Nida Skamarakaitė-Stulpinė1, Greta Mitkutė1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Hundreds of years, pets have been not only humans’ best friends but also doctors. Animals started to be used in therapy because they tend to be free of prejudice when interacting with people. The companion animal lives with the patient and constantly provides support to the. In clinical practice, animal therapy is widely used in oncology. Animal visits bring joy to patients, strengthen emotional well – being and reduce stress. Animal therapy is also successfully used in rehabilitation: it facilitates the acquisition and development of skills required by a child in daily activities, encourages interaction with others, and reduces anxiety. Animal therapy also has a positive effect on human mental health. For example, the use of canine – assisted therapy in prisons – it was found that the majority of prisoners developed a high level of self – esteem and began to feel empathy for each other. However, human – raised animals can cause a variety of zoonoses – infectious diseases transmitted by animals. Some of the most common zoonoses in the world are echinococcosis, toxoplasmosis, lambliasis, and cat – scratch disease. People are usually infected with these zoonoses after a contact with dogs or cats. Echinococcosis affects liver, lungs, spleen, kidneys. Toxoplasmosis is especially dangerous for people who have weakened immunity and during pregnancy. Lambliasis causes severe diarrhea. Cat – scratch disease for patients causes a flu – like illness with painful regional limphadenopathy. In this publication, we will review the benefits and harms of animals to humans and their health, as well as possible prevention measures.
Keywords: animal – assisted therapy, canine – assisted therapy, oncology, rehabilitation, children, prisoners, zoonosis, echinococcosis, toxoplasmosis, lambliasis, cat – scratch disease, prevention.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-
209
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (15), p. 209-216
Animal-assisted therapy and zoonoses caused by them. Literature
review
Nida Skamarakaitė-Stulpinė
1
, Greta Mitkutė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Hundreds of years, pets have been not only humans’ best friends but also doctors. Animals started to be used in therapy
because they tend to be free of prejudice when interacting with people. The companion animal lives with the patient and
constantly provides support to the. In clinical practice, animal therapy is widely used in oncology. Animal visits bring
joy to patients, strengthen emotional well – being and reduce stress. Animal therapy is also successfully used in
rehabilitation: it facilitates the acquisition and development of skills required by a child in daily activities, encourages
interaction with others, and reduces anxiety. Animal therapy also has a positive effect on human mental health. For
example, the use of canine – assisted therapy in prisons – it was found that the majority of prisoners developed a high
level of self – esteem and began to feel empathy for each other. However, human – raised animals can cause a variety of
zoonoses – infectious diseases transmitted by animals. Some of the most common zoonoses in the world are
echinococcosis, toxoplasmosis, lambliasis, and cat - scratch disease. People are usually infected with these zoonoses
after a contact with dogs or cats. Echinococcosis affects liver, lungs, spleen, kidneys. Toxoplasmosis is especially
dangerous for people who have weakened immunity and during pregnancy. Lambliasis causes severe diarrhea. Cat –
scratch disease for patients causes a flu – like illness with painful regional limphadenopathy. In this publication, we will
review the benefits and harms of animals to humans and their health, as well as possible prevention measures.
Keywords: animal – assisted therapy, canine – assisted therapy, oncology, rehabilitation, children, prisoners, zoonosis,
echinococcosis, toxoplasmosis, lambliasis, cat – scratch disease, prevention.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-
210
Gyvūnų terapija ir jų sukeliamos zoonozės. Literatūros apžvalga
Nida Skamarakaitė-Stulpinė
1
, Greta Mitkutė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Santrauka
Jau šimtus metų augintiniai žmonėms yra ne tik geriausiais draugais, bet ir gydytojais. Terapijoje gyvūnai pradėti
naudoti, nes bendraudami su žmonėmis jie neturi išankstinio nusistatymo. Gyvūnas – kompanionas – gyvena su
pacientu ir nuolat teikia paramą žmogui. Klinikinėje praktikoje gyvūnų terapija plačiai taikoma onkologijoje. Gyvūnų
apsilankymai pacientams teikia džiaugsmą, stiprina emocinę savijautą ir mažina stresą. Taip pat gyvūnų terapija
sėkmingai taikoma reabilitacijoje: palengvina įgūdžių, reikalingų vaikui kasdienėje veikloje, įsisavinimą ir lavinimą,
skatina bendrauti su aplinkiniais ir mažina nerimą. Gyvūnų terapija naudinga ir psichinei žmogaus sveikatai.
Pavyzdžiui, kaniterapijos taikymas kalėjimuose - nustatyta, jog didžioji dalis kalinių išsiugdė aukštą savigarbos lygį,
pradėjo jausti vienas kitam empatiją. Tačiau žmonių auginami gyvūnai gali sukelti įvairias zoonozes – gyvūnų
perduodamas užkrečiamąsias ligas. Vienos labiausiai pasaulyje paplitusių zoonozių: echinokokozė, toksoplazmozė,
lambliozė ir katės įdrėskimo liga. Šiomis zoonozėmis žmonės dažniausiai užsikrečia po kontakto su šunimis ar katėmis.
Echinokokozė pažeidžia kepenis, plaučius, blužnį, inkstus. Toksoplazmozė ypač pavojinga asmenims, turintiems
nusilpusį imunitetą ir nėštumo metu. Lambliozė sukelia stiprų viduriavimą. Katės įdrėskimo liga pacientams sukelia į
gripą panašų susirgimą su skausminga regionine limfadenopatija. Šioje publikacijoje apžvelgsime gyvūnų teikiamą
naudą ir žalą žmogui ir jo sveikatai, bei galimas prevencijos priemones.
Raktiniai žodžiai: gyvūnų terapija, kaniterapija, onkologija, reabilitacija, vaikai, kaliniai, zoonozė, echinokokozė,
toksoplazmozė, lambliozė, katės įdrėskimo liga, profilaktika.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-
211
Įvadas
Yra gerai žinoma, jog jau tūkstančius metų žmonės
augina prijaukintus gyvūnus savo namuose. Per ilgą laiką
sukurtas stiprus abipusis žmogaus – gyvūno ryšys yra
pažįstamas kone kiekvienam. Augintiniai mums tapo ne
tik geriausiais draugais, kompanionais, bet ir
pagalbininkais bei gydytojais. Gyvūnų terapijos taikymas
norint pagerinti emocinę, socialinę bei fizinę žmogaus
būklę plačiai taikomas ir medicinoje . Tačiau kad ir kaip
mylėtume savo augintinius, vertėtų nepamiršti ir jų
keliamų pavojų mūsų sveikatai. Žmonių auginami
naminiai, fermos gyvūnai gali sukelti įvairias zoonozes –
sunkias užkrečiamąsias ligas, kurias gyvūnas perduoda
žmogui. Vienos labiausiai pasaulyje paplitusių zoonozių
yra echinokokozė, toksoplazmozė, lambliozė ir katės
įdrėskimo liga. Šioje publikacijoje apžvelgsime gyvūnų
teikiamą naudą ir žalą žmogui ir jo sveikatai, bei galimas
prevencijos priemones.
Gyvūnas – ir draugas, ir gydytojas, ir pagalbininkas
Jau kelis šimtmečius literatūroje yra aprašomas gyvūnų
panaudojimas terapiniais tikslais. Ne veltui gyvūnai
pradėti naudoti terapijoje – bendraudami su žmonėmis jie
neturi išankstinio nusistatymo. Gyvūnai, kurie yra
naudojami gydymo tikslais, natūraliai turi polinkį sukurti
ryšį su žmonėmis ir siekia prisirišimo bei bendravimo su
jais.
Augintinių arba gyvūnų terapija (AST – animal assisted
therapy) yra intervencija, turinti aiškų tikslą. Šie gyvūnai
ir jų prižiūrėtojai padeda užtikrinti paciento fizinį,
socialinį, emocinį funkcionavimą ir/ arba pažintines
funkcijas. Pavyzdžiui, šuo - aklojo vedlys dirba vienam
žmogui; terapijos šuo, kartu su savo prižiūrėtoju, padeda
kitiems žmonėms.
Gyvūnų terapija gali būti atliekama įvairių gyvūnų: šunų
(kaniterapija), kačių, arklių (hipoterapija), delfinų ar net
bičių (apiterapija). Yra kelios AST rūšys. Gyvūnas –
kompanionas – tas gyvūnas, kuris gyvena su pacientu. Jis
nuolat teikia paramą ir naudą žmogui. Pavyzdžiui, mažas
šunelis, kačiukas namuose ar net ponis, gyvenantis prie
namų esančioje fermoje. Visi šie gyvūnai gali sumažinti
mūsų kraujospūdį, padėti mums mankštintis, pagerinti
psichologinę savijautą, sumažinti diabeto ir širdies
priepuolio riziką ir palaikyti mums kompaniją. Augintinių
terapija yra labiau struktūruota ir turinti laiko apribojimus.
Apmokytą, ištestuotą ir sertifikuotą augintinį lydi jo
šeimininkas, apmokytas augintinių terapeutas, kuris bus
tarpininkas tarp gyvūno ir terapijos gavėjų. Šią terapijos
rūšį galima taikyti paciento namuose, ligoninėje, slaugos
namuose, ūkyje ar fermoje – bet kurioje vietoje, kur
žmonės ir gyvūnai gali būti kartu. Mažas šunelis,
pavyzdžiui, Čihuahua, gali gyventi kartu su savo
šeimininku globos namuose, teikdamas meilę ir draugystę
savo savininkui ir, tuo pačiu, dėmesį bei bendravimą
kitiems globos namų gyventojams.
Klinikinėje praktikoje gyvūnų, o, tiksliau, šunų terapija,
yra plačiai taikoma norint padėti vienai jautriausių
pacientų grupių – onkologiniams ligoniams. Gyvūnų
apsilankymai pacientams teikia džiaugsmą sunkiausiomis
jiems dienomis, stiprina socialinę ir emocinę savijautą ir
mažina stresą. Laukiantys chemoterapijos, išsigandę ir
pavargę žmonės stengiasi išlikti stiprūs. Tokiu metu
gyvūnų terapija yra ypač naudinga – kol laukia
chemoterapijos gali sumažinti stresą žaisdami su gyvūnu
ir pozityviau nusiteikti jų laukiantiems iššūkiams.
Teigiamą poveikį jaučia ne tik sergantieji, bet ir visas
klinikos personalas: slaugytojos, jų padėjėjos,
registratūros darbuotojos – bent kelias minutes gali
atsitraukti nuo sunkių darbų ir taip sumažinti stresą.
Taip pat gyvūnų terapija sėkmingai taikoma ir
reabilitacijoje. Amerikos ergoterapijos asociacija (AOTA)
nustatė, kad žmonių ir jų gyvūnų santykiai yra tokie
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-
212
svarbūs, kad augintinių priežiūra yra laikoma kasdienio
gyvenimo vertinimo priemone (IADL). AST, naudojama
kartu su ergoterapija, gali apimti kelias veiklos sritis:
skatinimą, ištaisymą/ atkūrimą, priežiūrą ar prevenciją.
Viena imliausių gyvūnų terapijai grupių yra vaikai. Jie iš
prigimties yra smalsūs, noriai domisi supančia aplinka ir
ieško naujovių. Vaikų ergoterapeutai teigia, jog gyvūnų
terapija yra būdas, palengvinantis įgūdžių, reikalingų
vaikui kasdienėje veikloje, įsisavinimą ir lavinimą
(savarankiškai naudotis kasdienio gyvenimo, švietimo,
darbo priemonėmis), skatina įsitraukti į žaidimus, aktyvų
laisvalaikį, bendrauti su aplinkiniais ir mažina nerimą.
Taip pat gyvūnų terapija gali padėti pacientui daugelyje
sričių: palengvinti motorines, jutimo, neuromuskulinės,
raumenų sistemos, kalbos funkcijas.
Įvairūs atlikti tyrimai įrodė gyvūnų terapijos teikiamą
fiziologinę, psichologinę ir socialinę naudą. Tačiau
gyvūnų terapijos teigiamas poveikis psichinei sveikatai
dar nėra pakankamai įvertintas. Vienas įdomesnių, AST
taikymo naudos pavyzdžių, yra gyvūnų (tiksliau šunų)
terapijos taikymas kalėjimuose. Apskritai mintis naudoti
gyvūnų terapiją kalėjimuose kelia dviprasmiškas mintis.
Visuomenė į kalėjimą žiūri kaip į vietą, kur kaltieji
siunčiami vykdyti bausmę ir apie terapinę naudą
svarstoma mažai. Sąlygos kalėjime yra skirtos bausmėms
ir neturėtų būti malonios. Tačiau JAV atliktame tyrime
įrodyta, jog bendravimas su gyvūnais būtų naudingas
visiems kaliniams, o ypač moterims, kurios vienaip ar
kitaip visą gyvenimą kentėjo, taip pat labai jauniems
kaliniams vyrams, kurių visas gyvenimas prieš akis.
Nagrinėdami gyvūnų terapijos programą JAV moterų
kalėjimuose, mokslininkai nustatė, kad kalinių moterų
įtraukimas į kasdienį bendravimą su augintiniais (ypač
šunimis) davė teigiamų rezultatų. Didžioji dalis kalinių
išsiugdė aukštą savigarbos lygį, nes atrado abipusį ryšį su
gyvūnu, pradėjo jausti vienas kitam empatiją. Taip pat
pastebėta, kad tarp kalinių sumažėjo antisocialinis elgesys
– taikydamos lytėjimo terapiją ir artumą su gyvūnais
kalinės pradėjo daugiau bendrauti ir draugiškiau elgtis su
kitomis kalinėmis.
Gyvūnų keliama grėsmė mūsų sveikatai
Nors gyvūnų teikiama nauda mums yra akivaizdi, vertėtų
nepamiršti ir apie jų keliamą pavojų mūsų sveikatai. Šioje
dalyje trumpai apžvelgsiu 4 pagrindines ligas, kuriomis
galime užsikrėsti nuo savo augintinių: echinokokozę,
toksoplazmozę, lambliozę ir katės įdrėskimo ligą.
Echinokokozė
Žmonėms echinokokozę (hidatidinę ligą) sukelia
užsikrėtimas Echinococcus granulosus lervų formomis
(metacetodais), esančiomis mėsėdžių plonojoje žarnoje.
Ši liga laikoma viena geografiškai labiausiai paplitusių
zoonozių pasaulyje, o ypač Vidurinių Rytų arabų šalyse,
Kinijoje, Indijoje, Rytų Europoje, Australijoje, Naujosios
Zelandijoje ir Lotynų Amerikos šalyse.
Viename Kinijos mokslininkų atliktame tyrime buvo
ištirtos 58 Xinjiango ligoninės ir surinktas didelis kiekis
klinikinių duomenų apie echinokokozę: 21 560 klinikinių
atvejų atvejų, iš kurių 10 706 buvo vyrai (49,7%) ir 10
854 moterys (50,3%), o iš šių atvejų net 6209 (28,8 proc.)
buvo jaunesni nei 3 metų pacientai. 45 (0,2 proc.)
atvejuose cistos buvo smegenyse (9).
Yra žinoma, jog mėsėdžiai (pavyzdžiui, šuo) yra
pagrindiniai Echinococcus granulosus šeimininkai, o
žolėdžiai (pavyzdžiui avys) – tarpiniai šeimininkai (9,10).
Žmonės yra atsitiktiniai echinokoko šeimininkai.
Užsikrėtimo echinokokoze rizikos veiksniai yra keli:
vaikų ar suaugusiųjų kontaktas su šunimis, vandens,
daržovių ar maisto, užteršto echinokoko kiaušiniais,
prarijimas. Tačiau yra nustatyta, jog dažniausiai
echinokokoze užsikrečiama po kontakto su užsikrėtusiu
šunimi.
Dažniausiai ši liga pažeidžia kepenis, plaučius, rečiau
blužnį, inkstus, o ypač retai kasą ir smegenis. Echinokoko
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-
213
sukeltas hidatidines cistas galima pastebėti bet kuriame
organe, tačiau dažniausiai pasitaiko kepenų (50–77%) ir
plaučių (15–47%), blužnies (0,5–8%) ir inkstų (2% - 4%)
Toksoplazmozė
Toksoplazmozė yra liga, kurią sukelia viduląstelinis
parazitinis pirmuonis Toxoplasma gondii. Šia zoonoze yra
užsikrėtę maždaug 1/3 pasaulio gyventojų.
Dauguma šiltakraujų gyvūnų (taip pat ir žmonės), kurie
yra tarpiniai šeimininkai, gali būti toksoplazmos cistų
šaltiniai. Vieninteliai žinomi galutiniai T. gondii
šeimininkai yra šeimos Felidae nariai (naminės katės ir jų
artimieji). Katės išmatose gali išsiskirti neporinės
oocistos, kurios 1 – 5 dienas produkuoja sporas aplinkoje
ir tampa užkrečiamos. T. gondii patenka į tarpinio
šeimininko (žmogaus) kūną keliais pagrindiniais būdais,
įskaitant: vertikalųjį pernešimą, cistomis užterštą maistą ir
vandenį, žalią arba nepakankamai virtą mėsą, kurioje yra
gyvybingų toksoplazmos oocistų, organų transplantaciją ir
kraujo perpylimą. Ji yra ypač kliniškai reikšminga
asmenims, turintiems nusilpusį imunitetą (dėl vėžio,
AIDS, organų transplantacijos) ir nėštumo metu, nes
vertikalus perdavimo būdu gali pasireikšti kaip įgimta
toksoplazmozė naujagimiui ir sukelti rimtų pasekmių.
Toksoplazmozė gali sukelti rimtus smegenų ir akių
pažeidimus, tokius kaip: glaukoma, chorioretinitas,
tinklainės atsiskyrimas, smegenų abscesas ir encefalitas.
Taip pat, nustatytas smegenų toksoplazmozės ryšys su
neurodegeneraciniais sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija,
epilepsija ir bipolinis sutrikimas. Lėtinė toksoplazmozė
yra stipriai susijusi su autoimuninėmis ligomis. Be to,
atsižvelgiant į nėštumo dydį, įgimta toksoplazmozė gali
sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų židininiai
pažeidimai, hidrocefalija, mikrocefalija, kurtumas ir
protinis atsilikimas.
Lambliozė
Kita liga, apie kurią turėtume pagalvoti, prieš turėdami
kontaktą su gyvūnėliais, yra lambliozė (giardiazė). Ją
sukelia pirmuonis Giardia lamblia, kuris yra vienas iš
pagrindinių žarnyno parazitų, sukeliančių viduriavimą.
Apskaičiuota, kad kasmet lamblioze užsikrečia 280
milijonų žmonių.
2009 metais Kubos mokslininkai atliko nacionalinį tyrimą
ir nustatė bendrą Giardia paplitimą tarp žmonių, kuris
buvo 6.02 %. Tačiau didesnis paplitimas nustatytas vaikų
tarpe, lankančių dienos priežiūros centrus, pradines
mokyklas. Taip pat, remiantis ligoninėse atliktais
tyrimais, lambliozė buvo dažna vaikų hospitalizacijos
priežastis.
Giardia šeimininkų spektras yra labai įvairus: žuvys,
paukščiai, žinduoliai ir žmonės. Šis parazitas yra
dažniausiai aptinkamas vidinis šunų ir žmonių parazitas
Šiaurės Amerikoje, Meksikoje ir Italijoje. Giardijos
gyvenimo ciklas susideda iš dviejų etapų: trofozoito ir
cistos. Gyvūnų lambliozė perduodama nurijus maistą ar
vandenį, užterštą gyvybingomis cistomis. Užsikrėtimas
Giardia šunims, ypač šuniukams, yra kliniškai svarbi dėl
didelio paplitimo ir dėl keliamo zoonozės pavojaus.
Žmogus gali užsikrėsti lamblioze prarijęs lamblijos
cistomis užterštą vandenį, maistą arba kontaktuojant su
užsikrėtusiu žmogumi ar gyvūnu.
Australijoje atliktame tyrime buvo nustatyti pagrindiniai
užsikrėtimo lamblioze rizikos veiksniai: jaunesni nei 5
metų amžiaus vaikai, šeimos nario, kuriam buvo
diagnozuota virškinimo trakto liga, buvimas ir kontaktas
su fermos, namų ar laukiniais gyvūnais.
Lambliozė gali pasireikšti daugybe nemalonių klinikinių
simptomų: ūmiu arba lėtiniu viduriavimu, dirgliosios
žarnos sindromu, pilvo skausmu, vėmimu, sumažėjusiu
apetitu, svorio kritimu ir reaktyviuoju artritu.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-
214
Katės įdrėskimo liga
Dar viena liga, kelianti grėsmę mūsų sveikatai, yra katės
įdrėskimo liga (CSD). Ją sukelia fakultatyvinės
tarpląstelinės gramneigiamos lazdelės Bartonella, kurios
užkrečia eritrocitus ar endotelio ląsteles. Jos randamos
katėse ir blusose, o žmonės užkrečiami įkandus ar įbrėžus
katėms, dažniausiai kačiukams. Ši liga yra paplitusi
visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad JAV per metus
atsiranda 22 000 naujų CSD atvejų, o Nyderlanduose –
2000 atvejų per metus.
Katės yra pagrindinis Bartonella henselae rezervuaras.
Kačių blusos Ctenocephalides felis yra atsakingos už
ligos plitimą tarp kačių ir galiausiai žmonių. Be to, erkių
įkandimai gali perduoti B. henselae žmonėms. Katės
įdrėskimo liga žmogui perduodama įkandus ar įfrėkus
užsikrėtusiai katei ar kačiukui. Nustatyta, kad katės blusos
vaidina svarbų vaidmenį perduodant ligą per užkrėstas
blusų išmatas įdrėskimo metu. Atlikti tyrimai taip pat
parodė ryšį tarp B. henselae bakteriemijos katėse su CSD
žmonėms (dėl kačių įdrėskimų).
Paprastai 3–10 dienų po užsikrėtimo pacientui atsiranda
neniežinti papulė ar pustulė įdrėskimo vietoje, kuri
išnyksta be randų susidarymo. Po kelių dienų ar savaičių
pacientams išsivysto lengva ar vidutinio sunkumo į gripą
panaši liga, kartu su skausminga regionine
limfadenopatija, kuri gali išlikti ištisus mėnesius ar metus.
Vienpusis limfadenitas dažniausiai pasireiškia
epitrochleariniuose, pažastų ar gimdos kaklelio
limfmazgiuose. Nustatyta, kad jaunesnėms nei 15 metų
pacientėms dažniau pasireiškė gimdos kaklelio
adenopatija, o vyresniems nei 15 metų pacientams,
dažniau pasireiškė kirkšnies ir pažastų adenopatija.
Pacientams taip pat pasireiškia sisteminės infekcijos
požymiai: karščiavimas, šaltkrėtis, bendras negalavimas,
anoreksija, galvos skausmai, pykinimas ir vėmimas. Gali
atsirasti odos reakcijų, tokių kaip makulopapulinis
bėrimas ir mazginė eritema. Taip pat akių pažeidimai (5 –
10 % atvejų): folikulinis konjunktyvitas ir neuroretinitas.
2 – 3 % atvejų pasireiškia Parinaud okuloglandulinis
sindromas: lėtinis karščiavimas, regioninė limfadenopatija
ir folikulinis konjunktyvitas.
ŽIV infekuotiems pacientams pasireiškia baciliarinė
angiomatozė – retas kraujagyslių proliferacinis
pažeidimas, galintis paveikti odą, kaulus ir smegenis.
Pacientams, kurių imunitetas yra nusilpęs, gali pasireikšti
bakteriemiją, pakitusi psichinė būklė, demencija,
endokarditas, aseptinis menginitas, kepenų ir blužnies
abscesai, pneumonija ir pleuros efuzija, raumenų ir
skeleto apraiškos, osteomielitas ir paravertebraliniai
abscesai.
Kaip apsisaugoti
Vis daugiau žmonių auginant naminius gyvūnėlius,
sukuriant glaudų ryšį su jais ir artimai kontaktuojant
reikėtų nepamiršti, kad didėja ir rizika užsikrėsti
įvairiomis zoonozėmis. Nėra vieno veiksmingo būdo
galinčio išnaikinti visas ligas, kuriomis žmonės gali
užsikrėsti nuo gyvūnų. Todėl labai svarbu tinkamos ir
laiku taikomos prevencijos priemonės, galinčios
reikšmingai sumažinti tikimybę žmonėms užsikrėsti.
Užsikrėtę gyvūnai turėtų būti gydomi laikantis higienos
normų, kad būtų išvengta užkrato plitimo iš gyvūno
žmogui.
Svarbu užkirsti kelią užkrato perdavimui žmonėms.
Pavyzdžiui, žmonės turėtų saugiai rinkti ir higieniškai
šalinti gyvūnėlių išmatas.
Vertėtų nepamiršti asmens rankų higienos: plauti rankas
po kiekvieno sąlyčio su dirvožemiu (po darbo darže, sode,
vaikams – po žaidimo smėlio dėžėse) ar žaidimo su
augintiniais ar kitais gyvūnais.
Kadangi daugelio zoonozių užsikrėtimo rizikos grupėms
priklauso vaikai, reikia nepamiršti jų mokymo svarbos.
Vaikus reikėtų supažindinti su asmens higienos
taisyklėmis (dažnu rankų plovimu) ir pavojais, kurie jų
gali laukti, jei valgys smėlį ar kitą purvą. Tėvai turėtų
pasirūpinti ir saugia vaikų žaidimų aplinka: vaikų smėlio
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-
215
dėžės turėtų būti dengiamos, norint išvengti jų užkrėtimo
parazitais. Kiti žmonės taip pat turėtų prisidėti prie vaikų
apsaugojimo: pavyzdžiui, augintinius vedžioti toliau nuo
vaikų žaidimų aikštelių, smėlio dėžių.
Visuomenę, o ypatingai augintinių šeimininkus, reikėtų
šviesti apie galimus užsikrėtimo zoonozėmis kelius ir
supažindinti juos su tuo, kaip galima to išvengti.
Zoonozėms nėra skiriama pakankamai dėmesio ir dažnai
sveikatos priežiūros specialistai net nesusimąsto, jog
pacientas, turintis neaiškią diagnoze, gali sirgti gyvūnų
platinama liga. Todėl labai svarbu, išsiaiškinti pilną
paciento anamnezę, su visais galimais kontaktais
(gyvūnais, nešvariu dirvožemiu) ir nepamiršti gyvūnų
platinamų ligų rizikos.
Kuo labiau apie gyvūnų platinamas ligas ir prevencijos
būdus informuoti būsime, tuo geriau galėsime apsaugoti
save ir kitus.
Apibendrinimas
Nekyla abejonių, jog šiais laikais gyvūnai žmogui tapo ne
tik augintiniais, geriausiais draugais, kompanionais, bet ir
pagalbininkais bei gydytojais. Tačiau turint artimą ryšį su
gyvūnu reikėtų nepamiršti gyvūnų perduodamų ligų
žmogui, galinčių neigiamai paveikti mūsų sveikatą ir
sukelti įvairias sunkias komplikacijas. Tačiau visa tai yra
išvengiama. Teisingai taikydami tinkamas prevencijos
priemones galime užkirsti kelią užsikrėtimui zoonozėmis
ir be baimių džiaugtis savo augintinių draugija. Gyvūnėlių
gydymas, laikantis higienos normų, saugus augintinių
išmatų šalinimas, tinkama asmens rankų higiena, vaikų
žaidimų aikštelių apsauga bei visuomenės švietimas apie
zoonozių keliamą pavojų ir jų prevencijos priemones gali
mums padėti visiškai sustabdyti zoonozių plitimą ir leisti
džiaugtis gyvūnų teikiama nauda bei draugyste.
Literatūros šaltiniai
1. Andreasen G, Stella T, Wilkison M, Szczech
Moser C, Hoelzel A, Hendricks L. Animal-
assisted therapy and occupational therapy. J
Occup Ther Sch Early Interv [Internet].
2017;10(1):1–17. Available from:
http://dx.doi.org/10.1080/19411243.2017.128751
9
2. Geylis M, Rosen GB, Danino D, Schreiber R,
Hassan D, Nalbandyan K, et al. Hodgkin’s
lymphoma, nephrotic syndrome, and
echinococcosis cysts: an unusual association and
literature review. Pediatr Hematol Oncol
[Internet]. 2019;36(1):40–5. Available from:
https://doi.org/10.1080/08880018.2019.1571541
3. Foroutan M, Dalvand S, Daryani A, Ahmadpour
E, Majidiani H, Khademvatan S, et al. Rolling up
the pieces of a puzzle: A systematic review and
meta-analysis of the prevalence of toxoplasmosis
in Iran. Alexandria J Med [Internet].
2018;54(3):189–96. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ajme.2017.06.003
4. Zajaczkowski P, Mazumdar S, Conaty S, Ellis JT,
Fletcher-Lartey SM. Epidemiology and associated
risk factors of giardiasis in a peri-urban setting in
New South Wales Australia. Epidemiol Infect.
2019;147.
5. Barros S, de Andrade GC, Cavalcanti C,
Nascimento H. Cat Scratch Disease: Not a Benign
Condition. Ocul Immunol Inflamm [Internet].
2018;26(7):1115–22. Available from:
https://doi.org/10.1080/09273948.2017.1327077
6. Anger WH, Akins S. Pet Therapy. J Consum
Health Internet. 2014;18(4):396–400.
7. Bulger J. A Patient’s Best Friend: Bringing pet
therapy to cancer centers. Oncol Issues.
2019;34(3):74–5.
8. Thomas R, Matusitz J. Pet therapy in correctional
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-
216
institutions: A perspective from relational-cultural
theory. J Evidence-Informed Soc Work.
2016;13(2):228–35.
9. Luo K, Luo DH, Zhang TR, Wen H. Primary
intracranial and spinal hydatidosis: A
retrospective study of 21 cases. Pathog Glob
Health. 2013;107(2):47–51.
10. Soin P, Sharma P, Kochar PS. Pancreatic
echinococcosis. Baylor Univ Med Cent Proc
[Internet]. 2019;32(1):85–7. Available from:
https://doi.org/10.1080/08998280.2018.1512359
11. Rajapakse S, Weeratunga P, Rodrigo C, de Silva
NL, Fernando SD. Prophylaxis of human
toxoplasmosis: a systematic review. Pathog Glob
Health [Internet]. 2017;111(7):333–42. Available
from:
http://doi.org/10.1080/20477724.2017.1370528
12. Lopes AP, Granada S, Oliveira AC, Brancal H,
Dubey JP, Cardoso L, et al. Toxoplasmosis in
dogs: First report of toxoplasma gondii infection
in any animal species in angola. Pathog Glob
Health. 2014;108(7):339–440.
13. Lapinskas PJ, Ben-Harari RR. Perspective on
current and emerging drugs in the treatment of
acute and chronic toxoplasmosis. Postgrad Med
[Internet]. 2019;131(8):589–96. Available from:
https://doi.org/10.1080/00325481.2019.1655258
14. Escobedo AA, Almirall P, Ávila I, Salazar Y,
Alfonso M. Care-seeking behaviour and
diagnostic processes for symptomatic giardiasis in
children attending an academic paediatric
hospital. Pathog Glob Health. 2014;108(6):271–8.
15. Yang D, Zhang Q, Zhang L, Dong H, Jing Z, Li
Z, et al. Prevalence and risk factors of Giardia
doudenalis in dogs from China. Int J Environ
Health Res [Internet]. 2015;25(2):207–13.
Available from:
http://dx.doi.org/10.1080/09603123.2014.915021
16. Adam EA, Yoder JS, Gould LH, Hlavsa MC,
Gargano JW. Giardiasis outbreaks in the United
States, 1971-2011. Epidemiol Infect.
2016;144(13):2790–801.
17. Biancardi AL, Curi ALL. Cat-scratch disease.
Ocul Immunol Inflamm. 2014;22(2):148–54.