Austė Bandzaitė1, Arūnė Žičkevičiūtė2, Ugnė Kryžiūtė2
1Lithuanian university of health sciences, Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuanian university of health sciences, faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Autism spectrum disorder is a complex neurological disorder, usually observed before the age of 3 years and lasting throughout life, affecting quality of life not only of the individual himself, but also his family. Since the beginning of the 21st century, the number of children diagnosed with autism spectrum disorder has increased both in Lithuania and in other Western countries. With the ever-increasing need for diagnostics and insufficient competence of family doctors, it is important to review the main diagnostic criteria and emphasize the importance of family medicine specialists in noticing the first symptoms of disease.
The aim. Analyze the articles published in the databases „PubMed“/Medline, Embase, Cochrane on the topic of autism spectrum disorders and present the essential diagnostic principles in a structured manner.
Methods. Selected scientific articles published from 2012 to 2022, which present essential diagnostic criteria for autism spectrum disorder, methods and describe importance of family doctor in diagnostics. Keywords used: „autism spectrum disorder“, „ASD diagnostic“, „general practise“, „primary care“. Results. The main etiology, diagnostic criteria and treatment options were reviewed. The effect on the early diagnosis of the spectrum of autism is based on a detailed patient history, clinical examination and selective MCHAT-R test.
Conclusions. In the family medicine doctor’s practice autism spectrum disorders should be suspected in children with expressed social, speech or play pathological disorders, developmental delay, or any other. Early diagnosis by a physician results in better prognosis in autism spectrum disorders’ management. Caring for a patient with autism spectrum disorders requires a holistic approach and involvement of the multidisciplinary team.
Keywords: autism spectrum disorder, ASD diagnostics, family doctor.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.5
Autism spectrum disorders - the role of the family physician and
basic diagnostic principles: a literature review
Austė Bandzaitė
1
, Arūnė Žičkevičiūtė
2
, Ugnė Kryžiūtė
2
1
Lithuanian university of health sciences, Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian university of health sciences, faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Autism spectrum disorder is a complex neurological disorder, usually observed before the age of 3
years and lasting throughout life, affecting quality of life not only of the individual himself, but also his family.
Since the beginning of the 21st century, the number of children diagnosed with autism spectrum disorder has
increased both in Lithuania and in other Western countries. With the ever-increasing need for diagnostics and
insufficient competence of family doctors, it is important to review the main diagnostic criteria and emphasize the
importance of family medicine specialists in noticing the first symptoms of disease.
The aim. Analyze the articles published in the databases „PubMed“/Medline, Embase, Cochrane on the topic of
autism spectrum disorders and present the essential diagnostic principles in a structured manner.
Methods. Selected scientific articles published from 2012 to 2022, which present essential diagnostic criteria for
autism spectrum disorder, methods and describe importance of family doctor in diagnostics. Keywords used:
„autism spectrum disorder“, „ASD diagnostic“, „general practise“, „primary care“.
Results. The main etiology, diagnostic criteria and treatment options were reviewed. The effect on the early
diagnosis of the spectrum of autism is based on a detailed patient history, clinical examination and selective M-
CHAT-R test.
Conclusions. In the family medicine doctor’s practice autism spectrum disorders should be suspected in children
with expressed social, speech or play pathological disorders, developmental delay, or any other. Early diagnosis
by a physician results in better prognosis in autism spectrum disorders’ management. Caring for a patient with
autism spectrum disorders requires a holistic approach and involvement of the multidisciplinary team.
Keywords: autism spectrum disorder, ASD diagnostics, family doctor.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (4), p. 46-52, https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.5
46
Autizmo spektro sutrikimai - šeimos gydytojo vaidmuo ir
pagrindiniai diagnostiniai principai: literatūros apžvalga
Austė Bandzaitė
1
, Arūnė Žičkevičiūtė
2
, Ugnė Kryžiūtė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Šeimos medicinos klinika
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas
Santrauka
Įvadas. Autizmo spektro sutrikimas – sudėtingas neurologinis sutrikimas, dažniausiai pastebimas iki 3 m. amžiaus
vaikams ir išliekantis visą gyvenimą, paveikiantis ne tik paties asmens, bet ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Šis
sutrikimas pasireiškia bendravimo, socialinės sąveikos ir elgesio sutrikimais. Nuo XXI amžiaus pradžios tiek
Lietuvoje, tiek kitose Vakarų valstybėse išaugo skaičius vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmo spektro
sutrikimas. Esant vis didėjančiam autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičiui svarbu apžvelgti pagrindinius
diagnostinius kriterijus ir šeimos medicinos specialistų svarbą pastebint pirmuosius ligos požymius.
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti duomenų bazėse „PubMed“/Medline, Embase, Cochrane publikuotus straipsnius
autizmo spektro sutrikimų tema ir struktūrizuotai pateikti diagnostikos principus ir galimas gydymo galimybes
šeimos gydytojo darbe.
Metodai. Atrinkti moksliniai straipsniai publikuoti nuo 2012 m. iki 2022 m., kuriuose pateikiami diagnostiniai
autizmo spektro sutrikimo kriterijai, metodai ir aprašoma šeimos gydytojo svarba ligos diagnostikoje. Naudoti
raktiniai žodžiai: „autism spectrum disorder“, „ASD diagnostic“, „general practise“.
Rezultatai. Apžvelgti pagrindiniai etiologijos, diagnostikos kriterijai ir gydymo galimybės. Efektyvi ir ankstyva
autizmo spektro sutrikimų diagnostika yraparemta išsamia paciento anamneze, klinikiniu ištyrimu ir atrankiniu
M-CHAT-R testu.
Išvados. Šeimos medicinos gydytojo praktikoje autizmo spektro sutrikimai turėtų būti įtariami vaikams, kurie
išreiškia socialinius, kalbos ar žaidimų ypatumų sutrikimus, vystymosi atsilikimą, neįprastą elgesį. Ankstyva
sutrikimų diagnostika lemia geresnes simptomų valdymo prognozes. Autizmo spektro sutrikimus turinčio
paciento priežiūra reikalauja holistinio požiūrio ir tarpdisciplininės komandos įsitraukimo.
Raktažodžiai: autizmo spektro sutrikimas, ASS diagnostika, šeimos gydytojas.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
47
1. Įvadas
1943 m. psichiatras Leo Kanner įvedė autizmo
terminą, kuris apibrėžė sindromą, pasireiškiantį
mažiems vaikams ankstyvu elgesio ir socialinių
santykių sutrikimu [1]. Pagal Pasaulio sveikatos
organizacijos (PSO) duomenis, autizmo spektro
sutrikimas (ASS) yra kompleksinis raidos
sutrikimas, kuris pasireiškia sunkumais elgesio,
bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės
integracijos ir pažintinių procesų srityse.
Kanadoje atlikto tyrimo metu pateikti rezultatai
atskleidė, kad 2022 m. pasaulyje 100 iš 100 000
vaikų buvo diagnozuotas autizmo spektro
sutrikimas, lyginant su 2012 m. duomenimis,
kuomet šis santykis buvo 62 iš 100 000 vaikų [2].
Vaikų, kuriems diagnozuojamas autizmo spektro
sutrikimo skaičiaus didėjimopriežastis nėra aiški,
tačiau gali būti susijusi su padidėjusiu visuomenės,
pedagogų, medicinos specialistų informuotumu ir
pagerėjusia diagnostika, pasitelkiant specializuotą
autizmu sergančių vaikų ištyrimą [2, 3]. Dabartinis
supratimas apie ligos etiologiją nėra tiesiogiai
paaiškinamas, tačiau elgsenos ir neurobiologinių
požymių pasireiškimą lemia ne vienas, bet keli
veiksniai: genetiniai pokyčiai, aplinkos poveikis ir
motinos ar perinatalinės rizikos veiksniai [4, 5, 6].
Skaičiuojama, kad genetinis paveldimumas, kaip
priežastinis autizmo spektro sutrikimų ryšys, yra
atsakingas už 40 – 90 proc. atvejų pasireiškimų [7].
Šeimos medicinos specialistų vaidmuo yra ypač
svarbus ankstyvam ligos nustatymui, nes tai
užtikrina veiksmingą gydymą, atitinkantį vaiko
poreikius. Kuo jaunesniam vaikui diagnozuojamas
autizmo spektro sutrikimas, tuo sėkmingesni
gydymo rezultatai.
Šios literatūros apžvalgos tikslas yra aprašyti
pagrindinius autizmo spektro sutrikimo
diagnostinius kriterijus, pateikti šeimos gydytojo
vaidmenį ir svarbą ankstyvoje diagnostikoje,
sergančiųjų priežiūroje.
2. Tyrimo objektas ir metodai
Literatūros paieškai buvo pasirinktos kompiuterinės
bibliografinės duomenų paieškos sistemos
„PubMed“/Medline, Embase, Cochrane, esančios
elektroninėse duomenų bazėse. Atrinkti moksliniai
straipsniai publikuoti nuo 2012 iki 2022 m.,
kuriuose pateikiama informacija autizmo spektro
sutrikimo diagnostikos tema. Paieška atlikta
naudojant šiuos raktinius žodžius ir jų derinius
anglų kalba: „autism spectrum disorder“, „ASD
diagnostic criteria“, „general practise“, „primary
care“. Straipsnių atranka buvo vykdoma remiantis
PRISMA gairėse rekomenduojamu PICOS
duomenų atrinkimo modeliu.
3. Rezultatai ir jų aptarimas
3.1. Šeimos gydytojo vaidmuo
Šeimos gydytojai ar pediatrai, dirbantys pirminės
sveikatos priežiūros srityje, yra specialistai, kurie
pirmieji, turintys kontaktą su vaiku, jie konsultuoja
šeimą vakcinacijos ar dažnai pasitaikančių
užkrečiamų ligų klausimais. Glaudus įsitraukimas į
vaiko sveikatos stebėseną leidžia identifikuoti raidos
ir elgesio sutrikimus ankstyvajame autizmo spektro
sutrikimo laikotarpyje. Būtent todėl šeimos
gydytojo vaidmuo yra ypač svarbus atpažįstant ir
diagnozuojant sutrikimą [3, 4]. Šeimos gydytojas
dažnai atlieka „vartininko“ vaidmenį, pastebi
pirmuosius sutrikimus vaiko elgesyje, atsižvelgia į
tėvų išsakomus rūpesčius ir nusprendžia apie
specialistų konsultacijų poreikį. Svarbu tėvams
užduoti tikslingus klausimus, atkreipti dėmesį į
išreiškiamą susirūpinimą simptomais ir vaiko
raida [2]. Vis dar yra dažnai pasitaikanti situacija,
kuomet gydytojai sumenkina ar ignoruoja tėvų
susirūpinimą. Tai gali būti susiję ir dėl organizacinių
priežasčių, susijusių su ribotu konsultacijų laiku,
dideliu darbo krūviu. Be to, diagnozuojant kai
kuriuos su autizmo spektro sutrikimais susijusius
pakitimus (pavyzdžiui, jutimo) yra būtina skirti
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
daugiau laiko, nei yra įprastai skiriama
apsilankymui pirminės sveikatos priežiūros
centre [5]. Dar viena problema, kuri apsunkina
ankstyvą ligos diagnozavimą, yra nepakankamos
gydytojų žinios apie autizmo spektro sutrikimus.
2020 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tik 23
proc. pirminės sveikatos priežiūros gydytojų žinios
apie šiuos sutrikimus buvo pakankamos [6]. Dėl per
siaurų gydytojų žinių ir dėl vis didėjančio
visuomenės sąmoningumo ir informuotumo apie
autizmo spektro sutrikimus, yra būtinas šeimos
gydytojų įgūdžių, susijusių su ligos diagnozavimu,
tobulinimas. Pastaraisiais metais vis labiau didėjant
„autizmo“ termino žinumomui stebimas padidėjęs
sąmoningumas, galimybė gauti greitesnę ir
efektyvesnę pagalbą, tačiau kita vertus tai taip pat
sukėlė nekontroliuojamas viešas diskusijas ir
stereotipų atsiradimą [4].
3.2. Klinikinis įvertinimas
Klinikinis ASS įvertinimas turėtų būti atliekamas
vaikams, kuriems pasireiškia šie požymiai –
deficitas socialinėje bendravimo sferoje ir ribotas,
pasikartojantis elgesys. Pirmuoju atveju yra stebimi
tokie požymiai kaip – neišreikšta socialinė šypsena,
neverbalinė, kūno kalba (nepalaikomas akių
kontaktas), neadekvatus atsakas į aplinkos dirgiklius
(per didelis drovumas ar nervingumas, atsiribojimas,
verksmingumas ar juokas be aiškios priežasties),
negebėjimas palaikyti tinkamo socialinio ryšio
(glostymas, stumdymas, mušimas) ir ribotas
džiaugsmo, liūdesio perteikimas [8]. Taip pat tiems,
kurių tėvai išreiškia susirūpinimą dėl galimo
vystymosi, kalbos ar elgesio sutrikimų. Autizmo
spektro sutrikimų nustatymui naudojamas atrankinis
„Autizmo simptomų sąrašo vaikščioti pradėjusiems
kūdikiams” (angl. Modified Checklist for Autism in
Toddlers - Revised, M-CHAT-R) klausimynas.
Diagnozės nustatymas turėtų apimti išsamų
vertinimą, pageidautina, jį atliekant tarpdisciplininei
specialistų komandai. Vertinant siekiama galutinai
diagnozuoti sutrikimus, neįtraukti juos imituojančių
sąlygų, nustatyti gretutines ligas ir paciento
savarankiškumo lygį. Nesant komandos,
diagnozuoti sutrikimus gali gydytojas specialistas,
jau turintis šio vertinimo patirties (pvz., vaikų
psichologas, raidos pediatras) [9]. Diagnostika turi
įtrauktipaciento anamnezę ir tiesioginį socialinio
bendravimo įgūdžių įvertinimą.Riboto,
pasikartojančio elgesio vertinimui naudojama
pusiau struktūrizuotą įrankį (pavyzdžiui, autizmo
diagnostikos stebėjimo tvarkaraštis) su kalbos ir
pažinimo įgūdžių patikra [3].
Remiantis 2013 m. išleista Amerikos psichiatrų
asociacijos patvirtinta autizmo spektro sutrikimo
DSM-5 klasifikacija, asmuo turi atitikti visus tris
kriterijus: socialinio bendravimo įgūdžių trūkumas,
pasikartojantis stereotipinis elgesys ir simptomų
pasireiškimas ankstyvajame vystymosi
laikotarpyje [4, 5].
3.3. Autizmo spektro sutrikimo diagnostikos
kriterijai
A. Nuolatiniai socialinio bendravimo ir socialinės
sąveikos trūkumai skirtinguose
kontekstuose [10, 11]:
1. Socialinio ir emocinio visapusiško bendravimo
sutrikimai, varijuojantys nuo nesugebėjimo
užmegzti socialinio kontakto, pokalbio palaikymo
su kitu asmeniu iki sumažėjusio dalijimosi
interesais, emocijomis ir nesugebėjimo inicijuoti ar
reaguoti į verbalinį kontaktą.
2. Nežodinio bendravimo trūkumai, pavyzdžiui,
akių kontakto ir kūno kalbosneatitikmenys, gestų
suvokimo trūkumas; visiškas veido išraiškų ir
verbalinio bendravimo nebuvimas.
3. Santykių kūrimo, palaikymo ir supratimo
trūkumai, sunkumai prisitaikant prie įvairios
socialinės aplinkos, dalijantis vaizduotės žaidimais
ar susidraugaujant, nesidomėjimas bendraamžiais.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
B. Pasikartojantys bent du iš žemiau išvardintų
požymių ,t.y. riboti, pasikartojantys elgesio,
pomėgių ar veiklos modeliai (pateikiami pavyzdžiai
– iliustracinės paskirties):
1. Stereotipiniai arba pasikartojantys motoriniai
judesiai, daiktų naudojimas ar kalba (pavyzdžiui,
rankos sukimas, žaislų išdėstymas arba daiktų
vartymas, echolalija, savitos frazės).
2. Reikalavimas laikytis vienodumo, nelankstus
rutinos laikymasis (pavyzdžiui, perdėtas nerimas dėl
nedidelių pokyčių, struktūrizuoti mąstymo modeliai,
pasisveikinimo ritualai, poreikis valgyti tuo pačiu
būdu ar tokį patį maistą kiekvieną dieną).
3. Itin riboti, fiksuoti interesai, kurių intensyvumas
ar dėmesys neįprastai stiprus (pavyzdžiui, stiprus
prisirišimas arba susirūpinimas neįprastais
objektais, pernelyg ribotiinteresai).
4. Hiper- arba hiporeaktyvi reakcija į specifinį
jutimą arba neįprastas domėjimasis jusliniais
aplinkos aspektais (pavyzdžiui, abejingumas
skausmui/temperatūrai, neigiamas atsakas į
specifinius garsus ar tekstūras, per didelis
susidomėjimas daiktų kvapu ar lietimu, vizualinis
susižavėjimas šviesomis ar judesiu).
C. Simptomai turi būti pastebimi jau ankstyvuoju
vystymosi laikotarpiu (tačiau gali būti ir neišreikšti,
kol pastarieji neriboja socialinių poreikių). Gali būti
užmaskuoti išmoktų strategijų vėlesniame
gyvenime.
D. Simptomai sukelia kliniškai reikšmingus
sutrikimus socialinėje, profesinėje ar kitojesvarbioje
kasdieninės veiklos srityje.
E. Šie sutrikimai nėra tiksliau paaiškinami intelekto
negalia (intelektinės raidos sutrikimu) ar vystymosi
sutrikimu.
Rekomenduojama nurodyti, ar pacientui
diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas su
lydinčiu intelekto sutrikimu, kalbos sutrikimu, yra
susijęs su žinoma medicinine ar genetine būkle arba
aplinkos veiksniu; susijęs su kitu neurologinio
vystymosi, psichikos ar elgesio sutrikimu;
katatonija.
3.5. Gydymo galimybės
Pacientų, kuriems yra nustatyti autizmo spektro
sutrikimai, priežiūra remiasi priimtu bendru
sutarimu.Atsižvelgiant į sutrikimų
nevienalytiškumą, sunkumą, gretutines ligas ir
reikalingą psichosocialinę pagalbą, tinkamas
gydymas reikalauja daugiadisciplininės komandos.
Šeimos gydytojui svarbu laiku pastebėti simptomus
ir nukreipti specialistų konsultacijai [12]. Priežiūros
pagrindą sudaro ankstyva ir intensyvi elgesio
korekcija (terapija, įtraukianti ir įgalinanti pacientą
valdyti pasireiškiančius simptomus),
rekomenduojama nuo 25 valandų per savaitę
ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo įstaigų
amžiaus vaikams, sergantiems autizmo spektro
sutrikimais [13].
2014 m. JAV psichologų atliktame tyrime
aptariamos šeimos gydytojo praktikoje pritaikytinos
įrodymais pagrįstos terapijos. Nustatyta, kad
melatoninas yra veiksmingas papildas miego
sutrikimams valdyti, kuris lengvina simptomų
pasireiškimą dienos metu ir turi minimalią neigiamo
poveikio riziką [14]. Keliuose atsitiktinių imčių
kontroliuojamuose tyrimuose ištirta masažo terapija
įrodė teigiamą poveikį autizmo spektro sutrikimus
turintiems pacientams, kurie skundžiasi miego,
kalbos ar nerimo sutrikimais [15]. Didelės
atsitiktinės imties terapinio jodinėjimo tyrime
aprašoma nauda dirglumo ir hiperaktyvumo
simptomų palengvinimui, kaip antriniai rezultatai
pateikiami pagerėjęs socialinis bendravimas ir naujų
žodžių įsisavinimas [16]. apildomi gydymo būdai,
tokie kaip klausos integracijos treniruotės,
palengvinto bendravimo pratimai, dietos be glitimo
ar kazeino, hiperbarinio deguonies slėgio terapija,
straipsnyje nerekomenduojami, nes nėra įrodyti
kliniškai [17].
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
3.6. Prognozės
Paprastai numatyti vaiko, kuriam diagnozuotas
autizmo spektro sutrikimas, prognozės ir vystymosi
trajektorijos negalima, tačiau daugumai tokių vaikų
(≥ 80 proc.) po išsamaus vertinimo (esant mažiau
negu 3 metams) diagnozė pasitvirtina ir išlieka ta
pati [18]. Dažnai pirmieji autizmo spektro sutrikimų
simptomai nėra atpažįstami jaunesniems nei 3 metų
vaikams dėl vidutinių ar aukštesnių kognityvinių
gebėjimų. Ankstyvojoje vaikystėje, vaikui vystantis,
bendravimo įgūdžių ir socialiniai afektiniai
simptomai gali palengvėti, tuo tarpu pasikartojančio
elgesio motyvai kinta priklausomai nuo amžiaus,
atspindėdami brendimą ir/ar paciento pasisavintus
simptomų valdymo įgūdžius [19]. Maži vaikai,
kuriems nustatomi autizmo spektro sutrikimai ir
turintys kalbos sunkumų, patiria daugiau socialinių
sunkumų negu pacientai be kalbos sutrikimų.[20].
Maždaug 9 proc. vaikų, kuriems ankstyvoje
vaikystėje diagnozuoti autizmo spektro sutrikimai,
vėliau pasiekus jauną amžių gali neatitikti
diagnostinių kriterijų. Jaunuoliai, neatitinkantys šių
kriterijų, dažnai būdami 2 metų turėjo aukštesnius
pažinimo įgūdžius, dalyvavo ankstesnėse
intervencijos programose ir dėl šių priežasčių,
pasikartojantis patologinis elgesys pakito –
sumažėjo [21]. Teigiama, kad sklandžiai
funkcionuojančių suaugusiųjų, sergančių autizmo
spektro sutrikimais, gyvenimo kokybė yra labiau
priklausoma nuo šeimos ir bendruomenės
palaikymo, negu nuo dominuojančių
simptomų [22].
4. Išvados
Pirminės sveikatos priežiūros specialistams yra
svarbu skirti daugiau dėmesio ankstyviems elgesio
ar vystymosi sutrikimams, kurie gali būti būdingi
autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams,
nukreipimui tolimesniam specialistų ištyrimui ir
tiksliniam gydymui. Ankstyvas simptomų
identifikavimas irsutrikimo diagnozavimas yra
siejamas su didesne sėkmingo gydymo
tikimybe,geresne prognoze. Ekspertų rengiami
mokymai gydytojams suteiktų galimybę ne tik
ankstyvai ligos diagnostikai, bet ir efektyviam
visuomenės švietimui. Svarbu plėtoti ir tobulinti
šeimos gydytojų žinias, įgūdžius diagnozuojant
autizmo spektro sutrikimo sindromą, kurti ir
palaikyti kompetentingų tarpdisciplininių
specialistų komandą.
Literatūros šaltiniai
1. Kilmer M. Primary care of children with autism
spectrum disorder: Applying evidence-based
interventions. Nurse Pract. 2020;45(6):33–41.
2. Wang K, Qi Q, Luo Z, Zhou J, Chen S, Wang L.
Autism spectrum disorder: Status of primary care in
China. Biosci Trends. 2022;16(2):172–5.
3. Clary B, Marengo-Sorli E, Oude-Engberink A,
Million E, Pavageau S, Amouyal M, et al. General
practitioners must acquire skills to communicate with
child with Autism Spectrum Disorder to regain their
values and role in the follow-up - phenomenological
study. Scand J Prim Health Care. 2021;39(2):214–21.
4. Manoli DS, State, Matthew W. Autism spectrum
disorder genetics and the search for pathological
mechanisms. Am J Psychiatry. 2021;178(1):30–8.
5. Al-Mazidi SH, Al-Ayadhi LY. National profile of
caregivers’ perspectives on autism spectrum disorder
screening and care in primary health care: The need for
autism medical home. Int J Environ Res Public Health.
2021;18(24):13043.
6. Genovese A, Butler MG. Clinical assessment,
genetics, and treatment approaches in autism spectrum
disorder (ASD). Int J Mol Sci. 2020;21(13):4726.
7. DuBay M, Lee H, Palomo R. Evidence map of
Spanish language parent- and self-report screening and
diagnostic tools for autism spectrum disorder. Res
Autism Spectr Disord. 2023;102(102117):102117.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
8. Iles A. Autism spectrum disorders. Prim Care.
2021;48(3):461–73.
9. Stevanović D. Quantitative Checklist for Autism in
Toddlers (Q-CHAT): A psychometric study with
Serbian Toddlers. Res Autism Spectr Disord.
2021;83(101760):101760.
10. Rutaa L, Arduino GM, Gagliano A, Apicella F,
Leonardi E, Famà FI. Psychometric properties, factor
structure and cross-cultural validity of the quantitative
CHecklist for autism in toddlers (Q-CHAT) in an
Italian community setting. Res Autism Spectr Disord.
2019;64(45):39–48.
11. Henninger NA, Taylor JL. Outcomes in adults with
autism spectrum disorders: a historical perspective.
Autism. 2013;17(1):103–16.
12. Gabriels RL, Pan Z, Dechant B, Agnew JA, Brim
N, Mesibov G. Randomized controlled trial of
Therapeutic Horseback Riding in children and
Adolescents With Autism Spectrum Disorder. J Am
Acad Child Adolesc Psychiatry. 2015;54(7):541–9.
13. Chen K-L, Jiang D-R, Yu Y-T, Lee Y-C.
Development and psychometric evidence of the
Chinese Version of the Theory of Mind Inventory-2
(ToMI-2) in children with autism spectrum disorder.
Res Autism Spectr Disord. 2023;103(102132):24.
14. Schulte-Rüther M, Otte E, Adigüzel K, Firk C,
Herpertz-Dahlmann B, Koch I, et al. Intact mirror
mechanisms for automatic facial emotions in children
and adolescents with autism spectrum disorder: Intact
mirror mechanisms in Austism. Autism Res.
2017;10(2):298–310.
15. Landon C, Elmensdorp S. Introductory training on
the early behavioral characteristics of austism spectrum
disorder in young children. Pediatrics.
2016;137(3):2A-2A.
16. Mettelman B, Bode M, Gross SJ. O-049 parent’s
over identification of austism spectrum disorder in
extremely premature infants at four years of age. Arch
Dis Child. 2014;99(2):A40–1.
17. Schulte-Rüther M, Otte E, Adigüzel K, Firk C,
Herpertz-Dahlmann B, Koch I, et al. Intact mirror
mechanisms for automatic facial emotions in children
and adolescents with autism spectrum disorder: Intact
mirror mechanisms in Austism. Autism Res.
2017;10(2):298–310.
18. Hong ER, Ganz JB, Neely L, Gerow S, Ninci J. A
review of the quality of primary caregiver-
implemented communication intervention research for
children with ASD. Res Autism Spectr Disord.
2016;25(45):122–36.
19. Viswanathan SA, Russell PSS. Predictive
components in the structure of an intensive, parent
mediated, early intervention for children with autism
spectrum disorders in India. J Family Med Prim Care.
2019;8(7):2218–22.
20. Walls M, Broder-Fingert S, Feinberg E, Drainoni
M-L, Bair-Merritt M. Prevention and management of
obesity in children with autism spectrum disorder
among primary care pediatricians. J Autism Dev
Disord. 2018;48(7):2408–17.
21. Alshammari MS, Afify AAM, Abdelhay O.
Perception and convenience of caring for children with
autism spectrum disorder among family medicine
residents in Riyadh 2018. J Family Med Prim Care.
2019;8(6):1902–7.
22. Cuesta S. Use of melatonin in children and
adolescents with primary sleep disorders and sleep
disorders associated to autism spectrum disorder and
attention deficit-hyperactivity. Pediatr Care
(Wilmington). 2016;02(01):41.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
52