https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.4
Salivary biomarkers for the assessment of inflammatory
phenotypes in dry eye disease: a systematic literature review
Kazimieras Kaušyla
1
, Vilma Jūratė Balčiūnienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Department of Ophthalmology, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Introduction. Dry eye disease is a common, multifactorial disorder of the ocular surface characterized by marked
clinical and biological heterogeneity, which complicates the identification of inflammatory phenotypes and the
selection of appropriate treatment strategies. Despite the use of symptom assessment tools and objective
diagnostic methods, their ability to differentiate disease phenotypes and predict treatment response remains
limited. Therefore, increasing attention is being directed toward noninvasive biomarkers, including salivary
markers, which may reflect systemic immune activity and ocular surface inflammation.
Aim. To systematically review salivary biomarkers associated with inflammatory phenotypes of dry eye disease
and to evaluate their potential clinical applicability.
Methods. A systematic literature review was conducted using the PubMed database in accordance with PRISMA
guidelines and the PICOS framework. English-language articles published between 2016 and 2026 investigating
the associations between salivary biomarkers, ocular surface inflammation, and systemic immune activity in dry
eye disease were analyzed.
Results. Of 214 identified publications, 37 studies meeting the inclusion criteria were included in the final review.
Salivary biomarkers, including cytokines, chemokines, and proteases, are associated with inflammatory
phenotypes of dry eye disease and reflect systemic immune activation, particularly in Sjögren’s syndrome–
associated cases.
Conclusions. Salivary biomarkers represent a promising adjunct non-invasive tool for differentiating
inflammatory phenotypes of dry eye disease and for evaluating individualized treatment approaches. However,
their routine clinical application requires further studies.
Keywords: dry eye disease, salivary biomarkers, inflammatory phenotypes, ocular surface inflammation,
Sjögren’s syndrome.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (2), p. 46-55, https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.4
46
Seilių biomarkeriai sausų akių sindromo uždegiminių fenotipų
vertinimui: sisteminė literatūros apžvalga
Kazimieras Kaušyla
1
, Vilma Jūratė Balčiūnienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos, Oftalmologijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Sausų akių sindromas (SAS) – dažna, daugiafaktorinė akių paviršiaus liga, kuriai būdingas ryškus
klinikinis ir biologinis heterogeniškumas, apsunkinantis uždegiminių fenotipų atpažinimą bei gydymo taktikos
parinkimą. Nepaisant taikomų simptomų vertinimo ir objektyvių diagnostinių metodų, jų gebėjimas diferencijuoti
ligos fenotipus ir prognozuoti gydymo atsaką išlieka ribotas. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama neinvaziniams
biomarkeriams, tarp jų - seilių žymenims, galintiems atspindėti sisteminį imuninį aktyvumą ir akių paviršiaus
uždegimą.
Tyrimo tikslas. Sistemiškai apžvelgti seilių biomarkerius, susijusius su sausų akių sindromo uždegiminiais
fenotipais, ir įvertinti jų klinikinio pritaikomumo galimybes.
Metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, naudojant „PubMed“ duomenų bazę, taikant PRISMA gaires ir
PICOS modelį. Analizuoti straipsniai anglų kalba, publikuoti 2016–2026 metais, nagrinėjantys seilių biomarkerių
sąsajas su akių paviršiaus uždegimu ir sisteminiu imuniniu aktyvumu esant sausų akių sindromui.
Rezultatai. Iš 214 rastų publikacijų į galutinę apžvalgą buvo įtraukti 37 straipsniai, atitinkantys įtraukimo
kriterijus. Seilių biomarkeriai, įskaitant citokinus, chemokinus ir proteazes, yra susiję su sausų akių sindromo
uždegiminiais fenotipais ir atspindi sisteminį imuninį aktyvumą, ypač su Sjogreno sindromu susijusiais atvejais.
Išvados. Seilių biomarkeriai yra perspektyvi papildoma neinvazinė priemonė sausų akių sindromo uždegiminių
fenotipų diferencijavimui ir individualizuoto gydymo vertinimui, tačiau jų rutininis klinikinis taikymas reikalauja
tolesnių tyrimų.
Raktažodžiai: sausų akių sindromas, seilių biomarkeriai, uždegiminiai fenotipai, akių paviršiaus uždegimas,
Sjogreno sindromas.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
47
1. Įvadas
Sausų akių sindromas (SAS) yra daugiafaktorinė,
lėtinė akių paviršiaus liga, kurios paplitimas
suaugusiųjų populiacijoje siekia 5–30 % ir didėja
vyresniame amžiuje bei sergant sisteminėmis
autoimuninėmis ligomis [1–3]. Ypač kliniškai
reikšminga yra su Sjogreno sindromu (SS) susijusi
SAS forma, kai akių sausumas atspindi sisteminį
autoimuninį procesą ir progresuojantį seilių bei
ašarų liaukų funkcijos nepakankamumą [4,5].
Nepaisant klinikinėje praktikoje taikomų simptomų
vertinimo klausimynų ir objektyvių akių paviršiaus
tyrimų, jų diagnostinė vertė diferencijuojant SAS
klinikinius fenotipus ir prognozuojant gydymo
atsaką išlieka ribota. Tai siejama su silpnomis
klinikinių simptomų ir objektyvių požymių
tarpusavio sąsajomis [6]. Pastaraisiais metais seilių
biomarkeriai tiriami kaip potenciali neinvazinė
priemonė SS sąlygoto SAS diagnostikai, tačiau jų
klinikinė reikšmė akių paviršiaus uždegimo
vertinimui ir gydymo atsako prognozavimui dar
nėra aiškiai apibrėžta [7–11]. Todėl šiame darbe
sistemiškai apžvelgiami seilių biomarkeriai, skirti
sausų akių sindromo diagnostikai ir gydymo atsako
prognozavimui, akcentuojant jų klinikinės naudos
galimybes ir dabartinius pritaikymo iššūkius.
2. Metodika
Sisteminė literatūros apžvalga atlikta naudojant
„PubMed“ duomenų bazę. Į analizę įtraukti
straipsniai, publikuoti anglų kalba 2016–2026
metais, nagrinėjantys seilių biomarkerių reikšmę
sausų akių sindromo uždegiminių fenotipų
vertinimui, akių paviršiaus uždegimo patogenezei ir
sąsajoms su sisteminiu imuniniu aktyvumu.
Paieškos metu naudoti raktiniai žodžiai ir jų deriniai:
sausų akių sindromas, seilių biomarkeriai, Sjogreno
sindromas, akių paviršiaus uždegimas, uždegiminiai
fenotipai. Straipsnių atranka vykdyta vadovaujantis
PRISMA gairėmis, taikant PICOS duomenų
atrankos modelį (populiacija, intervencija /
ekspozicija, palyginimas, išeitys ir tyrimo
struktūra).
Įtraukimo kriterijai:
• Klinikiniai ir stebėjimo tyrimai, sisteminės
ir naratyvinės apžvalgos, analizuojančios
seilių biomarkerius sausų akių sindromo ar
Sjögreno sindromo kontekste.
• Tyrimai, kuriuose vertinti uždegiminiai,
imuniniai ar liaukų funkcijos biomarkeriai
seilėse ir jų sąsajos su akių paviršiaus
uždegimu.
• Tyrimai, analizuojantys SAS uždegiminius
fenotipus ar biologinį heterogeniškumą.
• Publikacijos, išleistos 2016–2026 m.
• Straipsniai anglų kalba.
Atmetimo kriterijai:
• Publikacijos, nesusijusios su sausų akių
sindromu ar akių paviršiaus uždegimu.
• Straipsniai, kuriuose seilių biomarkeriai
nebuvo analizuojami ar nebuvo siejami su
uždegiminiais mechanizmais.
• Atvejų aprašymai be biologinių ar
klinikinių sąsajų analizės.
Paieškos metu iš viso identifikuoti 214
bibliografiniai įrašai. Pirminės atrankos metu
atmestos 96 publikacijos, neatitinkančios kalbos,
publikavimo laikotarpio ar temos kriterijų. Toliau
vertinant publikacijų pavadinimus ir santraukas
atmesti 58 straipsniai, neatitinkantys tyrimo tikslo ir
uždavinių. Likusios publikacijos buvo išsamiai
analizuojamos taikant įtraukimo ir atmetimo
kriterijus, atmestos dar 23 publikacijos. Galutinei
sisteminei literatūros apžvalgai įtraukti 37
straipsniai, publikuoti 2016–2026 metais.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
3. Rezultatai
3.1. Sausų akių sindromo patogenezė ir
uždegimo vaidmuo
SAS yra imuninės kilmės uždegiminė akių
paviršiaus būklė, kuriai būdingas ašarų plėvelės
hiperosmoliariškumo sukeltas įgimtų ir įgytų
imuninių mechanizmų aktyvinimas. Ašarų plėvelės
hiperosmoliariškumas atsiranda, kai dėl
sumažėjusio ašarų kiekio ar padidėjusio jų garavimo
padidėja ištirpusių medžiagų koncentracija,
sukelianti stresą akių paviršiaus ląstelėms. Šie
procesai skatina uždegiminių citokinų, chemokinų ir
proteazių, ypač matrikso metaloproteinazės-9
(MMP-9), ekspresiją [12–15]. Dėl to pažeidžiamas
akių paviršiaus epitelio barjeras, nyksta taurininės
ląstelės ir vystosi neurosensoriniai pakitimai,
palaikantys lėtinį uždegiminį ligos pobūdį [16,17].
Įgimto ir įgyto imuniteto aktyvacija, įskaitant T
helperių 1 (Th1) ir T helperių 17 (Th17) atsakus,
siejama su klinikinių simptomų ir objektyvių akių
paviršiaus požymių neatitikimu bei ryškiu SAS
fenotipų heterogeniškumu (1 pav.) [12,17].
1 pav. Ašarų plėvelės hiperosmoliariškumo ir uždegimo sąveika sausų akių sindromo patogenezėje (adaptuota
pagal Mikalauskienė ir kt., 2021)
3.2. Sausų akių sindromo klinikinis ir
biologinis heterogeniškumas
SAS pasižymi ryškiu klinikiniu ir biologiniu
heterogeniškumu, kuris kyla dėl skirtingų
etiologinių veiksnių ir molekulinių patogenezės
mechanizmų (pvz., ašarų plėvelės nestabilumas,
Meibomo liaukos disfunkcija, sisteminis autoimu-
ninis uždegimas). Šie skirtumai lemia didelę
klinikinių simptomų, objektyvių akių paviršiaus
požymių bei biomarkerių profilių variaciją,
apsunkinančią vieningos diagnostikos ir gydymo
strategijos taikymą. Klinikinėje praktikoje tai
sąlygoja skirtingus fenotipus, pasireiškiančius
nevienodu simptomų pobūdžiu, sunkumu ir
uždegiminio aktyvumo lygiu bei nevienodą atsaką į
priešuždegiminį ar imunomoduliuojantį gydymą
[18,19].
SS susijusi SAS forma dažniau pasižymi ryškesne
uždegimine išraiška, didesniu akių paviršiaus
pažeidimo laipsniu ir aktyvesne imuninių signalinių
kelių raiška, palyginti su ne–SS SAS formomis [20–
22]. Tuo tarpu pacientams, sergantiems kitomis
sisteminėmis autoimuninėmis ligomis, stebimi
specifiniai ašarų sudėties ir uždegiminių mediatorių
profiliai, dar labiau didinantys SAS biologinį
nevienalytiškumą [23,24].
Klinikinių simptomų ir objektyvių akių paviršiaus
požymių neatitikimas yra dažnas SAS bruožas ir
Ašarų plėvelės
hiperosmoliariškumas
Uždegiminių mediatorių
gamyba:
IL-1β, IL-6, IFN-γ, TNF-α
Nociceptorių
sensibilizacija ir nervinių
skaidulų pakitimai
Pakitusios ašarų
sekrecijos ir mirksėjimo
mechanizmai
Ašarų plėvelės
nestabilumas
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
sąlygoja atvejus, kai ryškūs subjektyvūs simptomai
nustatomi esant minimaliems objektyviems
pakitimams arba, priešingai, esant reikšmingam
akių paviršiaus pažeidimui pacientai nurodo nedaug
simptomų. Šis neatitikimas pabrėžia poreikį
diferencijuoti SAS fenotipus ne tik pagal klinikinius
požymius, bet ir pagal biologinius uždegimo
žymenis. Fenotipinė klasifikacija, pagrįsta
uždegimo intensyvumu, imuninių mechanizmų
aktyvacija ir sisteminių ligų įtaka, leidžia geriau
suprasti skirtingą gydymo atsaką ir sudaro prielaidas
tikslingesniam biomarkerių taikymui klinikinėje
praktikoje (Lentelė Nr. 1) [25].
Lentelė Nr. 1. Sausų akių sindromo fenotipai pagal biologinius ir klinikinius požymius [20-25]
Fenotipas
Biologiniai požymiai
Klinikinės sąsajos
Gydymo atsako
ypatumai
Didelio uždegimo
fenotipas
Padidėję citokinai,
padidėjusi matrikso
metaloproteinazės-9
koncentracija
Ryškesni simptomai,
liaukų disfunkcija
Geresnis atsakas į
ciklosporiną ir
kortikosteroidus
Mažo uždegimo fenotipas
Platus biomarkerių
diapazonas, dažnai
MMP-9 neigiamas
Simptomų ir požymių
neatitikimas
Silpnesnis atsakas į
priešuždegiminį gydymą
Sjogreno sindromu
susijęs fenotipas
Ryški imuninių kelių
aktyvacija, padidėjusi
junginės uždegiminių
žymenų ekspresija
Didesnis akių paviršiaus
pažeidimo laipsnis
Reikalinga imuninę
sistemą veikianti terapija
Ne-Sjogreno
autoimuninis / sisteminis
fenotipas
Specifiniai ašarų profiliai
(pvz., interleukinas-6
esant Hashimoto
tiroiditui)
Sisteminės ligos
moduliuoja SAS eigą
Atsakas priklauso nuo
sisteminio uždegimo
kontrolės
Didelio uždegimo fenotipui būdingas padidėjęs
uždegiminių citokinų ir MMP-9 kiekis bei geresnis
atsakas į priešuždegiminę terapiją, tuo tarpu mažo
uždegimo fenotipas dažniau siejamas su silpnesniu
gydymo efektyvumu. Su SS susiję fenotipai
pasižymi ryškesniu akių paviršiaus pažeidimu ir
reikalauja imuninę sistemą veikiančio gydymo, o
ne-SS autoimuniniu ar sisteminiu atveju ligos eigą
dažnai lemia pagrindinės sisteminės ligos kontrolė
[20-25].
3.3. Seilės kaip biologinė terpė akių
paviršiaus uždegimo vertinimui
Seilėse randami įvairūs imuninį atsaką atspindintys
baltymai, fermentai ir kiti uždegiminiai mediatoriai
atspindi sisteminį imuninį aktyvumą. SS atvejais
seilėse randami žymenys atspindi akių paviršiaus
pokyčius [26]. Taip pat nustatomi makromo-
lekuliniai baltymai, tokie kaip neutrofilų elastazė,
kalretikulinas ir trijų dalių motyvą turintis baltymas
29 (TRIM29) atspindi su uždegimu ir imuniniu
atsaku susijusius procesus ir gali būti naudojami
diferencijuojant SS nuo ne-SS sausų akių būklių
[27]. Specifinių baltymų, tokių kaip neutrofilų
želatinazės asociuotas lipokalinas (LCN2)
koncentracija yra padidėjusi tiek seilėse, tiek
ašarose, o tai rodo aktyvų uždegiminį procesą ir
koreliuoja su histologiškai patvirtintu seilių liaukų
uždegimu. Priešingai, sumažėjusi zimogeno
granulių baltymo 16B (ZG16B) koncentracija
siejama su sutrikusia liaukų funkcija – mažesne
ašarų ir seilių sekrecija bei didesniu liaukinio
audinio pažeidimo laipsniu, atspindinčiu
progresuojančią ligos eigą [28,29]. Šie radiniai
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
padeda geriau suprasti biocheminį ryšį tarp seilių ir
ašarų proteomų – visų tam tikrame biologiniame
skystyje esančių baltymų visumos – ir bendrų ligos
patofiziologinių mechanizmų. Tai rodo, kad seilėse
ir ašarose aptinkami baltymų pokyčiai atspindi tuos
pačius uždegiminius ir liaukų pažeidimo procesus.
Dėl šios priežasties seilių ir ašarų proteominė
analizė gali tapti perspektyvia neinvazine priemone
ligos diagnostikai, aktyvumo vertinimui ir eigos
stebėjimui, o šių biologinių terpių baltymų profiliai
gali būti taikomi kaip tarpusavyje viena kitą
papildančios diagnostinės priemonės (Lentelė Nr. 2).
Lentelė Nr. 2. Seilių ir ašarų tyrimų skirtumai sausų akių sindromo ir Sjogreno sindromo kontekste [8]
Aspektas
Ašarų tyrimai
Seilių tyrimai
Biologinis lygmuo
Lokalus
Sisteminis
Atspindimas procesas
Akių paviršiaus uždegimas, epitelio
pažeidimas
Sisteminis autoimuninis aktyvumas ir
liaukų disfunkcija
Ryšys su SAS
simptomais
Dažnai tiesioginis, bet ne visada
koreliuojantis
Netiesioginis, labiau susijęs su ligos
fenotipu
Ryšys su SS
Atspindi akių pažeidimo sunkumą
Atspindi pagrindinį SS patogenezinį
procesą
Biomarkerių pobūdis
Citokinai, proteazės, epitelio
pažeidimo žymenys
Imuniniai baltymai, liaukų pažeidimo ir
sekrecijos žymenys
Diagnostinis tikslumas
Geras lokaliai, ribotas sistemiškai
Geras SS atvejais, ribotas izoliuotam SAS
Mėginio paėmimas
Gali dirginti akį
Neinvazinis, paprastas
Klinikinis
pritaikomumas
Plačiai naudojamas tyrimuose
Daugiausia tyrimų lygmenyje
Papildoma vertė
Vertina akių paviršiaus būklę
Papildo akių tyrimus sisteminiu kontekstu
Ašarų tyrimai pirmiausia atspindi lokalius akių
paviršiaus procesus, todėl jie yra naudingi vertinant
SAS vietinį aktyvumą ir simptomų raišką. Tačiau šių
tyrimų ryšys su klinikiniais simptomais ne visada
yra tiesioginis, o diagnostinė vertė sisteminių ligų
atžvilgiu gali būti ribota. Priešingai, seilių tyrimai
atspindi sisteminį autoimuninį aktyvumą ir seilių
liaukų disfunkciją, todėl jie yra itin reikšmingi SS
atvejais ir padeda atskleisti pagrindinius ligos
patogenezės mechanizmus. Nors seilių biomarkeriai
rečiau koreliuoja su izoliuotais akių simptomais, jie
suteikia svarbios informacijos apie ligos fenotipą ir
sisteminį uždegimą. Dėl šių priežasčių ašarų ir seilių
tyrimai turėtų būti vertinami kaip tarpusavyje
papildantys metodai, leidžiantys išsamiau įvertinti
tiek lokalius, tiek sisteminius SAS aspektus [8].
3.4. Biomarkeriai seilėse, susiję su sausų
akių sindromo uždegimine išraiška
Seilėse nustatomi uždegiminiai biomarkeriai, susiję
su SAS metu pasireiškiančiu akių paviršiaus
pažeidimu, daugiausia apima citokinus, chemokinus
ir proteazes. Padidėję interleukino-1β (IL-1β),
interleukino-6 (IL-6), naviko nekrozės faktoriaus
alfa (TNF-α) bei chemokinų, tokių kaip IP-10 ir
MIP-1α, kiekiai atspindi aktyvuotą įgimtą ir įgytą
imuninį atsaką, kuris lygiagrečiai pasireiškia
skirtingose egzokrininėse terpėse. Tai rodo, kad SAS
metu aktyvuotas imunitetas nėra lokalizuotas vien
tik akių paviršiuje, bet apima ir kitas egzokrinines
liaukas, todėl uždegiminiai mediatoriai gali būti
aptinkami seilėse kaip sisteminio ligos proceso
atspindys [30,31].
SAS metu seilėse nustatomi padidėję uždegiminiai
biomarkeriai, tokie kaip IL-1β, IL-6 ir TNF-α, kurie
siejami su akių paviršiaus epitelio barjero pažeidimu
ir didesniu klinikinių simptomų intensyvumu, todėl
gali būti naudojami uždegiminio aktyvumo
vertinimui ir ligos fenotipo identifikavimui.
Chemokinai kaip interferonu indukuojamas
baltymas-10 (IP-10) ir makrofagų uždegiminis
baltymas-1 alfa (MIP-1α) atspindi imuninių ląstelių
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
migraciją ir uždegiminę infiltraciją egzokrininėse
liaukose. Proteazių profiliavimas seilėse SAS atveju
rodo padidėjusią dipeptidilpeptidazės-4 (DPP4)
koncentraciją ir padidėjusią MMP-9 raišką,
nurodančią aktyvų uždegiminį proteolizinį procesą,
susijusį su epitelio barjero pažeidimu. Šie
biomarkeriai laikomi potencialiais uždegiminio
aktyvumo žymenimis, galinčiais papildyti klinikinį
SAS vertinimą (Lentelė Nr. 3) [32].
Lentelė Nr. 3. Seilių biomarkeriai, susiję su akių paviršiaus uždegimu [30-32]
Biomarkeris
Biologinė funkcija
Pokyčiai seilėse
Sąsajos su akių
paviršiaus pažeidimu
Klinikinė reikšmė
IL-1β
1
Pro-uždegiminis
citokinas, aktyvinantis
įgimtą imunitetą
Padidėjęs
Siejamas su epitelio
barjero pažeidimu ir
simptomų intensyvumu
Uždegiminio
aktyvumo
vertinimas
IL-6
2
Sisteminio ir lokalaus
uždegimo mediatorius
Padidėjęs
Koreliuoja su ligos
sunkumu ir ašarų
plėvelės pažeidimu
Ligos aktyvumo
stratifikacija
TNF-α
3
Skatina epitelio
pažeidimą ir lėtinį
uždegimą
Padidėjęs
Susijęs su uždegiminiu
SAS fenotipu
Uždegiminio
fenotipo
identifikavimas
IP-10
(CXCL10)
4
Chemokinas,
reguliuojantis T ląstelių
migraciją
Padidėjęs
Atspindi koordinuotą
imuninį atsaką
egzokrininėse liaukose
Imuninės
aktyvacijos žymuo
MIP-1α
(CCL3)
5
Leukocitų chemotaksės
mediatorius
Padidėjęs
Siejamas su uždegiminių
ląstelių infiltracija
Uždegiminio
atsako vertinimas
DPP4
6
Proteazė, susijusi su T
ląstelių aktyvacija
Padidėjęs
Indikuoja aktyvų
uždegiminį proteolitinį
procesą
Uždegiminės
veiklos indikatorius
MMP-9
7
Matricos
metaloproteinazė,
ardanti epitelio barjerą
Tendencingai
padidėjusi
Potencialiai susijusi su
akių paviršiaus epitelio
pažeidimu
Papildomas
uždegimo žymuo
1
IL-1β – interleukinas-1 beta;
2
IL-6 – interleukinas-6;
3
TNF-α – naviko nekrozės faktorius alfa;
4
IP-10 (CXCL10)
– interferonu indukuojamas baltymas-10 (C-X-C motyvo chemokinas 10);
5
MIP-1α (CCL3) – makrofagų
uždegiminis baltymas-1 alfa (C-C motyvo chemokinas 3);
6
DPP4 / CD26 – dipeptidilpeptidazė-4 (CD26);
7
MMP-
9 – matrikso metaloproteinazė-9.
3.5. Klinikinis pritaikomumas,
metodologiniai apribojimai ir ateities kryptys
Šiuo metu akių paviršiaus uždegimo vertinimas
klinikinėje praktikoje daugiausia remiasi ašarų
biomarkeriais, o seilių biomarkeriai dažniausiai
vertinami kaip papildoma priemonė, taikoma
tiriamajame kontekste [6]. Nors seilių biomarkeriai
gali suteikti vertingos informacijos apie sisteminį
imuninį aktyvumą ir būti naudingi įtariant SS, jų
taikymas kasdienėje klinikinėje praktikoje
diagnozuojant bei stebint sausų akių sindromo eigą
kol kas išlieka ribotas [27,33]. Ašarų biomarkeriai,
tokie kaip MMP-9 ir ašarų plėvelės osmo-
liariškumas, šiuo metu yra plačiausiai naudojami dėl
geresnio jų ištirtumo, metodologinio
standartizavimo ir aiškesnio ryšio su akių paviršiaus
uždegimu bei klinikiniais simptomais [34,35].
Tuo tarpu seilių biomarkerių interpretaciją
apsunkina didelis biologinis kintamumas,
preanalitiniai veiksniai (pvz.: seilių surinkimo
metodas, paros laikas, mitybos ar vaistų įtaka) ir
vieningų metodologinių protokolų stoka, ribojanti jų
rutininį pritaikymą klinikinėje praktikoje. Dėl šių
priežasčių seilių biomarkerių klinikinė vertė dar
nėra iki galo apibrėžta ir reikalauja papildomų, gerai
suplanuotų prospektyvių klinikinių tyrimų bei
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
standartizuotų metodų taikymo [36,37]. Ateities
tyrimai turėtų būti orientuoti į daugiacentrinius
tyrimus, kuriuose seilių biomarkeriai, tokie kaip
LCN2, TRIM29 ir ZG16B, būtų sistemingai siejami
su objektyviais akių paviršiaus klinikiniais
rodikliais, ligos aktyvumu ir gydymo atsaku [7].
4. Išvados
Sausų akių sindromas yra heterogeniška,
uždegiminė akių paviršiaus liga, kurios klinikinę
eigą lemia skirtingi imunopatogenezės mechanizmai
ir sisteminių veiksnių įtaka. Uždegiminiai fenotipai
pasižymi nevienodu atsaku į gydymą, o su Sjögreno
sindromu susijusios formos dažniau atspindi
sisteminį imuninį aktyvumą. Seilių biomarkeriai
gali papildyti esamus diagnostinius metodus, nes
atspindi sisteminius ir vietinius uždegiminius
procesus bei turi potencialą prisidėti prie ligos
fenotipavimo ir gydymo atsako vertinimo. Tačiau
siekiant aiškiai apibrėžti seilių biomarkerių vietą
sausų akių sindromo diagnostikoje bei stebėsenoje
reikalingi tolesni tyrimai.
Literatūros šaltiniai
1. Kuo MT, Fang PC, Chao TL, Chen A, Lai
YH, Huang YT et al. Tear proteomics approach to
monitoring Sjögren syndrome or dry eye disease. Int
J Mol Sci 2019;20(8):1932.
2. Benitez-Del-Castillo JM, Soria J, Acera A,
Muñoz AM, Rodríguez S, Suárez T. Quantification
of a panel for dry-eye protein biomarkers in tears: a
comparative pilot study using standard ELISA and
customized microarrays. Mol Vis 2021;27:243-261.
3. Zhang S, Echegoyen J. Point of care
diagnosis of dry eye disease with a sensitive
immunoassay for dual biomarker detection.
Biochem Biophys Rep 2022;32:101396.
4. Matossian C, Micucci J. Characterization
of the serological biomarkers associated with
Sjögren's syndrome in patients with recalcitrant dry
eye disease. Clin Ophthalmol 2016;10:1329-1334.
5. Karakus S, Baer AN, Akpek EK. Clinical
correlations of novel autoantibodies in patients with
dry eye. J Immunol Res 2019;2019:8641235.
6. Messmer EM, Lindenfels Vv, Garbe A,
Kampik A. Matrix metalloproteinase 9 testing in dry
eye disease using a commercially available point-of-
care immunoassay. Ophthalmology
2016;123(11):2300-2308.
7. Jung J, Kim J, Kim H, Suh C. Salivary
biomarkers in patients with Sjögren's syndrome: a
systematic review. Int J Mol Sci 2021;22(23):12903.
8. George CT, Kurien BT, Scofield RH. The
potential utility of salivary and tear proteomics to
discriminate Sjögren's disease from non-Sjögren's
sicca. Int J Mol Sci 2023;24(23):16934.
9. Jung GT, Kim M, Song JS, Kim TI, Chung
TY, Choi CY et al. Proteomic analysis of tears in dry
eye disease: a prospective, double-blind multicenter
study. Ocul Surf 2023;27:120-130.
10. Li Y, Ou Y, Fan K, Liu G. Salivary
diagnostics: opportunities and challenges.
Theranostics. 2024 Oct 21;14(18):6969–6990.
11. Roy NS, Wei Y, Kuklinski E, Asbell PA.
The growing need for validated biomarkers and
endpoints for dry eye clinical research. Invest
Ophthalmol Vis Sci. 2017 May;58(6):BIO1–BIO19.
12. Yamaguchi T. Inflammatory response in
dry eye. Invest Ophthalmol Vis Sci. 2018
Nov;59(14):DES192–DES199.
13. Shoari A, Kanavi MR, Rasaee MJ.
Inhibition of matrix metalloproteinase-9 for the
treatment of dry eye syndrome: a review study. Exp
Eye Res 2021; 205:108523.
14. Jamerson EC, Elhusseiny AM, ElSheikh
RH, Eleiwa TK, El Sayed YM. Role of matrix
metalloproteinase 9 in ocular surface disorders. Eye
Contact Lens 2020;46(Suppl 2):S57-S63.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
15. Ganesalingam K, Ismail S, Sherwin T,
Craig JP. Molecular evidence for the role of
inflammation in dry eye disease. Clin Exp Optom
2019;102(5):446-454.
16. Zhuang D, Misra SL, Mugisho OO,
Rupenthal ID, Craig JP. NLRP3 inflammasome as a
potential therapeutic target in dry eye disease. Int J
Mol Sci 2023;24(13):10866.
17. Xie J, Wang Z, Feng X. Targeting dendritic
cells: an emerging agent in dry eye disease
management. Ocul Immunol Inflamm. 2026
Jan;34(1):155–165.
18. Kumar NR, Praveen M, Narasimhan R,
Khamar P, D’Souza S, Sinha-Roy A et al. Tear
biomarkers in dry eye disease: progress in the last
decade. Indian J Ophthalmol 2023;71(4):1190-1202.
19. Zemanová M. Dry eye disease: a review.
Cesk Slov Oftalmol 2021;77(3):107-119.
20. Roda M, Corazza I, Bacchi Reggiani ML,
Pellegrini M, Taroni L, Giannaccare G et al. Dry eye
disease and tear cytokine levels: a meta-analysis. Int
J Mol Sci 2020;21(9):3111.
21. Yang S, Lee HJ, Kim DY, Shin S, Barabino
S, Chung SH. The use of conjunctival staining to
measure ocular surface inflammation in patients
with dry eye. Cornea 2019;38(6):698-705.
22. Hsiao YT, Huang YT, Yu HJ, Fang PC, Kuo
MT. Tear proteomics approach to distinguishing
primary from secondary Sjögren's syndrome for dry
eye patients with long-term instillation of eyedrops.
Int J Mol Sci 2022;23(23):15239.
23. Shan H, Liu W, Li Y, Pang K. The
autoimmune rheumatic disease related dry eye and
its association with retinopathy. Biomolecules
2023;13(5):724.
24. Randelović K, Jukić T, Kuna AT, Sušić T,
Hanžek M, Štajduhar A et al. Hashimoto's thyroiditis
and dry eye disease. J Clin Med 2025;14(5):1710.
25. So HR, Baek J, Lee JY, Kim HS, Kim MS,
Kim EC. Comparison of matrix metallopeptidase-9
expression following cyclosporine and diquafosol
treatment in dry eye. Ann Med 2023;55(1):2228192.
26. Aqrawi LA, Galtung HK, Guerreiro EM,
Øvstebø R, Thiede B, Utheim TP et al. Proteomic
and histopathological characterisation of sicca
subjects and primary Sjögren's syndrome patients
reveals promising tear, saliva and extracellular
vesicle disease biomarkers. Arthritis Res Ther
2019;21(1):181.
27. Sembler-Møller ML, Belstrøm D, Locht H,
Pedersen AML. Proteomics of saliva, plasma, and
salivary gland tissue in Sjögren's syndrome and non-
Sjögren patients identify novel biomarker
candidates. J Proteomics 2020;225:103877.
28. Aqrawi LA, Galtung HK, Vestad B,
Øvstebø R, Thiede B, Rusthen S et al. Identification
of potential saliva and tear biomarkers in primary
Sjögren's syndrome, utilising the extraction of
extracellular vesicles and proteomics analysis.
Arthritis Res Ther 2017;19(1):14.
29. Aqrawi LA, Jensen JL, Fromreide S,
Galtung HK, Skarstein K. Expression of NGAL-
specific cells and mRNA levels correlate with
inflammation in the salivary gland, and its
overexpression in the saliva, of patients with
primary Sjögren's syndrome. Autoimmunity
2020;53(6):333-343.
30. Kang MJ, Kim HS, Kim MS, Kim EC. The
correlation between matrix metalloproteinase-9
point-of-care immunoassay, tear film osmolarity,
and ocular surface parameters. J Ophthalmol
2022;2022:6132016.
31. Chen X, Aqrawi LA, Utheim TP,
Tashbayev B, Utheim ØA, Reppe S et al. Elevated
cytokine levels in tears and saliva of patients with
primary Sjögren's syndrome correlate with clinical
ocular and oral manifestations. Sci Rep
2019;9(1):7319.
32. Garreto L, Charneau S, Mandacaru SC,
Nóbrega OT, Motta FN, de Araujo CN et al.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
Mapping salivary proteases in Sjögren's syndrome
patients reveals overexpression of dipeptidyl
peptidase-4/CD26. Front Immunol 2021;12:686480.
33. Sun X, Zhou Z, Zhen T, Zhou Y, Wang L,
Xiang N et al. Decreased salivary ZG16B
expression is associated with exocrine dysfunction
in Sjögren disease. Clin Rheumatol
2026;45(2):1033-1043.
34. Suárez-Cortés T, Merino-Inda N, Benitez-
Del-Castillo JM. Tear and ocular surface disease
biomarkers: a diagnostic and clinical perspective for
ocular allergies and dry eye disease. Exp Eye Res
2022;221:109121.
35. Jones J, Frenia K, Gelman J, Beatty M,
Zhou M, Ma L et al. Translating biomarker
discovery: from bench to bedside in dry eye disease.
Int J Mol Sci 2025;26(17):8556.
36. Hsiao Y, Chu LJ, Chen Y, Chi L, Chien K,
Chiang W et al. Variability assessment of 90 salivary
proteins in intraday and interday samples from
healthy donors by multiple reaction monitoring–
mass spectrometry. Proteomics Clin Appl
2018;12(1).
37. Amado F, Calheiros-Lobo MJ, Ferreira R,
Vitorino R. Sample treatment for saliva proteomics.
Adv Exp Med Biol 2019;1073:23-56.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
55