18
kad galbūt pandemijos metu buvo daugiau
lengvesnių nervinės bulimijos atvejų, dėl kurių
nebuvo kreiptasi į gydymo įstaigą ir jie liko
neregistruoti, ypač žinant tai, kad COVID-19
metu smarkiai išaugo skaičius tarp suaugusiųjų
[9, 14, 16]. Taip pat pandemijos metu stebėtas
kitas pokytis - hospitalizacijų sumažėjimas.
Kanadoje pandemijos metu sumažėjo
hospitalizacijų dėl nervinės bulimijos - prieš
COVID 10,3% 10-18 metų amžiaus vaikų,
hospitalizuotų dėl valgymo sutrikimų, buvo
diagnozuota nervinė bulimija, o 2020 m. kovo-
rugpjūčio mėn. 8,3% ir 2020 m. rugsėjo-2021 m.
kovo mėn. 6,4% [16, 17]. Vokietijoje vaikų ir
paauglių psichiatrijos stacionaruose taip pat
fiksuota hospitalizacijų mažėjimo tendencija
(18,1%), tačiau kituose vaikų ligų skyriuose
hospitalizacijų skaičius išaugo 32,1% [16, 18].
Pokyčius galėjo sąlygoti tai, kad pandemijos
metu vaikai buvo guldomi į kitus skyrius,
pavyzdžiui, pulmonologijos, dėl sunkesnės
COVID-19 eigos, ar kardiologijos,
endokrinologijos, gastroenterologijos dėl
pasunkėjusių lėtinių somatinių ligų [40]. Taigi,
pandemijos metu nebuvo pastebėta ženklių
sergamumo pokyčių tarp vaikų, sergančių
nervine bulimija, išskyrus 14-17 metų paauglius,
kurių sergamumas buvo didžiausias. COVID-19
nervine bulimija sergantys vaikai ir jų tėvai
mažiau kreipėsi į šeimos gydytoją, daugiau į
psichiatrą, tačiau dėl bendro mažo pacientų
sergamumo, hospitalizacijos vaikų ir paauglių
psichiatrijos skyriuje sumažėjo.
3.1.5. Priežastys, lėmusios sergamumo
valgymo sutrikimais pokyčius tarp vaikų ir
suaugusiųjų COVID-19 pandemijos metu
Anksčiau aprašytus pokyčius pandemijos metu
tiek vaikų, tiek suaugusiųjų amžiaus grupėse
galima sieti su panašiais veiksniais. Visų pirma,
COVID-19 metu, įvyko staigūs kasdienio
gyvenimo pokyčiai. Buvo uždarytos mokyklos ir
darbo įstaigos, visi įmanomi darbai ir mokymo
procesas persikėlė į nuotolinę namų aplinką.
Vaikams ir suaugusiems tai reiškė įprastos
rutinos, valgymo įpročių sutrikdymą, ribotus
socialinius ryšius ir daugelio fizinių veiklų už
namų ribų apribojimą, tokiu būdu sustiprinant
jau esamus valgymo sutrikimus. Suaugusiųjų
nerimas dėl darbo praradimo, finansų ir
situacijos pasaulyje taip pat kėlė nerimą ir
vaikams, kadangi jie dažnai dar neturi
pakankamai išvystytų įveikos ar psichologinio
atsparumo įgūdžių, leidžiančių tinkamai reaguoti
į stresines situacijas [8, 13]. Tyrimais įrodyta,
kad daugiau laiko pandemijos metu buvo
praleista prie ekranų, ypač socialiniuose
tinkluose, kuriuose matomos nuotraukos dažnai
propaguoja gerai ištreniruotą ir liekną kūną. Dėl
to pradedama dažniau žiūrėti į veidrodį, lyginti
savo kūno formas ir svorį su socialinėje erdvėje
esančiomis nuotraukomis, neretai įžvelgiant
skirtumus ir trūkumus ir dėl to pagilinant dar
didesnę esamą valgymo sutrikimo problemą.
Taip pat internetinės erdvės neribojimas reiškė,
kad naujienų srautą pasaulyje galima buvo
stebėti nuolat, kas galėjo sukelti dar didesnį
nerimą ir taip kenčiantiems nuo valgymo
sutrikimų žmonėms [8, 11, 12, 13]. Vaikai ir
paaugliai, kurie karantino metu priaugdavo
svorio, dažnai jausdavosi prastai. Tyrimai
parodė, kad tiek būdami namuose ir turėdami
daugiau laisvo laiko, tiek sugrįžę į mokyklą, jie
stengdavosi daugiau sportuoti ir mesti svorį, o tai
kai kuriais atvejais peraugdavo net į badavimą
[8, 11, 22]. Vaikai karantino metu taip pat
negalėjo susitikti su bendraamžiais, buvo
apribotos jų socialinės ir popamokinės veiklos.
Jiems buvo sunku atsiriboti nuo bendraamžių,
kurie dažnai juos palaikydavo, motyvuodavo, su
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
19
kuriais jie galėdavo pasikalbėti apie patiriamas
problemas ir sunkumus. Panaši problema
pasitaikė ir su suaugusiais - dalis jų pandemijos
metu jautėsi praradę ryšį su žmonėmis, kurie
juos palaikydavo [8, 9, 11, 13]. Taigi, priežastys
lėmusios valgymo sutrikimų pokyčius tarp
suaugusiųjų ir vaikų COVID-19 pandemijos
metu, susijusios su padidėjusia tiek fizine, tiek
socialine izoliacija, išaugusiu ekranų naudojimu,
padidėjusiu laisvu laiku, praleistu socialinėje
medijoje, ir bendraamžių ar palaikančių žmonių
nebuvimu.
3.2.1. Sergamumo valgymo sutrikimais
pokyčiai popandeminiu laikotarpiu
Rasti duomenų apie valgymo sutrikimus ir jų
paplitimą popandeminiu laikotarpiu buvo sunku,
nes, praėjus ganėtinai nedaug laiko po
pandemijos, tyrimų skaičius vis dar yra ribotas.
Po COVID-19 pandemijos stebimas valgymo
sutrikimų skaičiaus sumažėjimas. 2025 metų
nacionalinio Norvegijos pacientų registro
duomenimis sergamumas valgymo sutrikimais
šalyje pasiekė aukščiausią lygį 2021 m., o 2021
m. bendras moterų sergamumas buvo 45,5%
didesnis nei tikėtasi, tačiau 2023 m. sumažėjo iki
19,4% perviršio. Kaip ir tyrimuose, atliktuose
pandemijos metu, stebima ta pati jaunų moterų
tendencija po pandemijos - didžiausias
sergamumas buvo stebimas 10-14, 15-19 ir 20-
24 metų amžiaus moterų grupėje. 2021 m. 15-19
m. amžiaus moterų sergamumas buvo 64,7%
didesnis, nei tikėtasi, o 2023 m. smarkiai
sumažėjo iki 10,9%, o 10-14 m. ir 20-24 m.
amžiaus moterų sergamumo rodiklis išliko
maždaug 30 % didesnis, nei tikėtasi [19].
Danijoje 2024 m. atliktu tyrimu nustatyta kad
bendras vidutinis sergamumas nervine
anoreksija ir nervine bulimija tarp 6-24 metų
žmonių. pandemijos metu (nuo 2020 m. kovo
mėn. iki 2022 m. sausio mėn.) padidėjo iki
116/100 000 gyv., vėliau sumažėjo iki 95/100
000 gyv. po pandemijos (nuo 2022 m. vasario
mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn.). Visose
amžiaus grupėse, kurių bet kokio valgymo
sutrikimo rodikliai pandemijos metu viršijo
numatytus rodiklius bent 32 %, grįžo į prieš
pandemiją buvusį lygį [20]. Sumažėjus bendram
sergamumui valgymo sutrikimais, sumažėjo ir
sergamumas atskirais valgymo sutrikimais.
Nervinės anoreksijos rodiklis ženkliai krito po
pandemijos - 2021 m. padidėjęs iki 101,6/100
000 gyv., 2023 m. jis sumažėjo iki 83,6/100 000
gyv. Mažėjo ir sergamumas nervine bulimija -
2023 m. sumažėjo iki 34,9/100 000 gyv., taip
išlaikydamas dar priešpandeminę nervinės
bulimijos atvejų mažėjimo tendenciją [19].
Tačiau praėjus dvejiems metams po paskutinio
COVID-19 karantino, hospitalizacijų skaičius
dėl nervinės anoreksijos Vokietijoje vis dar buvo
gerokai didesnis tarp paauglių ir vaikų nei prieš
COVID-19, bet mažesnis nei pandemijos
laikotarpiu. Daugiau hospitalizacijų buvo tik
tarp 9-14 m. mergaičių - hospitalizacijos
rodikliai padidėjo daugiau kaip 40% nei
priešpandeminiu laikotarpiu. Didžiausia
hospitalizacijų rizika palyginti su laikotarpiu
prieš pandemiją, 2023 m. pirmoje pusėje buvo
stebima paaugliams [21]. Taip pat po
pandemijos kito ir hospitalizacijos trukmė.
Airijoje atlikto tyrimo metu išaiškėjo, kad po
COVID-19 į Vaikų ir paauglių psichikos
sveikatos tarnybas dėl valgymo sutrikimų
nukreiptų vaikų ligos trukmė buvo trumpesnė
nei pandemijos metu (vidutiniškai 4,8 mėnesio,
palyginti su 7,4 mėnesio), jie mažiau vartojo
vaistų (19%, palyginti su 43%). Daugelis vaikų
(80%) patys nurodė, kad COVID-19 prisidėjo
prie jų valgymo sutrikimo išsivystymo [23].
Taigi, popandeminiu laikotarpiu sumažėjo
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
20
sergamumas tiek bendrai valgymo sutrikimais,
tiek atskirai nervine bulimija ir nervine
anoreksija, tačiau vienose šalyse jis išliko
panašus į priešpandeminį, o kitose - aukštesnis
nei prieš pandemiją. Taip pat mažėjo ir
hospitalizacijų dažnis, didžiausiu išlikdamas tarp
paauglių ir vis dar didelis tarp mergaičių, bei
hospitalizacijos trukmė ir vaistų poreikis tarp
vaikų, lyginant su pandeminiu laikotarpiu.
3.2.2. Priežastys, lėmusios sergamumo
valgymo sutrikimais pokyčius tarp vaikų ir
suaugusiųjų popandeminiu laikotarpiu
Priežastys, lėmusios bendrą ir atskirų valgymo
sutrikimų (nervinės anoreksijos ir bulimijos)
sergamumo mažėjimą, susijusios su COVID-19
pandemijos pabaiga. Pasibaigus paskutiniam
karantinui dėl COVID-19 (Lietuvoje - 2022 m.
liepos 1 d.), iš naujo „atsivėrė sienos“ -
suaugusieji iš namų pradėjo grįžti į darbus,
studentai ir vaikai - į mokymo įstaigas [24].
Grįžus į įprastą gyvenimo ritmą daugiau laiko
skirta darbui ir mokslams, studijoms, mažiau jo
leidžiant prie kompiuterio ar telefono ekrano
pramogai. Sumažėjo ir socialinė izoliacija, nes
žmonės vėl pradėjo bendrauti vieni su kitais
gyvai, tokiu būdu geriau įvertindami emocijas,
kūno kalbą, veido išraiškas. Jie galėjo išsikalbėti
apie sunkumus ir problemas, susijusias su
valgymo sutrikimais ir tokiu būdu palaikyti ar
patys sulaukti palaikymo iš kitų žmonių. Taip
pat sumažėjus COVID-19 atvejų skaičiui,
sukūrus vakciną, besitęsiant vakcinacijai ir
būklei dėl viruso pasaulyje kasdien vis gerėjant,
pagerėjo ir žmonių emocinė būklė - liko mažiau
nerimo dėl savo sveikatos, mažiau nežinomybės
dėl ateities ir jos planų, mažesnis poreikis tikrinti
naujienas telefone, po pirminio šoko ir streso
ištikus pandemijai, išmokta daugiau
prisitaikymo, įveikos strategijų [25, 26, 27]. Tiek
suaugusieji, tiek vaikai, grįžo prie savo saugios
įprastos rutinos - įprasto valgymo laiko, maisto
produktų ir porcijų. Pradėta grįžti ir į įvairius
lankomus būrelius, popamokines grupines
veiklas, daugiau laiko skirta ir fizinėms veikloms
lauke, pavyzdžiui, bėgimui, važiavimui dviračiu,
kas dar labiau gerina vaikų emocinę savijautą
[28, 29, 30]. Pokyčiai įvyko ir ligoninėse -
COVID-19 atvejų skaičiui mažėjant, ligoninėse
atsirado daugiau vietos ne koronavirusu
sergantiems ligoniams, pavyzdžiui, valgymo
sutrikimais sergantiems vaikams, sutrumpėjo
laukimo laikas, hospitalizacija į skyrių tapo
greitesnė [21, 22]. COVID-19 pandemijos metu,
telemedicinai įgavus pagreitį kaip alternatyvai
asmeniniams vizitams, atsirado puikios
galimybės gauti gydytojo pagalbą nuotoliniu
būdu, taip išvengiant galimo kontakto su
užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir papildomo
streso, susijusio su apsilankymais gydymo
įstaigose [31, 32]. Taigi, sergamumo valgymo
sutrikimais mažėjimą lėmė COVID-19
pandemijos pabaiga. Suaugusiems ir vaikams
grįžus į darbus ir mokymo įstaigas, daugiau laiko
skirta socialinėms ir fizinėms veikloms,
bendravimui su bendraamžiais. Taip pat
pagerėjus pasaulinei situacijai, pagerėjo ir
emocinė savijauta, tapo lengviau prieinamos
telemedicinos, o reikalui esant – ir stacionarinės
paslaugos.
4. Išvados
COVID 19 pandemijos metu padidėjo bendras
sergamumas valgymo sutrikimais tiek
suaugusiųjų, tiek vaikų populiacijoje.
Sergančiųjų nervine anoreksija pandemijos metu
padaugėjo, simptomai pasunkėjo, padaugėjo
atkryčių, dažniau naudoti kompensaciniai
fiziniai pratimai,. daugiaupacientų turėjo minčių
apie savižalą. Vaikų tarpe taip pat stebėtas
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
21
sergamumo valgymo sutrikimais augimas.
Nervinė anoreksija prasidėjo anksčiau ir
sunkiau, didžiausią sergamumą sukeldama
paauglių mergaičių tarpe. Augo hospitalizacijų
ir skubios pagalbos- priėmimo pacientųskaičius.
Sergamumas nervine bulimija suaugusiųjų tarpe
COVID-19 metu išaugo, pablogėjo mitybos
režimo laikymasis, gyvenimo kokybė, išaugo
gydomų pacientų skaičius. Vaikams nervinė
bulimija nesukėlė žymaus sergamumo
padidėjimo, didžiausią sergamumą stebint 14-17
metų kategorijoje.Stebėtas ir didesnis
apsilankymų skaičius pas vaikų ir paauglių
psichiatrus.
Popandeminiu laikotarpiu bendras sergamumas
valgymo sutrikimais ir nervine anoreksija, ir
nervine bulimija sumažėjimo, didžiausiu
išlikdamas 15-19 metų grupėje, tačiau būdamas
arba panašus, arba didesnis nei priešpandeminis.
Hospitalizacijų rodikliai taip pat sumažėjo,
mažindami gydymui nukreiptų vaikų ligos
trukmę ir vaistų poreikį.
Visi šie pakitimai buvo sąlygoti COVID-19
pandemijos sukeltų pokyčių: socialinės
izoliacijos, padidėjusiu ekranų laiku,
sumažėjusiu bendravimu ir emocinės savijautos
pablogėjimu. Nors COVID-19 tapo nemenku
iššūkiu valgymo sutrikimų turintiems žmonėms,
panaikinus karantiną, sumažėjo jo sąlygoti
pokyčiai ir popandeminiu laikotarpiu stebimos
gerėjančios sergamumo ir hospitalizacijų
tendencijos.
Literatūros šaltiniai
[1] National Institute of Mental Health. Eating
disorders.
[2] American Psychiatric Association. What are
Eating Disorders?
[3] Keski-Rahkonen A, Mustelin L.
Epidemiology of eating disorders in Europe:
prevalence, incidence, comorbidity, course,
consequences, and risk factors. Current Opinion
in Psychiatry 2016; 29(6): 340–345.
[4] Schmidt U, Adan R, Bohm I, Campbell I,
Dingemans A. Eating disorders: the big issue.
Lancet Psychiatry 2016; 3: 313–315.
[5] Gamonal-Limcaoco S, Montero-Mateos E,
Lozano-López MT, Maciá-Casas A, Matías-
Fernández J, Roncero C. Perceived stress in
different countries at the beginning of the
coronavirus pandemic. The International Journal
of Psychiatry in Medicine 2021; 57: 309–322.
[6] TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis
vadovas.
[7] Favreau M, Hillert A, Osen B, Gärtner T,
Hunatschek S, Riese M, Hewera K, Voderholzer
U. Psychological consequences and differential
impact of the COVID-19 pandemic in patients
with mental disorders. Psychiatry research 2021;
302.
[8] Herpertz-Dahlmann B, Dempfle A, Eckardt
S. The youngest are hit hardest: The influence of
the COVID-19 pandemic on the hospitalization
rate for children, adolescents, and young adults
with anorexia nervosa in a large German
representative sample. European Psychiatry
2022; 65(1).
[9] Zipfel S, Schmidt U, Giel EK. The hidden
burden of eating disorders during the COVID-19
pandemic. The Lancet Psychiatry 2022; 9(1): 9-
11.
[10] Taquet M, Geddes JR, Luciano S, Harrison
PJ. Incidence and outcomes of eating disorders
during the COVID-19 pandemic. The British
Journal of Psychiatry 2022; 220(5): 262-264.
[11] Agostino H, Burstein B, Moubayed D, et al.
Trends in the Incidence of New-Onset Anorexia
Nervosa and Atypical Anorexia Nervosa Among
Youth During the COVID-19 Pandemic in
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
22
Canada. JAMA Netw Open 2021;
4(12):e2137395.
[12] Gilsbach S, Plana MT, Castro-Fornieles J.
Increase in admission rates and symptom
severity of childhood and adolescent anorexia
nervosa in Europe during the COVID-19
pandemic: data from specialized eating disorder
units in different European countries. Child
Adolescent Psychiatry Mental Health 2022; 16:
46.
[13] Katzman DK. The COVID-19 Pandemic
and Eating Disorders: A Wake-Up Call for the
Future of Eating Disorders Among Adolescents
and Young Adults. Journal of Adolescent Health
2021; 69(4): 535 – 537.
[14] Schlegl S, Meule A, Favreau M,
Voderholzer U. Bulimia nervosa in times of the
COVID-19 pandemic- Results from an online
survey of former inpatients. European Eating
Disorders Review 2020; 28(6): 847-854.
[15] Schlegl S, Maier J, Meule A, Voderholzer
U. Eating disorders in times of the COVID-19
pandemic—Results from an online survey of
patients with anorexia nervosa. International
Journal of Eating Disorders 2020; 53(11): 1791–
1800.
[16] Leickert J, Zillmer S, Bachmann CJ.
Decreasing prevalence or increase in
unregistered cases of bulimia nervosa in children
and adolescents in Germany? A comparison
using representative claims data pre- vs. intra-
COVID-19 pandemic. Eat Weight Disord 2025;
30: 30.
[17] Auger N, Steiger H, Luu TM, Chadi N, Low
N, Bilodeau-Bertrand M, Healy-Profitós J,
Ayoub A, Brousseau É, Israël M. Shifting age of
child eating disorder hospitalizations during the
Covid-19 pandemic. J Child Psychol Psychiatr
2023; 64: 1176-1184.
[18] Kölch MG, Reis O, Ulbrich L, Schepker R.
COVID-19 und psychische Störungen bei
Minderjährigen: Veränderungen der
Behandlungen nach der
Krankenhausstatistik. Zeitschrift für Kinder- und
Jugendpsychiatrie und Psychotherapie 2023;
51(4): 295–309.
[19] Reas DL, Rø G, Rø O. Trends in the
Observed Versus Expected Incidence of Eating
Disorders Before, During, and After the
COVID−19 Pandemic: A National Patient
Registry Study. International Journal of Eating
Disorders 2025, 58(8): 1469–1476.
[20] Sonne H, Kildegaard H, Strandberg-Larsen
K, Rasmussen L, Wesselhoeft R, Bliddal M.
Eating Disorders in Children, Adolescents, and
Young Adults During and After the COVID-19
Pandemic: A Danish Nationwide Register-Based
Study. The International Journal of Eating
Disorders 2024; 57(12): 2487–2490.
[21] Herpertz-Dahlmann B, Eckardt S, Dempfle
A. A never-ending story: The COVID-19
pandemic and the increase of hospital
admissions for typical and atypical anorexia
nervosa in children, adolescents and young
adults in the post-pandemic era in Germany.
European Psychiatry : the Journal of the
Association of European Psychiatrists 2024;
67(1): e77.
[22] Boltri M, Brusa F, Apicella E,
Mendolicchio L. Short- and long-term effects of
Covid-19 pandemic on health care system for
individuals with eating disorders. Front
Psychiatry 2024; 15.
[23] Rafferty C, O’Donnell A, Campbell S.
Eating disorders and COVID-19 - different or
just more?Ir J Med Sci 2024; 193: 1939–1944.
[24] Korona stop. COVID-19 pandemijos
valdymo priemonės.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
23
[25] Haghshomar M, Shobeiri P, Brand S.
Changes of symptoms of eating disorders (ED)
and their related psychological health issues
during the COVID-19 pandemic: a systematic
review and meta-analysis. J Eat Disord 2022; 10:
51.
[26] Gao Y, Bagheri N, Furuya-Kanamori L.
Has the COVID-19 pandemic lockdown
worsened eating disorders symptoms among
patients with eating disorders? A systematic
review. J Public Health (Berl.) 2022; 30: 2743–
2752.
[27] Chaudhuri K, Howley P. The impact of
COVID-19 vaccination for mental well-being.
European Economic Review 2022; 150: 104293.
[28] Ellison J. M, Simonich HK, Wonderlich
SA, Crosby RD, Cao L, Mitchell JE, Smith T. L,
Klein MH, Crow SJ, Peterson CB. Meal
patterning in the treatment of bulimia nervosa.
Eating behaviors 2016; 20: 39–42.
[29] Bélanger M, Gallant F, Doré I, O'Loughlin
J, Sylvestre MP, Abi Nader P, Larouche R,
Gunnell K, Sabiston C. Physical activity
mediates the relationship between outdoor time
and mental health. Preventive Medicine Reports
2019; 16: 101006.
[30] Boelens M, Smit MS, Raat H, Bramer WM,
Jansen W. Impact of organized activities on
mental health in children and adolescents: an
umbrella review. Preventive Medicine Reports
2022; 25: 101687.
[31] Ftouni R, AlJardali B, Hamdanieh M.
Challenges of Telemedicine during the COVID-
19 pandemic: a systematic review. BMC Med
Inform Decis Mak 2022; 22: 207.
[32] Steinberg D, Perry T, Freestone D, Bohon
C, Baker JH, Parks E. Effectiveness of
delivering evidence-based eating disorder
treatment via telemedicine for children,
adolescents, and youth. Eating Disorders 2022;
31(1): 85–101.
[33] World Health Organisation. COVID-19
pandemic triggers 25% increase in prevalence of
anxiety and depression worldwide.
[34] Manchia M, Gathier AW, Yapici-Eser H,
Schmidt MV, de Quervain D, van Amelsvoort T,
Bisson JI, Cryan JF, Howes OD, Pinto L, van der
Wee NJ, Domschke K, Branchi I, Vinkers CH.
The impact of the prolonged COVID-19
pandemic on stress resilience and mental health:
A critical review across waves. Eur
Neuropsychopharmacol 2022; 55: 22-83.
[35] Trafford AM, Carr MJ, Ashcroft DM,
Chew-Graham CA, Cockcroft E, Cybulski L,
Garavini E, Garg S, Kabir T, Kapur N, Temple
RK, Webb RT, Mok PLH. Temporal trends in
eating disorder and self-harm incidence rates
among adolescents and young adults in the UK
in the 2 years since onset of the COVID-19
pandemic: a population-based study. The
Lancet. Child & Adolescent Health 2023; 7(8):
544–554.
[36] Mehta K. To what extent does the COVID-
19 pandemic impact patients with anorexia
nervosa? BJPsych Open 2021; 7(1): 273-273.
[37] Feldman MA, King CK, Vitale S, Denhardt
B, Stroup S, Reese J, Stromberg S. The impact
of COVID-19 on adolescents with eating
disorders: Increased need for medical
stabilization and decreased access to care.
International Journal of Eating Disorders 2023;
56(1): 257–262.
[38] Van Eeden, Annelies E.a,b; van Hoeken,
Daphnea; Hoek, Hans W.a,b,c. Incidence,
prevalence and mortality of anorexia nervosa
and bulimia nervosa. Current Opinion in
Psychiatryn 2021; 34(6): 515-524.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
24
[39] The Journal of Clinical Psychiatry. Time
Trends in Age at Onset of Anorexia Nervosa and
Bulimia Nervosa.
[40] Evliyaoğlu O. Children with chronic disease
and COVID-19. Turk Pediatri Ars 2020; 55(2):
93-94.
[41] Stevanovic D, Kabukcu Basay B, Basay O,
Leskauskas D, Nussbaum L, Zirakashvili M.
COVID-19 pandemic-related aspects and
predictors of emotional and behavioural
symptoms in youth with pre-existing mental
health conditions: results from Georgia,
Lithuania, Romania, Serbia, and Turkey, Nordic
Journal of Psychiatry 2022; 76(7): 515-522.
[42] Liu JJ, Bao Y, Huang X, Shi J, Lu L. Mental
health considerations for children quarantined
because of COVID-19. The Lancet Child &
Adolescent Health 2020; 4(5): 347 – 349.
[43] Chavira DA, Ponting C, Ramos G. The
impact of COVID-19 on child and adolescent
mental health and treatment considerations.
Behav Res Ther 2022; 157: 104169.
[44] McLean CP, Utpala R, Sharp G. The
impacts of COVID-19 on eating disorders and
disordered eating: A mixed studies systematic
review and implications. Front Psychol 2022;
13.
[45] Maunder K, Markey O, Batchelor R,
McNicholas F. A systematic review of COVID-
19 and the presentation of avoidant/restrictive
food intake disorder and avoidant/restrictive
food intake disorder-like symptoms. BJPsych
Open 2024.
[46] Murray F., Houghton S., Murphy F., Clancy
E. A Qualitative Exploration of Prominent
Factors Contributing to the Aetiology of Child
and Adolescent Eating Disorder Presentations
during the COVID-19 Pandemic: The
Perspectives of Patients, Parents and Clinicians.
Journal of Clinical Medicine 2024; 13(2): 615.
[47] National Institute for Health and Care
Excellence. Eating disorders: recognition and
treatment. NICE guideline, 2020.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
25