Viktorija Bakstytė1, Marius Tadas Daniulaitis1, Olga Vasiliauskienė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Department of Family Medicine Clinic, Kaunas Clinics, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Psychomotor disorders arise due to various causes in any stage of the child development process and affect cognitive, motor or social functions. These disorders often persist in adulthood and inhibit many activities and aspects of every day life. In recent years, many scientific researches were carried out with a goal to identify new risk factors and their influence on children development. Factors, that hinder psychomotor children development can be classified into sociological, economical and health related ones. Infants and children undergo periodical clinical assessment in order to detect psychomotor disorders as early as possible. In clinical practice, a variety of diagnostic tools have been used throughout the world to evaluate child development. Each of it has a different use and is unique and has to be chosen accordingly based on the aspects of the diagnostic process.
Aim: To analyze the epidemiology, main causes and diagnostic methods of psychomotor disorders.
Method: Literature analysis from ,,PubMed‘‘ and ,,ScienceDirect‘‘ databases. Articles chosen for analysis were on the topic of children psychomotor development and were published between 2010 and 2020.
Conclusions: We identified the main causes and types and diagnostic methods of the most common psychomotor disorders and developmental disabilities affecting infants and children in Lithuania and the rest of the world.
Keywords: psychomotor, children, infants, development, developmental disability.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
217
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (15), p. 217-228
Psychomotor development of infants and preschool children
in Lithuania and the world: a literature review
Viktorija Bakstytė
1
, Marius Tadas Daniulaitis
1
, Olga Vasiliauskienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas,
Lithuania
2
Department of Family Medicine Clinic, Kaunas Clinics, Hospital of Lithuanian University of
Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Psychomotor disorders arise due to various causes in any stage of the child development process and
affect cognitive, motor or social functions. These disorders often persist in adulthood and inhibit many
activities and aspects of every day life. In recent years, many scientific researches were carried out with a
goal to identify new risk factors and their influence on children development. Factors, that hinder
psychomotor children development can be classified into sociological, economical and health related
ones. Infants and children undergo periodical clinical assessment in order to detect psychomotor disorders
as early as possible. In clinical practice, a variety of diagnostic tools have been used throughout the world
to evaluate child development. Each of it has a different use and is unique and has to be chosen
accordingly based on the aspects of the diagnostic process.
Aim: To analyze the epidemiology, main causes and diagnostic methods of psychomotor disorders.
Method: Literature analysis from ,,PubMed‘‘ and ,,ScienceDirect‘‘ databases. Articles chosen for
analysis were on the topic of children psychomotor development and were published between 2010 and
2020.
Conclusions: We identified the main causes and types and diagnostic methods of the most common
psychomotor disorders and developmental disabilities affecting infants and children in Lithuania and the
rest of the world.
Keywords: psychomotor, children, infants, development, developmental disability.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
218
Kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų psichomotorikos
vertinimas Lietuvoje ir pasaulyje: literatūros apžvalga
Viktorija Bakstytė
1
, Marius Tadas Daniulaitis
1
, Olga Vasiliauskienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas,
Lietuva
2
Šeimos medicinos klinika, Kauno klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas,
Lietuva
Santrauka
Psichomotorikos sutrikimai yra įvairios kilmės bet kuriame vystymosi procese atsiradę simptomai ir
požymiai, ribojantys vaikų kognityvinę, motorinę ir socialinę funkcijas. Šie sutrikimai dažnai apsunkina
kasdienę veiklą ir išlieka tolimesniame gyvenime. Pastaraisiais metais atliekama daugybė tyrimų, kurių
tikslas yra išsiaiškinti įvairių veiksnių įtaką vaikų psichomotorinei raidai. Didelis dėmesys yra skiriamas
socialiniams, ekonominiams faktoriams, vaiko ir jo tėvų ligoms. Visame pasaulyje vaikai dėl raidos
sutrikimų tikrinami pagal tam tikrą kiekvienoje šalyje nustatytą tvarką, todėl vystymosi patikra yra
atliekama ir esant normaliai raidai. Diagnostikos tikslais yra naudojamos įvairios skalės, kurios skiriasi
tarpusavyje paskirtimi, pritaikomumu ir vertinimo sritimis.
Tikslas: Išanalizuoti psichomotorikos sutrikimų paplitimą, pagrindines priežastis ir diagnostikos
metodus.
Metodai: Literatūros apžvalga atlikta naudojant „PubMed‘‘ ir „ScienceDirect‘‘
mokslinėmis duomenų bazėmis. Buvo atrinkti straipsniai, kuriose nagrinėjama vaikų psichomotorikos
sutrikimų problema ir kurie buvo publikuoti nuo 2010 iki 2020 metų.
Išvados: Atlikus literatūros analizę nustatyti pagrindinių vaikų ir kūdikių psichomotorikos sutrikimų
paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje, palygintos sutrikimų atsiradimo priežastys ir diagnostikos metodai.
Raktiniai žodžiai: psichomotorika, vaikai, kūdikiai, raida, vystymosi sutrikimas.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
219
Psichomotorinės raidos apibrėžimas, jo
epidemiologija Lietuvoje ir pasaulyje
Psichomotorinė vaiko raida apima
kognityvinės, emocinės, motorinės ir socialinės
veiklos pokyčius nuo gyvenimo pradžios iki
suaugusiųjų amžiaus [1]. Vaiko vystymasis yra
susijęs su asmeninio potencialo realizacija
vėlesniame gyvenime ir ankstyvame amžiuje įgyti
bet kurios iš minėtųjų veiklų defektai gali
sutrikdyti tolimesnį raidos procesą, todėl yra
būtina periodiškai atlikti vaikų psichomotorinės
raidos patikrą, norint laiku diagnozuoti raidos
atsilikimą ir taikyti priemones šiam procesui
suvaldyti [3]. Lietuvoje vaikų raida tikrinama
asmens sveikatos priežiūros įstaigose kūdikiams
sulaukus 3, 6, 9 mėnesių amžiaus, ankstyvojo
amžiaus vaikams - 12, 18, 24, 36 bei 48 mėnesių
amžiaus, o neišnešioti kūdikiai tikrinami pagal jų
koreguotą amžių [3].
Žmogaus raida priklauso nuo funkcinio
centrinės nervų sistemos vystymosi, kuri pasižymi
nuolat besikeičiančiomis, naujai įgyjamomis ir
prarandamomis funkcijomis, kurių kaita vyksta
tam tikru numatytu laikotarpiu, o šiems procesams
įtaką daro daugybė įvarių biologinių ir
psichosocialinių faktorių [1]. Biologiniams
faktoriams, kurie stabdo normalų vystymąsi
priklauso neišnešiotumas, mažas gimimo svoris.
Neišnešioti ir mažo svorio naujagimiai turi didesnę
riziką susidurti su vystymosi problemomis negu
normalaus svorio ir išnešioti naujagimiai [4].
Genetinės (Dauno sindromas, neurofibromatozė,
fragilios X chromosomos sindromas ir kt.) ir
neurologinės (cerebrinis paralyžius) ligos dažnai
pasireiškia fizinio ir protinio vystymosi atsilikimo
požymiais [5, 6, 7]. Besivystančiose šalyse stebima
nepakankamos vaikų mitybos problema [4]. Dėl
nepilnavertės mitybos vystosi geležies ir jodo
nepakankamumas, o šių medžiagų trūkumas yra
įrodytas kaip svarbus rizikos faktorius protinio
atsilikimo vystymosi procese [8, 9].
Psichosocialinei vaikų raidai didelę svarbą turi
kognityvinė stimuliacija ankstyvame amžiuje.
Atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, jog vaikai,
sulaukiantys daugiau tėvų dėmesio, įtraukiami į
įvairius protinės veiklos reikalaujančius
užsiėmimus, pasižymi labiau išlavintomis
pažintinėmis funkcijomis vėlesniame amžiuje [10].
Dažniausi raidos sutrikimai
Vaikų psichomotorinės raidos sutrikimai
kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje pasireiškia
įvairiais požymiais. Protinės veiklos atsilikimą
signalizuoja žodyno trūkumas, bendravimo įgūdžių
stoka, nesugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos,
sutrikęs gėbėjimas išmokti ar įsiminti naują
informaciją [11]. Esant chromosominėms ligoms
stebimi ir specifiški sutrikimams būdingi
fenotipiniai bruožai ir vidaus organų
malformacijos. Pavyzdžiui, Dauno sindromui yra
būdingas įstrižas akių plyšys, viena delninė
raukšlė, hipotonija, didelis liežuvis, įgimtos širdies
ydos, kurios pasireiškia 50% sergančiųjų,
virškinamojo trakto anomalijos, hipotiroidizmas.
Fragilios X chromosomos sindromo pagrindiniai
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
220
fiziniai požymiai yra pailga veido forma, didelės
ausys, didelis rankos sąnarių paslankumas,
dviburio vožtuvo prolapsas. Abi šios genetinės
ligos pasireiškia vidutiniu arba sunkiu protiniu
atsilikimu – sergančiųjų Dauno sindromu intelekto
koeficientas (IQ) svyruoja tarp 35-70, fragilios X
chromosomos sindromu – tarp 35 ir 55 [12, 13].
Motorinės veiklos vertinimas yra vienas
pagrindinių kriterijų vertinant psichomotorinę
veiklą. Stambiosios motorikos vystymasis
priklauso nuo funkcinės centrinės nervų sistemos
brandos, todėl naujagimių ir kūdikių amžiuje
motorinių funkcijų įgijimas yra psichomotorinio
vystymosi atspindys [14]. Ankstyvajame amžiuje
motorika vystosi pagal tam tikrą seką, todėl
klinikinėje praktikoje taikomos įvairios skalės,
kuriose nurodomas rekomenduojamas amžius, iki
kurio turi atsirasti tam tikras motorinis įgūdis [15].
Motorikos vystymosi atsilikimas vaikų tarpe
skiriasi tiek sunkumu, tiek tolimomis išeitimis. Kai
kurie vaikai motorinius įgūdžius įgauna pavėluotai
vėlesniame amžiuje, tačiau daliai vaikų išsivysto
lėtiniai ir negrįžtami motorinės raidos sutrikimai
[14]. Motorikos sutrikimas gali būti pirmas arba
kartais ir vienintelis raidos sutrikimo požymis.
Taip pat, tam tikrų ligų nustatymas gali leisti
prognozuoti motorikos vystymosi tempą ir stebėti
dėl kitų tikėtinų raidos sutrikimo požymių ar
somatinių simptomų atsiradimo. Lietuvoje
motorinės funkcijos sutrikimai yra diagnozuojami
10-15% naujagimių [16].
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio
skiriama vaikų psichologinei raidai. Jungtinių
Amerikos Valstijų pediatrijos akademijos
duomenimis apskaičiuota, jog 11-20% vaikų
diagnozuojami psichiatriniai sutrikimai, tokie kaip
autizmas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas,
specifiniai mokymosi sutrikimai. JAV Vaikų
psichiatrijos akademija tyrimo duomenimis tik
penktadalis vaikų, sergančiųjų šiomis būklėmis
gauna reikiamą gydymą [17]. Kadangi psichinė
sveikata yra neatsiejama vaikų vystymosi dalis yra
siekiama vis labiau tobulinti šių būklių diagnostiką
ir ją integruoti į vaikų gydytojų darbą.
Rizikos veiksniai, lemiantys raidos atsilikimą
Vaiko raida yra nuolatinis biologinis ir
psichologinis procesas, kuris yra veikiamas
aplinkos, tėvų (globėjų), bendruomenės ir
visuomenės. Pagrindiniai rizikos faktoriai, turintys
įtakos vaiko vystymuisi, gali būti suskirstyti į
grupes:
1). Socialiniai sveikatos veiksniai, priklausantys
platesnei bendruomenei ir aplinkai, kurioje gyvena
vaikas ir šeima (skurdas, išsilavinimo trūkumas,
prastas vanduo ir sanitarinė būklė);
2). Vaiko sveikata (netinkama mityba, mažas
gimimo svoris, infekcijos);
3). Tėvų (globėjų) psichosocialinė sveikata (ligos,
ypač depresija, rūkymas, alkoholio ir narkotinių
medžiagų vartojimas bei smurtas artimoje
aplinkoje) [18, 19].
Y. Kelly ir kiti atliko kohortinį tyrimą
Jungtinėje Karalystėje ir nustatė, kad žemas
socialinis ir ekonominis statusas yra blogo vaiko
vystymosi rezultatas (kalbos, pažinimo ir elgesio),
nes vaikai, kurių tėvai turi mažesnes pajamas ar
išsilavinimą, tyrime pasirodė prasčiau negu tie,
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
221
kurių tėvai yra išsilavinę bei turi daugiau pajamų.
Taip pat kitame tyrime, kuris buvo atliktas
Brazilijoje, rasta, kad geriamojo vandens ir
higienos trūkumas lemia prastą šeimos sveikatos
būklę, o ligos paveikia vaikų psichomotoriką ir ji
ima atsilikti nuo to paties amžiaus, tačiau geresnę
šeimos socialinę ir ekonominę padėtį turinčių
vaikų. A. Dagvadorj ir kiti remiantis anksčiau
atliktu kohortiniu tyrimu įvertino 1-2 metų
Mongolijos vaikų psichomotorikos sąsajas su
motinos išsilavinimu ir nustatė, kad motinos
išsilavinimas vaidina svarbų vaidmenį mažinant
vaiko vystymosi vėlavimo riziką. Tai pat N.
Comuk-Balci r kiti Turkijoje atliktas tyrimas apie
socioekonomikos ir mamos veiksnius vaiko
psichomotorikai parodė, jog vaikų smulkiajai
motorikai ypač reikšmingas mamos išsilavinimas
ir tai siejama su mamos gebėjimu rūpintis vaiko
sveikata, užtikrinti ligų prevenciją ir atžalos
ugdymą. Nustatytas ryšys tarp Pakistane gimusiųjų
mažo gimimo svorio vaikų bei jų psichomotorinės
raidos ir ši sąsaja taip pat parodė, kad vaikai, kurie
yra mažo gimimo svorio ir po gimimo yra
nepakankamai maitinami, turi didelę tikimybę, kad
jų vystymasis vėluos, o pakankama postnatalinė
mitybą šį skirtumą gali sumažinti [25]. Taip pat
atlikta nemažai tyrimų, kuriuose ieškota sąsajų tarp
vaikų infekcijų ir vystymosi sutrikimų. Turkijoje
nustatyta, kad paplitusios žarnyno parazitinės
infekcinės ligos, kaip labliazė (giardiazė),
askaridozė, trichuriozė, enterobiozė bei daugelis
kitų turi neigiamą poveikį vaiko socialiniams
įgūdžiams ir psichomotorinei raidai. A.C. Gomes
Botelho ir kiti save tyrime pateikė, kad Brazilijoje
Zika viruso infekcija vaikams taip pat turi itin
didelę reikšmę vystymosi sutrikimui: nustatyta,
kad šios infekcijos paveikti vaikai turi
nepakankamą motorinį pajėgumą, sumažėjusį
raumenų tonusą, taip pat rasta, kad čiulpimo,
rijimo ir kvėpavimo subrendimas atsiliko nuo
atitinkamo amžiaus brandos lygio. Taip pat
nustatyta, kad vaikų psichomotorikos vystymosi
sutrikimas svarbią reikšmę turi ir tėvų ligos. Pietų
Afrikos Respublikoje ir Kenijoje buvo atlikti
kohortiniai tyrimai, kuriuose rasta, kad anemija
arba ŽIV sirgusių mamų vaikams vėlavo
neurologinis vystymasis, todėl atsiliko pažintinės
funkcijos bei kalbos raiška. Prie kenksmingos
vaiko vystymosi aplinkos prisideda ir žalingi tėvų
įpročiai. Atlikti tyrimai rodo, kad alkoholio
vartojimas nėštumo metu skatina mikrocefalijos
atsiradimą, smegenų žievės atrofiją, smegenėlių
hipoplaziją ir didžiosios smegenų jungties
dismorfizmą, rūkymas siejamas su mažesne
smegenų kaktine skiltimi bei smegenėlių apimtimi,
o visi paminėti morfologiniai pokyčiai lemia vaiko
motorinės raidos, klausos ir kalbos bei mokymosi
gebėjimų sumažėjimą.
Panašūs tyrimai apie vaikų psichomotorikos
ryšį su socialiniais, ekonominiais, vaiko bei
tėvų/globėjų sveikatos veiksniais įvykdyti ir
Lietuvoje. R. Kuzmickaitė atliko pilotinį tyrimą ir
ištyrė 2-4 metų vaikus bei jų tėvus/globėjus ir
nustatė, kad namų aplinka supanti vaiką: didelė
erdvė judėti kieme, didesnis namas ar butas, kaip ir
didesnės šeimos pajamos lemia mažesnius raidos
sutrikimus. Vertinant vaiko psichomotorinę raidą
pagal tėvų išsilavinimą tiek mamos ir tiek tėčio
išsilavinimas turėjo įtakos vaiko raidai ir didesnė
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
222
vystymosi sutrikimų rizika buvo nustatyta
vidurinio ir profesinio išsilavinimo tėvų vaikams,
nei aukštąjį išsilavinimą turėjusių tėvų vaikams. K.
Povilaitienės atliktame tyrime nustatyta, jog
mažesnis gimimo svoris ir gestacinis kūdikių
amžius (ypač 22-27 savaitės gestacinio amžiaus)
turėjo sąsajų su lėtesniu judesių raidos
išsivystymu, smulkiosios motorikos bei
koordinacijos sutrikimais, naujagimystės ar
kūdikystės refleksų ir spontaninių judesių stoka.
Taip pat vaiko vystymuisi svarbūs ir tėvų žalingi
įpročiai. U. Milašiutės atliktame tyrime nustatyta,
jog alkoholinis vaisiaus sindromas lemia
smulkiosios ir stambiosios motorikos sutrikimus, o
tai kelia daug socialinės adaptacijos sunkumų ir
persikelia į suaugusio žmogaus gyvenimą. Ne ką
mažiau Lietuvoje svarbus veiksnys, lemiantis
vaikų psichomotorikos sutrikimus yra smurtas
artimoje aplinkoje. M. Truskienės darbe teigiama,
kad smurtą šeimoje nuo mažų dienų patiriantys
vaikai yra neiniciatyvūs, nes supratimas ir
pastovumas šeimoje prisideda prie vaiko
vystymosi ir tobulėjimo.
Nors kiekvieno vaiko psichomotorikos
raida yra individuali, tačiau yra nustatyta daug
rizikos veiksnių, kurie tiek Lietuvoje, tiek visame
pasaulyje ženkliai prisideda prie vaiko vystymosi
sutrikimų bei blogesnės integracijos į visuomenę
ateityje.
Diagnostiniai metodai ir jų interpretavimas
Lietuvoje bei pasaulyje
Kūdikių raidos vertinimas atliekamas ne tik
diagnozavus psichomotorikos sutrikimus, bet ir
esant normaliai raidai, kai norima stebėti
vystymąsi profilaktinio sveikatos tikrinimo metu.
Visame pasaulyje labiausiai paplitusios
skalės, kurios naudojamos kūdikių ir vaikų
psichomotorikai vertinti yra: Bayley kūdikių raidos
skalė, Denverio raidos vertinimo testas, Peabody
motorinės raidos skalė, Stambiosios motorikos
vertinimo skalė ir Miuncheno funkcinės raidos
diagnostika (1 lentelė).
Bayley kūdikių raidos skalė III versija
(The Bayley Scales of Infant Development BSID -
III) buvo išleista 2006 m. ir yra gerai pritaikyta
priemonė vertinti kūdikių ir vaikų vystymąsi nuo 1
mėnesio iki 42 mėnesių amžiaus. Bayley II šios
skalės leidimas susidėjo iš dviejų vertinimų:
protinio vystymosi ir psichomotorikos, tačiau
trečiasis leidimas buvo praplėstas ir apėmė
pažintinių funkcijų, kalbos išraiškingumo bei
smulkiosios ir stambiosios motorikos analizavimą.
Denverio raidos vertinimo testas (Denver
Developmental Screening Test-II DDST-II) buvo
plačiai naudojama 54 šalyse ir standartizuotas 15 iš
jų. 2006 m. Šis testas buvo įtrauktas į Amerikos
pediatrijos akademijos paskelbtą psichomotorikos
vertinimo testų sąrašą. Taip pat M.R. Codina ir kiti
Bogotoje (Kolumbijoje) atliko tyrimą ir įvertino,
kad 6-42 mėn. amžiaus kūdikių ir vaikams DDST-
II buvo labiausiai pritaikomas ir daugialypis testas,
palyginus su kitomis vystymąsi vertinančiomis
skalėmis, kaip Amžiaus ir pakopiniai klausimynai
(Ages and Stages Questionnaires ASQ-3) ir
Battelle vystymosi vertinimas (Battelle
Developmental Invenentory screening - BDI-2). Šį
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
223
testą sudaro 125 elementai ir jis įvertina keturias
sritis: socialinius gebėjimus, smulkiąją ir stambiąją
motoriką bei kalbėjimą. Elementai, kurie vertinami
priklauso nuo vaiko amžiaus ir galimybių bei nuo
to, ar testo atlikimo tikslas yra nustatyti vystymosi
vėlavimą ir (arba) nustatyti santykines sipriąsias
puses.
Peabody motorinės raidos skalės 2 leidimas
(The Peabody Developmental Motor Scale -
PDMS-2) yra modifikuotas originalaus PDMS
variantas, kuris buvo sukurtas, kad būtų galima
laiku nustatyti motorikos sutikimus. Šis testas turi
praktinę vertę, yra skirtas įvertinti įvairias vaikų
grupes, kuriems gręsia motorikos vystymosi
vėlavimas ar jau žinoma fizinė negalia. Taip pat
PDMS-2 skalė yra patikimas ir pagrįstas motorinės
raidos vertinimas, tačiau jis gali skirtis tarp įvairių
populiacijų.
Stambiosios motorikos vertinimo skalė
(Gross Motor Function Measure - GMFM) buvo
sukurta, kaip vaikų, sergančių cerebriniu
paralyžiumi, kiekybinė motorikos skalė, kuri gali
įvertinti 88 elementus 5 aspektuose (A: gulėjimas
ir apsivertimas, B: sėdėjimas, C: ropojimas ir
atsiklaupimas, D: atsistojimas, E: vaikščiojimas,
bėgiojimas ir šokinėjimas). Yra dvi GMFM
versijos - originali varsija apima 88 elementus
(GMFM-88) ir naujesnė versija - 66 elementus
(GMFM-66).
Lietuvoje nuo 2000 m. gruodžio 14 d.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino
Miuncheno funkcinės raidos diagnostikos skalės
pirmąją dalį (Munich Functional Development
Diagnostics - MFDD). Šią skalę sukūrė vokietis T.
Hellbruegge, o į lietuvių kalbą išvertė psichologė
N. Gedminaitė [3, 16]. MFDD yra visame
pasaulyje pripažintas, gerai pagrįstas ankstyvosios
diagnostikos metodas, kuris taikomas
įvairiapusiam vaikų psichomotorinio vystymosi
įvertinimui nuo gimimo iki 3 metų (I dalis: nuo
gimimo iki 1 m., II dalis nuo 1 m. iki 3 m.).
MFDD privalumai: kiekviena užduotis tiksliai
parenkama tam tikram kūdikio ar vaiko gyvenimo
mėnesiui, jį galima pritaikyti be laiko apribojimų,
taikomas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir būklę,
įvertinamos pagrindinės raidos sritys: stambioji ir
smulkioji motorika, griebimas, jutimai, kalbėjimas
bei socialinis elgesys [16,.
Visame pasaulyje yra didelė diagnostinių
testų įvairovė, kurie padeda įvertinti kūdikio ir
vaiko psichomotorikos raidą ir anksti pastebėti
galimus vystymosi sutrikimus, tačiau labai svarbu
rasti ir pritaikyti tinkamiausią skalę pagal amžių
bei vertinimo tikslą.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
224
1 lentelė. Kūdikių ir vaikų psichomotorikos vertinimo skalių palyginimas
1. Amžius
2. Vertinimo sritys
3. Apimtis
4. Trukmė
I. Bayley kūdikių
raidos skalė
(BSID-III)
1 mėn. - 42
mėn.
Adaptyvus elgesys, pažinimas, kalba,
Motorika, socioemocionalumas.
3 skalės
motorikai, kalbai
ir pažintiniams
gebėjimus.
30-90 min.
II. Denverio
raidos vertinimo
testas (DDST-II)
0 mėn. - 6
m.
Socialiniai gebėjimai, smulkioji motorika,
kalba, stambioji motorika.
125 elementai.
20-30 min.
III. Peabody
motorinės raidos
skalė (PDMS-2)
Nuo gimimo
iki 6 m.
Stambioji motorika.
Iš viso 249
elementai,
priklausomai nuo
vaiko amžiaus.
45-60 min.
IV. Stambio-sios
motorikos
vertinimo skalė
(GMFM)
Vaikams su
cerebriniu
paralyžiu-mi
nuo 5 mėn.
iki 16 m.
A: gulėjimas ir apsivertimas, B: sėdėjimas,
C: ropojimas ir atsiklaupimas, D:
atsistojimas, E: vaikščiojimas, bėgiojimas ir
šokinėjimas
88 elementai
originalioje
versijoje, 66
elementai
naujesnėje
versijoje.
45-60 min.
V. Miuncheno
funkcinės raidos
diagnostika
(MFDD)
I dalis: nuo
gimimo iki 1
m., II dalis
nuo 1 m. iki
3 m.
I dalis: ropojimas, sėdėjimas,
ėjimas, sugriebimas, suvokimas, kalbėjimas,
kalbos supratimas (nuo 10 mėn.) socialiniai
įgūdžiai,
II dalis: stambioji motorika, smulkioji
motorika, pažinimo procesai, kalbėjimas,
kalbos suvokimas, socialiniai įgūdžiai,
nepriklausomumas.
Vertinamų
elementų skaičius
priklauso nuo
kūdikio ar vaiko
amžiaus (nuo 3
iki 7).
Vertini-mo
trukmė
skirtinga
(priklauso nuo
kūdikio ar
vaiko
amžiaus).
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
225
Išvados
Kūdikių ir vaikų psichomotorikos sutrikimai
yra opi problema, su kuria susiduriama ne tik
Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pagrindiniai
rizikos veiksniai, turintys įtakos vaiko
vystymuisi, apima: socialinius sveikatos
veiksnius, priklausančius aplinkai, kurioje
gyvena vaikas ir šeima, taip pat vaiko sveikata ir
tėvų (globėjų) psichosocialinė sveikata.
Vystymosi defektai gali sutrikdyti tolimesnį
raidos procesą, todėl labai svarbi
psichomotorikos raidos patikra, kuri atliekama ne
tik diagnozavus psichomotorikos sutrikimus, bet
ir esant normaliai raidai. Pačios populiariausios
skalės, kurios naudojamos kūdikių ir vaikų
psichomotorikai vertinti yra: Bayley kūdikių
raidos skalė, Denverio raidos vertinimo testas,
Peabody motorinės raidos skalė, Stambiosios
motorikos vertinimo skalė ir Miuncheno
funkcinės raidos diagnostika (pritaikyta ir
Lietuvoje). Tinkamai diagnostikai svarbiausia
pagal indikacijas parinkti skalę ir kartoti
ištyrimus pagal nurodymus, kad laiku pastebėti
galimus psichomotorikos sutrikimus bei taip
sumažinti galimą žalą ar net užkirsti kelią
sutrikimų progresavimui.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
226
Literatūros šaltiniai
1. Cioni G, Sgandurra G, Chapter 1 - Normal
psychomotor development, Editor(s): Olivier
Dulac, Maryse Lassonde, Harvey B. Sarnat,
Handbook of Clinical
Neurology,Elsevier,Volume 111,2013,Pages 3-
15,ISSN 0072-9752, ISBN 978044452891
2. Lejarraga H., Kelmansky D.M., Passcucci M.C.,
Masautis A., Insua I., Lejarraga C. et. al.
Assessment of child psychomotor development in
population groups as a positive health indicator.
Argent Pediatr. 2016;114(1):23-2
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301
„Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos
priežiūros įstaigose“
4. Dagvadorj A., Ganbaatar D., O Balogun O.,
Yonemoto N., Bavuusuren B., Takehara K. et
al.Maternal socio-demographic and psychological
predictors for risk of developmental delays among
young children in Mongolia. BMC Pediatrics;
2018; 18:68.
5. Ciaccio C, Fontana L, Milani D, Tabano S,
Miozzo M, Esposito S. Fragile X syndrome: a
review of clinical and molecular diagnoses. Ital J
Pediatr. 2017 Apr 19;43(1):39.
6. Hamburg S, Lowe B, Startin CM, Padilla C,
Coppus A, Silverman W, Fortea J, Zaman S, Head
E, Handen BL, Lott I, Song W, Strydom A.
Assessing general cognitive and adaptive abilities
in adults with Down syndrome: a systematic
review. J Neurodev Disord. 2019
7. Velde A, Morgan C, Novak I, Tantsis E, Badawi
N. Early Diagnosis and Classification of Cerebral
Palsy: An Historical Perspective and Barriers to an
Early Diagnosis. J Clin Med. 2019 Oct 3;8
8. Niwattisaiwong S, MD, Kenneth D. Burman,
MD and Melissa Li-Ng, MD Iodine defiency:
Clinical implications Cleveland Clinic Journal of
Medicine March 2017, 84 (3) 236-244;
9. Larson L, M, Phiri K, S, Pasricha S, -R: Iron
and Cognitive Development: What Is the
Evidence? 2017
10. Lopes da SM, Chaves SLI, Sabine H, Telma L,
Ribeiro V. Relationship between gender and
psychomotor performance of children in Belém,
Brazil 2018
11. Liu X, Wang XM, Ge JJ, Dong XQ. Effects of
the portage early education program on Chinese
children with global developmental delay.
Medicine (Baltimore). 2018
12. Caban-Holt A, Head E, Schmitt F. Chapter 15 -
Down Syndrome, Editor(s):
Roger N. Rosenberg, Juan M. Pascual,
Rosenberg's Molecular and Genetic Basis of
Neurological and Psychiatric Disease (Fifth
Edition), Academic Press,2015,Pages 163-170,
ISBN 9780124105294
13. Neri G, Chapter 1 - The Clinical Phenotype of
the Fragile X Syndrome and Related
Disorders,Editor(s): Rob Willemsen, R. Frank
Kooy,Fragile X Syndrome,Academic Press,2017
Pages 1-16
14. Noritz GH, Nancy A. Murphy. Motor Delays:
Early Identification and Evaluation Pediatrics Jun
2013
15. MacDonald M, McIntyre LL. The relationship
of age, early motor skills and observable child
behaviors in young children with developmental
delays, Research in Developmental Disabilities,
Volume 93, 2019,103445, ISSN 0891-4222
16. Radžiūnienė M. Motorikos pokyčiai
kūdikystėje ir vaikystėje, taikant pagal amžių
adaptuotą judesių mokymą. 2016
17. Eickmann SE, Emond AM, Lima M.
Evaluation of child development: beyond the
neuromotor aspect, Jornal de Pediatria, Volume
92, Issue 3, Supplement 1, 2016,Pages S71-
S83,ISSN 0021-7557
18. Yousafzai AK, Obradović J, Rasheed MA,
Rizvi A, Portilla XA, Tirado-Strayer N, et al.
Effects of responsive stimulation and nutrition
interventions on children’s development and
growth at age 4 years in a disadvantaged
population in Pakistan: a longitudinal follow-up of
a cluster-randomised factorial effectiveness trial.
Lancet Glob Heal. 2016;4(8):e548–58.
19. Lobo MA, Galloway JC. Enhanced Handling
and Positioning in Early Infancy Advances
Development Throughout the First Year. Child
Dev. 2012;83(4):1290–302.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
227
20. Donald KA, Wedderburn CJ, Barnett W, Nhapi
RT, Rehman AM, Stadler JAM, et al. Risk and
protective factors for child development: An
observational South African birth cohort. PLoS
Med. 2019;16(9):1–20.
21. Kelly Y, Sacker A, Del Bono E, Francesconi
M, Marmot M. What role for the home learning
environment and parenting in reducing the
socioeconomic gradient in child development?
Findings from the Millennium Cohort Study. Arch
Dis Child. 2011;96(9):832–7.
22. da Silva ML, Cavalcante LIC, Heumann S,
Lima TVR. Relationship between gender and
psychomotor performance of children in Belém,
Brazil. Cienc e Saude Coletiva. 2018;23(8):2721–
30.
23. Comuk-Balci N, Bayoglu B, Tekindal A,
Kerem-Gunel M, Anlar B. Screening preschool
children for fine motor skills: Environmental
influence. J Phys Ther Sci. 2016;28(3):1026–31.
24. Prickett KC, Augustine JM. Maternal
Education and Investments in Children’s Health.
Published in final edited form as: J Marriage Fam.
2016 February ; 78(1): 7–25.
doi:10.1111/jomf.12253.
25. Avana BI, Razab SA, Kirkwoodc BR. An
epidemiological study of urban and rural children
in Pakistan: Examining the relationship between
delayed psychomotor development, low birth
weight and postnatal growth failure. Trans R Soc
Trop Med Hyg. 2014;109(3):189–96.
26. Yentur Doni N, Yildiz Zeyrek F, Simsek Z,
Gurses G, Sahin İ. Risk Factors and Relationship
Between Intestinal Parasites and the Growth
Retardation and Psychomotor Development Delays
of Children in Şanlıurfa, Turkey. Turkiye Parazitol
Derg. 2015;39(4):270–6.
27. Botelho ACG, Neri LV, da Silva MQF, de
Lima TT, Dos Santos KG, da Cunha RMA, et al.
Presumed congenital infection by Zika virus:
Findings on psychomotor development – a case
report. Rev Bras Saude Matern Infant.
2016;16:S39–44.
28. Benki-nugent S, Wamalwa D, Langat A, Tapia
K, Adhiambo J, Chebet D, et al. Comparison of
developmental milestone attainment in early
treated HIV-infected infants versus HIV-
unexposed infants : a prospective cohort study.
BMC Pediatr. 2017;30–6.
29. Polańska K, Jurewicz J, Hanke W. Smoking
and alcohol drinking during pregnancy as the risk
factors for poor child neurodevelopment - a review
of epidemiological studies. 2015;28(603946):419–
43.
30. Lehikoinen A, Ord M. Maternal drug or
alcohol abuse is associated with decreased head
size from mid-pregnancy to childhood. 2016;817–
22.
31. Akademija M, Fakultetas S. Ankstyvojo
amžiaus vaikų psichomotorinės raidos vertinimas
pirminės sveikatos priežiūros centruose. 2019;
32. Povilaitienė K. Neišnešiotų naujagimių
bendrųjų spontaninių judesių stebėjimo rezultatų
įtaka raidos prognozei. 2017;
33. Alkoholinį T, Sindromą V, Pokyčiai R, Kauno
A, Namuose K. Vaikų, turinčių alkoholinį vaisiaus
sindromą , raidos pokyčiai, augant kauno kūdikių
namuose. 2017;1–74.
34. Universitetas VP, Ir S, Katedra P. Smurto
tendencijos Lietuvos kaimo mokyklose ( Varėnos
r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos atvejis ).
2010. 1–68 p.
35. Radmilović G, Matijević V, Zavoreo I.
Comparison of psychomotor development
screening test and clinical assessment of
psychomotor development. 2016;55(4):600–6.
36. Bedford H, Walton S. Measures of Child
Development : A review. 2013;(June).
37. Learning E. Assessment Instruments for Young
Children Age 5. 2010;
38. Ballot DE, Ramdin T, Rakotsoane D, Agaba F,
Davies VA, Chirwa T, et al. Use of the Bayley
Scales of Infant and Toddler Development, Third
Edition, to Assess Developmental Outcome in
Infants and Young Children in an Urban Setting in
South Africa. Int Sch Res Not. 2017;2017:1–5.
39. Luttikhuizen dos Santos ES, de Kieviet JF,
Königs M, van Elburg RM, Oosterlaan J.
Predictive value of the Bayley Scales of Infant
Development on development of very
preterm/very low birth weight children: A meta-
analysis. Early Hum Dev. 2013;89(7):487–96.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
228
40. Lopez Boo F, Cubides Mateus M, Llonch
Sabatés A. Initial psychometric properties of the
Denver II in a sample from Northeast Brazil.
Infant Behav Dev [Internet]. 2020;58(August
2019):101391. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.infbeh.2019.101391
41. Rubio-Codina M, Araujo MC, Attanasio O,
Muñoz P, Grantham-McGregor S. Concurrent
validity and feasibility of short tests currently used
to measure early childhood development in large
scale studies. PLoS One. 2016;11(8):1–17.
42. Tavasoli A, Azimi P, Montazari A. Reliability
and validity of the peabody developmental motor
scales-second edition for assessing motor
development of low birth weight preterm infants.
Pediatr Neurol. 2014;51(4):522–6.
43. Sato T, Adachi M, Matsuo A, Zushi M, Goto
K, Hirose M, et al. A short form of gross motor
function measure for Fukuyama congenital
muscular dystrophy. Brain Dev. 2020;42(5):383–8.
44. With C, Palsy C. Reliability and
Responsiveness of the Children With Cerebral
Palsy. 2013;93(3):393–400.
45. Balčiūnaitienė J. Bendrųjų spontaninių judesių
ir diagnostinio vaikų raidos vertinimo testo
prognostinės vertės tyrimas. Lietuvos sveikatos
mokslų universitetas, Medicinos akademija,
Slaugos fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika.
Kaunas, 2019; 60 psl.