https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.9
Principles of antiplatelet therapy after percutaneous coronary
intervention and ongoing management in primary health care
Auksė Grėbliūnaitė
1
, Ema Adomavičiūtė
1
, Rasa Ordienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Cardiology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Ischemic heart disease remains a leading cause of morbidity and mortality worldwide and
percutaneous coronary intervention (PCI) is a major revascularization strategy that reduces ischemic events.
After PCI dual antiplatelet therapy (DAPT) is essential to prevent stent thrombosis and recurrent myocardial
infarction.
Aim: to review principles of antiplatelet therapy after PCI and key aspects of follow-up in primary care.
Methods. A literature review was conducted in PubMed and Google Scholar using the keywords “dual
antiplatelet therapy,” “percutaneous coronary intervention,” “primary health care,” and “adverse drug
effects.” The search was limited to publications from 2015 to 2025 and included 42 scientific articles,
comprising randomized controlled trials, prospective and retrospective cohort studies, meta-analyses, and
international clinical guidelines.
Results. Standard DAPT duration is 12 months after acute coronary syndrome and 6 months after elective
PCI for chronic coronary syndrome. In patients at high bleeding risk shortened DAPT (1-3 months)
followed by P2Y12 inhibitor monotherapy may be considered but should be used cautiously after acute
coronary syndrome. When ischemic risk is high and therapy is well tolerated DAPT may be extended for
≥12 months. Primary care should ensure treatment continuity, monitor bleeding, recognize adverse effects
and manage drug interactions.
Conclusions. Individualized antiplatelet therapy after PCI is needed to balance prevention of ischemic
events and bleeding risk. Ongoing monitoring and patient education in primary health care are key elements
for long-term treatment success.
Keywords: dual antiplatelet therapy, percutaneous coronary intervention, primary health care, adverse drug
effects.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (1), p. 86-96, https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.9
86
Antitrombocitinės terapijos skyrimo principai po perkutaninės
vainikinių arterijų intervencijos ir tolesnė priežiūra pirminėje
sveikatos grandyje
Auksė Grėbliūnaitė
1
, Ema Adomavičiūtė
1
, Rasa Ordienė
2
1
Lietuvos sveikatos moksl universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos moksl universitetas, Medicinos akademija, Kardiologijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Išeminė širdies liga išlieka viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje, o
perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (PVAI) – yra pagrindinė revaskulizacijos priemonė, leidžianti
sumažinti išeminių įvykių riziką. Po PVAI – labai svarbi dviguba antitrombocitinė terapija (DAT) – siekiant
išvengti stento trombozės ir pakartotinių miokardo infarktų.
Tyrimo tikslas: apžvelgti antitrombocitinės terapijos skyrimo principus po PVAI ir aptarti paciento
priežiūros ypatumus pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.
Metodai. Literatūros analizė atlikta naudojant PubMed ir Google Scholar duomenų bazes, naudojant
raktažodžius „dviguba antitrombocitinė terapija“, „perkutaninė vainikinių arterijų intervencija“, „pirminė
sveikatos priežiūra“ ir „vaistų nepageidaujami poveikiai“. Paieška apribota 2015 – 2025 m., įtraukiant
atsitiktinių imčių tyrimus, prospektyvias ir retrospektyvias kohortas, metaanalizes bei tarptautines gaires.
Rezultatai. Po PVAI – standartinė DAT trukmė yra: 12 mėn. po ūminio vainikinių arterijų sindromo ir 6
mėn. po planinės intervencijos dėl lėtinio vainikinių arterijų sindromo. Didelės kraujavimo rizikos
pacientams gali būti svarstoma trumpesnė (1–3 mėn.) DAT su perėjimu prie P2Y12 inhibitoriaus
monoterapijos, tačiau ūminio vainikinių arterijų sindromo (ŪVAS) pacientams ši strategija taikoma
atsargiai. Esant didelei išeminių įvykių rizikai ir gerai toleruojant gydymą, DAT gali būti pratęsta ≥12 mėn.
Pirminės sveikatos priežiūros grandies vaidmuo yra užtikrinti gydymo tęstinumą, stebėti kraujavimo
požymius, atpažinti nepageidaujamus poveikius ir valdyti vaistų sąveikas.
Išvados. Individualizuota antitrombocitinė terapija po PVAI yra būtina siekiant optimizuoti išeminių įvykių
prevenciją ir minimalizuoti kraujavimo riziką. Nuolatinė paciento stebėsena ir edukacija pirminėje
sveikatos priežiūros grandyje yra esminiai elementai ilgalaikės terapijos sėkmei.
Raktažodžiai: dviguba antitrombocitinė terapija, perkutaninė vainikinių arterijų intervencija, pirminė
sveikatos priežiūra, vaistų nepageidaujami poveikiai.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
87
1. Įvadas
Išeminė širdies liga (IŠL) išlieka viena
pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių
visame pasaulyje [1]. PSO duomenimis IŠL
sudaro maždaug 13 % visų mirčių [2].
Perkutaninė vainikinių arterijų intervencija
(PVAI) yra pagrindinė revaskulizacijos
priemonė, leidžianti greitai atkurti vainikinių
arterijų spindį ir sumažinti išeminių įvykių riziką,
ypač ūminių būklių metu [3].
Po sėkmingos revaskulizacijos vis daugiau
dėmesio yra skiriama po procedūros taikomam
optimaliam antitrombocitiniam gydymui,
siekiant sumažinti pakartotinių išeminių įvykių ir
stento trombozės riziką [1]. Įprastai po PVAI, 6 –
12 mėnesiams, paskiriama dviguba
antitrombocitinė terapija, derinant aspiriną su
P2Y12 inhibitoriumi (klopidogreliu, tikagreloru
ar prasugreliu). Tačiau dėl optimalios gydymo
trukmės literatūroje yra nuolat diskutuojama –
vieni autoriai teigia, kad dėl didelės pakartotinės
išemijos rizikos antitrombocitinė terapija turėtų
būti vartojama kuo ilgiau. Kiti pabrėžia, kad toks
gydymas neišvengiamai didina kraujavimo
tikimybę. Dėl šios priežasties nuolat atliekami
tyrimai dėl gydymo trukmės ir individualizavimo
galimybių įvairiems pacientams, siekiant
nustatyti tinkamiausią trukmę ir užtikrinti
didžiausią klinikinę naudą [4].
Po PVAI, paskyrus dvigubą antitrombocitinę
terapiją (DAT), svarbu ir tolimesnė nuosekli
stebėsena ir gydymo tęstinumas pirminėje
sveikatos priežiūros grandyje. Atliktų tyrimų
duomenys rodo, jog paskyrus antitrombocitinį
gydymą 1–as iš 10–ies pacientų savavališkai jį
nutraukia nesulaukę numatyto termino [5].
Atsižvelgiant į tai, pirminė sveikatos priežiūros
grandis susiduria su nuolatiniu iššūkiu
užtikrinant paciento motyvaciją, tinkamą
gydymo kontrolę ir gydymo korekciją numatytu
metu.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed
duomenų bazėje ir specializuotoje informacijos
paieškos sistemoje Google Scholar, naudojant
raktažodžius ir jų kombinacijas anglų kalba:
„dviguba antitrombocitinė terapija“,
„perkutaninė vainikinių arterijų intervencija“,
„pirminė sveikatos priežiūra“ ir „vaistų
nepageidaujami poveikiai“. Paieška apribota
2015 – 2025 m. laikotarpiu, įtraukiant straipsnius
anglų kalba. Pirmenybė teikta atsitiktinių imčių
kontroliuojamiems tyrimams, prospektyviniams
ir retrospektyviniams kohortiniams tyrimams,
metaanalizėms bei tarptautinėms gairėms.
Išanalizuotos 42 mokslinės publikacijos.
3. Tyrimo rezultatai
3.1 Antitrombocitinės terapijos skyrimo
principai
Po perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos
(PVAI) antitrombocitinė terapija yra reikalinga,
norint išvengti stento trombozės ar pakartotinių
išeminių širdies įvykių. Stento trombozė po
PVAI yra reta, tačiau kliniškai reikšminga
komplikacija, galinti sukelti miokardo infarktą ar
net staigią širdinę mirtį. Viename
prospektyviniame tyrime, kuriame stebėti 9727
pacientai po PVAI, rasta, kad stento trombozė
pasireiškė 1% pacientų per 1 metų laikotarpį.
Dauguma pacientų vartojo rekomenduojamą
dvigubą antitrombocitinę terapiją (DAT) –
daugiau kaip 95% išrašant iš ligoninės ir apie
84% po metų, tačiau stento trombozės atvejų vis
tiek pasitaikė. Didžiausia rizika rasta
pirmosiomis dienomis po procedūros, tačiau
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
88
pasitaikė ir labai vėlyvos stento trombozės atvejų
(po > 1 metų) [6].
Nors dviguba antitrombocitinė terapija
veiksmingai mažina išeminių įvykių riziką,
tačiau kartu didina ir kraujavimų tikimybę, iš
kurių sunkiausia komplikacija – intracerebrinė
hemoragija. Ši komplikacija per metus
pasireiškia maždaug 0,3 – 0,6% pacientų,
vartojančių antitrombocitinius preparatus, bet jos
mirštamumas išlieka didelis – iki 60% [7]. Tokie
rezultatai rodo, kad padidėjusi kraujavimo rizika
gali lemti gydymo nutraukimą arba pabloginti
paciento klinikinę būklę, todėl ypač svarbu
atidžiai įvertinti kraujavimo riziką ir pritaikyti
terapijos intensyvumą.
3.1.1. Dvigubos antitrombocitinės terapijos
gairės
Dabartinės klinikinės gairės rekomenduoja
dvigubą antitrombocitinę terapiją, derinant
aspiriną su P2Y12 inhibitoriumi (tikagreloru arba
prasugreliu) – 12 mėnesių laikotarpiui po ūminio
vainikinių arterijų sindromo (ŪVAS), tiek
miokardo infarkto su ST segmento pakilimu
(STEMI), tiek infarkto be ST segmento pakilimo
(NSTEMI) atvejais. Tačiau pacientams, ser-
gantiems NSTEMI ir turintiems didelę arba labai
didelę kraujavimo riziką, gali būti svarstomas
trumpesnis 6 mėn. DAT laikotarpis [8].
Po PVAI pacientams, sergantiems lėtiniu
vainikinių arterijų sindromu (LVAS),
rekomenduojama DAT trukmė yra 6 mėnesiai.
Vis dėlto gairėse taip pat numatoma galimybė
terapiją sutrumpinti iki bent 1 mėnesio arba
pratęsti iki ≥ 12 mėnesių, priklausomai nuo
individualios išeminių įvykių ir kraujavimo
rizikos [8,9].
3.1.2. P2Y12 inhibitorių pasirinkimas
Svarbus aspektas, glaudžiai susijęs su DAT
individualizavimu, yra konkretaus P2Y12
inhibitoriaus pasirinkimas. Skirtingi inhibitoriai
pasižymi nevienodu efektyvumu ir kraujavimo
rizika, todėl renkantis vaistą reikia atsižvelgti į
paciento klinikinę būklę ir rizikos profilį.
Pacientams po ūminio vainikinių arterijų
sindromo (ŪVAS) dažniausiai rekomenduojama
DAT su stipresniais P2Y12 inhibitoriais
(tikagreloru arba prasugreliu), kurie pasižymi
greitesniu, stipresniu ir mažiau kintančiu
trombocitų inhibicijos poveikiu, kas lemia
mažesnę išeminių įvykių riziką palyginti su
klopidogreliu. Šios rekomendacijos nauda
patvirtinta didelio masto atsitiktinių imčių
tyrimuose: PLATO ir PEGASUS-TIMI 54
[9,10]. Priešingai nei ŪVAS atvejais, pacientams
su lėtine vainikinių arterijų liga, prasugrelio ar
tikagreloro vartojimas dar nėra įrodytas kaip
naudingesnis, todėl šioje situacijoje dažniausiai
pasirenkamas klopidogrelis. Tai įrodo ir
ALPHEUS tyrimas (tirta 1910 pacientų) –
atliekant planinę PVAI pacientams su LVAS,
tikagreloras, palyginti su klopidogreliu,
nesumažino su procedūra susijusio miokardo
pažeidimo ar išeminių įvykių dažnio, tačiau buvo
siejamas su didesne gyvybei nepavojingų
kraujavimų rizika [11]. Tikagreloro klinikinę
naudą taip pat įrodo ir 2023 m. atlikta
metaanalizė, kuri įtraukė 16 atsitiktinių imčių
tyrimų su 3676 ŪVAS sergančiais pacientais po
PVAI, parodė, kad tikagreloras, palyginti su
klopidogreliu, reikšmingai pagerino koronarinės
mikrocirkuliacijos funkciją – sumažino
mikrovaskulinį pasipriešinimą, padidino
kraujotakos rezervą ir pagerino miokardo
perfuziją [12]. Renkantis tarp tikagreloro ir
klopidogrelio, svarbu įvertinti ne tik išeminių
įvykių mažinimo efektyvumą, bet ir kraujavimo
riziką. Tyrimo, atlikto remiantis dviejų didelių
tarptautinių stebėjimo registrų (RENAMI ir
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
89
BleeMACS) duomenimis, rezultatai parodė, kad
vartojant tikagrelorą, palyginti su klopidogreliu,
reikšmingai didesnės didžiųjų kraujavimų rizikos
nenustatyta net ir vyresnio amžiaus pacientams
[13]. Vis dėlto pacientams, vartojantiems
geriamuosius antikoaguliantus, ypač sergantiems
prieširdžių virpėjimu, dėl padidėjusios
kraujavimo rizikos kai reikalinga triguba
antikoaguliacinė terapija, dažniau rekomen-
duojamas klopidogrelis [9].
Taigi, P2Y12 inhibitoriaus pasirinkimas turėtų
būti individualizuojamas pagal paciento
klinikinę situaciją ir rizikos profilį, nes
galingesni inhibitoriai (tikagreloras, prasugrelis)
teikia daugiau naudos ŪVAS atvejais, o lėtinės
vainikinių arterijų ligos ar padidėjusios
kraujavimo rizikos situacijose dažniau
tinkamesnis klopidogrelis.
3.1.3. Terapijos trukmė ir monoterapija
Atsižvelgiant į būtinybę derinti antitrombocitinės
terapijos efektyvumą su kraujavimo rizikos
valdymu, pastaraisiais metais atlikta daug
tyrimų, kurie siekė įvertinti trumpesnės DAT
trukmės ar P2Y12 monoterapijos saugumą ir
veiksmingumą.
TWILIGHT tyrime (2019 m., 7119 pacientų po
PVAI, iš jų dauguma sergantys ŪVAS) nustatyta,
kad po 3 mėnesių standartinės DAT (tikagreloras
ir aspirinas) pereinant prie tikagreloro
monoterapijos, reikšmingai sumažėjo
kraujavimų dažnis, o išeminių įvykių dažnis
nepadidėjo [14]. Panašius rezultatus gavo
ir TICO tyrimas (2020 m., 3056 ŪVAS
pacientai) – po 3 mėnesių DAT pereinant prie
tikagreloro monoterapijos, per vienerius metus
reikšmingai sumažėjo nepageidaujamų
kardiovaskulinių ir kraujavimo įvykių dažnis,
palyginti su įprasta 12 mėnesių trukmės DAT
schema (3,9% prieš 5,9%) [15]. SMART-
CHOICE tyrime (2019 m., 2993 pacientai po
PVAI) nustatyta, kad po 3 mėnesių DAT,
pereinant prie P2Y12 monoterapijos (daugiausia
klopidogrelio) reikšmingai sumažėjo kraujavimų
dažnis, o išeminių įvykių dažnis nesiskyrė nuo
įprastos 12 mėn. DAT [16].
Atsižvelgiant į tai, kad 3 mėnesių DAT, pereinant
prie P2Y12 monoterapijos, pasirodė esanti saugi
ir efektyvi ŪVAS populiacijoje, vėlesni tyrimai
ėmė nagrinėti dar labiau sutrumpintos – 1
mėnesio – DAT galimybes. Atliktas STOPDAPT-
2 tyrimas, kuriame tirti pacientai po PVAI,
daugiausiai sergantys LVAS, parodė,
kad vartojant 1 mėn. DAT, po kurios tęsiama
klopidogrelio monoterapija, buvo pakankamai
saugi ir ne prastesnė už 12 mėn. DAT pagal
išeminių ir kraujavimo įvykių vertinimą [17]. Vis
dėlto STOPDAPT-2 ACS tyrimo (2022 m., 4100
ŪVAS pacientų) rezultatai parodė, kad tokia
strategija ŪVAS pacientams buvo susijusi su
didesne išeminių įvykių rizika, todėl itin trumpa
(1 mėn.) DAT šiai grupei išlieka diskutuotina
[18]. Galiausiai, MASTER DAT tyrimas (2021
m., 4579 pacientai, dauguma sergantys LVAS)
nagrinėjo ir lygino sutrumpintos DAT (1 mėn.)
vartojimą su įprasta ilgesne DAT trukme, būtent
didelę kraujavimo riziką turintiems pacientams.
Rezultatai parodė, kad sutrumpinta DAT iki 1
mėn., palyginti su ilgesne terapija, sumažino
kraujavimų riziką, nepablogindama išeminių
rezultatų [19]. Tad remiantis šiais tyrimais, 1
mėn. DAT su vėlesne monoterapija yra tinkama
ir saugi strategija lėtiniam vainikinių arterijų
sindromui, tačiau ŪVAS pacientams ji
neužtikrina pakankamos apsaugos nuo išeminių
įvykių.
Nors šiuo metu aktyviai tiriamos DAT trukmės
sutrumpinimo strategijos, tam tikrais atvejais,
ypač pacientams, turintiems didelę trombozinių
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
90
įvykių riziką (pacientai po ŪVAS, po sudėtingos
PVAI, su ankstesniais tromboziniais įvykiais) ir
mažą kraujavimo riziką, rekomenduojama
apsvarstyti ir ilgesnę nei 12 mėn. DAT. Pagal
Europos kardiologų gaires, pratęsta DAT (iki 30
mėnesių) gali būti naudinga pacientams po
ŪVAS, ypač jei yra didelė trombozinių įvykių
rizika, o gydymas gerai toleruojamas.
Dažniausiai tokiais atvejais po 12 mėn.
pereinama prie mažesnės tikagreloro dozės [9].
Metaanalizė, apėmusi 6 atsitiktinių imčių
tyrimus (21 457 pacientai po PVAI), parodė, kad
pratęsus DAT ilgiau nei 12 mėn. sumažėja
miokardo infarkto rizika, tačiau padidėja
didžiųjų kraujavimų ir nekardiovaskulinio
mirtingumo rizika, o nauda daugiausia matoma
ŪVAS pacientų grupėje, tad vėl gi reikėtų
apgalvoti, kokiam pacientui bus skiriama ilgesnė
DAT ir koks bus žalos – naudos santykis [20].
Apibendrinant, tyrimai rodo, kad po PVAI
skiriant 3 mėn. DAT, po kurios tęsiama P2Y12
inhibitoriaus monoterapija, yra saugi ir efektyvi
kraujavimų bei išeminių įvykių prevencijai,
tačiau ŪVAS pacientams rekomenduojama
ilgesnė DAT schema. Vis dėlto šioje srityje toliau
vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, kurių
rezultatai turėtų padėti dar tiksliau įvertinti
optimalią antitrombocitinės terapijos strategiją.
3.2 Pirminės sveikatos priežiūros grandies
vaidmuo antitrombocitiniame gydyme
Po perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos
pirminės sveikatos priežiūros grandis atlieka
esminį vaidmenį užtikrinant gydymo tęstinumą ir
komplikacijų prevenciją [21]. Pagrindinis
uždavinys – įvertinti paciento vartojamą
antitrombocitinę terapiją, patikrinti jos schemą,
užtikrinti suplanuotu momentu pereiti prie
monoterapijos bei sekti dėl galimų komplikacijų
[4]. Būtina įvertinti išemijos ir kraujavimo
rizikos santykį, ypač pacientams, turintiems
didelės kraujavimo rizikos požymių – senyvas
amžius, virškinamojo trakto ligos, kartu
vartojami antikoaguliantai ar kiti kraujavimo
riziką didinantys vaistai [22].
3.2.1. Komplikacijų stebėsena ir
nepageidaujami poveikiai
Antitrombocitinė terapija, nors ir būtina
trombozių profilaktikai, gali sukelti įvairių
komplikacijų, todėl tolesnėje priežiūroje
pirminės sveikatos grandies uždavinys yra
nuosekliai vertinti gydymo saugumą ir
efektyvumą, siekiant laiku atpažinti
nepageidaujamus reiškinius.
Viena svarbiausių DAT komplikacijų –
kraujavimas. 2023 metais publikuotame
retrospektyviniame kohortiniame tyrime per 12
mėn. vartojant DAT po PVAI buvo nustatyta ~
9% rizika bet kokio laipsnio kraujavimams [23].
Kraujavimas gali pasireikšti nuo lengvų poodinių
kraujosruvų, kraujavimo iš nosies iki sunkesnių
virškinamojo trakto ar intrakranijinių hematomų,
ypač vartojant kelis antitrombocitinius vaistus
kartu, vyresniame amžiuje ar kartu vartojant
NVNU [24–26]. Todėl šeimos gydytojui,
prižiūrinčiam tokius pacientus, svarbu atidžiai
sekti objektyvius kraujavimo požymius: odos ar
gleivinių petechijas, dantenų kraujavimą,
paklausti pacientų apie meleną, hematemezę,
hematuriją ar neįprastai gausias mėnesines. Taip
pat renkant paciento anamnezę, reikia atkreipti
dėmesį į bendruosius simptomus: silpnumas,
galvos svaigimas ar dusulys, kurie gali rodyti
anemiją [27,28].
Tuo tarpu naujai atsiradęs krūtinės skausmas,
prakaitavimas ar sumažėjusi krūvio tolerancija
yra pavojaus simptomai, galintys rodyti stento
trombozę ar pasikartojantį miokardo infarktą
(pavyzdžiui dėl nepakankamo antitrombocitinio
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
91
poveikio ar gydymo nutraukimo). Pacientui
nurodžius šiuos simptomus šeimos gydytojas
nedelsiant turėtų užrašyti EKG, o esant
indikacijoms nukreipti į skubios pagalbos skyrių
[29].
Lyginant kelių antiagregantų nepageidaujamus
poveikius, prasugrelis siejamas su didesne
kraujavimo rizika nei klopidogrelis ar
tikagreloras [30,31]. Vartojant klopidogrelį ar
prasugrelį retais atvejais gali pasireikšti
trombocitopeninė purpura, o tikagrelorui būdingi
tokie šalutiniai reiškiniai kaip dusulys,
bradikardija bei padidėjusi šlapimo rūgšties
koncentracija [32,33]. Daliai pacientų, vartojant
DAT, pasireiškia alerginės reakcijos, galvos
skausmas, svaigulys [34,35].
Be klinikinės simptomatikos, pacientams po
PVAI šeimos gydytojo kabinete periodiškai
vertinami laboratoriniai rodikliai – bendras
kraujo tyrimas (hemoglobinas, trombocitų
skaičius), inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai,
bendras šlapimo tyrimas dėl mikro – ar
makrohematurijos.
Taigi, visų šių vaistų vartojimas reikalauja
individualaus bei nuolatinio paciento klinikinio ir
laboratorinio stebėjimo dėl galimo kraujavimo ir
išemijos rizikos įvertinimo.
3.2.2. Vaistų sąveikos
Po perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos
didelis dėmesys yra skiriamas vaistų sąveikoms,
galinčioms dar labiau padidinti kraujavimo riziką
arba sumažinti antitrombocitinio gydymo
veiksmingumą.
Dviguba antitrombocitinė terapija reikšmingai
didina viršutinio virškinamojo trakto kraujavimo
riziką, ypač pacientams jau turintiems
padidėjusio kraujavimo rizikos veiksnių
(ankstesnė opa ar kraujavimas, H. pylori,
vyresnis amžius, NVNU vartojimas). Todėl
vartojant antitrombocitinę terapiją kraujavimo
profilaktikai yra rekomenduojama kartu skirti
protonų siurblio inhibitorius (PSI). Tačiau atlikti
tyrimai rodo, jog omeprazolis ir esomeprazolis
slopina CYP2C19 ir gali mažinti klopidogrelio
aktyvaciją, todėl virškinamojo trakto apsaugai
kliniškai pirmenybė teikiama pantoprazoliui,
kuris mažiausiai sąveikauja su kitais vaistais
[36].
NVNU kartu su antitrombocitine terapija
reikšmingai padidina virškinamojo trakto
kraujavimo riziką, todėl jų derinimo reikėtų
vengti. Skausmui malšinti rekomenduojamas
paracetamolis [37]. Kraujavimo riziką gali
didinti SSRI ir SNRI grupės antidepresantai,
sisteminiai kortikosteroidai, alkoholis, taip pat
kai kurie žoliniai preparatai (ginkmedis), o
derinyje su antitrombocitiniais vaistais dėl
sinerginio poveikio ši rizika dar labiau padidėja.
Jonažolė dėl fermentų indukcijos gali mažinti
antitrombocitinį poveikį [38–40].
Taigi, sekant pacientą po perkutatines vainikinių
arterijų intervencijos daug dėmesio turi būti
skiriama vaistų sąveikų atpažinimui ir valdymui.
3.2.3. Antrinė priežiūra
Paciento edukacija yra neatsiejama priežiūros
dalis. Gydytojas turi užtikrinti, kad pacientas
suprastų pasirinkto gydymo svarbą ir vartotų
vaistus reguliariai bei savavališkai nenutrauktų
terapijos. Pacientas turi būti mokomas atpažinti
pagrindinius kraujavimo požymius (melena,
hematemezė, hematurija, poodinės petechijos),
išeminio skausmo simptomus bei žinoti, kad
tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į
gydymo įstaigą [41]. Gyvensenos korekcija –
rūkymo nutraukimas, lipidų kontrolė, mitybos ir
fizinio aktyvumo įpročių gerinimas yra svarbi
antrinės profilaktikos dalis [42]. Šeimos
gydytojo vaidmuo šioje grandyje yra užtikrinti
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
92
vaistų vartojimo tęstinumą, atpažinti galimas
komplikacijas ir aktyviai prisidėti prie paciento
edukacijos bei gyvenimo kokybės gerinimo.
4. Išvados
1. Antitrombocitinė terapija po PVAI yra
būtina išeminių įvykių prevencijai, tačiau didina
kraujavimo riziką, todėl gydymas turi būti
individualizuojamas – tai yra pagrindinis būdas
optimaliai subalansuoti trombozės ir kraujavimo
riziką.
2. Po PVAI antitrombocitinės terapijos
standartinė schema – 12 mėn. DAT po ūminio
vainikinų arterijų sindromo ir 6 mėn. DAT po
planinės intervencijos dėl lėtinio vainikinių
arterijų sindromo.
3. Didelės kraujavimo rizikos pacientams
galima svarstyti trumpesnę (1–3 mėn.) DAT su
perėjimu prie P2Y12 inhibitoriaus
monoterapijos, nes ši strategija yra saugi lėtinio
vainikinių arterijų sindromo pacientams, tačiau
ūminio vainikinių arterijų sindromo atvejais ją
reikėtų taikyti atsargiai, atsižvelgiant į
individualią paciento riziką.
4. Esant didelei išeminių įvykių rizikai ir
toleruojant gydymą – rekomenduojamas DAT
pratęsimas iki ≥ 12 mėn.
5. Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje
prioritetu tampa gydymo tęstinumo užtikrinimas,
nuolatinis kraujavimo požymių vertinimas dėl
galimų komplikacijų, vaistų sąveikų atpažinimas
ir numatytu metu atliekamas perėjimas nuo DAT
prie monoterapijos, kad būtų užtikrinamas geras
gydymo rezultatas ilgalaikėje perspektyvoje.
Literatūros šaltiniai
1. Akbari T, Al-Lamee R. Percutaneous
Coronary Intervention in Multi-Vessel Disease.
Cardiovasc Revasc Med. 2022 Nov 1 ;44:80–91.
2. The top 10 causes of death. Available
from: https://www.who.int/news-room/fact-
sheets/detail/the-top-10-causes-of-death
3. Colleran R, Kastrati A. Percutaneous
coronary intervention: balloons, stents and
scaffolds. Clin Res Cardiol. 2018 Aug
1;107(Suppl 2):55–63.
4. Miyazaki Y, Suwannasom P, Sotomi Y,
Abdelghani M, Tummala K, Katagiri Y, et al.
Single or dual antiplatelet therapy after PCI. Nat
Rev Cardiol . 2017 May 1;14(5):294–303.
5. Moalem K, Baber U, Chandrasekhar J,
Claessen BE, Sartori S, Aquino M, et al.
Incidence, predictors, and outcomes of DAPT
disruption due to non-compliance vs. bleeding
after PCI: insights from the PARIS Registry. Clin
Res Cardiol. 2019 Jun 1;108(6):643–50.
6. Secemsky EA, Matteau A, Yeh RW,
Steg PG, Camenzind E, Wijns W, et al.
Comparison of Short- and Long-Term Cardiac
Mortality in Early Versus Late Stent Thrombosis
(from Pooled PROTECT Trials). Am J Cardiol.
2015 Jun 15;115(12):1678–84.
7. Ha ACT, Bhatt DL, Rutka JT, Johnston
SC, Mazer CD, Verma S. Intracranial
Hemorrhage During Dual Antiplatelet Therapy:
JACC Review Topic of the Week. J Am Coll
Cardiol. 2021 Sep 28;78(13):1372–84.
8. Mourikis P, Polzin A. Dual‐Antiplatelet
Therapy After Percutaneous Coronary
Intervention: How Short Is Too Short? J Am
Heart Assoc. 2023 Jan 17;12(2):28775.
9. Valgimigli M, Bueno H, Byrne RA,
Collet JP, Costa F, Jeppsson A, et al. 2017 ESC
focused update on dual antiplatelet therapy in
coronary artery disease developed in
collaboration with EACTS: The Task Force for
dual antiplatelet therapy in coronary artery
disease of the European Society of Cardiology
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
93
(ESC) and of the European Association for
Cardio-Thoracic Surgery (EACTS). Eur Heart J.
2018 Jan 14;39(3):213–60.
10. Ferreiro JL. P2Y12 Inhibitors in
Chronic Coronary Syndromes Undergoing
Elective PCI: Any Niche for Potent Agents?
JACC Cardiovasc Interv. 2024 Feb
12;17(3):371–3.
11. Lattuca B, Mazeau C, Cayla G, Ducrocq
G, Guedeney P, Laredo M, et al. Ticagrelor vs
Clopidogrel for Complex Percutaneous Coronary
Intervention in Chronic Coronary Syndrome.
JACC Cardiovasc Interv. 2024 Feb
12;17(3):359–70.
12. Qiu X, Li X, Fu K, Chen W, Chen W.
The effect of ticagrelor on coronary
microvascular function after PCI in patients with
ACS compared to clopidogrel: A systematic
review and meta-analysis. PLoS One. 2023 Aug
1 ;18(8):e0289243.
13. Bianco M, Careggio A, Biolè CA,
Quadri G, Quiros A, Raposeiras-Roubin S, et al.
Ticagrelor or Clopidogrel After an Acute
Coronary Syndrome in the Elderly: A Propensity
Score Matching Analysis from 16,653 Patients
Treated with PCI Included in Two Large
Multinational Registries. Cardiovasc Drugs Ther.
2021 Dec 1;35(6):1171–82.
14. Nicolas J, Baber U, Mehran R.
TWILIGHT: A Randomized Trial of Ticagrelor
Monotherapy Versus Ticagrelor Plus Aspirin
Beginning at 3 Months in High-risk Patients
Undergoing Percutaneous Coronary
Intervention. US Cardiology Review.
2020;14(1):e04.
15. Kim BK, Hong SJ, Cho YH, Yun KH,
Kim YH, Suh Y, et al. Effect of Ticagrelor
Monotherapy vs Ticagrelor With Aspirin on
Major Bleeding and Cardiovascular Events in
Patients With Acute Coronary Syndrome: The
TICO Randomized Clinical Trial. JAMA. 2020
Jun 16 ;323(23):2407–16.
16. Hahn JY, Song Y Bin, Oh JH, Chun WJ,
Park YH, Jang WJ, et al. Effect of P2Y12
Inhibitor Monotherapy vs Dual Antiplatelet
Therapy on Cardiovascular Events in Patients
Undergoing Percutaneous Coronary
Intervention: The SMART-CHOICE
Randomized Clinical Trial. JAMA. 2019 Jun
25;321(24):2428–37.
17. Watanabe H, Domei T, Morimoto T,
Natsuaki M, Shiomi H, Toyota T, et al. Effect of
1-Month Dual Antiplatelet Therapy Followed by
Clopidogrel vs 12-Month Dual Antiplatelet
Therapy on Cardiovascular and Bleeding Events
in Patients Receiving PCI: The STOPDAPT-2
Randomized Clinical Trial. JAMA. 2019 Jun 25;
321(24):2414–27.
18. Watanabe H, Morimoto T, Natsuaki M,
Yamamoto K, Obayashi Y, Ogita M, et al.
Comparison of Clopidogrel Monotherapy After 1
to 2 Months of Dual Antiplatelet Therapy With
12 Months of Dual Antiplatelet Therapy in
Patients With Acute Coronary Syndrome: The
STOPDAPT-2 ACS Randomized Clinical Trial.
JAMA Cardiol. 2022 Apr 1;7(4):407–17.
19. Verheugt FWA. MASTER-DAPT: A
Further Step Toward Long-Term P2Y12 Blocker
Monotherapy After PCI. JACC Cardiovasc
Interv. 2023 Apr 10;16(7):813–5.
20. Palmerini T, Bruno AG, Gilard M,
Morice MC, Valgimigli M, Montalescot G, et al.
Risk-Benefit Profile of Longer-Than-1-Year
Dual-Antiplatelet Therapy Duration After Drug-
Eluting Stent Implantation in Relation to Clinical
Presentation. Circ Cardiovasc Interv. 2019;12(3).
21. Valaker I, Norekvål TM, Råholm MB,
Nordrehaug JE, Rotevatn S, Fridlund B.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
94
Continuity of care after percutaneous coronary
intervention: The patient’s perspective across
secondary and primary care settings. European
Journal of Cardiovascular Nursing . 2017 Jun
1;16(5):444.
22. Angiolillo DJ, Galli M, Collet JP,
Kastrati A, O’Donoghue ML. Antiplatelet
therapy after percutaneous coronary
intervention. EuroIntervention. 2022 Apr
1;17(17):e1371.
23. Harris J, Pouwels KB, Johnson T,
Sterne J, Pithara C, Mahadevan K, et al. Bleeding
risk in patients prescribed dual antiplatelet
therapy and triple therapy after coronary
interventions: the ADAPTT retrospective
population-based cohort studies. Health Technol
Assess. 2023 May 1;27(8):1–257.
24. Buccheri S, Capodanno D, James S,
Angiolillo DJ. Bleeding after antiplatelet therapy
for the treatment of acute coronary syndromes: a
review of the evidence and evolving paradigms.
Expert Opin Drug Saf. 2019 Dec 2;18(12):1171–
89
25. Varenhorst C, Oskarsson A, James S.
Prasugrel. Antiplatelet Therapy in
Cardiovascular Disease. 2023 Apr 10;166–72.
26. Virk HUH, Escobar J, Rodriguez M,
Bates ER, Khalid U, Jneid H, et al. Dual
Antiplatelet Therapy: A Concise Review for
Clinicians. Life (Basel). 2023 Jul 1;13(7).
27. Kempers EK, van der Zande JA,
Janssen PM, Cornette JMJ, Roos-Hesselink JW,
Kruip MJHA. Effects of antiplatelet therapy on
menstrual blood loss in reproductive-aged
women: a systematic review. Res Pract Thromb
Haemost .2023 Jan 1;8(1).
28. Chang CC, Ng AKY, Kogame N, Huang
PH, Kim BK, van Geuns RJM. Decoding
Bleeding Risks and Survival in Patients
Undergoing Percutaneous Coronary Intervention
on Antiplatelet Therapy. JACC Asia. 2025 Sep
1;5(9):1083.
29. Modi K, Soos MP, Mahajan K. Stent
Thrombosis. StatPearls Publishing LLC 2023 Jul
25;
30. Beavers CJ, Patel P, Naqvi IA.
Clopidogrel. Antiplatelet Therapy in
Cardiovascular Disease. 2025 Jan 19;160–5.
31. Varenhorst C, Oskarsson A, James S.
Prasugrel. Antiplatelet Therapy in
Cardiovascular Disease. 2023 Apr 10;166–72.
32. Nardin M, Verdoia M, Pergolini P, Rolla
R, Barbieri L, Schaffer A, et al. Serum uric acid
levels during dual antiplatelet therapy with
ticagrelor or clopidogrel: Results from a single-
centre study. Nutr Metab Cardiovasc Dis. 2016
Jul 1;26(7):567–74.
33. Cesarini D, Muraca I, Berteotti M, Gori
AM, Sorrentino A, Bertelli A, et al.
Pathophysiological and Molecular Basis of the
Side Effects of Ticagrelor: Lessons from a Case
Report. Int J Mol Sci. 2023 Jul 1;24(13).
34. Hofmeier KS, Bircher AJ.
Hypersensitivity reactions to modern antiplatelet
and anticoagulant drugs. Allergo J Int . 2015 Mar
1];24(2):58.
35. Niu Q, Zhu Z, Wang F, Jiang Y.
Comparative Safety of Anticoagulant,
Antiplatelet and the Combination of Both for
Acute Coronary Syndrome: A Systematic
Review and Network Meta-Analysis.
Biomedicines. 2025 Aug 1;13(8):2027.
36. Bouziana SD, Tziomalos K. Clinical
relevance of clopidogrel-proton pump inhibitors
interaction. World J Gastrointest Pharmacol
Ther. 2015;6(2):17.
37. Paternoster M, Steichen O, Lapeyre-
Mestre M, Blanchon T, Rossignol L, Vilcu AM,
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
95
et al. Risk of Bleeding Associated With
Nonsteroidal Anti-inflammatory Drug Use in
Patients Exposed to Antithrombotic Therapy: A
Case-Crossover Study. J Clin Pharmacol. 2022
May 1 ;62(5):636–45.
38. Nochaiwong S, Ruengorn C, Awiphan
R, Chai-Adisaksopha C, Tantraworasin A,
Phosuya C, et al. Use of serotonin reuptake
inhibitor antidepressants and the risk of bleeding
complications in patients on anticoagulant or
antiplatelet agents: a systematic review and
meta-analysis. Ann Med. 2022;54(1):80–97.
39. Hatfield J, Saad S, Housewright C.
Dietary supplements and bleeding. Proc (Bayl
Univ Med Cent). 2022;35(6):802.
40. Wang Y, Wu Y, Wang J, Zhang H, Du L,
Wang K, et al. Predictors of gastrointestinal
bleeding in patients with acute coronary
syndrome and the optimal duration of dual
antiplatelet therapy. J Res Med Sci. 2024 Mar 1 ;
29(1).
41. Valaker I, Norekvål TM, Råholm MB,
Nordrehaug JE, Rotevatn S, Fridlund B.
Continuity of care after percutaneous coronary
intervention: The patient’s perspective across
secondary and primary care settings. European
Journal of Cardiovascular Nursing. 2017 Jun 1
16(5):444.
42. Piepoli MF, Villani GQ. Lifestyle
modification in secondary prevention. Eur J Prev
Cardiol .2017 ;24(3_suppl):101–7.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
96