Daniella Meytin1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Bulimia nervosa is one of the most common eating disorders. The disease manifests in episodes of binge eating, accompanied by attempts to get rid of the food eaten by vomiting, taking laxatives, exercising, or reducing food and calorie intake during other meals, along with excessive concerns, regarding weight and appearance. The disease is more common in the Western culture, among women, especially among younger aged (usually beginning in late adolescence). The onset of the disease is influenced by biological and environmental factors. Due to laxative use, hypokalemia and arrhythmias may develop; due to vomiting – enamel damage and voice changes. Bulimia nervosa is diagnosed, if, during the last 3 months, the patient had at least 1 episode of binge eating per week, accompanied by compensatory actions (vomiting, taking laxatives, exercising, or reducing food and calorie intake during other meals). Treatment is started with psychotherapy, if it does not help or the patient is additionally diagnosed with depression, SSRI or SNRI treatment is added. 80% of treated patients achieve remission of the disease.
Aim: to determine the epidemiology, etiology, symptoms, diagnostics, treatment, and prognosis of bulimia nervosa.
Methods: a systematic review of the literature was performed using the PubMed medical database. Selected articles examining the etiology, epidemiology, symptoms, diagnostics, treatment, and prognosis of bulimia nervosa. English word combinations were used for search: bulimia nervosa, eating disorder, bulimia, bulimia diagnostics, bulimia treatment.
Conclusions: after systematic literature review was conducted, the epidemiology, etiology, symptoms, diagnostics, treatment, and prognosis of bulimia nervosa were presented.
Keywords: bulimia nervosa, eating disorders, bulimia, psychiatry.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
123
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 123-129, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.15
Bulimia nervosa: literature review
Daniella Meytin
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Bulimia nervosa is one of the most common eating disorders. The disease manifests in episodes of binge eating,
accompanied by attempts to get rid of the food eaten by vomiting, taking laxatives, exercising, or reducing food
and calorie intake during other meals, along with excessive concerns, regarding weight and appearance. The
disease is more common in the Western culture, among women, especially among younger aged (usually
beginning in late adolescence). The onset of the disease is influenced by biological and environmental factors.
Due to laxative use, hypokalemia and arrhythmias may develop; due to vomiting – enamel damage and voice
changes. Bulimia nervosa is diagnosed, if, during the last 3 months, the patient had at least 1 episode of binge
eating per week, accompanied by compensatory actions (vomiting, taking laxatives, exercising, or reducing
food and calorie intake during other meals). Treatment is started with psychotherapy, if it does not help or the
patient is additionally diagnosed with depression, SSRI or SNRI treatment is added. 80% of treated patients
achieve remission of the disease.
Aim: to determine the epidemiology, etiology, symptoms, diagnostics, treatment, and prognosis of bulimia
nervosa.
Methods: a systematic review of the literature was performed using the PubMed medical database. Selected
articles examining the etiology, epidemiology, symptoms, diagnostics, treatment, and prognosis of bulimia
nervosa. English word combinations were used for search: bulimia nervosa, eating disorder, bulimia, bulimia
diagnostics, bulimia treatment.
Conclusions: after systematic literature review was conducted, the epidemiology, etiology, symptoms,
diagnostics, treatment, and prognosis of bulimia nervosa were presented.
Keywords: bulimia nervosa, eating disorders, bulimia, psychiatry.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
124
Nervinė bulimija: literatūros apžvalga
Daniella Meytin
1
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Akademija, Medicinos Fakultetas
Santrauka
Nervinė bulimija – vienas dažniausių valgymo sutrikimų. Liga pasireiškia persivalgymo epizodais, lydimais
bandymais atsikratyti suvalgyto maisto jį išvemiant, vartojant vidurius laisvinančius vaistus, intensyviai
sportuojant arba mažinant maisto kiekį bei kaloringumą kitų valgymų metu, bei per dideliu susirūpinimu
išvaizda ir svoriu. Liga dažnesnė vakarų kultūroje, moterų tarpe bei jaunesniame amžiuje (dažniausiai prasideda
vėlyvoje paauglystėje). Ligos atsiradimui įtakos turi biologiniai bei aplinkos faktoriai. Dėl laisvinamųjų
vartojimo galima hipokalemija, širdies ritmo sutrikimai, dėl vėmimo – emalio pažaida, balso pokyčiai. Nervinė
bulimija diagnozuojama, jei per pastaruosius 3 mėnesius pacientui per savaitę pasireiškia bent 1 persivalgymo
epizodas, lydimas kompensacinių veiksmų (vėmimo, laisvinamųjų vaistų vartojimo, intensyvaus sportavimo
arba maisto ribojimo kito valgymo metu). Gydymas pradedamas psichoterapija, jeigu tai nepadeda arba
pacientas serga depresija, pridedamas gydymas SSRI ar SNRI. 80% gydomų pacientų pasiekia ligos remisiją.
Tikslas: nustatyti nervinės bulimijos epidemiologiją, etiologiją, simptomatiką, diagnostiką, gydymą ir
prognozę.
Metodai: atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“ medicinine duomenų baze. Atrinkti
straipsniai, nagrinėjantys nervinės bulimijos epidemiologiją, etiologiją, simptomatiką, diagnostiką, gydymą ir
prognozę. Paieškai naudotos reikšminių žodžių kombinacijos anglų kalba: bulimia nervosa, eating disorder,
bulimia, bulimia diagnostics, bulimia treatment.
Išvados: atlikus literatūros apžvalgą, nustatyti nervinės bulimijos epidemiologija, etiologija, simptomatika,
diagnostikos, gydymo ypatumai bei prognozė.
Raktažodžiai: nervinė bulimija, valgymo sutrikimai, bulimija, psichiatrija.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
125
Įvadas
Valgymo sutrikimai – psichiatrinių ligų grupė,
kuriai būdingas per didelis susirūpinimas išvaizda
bei svoriu, kas sukelia psichinę ir fizinę
simptomatiką. Dažniausiai pasitaikantys valgymo
sutrikimai – nervinė anoreksija, nervinė bulimija
bei persivalgymo sutrikimas. Nervinė bulimija
pasireiškia dažniau nei anoreksija [1].
Epidemiologija
Manoma, jog bendrojoje populiacijoje iki 1%
žmonių serga nervine bulimija. Dėl to, jog bulimija
sergantys pacientai dažniausiai yra normalaus
svorio, liga dažnai lieka nepastebėta [2]. Nervinė
bulimija – viena dažniausių psichiatrinių ligų
moterų tarpe [3]. Tyrimais nustatyta, jog Vakarų
šalyse iki 2,1% vyrų ir iki 7,3% moterų serga
bulimija, kuomet kitose populiacijose iki 0,2%
vyrų bei 0,46% – 3,2% moterų [4]. Dažniausiai liga
prasideda 18 metų amžiuje, tačiau gali prasidėti ir
vaikystėje arba jau suaugusiame amžiuje [5].
Etiologija
Dvynių tyrimais įrodyta, jog nervinės bulimijos
išsivystymui įtakos turi tiek genetiniai, tiek
aplinkos faktoriai. Dvynių tarpe nervinės bulimijos
rizika yra nuo 2,8% iki 4,2%. Aplinkos faktoriai
susiję su asmenybės bruožais (maža savivertė,
neurotiškumas) bei socialiniais veiksniais
(santykiai šeimoje, svorio ir išvaizdos svarba
aplinkoje) [6]. Valgymo sutrikimams, tarp jų ir
nervinei bulimijai, sergamumui įtakos turi ir
vaikystėje patirtos psichologinės traumos [23].
Nustatyta, kad sergantys nervine bulimija, dažniau
linkę sirgti nervine anoreksija, alkoholizmu,
panikos ir nerimo sutrikimais bei depresija [6].
Nervinės bulimijos ir alkoholizmo sąsaja ypač
stipri, pacientai alkoholį vartoja siekdami
sumažinti apetitą bei negalvoti apie maistą [23].
Nustatyta, jog sergantiems nervine bulimija labiau
būdingi pokyčiai galvos smegenų baltojoje
medžiagoje, ypač struktūrose, atsakingose už
apetito reguliavimą ir skonį [7]. 24%-31% nervine
bulimija sergančių pacientų anksčiau sirgo nervine
anoreksija [25].
Simptomatika
Esminis nervinės bulimijos simptomas –
persivalgymo epizodai, lydimi bandymais
atsikratyti suvalgyto maisto jį išvemiant, vartojant
vidurius laisvinančius vaistus, intensyviai
sportuojant arba mažinant maisto kiekį ar
kaloringumą kitų valgymų metu [25].
Persivalgymo epizodų metu suvalgoma daug
maisto (vidutiniškai nuo 1500 iki 3530 kcal) per
trumpą laiko tarpą (persivalgymų trukmė – iki 2
valandų), būdingas savikontrolės praradimas [7].
Fiziologinėmis sąlygomis skandžio talpa yra iki 3
l; persivalgymo metu gali būti suvalgoma iki 12
litrų maisto, dėl ko skrandis gali plyšti, o pacientas
– mirti. 2004 m. aprašytas atvejis, kuomet valgymo
sutrikimais serganti mergina mirė nuo
neurogeninio šoko, išsivysčiusio plyšus skrandžiui.
Skrandyje rasta 5,6 l maisto ir skysčių, skrandis
užėmė didžiąją dalį pilvo ertmės [8]. Po
persivalgymo pacientai, norėdami nepriaugti
svorio, bando atsikratyti suvalgyto maisto jį
išvemdami, vartodami vidurius laisvinančius
vaistus arba mažindami maisto kiekį ir
kaloringumą kitų valgymų metu [25]. Nors gali
pasirodyti, jog išvemiant netenkama didžiosios
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
126
dalies suvartotų kalorijų, tačiau taip nėra. Viename
tyrime, kuriame dalyvavo 17 normalaus svorio
bulimija sergančių pacientų, nustatyta, jog
nesvarbu, kiek persivalgymo metu buvo suvalgoma
kalorijų, didžioji dalis kalorijų pasisavinama netgi
išsivėmus [9].
Sergantiems bulimija būdingi ir sisteminiai
simptomai. Dėl vėmimo ar laisvinamųjų vaistų
vartojimo, vystosi dehidratacija ir hipokalemija.
Hipokalemija dažnesnė pacientams, naudojantiems
laisvinamuosius vaistus, lyginant su pacientais,
sukeliančiais vėmimą ar badaujančiais [10].
Hipokalemija didina aritmijų riziką. Ilgalaikėje
perspektyvoje pacientai, sergantys nervine
bulimija, turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų
riziką, įskaitant širdies laidumo sutrikimus,
miokardo infarktą, išeminę širdies ligą bei
aterosklerozę [11].
Dėl skrandžio sulčių poveikio galima dantų emalio
pažaida, padidėjęs dantų jautrumas, spalvos
pokyčiai. Dėl vėmimo galimas pažandinių seilių
liaukų patinimas, kas sąlygoja vizualią veido
asimetriją [12]. Skrandžio sultims dirginant balso
klostes galimi balso pokyčiai, panašūs į
sergančiųjų gastroezofaginio refliukso liga [13].
Vienas iš subtilesnių nervinės bulimijos požymių –
Ruselio ženklas – nedidelės odos žaizdos krumplių
paviršiuje. Žaizdos atsiranda dėl sąnarinių paviršių
trynimo į dantis vėmimo sukėlimo metu [14].
Diagnostika
2013 DSM-5 pakeisti nervinės bulimijos
diagnozavimo kriterijai. Remiantis naujaisiais
kriterijais, nervinė bulimija diagnozuojama, jei per
pastaruosius 3 mėnesius pacientui per savaitę
pasireiškia bent 1 persivalgymo epizodas, lydimas
kompensacinių veiksmų (vėmimo, laisvinamųjų
vaistų vartojimo, intensyvaus sportavimo arba
maisto ribojimo kito valgymo metu). Remiantis
DSM-4 kriterijais, nervinės bulimijos pagrindimui
būtini bent 2 persivalgymo ir kompensacinių
veiksmų epizodai per savaitę. Nustatyta, jog rečiau
persivalgantys pacientai kliniškai nesiskiria nuo
dažniau persivalgančių [15]. Taip pat DSM-5
išskirta ligos sunkumo klasifikacija – lengvos,
vidutinės, sunkios ar ypač sunkios eigos. Lengvos
eigos ligai būdingi 1–3 persivalgymo epizodai per
savaitę, lydimi kompensacinių mechanizmų,
vidutinės eigos ligai būdingi 4–7 epizodai per
savaitę, sunkios eigos ligai – 8–13, o ypač sunkios
eigos – 14 ir daugiau epizodų per savaitę [22].
Gydymas
Nervinės bulimijos gydymas pradedamas nuo
psichoterapijos [16]. Geriausiai į psichoterapiją
įtraukti ir paciento šeimą; šeimos psichoterapija
duoda geriausius rezultatus vaikų ir paauglių
amžiaus grupėse [17]. Psichoterapijos tikslas –
teisingo kūno suvokimo ir valgymo įpročių
formavimas. Labai svarbi ir teisingai mityba –
pacientai turi gauti pakankamai maisto ir kalorijų,
užtikrinant sotumą, kad nebūtų provokuojami
persivalgymo epizodai [18]. Jei psichoterapija
neduoda reikiamo rezultato, arba jei kartu sergama
depresija, parenkamas medikamentinis gydymas.
Pirmaeilis farmakologinis gydymas –
antidepresantais – selektyviais serotonino
reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ar serotonino-
noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI).
Tyrimais nustatyta, jog pacientų, sergančių sunkia
nervinės bulimijos forma, smegenų skystyje
mažesnės serotonino bei noradrenalino
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
127
koncentracijos [19]. Gydymas antidepresantais
parenkamas individualiai, dažniausiai renkamasi
sertraliną ar fluoksetiną (vaisto pasirinkimo gairės
priklauso nuo šalyje taikomų metodikų) [20].
Prognozė
Nervinės bulimijos prognozė, lyginant su nervine
anoreksija, yra geresnė. Iki 80% gydomų pacientų
pasiekia ligos remisiją [16]. Negydomi pacientai
turi 1,74 iš 1000 mirties tikimybę, tai yra kasmet
0,17 % sergančiųjų nervine bulimija miršta nuo
šios ligos [21]. Tyrimais nustatyta, jog savižudybės
rizika didžiausia sergantiems nervine bulimija,
lyginant su kitais valgymo sutrikimais [24].
Išvados
1. Nervinės bulimijos išsivystymui įtakos turi
biologiniai bei aplinkos faktoriai.
2. Epidemiologija – liga dažnesnė Vakarų
kultūroje, moterų tarpe bei jaunesniame
amžiuje (dažniausiai prasideda vėlyvoje
paauglystėje).
3. Simptomatika – liga pasireiškia persivalgymo
epizodais, lydimais bandymais atsikratyti
suvalgyto maisto jį išvemiant, vartojant
vidurius laisvinančius vaistus, intensyviai
sportuojant arba mažinant maisto kiekį ir
kaloringumą kitų valgymų metu bei per
dideliu susirūpinu išvaizda ir svoriu.
4. Diagnostika – nervinė bulimija
diagnozuojama, jei per pastaruosius 3
mėnesius pacientui per savaitę pasireiškia bent
1 persivalgymo epizodas, lydimas
kompensacinių veiksmų (vėmimo,
laisvinamųjų vaistų vartojimo, intensyvaus
sportavimo arba maisto ribojimo kito valgymo
metu).
5. Gydymas pradedamas psichoterapija. Jeigu tai
nepadeda arba pacientas serga depresija,
pridedamas gydymas SSRI ar SNRI.
6. Prognozė – 80% gydomų pacientų pasiekia
ligos remisiją.
Literatūra
1. Balasundaram P, Santhanam P. Eating
Disorders. 2021 Feb 13. In: StatPearls
[Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls
Publishing; 2021 Jan–. PMID: 33620794.
2. Hay, P. J., & Claudino, A. M. (2015). Bulimia
nervosa: online interventions. BMJ clinical
evidence, 2015, 1009.]
3. Treasure J, Claudino AM, Zucker N. Eating
disorders. Lancet. 2010 Feb
13;375(9714):583-93. doi: 10.1016/S0140-
6736(09)61748-7. PMID: 19931176.
4. Makino M, Tsuboi K, Dennerstein L.
Prevalence of eating disorders: a comparison
of Western and non-Western countries.
MedGenMed. 2004 Sep 27;6(3):49. PMID:
15520673; PMCID: PMC1435625.]
5. Volpe U, Tortorella A, Manchia M,
Monteleone AM, Albert U, Monteleone P.
Eating disorders: What age at onset?
Psychiatry Res. 2016 Apr 30;238:225-227.
doi: 10.1016/j.psychres.2016.02.048. Epub
2016 Feb 22. PMID: 27086237.
6. Kendler KS, MacLean C, Neale M, Kessler R,
Heath A, Eaves L. The genetic epidemiology
of bulimia nervosa. Am J Psychiatry. 1991
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
128
Dec;148(12):1627-37. doi:
10.1176/ajp.148.12.1627. PMID: 1842216.
7. Jain A, Yilanli M. Bulimia Nervosa. 2020 Dec
15. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island
(FL): StatPearls Publishing; 2021 Jan–. PMID:
32965849.
8. Sinicina I, Pankratz H, Büttner A, Mall G.
Death due to neurogenic shock following
gastric rupture in an anorexia nervosa patient.
Forensic Sci Int. 2005 Dec 1;155(1):7-12. doi:
10.1016/j.forsciint.2004.10.021. Epub 2004
Dec 13. PMID: 16216705.]
9. Kaye WH, Weltzin TE, Hsu LK, McConaha
CW, Bolton B. Amount of calories retained
after binge eating and vomiting. Am J
Psychiatry. 1993 Jun;150(6):969-71. doi:
10.1176/ajp.150.6.969. PMID: 8494080.]
10. Greenfeld D, Mickley D, Quinlan DM, Roloff
P. Hypokalemia in outpatients with eating
disorders. Am J Psychiatry. 1995
Jan;152(1):60-3. doi: 10.1176/ajp.152.1.60.
PMID: 7802122.
11. Tith RM, Paradis G, Potter BJ, et al.
Association of Bulimia Nervosa With Long-
term Risk of Cardiovascular Disease and
Mortality Among Women. JAMA
Psychiatry. 2020;77(1):44–51.
doi:10.1001/jamapsychiatry.2019.2914
12. Kotler LA, Walsh BT. Eating disorders in
children and adolescents: pharmacological
therapies. Eur Child Adolesc Psychiatry.
2000;9 Suppl 1:I108-16. doi:
10.1007/s007870070024. PMID: 11140774.
13. Rajiah K, Mathew EM, Veettil SK, Kumar S.
Bulimia nervosa and its relation to voice
changes in young adults: A simple review of
epidemiology, complications, diagnostic
criteria and management. J Res Med Sci. 2012
Jul;17(7):689-93. PMID: 23798933; PMCID:
PMC3685789.
14. Daluiski A, Rahbar B, Meals RA. Russell's
sign. Subtle hand changes in patients with
bulimia nervosa. Clin Orthop Relat Res. 1997
Oct;(343):107-9. PMID: 9345215.
15. Vo M, Accurso EC, Goldschmidt AB, Le
Grange D. The Impact of DSM-5 on Eating
Disorder Diagnoses. Int J Eat Disord. 2017
May;50(5):578-581. doi: 10.1002/eat.22628.
Epub 2016 Nov 12. PMID: 27862127;
PMCID: PMC5867898.
16. Harrington BC, Jimerson M, Haxton C,
Jimerson DC. Initial evaluation, diagnosis, and
treatment of anorexia nervosa and bulimia
nervosa. Am Fam Physician. 2015 Jan
1;91(1):46-52. PMID: 25591200.
17. Couturier J, Isserlin L, Norris M, Spettigue W,
Brouwers M, Kimber M, McVey G, Webb C,
Findlay S, Bhatnagar N, Snelgrove N, Ritsma
A, Preskow W, Miller C, Coelho J, Boachie A,
Steinegger C, Loewen R, Loewen T, Waite E,
Ford C, Bourret K, Gusella J, Geller J,
LaFrance A, LeClerc A, Scarborough J,
Grewal S, Jericho M, Dimitropoulos G, Pilon
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
129
D. Canadian practice guidelines for the
treatment of children and adolescents with
eating disorders. J Eat Disord. 2020 Feb 1;8:4.
doi: 10.1186/s40337-020-0277-8. PMID:
32021688; PMCID: PMC6995106.
18. Hilbert A, Hoek HW, Schmidt R. Evidence-
based clinical guidelines for eating disorders:
international comparison. Curr Opin
Psychiatry. 2017 Nov;30(6):423-437. doi:
10.1097/YCO.0000000000000360. PMID:
28777107; PMCID: PMC5690314.
19. Capasso A, Petrella C, Milano W.
Pharmacological profile of SSRIs and SNRIs
in the treatment of eating disorders. Curr Clin
Pharmacol. 2009 Jan;4(1):78-83. doi:
10.2174/157488409787236092. PMID:
19149506.
20. Leombruni P, Pierò A, Lavagnino L, Brustolin
A, Campisi S, Fassino S. A randomized,
double-blind trial comparing sertraline and
fluoxetine 6-month treatment in obese patients
with Binge Eating Disorder. Prog
Neuropsychopharmacol Biol Psychiatry. 2008
Aug 1;32(6):1599-605. doi:
10.1016/j.pnpbp.2008.06.005. Epub 2008 Jun
14. PMID: 18598735.
21. Smink FR, van Hoeken D, Hoek HW.
Epidemiology of eating disorders: incidence,
prevalence and mortality rates. Curr
Psychiatry Rep. 2012 Aug;14(4):406-14. doi:
10.1007/s11920-012-0282-y. PMID:
22644309; PMCID: PMC3409365.
22. Substance Abuse and Mental Health Services
Administration. DSM-5 Changes:
Implications for Child Serious Emotional
Disturbance [Internet]. Rockville (MD):
Substance Abuse and Mental Health Services
Administration (US); 2016 Jun. Table 20,
DSM-IV to DSM-5 Bulimia Nervosa
Comparison. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK51
9712/table/ch3.t16/
23. Eskander, N., Chakrapani, S., & Ghani, M. R.
(2020). The Risk of Substance Use Among
Adolescents and Adults With Eating
Disorders. Cureus, 12(9), e10309.
https://doi.org/10.7759/cureus.10309
24. Fichter MM, Quadflieg N. Mortality in eating
disorders - results of a large prospective
clinical longitudinal study. Int J Eat Disord.
2016 Apr;49(4):391-401. doi:
10.1002/eat.22501. Epub 2016 Jan 15. PMID:
26767344.
25. Wade TD. Recent Research on Bulimia
Nervosa. Psychiatr Clin North Am. 2019
Mar;42(1):21-32. doi:
10.1016/j.psc.2018.10.002. Epub 2018 Dec 3.
PMID: 30704637.