Viktorija Bleizgytė1, Urtė Daužvardytė1, Eglė Kymantaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine,
Kaunas
Abstract
Background. Thoracic aortic aneurysm (TAA) is the second most common aortic (Ao) disease and a life-threatening disease due to possible dissection or rupture. Although the morbidity is not high, the number of cases is increasing every year and more often the Ao aneurysm is detected in men, but complications are more common in women. The disease is thought to be associated with familial heredity and genetic diseases at a young age, degenerative processes and arterial hypertension in old age. Aortic aneurysm is often diagnosed randomly in imaging studies and clinical signs appear in the presence of significant Ao dilatation or acute complications.
Aim: to review and analyze the sources of scientific literature related to thoracic aortic aneurysm, the causes of its development, main diagnostic methods and principles of treatment.
Methods: scientific literature sources were searched in PubMed, UpToDate, Cohrane Library, ScienceDirect databases. During the literature review, articles related to thoracic aortic aneurysm, its causes of development, diagnostic possibilities and treatment principles were selected.
Results. Thoracic aortic aneurysm is quite difficult to diagnose because the TAA clinic ranges from asymptomatic to acute aortic failure, which can result in sudden death. TAA expands relatively slowly, at approximately 0.1 cm per year, and requires monitoring of aneurysm growth and possible antihypertensive treatment. When the aortic diameter becomes larger than 5-5.5 cm and there are additional risk factors, surgical treatment is required.
Conclusion. This brief review of the scientific literature presents the main aspects of thoracic aortic aneurysm, its etiology and pathogenesis, principles of diagnosis and treatment.
Keywords: thoracic aortic aneurysm, genetic syndrome, aortic aneurysm rupture, dissection.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
266
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 266-273
Thoracic aortic aneurysm: etiology, pathogenesis, clinical symptoms,
diagnostics and treatment
Viktorija Bleizgytė
1
, Urtė Daužvardytė
1
, Eglė Kymantaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine,
Kaunas
Abstract
Background. Thoracic aortic aneurysm (TAA) is the second most common aortic (Ao) disease and a life-threatening disease
due to possible dissection or rupture. Although the morbidity is not high, the number of cases is increasing every year and
more often the Ao aneurysm is detected in men, but complications are more common in women. The disease is thought to be
associated with familial heredity and genetic diseases at a young age, degenerative processes and arterial hypertension in old
age. Aortic aneurysm is often diagnosed randomly in imaging studies and clinical signs appear in the presence of significant
Ao dilatation or acute complications.
Aim: to review and analyze the sources of scientific literature related to thoracic aortic aneurysm, the causes of its
development, main diagnostic methods and principles of treatment.
Methods: scientific literature sources were searched in PubMed, UpToDate, Cohrane Library, ScienceDirect databases.
During the literature review, articles related to thoracic aortic aneurysm, its causes of development, diagnostic possibilities
and treatment principles were selected.
Results. Thoracic aortic aneurysm is quite difficult to diagnose because the TAA clinic ranges from asymptomatic to acute
aortic failure, which can result in sudden death. TAA expands relatively slowly, at approximately 0.1 cm per year, and
requires monitoring of aneurysm growth and possible antihypertensive treatment. When the aortic diameter becomes larger
than 5-5.5 cm and there are additional risk factors, surgical treatment is required.
Conclusion. This brief review of the scientific literature presents the main aspects of thoracic aortic aneurysm, its etiology
and pathogenesis, principles of diagnosis and treatment.
Keywords: thoracic aortic aneurysm, genetic syndrome, aortic aneurysm rupture, dissection.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
267
Krūtinės aortos aneurizma: etiologija, patogenezė, simptomai,
diagnostika ir gydymas
Viktorija Bleizgytė
1
, Urtė Daužvardytė
1
, Eglė Kymantaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas,
Kaunas
Santrauka
Įvadas. Krūtinės aortos aneurizma (KAA) yra antroji pagal dažnumą aortos (Ao) liga ir gyvybei pavojinga liga dėl galimos
disekacijos ar plyšimo. Nors sergamumas nėra didelis, kasmet atvejų daugėja ir dažniau Ao aneurizma nustatoma vyrams,
tačiau moterims būdingesnės komplikacijos. Manoma, kad jauname amžiuje atsirandanti liga yra susijusi su šeiminiu
paveldimumu bei genetinėmis ligomis, o vyresniame amžiuje – degeneraciniais procesais bei arterine hipertenzija. Ši liga
dažnai diagnozuojama atsitiktinai vaizdinių tyrimų metu, o klinikiniai požymiai atsiranda esant žymiam Ao išsiplėtimui ar
įvykus ūmioms komplikacijoms.
Tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti mokslinės literatūros šaltinius, susijusius su krūtinės aortos aneurizma, jos vystymosi
priežastimis, diagnostika bei gydymo principais.
Metodika: mokslinės literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma „PubMed“, „UpToDate“, „Cohrane Library“,
„ScienceDirect“ duomenų bazėse. Literatūros analizės metu buvo atrinkti straipsniai, susiję su krūtinės aortos aneurizma, jos
vystymosi priežastimis, diagnostikos galimybėmis ir gydymo principais.
Rezultatai. Krūtinės aortos aneurizmą gana sunku diagnozuoti, kadangi KAA klinika varijuoja nuo besimptomės eigos iki
ūmaus aortos nepakankamumo, kuris gali baigtis staigia mirtimi. KAA plečiasi gana lėtai, maždaug po 0,1 cm per metus,
todėl reikalingas aneurizmos didėjimo stebėjimas bei galimas antihipertenzinis gydymas. Kai aortos skersmuo tampa didesnis
nei 5-5,5 cm bei yra papildomų rizikos faktorių, turi būti taikomas chirurginis gydymas.
Išvada: ši trumpa mokslinės literatūros apžvalga pateikia pagrindinius aspektus apie krūtinės aortos aneurizmą, jos etiologiją
bei patogenezę, diagnostikos ir gydymo principus.
Raktiniai žodžiai: krūtinės aortos aneurizma, genetinis sindromas, aortos aneurizmos plyšimas, disekacija.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
268
Įvadas
Aorta (Ao) yra pati didžiausia ir ilgiausia arterija
žmogaus kūne. Ji prasideda nuo aortos vožtuvo ir baigiasi
išsišakojimu į bendrąsias klubines arterijas [1]. Krūtinės
aortos aneurizma yra patologinis tam tikro aortos
segmento išsiplėtimas daugiau nei 50 proc. savo
skersmens, kuris ligai progresuojant gali plėstis ir plyšti
[2]. Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems nei 65 metų
amžiaus asmenims. Vyrai Ao aneurizma serga dažniau nei
moterys, tačiau moterims dažniau išsivysto Ao
aneurizmos komplikacijos [3]. Nustatyta, kad aortos
aneurizmą turi apie 1-2 proc. populiacijos, o tarp vyresnio
amžiaus asmenų ši liga gali pasireikšti iki 10 proc. [4].
Nors KAA gana reta liga ir per metus pasireiškia maždaug
5-10 atvejų 100 000 asmenų, kasmet šių atvejų vis daugėja
[5,6]. Apie ketvirtadalis asmenų, sergančių KAA, miršta
dar prieš gydymo pradžią [7]. Aneurizma gali vystytis
viename ar keliuose Ao segmentuose ir apie 60 proc.
apimti Ao šaknį bei kylančiąją dalį, apie 40 proc. –
nusileidžiančią Ao dalį, apie 10 proc. Ao lanką [8].
Etiologija ir patogenezė
Kraujagyslių sienelė sudaryta iš trijų sluoksnių:
vidinis - sudarytas iš endotelinių ląstelių, vidurinis – iš
raumenų elastinių skaidulų ir išorinis – sudarytas iš
jungiamojo audinio elastinių ir kolageno skaidulų. Šios
struktūros yra vienos svarbiausių aortos sienelės
komponentų dėl aortos tamprumo ir elastingumo
užtikrinimo. Aortos aneurizmos formavimosi metu yra
pažeidžiami visi trys kraujagyslės sienelės sluoksniai [9].
Histologiškai kraujagyslių sienelėse būdingas
tarpląstelinės matricos kaupimasis, lygiųjų raumenų
ląstelių netekimas bei elastinių skaidulų plonėjimas,
retėjimas, skilimas ir praradimas. Dėl kraujagysles
žalojančio poveikio mažėja lygiųjų raumenų gebėjimas
susitraukti, vystosi sienelės fibrozė, ji tampa silpna ir,
veikiant tam tikriems veiksniams, išsiplečia [4]. Aortos
aneurizmą sąlygoja multietiologiniai veiksniai, kurie yra
išvardinti 1 lentelėje. Viena iš dažniausių KAA atsiradimo
priežasčių, ypač susijusi su jauno amžiaus asmenimis, yra
šeiminis paveldimumas ir genetiniai sindromai - Marfano,
Ternerio, Loeys-Dietz, Ehlers-Danlos. Daugeliui
sindromų būdinga Ao sienelės struktūrinių baltymų
sintezės ir skaidymo pusiausvyros sutrikimai [9–11].
Aterosklerozės metu vidiniame arterijos sienelės
sluoksnyje kaupiasi lygiųjų raumenų ir uždegiminės
ląstelės, kurios gali sąlygoti kalcifikaciją, aterosklerotinės
plokštelės susidarymą ir plyšimą bei trombo formavimąsi.
Progresuojant lėtiniam uždegimui, pažeidžiami ir kiti
kraujagyslės sienelės sluoksniai [4].
Uždegiminės kilmės aortitai, sukelti sifilio,
Salmonella, Staphylococcus, Streptococcus,
Mycobacterium, bei neuždegiminės kilmės – Takajasu bei
gigantinių ląstelių arteritai, reumatoidinis artritas,
ankilozinis spondiloartritas, taip pat gali skatinti KAA
atsiradimą ir progresavimą. Uždegimo metu dėl nekrozės
viduriniame kraujagyslės sluoksnyje yra netenkama
lygiųjų raumenų ląstelių ir elastinių skaidulų, dėl ko
sienelė tampa silpna ir, neatlaikiusi kraujo spaudimo,
galiausiai išsiplečia [4,11].
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
269
1 lentelė. Krūtinės aortos aneurizmos etiologija
Įgytos
• Degeneracinės (susijusios su amžiumi, padidėjusiu kraujo spaudimu, rūkymu)
• Uždegiminės (sifilis, Salmonella, Staphylococcus, Streptococcus, Mycobacterium)
• Neuždegiminės (Takajasu arteritas, gigantinių ląstelių arteritas, reumatoidinis artritas, ankilozinis
spondiloartritas)
Įgimtos
• Dviburis aortos vožtuvas
Genetinės
• Marfano sindromas
• Ternerio sindromas
• Loeys-Dietz sindromas
• Ehlers-Danlos sindromas
• Šeiminis sindromas
Diagnostika
Atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą ar kitus
vaizdinius tyrimus dėl kitų galimų patologijų ir įtarus
aortos aneurizmą, būtina įvertinti visą Ao dėl galimų
pokyčių kitose srityse. Tai svarbu tolesniam gydymo
taktikos parinkimui. Kompiuterinės tomografijos
angiografija ir magnetinio rezonanso angiografija yra
pagrindiniai KAA diagnostikos tyrimai [12].
Klinikiniai požymiai
Manoma, kad vos 5 proc. visų asmenų jaučia KAA
sukeliamus simptomus [13]. Didžioji dalis krūtinės Ao
aneurizmos atvejų yra besimptomiai ir diagnozuojami
atsitiktinai širdies echoskopijos, krūtinės ląstos
rentgenografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimų
metu. Simptomai gali pasireikšti krūtinės, nugaros
skausmais, diastoliniu širdies ūžesiu dėl Ao vožtuvo
nesandarumo, gali būti jaučiamas spaudimas krūtinės ar
epigastriumo srityje, sukeliantis kosulį, dusulį, užkimimą,
švokštimą, pasikartojančias pneumonijas, disfagiją.
Įvykus ūmioms aneurizmos komplikacijoms, atsiranda
staigus stiprus skausmas krūtinės, kaklo, nugaros ar pilvo
srityse [8]. Taip pat gali pasireikšti gyvybei pavojingos
būklės, tokios kaip periferinė hipoperfuzija, perikardo
tamponada, insultas, ūminė Ao regurgitacija,
hemotoraksas, paraplegija, periferinė išemija [9].
Vaizdiniai tyrimai
Kompiuterinės tomografijos (KT) angiografija bei
magnetinio rezonanso (MR) angiografija leidžia išsamiai
įvertinti visą aortą ir jos šakas, ilgį, aneurizmos dydį bei
pokyčius kitose Ao dalyse, Ao vožtuvo būklę [8,10].
Tačiau šie tyrimo metodai turi trūkumų. KT angiografijos
metu pacientą veikia jonizuojanti spinduliuotė bei
naudojama intraveninė kontrastinė medžiaga. Kai kurie
pacientai yra alergiški šiai medžiagai, ji gali sąlygoti
specifinės nefropatijos atsiradimą arba ji negali būti
naudojama dėl jau esamo inkstų funkcijos
nepakankamumo. MR angiografija trunka gana ilgai,
vidutiniškai apie 45-60 minučių, todėl kai kuriems
pacientams gali būti sunku išbūti ilgesnį laiką gulimoje
padėtyje. Taip pat šio tyrimo metu yra naudojamos
gadolinio turinčios kontrastinės medžiagos, kurios negali
būti naudojamos inkstų funkcijos sutrikimą turintiems
pacientams [1,11].
Transtorakalinė ir transezofaginė echokardiografija
galima įvertinti Ao šaknies anatomiją, nustatyti jos
stenozę ar nepakankamumą, dviburį Ao vožtuvą ar kitas
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
270
vožtuvo patologijas. Tačiau šis tyrimo metodas gali turėti
ribotas galimybes vertinant kylančią Ao dalį, lanką [8,10].
Genetiniai tyrimai
Yra pastebėta, kad skirtingų genų mutacijos yra
susijusios su KAA. Fibriliną-1 koduojantis genas siejamas
su Marfano sindromu ir tebėra dažniausia KAA šeiminio
paveldimumo priežastis. Pranešama ir apie kitus genus,
koduojančius lygiųjų raumenų ląstelių baltymus,
transformuojantį augimo faktorių beta, kurie taip pat turi
įtakos šeiminiams KAA atvejams. Įtarus genetinę ligą ir
nustačius jos mutaciją, galima būtų ištirti ir paciento
šeimos narius. Tai galėtų padėti ne tik pacientui, bet ir jo
šeimos nariams laiku nustatyti polinkį aneurizmos
formavimuisi ir skirti ankstyvą intervenciją, kuri
pagerintų klinikinius rezultatus [11,14].
Gydymas
Medikamentinis gydymas
Esant nedidelėms KAA, 3 - 3,9 cm skersmens,
reikalingas stebėjimas ir periodiškas tikrinimas
ultragarsu, kompiuterinės tomografijos angiografija ar
magnetinio rezonanso angiografija bei gydymas
antihipertenziniais vaistais [2]. Sulėtinti KAA
progresavimą medikamentais yra gana ribotos galimybės.
Jeigu pacientas kartu serga arterine hipertenzija, patartina
pagal galimybes kraujo spaudimą palaikyti kuo arčiau
normos ribos – 120/80 mmHg. Rekomenduojama skirti ꞵ
adrenoblokatorius, kurie gali turėti įtakos aortos
aneurizmos plėtimosi greičiui dėl sumažėjusio kairiojo
skilvelio susitraukimo jėgos, sumažėjusio slėgio aortoje.
ꞵ adrenoblokatoriai, pavyzdžiui, propranololis, gali padėti
sumažinti Ao aneurizmos progresavimą, sukeliamų
komplikacijų – Ao disekacijos bei plyšimo skaičių,
mirties riziką. Taip pat rekomenduojama skirti ir
angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių, kuris
gali mažinti kraujagyslių lygiųjų raumenų apoptozę bei
padidėjusio kraujo spaudimo poveikį aortos sienelei. Šie
medikamentai, kartu su kitų rizikos veiksnių korekcija,
sumažina aneurizmos komplikacijų riziką [9–11,15].
Chirurginis gydymas
Chirurginio gydymo pasirinkimas priklauso nuo KAA
plyšimo ar disekacijos rizikos, aneurizmos dydžio,
plėtimosi greičio bei kitų susijusių rizikos veiksnių. Esant
didesnėms KAA, 4 – 5,5 cm skersmens ir didesnėms, ar
kai skersmuo per metus didėja >1 cm, reikalingas
gydymas [2,9]. Pagrindinis KAA gydymas - chirurginis.
Indikacijos chirurginiam gydymui nurodytos 2 lentelėje
[12]. Esant išsiplėtusiai Ao šakniai ir kylančiąjai Ao,
atliekama sternotomija (krūtinės ląstos atvėrimas) ir
pažeista Ao dažniausiai yra pakeičiama kraujagyslės
protezu. Kai kartu su Ao šaknimi pažeistas ir vožtuvas,
atliekama Bentalo operacija, kai viename kraujagyslės
protezo gale kartu yra įsiūtas vožtuvas. Ao lankas taip pat
keičiamas protezu, kuris yra šakotas. Nusileidžiančiosios
Ao aneurizma kelia daugiausiai iššūkių atviros operacijos
metu dėl susijusio mirtingumo. Jeigu leidžia anatominės
savybės, yra taikomas endovaskulinis Ao gydymas, kuris
yra mažiau invazinis gydymo metodas. Šios procedūros
metu yra naudojamas stentas, kuris yra įvedamas iki
pažeistos nusileidžiančiosios Ao dalies ir ten
implantuojamas [10,11].
2 lentelė. Krūtinės aortos aneurizmos chirurginio gydymo indikacijos
Aortos skersmuo ≥50 mm + pacientas serga Marfano sindromu
Aortos skersmuo ≥45 mm + pacientas serga Marfano sindromu + yra kitų rizikos faktorių
Aortos skersmuo ≥55 mm + pacientas turi dviburį aortos vožtuvą
Aortos skersmuo ≥50 mm + yra kitų rizikos faktorių
Aortos skersmuo ≥55 mm visiems pacientams
Kiti rizikos faktoriai: šeiminė anamnezė, aortos skersmuo didėja >3mm per metus, didelė Ao regurgitacija, planuojamas
nėštumas, arterinė hipertenzija.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
271
Komplikacijos
Pagrindinės KAA komplikacijos yra aortos
aneurizmos plyšimas ir disekacija, kurios yra susijusios su
dideliu mirtingumu. Rizika įvykti šioms komplikacijoms,
kai Ao skersmuo pasiekia 6,5 cm dydį, labai stipriai
padidėja. Ao aneurizmos plyšimas pasireiškia staigiu
krūtinės ar nugaros skausmu, žemu kraujo spaudimu, šoku
ir dažniausiai baigiasi mirtimi. Ao disekacija gali taip pat
gali pasireikšti staigiu skausmu krūtinės, viršutinės
nugaros dalies ar pilvo srityse, alpimu, pykinimu,
vėmimu, prakaitavimu, dusuliu, kojų skausmu dėl
sumažėjusios kraujo tėkmės kūne. Įtarus, kad galėjo įvykti
Ao aneurizmos komplikacija, kuo skubiau reikėtų atlikti
tyrimus, kurie leistų patvirtinti diagnozę: kompiuterinę
tomografiją ar magnetinį rezonansą, transezofaginę
echokardiografiją, kraujo tyrimus, elektrokardiogramą.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į D-dimerų kiekį kraujyje.
Esant ūmiai disekacijai stebimas staigus D-dimerų kiekio
padidėjimas. Transformuojančio augimo faktoriaus beta
koncentracijos padidėjimas gali padėti numatyti
aneurizmos plyšimo riziką [15–18].
Profilaktika
• Atsisakyti rūkymo. Rūkymas yra vienas iš aortos
aneurizmos vystymosi rizikos veiksnių ir yra susijęs su Ao
aneurizmos plėtimosi greičiu bei padidėjusia plyšimo
rizika [20].
• Tinkamos mitybos pasirinkimas. Didelis kalorijų,
transriebalų rūgščių, druskos kiekio suvartojimas gali
sąlygoti arterinio kraujo spaudimo padidėjimą,
cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimą, aterosklerozės
formavimąsi, nutukimą. Transriebalų rūgštys, kurios yra
randamos įvairiuose maisto produktuose, didina bendrą
cholesterolio kiekį kraujyje bei sukelia dislipidemiją. To
pasekoje didėja rizika susirgti koronarine širdies liga ir
kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant ir aortos
aneurizmą [21].
• Dislipidemijos gydymas. Esant KAA ir siekiant išvengti
galimų ūmių komplikacijų bei aneurizmos plėtimosi
progresavimo, rekomenduojamas dislipidemijos gydymas
statinais, pavyzdžiui, atorvastatinu 40-80 mg,
rosuvastatinu 20-40 mg per dieną [22,23].
• Arterinio kraujo spaudimo korekcija. Siekiant išvengti
širdies ir kraujagyslių ligų, KAA progresavimo bei jos
komplikacijų, tikslinga arterinį kraujo spaudimą palaikyti
mažiau 130/80 mmHg. Rekomenduojama skirti ꞵ
adrenoblokatorius ir angiotenziną konvertuojančio
fermento inhibitorius [22,24].
• Fizinis aktyvumas. Rekomenduojama asmenims,
turintiems krūtinės Ao ligų, vengti sunkaus
pasipriešinimo ir izometrinių pratimų. Reikėtų vengti
sunkaus kėlimo, stūmimo veiksmų. Siūloma 20–40
minučių trukmės reguliari aerobinė veikla 3-4 dienas per
savaitę (pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, važiavimas
dviračiu, lengvas bėgimas, pratimai įvairioms raumenų
grupėms), kuri padėtų sumažinti aortos aneurizmos ir jos
komplikacijų riziką, padėtų mažinti arterinį kraujo
spaudimą bei kūno svorį [25].
Apibendrinimas ir išvados
Krūtinės aortos aneurizma – viena iš aortos ligų, kuri
gali baigtis komplikacijomis ar mirtimi. Nors sergamumas
šia liga nėra didelis, pastaraisiais dešimtmečiais yra
matomas atvejų daugėjimas. Aortos aneurizmą sąlygoja
multietiologiniai veiksniai. Dažniau ji pasitaiko vyresnio
amžiaus asmenims dėl degeneracinių pokyčių
kraujagyslėse bei lėtinių ligų. Tačiau ji gali pasireikšti ir
jauniems žmonėms dėl šeiminio paveldimumo ar
genetinių ligų - Marfano, Ternerio, Loeys-Dietz, Ehlers-
Danlos sindromų. Aortos aneurizmos diagnostika yra
pakankamai sudėtinga, kadangi dažniausiai ji būna
besimptomė ir diagnozuojama atsitiktinai tiriant kitas
ligas. Klinikiniai simptomai gali pasireikšti esant
didesniam aneurizmos skersmeniui, maždaug ≥5,5 cm,
arba jau įvykus komplikacijoms: aortos aneurizmos
plyšimui ar disekacijai. Diagnozavus krūtinės aortos
aneurizmą, reikalingas nuolatinis aneurizmos plėtimosi
stebėjimas. Nedidelės, 3-3,9 cm aneurizmos gydomos
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
272
kraujo spaudimą mažinančiais vaistais: ꞵ
adrenoblokatoriais bei angiotenziną konvertuojančio
fermento inhibitoriais, kurie gali padėti sulėtinti
aneurizmos plėtimąsi bei apsaugoti nuo komplikacijų.
Didesnės aortos aneurizmos gydomos chirurginiu būdu,
atsižvelgiant į jų dydį, rizikos faktorius ir lokalizaciją.
Taip pat svarbu koreguoti rizikos veiksnius siekiant
išvengti aneurizmų progresavimo ir komplikacijų
atsiradimo. Rekomenduojama atsisakyti rūkymo,
koreguoti mitybos įpročius, gydyti dislipidemiją, mažinti
arterinį kraujo spaudimą, užsiimti fiziniu aktyvumu.
Literatūra
1. Dudzinski DM, Isselbacher EM. Diagnosis and
Management of Thoracic Aortic Disease [Internet].
Vol. 17, Current Cardiology Reports. Current
Medicine Group LLC 1; 2015 [cited 2021 Apr 14].
p. 1–6. Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007/s11886-
015-0655-z
2. Mathur A, Mohan V, Ameta D, Gaurav B,
Haranahalli P. Aortic aneurysm. J Transl Intern Med
[Internet]. 2016 Apr 1 [cited 2021 Apr 12];4(1):35–
41. Available from:
https://www.sciendo.com/article/10.1515/jtim-
2016-0008
3. Wang SW, Huang Y Bin, Huang JW, Chiu CC, Lai
W Ter, Chen CY. Epidemiology, clinical features,
and prescribing patterns of aortic aneurysm in Asian
population from 2005 to 2011. Med (United States)
[Internet]. 2015 [cited 2021 Apr 15];94(41).
Available from: /pmc/articles/PMC4616784/
4. Ladich E, Yahagi K, Romero ME, Virmani R.
Vascular diseases: aortitis, aortic aneurysms, and
vascular calcification. 2016; Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.carpath.2016.07.002
5. Melo RG e, Duarte GS, Lopes A, Alves M, Caldeira
D, Fernandes RF e, et al. Incidence and Prevalence
of Thoracic Aortic Aneurysms: A Systematic
Review and Meta-analysis of Population-Based
Studies. Seminars in Thoracic and Cardiovascular
Surgery. 2021.
6. Kuzmik GA, Sang AX, Elefteriades JA. Natural
history of thoracic aortic aneurysms. J Vasc Surg
[Internet]. 2012 Aug [cited 2021 Apr 12];56(2):565–
71. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.jvs.2012.04.053
7. Cheung K, Boodhwani M, Chan KL, Beauchesne L,
Dick A, Coutinho T. Thoracic aortic aneurysm
growth: Role of sex and aneurysm etiology. J Am
Heart Assoc [Internet]. 2017 Feb 3 [cited 2021 Apr
13];6(2). Available from: http://ahajournals.org
8. Isselbacher EM. Thoracic and abdominal aortic
aneurysms [Internet]. Vol. 111, Circulation.
Circulation; 2005 [cited 2021 Apr 12]. p. 816–28.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15710776/
9. Zhang L, Wang HH. The genetics and pathogenesis
of thoracic aortic aneurysm disorder and dissections.
Clin Genet. 2016;89(6):639–46.
10. Booher AM, Eagle KA. Diagnosis and management
issues in thoracic aortic aneurysm. Am Heart J
[Internet]. 2011;162(1):38-46.e1. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.ahj.2011.04.010
11. Salameh MJ, Black JH, Ratchford E V. Thoracic
aortic aneurysm. Vasc Med (United Kingdom)
[Internet]. 2018 Dec 1 [cited 2021 Apr
12];23(6):573–8. Available from:
http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1358863X
18807760
12. Erbel R, Aboyans V, Boileau C, Bossone E, Di
Bartolomeo R, Eggebrecht H, et al. 2014 ESC
guidelines on the diagnosis and treatment of aortic
diseases. Eur Heart J. 2014;35(41):2873–926.
13. Elefteriades JA, Sang A, Kuzmik G, Hornick M.
Guilt by association: paradigm for detecting a silent
killer (thoracic aortic aneurysm). Open Hear
[Internet]. 2015 Apr [cited 2021 Apr
14];2(1):e000169. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25932333/
14. Jondeau G, Boileau C. Genetics of Thoracic Aortic
Aneurysms.
15. Milewicz DiM, Ramirez F. Therapies for Thoracic
Aortic Aneurysms and Acute Aortic Dissections:
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
273
Old Controversies and New Opportunities.
Arterioscler Thromb Vasc Biol [Internet]. 2019 Feb
1 [cited 2021 Apr 15];39(2):126–36. Available
from: https://www.ahajournals.org/journal/atvb
16. Salameh MJ, Ratchford E V. Aortic dissection. Vasc
Med [Internet]. 2016 Jun 17 [cited 2021 Apr
13];21(3):276–80. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26989169
17. Elefteriades JA. Natural history of thoracic aortic
aneurysms: Indications for surgery, and surgical
versus nonsurgical risks. In: Annals of Thoracic
Surgery. Elsevier; 2002. p. S1877–80.
18. Fukui T. Management of acute aortic dissection and
thoracic aortic rupture [Internet]. Vol. 6, Journal of
Intensive Care. BioMed Central Ltd.; 2018 [cited
2021 Apr 16]. p. 1–8. Available from:
https://link.springer.com/articles/10.1186/s40560-
018-0287-7
19. Nienaber CA, Clough RE. Management of acute
aortic dissection. In: The Lancet [Internet]. Lancet
Publishing Group; 2015 [cited 2021 Apr 16]. p. 800–
11. Available from:
http://www.thelancet.com/article/S0140673614610
059/fulltext
20. Norman PE, Curci JA. Understanding the effects of
tobacco smoke on the pathogenesis of aortic
aneurysm. Arterioscler Thromb Vasc Biol [Internet].
2013 Jul [cited 2021 Apr 15];33(7):1473–7.
Available from: http://ahajournals.org
21. Iqbal MP. Trans fatty acids - A risk factor for
cardiovascular disease. Vol. 30, Pakistan Journal of
Medical Sciences. 2014. p. 194–7.
22. Hiratzka LF, Bakris GL, Beckman JA, Bersin RM,
Carr VF, Casey DE, et al. 2010
ACCF/AHA/AATS/ACR/ASA/SCA/SCAI/SIR/ST
S/SVM guidelines for the diagnosis and
management of patients with thoracic aortic disease:
Executive summary: A report of the american
college of cardiology foundation/american heart
association task force on pra [Internet]. Vol. 121,
Circulation. Lippincott Williams and Wilkins; 2010
[cited 2021 Apr 15]. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20233780/
23. Stein LH, Berger J, Tranquilli M, Elefteraides JA.
Effect of statin drugs on thoracic aortic aneurysms.
Am J Cardiol [Internet]. 2013;112(8):1240–5.
Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.amjcard.2013.05.081
24. Aronow WS, Fleg JL, Pepine CJ, Artinian NT,
Bakris G, Brown AS, et al. ACCF/AHA 2011 expert
consensus document on hypertension in the elderly:
A report of the american college of cardiology
foundation task force on clinical expert consensus
documents. Circulation [Internet]. 2011 May 31
[cited 2021 Apr 15];123(21):2434–506. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21518977/
25. Ehrman JK, Fernandez AB, Myers J, Oh P,
Thompson PD, Keteyian SJ. Aortic Aneurysm:
DIAGNOSIS, MANAGEMENT, EXERCISE
TESTING, and TRAINING. J Cardiopulm Rehabil
Prev. 2020;40(4):215–23.