Guoda Jankaitytė1
1Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Transjugular intrahepatic portosystemic shunt functions as a low-resistance pathway, or a bypass, which helps the blood from the digestive tract to pass straight into the inferior vena cava and to outrun the microcirculation in the liver – a high-resistance pathway that occurs due to injury of the liver parenchyma or portal vein thrombosis. There are two main indications for this shunt – secondary prevention from esophageal variceal bleeding and recurrent ascites. It is always important to evaluate the patient’s status because with severe illnesses or advanced hepatic encephalopathy the procedure can make the patient’s condition even worse. After the shunt is completed, it is important to monitor the patient for complications that can be associated with the technique of stent placement, the stent itself, or hemodynamic changes, which occur after the portosystemic shunt implantation. Moreover, the functioning of the shunt needs to be evaluated – blood velocity and the risk of possible complications measured. Disfunction of the stent should be suspected when blood direction in the intrahepatic portal venous branches changes from hepatofugal to hepatopetal and newly present, recurrent, or worsening ascites occurs.
Aim. The aim of this review – discuss the use of transjugular intrahepatic portosystemic shunt as a treatment for various conditions which occur due to chronic liver diseases and to review the indications and contraindications of the shunt placement.
Material and methods. A review was made after gathering publications and articles from these databases: PubMed, Web of Science, Google Scholar, and Scopus. Relevant keywords were entered in the advanced search panel to gather data. After reviewing all the exclusion criteria, 33 scientific articles were included in this literature review.
Conclusion: despite the course of the procedure and possible complications, the transjugular intrahepatic portosystemic shunt is an effective treatment for portal hypertension and other diseases, which disturbs microcirculation and hemodynamics in the liver.
Keywords: transjugular intrahepatic portosystemic shunt, TIPS, liver.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
2
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 2-9, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.1
The use of the transjugular intrahepatic portosystemic shunt:
a literature review
Guoda Jankaitytė
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Transjugular intrahepatic portosystemic shunt functions as a low-resistance pathway, or a bypass, which helps
the blood from the digestive tract to pass straight into the inferior vena cava and to outrun the microcirculation
in the liver – a high-resistance pathway that occurs due to injury of the liver parenchyma or portal vein
thrombosis. There are two main indications for this shunt – secondary prevention from esophageal variceal
bleeding and recurrent ascites. It is always important to evaluate the patient’s status because with severe
illnesses or advanced hepatic encephalopathy the procedure can make the patient’s condition even worse. After
the shunt is completed, it is important to monitor the patient for complications that can be associated with the
technique of stent placement, the stent itself, or hemodynamic changes, which occur after the portosystemic
shunt implantation. Moreover, the functioning of the shunt needs to be evaluated – blood velocity and the risk
of possible complications measured. Disfunction of the stent should be suspected when blood direction in the
intrahepatic portal venous branches changes from hepatofugal to hepatopetal and newly present, recurrent, or
worsening ascites occurs.
Aim. The aim of this review – discuss the use of transjugular intrahepatic portosystemic shunt as a treatment
for various conditions which occur due to chronic liver diseases and to review the indications and
contraindications of the shunt placement.
Material and methods. A review was made after gathering publications and articles from these databases:
PubMed, Web of Science, Google Scholar, and Scopus. Relevant keywords were entered in the advanced search
panel to gather data. After reviewing all the exclusion criteria, 33 scientific articles were included in this
literature review.
Conclusion: despite the course of the procedure and possible complications, the transjugular intrahepatic
portosystemic shunt is an effective treatment for portal hypertension and other diseases, which disturbs
microcirculation and hemodynamics in the liver.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
Keywords: transjugular intrahepatic portosystemic shunt, TIPS, liver.
Tranjugularinio intrahepatinio portosisteminio šunto
panaudojimas: literatūros apžvalga
Guoda Jankaitytė
1
1
Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Transjugularinis intrahepatinis portosisteminis šuntas funkcionuoja kaip žemo rezistentiškumo kelias ar
apylanka, kurios dėka kraujas iš žarnyno keliauja tiesiai į apatinę tuščiąją veną, taip aplenkiant kepenų
mikrocirkuliaciją – susidariusią aukšto rezistentiškumo sritį dėl kepenų parenchimos pažeidimų ar vartų venos
trombozės. Dvi pagrindinės indikacijos šiam šuntui yra antrinė prevencija dėl stemplės varikozinių venų
kraujavimo bei sunkiai kontroliuojamas ascitas. Visuomet svarbu įvertinti paciento bendrą būklę, kadangi esant
sunkiems gretutiniams susirgimams ar pažengusiai hepatinei encefalopatijai, pacientui procedūra gali dar labiau
pakenkti. Po šunto sudarymo svarbus paciento stebėjimas dėl komplikacijų, kurios gali būti susijusios su stento
implantavimo technika, pačiu stentu ar su hemodinaminiais pokyčiais, susijusiais su portosisteminio šunto
implantavimu. Taip pat svarbu stebėti, ar šuntas funkcionuoja – stebėti kraujotakos greitį jame, vertinti galimų
komplikacijų atsiradimo riziką. Implantuoto stento disfunkciją atspindi ir intrahepatinių vartų venos šakų
kraujotakos krypties pokytis iš hepatofugalinės į hepatopetalinę bei naujai atsiradęs, pasikartojantis ar didėjantis
ascito kiekis.
Tikslas: šios literatūros apžvalgos tikslas – aptarti transjugularinio intrahepatinio portosisteminio šunto
panaudojimą gydant lėtinio kepenų pažeidimo sukeltas būkles bei apžvelgti šio šunto implantavimo indikacijas
bei kontraindikacijas.
Tyrimo medžiaga ir metodai: literatūros apžvalga buvo atlikta surinkus publikacijas ir straipsnius iš šių
duomenų bazių: PubMed, Web of Science, Google Scholar ir Scopus. Duomenų paieškai išplėstinėje paieškoje
buvo įvesti atitinkami raktiniai žodžiai. Įvertinus publikacijų atmetimo kriterijus, šioje apžvalgoje buvo
remiamasi 33 moksliniais straipsniais.
Išvados: nepaisant procedūros eigos, galimų komplikacijų, transjugularinis intrahepatinis portosisteminis
šuntas yra efektyvi portinės hipertenzijos bei kitų būklių, sutrikdančių kepenų kraujotakos hemodinamiką bei
mikrocirkuliaciją, gydymo metodas.
Raktažodžiai: transjugularinis intrahepatinis portosisteminis šuntas, TIPS, kepenys.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
Įvadas
Transjugularinis intrahepatinis
portosisteminis šuntas yra sukurta jungtis tarp
dviejų veninių sistemų kepenyse (1). Šią jungtį
atvirą palaiko įstatytas stentas kepenyse. Ši jungtis
funkcionuoja kaip žemo rezistentiškumo šuntas ar
apylanka, kurios dėka kraujas iš žarnyno keliauja
tiesiai į apatinę tuščiąją veną, taip aplenkiant
kepenų mikrocirkuliaciją – susidariusią aukšto
rezistentiškumo sritį dėl kepenų parenchimos
pažeidimų (2). Sumažėjus kraujo pratekamumui
pro kepenų parenchimą dėl jos pažeidimo, padidėja
kraujo spaudimas vartų venoje. Tuo pačiu padidėja
kraujo tėkmė į kitas venas, kolaterales – blužnies,
skrandžio, stemplės, žarnyno bei kitas (3). Tokia
padidėjusi kraujo tėkmė į kitas venas skatina jas
plėstis – taip sukuriamas papildomas spaudimas
jose, dėl kurio šios venos gali pradėti kraujuoti.
Sukuriant transjugularinį intrahepatinį
portosisteminį šuntą- šią žemo rezistentiškumo
jungtį tarp vartų veninės sistemos bei kepenų
veninės sistemos, šuntas nukrauna dalį kraujo
tėkmės vartų venos sistemoje ir taip sumažina
spaudimą joje (4,5). Šios literatūros apžvalgos
tikslas – aptarti transjugularinio intrahepatinio
portosisteminio šunto panaudojimą gydant lėtinio
kepenų pažeidimo sukeltas būkles bei apžvelgti šio
šunto implantavimo indikacijas ir
kontraindikacijas.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Ši literatūros apžvalga buvo atlikta
surinkus publikacijas ir straipsnius iš šių duomenų
bazių: PubMed, Web of Science, Google Scholar ir
Scopus. Duomenų paieškai išplėstinėje paieškoje
buvo įvesti raktiniai žodžiai bei jų junginiai:
„transjugular intrahepatic portosystemic shunt“
OR „TIPS“; „liver cirrhosis“ OR „portal
hypertension“ OR „variceal bleeding“ AND
„treatment“ OR „intervention“.
Filtruojant publikacijas buvo pasirinkti
įtraukimo kriterijai: straipsnis parašytas anglų
kalba, atlikti tyrimai su žmonėmis bei procedūros
metu buvo naudotas dengtas stentas.
Apžvalgai buvo pasirinkti šie mokslinių
straipsnių atmetimo kriterijai: publikacijos, kurios
paieškos rezultatuose buvo rastos kaip
konferencijų santraukos, klinikiniai atvejai, kiti
pasikartojantys straipsniai.
Pirminė visų publikacijų ir straipsnių
atranka atlikta perskaičius jų santraukas. Detalesnė
atranka padaryta perskaičius publikacijų bei
straipsnių pilnus tekstus. Taip pat atkreiptas
dėmesys ir į tyrimo metodus bei didžioji dauguma
straipsnių apžvalgoje naudoti ne senesni negu 5
metai. Įvertinus publikacijų atmetimo kriterijus,
šioje apžvalgoje buvo remiamasi 33 moksliniais
straipsniais.
Indikacijos
Dvi pagrindinės indikacijos
transjugularinio intrahepatinio portosisteminio
šunto implantavimui yra antrinė prevencija dėl
stemplės varikozinių venų kraujavimo bei sunkiai
kontroliuojamas arba pasikartojantis, didėjantis,
ascitas (6,7). Tiriant šias abi indikacijas,
pažymima, jog šunto implantavimas padidina
išgyvenamumo galimybes, sumažina kraujavimo
riziką bei padeda suvaldyti sunkių ligonių būklę
(8). Kitos indikacijos apima būkles, susijusias su
lėtiniu kepenų pažeidimu ar portinės hipertenzijos
komplikacijomis. Taip pat prie indikacijų
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
priskiriami hepatopulmoninis sindromas,
hepatorenalinis sindromas, Budd-Chiari sindromas
ar laukimas eilėje dėl kepenų transplantacijos
(angl. bridging therapy) (9–11). Šio šunto
implantavimas nepagerina pacientų
išgyvenamumo po kepenų transplantacijos, tačiau
yra mažinama nukraujavimo rizika, kol pacientai
laukia kepenų transplantacijos eilėje (12).
Kontraindikacijos
Kadangi implantavus transjugularinį
intrahepatinį portosisteminį šuntą įvyksta
hemodinaminiai pokyčiai organizme, svarbu
įvertinti pacientui absoliučias ir santykines
kontraindikacijas prieš procedūrą (6). Sukuriant
šuntą iš vartų veninės sistemos į kepenų veninę
sistemą, didžioji dalis amoniako ir kitų
neurotoksinių medžiagų, kurios aplenkia kepenų
mikrocirkuliaciją, patenka tiesiai į sisteminę
kraujotaką ir gali didinti riziką atsirasti hepatinei
encefalopatijai (13,14). Nepaisant šio
hemodinaminio pokyčio ir su juo susijusių
komplikacijų, yra išskiriamos absoliučios ir
santykinės kontraindikacijos. Absoliučios
kontraindikacijos yra: didelės kepenų cistos, tulžies
latakų obstrukcija, sunkus sepsis, plautinė
hipertenzija, stazinis širdies nepakankamumas
(15). Tačiau ne visos būklės bei gretutiniai
susirgimai trukdo atlikti procedūrą, tad yra ir
santykinės kontraindikacijos: kepenų navikas,
vartų venos trombozė ar kepenų venų okliuzija,
sunki koagulopatija ir/ar trombocitopenija bei
pažengusi hepatinė encefalopatija (5). Galiausiai,
dėl individualių anatominių bei klinikinių paciento
savybių, dėl procedūros atlikimo klausimo turėtų
būti išlaikomas balansas tarp rizikos ir naudos, taip
pat derėtų remtis bendra paciento prognoze bei kitų
gydytojų specialistų konsultacijomis (6,16).
Ištyrimas prieš procedūrą
Visuomet svarbu įvertinti paciento bendrą
būklę, ar jis tinkamas transjugularinio
intrahepatinio portosisteminio šunto
implantavimui, kadangi esant sunkiems
gretutiniams susirgimams ar pažengusiai hepatinei
encefalopatijai, pacientui procedūra gali dar labiau
pakenkti (13,17). Svarbu įvertinti detalią
anamnezę, paciento klinikinius duomenis bei
laboratorinių tyrimų visumą (18). Naudojama
MELD skalė (angl. model for end-stage liver
disease) leidžia įvertinti paciento būklės sunkumą
bei jo tinkamumą transjugularinio intrahepatinio
portosisteminio šunto implantacijai (19).
Literatūroje nurodoma, jog daugiau nei 18 MELD
balų yra susiję su didesne mirties rizika (20). Taip
pat reikalingi ir vaizdiniai, radiologiniai tyrimai.
Pilvo organų echoskopija ar kompiuterinė
tomografija leidžia įvertinti kontraindikacijas,
planuoti procedūrą, jos eigą bei galimas
komplikacijas (21). Esant reikalui, invaziniai
spaudimo gradiento matavimai tarp kepenų
veninės sistemos bei vartų veninės sistemos gali
padėti pasirinkti saugiausią procedūros atlikimo
eigą (15).
Procedūros atlikimo principai
Transjugularinio intrahepatinio
portosisteminio šunto implantavimas atliekamas
operacinėje rentgeno kontrolėje. Iš pradžių
punktuojama kakle esanti jungo vena, per kurią yra
pravedama kateterių sistema iki apatinės tuščiosios
venos bei galiausiai iki kepenų venos (dažniausiai
pasirenkama dešinioji arba vidurinė) (22). Tuomet
Colapinto adata praduriama iš pasirinktos kepenų
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
venos per kepenų parenchimą į portinės veninės
sistemos šaką – ši esanti jungtis praplečiama
balioniniu kateteriu, kuris yra įvedamas į adatos
pradurtą kelią (23,24). Į šią praplėstą kepenų
parenchimos vietą tarp kepenų venos šakos ir vartų
venos šakos suformuojamas šuntas –
implantuojamas dengtas stentas, kuris palaiko
atvirą šuntą. Po procedūros rentgeno kontrolėje
įsitikinama, jog stentas tinkamoje vietoje (25).
Komplikacijos ir stento funkcionalumas
Po transjugularinio intrahepatinio
portosisteminio šunto atlikimo procedūros galimos
ankstyvos bei vėlyvos komplikacijos. Taip pat,
komplikacijos gali būti susijusios su stento
implantavimo technika, pačiu stentu arba su
hemodinaminiais pokyčiais, susijusiais su
portosisteminio šunto implantavimu (26).
Ankstyvos komplikacijos gali pasitaikyti šios:
kraujagyslių plyšimai (mažiau nei 2 proc. atvejų),
aritmija, hemobilija ar arterioportinė fistulė
(pasitaiko mažiau nei 5 proc. atvejų), kepenų
infarktas, hemoperitoneumas, sepsis ar net su
procedūra susijusi staigi mirtis (12,24,27). Vėlyvos
komplikacijos išsivysto nuo kelių dienų iki kelių
savaičių. Iš jų gali būti: progresuojantis kepenų
nepakankamumas, hemolitinė anemija, infekcija ar
hepatinė encefalopatija, kuri gali pasitaikyti nuo 15
proc. iki 48 proc. pacientų (28,29). Rečiau
pasitaikančios komplikacijos yra susijusios su
stento migracija, okliuzija, tromboze ar stenoze
(27). Visuomet svarbu įsitikinti, jog
transjugularinis intrahepatinis portosisteminis
šuntas funkcionuoja – tikrinti kraujotakos kryptį
bei greitį (30,31). Tačiau tikslus greičio įvertinimas
yra apsunkintas, kadangi stentas dažniausiai yra
lenktas ir tokiu atveju derėtų stebėti paciento būklę
bei bendrą klinikinių požymių visumą.
Implantuoto stento disfunkciją atspindi
intrahepatinių vartų venos šakų kraujotakos
krypties pokytis iš hepatofugalinės į hepatopetalinę
bei naujai atsiradęs, pasikartojantis ar didėjantis
ascito kiekis (32,33).
Išvados
Transjugularinio intrahepatinio
portosisteminio šunto implantavimo procedūra yra
efektyvi portinės hipertenzijos bei kitų būklių,
sutrikdančių kepenų kraujotakos hemodinamiką
bei mikrocirkuliaciją ir dėl kurių atsiranda portinė
hipertenzija, gydymo metodas. Ši procedūra gali
būti „tiltas“ į kepenų transplantaciją pacientams,
kurie turi išreikštą kepenų nepakankamumą.
Transjugularinio intrahepatinio portosisteminio
šunto kraujotakos greičio vertinimas nėra iki galo
tikslus, kadangi dažniausiai šis šuntas daro linkį –
greičiai būna didesni, tad tiksliam funkcionalumo
įvertinimui derėtų stebėti visumą klinikinių ir kitų
požymių, kurie nurodo kraujotakos kryptį,
portosisteminių šuntų atsiradimą ar ascito kiekio
pokyčius.
Literatūra
1. Strunk H, Marinova M. Transjugular
Intrahepatic Portosystemic Shunt (TIPS):
Pathophysiologic Basics, Actual Indications
and Results with Review of the Literature.
RöFo - Fortschritte Auf Dem Geb
Röntgenstrahlen Bildgeb Verfahr. 2018
Aug;190(8):701–11.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
7
2. Franklin VR, Simmons LQ, Baker AL.
Transjugular Intrahepatic Portosystemic
Shunt: A Literature Review. J Diagn Med
Sonogr. 2018 Mar 1;34(2):114–22.
3. Parker R. Role of Transjugular Intrahepatic
Portosystemic Shunt in the Management of
Portal Hypertension. Clin Liver Dis. 2014
May;18(2):319–34.
4. Alqadi MM, Chadha S, Patel SS, Chen Y-F,
Gaba RC. Transjugular Intrahepatic
Portosystemic Shunt Creation for Treatment
of Gastric Varices: Systematic Literature
Review and Meta-Analysis of Clinical
Outcomes. Cardiovasc Intervent Radiol. 2021
Apr 22;
5. Khalili H, Goldman D, Frischhertz S, Kirsch
D. Clinical Images: Transjugular Intrahepatic
Portosystemic Shunt Reduction for
Management of Recurrent Hepatic
Encephalopathy. Ochsner J. 2017;17(4):311–
6.
6. Copelan A, Kapoor B, Sands M. Transjugular
Intrahepatic Portosystemic Shunt: Indications,
Contraindications, and Patient Work-Up.
Semin Interv Radiol. 2014 Sep;31(3):235–42.
7. Bai M, Qi X, Yang Z, Yin Z, Nie Y, Yuan S,
et al. Predictors of hepatic encephalopathy
after transjugular intrahepatic portosystemic
shunt in cirrhotic patients: A systematic
review. J Gastroenterol Hepatol.
2011;26(6):943–51.
8. Hung ML, Lee EW. Role of Transjugular
Intrahepatic Portosystemic Shunt in the
Management of Portal Hypertension. Clin
Liver Dis. 2019 Nov;23(4):737–54.
9. Sellers CM, Nezami N, Schilsky ML, Kim
HS. Transjugular intrahepatic portosystemic
shunt as a bridge to liver transplant: Current
state and future directions. Transplant Rev
Orlando Fla. 2019 Apr;33(2):64–71.
10. Garbuzenko DV, Arefyev NO. Hepatic
hydrothorax: An update and review of the
literature. World J Hepatol. 2017 Nov
8;9(31):1197–204.
11. He F, Zhao H, Dai S, Wu Y, Wang L, Huang
H, et al. Transjugular intrahepatic
portosystemic shunt for Budd–Chiari
syndrome with diffuse occlusion of hepatic
veins. Sci Rep. 2016 Nov 2;6(1):36380.
12. Vizzutti F, Schepis F, Arena U, Fanelli F,
Gitto S, Aspite S, et al. Transjugular
intrahepatic portosystemic shunt (TIPS):
current indications and strategies to improve
the outcomes. Intern Emerg Med. 2020
Jan;15(1):37–48.
13. Masson S, Mardini HA, Rose JD, Record CO.
Hepatic encephalopathy after transjugular
intrahepatic portosystemic shunt insertion: a
decade of experience. QJM Mon J Assoc
Physicians. 2008 Jun;101(6):493–501.
14. Routhu M, Safka V, Routhu SK, Fejfar T,
Jirkovsky V, Krajina A, et al. Observational
Cohort Study of Hepatic Encephalopathy
After Transjugular Intrahepatic Portosystemic
Shunt (TIPS). Ann Hepatol. 2017 Jan
1;16(1):140–8.
15. Loffroy R, Favelier S, Pottecher P, Estivalet
L, Genson PY, Gehin S, et al. Transjugular
intrahepatic portosystemic shunt for acute
variceal gastrointestinal bleeding: Indications,
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
8
techniques and outcomes. Diagn Interv
Imaging. 2015 Jul 1;96(7):745–55.
16. Ferrusquía-Acosta J, Hernández-Gea V. TIPS
Indications and Contraindications—Pushing
the Limits: Is Earlier Better? Curr Hepatol
Rep. 2019 Mar 1;18(1):87–95.
17. Riggio O, Angeloni S, Salvatori FM, De
Santis A, Cerini F, Farcomeni A, et al.
Incidence, natural history, and risk factors of
hepatic encephalopathy after transjugular
intrahepatic portosystemic shunt with
polytetrafluoroethylene-covered stent grafts.
Am J Gastroenterol. 2008 Nov;103(11):2738–
46.
18. Stockhoff L, Schultalbers M, Tergast TL,
Hinrichs JB, Gerbel S, Meine TC, et al. Safety
and feasibility of transjugular intrahepatic
portosystemic shunt in elderly patients with
liver cirrhosis and refractory ascites. PLOS
ONE. 2020 Jun 25;15(6):e0235199.
19. Hwang GL, Sze DY. Survival in Cirrhotic
Patients with High MELD Scores: The
TIPping Point. Dig Dis Sci. 2017 Feb
1;62(2):296–8.
20. Spengler EK, Hunsicker LG, Zarei S,
Zimmerman MB, Voigt MD. Transjugular
intrahepatic portosystemic shunt does not
independently increase risk of death in high
model for end stage liver disease patients.
Hepatol Commun. 2017 Jun 7;1(5):460–8.
21. Adamus R, Pfister M, Loose RWR. Enhancing
Transjugular Intrahepatic Portosystemic
Shunt Puncture by Using Three-dimensional
Path Planning Based on the Back Projection of
Two Two-dimensional Portographs.
Radiology. 2009 May 1;251(2):543–7.
22. Miraglia R, Maruzzelli L, Cortis K, D’Amico
M, Floridia G, Gallo G, et al. Radiation
Exposure in Transjugular Intrahepatic
Portosystemic Shunt Creation. Cardiovasc
Intervent Radiol. 2016 Feb 1;39(2):210–7.
23. Solomon SB, Magee C, Acker DE, Venbrux
AC. TIPS placement in swine, guided by
electromagnetic real-time needle tip
localization displayed on previously acquired
3-D CT. Cardiovasc Intervent Radiol. 1999
Sep 1;22(5):411–4.
24. Fidelman N, Kwan SW, LaBerge JM, Gordon
RL, Ring EJ, Kerlan RK. The Transjugular
Intrahepatic Portosystemic Shunt: An Update.
Am J Roentgenol. 2012 Oct 1;199(4):746–55.
25. Miraglia R, Maruzzelli L, Tuzzolino F,
Petridis I, D’Amico M, Luca A. Transjugular
Intrahepatic Portosystemic Shunts in Patients
with Cirrhosis with Refractory Ascites:
Comparison of Clinical Outcomes by Using 8-
and 10-mm PTFE-covered Stents. Radiology.
2017 Jan 25;284(1):281–8.
26. Bhogal HK, Sanyal AJ. Transjugular
intrahepatic portosystemic shunt: An
overview. Clin Liver Dis. 2012;1(5):173–6.
27. Gaba RC, Khiatani VL, Knuttinen MG,
Omene BO, Carrillo TC, Bui JT, et al.
Comprehensive Review of TIPS Technical
Complications and How to Avoid Them. Am
J Roentgenol. 2011 Mar 1;196(3):675–85.
28. Colombato L. The Role of Transjugular
Intrahepatic Portosystemic Shunt (TIPS) in
the Management of Portal Hypertension. J
Clin Gastroenterol. 2007 Dec;41:S344.
29. Rössle M. TIPS: 25years later. J Hepatol.
2013 Nov 1;59(5):1081–93.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
9
30. Darcy M. Evaluation and Management of
Transjugular Intrahepatic Portosystemic
Shunts. Am J Roentgenol. 2012 Oct
1;199(4):730–6.
31. Suhocki PV, Lungren MP, Kapoor B, Kim
CY. Transjugular Intrahepatic Portosystemic
Shunt Complications: Prevention and
Management. Semin Interv Radiol. 2015
Jun;32(2):123–32.
32. Engstrom BI, Horvath JJ, Suhocki PV, Smith
AD, Hertzberg BS, Smith TP, et al. Covered
Transjugular Intrahepatic Portosystemic
Shunts: Accuracy of Ultrasound in Detecting
Shunt Malfunction. Am J Roentgenol. 2013
Apr;200(4):904–8.
33. McNaughton DA, Abu-Yousef MM. Doppler
US of the Liver Made Simple. RadioGraphics.
2011 Jan 1;31(1):161–88.