https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.1
Diffuse large B-cell lymphoma: molecular subtypes and treatment
options for the ABC variant – systematic review and meta-analysis
Gerda Kisielytė
1
, Benita Jonušaitė
1
, Nojus Petkevičius
1
, Regina Pileckytė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Department of General Hematology, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction. Diffuse large B-cell lymphoma (DLBCL) is the most common non-Hodgkin lymphoma, divided into
germinal center B-cell-like (GCB) and activated B-cell-like (ABC) subtypes. The ABC subtype shows poorer
prognosis and resistance to R-CHOP therapy.
Objective. To evaluate the efficacy and safety of adding ibrutinib, lenalidomide, and bortezomib to R-CHOP in ABC-
type DLBCL.
Methods. A systematic literature review was conducted according to PRISMA guidelines, including three phase III
randomized trials: PHOENIX (ibrutinib), ROBUST (lenalidomide), and REMoDL-B (bortezomib). Statistical analysis
was performed using the REML method.
Results. The pooled analysis showed no statistically significant improvement in overall survival (OS) or progression-
free survival (PFS). A clear benefit was observed only in patients under 60 years treated with ibrutinib. Lenalidomide
and bortezomib showed no significant effect.
Conclusions. Adding ibrutinib, lenalidomide, or bortezomib to standard R-CHOP does not improve outcomes in the
overall ABC-DLBCL population. Treatment should be personalized according to age and molecular profile.
Keywords: diffuse large B-cell lymphoma, ABC subtype, R-CHOP, ibrutinib, lenalidomide, bortezomib.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (1), p. 2-12, https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.1
2
Difuzinė didelių B ląstelių limfoma: molekuliniai potipiai ir ABC
varianto gydymo galimybės –sisteminė apžvalga ir metaanalizė
Gerda Kisielytė
1
, Benita Jonušaitė
1
, Nojus Petkevičius
1
, Regina Pileckytė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Vilniaus universito ligoninė Santaros klinikos, Hematologijos klinika, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Difuzinė didelių B ląstelių limfoma (DLBCL) – dažniausia ne Hodžkino limfoma, skirstoma į germinacinio
centro B (GCB) ir aktyvuotų B ląstelių (ABC) potipius. ABC potipis pasižymi blogesne prognoze ir atsparumu
standartinei R-CHOP chemoterapijai.
Tikslas. Įvertinti ibrutinibo, lenalidomido ir bortezomibo pridėjimo prie R-CHOP terapijos efektyvumą ir saugumą
ABC potipio pacientams.
Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga pagal PRISMA gaires, įtraukiant III fazės atsitiktinių imčių klinikinius
tyrimus: PHOENIX (ibrutinibas), ROBUST (lenalidomidas) ir REMoDL-B (bortezomibas). Statistinė analizė atlikta
taikant REML metodą.
Rezultatai. Bendras poveikis nebuvo statistiškai reikšmingas nei bendram išgyvenamumui (OS), nei išgyvenamumui
be ligos progresavimo (PFS). Reikšmingas pagerėjimas nustatytas tik jaunesniems nei 60 metų pacientams, gydytiems
ibrutinibu. Lenalidomidas ir bortezomibas reikšmingos naudos nesuteikė.
Išvados. Ibrutinibo, lenalidomido ar bortezomibo pridėjimas prie standartinės R-CHOP terapijos nepagerina ABC
potipio DLBCL pacientų išgyvenamumo. Gydymo pasirinkimas turėtų būti individualizuotas pagal paciento amžių ir
molekulinius ligos požymius.
Raktažodžiai: difuzinė didelių B ląstelių limfoma, ABC potipis, R-CHOP, ibrutinibas, lenalidomidas, bortezomibas.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Difuzinė didelių B ląstelių limfoma (DLBCL)
dažniausias limfomos tipas, sudarantis iki 40 % visų
limfomų atvejų. Tai heterogeniška liga, skirstoma į du
pagrindinius molekulinius potipius pagal ląstelės
kilmę: germinacinio centro B ląstelių tipo (GCB) ir
aktyvuotų B ląstelių tipo (ABC). Pastarasis siejamas
su blogesne prognoze – penkerių metų bendras
išgyvenamumas siekia apie 50 %, lyginant su 80 %
išgyvenamumu GCB limfomos atvejais [1,2].
Tobulėjant biotechnologijoms, ypatingas dėmesys
skiriamas ABC potipiui, kuris pasižymi didesniu
atsparumu standartinei R-CHOP chemoterapijai.
Šiuolaikiniai molekuliniai metodai, tokie kaip genų
raiškos profiliavimas ir sekos nustatymas, padeda
atskleisti ABC potipio signalinius kelius (BCR, NF-
κB, JAK/STAT), taip sudarydami prielaidas naujo
tikslinio gydymo kūrimui. Šiame darbe apžvelgiami
DLBCL molekuliniai potipiai, jų klinikinė reikšmė bei
naujų vaistų pridėjimo prie standartinės terapijos
nauda ABC potipio pacientams.
2. Metodologija
Taikyta kombinuota metodika, apimanti sisteminę
literatūros apžvalgą ir metaanalizę, siekiant įvertinti
difuzinės didelių B-ląstelių limfomos molekulinius
potipius bei specifinį ABC potipį gydant vaistais
papildyta R-CHOP schema.
Literatūros paieška ir atranka
Elektroninė duomenų paieška buvo atlikta PubMed
duomenų bazėje, naudojant raktinius žodžius: :
„difuzinė didelių B ląstelių limfoma“ , „ABC potipis“,
„R-CHOP“, „ibrutinibas“, „lenalidomidas“,
„bortezomibas“. Į paiešką buvo įtraukti straipsniai,
publikuoti anglų kalba 2014–2024 m. Atrankai taikyti
PRISMA gairių principai.
Įtraukimo kriterijai:
• Originalūs klinikiniai, stebėjimo tyrimai arba
sisteminės apžvalgos, nagrinėjančios DDBLL
molekulinius potipius, jų diagnostinę, prognostinę ar
terapinę reikšmę.
• Tyrimai, analizuojantys ABC potipio atsaką į
gydymą.
• Publikacijos anglų kalba, išleistos per
pastarąjį dešimtmetį (2014–2024).
Atmetimo kriterijai:
• Straipsniai, nepateikę duomenų apie ABC
potipį arba nesusiję su terapijos rezultatais.
• Publikacijos ne anglų kalba.
• Dubliuoti įrašai.
Iš viso rasti 186 įrašai. Pašalinus dubliuotus įrašus,
liko 186 straipsniai, iš kurių, įvertinus pavadinimus ir
santraukas, atmesta 141. Toliau analizuoti 45 pilno
teksto straipsniai, iš jų 15 atmesti dėl netinkamumo
kriterijų. Galutinei analizei atrinkta 30, o į sisteminę
apžvalgą įtraukti 20 straipsnių, atitinkančių visus
įtraukimo reikalavimus.
Metaanalizės duomenys
Atlikta metaanalizė, įtraukiant tik III fazės atsitiktinių
imčių klinikinius tyrimus, kuriuose vertintas ABC
potipio pacientų gydymas naujais vaistaispapildyta R-
CHOP schema. Į galutinę analizę įtraukti trys tyrimai:
• REMoDL-B (2019) – vertintas bortezomibo
pridėjimas prie R-CHOP.
• PHOENIX (2019) – analizuotas ibrutinibo
derinio su R-CHOP poveikis, įskaitant dvi amžiaus
pogrupio analizės (<60 m. ir ≥60 m.).
• ROBUST (2021) – nagrinėtas lenalidomido
pridėjimas prie R-CHOP būtent ABC potipio
pacientams.
Statistinė analizė
Duomenys buvo suvienodinti logHR (logaritminio
rizikos santykio) formatu, apskaičiuojant atitinkamas
standartines paklaidas (SE). Statistinei analizei atlikti
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
naudotas JASP programinis paketas. Pagrindinis
taikytas metodas – Restricted Maximum Likelihood
(REML), užtikrinantis didesnį tikslumą esant
duomenų heterogeniškumui. Rezultatai pateikti miško
diagramų (Forest Plot) pavidalu, papildomai įvertinti
heterogeniškumo rodikliai (Q testas, τ, τ²).
Šis metodinis derinys – sisteminė literatūros apžvalga
ir metaanalizė – užtikrina, kad gauti rezultatai būtų
pagrįsti tiek išsamiu teoriniu kontekstu, tiek griežta
klinikinių tyrimų duomenų analize.
3. Rezultatai
3.1. Agresyvių didelių B-ląstelių limfomų potipiai:
molekulinė diagnostika ir terapinės galimybės
Difuzinė didelių B-ląstelių limfoma yra dažniausia ne
Hodžkino limfoma, sudaranti apie 40 % atvejų [3].
Standartinė chemoimunoterapija R-CHOP protokolu
(rituksimabas, ciklofosfamidas, doksorubicinas,
vinkristinas ir prednizolonas) sąlygoja remisijas iki
60% pacientų, tačiau kitai daliai liga tampa atspari
arba recidyvuoja [3,5].
DLBCL klasifikuojama į germinacinio centro B
(GCB) ir aktyvuotų B-ląstelių (ABC) potipius pagal
genų ekspresijos profilį. Apie 10–15 % atvejų lieka
neklasifikuojami [4,6]. ABC potipis yra kliniškai
reikšmingas dėl blogesnės prognozės ir atsparumo R-
CHOP, todėl tapo pagrindiniu taikinių terapijos tyrimų
objektu [4,8].
Chromosominės translokacijos, apimančios MYC,
BCL2 ir BCL6, dar labiau pablogina prognozę, ypač
dvigubo ar trigubo geno pažeidimo (double or triple
hit) atvejais [5,6]. DLBCL su dideliu MYC ir BCL2
baltymų ekspresijos lygiu (dvigubo ekspresoriaus
limfoma) taip pat siejama su nepalankia eiga, ypač kai
nustatomas ABC potipis [6,7].
Naujos klasifikacijos, integruojančios mutacinius,
epigenetinius ir ekspresijos duomenis, padeda
identifikuoti potipius, kurie gali būti jautresni
tikslinėms terapijoms [3,5].
3.2. DLBCL molekuliniai potipiai pagal
dominuojančias mutacijas: MCD, BN2, N1 ir
EZB
Remiantis genetiniais tyrimais, DLBCL gali būti
suskirstyta į MCD, BN2, N1 ir EZB potipius [10,11].
MCD ir N1 potipiai dažniausiai aptinkami ABC
DLBCL. Jie pasižymi MYD88^L265P, CD79B arba
NOTCH1 mutacijomis, aktyvuojančiomis NF-κB
kelią, ir yra susiję su itin prasta prognoze. Šie potipiai
jautrūs BTK inhibitoriams, todėl yra ypač svarbūs
vertinant vaistų derinius su R-CHOP [10,12].
BN2 ir EZB potipiai dažniau sutinkami GCB DLBCL.
Jų prognozė palankesnė, tačiau klinikinių tyrimų,
kuriuose analizuotas vaistų pridėjimas, daugiausia
vykdyta būtent ABC potipio pacientų grupėje [10,12].
3.3. Alternatyvūs DLBCL genetiniai potipiai: C1–
C5 klasifikacija
Kita klasifikacija išskiria C1–C5 potipius [12]. Iš jų
C1 ir C5 yra artimiausi ABC tipui. C5 beveik visiškai
sutampa su MCD ir yra dominuojantis ABC pogrupis
(96 % atvejų) [12]. Šis potipis pasižymi itin bloga
prognoze, todėl dažniausiai įtraukiamas į tyrimus,
nagrinėjančius tikslinių vaistų pridėjimą prie
chemoterapijos [12,14].
Tokiu būdu genetinės klasifikacijos patvirtina, kad
būtent ABC ir jo genetiniai variantai kelia didžiausius
iššūkius klinikinėje praktikoje, o tai tiesiogiai siejasi
su mūsų metaanalizėje analizuojamais tyrimais.
3.4. DLBCL su IRF4 persitvarkymu: amžiaus
priklausomybė ir Valdejerio žiedo vaidmuo
DLBCL su IRF4 persitvarkymu yra reta forma,
dažniausiai diagnozuojama vaikams ir jauniems
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
suaugusiems [18]. Šis potipis paprastai pasižymi
palankesne prognoze, tačiau vyresniems pacientams
pasireiškia agresyviau ir įgyja ABC potipio bruožų
[15,17]. Nors šis potipis nėra pagrindinis taikinių
terapijos tyrimų objektas, jis parodo, kad amžius ir
biologiniai skirtumai gali reikšmingai paveikti
gydymo efektyvumą. Tai iš dalies paaiškina, kodėl
mūsų metaanalizėje PHOENIX tyrime ibrutinibo
nauda buvo ryški tik jaunesnių (<60 m.) pacientų
grupėje.
4. R-CHOP terapijos tyrimai, kuomet
pridedamas kitas vaistas: charakteristikos,
išgyvenamumas be ligos progresavimo (PFS) ir
bendro išgyvenamumo rezultatai (OS),
neigiami reiškiniai.
Šioje skiltyje pateikiama atskirų klinikinių tyrimų
analizė prieš atliekant jų rezultatų metaanalizę
(Lentelė Nr.1).Visi įtraukti tyrimai pasižymi
panašiomis metodologinėmis ir klinikinėmis
charakteristikomis. Bendrasis išgyvenamumas (OS)
(Lentelė Nr. 2) ir išgyvenamumas be ligos
progresavimo (PFS) (Lentelė Nr. 3) reikšmingai
koreliuoja su tiriamojo vaisto tipu bei tiriamųjų
amžiumi. Neigiamų reiškinių dažnis ir pobūdis taip pat
glaudžiai susiję su konkretaus vaistinio preparato
farmakologinėmis savybėmis (Lentelė Nr. 4).
Lentelė Nr. 1: Tyrimų charakteristikos
Pastabos: 1. Ibrutinibas – 560 mg per burną kasdien; 2. Lenalidomidas – 15 mg per burną 1–14 dienomis (21 d.
ciklas); 3. Bortezomibas – 1.3 mg/m² kartu su R-CHOP (2–6 ciklai).
Santrumpos: GCB – germinacinio centro B ląstelių potipis; DLBCL – difuzinė didelių B ląstelių limfoma; IHC –
imunohistocheminis tyrimas; GEP – genų ekspresijos profiliavimas; ABC – aktyvuotų B ląstelių potipis; ECOG - Rytų
kooperatinės onkologijos grupė (angl. Eastern Cooperative Oncology Group); R-CHOP gydymo schema, kurią
sudaro rituksimabas, ciklofosfamidas, doksorubicinas, vinkristinas, prednizonas.
Tyrimas
Populiacija
Amžiaus
mediana
Kiti populiacijos aspektai
Intervencija
Kontrolė
PHOENIX
(Younes et
al., JCO
2019)
Anksčiau
negydyta ne-
GCB tipo
DLBCL (pagal
IHC; GEP
analizuotas
ABC potipis)
62 m.
• Ligos stadijos: 76,2 %
III–IV stadija
• ECOG būklė: 88 % turėjo
0–1
R-CHOP +
ibrutinibas
1
Placebas kartu su R-
CHOP ta pačia
schema (6 arba 8
ciklai).
ROBUST
(Nowakow
ski et al.,
JCO 2021)
CD20⁺ ABC
tipo DLBCL
pacientai
65 m.
Ligos stadijos: II–IV (Ann
Arbor)
• ECOG būklė: ≤2
• Potipis nustatytas:
NanoString Lymphoma
Subtyping Test metodu
• Stratifikacija: pagal amžių
ir bulky ligos buvimą
R-CHOP +
lenalidomidas
2
Placebas kartu su R-
CHOP21(6 ciklai).
REMoDL-
B (Davies
et al., JCO
2023)
Suaugę (≥18
m.) pacientai
su negydyta
DLBCL
64 m.
• Ligos potipiai: ABC,
GCB, MHG (pagal GEP
klasifikaciją)
R-CHOP +
bortezomibas
3
Visi gavo 1 R-CHOP
ciklą, po kurio
atsitiktinai paskirti
tęsti R-CHOP
(kontrolė) arba R-
CHOP + bortezomibą
(ciklai 2–6).
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
Lentelė Nr. 2: Bendro išgyvenamumo (OS) rezultatai
Tyrimas /
pogrupis
HR
logHR
95 % CI
(apatinė–
viršutinė riba)
SE
Statistinis
reikšmingumas
Pastabos
ROBUST (2021,
lenalidomidas)
0,93
–0,073
0,65 – 1,32
0,187
P=0,64
Nereikšminga
Mažas, statistiškai
nereikšmingas poveikis
OS.
PHOENIX ≥60 m.
(2019, ibrutinibas)
1,383
0,324
0,881 – 2,17
0,229
P=0,157
Nereikšminga
Galimai neigiama
tendencija vyresniems
pacientams dėl
toksiškumo.
REMoDL-B (2019,
bortezomibas)
0,58
–0,545
0,35 – 0,95
0,255
P=0,32
Nereikšminga
OS skirtumas tarp R-
CHOP ir RB-CHOP
grupių yra nenustatytas
PHOENIX <60 m.
(2019, ibrutinibas)
0,345
–1,064
0,138 – 0,862
0,467
P=0,017
Reikšminga
Ryškiausias OS
pagerėjimas jaunesnių
pacientų pogrupyje.
Santrumpos: HR - rizikų santykis (angl. Hazard Ratio); logHR - logaritminė HR reikšmė; CI - pasikliautinasis
intervalas (angl. Confidence Interval); SE – standartinė paklaida (angl. Standart Error); P – statistinio reikšmingumo
rodiklis; OS – bendras išgyvenamumas (angl. Overall Survival); RB-CHOP – R-CHOP chemoterapijos schema su
bortezomibu.
Lentelė Nr. 3: Išgyvenamumas be ligos progresavimo.
Tyrimas /
pogrupis
HR
logHR
95 % CI
(apatinė –
viršutinė
riba)
SE
Statistinis
reikšmingumas
Pastabos
ROBUST (2021,
lenalidomidas)
0,85
–0,163
0,63 – 1,14
0,151
P=0,29
Nereikšminga
Minimalus, statistiškai
nereikšmingas poveikis
PFS.
PHOENIX <60 m.
(2019, ibrutinibas)
0,438
–0,826
0,244 – 0,784
0,298
P=0,043
Reikšminga
Ryškiausias progresavimo
rizikos sumažėjimas
jaunesniems pacientams.
REMoDL-B (2019,
bortezomibas)
0,65
–0,431
0,43 – 0,98
0,211
P = 0,32
Nereikšminga
Bortezomibas reikšmingai
neveikia PFS nei ABC, nei
GCB potipiuose
PHOENIX ≥60 m.
(2019, ibrutinibas)
1,186
0,17
0,817 – 1,722
0,19
P=0,368
Nereikšminga
Galimai neigiama
tendencija vyresniems
pacientams dėl
toksiškumo.
Santrumpos: HR – rizikų santykis (angl. Hazard Ratio); logHR – logaritminė HR reikšmė; CI – pasikliautinasis
intervalas (angl. Confidence Interval); SE – standartinė paklaida (angl. Standart Error); P – statistinio reikšmingumo
rodiklis; PFS – išgyvenamumas be ligos progresavimo (angl. progression free survival); ABC – aktyvuotų B ląstelių
potipis; GCB – germinacinio centro B ląstelių potipis.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
7
Lentelė Nr. 4: Neigiamų reiškinių (Adverse Events) apibendrinimas
Tyrimas
Vaistas,
prideda
mas prie
R-CHOP
terapijos
Dažniausi ≥3–4 laipsnio
AE (%)
Dažniausi
nehematologiniai
AE (visi laipsniai,
%)
Mirtys (5
laipsnio)
Išvada
PHOENIX
(2019)
Ibrutiniba
s
Neutropenija – 51,0%,
Anemija – 20,2 %,
Febrilinė neutropenija –
25,5 %,
Trombocitopenija – 13,9
%, Leukopenija – 15,6 %
Viduriavimas –
37,3–41,3 %,
Pykinimas – 33,9
%, Pneumonija –
11,1 %,
Periferinė
sensorinė
neuropatija – 18,5
%, Stomatitas – 15,9
%
4,3 %
Dažniausi AE
buvo
hematologiniai,
tačiau pasireiškė
ir didesnis
nehematologinis
toksiškumas –
ypač
viduriavimas,
pykinimas ir
pneumonija.
ROBUST
(2021)
Lenalido
midas (R-
CHOP*)
Neutropenija – 60 %,
Anemija – 22 %,
Trombocitopenija – 17
%,
Leukopenija – 14 %,
Febrilinė neutropenija –
14 %,
Limfopenija – 11 %
Vidurių
užkietėjimas – 33
%,
Pykinimas – 23 %,
Nuovargis – 20 %,
Viduriavimas – 18
%,
Periferinė
neuropatija – 17 %,
Alopecija – 17 %
Iš viso mirė 57
(20 %) R-
CHOP ir 62 (22
%) placebo/R-
CHOP
pacientai;
dažniausia
priežastis –
pagrindinė liga
arba jos
komplikacijos
(17 % ir 16 %).
Mirtis dėl
antrinių
piktybinių
navikų: po 2
pacientus
kiekvienoje
grupėje.
99 % pacientų
patyrė bent vieną
AE; 78 % turėjo
≥3 laipsnio AE;
37 % – rimtų AE;
17 % nutraukė
gydymą dėl AE
(dažniausiai
neutropenijos).
Gydymas laikytas
toleruotinu.
REMoDL-
B (2019)
Bortezom
ibas (RB-
CHOP)
III–IV neuropatija – 3,8
% (RB-CHOP) vs 2,2 %
(R-CHOP)
Neuropatija, bet
kardiotoksiškumo
dažnės nepadidėjo;
bendra toksiškumo
rizika išliko maža
4 gydymo
susijusios
mirtys (0,9 %)
iš 459 RB-
CHOP
pacientų; 5 (1,1
%) R-CHOP
grupėje
RB-CHOP buvo
gerai
toleruojamas, be
padidėjusio
hematologinio
toksiškumo;
periferinė
neuropatija
dažnesnė, tačiau
retai sunki.
Antrinių navikų
rizika: 1,4 % RB-
CHOP ir 2,3 % R-
CHOP.
*R-CHOP- rituksimabas 375 mg/m², ciklofosfamidas 750 mg/m², doksorubicinas 50 mg/m², vinkristinas 1,4 mg/m²
[maks. 2 mg], prednizonas 100 mg) 6 arba 8 ciklus kas 21 dieną.
Santrumpos: AE – nepageidaujami reiškiniai (angl. adverse events); R-CHOP gydymo schema, kurią sudaro
rituksimabas, ciklofosfamidas, doksorubicinas, vinkristinas, prednizonas;RB-CHOP – R-CHOP chemoterapijos
schema su bortezomibu.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
8
5. Metaanalizės rezultatai
Į metaanalizę įtraukti trys III fazės, daugiašaliai,
atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kuriuose bazinis
gydymas buvo vienodas: kas 21 d. kartojama R-CHOP
schema (rituksimabas 375 mg/m², ciklofosfamidas
750 mg/m², doksorubicinas 50 mg/m², vinkristinas 1,4
mg/m² [maks. 2 mg], prednizonas 100 mg) 6 ciklus
(kai kur – iki 8 pagal vietos praktiką). Tyrimai skyrėsi
tik pridėtu ibrutinibu (PHOENIX), lenalidomidu
(ROBUST) arba bortezomibu (REMoDL-B). Analizei
atrinktas tik ABC (ne-GCB) potipis; PHOENIX
tyrimas vertintas atskirai <60 m. ir ≥60 m.
pogrupiuose, todėl gautos 4 nepriklausomos analizės
OS ir PFS baigtims.
5.1. Bendras išgyvenamumas (OS)
Analizuojant OS, įtrauktos keturios grupės: ROBUST,
PHOENIX <60 m., PHOENIX ≥60 m. ir REMoDL-B
tyrimai (1 pav.).
1 pav. Miško diagrama (Forest plot), vaizduojanti bendro išgyvenamumo (OS) hazard santykius (HR) ABC potipio
difuzinės didelių B-ląstelių limfomos (DLBCL) pacientams, gydytiems R-CHOP schema su pridėtais vaistais
(lenalidomidu, ibrutinibu, bortezomibu), lyginant su standartine R-CHOP chemoterapija. Įtraukti ROBUST
(lenalidomidas), PHOENIX <60 m. (ibrutinibas), PHOENIX ≥60 m. (ibrutinibas) ir REMoDL-B (bortezomibas)
tyrimai. Bendrasis efektas pagal REML metodą statistiškai nereikšmingas.
Bendras efektas pagal REML metodą nepasiekė
statistinio reikšmingumo – logHR = −0,253 (95 % PI:
−1,944 – 1,437, p = 0,431). Heterogeniškumas buvo
reikšmingas (Q (3) = 10,67, p = 0,014; τ² = 0,204), kas
rodo didelius skirtumus tarp tyrimų.
ROBUSТ tyrime (2021, lenalidomidas) gautas logHR
= −0,16 (95 % CI: −0,46 – 0,13). Kadangi
pasikliovimo intervalas kirto nulį, poveikis laikomas
statistiškai nereikšmingu, o bendro išgyvenamumo
pagerėjimo nestebėta.
PHOENIX tyrimo jaunesnių pacientų pogrupyje (<60
m., 2019, ibrutinibas) nustatytas logHR = −0,83 (95 %
PI: −1,41 – −0,24), kas rodo statistiškai reikšmingą OS
pagerėjimą. HR < 1 patvirtina aiškų mirties rizikos
sumažėjimą šioje amžiaus grupėje.
Pagal metaanalizės duomenis (įtraukiant REMoDL-B
tyrimą), bortezomibas buvo susijęs su nedideliu,
statistiškai reikšmingu bendro išgyvenamumo
pagerėjimu (logHR = −0,43; (95 % CI −0,84 – −0,02),
tačiau pats REMoDL-B tyrimas atskirai šio
reikšmingumo neparodė.
Tuo tarpu PHOENIX tyrimo vyresnių pacientų
pogrupyje (≥60 m., 2019, ibrutinibas) gautas logHR =
0,17 (95 % CI: −0,20 – 0,54). Kadangi poveikis
statistiškai nereikšmingas ir HR > 0, stebima
tendencija į silpnai neigiamą vaisto įtaką vyresniems
pacientams.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
9
5.2. Išgyvenamumas be ligos progresavimo (PFS)
Vertinant PFS, analizuoti trys pagrindiniai tyrimai ir
dvi PHOENIX pogrupio analizės (<60 m. ir ≥60 m.)
(2 pav.).
Bendras efektas nebuvo statistiškai reikšmingas
(pooled logHR = −0,269; 95 % PI: −1,478– 0,939; p =
0,272). Nustatytas reikšmingas heterogeniškumas tarp
tyrimų (Q(3)=9,46, p=0,024; τ²=0,104). Didžiausia
nauda pastebėta PHOENIX <60 m. grupėje
(ibrutinibas, HR −0,83). REMoDL-B tyrime
(bortezomibas, HR −0,43) ir ROBUST tyrimas
(lenalidomidas) rodė minimalų, statistiškai
nereikšmingą poveikį, o PHOENIX ≥60 m. grupėje
(ibrutinibas) poveikis buvo neutralus ar net galimai
neigiamas (HR 0,17).
2 pav. Miško diagrama (Forest plot), vaizduojanti progresavimo laisvo išgyvenamumo (PFS) hazard santykius (HR)
ABC potipio DLBCL pacientams, gydytiems R-CHOP schema su pridėtais vaistais (lenalidomidu, ibrutinibu,
bortezomibu), lyginant su standartine R-CHOP chemoterapija. Įtraukti ROBUST (lenalidomidas), PHOENIX <60 m.
(ibrutinibas), PHOENIX ≥60 m. (ibrutinibas) ir REMoDL-B (bortezomibas) tyrimai. Bendrasis efektas pagal REML
metodą statistiškai nereikšmingas.
6. Diskusija
Metaanalizės rezultatai parodė, kad pridėtinių vaistų
įtraukimas į standartinę R-CHOP terapiją ABC potipio
difuzinės didelių B ląstelių limfomos (DLBCL)
pacientams nesukelia vienodo terapinio efekto visoje
populiacijoje. Bendras efektas, apskaičiuotas pagal
REML metodą, nebuvo statistiškai reikšmingas
(pooled logHR = −0,269; 95 % PI: −0,907 – 0,369; p
= 0,272), o reikšmingas heterogeniškumas tarp tyrimų
(Q(3)=9,46, p=0,024; τ²=0,104) rodo didelį rezultatų
variabilumą, susijusį su pacientų amžiumi, vaisto tipu
ir biologiniais potipio skirtumais.
Statistiškai reikšmingas bendro išgyvenamumo
pagerėjimas nustatytas tik PHOENIX (<60 m.,
ibrutinibas) tyrimuose. Šie rezultatai pabrėžia, kad
vaistų, pridedamų prie R-CHOP terapijos
veiksmingumas yra amžiaus ir molekulinių ypatumų
priklausomas, o jų taikymas turėtų būti vertinamas
selektyviai. Lenalidomidas (ROBUST tyrimas) rodė
tik minimalų ir nereikšmingą poveikį, o ibrutinibas
vyresniems pacientams (≥60 m.) neturėjo teigiamos
įtakos išgyvenamumui.
Šie duomenys leidžia teigti, kad vaistų, pridedamų prie
R-CHOP terapijos ABC potipio DLBCL gydyme
neturėtų būti taikoma universaliai. Būtina plėtoti
personalizuoto gydymo strategijas, pagrįstas
molekuliniais žymenimis, NGS analizės duomenimis
ir paciento klinikinėmis charakteristikomis. Ateities
tyrimai turėtų koncentruotis į biologinių atsako
prediktorių identifikavimą, siekiant optimizuoti
gydymo pasirinkimą ir maksimaliai padidinti terapinę
naudą.
Papildomai paminėtini 2025 m. rugsėjo 24 d.
publikuoti POLARIX tyrimo rezultatai, kuriuose
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
10
vertinta modifikuota R-CHOP schema – pola-R-CHP,
kai vinkristinas pakeistas polatuzumabu vedotinu.
Tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas
išgyvenamumo be ligos progresavimo (PFS)
pagerėjimas, tačiau bendro išgyvenamumo (OS)
skirtumas išliko nereikšmingas. Didesnė nauda
pastebėta ABC potipio pacientų pogrupyje, o gydymo
toleravimas abiejose grupėse buvo panašus. Šie
duomenys atspindi naujausias tendencijas DLBCL
gydyme, tačiau dėl metodologinių skirtumų šis
tyrimas į metaanalizę nebuvo įtrauktas.
7. Išvados
Apibendrinus visus įtrauktus III fazės tyrimus
(ROBUST, PHOENIX, REMoDL-B), nustatyta, kad
papildomų vaistų pridėjimas prie standartinės R-
CHOP terapijos nepagerino bendro išgyvenamumo ir
išgyvenamumo be ligos progresavimo visoje
aktyvuotų B ląstelių potipio difuzinės didelių B
ląstelių limfomos pacientų populiacijoje.
Terapinė nauda buvo pastebėta tik specifiniuose
pogrupiuose – jaunesniems nei 60 metų pacientams,
gydytiems ibrutinibu. Lenalidomidas reikšmingo
poveikio nei bendram išgyvenamumui, nei
išgyvenamumui be ligos progresavimo neturėjo, o
ibrutinibas vyresnio amžiaus pacientams nebuvo
naudingas ir galėjo turėti net silpnai neigiamą poveikį.
Šie duomenys rodo, kad papildomų vaistų pridėjimas
prie R-CHOP negali būti laikomas universaliu
gydymo standartu, tačiau jų taikymas gali būti
svarstomas individualiai, ypač jaunesniems
pacientams ar esant biologiniams aukštos rizikos
požymiams.
Ateities tyrimai turėtų koncentruotis į biomarkerių
pagrindu grįstą pacientų atranką bei tikslinių terapijų
pritaikymą, siekiant personalizuoti gydymą ir
maksimalizuoti klinikinę naudą pacientų poaibiuose,
kurie iš papildomų vaistų terapijos galėtų gauti
didžiausią naudą.
Literatūros šaltiniai
1. Scott DW, Mottok A, Ennishi D, Smithers N,
Kang S, Kridel R, et al. Cell-of-Origin Subtyping of
Diffuse Large B-Cell Lymphoma by Using a qPCR-
based Gene Expression Assay on Formalin-Fixed
Paraffin-Embedded Tissues. Front Oncol.
2020;10:803.
2. Weniger MA, Küppers R. Evaluating cell-of-
origin subtype methods for predicting diffuse large B-
cell lymphoma survival: A meta-analysis of gene
expression profiling and immunohistochemistry
algorithms. BMC Med. 2014;12:89.
3. Wright GW, Huang DW, Phelan JD, et al.
Molecular classification of aggressive lymphomas—
past, present, future. Hematol Oncol. 2021;39(2):164–
76.
4. Horn H, Ziepert M, Wenzel A, et al.
Molecular profiling in diffuse large B-cell lymphoma:
why so many types of subtypes? Br J Haematol.
2021;192(5):e123–7.
5. Chapuy B, Stewart C, Dunford AJ, et al.
Molecular subgroups of diffuse large B cell
lymphoma: biology and implications for clinical
practice. Curr Hematol Malig Rep. 2021;16(3):201–
12.
6. Schmitz R, Wright GW, Huang DW, et al.
Updates on diagnosis, risk stratification and
management: simplified algorithm for genetic
subtyping in diffuse large B-cell lymphoma. Signal
Transduct Target Ther. 2021;6:276.
7. Green TM, Young KH, Visco C, et al.
Comparison of the algorithms classifying the ABC and
GCB subtypes in diffuse large B-cell lymphoma.
Blood. 2017;129(12):1796–804.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
11
8. Reddy A, Zhang J, Davis NS, et al.
Prognostic significance of diffuse large B-cell
lymphoma cell of origin determined by digital gene
expression in formalin-fixed paraffin-embedded tissue
biopsies. J Clin Oncol. 2014;32(26):2923–31.
9. He Y, Lu Z, Zhang X, et al. Molecular
characterization and genetic subclassification
comparison of diffuse large B-cell lymphoma: real-life
experience with 74 cases. Pathobiology.
2021;91(4):245–55.
10. Okosun J, Steidl C, Griffiths G, et al.
Molecular classification and treatment of diffuse large
B-cell lymphoma and primary mediastinal B-cell
lymphoma. Curr Hematol Malig Rep. 2020;15(3):99–
110.
11. Sha C, Barrans S, Care MA, et al. Genetics
and pathogenesis of diffuse large B-cell lymphoma. N
Engl J Med. 2018;378(15):1396–407.
12. Wright GW, Huang DW, Phelan JD, et al.
Molecular subtypes of diffuse large B cell lymphoma
are associated with distinct pathogenic mechanisms
and outcomes. Nat Med. 2018;24(5):679–90.
13. Swerdlow SH, Campo E, Harris NL, et al.
The current lymphoma classification: new concepts
and practical applications—triumphs and woes.
Blood. 2018;127(20):2375–90.
14. Alizadeh AA, Staudt LM. Molecular update
and evolving classification of large B-cell lymphoma.
Cancers. 2021;13(13):3352.
15. Streich, S., Frauenfeld, L., Otto, F. et
al. Prevalence of IRF4 rearrangement in large B-cell
lymphomas of the Waldeyer’s ring in adults. Virchows
Arch 482, 551–560 (2023).
16. Sha C, Care MA, Barrans S, et al. Targeted
sequencing in DLBCL, molecular subtypes, and
outcomes: a Haematological Malignancy Research
Network report. Blood. 2020;135(20):1759–72.
17. Swerdlow SH, Campo E, Harris NL, et al.
Diffuse large B-cell lymphoma variants: an update.
Pathology. 2019.
18. Chen W, Wu J, He J. Large B-cell lymphoma
with IRF4 rearrangement in the nasolacrimal duct: a
clinicopathological study and literature review. Curr
Mol Med. 2024.
19. Hesius EAM, van Laar L, Oosterveld M, van
Spriel AB, Scheijen B, Leeuwis JW, et al.
Reclassification of diffuse large B cell lymphoma to
large B cell lymphoma with IRF4 rearrangement in an
adult population. Histopathology. 2023.
20. Abdulrahim A, Sabri A, Teruya B, Li C,
Cantu D. Case series: large B-cell lymphoma with
IRF4 rearrangement involving the lung and tonsil in
two different patients. Cureus. 2025.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
12