https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.5
Borderline personality disorder differential diagnosis: literature
review
Gabrielė Adomavičiūtė
1
, Enrika Davydovaitė
1
, Aušra Andriuškevičienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Kaunas Hospital, Aleksotas sector of the Psychiatric Clinic, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Borderline personality disorder is a personality disorder characterized by mood instability,
impulsivity and poor self-esteem. It is believed that this disease can make up 1-2 % of the general population,
thus leading to social and professional problems. According to the research, borderline personality disorder is
very often manifested together with other diseases. Mood disorders occur in up to 85 %, anxiety disorders in up
to 70 %, use of psychoactive substances in up to 60 %, and eating disorders in up to 40 % of people with borderline
personality disorder. Targeted differential diagnosis is particularly important for the correct diagnosis of this
disease.
Aim. Perform differential diagnosis of borderline personality disorder from the most common comorbidities based
on scientific literature.
Research material and methods. A literature review was made to review the differential diagnosis. A search for
scientific publications was carried out in three databases using keywords: borderline personality disorder,
emotionally unstable personality disorder, differential diagnosis.
Results. The most common comorbidities are mood, anxiety, and eating disorders. Depression and dysthymia
differs from borderline personality disorder by persistent depressed mood, while bipolar syndrome is more
characterized by cyclical mood swings. Anxiety disorders are characterized by a particularly strong feeling of
anxiety, which is more related to events and circumstances, impulsivity is less characteristic than in borderline
personality disorder. Eating disorders have expressed physical symptoms - weight loss or gain, exhaustion, tooth
decay or increased acidity.
Conclusion. Borderline personality disorder can be a complex condition, manifesting as an independent illness
or in combination with co-occurring conditions. A proper differential diagnosis is necessary to assess each
individual's unique needs and to apply the best treatment.
Keywords: borderline personality disorder, emotionally unstable personality, differential diagnosis.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (6), p. 35-44, https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.5
35
Ribinio asmenybės sutrikimo diferencinė diagnostika: literatūros
apžvalga
Gabrielė Adomavičiūtė
1
, Enrika Davydovaitė
1
, Aušra Andriuškevičienė
2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Kauno Ligoninė, Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Ribinis asmenybės sutrikimas- tai asmenybės sutrikimas pasižymintis nuotaikos nestabilumu,
impulsyvumu ir prastu savęs vertinimu. Manoma, kad ši liga bendrojoje populiacijoje gali sudaryti 1-2 %, taip
lemdamas socialines, profesines problemas. Remiantis atliktai tyrimais ribinis asmenybės sutrikimas dažnai
pasireiškia kartu su kitomis, gretutinėmis ligomis. Nuotaikos sutrikimai pasitaiko net iki 85 %, nerimo sutrikimai
iki 70 %, psichoaktyvių medžiagų vartojimas iki 60 %, o valgymo sutrikimai iki 40 % sergančiųjų ribiniu
asmenybės sutrikimu. Norint teisingai diagnozuoti ligas ypač svarbi tikslinga diferencinė diagnostika.
Tikslas. Atlikti ribinio asmenybės sutrikimo diferencinę diagnostiką nuo dažniausiai pasitaikančių gretutinių ligų
remiantis moksline literatūra.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Siekiant apžvelgti diferencinę diagnostiką buvo atlikta literatūros apžvalga.
Vykdyta mokslinių publikacijų paieška trijose duomenų bazėse, naudojant raktažodžius: ribinis asmenybės
sutrikimas, emociškai nestabili asmenybė, diferencinė diagnostika.
Rezultatai. Dažniausios gretutinės ligos sergant ribiniu asmenybės sutrikimu yra nuotaikos, nerimo, valgymo
sutrikimai. Depresija ir distimiją nuo ribinio asmenybės sutrikimo skiria nuolatinė prislėgta nuotaika, bipolinis
sindromas labiau pasižymi nuotaikų kaitos cikliškumu. Nerimo sutrikimai pasižymi ypač stipriu nerimo jausmu,
kuris labiau siejasi su įvykiais ir aplinkybėmis, impulsyvumas būdingas mažiau nei esant ribiniam asmenybės
sutrikimui. Valgymo sutrikimai turi išreikštus fizinius simptomus- netektas ar priaugtas svoris, išsekimas, dantų
ėduonis ar padidėjęs rūgštingumas.
Išvados. Ribinis asmenybės sutrikimas gali būti kompleksinė būsena, pasireikšti kaip savarankiška liga arba kartu
su gretutinėmis būklėmis. Dėl gretutinių ligų gydymas gali reikalaujanti įvairiapusiškesnio požiūrio. Siekiant
įvertinti kiekvieno asmens unikalią padėti ir pritaikyti geriausią gydymą būtina atlikti gera diferencinę
diagnostiką.
Raktažodžiai: ribinis asmenybės sutrikimas, emociškai nestabili asmenybė, diferencinė diagnostika.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
36
1. Įvadas
Ribinis asmenybės sutrikimas yra psichikos būklė,
pasireiškianti impulsyviu elgesiu ir nestabilia
nuotaika. Ši liga XXI a. pradžioje bendrojoje
populiacijoje sudarė 1-2 % ir buvo dažniau
diagnozuojamas moterims nei vyrams [1]. Remiantis
naujesniais tyrimais šiuo metu paplitimas bendrojoje
populiacijoje gali būti apie 1,6-2,7 %, tačiau žymiai
dažniau aptinkamas specifinėse žmonių grupėse:
hospitalizuojamų psichiatrinių pacientų sergančių šia
liga gali būti apie 20 %, bendrai ambulatorinėje
srityje- apie 10 % [2].
Priežastiniai veiksniai vystytis ribiniam asmenybės
sutrikimui žinomi tik iš dalies. Etiologija gali būti
susijusi ir su genetiniais veiksniais ir su neigiama
vaikystės patirtimi. Dauguma autorių sutinka, kad
vaikystės traumos, kaip pavyzdžiui fizinė ar
seksualinė prievarta gali būti predisponuojantis
veiksnys, tačiau vis dar mažai žinoma kokią reikšmę
turi neurobiologiniai, aplinkos faktoriai ar įgimtos
struktūrinės smegenų ligos [3].
Sergantieji šia liga turi nestabilų tarpasmeninių
santykių modelį, destruktyvų požiūrį į save, ypač
stiprias emocines reakcijas. Taip pat pacientai dažnai
jaučia tuštumą, vienišumą, atsiskyrimą. Ribinis
asmenybės sutrikimas yra sunki našta net tik
sergantiesiems, bet paveikia ir didelį ratą paciento
artimųjų, lemia didelius išteklius psichikos sveikatos
priežiūroje. Anksčiau ši būklė laikyta nepagydoma,
tačiau pažanga diagnostikoje ir gydyme prognozuoja
geresnius sveikimo rezultatus.
Dauguma žmonių, sergančių ribiniu būsenos
sutrikimu turi komorbidinių psichikos ligų,
pavyzdžiui nuotaikos, nerimo sutrikimų,
priklausomybių alkoholiui ar narkotikams [4].
Dažnai specialistams sunku teisingai diferencijuoti
vieną ar kitą sutrikimą, užtikrinti efektyvų gydymo
modelį. Šios literatūros apžvalgos metu nuodugniau
išanalizuosime esamus literatūros duomenis apie
ribinio asmenybės sutrikimo simptomus,
diferencijuosime nuo kitų psichikos ligų ir
apžvelgsime naujausias gydymo gaires.
2. Tyrimo metodai
Daugiausia publikacijų ribinio asmenybės sutrikimo
tema rasta ,,PubMed“, ,,Cochrane Library“ ir
,,UpToDate“ duomenų bazėse. Ieškant straipsnių
naudoti raktažodžiai: ribinis asmenybės sutrikimas,
emociškai nestabili asmenybė, diferencinė
diagnostika, taip pat šių žodžių kombinacijos.
Moksliniai straipsniai atrinkti keliais etapais- pagal
metus, pagal kalbą, peržiūrint publikacijos
pavadinimą, santrauką ir visą tekstą. Literatūros
apžvalga atlikta atrenkant publikacijas ne senesnes
nei penkeri metai, du 1998 metų straipsniai norint
susisteminti esamus komorbidiškumo duomenis. Į
analizę įtraukti straipsniai susiję su naudotais
raktažodžiais, taip pat pagal turinį tinkantys
straipsniai, orientuojantis į ribinio asmens sutrikimo
diferencinę diagnostiką ir gydymą.
3. Rezultatai
3.1 Ribinio asmenybės sutrikimo diagnostiniai
kriterijai
Ribinį asmenybės sutrikimą diagnozuoja gydytojas
psichiatras kruopščiai surinkęs ligos istoriją, atlikęs
fizinį ištyrimą ir išsamų psichiatrinį vertinimą.
Paciento klausiama apie simptomų pradžią,
sunkumą, taip pat kaip simptomai veikia jo gyvenimo
kokybę. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į mintis apie
savižudybę, su savižala susijusius veiksmus,
veiksmus norint pakenkti kitiems [5]. Diagnozė
pagrįsta tiek pačio asmens nusiskundimais tiek
objektyviu gydytojo vertinimu. Papildomi
laboratoriniai tyrimai gali būti skirti siekiant
diferencijuoti ribinį asmenybės sutrikimą nuo
patologinių somatinių būklių, pavyzdžiui
skydliaukės sutrikimų, ar būsenos vartojant
psichoaktyvias medžiagas.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
37
Yra nemažai struktūrizuotų diagnostinių patikros
priemonių, kurios naudojamos nustatyti ir įvertinti
asmenybės sutrikimams, taip pat ribiniam asmenybės
sutrikimui, pavyzdžiui McClean instrumentas,
Minnesotos, Zanarini ribinio asmenybės sutrikimo
vertinimo skalė [6]. Dažniausiai klinikiniame darbe
naudojamasi TLK-10 ir DSM-5 diagnostiniais
kriterijais. DSM-5 apibrėžia pagrindines būkles
pasireiškiančias esant ribiniam būsenos sutrikimui.
Sergantysis turi atitikti bent penkis iš devynių
kriterijų: stiprios pastangos nebūti apleistam,
nestabilus tarpasmeninių santykių modelis, tapatybės
sutrikimas, impulsyvumas potencialiai save
žalojančiose srityse ar pasikartojantis savižudiškas
elgesys, afektinis nestabilumas, tuštumos jausmas,
stiprus pyktis, paranoidinės mintys ar sunkūs
disociaciniai simptomai. Taip pat DSM-5
klasifikacija turi alternatyvų diagnostikos modelį
diagnozuoti ribinį asmenybės sutrikimą pagal
asmenybės bruožų tyrimus. Nepaisant esančių
vertinimo instrumentų ir diagnostikos kriterijų,
specialistams diagnozuoti ribinį asmenybės sutrikimą
vis dar sudėtinga, dėl plačios psichopatologijos, kuri
apima visus minėtus kriterijus [7].
3.2 Komorbidiškumas
Ribinis asmenybės sutrikimas yra sudėtinga būklė
kurią diferencijuoti yra gana sunku. Diagnozę
apsunkina ir tai, kad ši liga dažnai turi gretutinių ligų,
todėl gali egzistuoti ne kaip viena savarankiška liga,
bet kompleksas dažnai kartu pasireiškiančių būklių.
Anksčiau, klinikinėje praktikoje specialistai dažnai
naudojo diagnostinę V ašių psichiatrinių sutrikimų
sistemą. Ribinis asmenybės sutrikimas buvo
klasifikuojamas II, asmenybės sutrikimams ir
intelekto nepakankamumui skirtoje ašyje. DSM-5
leidime daugiaašė sistema buvo panaikinta, o
asmenybės sutrikimai dabar vertinami bendrame visų
psichiatrinių ligų kontekste. Pavyzdžiui, asmeniui
gali būti diagnozuotas ribinis asmenybės sutrikimas
ir jis gali turėti narcisistinių, histrioniškų ar
vengiančių gretutinių patologiškų asmenybės bruožų.
Lentelėje nr.1 pateikiama aprašomoji analizė dviejų
publikacijų, kuriuose tirta I ir II ašies psichiatrinių
ligų pasireiškimo dažnis pacientams, sergantiems
ribiniu asmenybės sutrikimu.
Žvelgiant dinamiškai, tyrimai rodo, kad
sergantiesiems ribiniu asmenybės sutrikimu taikant
gydymą palengvėja I ašies sutrikimai (tačiau dažnis
vis tiek išlieka didesnis, lyginant su kitais asmenybės
sutrikimais), o visiškai išsigydžius ribinės asmenybės
sutrikimą, tikėtina, kad I ašies sutrikimai taip pat
išnyks [8]
1 lentelė. Gretutinių ligų pasireiškimo dažnis
pacientams, sergantiems ribiniu asmenybės
sutrikimu.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
38
3.3 Diferencinė diagnostika
3.3.1 Ribinis asmenybės sutrikimas ir nuotaikos
sutrikimai
Nuotaikos sutrikimai, tokie kaip didysis depresijos
epizodas ar bipolinis sutrikimas turi panašių
simptomų, dėl ko kyla iššūkių diagnozuojant vieną ar
kitą ligą. Kaip jau minėta anksčiau sergantieji ribiniu
asmenybės sutrikimu gali kartu turėti ir nuotaikos
sutrikimus, kaip gretutines, kartu egzistuojančias
būkles. Todėl diagnostika, o tuo labiau gydymo
planas tampa dar sudėtingesnis. Nuotaikos
sutrikimai, lyginant su kitais, yra dažniausiai kartu su
ribiniu asmenybės sutrikimu pasireiškiančios būklės.
Didysis depresijos epizodas ribinio sutrikimo
kamuojamiems pacientams išsivysto 82,8 %,
distimija 38,5 %, o bipolinis sutrikimas nėra toks
dažnas- 9,5 % [9].
Siekiant diferencijuoti nuotaikos sutrikimus ir ribinės
asmenybės sutrikimą reikalinga kruopšti anamnezė.
Didžiajam depresijos epizodui yra išskirtinai būdinga
nuolatinė žema nuotaika ir anhedonija, nebūdingas
impulsyvumas. Ši prasta emocinė būklė paprastai
nesukelia tarpasmeninių konfliktų. Depresija gali
turėti somatinių simptomų, tokių kaip nemiga arba
hipersomnija, apetito ar svorio pokyčiai. Taip pat,
esant depresijos sutrikimui atsakas į medikamentinį
gydymą ar psichoterapiją būna labiau paste-
bimas [11]. Lyginant su depresija, ribinės asmenybės
sutrikimo žmonėms būdingas nestabilumas
santykiuose, savo įvaizdžio vertinime, emocinė
disreguliacija su greitai besikeičiančiomis
nuotaikomis. Ribiniu asmenybės sutrikimu
sergantieji gali nurodyti ir ilgai trunkantį tuštumos
jausmą, bet skirtingai nei depresijos metu dėl šios
tuštumos kyla impulsyvūs, neadekvatūs veiksmai
siekiant tuštumą likviduoti [12].
Bipolinis sutrikimas ir ribinis asmenybės sutrikimas
kartu pasireiškia žymiai rečiau nei depresija ar
distimija, tačiau norint atskirti šias būkles kyla daug
sunkumų, ypač vertinant nuotaikos nestabilumą ir
emocinę disreguliaciją. Bipolinio sutrikimo atveju
manijos epizodai yra lengvai atskiriami nuo
depresijos laikotarpių, šie epizodai gali trukti kelias
dienas ar net savaites it nėra tiesiogiai susiję su
išoriniais įvykiais ar tarpasmeniniais konfliktais.
Bipolinis sutrikimas išskirtinai pasižymi cikliškumu,
tarp manijos ar depresijos gali būti ir stabilios
nuotaikos laikotarpis. Sergant bipoliniu sutrikimu yra
mažiau dėmesio skiriama tapatybei ir savęs
įvaizdžiui, kitaip nei sergant ribinės asmenybės
sutrikimu. Gydymui naudojami nuotaiką
stabilizuojantys medikamentai, kaip ličio preparatai
ar prieštraukuliniai vaistai, atsakas į taikytą
medikamentą išreikštas [13]. Lyginant su bipoliniu
sutrikimu ribinės asmenybės sergančiajam
nestabilumas ir impulsyvumas labiau susijęs su
santykiais, baime būti apleistam ir sutrikusį požiūrį į
save, emocinės reakcijos intensyvios, tačiau
trumpalaikės [14].
3.3.2 Ribinis asmenybės sutrikimas ir nerimo
sutrikimai
Nerimo sutrikimai, įskaitant generalizuotą nerimo
sutrikimą, socialinį nerimą, panikos sutrikimą dažnai
pasireiškia kartu su ribinės asmenybės sutrikimu.
Intensyvi vienišumo baimė ir emocinis
disreguliavimas būdingi ribiniam asmenybės
sutrikimui gali prisidėti prie nerimo sutrikimo.
Panikos sutrikimas, socialinė baimė kaip gretutiniai
susirgimai esant ribiniam asmenybės sutrikimui
pasireiškia apie 45 %, potrauminio streso sutrikimas
55,9 %, obsesinis-kompulsinis sutrikimas 15,6 %
pacientų [9].
Sergant nerimo sutrikimais pagrindinis simptomas
yra nenormalus, didelis nerimas įvairiose situacijose
arba dėl konkrečių veiksnių. Specifiniai nerimo
simptomai gali apimti stiprius panikos priepuolius
arba fobijas, obsesinį-kompulsinį elgesį. Nors nerimo
sutrikimų turintys asmenys gali jausti stipresnę
emocinę įtampą, tokios būsenos labiau susijusios su
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
39
konkrečiais įvykiais, veiksniais, kitaip nei sergant
ribinės asmenybės sutrikimu, kai emocinis
nestabilumas tiesiog būdingas tokio tipo asmeny-
bei [15,16]. Turint padidėjusį nerimą galimi ir
fiziniai simptomai- širdies plakimas ir prakaitavimas,
drebulys, raumenų įtampa. Taip pat nerimo
sutrikimai paprastai gerai reaguoja į medikamentinį
gydymą serotonino reabsorbcijos inhibitoriais arba
benzodiazepinais [17–19].
3.3.3 Ribinis asmenybės sutrikimas ir
psichoaktyvių medžiagų vartojimas
Ribinis asmenybės sutrikimas ir psichoaktyvių
medžiagų vartojimas yra ypač dažnai kartu
nustatomos būklės. Alkoholio vartojimas ribinės
asmenybės sutrikimo metu pasireiškia 52,2 %, o
narkotinių medžiagų – 46,2 % [9]. Siekiant teisingai
diagnozuoti šias dvi ligas iškyla nemažai iššūkių.
Pirmiausia, stiprus ryšys tarp šių būklių gali atsirasti
dėl metodologinių netikslumų. Pavyzdžiui, lėtinis
besaikis psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali būti
ribinės asmenybės sutrikimo diagnostikos kriterijus,
tačiau ištyrus šių dviejų veiksnių pasireiškimą
nepriklausomai, nustatyta, kad reikšmingas ryšys
išlieka [20]. Antra, metodologines klaidas gali lemti
skubotas ribinio asmenybės sutrikimo diagno-
zavimas, nepaisant galimos ūmios psichoaktyvių
medžiagų vartojimo fazės. Panašius simptomus
galima nustatyti esant apsinuodijimui ar
abstinencijos būklei. Galiausiai, literatūros
ištekliuose dažniausiai pasitaiko skerspjūvio
metodikos tyrimų, dėl to nustatyti priežastinį ryšį yra
sunku, tik išilginio tipo tyrimai gali nurodyti
koreliaciją [21]. Kartu ribinis asmenybės sutrikimas
ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali pasireikšti
ir dėl bendro trečiojo kintamojo, kuris etiologiškai
reikšmingas abiem sutrikimams (pvz. traumuo-
jančios vaikystės patirtys). Atitinkamai viena liga
gali išsivystyti nuo kitos ar atvirkščiai, arba abu
sutrikimai gali palaikyti vienas kito pasireiškimą.
Pagrindinis simptomas esant priklausomybei
psichoaktyvioms medžiagoms yra nuolatinis šios
medžiagos naudojimas nepaisant neigiamų
pasekmių. Dažnai psichoaktyvių medžiagų vartojimą
išduoda fiziniai ir elgesio požymiai: asmenims,
sergantiems priklausomybe gali atsirasti fizinių
simptomų, tokių kaip apsinuodijimas, abstinencija
arba tolerancija. Būdingas didelis potraukis
medžiagai, nesugebėjimas kontroliuoti ar sumažinti
jos vartojimo. Nors impulsyvumas yra pagrindinis
ribinio asmenybės sutrikimo požymis, pastarasis gali
pasireikšti ir esant priklausomybei psichoaktyvioms
medžiagoms, tačiau labiau susijęs su intoksikacijos
ar abstinencijos fazėmis [22].
3.3.4 Ribinis asmenybės sutrikimas ir valgymo
sutrikimai
Iki 53 % pacientų, sergančių ribinės asmenybės
sutrikimu taip pat atitinka valgymo sutrikimų
kriterijus [9]. Nustatyta, kad ribinis asmenybės
sutrikimas diagnozuojamas maždaug 25 % nervine
anoreksija ir 28 % nervine bulimija sergančiųjų
pacientų [23]. Nors priežastinis ryšys tarp šių būklių
nėra konkretus, vystymąsi gali lemti panašūs
biologiniai, psichologiniai, aplinkos veiksniai. Tiek
ribinės asmenybės sutrikimas, tiek valgymo
sutrikimai yra galimai susiję su traumuojančiomis
patirtimis vaikystėje. Kritika dėl kūno sudėjimo,
žiniasklaidos idealizuotas plonas kūno tipas kartu su
vaiko pažeidžiamu ankstyvuoju gyvenimo
laikotarpiu gali lemti netvarkingo valgymo
vystymąsi. Kai kurie mokslininkai nurodė, kad
ribinio asmenybės sutrikimo neurobiologija gali
daryti įtaką valgymo patologijos tipą [24]. Tyrėjai
mano, kad ribinis asmenybės sutrikimas išsivysto
prieš valgymo sutrikimus, todėl norint pasiekti
geriausią gydymo rezultatą svarbu suprasti ir
pripažinti ryšį tarp šių dviejų sutrikimų [25].
Sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija, bulimija ar
persivalgymo sutrikimas pirmiausia diagnozuojami
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
40
nustačius sutrikusius valgymo mechanizmus.
Susirūpinimas kūno svoriu, forma ir maistu yra
būtinas bruožas nustatant valgymo sutrikimus, taip
pat būdingas ir ribinės asmenybės sutrikimui. Dėl
netinkamos mitybos, per didelio fizinio krūvio gali
atsirasti fizinių simptomų- svorio kritimas ar
priaugimas, išsekimas, dantų problemos, virškinimo
sistemos sutrikimo požymių. Šie fiziniai simptomai
labiau susiję su valgymo sutrikimais nei ribiniu
asmenybės sutrikimu, kurio metu radikalių veiksmų
siekiant reguliuoti kūno svorį pasitaiko rečiau.
Impulsyvumas, neracionalūs veiksmai gali būti
būdingi abiem ribiniam asmenybės ir valgymo
sutrikimui, tačiau pastarojo metu šios reakcijos
labiau susijusios su maistu ar sutrikusiu kūno
įvaizdžiu [26]. Išskirtinai bulimija ir persivalgymo
sutrikimu sergantys pacientai gali nurodyti
kompulsyvų elgesį bendraujant, destruktyvius
seksualinius ryšius kaip ir sergant ribiniu asmenybės
sutrikimu. Labilios, liūdnos emocijos, tuštumos
jausmas, pykčio protrūkiai gali pasireikšti tiek esant
valgymo sutrikimams tiek ribiniam asmenybės
sutrikimui [27].
3.3.5 Ribinis asmenybės sutrikimas ir
savižalojantis, savižudikiškas elgesys
Savęs žalojimo elgesys, kaip pavyzdžiui
pjaustymasis ar deginimasis, mintys apie savižudybę
ar bandymai nusižudyti yra labiau paplitę tarp ribiniu
asmenybės sutrikimu sergančių asmenų, nei
bendrojoje populiacijoje. Destrukcinio elgesio
paplitimas tarp sergančiųjų ribiniu asmenybės
sutrikimu skiriasi, o konkretūs veiksmai taip pat gali
skirti kiekvienam asmeniui [28]. Savižalojantis
elgesys gali pasireikšti esant įvairioms psichikos
ligoms, todėl norint diagnozuoti izoliuotą į save
nukreiptą žalingą elgesį reikia diferencijuoti kitas
kompleksines būkles. Esant ribinės asmenybės
sutrikimui save žalojantis elgesys reiškiasi kaip
įveikos mechanizmas nestabilioms, impulsyvioms
emocijoms valdyti, taip pat negalint susitvarkyti su
tuštumos, vienatvės jausmu [29–31].
3.3.6 Ribinis asmenybės sutrikimas ir kiti
asmenybės sutrikimai
Ribinis asmenybės sutrikimas yra vienas iš daugelio
asmenybės sutrikimų, iš kurių kiekvienas turi savo
atskirų simptomų. Pacientai gali turėti ribinį
asmenybės sutrikimą kartu su kitais asmenybės
sutrikimais [32,33].
• Asmenys, turintys narcisistinį asmenybės sutrikimą
pasižymi perdėtu susižavėjimu savimi ir empatijos
trūkumu kitiems. Jie dažnai tikisi ypatingo dėmesio
ir tiki, kad yra unikalūs ar išskirtiniai [34].
• Histrioniniui asmenybės sutrikimui būdingas
dėmesio siekimas pernelyg radikaliu emociniu ar
dramatišku elgesiu. Asmenys turintys histrioninį
sutrikimą gali būti lengvai paveikti kitų, jiems labai
reikia palaikymo ir pritarimo [35].
• Sergantiesiems asocialiu asmenybės sutrikimu
būdingas kitų asmenų teisių nepaisymas,
impulsyvumas ir negailestingumas. Nors ribiniam
asmenybės sutrikimui taip pat būdingas
impulsyvumas, jis paprastai kyla dėl nugebėjimo
reguliuoti emocijų [36].
• Vengiantis asmenybės sutrikimas apima stiprų
netinkamumo jausmą, padidėjusį jautrumą kritikai
ar atmetimui. Asmenys, sergantys ribiniu
asmenybės sutrikimu taip pat patiria apleistumo
baimę ir sunkumus tarpasmeniniuose santykiuose,
tačiau jų elgesys dažnai yra intensyvesnis,
impulsyvesnis [37].
• Priklausomui asmenybės sutrikimui būdingas
nuolatinis stiprus poreikis jausti rūpestį ir globą,
slegia atsiskyrimo, atstūmimo baimė. Asmenys
sergantys ribiniu asmenybės sutrikimu taip pat gali
baimintis vienatvės, tačiau nebūtinai jausti tokią
stiprią priklausomybę [38].
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
41
4. Išvados
Dažniausiai kartu su ribiniu asmenybės sutrikimu
pasireiškiančios ligos yra nuotaikos, nerimo,
valgymo sutrikimai. Depresiją ir distimiją
diferencijuoti padeda nuolatinė prislėgta nuotaika ir
impulsyvumo trūkumas, bipolinis sindromas
pasižymi cikliškumu ir kraštutinėmis nuotaikomis,
kurių tarpe gali būti normalios būsenos laikotarpis.
Nerimo sutrikimus nuo ribinio asmenybės sutrikimo
skiria intensyvus nerimas, kuris labiau siejasi su
įvykiais ir aplinkybėmis. Valgymo sutrikimai turi
išreikštus fizinius simptomus- netektas ar priaugtas
svoris, išsekimas, dantų ėduonis ar padidėjęs
rūgštingumas, taip pat neracionalus savo išvaizdos
vertinimas ir radikalūs veiksmai kontroliuojant kūno
svorį.
Svarbu suprasti, kad ribinis asmenybės sutrikimas
gali būti kompleksinė būsena, pasireikšti kaip
savarankiška liga arba kartu su gretutinėmis
būklėmis. Siekiant įvertinti kiekvieno asmens
unikalią padėti ir pritaikyti geriausią gydymą būtina
atlikti gera diferencinę diagnostiką. Dėl gretutinių
ligų gydymas gali būti sudėtingesnis, reikalaujantis
įvairiapusiškesnio požiūrio. Tiksli diagnozė ir
individualizuoti gydymo planai yra būtini siekiant
padėti asmenims sergantiems ribiniu būsenos
sutrikimu.
Literatūros šaltiniai
1. Korzekwa MI, Dell PF, Links PS, Thabane L,
Webb SP. Estimating the prevalence of borderline
personality disorder in psychiatric outpatients using a
two-phase procedure. Compr Psychiatry [Internet].
2008 Jul.
2. Ellison WD, Rosenstein LK, Morgan TA,
Zimmerman M. Community and Clinical
Epidemiology of Borderline Personality Disorder.
Psychiatr Clin North Am. 2018 Dec 1;41(4):561–73.
3. Perez-Rodriguez MM, Bulbena-Cabré A, Bassir
Nia A, Zipursky G, Goodman M, New AS. The
Neurobiology of Borderline Personality Disorder.
Psychiatr Clin North Am. 2018 Dec 1;41(4):633–50.
4. Leichsenring F, Heim N, Leweke F, Spitzer C,
Steinert C, Kernberg OF. Borderline Personality
Disorder: A Review. JAMA [Internet]. 2023 Feb 28
5. Chanen AM, Nicol K, Betts JK, Thompson KN.
Diagnosis and Treatment of Borderline Personality
Disorder in Young People. Curr Psychiatry Rep
[Internet]. 2020 May 1
6. Chapman J, Jamil RT, Fleisher C. Borderline
Personality Disorder. Cult Sociol Ment Illn An A-to-
Z Guid [Internet]. 2023 Jun 2
7. Guilé JM, Boissel L, Alaux-Cantin S, Garny de La
Rivière S. Borderline personality disorder in
adolescents: prevalence, diagnosis, and treatment
strategies. Adolesc Health Med Ther. 2018;Volume
9:199–210.
8. Choate AM, Fatimah H, Bornovalova MA.
Comorbidity in borderline personality: understanding
dynamics in development. Curr Opin Psychol. 2021
Feb 1;37:104–8.
9. Zanarini MC, Frankenburg FR, Dubo ED, Sickel
AE, Trikha A, Levin A, et al. Axis I comorbidity of
borderline personality disorder. Am J Psychiatry.
1998;155(12):1733–9.
10. Zanarini MC, Frankenburg FR, Dubo ED, Sickel
AE, Trikha A, Levin A, et al. Axis II comorbidity of
borderline personality disorder. Compr Psychiatry
[Internet]. 1998
11. Rao S, Broadbear J. Borderline personality
disorder and depressive disorder.
https://doi.org/101177/1039856219878643
[Internet]. 2019 Oct 1
12. When BPD and Depression Occur Together
[Internet].
13. Bayes A, Parker G, Paris J. Differential Diagnosis
of Bipolar II Disorder and Borderline Personality
Disorder. Curr Psychiatry Rep [Internet]. 2019 Dec 1
14. The relationship between borderline personality
disorder and bipolar disorder [Internet].
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
42
15. Filion Quenneville A, Kalogeropoulou E, Küng
A-L, Hasler R, Nicastro R, Prada P, et al. Childhood
maltreatment, anxiety disorders and outcome in
borderline personality disorder. 2019
16. Saccaro LF, Schilliger Z, Dayer A, Perroud N,
Piguet C. Inflammation, anxiety, and stress in bipolar
disorder and borderline personality disorder: A
narrative review. Neurosci Biobehav Rev [Internet].
2021 Aug 1.
17. Matthies S, Schiele MA, Koentges C, Pini S,
Schmahl C, Domschke K. Please Don’t Leave Me-
Separation Anxiety and Related Traits in Borderline
Personality Disorder. Curr Psychiatry Rep [Internet].
2018 Oct 1
18. Qadeer Shah A, Prasad D, Caropreso L, Frey BN,
de Azevedo Cardoso T. The comorbidity between
Borderline Personality Disorder (BPD) and
Generalized Anxiety Disorder (GAD): A systematic
review and meta-analysis. J Psychiatr Res [Internet].
2023 Aug
19. Doyle JN, Watt MC, Cohen JN, Couture ME,
Smith MM. Relations Between Anxiety Sensitivity
and Attachment in Outpatients With Borderline
Personality Disorder. J Pers Disord. 2022 Oct 1
20. Barral C, Rodríguez-Cintas L, Grau-López L,
Daigre C, Ros-Cucurull E, Calvo N, et al. Substance-
induced psychotic symptoms in Borderline
Personality Disorder among substance use disorder
samples in Spain. Psychiatry Res. 2018 Feb 1
21. Rawal NM, Pradhan M, Adhikari SP, Manandhar
P. Personality Disorders among Patients with Mental
and Behavioral Disorders due to Psychoactive
Substance Use in a Tertiary Care Center of Nepal: A
Descriptive Cross-sectional Study. JNMA J Nepal
Med Assoc [Internet]. 2021 Feb 28
22. Helle AC, Watts AL, Trull TJ, Sher KJ. Alcohol
Use Disorder and Antisocial and Borderline
Personality Disorders. Alcohol Res [Internet]. 2019
23. BPD and eating disorders - Borderline in the
ACT.
24. Miller AE, Trolio V, Halicki-Asakawa A, Racine
SE. Eating disorders and the nine symptoms of
borderline personality disorder: A systematic review
and series of meta-analyses. Int J Eat Disord
[Internet]. 2022 Aug 1
25. Spiegel J, Arnold S, Salbach H, Gotti EG, Pfeiffer
E, Lehmkuhl U, et al. Emotional abuse interacts with
borderline personality in adolescent inpatients with
binge-purging eating disorders. Eat Weight Disord
[Internet]. 2022 Feb 1
26. Marucci S, Ragione LD, De Iaco G, Mococci T,
Vicini M, Guastamacchia E, et al. Anorexia Nervosa
and Comorbid Psychopathology. Endocr Metab
Immune Disord Drug Targets [Internet]. 2018 Feb 14
27. McDonald S. Understanding the genetics and
epigenetics of bulimia nervosa/bulimia spectrum
disorder and comorbid borderline personality
disorder (BN/BSD-BPD): a systematic review. Eat
Weight Disord [Internet]. 2019 Oct 1
28. Paris J. Suicidality in Borderline Personality
Disorder. Medicina (B Aires) [Internet]. 2019 Jun 1
29. Reichl C, Kaess M. Self-harm in the context of
borderline personality disorder. Curr Opin Psychol
[Internet]. 2021 Feb 1
30. Kuehn KS, King KM, Linehan MM, Harned MS.
Modeling the suicidal behavior cycle: Understanding
repeated suicide attempts among individuals with
borderline personality disorder and a history of
attempting suicide. J Consult Clin Psychol. 2020
31. Mesquita Uchôa CL, Pucker HE, Temes CM,
Hein KE, Zanarini MC. Parental Reports of
Physically Self-Destructive Behavior in the
Offspring of Patients With Borderline Personality
Disorder and Other Personality Disorders.
https://doi.org/101521/pedi2022365527 [Internet].
2022 Oct 1
32. Paris J. Differential Diagnosis of Borderline
Personality Disorder. Psychiatr Clin North Am
[Internet]. 2018 Dec 1
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
43
33. D’Agostino A, Monti MR, Starcevic V. Psychotic
symptoms in borderline personality disorder: an
update. Curr Opin Psychiatry [Internet]. 2019 Jan 1
34. Lee RJ, Gozal D, Coccaro EF, Fanning J.
Narcissistic and Borderline Personality Disorders:
Relationship With Oxidative Stress. J Pers Disord
[Internet]. 2020
35. Smith SF, Lilienfeld SO. Histrionic Personality
Disorder. Curated Ref Collect Neurosci Biobehav
Psychol [Internet]. 2022 Sep 26
36. Smith SF, Lilienfeld SO. Histrionic Personality
Disorder. Curated Ref Collect Neurosci Biobehav
Psychol [Internet]. 2022 Sep 26
37. Gibbon S, Khalifa NR, Cheung NHY, Völlm BA,
McCarthy L. Psychological interventions for
antisocial personality disorder. Cochrane database
Syst Rev [Internet]. 2020 Sep 3
38. Personality Disorder - PubMed [Internet].
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32310518/
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
44