Rūta Žekevičiūtė1, Domantas Jakštas1, Antanas Dambrauskas1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine
Abstract
Backround: Polycistic ovarian syndrome is a frequently occurring endocrinological disorder within reproductive age women. Although this syndrome has been discovered long time ago, the pathophysiological aspects of this disease are not completely understood. This syndrome can manifest with multiple symptoms: disfunction of female reproductive system presenting as anovulation, oligomenorrhea or amenorrhea, metabolic and psychological disorders and multiple cysts in the ovaries.
Aim: in this article we aim to evaluate the most effective diagnostic and treatment methods for this disease.
Materials and methods: we have conducted a thorough literature search using predetermined keywords on “PubMed” database. We have analysed an extensive amount of publications regarding this disease.
Results: the most effective modality for diagnosing this syndrome remains the use of Rotterdam criteria, combined with the biochemical testing of progesterone, testosterone and transvaginal ultrasound. The treatment approach should be tailored according to the patients desire to keep the ability to conceive.
Keywords: polycystic ovarium, syndrome.
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
137
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (14), p. 137-144
Polycystic ovarian syndrome: a literature review
Rūta Žekevičiūtė
1
, Domantas Jakštas
1
, Antanas Dambrauskas
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine
Abstract
Backround: polycistic ovarian syndrome is a frequently occurring endocrinological disorder within reproductive
age women. Although this syndrome has been discovered long time ago, the pathophysiological aspects of this
disease are not completely understood. This syndrome can manifest with multiple symptoms: disfunction of
female reproductive system presenting as anovulation, oligomenorrhea or amenorrhea, metabolic and
psychological disorders and multiple cysts in the ovaries.
Aim: in this article we aim to evaluate the most effective diagnostic and treatment methods for this disease.
Materials and methods: we have conducted a thorough literature search using predetermined keywords on
“PubMed” database. We have analyzed an extensive amount of publications regarding this disease.
Results: the most effective modality for diagnosing this syndrome remains the use of Rotterdam criteria,
combined with the biochemical testing of progesterone, testosterone and transvaginal ultrasound. The treatment
approach should be tailored according to the patients desire to keep the ability to conceive.
Keywords: polycystic ovarium, syndrome.
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
138
Policistinių kiaušidžių sindromas: literatūros apžvalga
Rūta Žekevičiūtė
1
, Domantas Jakštas
1
, Antanas Dambrauskas
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Anotacija: policistinių kiaušidžių sindromas – tai dažnas endokrinologinis sutrikimas, pasireiškiantis nemažai
daliai reprodukcinio amžiaus moterų. Nors ši liga atrasta jau senai, jos patofiziologiniai mechanizmai lieka iki
galo neišaiškinti. Šis sutrikimas gali pasireikįti įvairiais simptomais: moters organizmo reprodukcinės sistemos
sutrikimais, kaip anovuliacija, oligomenorėja ar amenorėja, įvairiais metaboliniais ar psichikos sutrikimais bei
daugybinėmis cistomis kiaušidėse.
Tikslas: įvertinti naujausius ir efektyviausius šios ligos diagnostikos ir gydymo būdus
Metodai: šiai apžvalgai literatūra buvo renkama pasitelkus “PubMed” duomenų bazę, naudojan prieš tai
sugeneruotus raktažodžius bei išnagrinėtas didelis publikacijų, susijusių su šiuo sutrikimu, kiekis.
Rezultatai: atlikus literatūros apžvalgą galima teigti, jog efektyviausi šios ligos diagnostikoje išlieka Rotterdam’o
kriterijai, naudomaji kartu su biocheminiais hormonų progesterono, testosterono kraujo tyrimai bei
transvaginaliniu ultragarsu. Šios ligos gydymo planas turi būti sumodeliuotas atsižvelgiant į pacientės norus
išsaugodi galimybę pastoti.
Raktiniai žodžiai: policistinės kiaušidės, sindromas.
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
139
Įvadas
Policistinių kiaušidžių sindromas – tai dažnas
endokrinologinis - metabolinis sutrikimas,
pasireiškiantis nemažoje reprodukcinio amžiaus
moterų populiacijos dalyje. Ši liga pirmąkart buvo
apibūdinta jau 1935 metais kaip pasižyminti triada
diagnostikai svarbių požymių moters organizme –
hirsutizmu, oligo-amenorėja ir policistinėmis
kiaušidėmis. (1) Tačiau, nepaisant to, jog ši
patologija atrasta jau seniai ir yra atlikta daug
tyrimų, siekiančių visiškai dokumentuoti šios
patologijos niuansus, ji vis dar išlieka neišaiškinta ir
dažnai lieka nediagnozuota kasdieninėje
praktikoje.(2) Šiame straipsnyje mes aptariame šios
sudėtingos ir iki galo neišaiškintos patologijos
galimas priežastis, rizikos veiksnius, klinikine
prezentaciją, diagnostiką bei gydymo galimybes.
Epidemiologija ir rizikos veiksniai
Policistinių kiaušidžių sindromas yra dažna
patologija. Neseniai atliktoje tyrimų meta analizėje,
apimančioje 24 tarptautinių studijų duomenis, buvo
rasta, jog šio sindromo dažnis bendrinėje
populiacijoje yra 5-10 proc. reprodukcinio amžiaus
moterų (2). Tačiau šis sindromas yra linkęs
pasireikšti dažniau šiuos rizikos faktorius turinčiose
moterų grupėse:
1) Oligoovuliacinis nevaisingumas (3, 4)
2) Pasireiškusi ankstyva menarche (5)
3) Nutukimas (6)
4) Atsparumas insulinui (7)
5) 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas arba gestacinis
diabetas(8)
6) Pirmos eilės giminės atstovės, sergančios
PKS (9)
Taip pat vertėtų paminėti, jog kai kurių
medikamentų vartojimas yra susijęs su PKS
manifestacija. Remiantis metaanalizės, kurios metu
buvo vertinamos 556 moterų ligos istorijos,
duomenimis, galima teigti, jog valpro rūgšties
vartojimas gydant epilepsiją ar bipolinį sutrikimą,
gali ženkliai padidinti PKS išsivystymo riziką. (10)
Klinikiniai požymiai
Policistinių kiaušidžių sindromas pasireiškia
įvairiais klinikiniais požymiais. Tipiškai
pasireiškiantys PKS klinikiniai požymiai yra
apibūdinti 1 lentelėje.
Klinikinis požymis
Pasireiškimo dažnis
proc.
Hirsutismas
64
Aknė
27
Nutukimas
35
Nevaisingumas
42
Amenorėja
28
Oligomenorėja
52
1 lentelė. PKS klinikinių požymių dažnis. Franks S.
Polycystic ovary syndrome. N Engl J Med.
1995;333(13):853-61. (19)
Vienas dažniausiai pasireiškiančių klinikinių būklių
yra hiperandrogenizmas. Ši būklė išsivysto
kiaušidžių cistoms gaminant androgeninius
hormonus, ko pasekoje susidaro jų perteklius moters
organizme. Androgenų koncentracijos padidėjimas
organizme pasireiškia hirsutizmu (vyriško tipo
plaukuotumu virš viršutinės lūpos, aplink
spenelius), klitoromegalija, akne, sumažėjusiu balso
tembru(11). Kitas svarbus sutrikimas pasireiškiantis
sergant PKS yra anovuliacija. Ši būklė pasireiškia
menstruacinio ciklo sutrikimais – amenorėja,
oligomenorėja, disfunkciniais kraujavimais iš
gimdos bei nevaisingumu. Dažnai PKS sergančios
pacientės pastebėjo mentruacinio ciklo sutrikimus
jau nuo pat menarchės (12). Retesniais atvejais
menarche gali vėluoti arba pasireikšti pirmine
amenorėja. Sergant PKS taip pat keičiasi ir
organizmo metabolinis profilis. Vienas ryškiausių
pakitimų yra rezistentiškumas insulinui, dėl kurio
išsivysto hiperinsulinemija ir laikui bėgant gali
išsivystyti II tipo cukrinis debetas (13). Moters
psichinės būklės sutrikimai taip pat gali pasireikšti
sergant policistinių kiaušidžių sindromu. Remiantis
retrospektyvinio tyrimo, tyrusio virš 1600 pacienčių,
duomenimis, buvo prieita prie išvados, jog moterys
sergančios PKS turi gerokai didesnę nerimo ir
depresijos sutrikimų išsivystymo riziką nei
bendrinės populiacijos atstovės. (14)
Etiopatogenezė
Policistinio kiaušidžių sindromo patogenezė nėra
visiškai išaiškinta. Tačiau manoma, jog šis
sindromas vystosi dėl defekto kiaušidžių ląstelėse
(labiausiai tikėtina, jog pakitimai vyksta apvalkalo
(theca) ląstelėse). Dėl šių pokyčių padidėja
androgenų sintezė organizme. (15,16). Šio sindromo
išsivystymui įtakos gali turėti ir etninės ypatybės.
Atsižvelgiant į tyrimų duomenis PKS dažniau
pasireiškia tam tikrų etninių grupių atstovėms -
ispanėms bei meksikietėms (17). Literatūros
duomenimis vienas pagrindinių PKS sukeliančių
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
140
mechanizmų gali būti padidėjęs gonadotropinus
stimuliajančio hormono (GnRH) pulsinis dažnis, dėl
kurio yra perstimuliuojamos kiaušidžių apvalkalo
ląstelės intensyviai gaminančios androgenus. Taip
pat įtakos šio sindromo klinikiniam vaizdui gali
turėti sumažėjęs folikulus stimuliuojančio hormono
(FSH) kiekis, sukeliantis sutrikimus vėlyvoje
liuteininėje ir ankstyvojoje folikulinėse ovuliacijos
fazėse. Taip pat manoma, jog šio sindromo metu
pasireiškiančius metabolinius sutrikimus tokius kaip
nutukimas ar II tipo cukrinis diabetas sukelia
insulino receptorių defektas riebaliniame bei
skersaruožių raumenų audiniuose ir kasos
pankreatinių beta ląstelių disfunkcija (18).
Diagnostika
2003m. Roterdame buvo priimti ir nustatyti
bendrieji policistinių kiaušidžių sindromo ESHERE
diagnostiniai kriterijai, kuriais vadovaujasi medikai
visame pasaulyje, norėdami diagnozuoti PKS. Du iš
trijų kriterijų turi būti tegiami, jog būtų diagnozuotas
policistinių kiaušidžių sindromas:
1. Biocheminiai ar klinikiniai
hiperandrogenizmo požymiai;
2. Oligoovuliacija ar anovuliacija;
3. Policistiniai kiaušidžių požymiai,
atmetus kitas endokrinologines
patologijas (20).
Taip pat svarbu diagnozuoti ir šio sindromo metu
išsivystančias būkles moters organizme.
Oligoovuliacijos ar anovuliacijos nustatymas
Manoma, jog 85% moterų sergančių policistinių
kiaušidžių sindromu menstruacijos yra
nereguliarios. Oligomenorėja yra diagnozuojama,
kai menstruacijų ciklas tęsiasi ilgiau nei 35 dienas
arba menstruacijos būna rečiau nei aštuonis kartus
per metus. Jog patvirtinti anovuliaciją yra tiriama
serumo progesterono koncentracija liuteininėje
fazėje, atsižvelgiant į menstruacijų ciklą, jeigu
progesterono koncentracija yra žemesnė nei 3-4
ng/mL, tuomet yra diagnozuojama oligo-
anovuliacija (21).
Klinikinis hiperandrogenizmo įvertinimas
Hirsutizmo nustatymui yra naudojama Ferriman –
Gallwey (matoma 1 iliustracijoje) skalė pagal kurią
yra įvertinamas moters kūno plaukuotumas balais,
jeigu surenkamų balų suma yra 8-15, tai apibūdina
lengvą hirsutizmą, 16 – 24 apibūdina vidutinį
hirsutizmą, jei suma viršija 24 – sunkų hirsutizmą.
Hirsutizmas turi būti diferencijuojamas nuo
hipertrichozės, kurios metu pagausėjęs
plaukuotumas pasireiškia ne intymiose vietose,
pagrinde dilbiuose bei kojose ir nėra sąlygotas
androgenų pertekliaus. Hiperandrogenizmas gali
pasireikšti ne tik hirsutizmu, bet ir akne (22).
1 iliustracija. Ferriman – Galwey skalė. (Van
zuuren EJ, Fedorowicz Z, Carter B, Pandis N.
Interventions for hirsutism (excluding laser and
photoepilation therapy alone). Cochrane Database
Syst Rev. 2015;(4):CD010334.)
Biocheminiai hiperandrogenizmo požymiai
Biochemini padidėjusį androgeninių hormonų kiekį
atspindi testosterono, laisvojo testosterono bei
androstenediono koncentracijos. Biocheminiam
hiperandrogenizmui patvirtinti klinikinėje
praktikoje dažniausiai matuojamas testosterono
kiekis kraujyje, atsižvelgiant į lytinius hormonus
surišančio globulino (SHBG) lygį, tiesiogiai
atspindintį testosterono koncentraciją. Tiriant šiuo
metodu hiperandrogenizmas yra nustatomas
testosterono koncentracijai esant didesnei nei
1.82 nmol/L (6). Laisvojo testosterone bei
androstenediono koncentracijų matavimai
klinikinėje praktikoje taikomi retai.
Policistinių kiaušidžių morfologija
Policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas
jei atliekant transvaginalinį ultragarsinį tyrimą
nustatomas padidėjęs kiaušidės tūris <10ml arba
kiaušidės periferijoje stebimi daugiau negu 12
folikulų, kurie yra 3-9mm skersmens dydžio ir
nestebimas dominuojantis folikulas (23). (2
iliustracija)
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
141
2 iliustracija. Transvaginalinio UG duomenys,
sergant PKS. (Chizen, D, Pierson, R, Glob. libr.
women's med.)
Antropometrinis moters įvertinimas
Dauguma moterų sergančių policistinių kiaušidžių
sindromu turi antsvorio ar yra nutukę. Nutukimas,
ypač pilvinio tipo, turi neigiamą reikšmę moters
metabolinei bei reprodukcinei sistemai, taip pat tai
sąlygoja ryškesnius hiperandrogenizmo simptomus
bei didesnius menstruacinio ciklo sutrikimus (24).
Gydymas
Gydymo pasirinkimą lemia norimo efekto
rezultatas: nevaisingumo gydymas, menstruacijų
ciklo sutrikimo reguliavimas, hiperandrogenizmo
sukeliamų simptomų mažinimas, nutukimo
prevencija (25).
Gyvenimo būdo pokyčiai yra būtini sergant
PKS, nes dauguma moterų turi antsvorį, kuris yra
susijęs su atsparumu insulinui išsivystymu, kas gali
sąlygoti padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų
riziką bei didesnę riziką sirgti II tipo cukriniu
diabetu. Pacientės turinčios antsvorį turėtų
kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį,
rekomenduojama per dieną suvartoti 1200-1500
kcal, atsižvelgiant į pacientės konstituciją taip pat
rekomenduotina reguliariai sportuoti bent 30
minučių per dieną 5 dienas per savaitę. Gyvenimo
būdo pokyčiai rekomenduojami kaip pirmo
pasirinkimo terapija sergant policistiniu kiaušidžių
sindromu, kuri gali pagerinti kiaušidžių ovuliacinę
funkciją, taip pat padidinti pastojimo tikimybę
moterims turinčioms antsvorio ar esant
nutukusioms. (26,27)
Moterims planuojančioms pastoti bei esant
anovuliacijai, pirmos eilės pasirinkimo gydymas
yra medikamentas klomifeno citratas, priklausantis
selektyviųjų estrogenų receptorių moduliatorių
grupei, kuris stimuliuoja ovuliaciją veikdamas
pogumburio – posmegeninės liaukos ašį inhibuojant
estrogenų receptorius bei jų atgalinio ryšio reakciją,
kuri slopina gonadotropinių hormonų sekreciją
posmegeninėje liaukoje. To pasekoje, yra
stimuliuojama gonadotropinių hormonų sintezė
posmegeninėje liaukoje, dėl to yra skatinamas
kiaušidžių aktyvumas. Moterims sergančioms
policistinių kiaušidžių sindromu, esant anovuliacijai
dominuoja itin aukštas išskiriamų gonadotropinių
hormonų pulsinis dažnis, tad klomifeno citratas
didina išskyrimo amplitudę, bet ne dažnį (28).
Planuojančioms nėštumą moterims, tačiau
esant neefektyviam gydymui klomifeno citratu,
antros eilės pasirinkimo gydymas ovuliacijos
stimuliacijai yra egzogeniniai gonadotropinai.
Terapija yra pradedama skiriant mažas dozes
medikamentų, palaipsniui jos yra didinamos. Yra
taikoma mažų dozių gonadotropinų terapija, nes
gonadotropinai didina riziką išsivystyti kiaušidžių
hiperstimuliacijos sindromui (29).
Medikamentinis gydymas metforminu
turėtų būti svarstomas moterims sergančioms
policistinių kiaušidžių sindromu, kurioms pirmos
eilės medikamentinis gydymas klomifeno citratu
buvo neveiksmingas. Taip pat dominuojant
ryškiems hiperandrogenizmo požymiams,
metaboliniams sutrikimams, tokiems kaip –
nutukimas, gliukozės tolerancijos sutrikimai,
atsparumas insulinui, nepaisant taikomus gyvenimo
būdo pokyčius arba sergant II tipo cukriniu diabetu
(30). Metforminas mažindamas serumo insulino
koncentraciją sukelia laisvojo testosterono bei
kiaušidžių citochromo P450c17 aktyvumo bei
koncentracijos sumažėjimą moterims turinčioms
antsvorį. Metforminas gali būti efektyvus
vartojamas derinyje su klomifeno citratu, nes
mažėjant insulino sekrecijai gali būti pasiekiama
efektyvesnė ovuliacijos stimuliacija (31).
Chirurginis gydymas yra
taikomas moterims, kurios nori pastoti, kai nėra
norimo atsako į taikytus medikamentus. Atliekama
laparoskopinė kiaušidžių diatermo subadymo
(drilingo) procedūra, kurios metu lazerio ar karščio
pagalba suardomi nedideli ploteliai androgenus
gaminančio kiaušidžių audinio, to pasekoje, kinta
hormonų pusiausvyra ir sumažėja serumo
androgenų bei padidėja folikulus stimuliuojančio
hormono sekrecija, kurio dėka sukuriama palanki
aplinka folikulo brendimui (32,33). Laparaskopinė
kiaušidžių drilingo procedūra gali sąlygoti lengvesnį
pastojimą arba pagerinti atsaką į vartojamus
medikamentinius ovuliacijos stimuliatorius, taip pat
ši procedūra sukelia mažesnę riziką išsivystyti
kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromui, lyginant su
gonadotropinų terapija (34). Moterims turinčioms
antsvorio ar esant nutukus yra didesnės operacinės
(sunkesnis patekimas į pilvo ertmę bei sunkesnės
manipuliacijos instrumentais) bei postoperacinės
(kraujavimas, infekcija, tromboembolijos)
komplikacijos (29).
Esant neefektyviam
medikamentiniam bei chirurginiam ovuliacijos
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
142
stimuliacijos gydymui, moterims planuojančioms
pastoti yra siūlomas dirbtinis apvaisinimas in vitro.
Taikant šį metodą yra didesnė rizika kiaušidžių
hiperstimuliacijos sindromui (34).
Peroraliai vartojamos kombinuotos
kontraceptinės tabletės yra gydymo pasirinkimas
moterims neplanuojančioms nėštumo artimu metu,
norint atstatyti endokrininės sistemos hormonų
pusiausvyros sutrikimus, įskaitant išsivysčiusį
hirsutizmą bei akne. Kombinuotų kontraceptinių
tablečių rizika sukelti kiaušidžių vėžį yra žema, jų
sudėtyje esantys progestogenas ir estrogenas didina
lytinius hormonus surišančio globulino
koncentraciją taip sumažindamas liuteinizuojančio
hormono ir folikulus stimuliuojančio hormono
kiekį, ko pasekoje, sumažėja laisvojo testosterono ir
kiaušidžių sintezuojamų androgenų sintezė (35).
Peroraliai vartojamos kombinuotos kontraceptinės
tabletės yra efektyvios gydant menstruacinio ciklo
sutrikimus, pasiekiant reikiamą efektą - reguliarų
kraujavimą kiekvieno menstruacinio ciklo metu,
endometriumo apsaugą nuo laisvojo estrogeno,
liuteinizuojančio hormono sekrecijos sumažėjimą
bei kiaušidžių sintezuojamų androgenų sintezės
mažėjimą, lytinius hormonus surišančio hormono
koncentracijos didėjimą, ko pasekoje, mažėja
laisvojo testosterono taip pat hirsutizmo bei aknės
simptomų gerinimą. (36)
Moterims nenorinčioms vartoti
medikamentų, kurių sudėtyje yra estrogenų galimas
pasirinkimas yra progestinai. Tačiau jie neveikia
lytinius hormonus surišančio hormono
koncentracijos taip kaip sudėtinės kontraceptinės
tabletės. Progestinai efektyvūs norint turėti
reguliarų menstruacijų ciklą taip sumažinant
endometriumo hiperplazijos riziką (37).
Hirsutizmo požymių mažinimui yra
taikomos trumpalaikės kosmetinės procedūros,
tokios kaip - plaukų šalinimas kremų pagalba arba
depiliuojant vašku. Ilgalaikiam efektui pasiekti
naudojami kosmetiniai procedūrų metodai:
plaukelių šalinimas lazeriu, kuris turėtų būti
taikomas kuomet androgenų koncentracija serume
yra sumažėjusi (38).
Ryškiems hiperandrogenizmo požymiams
mažinti gali būti skiriamas antiandrogeninis
gydymas spironolaktonu. Šis medikamentas gali
būti efektyvus mažinant hiperandrogenizmo
požymius bei menstruacinio ciklo reguliarumo
sutrikimus, tačiau metaboliniams sutrikimams nėra
efektyvus, taip pat jis turėtų būti vartojamas derinyje
su kombinuotomis kontraceptinėmis tabletėmis, nes
pasižymi teratogeniniu poveikiu. Siūloma, jog
spironolaktono vartojimas kartu su metforminu yra
efektyvesnis nei vartojant šiuos medikamentus
atskirai (39).
Apibendrinimas
Policistininių kiaušidžių sindromas išlieka aktualia
problema šiuolaikinėje medicinos praktikoje.
Nepaisant, jog šis sindromas yra atrastas gana senai,
jo patofiziologiniai mechanizmai išlieka iki galo
neatrasti. Remiantis literatūros duomenimis galima
teigti, jog efektyviausiai ši liga yra diagnozuojama
pasitelkiant Rotterdam’o kriterijus bei kartu
atliekant biocheminius tyrimus, kaip serumo
progesteronas, testosteronas, įvertinant hisrutizmo
laipsnį
Ferriman- Galwey skale, bei atliekant
transvaginalinį ultragarso tyrimą. Šios ligos gydymo
principai priklauso nuo pacientės noro pastoti. Jei
pacientė nori išsaugoti reprodukcinę funkciją,
taikomi medikamentai kaip klominofeno citratas bei
hormoninė terapija egzogeniniais gonadotropinais.
Taip pat gali būti taikomas chirurginis šios ligos
gydymas. Nenorinčioms pastoti moterims
efektyviausias gydymo būdas - peroralinės
kontraceptinės tabletės. Hirsutizmo požymiams
mažinti gali būti naudojamos kosmetinės procedūros
kaip plaukelių depiliacija bei šalinimas lazeriu.
Literatūros šaltiniai
1- Azziz R, Adashi EY. Stein and Leventhal: 80 years
on. Am J Obstet Gynecol 2016;214:247.e1–
247.e11.
2- Dokras A, Saini S, Gibson-Helm M, Schulkin J,
Cooney L, Teede H. Gaps in knowledge among
physicians regarding diag- nostic criteria and
management of polycystic ovary syndrome. Fertil
Steril 2017;107:1380–1386.e1.
3- Broekmans FJ, Knauff EA, Valkenburg O, et al.
PCOS according to the Rotterdam consensus
criteria: Change in prevalence among WHO-II
anovulation and association with metabolic
factors. BJOG 2006; 113:1210.
4- Kousta E, White DM, Cela E, et al. The prevalence
of polycystic ovaries in women with infertility.
Hum Reprod 1999; 14:2720.
5-
Ibáñez L, Dimartino-Nardi J, Potau N, Saenger P.
Premature adrenarche--normal variant or
forerunner of adult disease? Endocr Rev 2000;
21:671
6- Hartz AJ, Barboriak PN, Wong A, et al. The
association of obesity with infertility and related
menstural abnormalities in women. Int J Obes
1979; 3:57
7- Yildiz BO, Knochenhauer ES, Azziz R. Impact of
obesity on the risk for polycystic ovary syndrome.
J Clin Endocrinol Metab 2008; 93:162.
8- Holte J, Gennarelli G, Wide L, et al. High
prevalence of polycystic ovaries and associated
clinical, endocrine, and metabolic features in
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
143
women with previous gestational diabetes
mellitus. J Clin Endocrinol Metab 1998; 83:1143
9- Kahsar-Miller MD, Nixon C, Boots LR, et al.
Prevalence of polycystic ovary syndrome (PCOS)
in first-degree relatives of patients with PCOS.
Fertil Steril 2001; 75:53
10- Nelson-DeGrave VL, Wickenheisser JK, Cockrell
JE, et al. Valproate potentiates androgen
biosynthesis in human ovarian theca cells.
Endocrinology 2004; 145:799.
11- 11- Madnani N, Khan K, Chauhan P, Parmar G.
Polycystic ovarian syndrome. Indian J Dermatol
Venereol Leprol. 2013;79(3):310-21.
12- 12- Yen SSC. The polycystic ovary
syndrome. Clin Endocrinol (Oxf)1980;12:177-
207
13- 13- Teede H, Deeks A, Moran L. Polycystic ovary
syndrome: a complex condition with
psychological, reproductive and metabolic
manifestations that impacts on health across the
lifespan. BMC Med. 2010;8:41.
14- Berni TR, Morgan CL, Berni ER, Rees DA.
Polycystic Ovary Syndrome Is Associated With
Adverse Mental Health and Neurodevelopmental
Outcomes. J Clin Endocrinol Metab 2018;
103:2116
15- 15 - Wołczyński S, Zgliczyński W. Abnormalities
of the menstrual cycle. In: Large Interna –
Endocrinology. 2nd edition. Medical Tribune
Poland, Warsaw 2012, 561–567.
16- 16 - The Rotterdam ESHRE/ASRM-sponsored
PCOS consensus work- shop group. Revised 2003
consensus on diagnostic criteria and long-term
health risks related to polycystic ovary syndrome
(PCOS). Hum Reprod. 2004;19(1):41–47
17- 17- Kharitonenkov A, Adams AC. Inventing new
medicines: The FGF21 story. Mol Metab.
2014;3:221–229
18- 18- Milewicz A. Reimbursement of metformin for
polycystic ovary syn- drome. Endokrynol Pol.
2013;64(5):409–414.
19- 19- Franks S. Polycystic ovary syndrome. N Engl
J Med. 1995;333(13):853-61.
20- Rothenberg SS, Beverley R, Barnard E,
Baradaran-Shoraka M, Sanfilippo JS. Polycystic
ovary syndrome in adolescents. Vol. 48, Best
Practice and Research: Clinical Obstetrics and
Gynaecology. Bailliere Tindall Ltd; 2018. p. 103–
14.
21- Dumesic DA, Oberfield SE, Stener-Victorin E,
Marshall JC, Laven JS, Legro RS. Scientific
statement on the diagnostic criteria, epidemiology,
pathophysiology, and molecular genetics of
polycystic ovary syndrome. Vol. 36, Endocrine
Reviews. Endocrine Society; 2015. p. 487–525.
22- Rosenfield RL. The diagnosis of polycystic ovary
syndrome in adolescents [Internet]. Vol. 136,
Pediatrics. American Academy of Pediatrics; 2015
[cited 2020 Mar 28]. p. 1154–65. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26598450
23- Dabadghao P. Polycystic ovary syndrome in
adolescents [Internet]. Vol. 33, Best Practice and
Research: Clinical Endocrinology and
Metabolism. Bailliere Tindall Ltd; 2019 [cited
2020 Mar 28]. p. 101272. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/31027973
24- Pasquali R, Gambineri A. A comprehensive
approach in diagnosing the polycystic ovary
syndrome [Internet]. Vol. 11, Women’s Health.
Future Medicine Ltd.; 2015 [cited 2020 Mar 28].
p. 501–12. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25756387
25- Bednarska S, Siejka A. The pathogenesis and
treatment of polycystic ovary syndrome: What’s
new? [Internet]. Vol. 26, Advances in Clinical and
Experimental Medicine. Wroclaw University of
Medicine; 2017 [cited 2020 Feb 16]. p. 359–67.
Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28791858
26- Jin P, Xie Y. Treatment strategies for women with
polycystic ovary syndrome. Vol. 34,
Gynecological Endocrinology. Taylor and Francis
Ltd; 2018. p. 272–7.
27- Tannus S, Burke YZ, Kol S. Treatment Strategies
for the Infertile Polycystic Ovary Syndrome
Patient. Women’s Heal [Internet]. 2015 Nov 1
[cited 2020 Mar 28];11(6):901–12. Available
from:
http://journals.sagepub.com/doi/10.2217/whe.15.
40
28- Sawant S, Bhide P. Fertility Treatment Options for
Women With Polycystic Ovary Syndrome. Clin
Med Insights Reprod Heal. 2019
Jan;13:117955811989086.
29- Norman RJ, Teede HJ. A new evidence-based
guideline for assessment and management of
polycystic ovary syndrome. Med J Aust [Internet].
2018 [cited 2020 Mar 26];209(7):299–300.
Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30257632
30- Kent SC, Legro RS. Polycystic ovary syndrome in
adolescents. Vol. 13, Adolescent medicine
(Philadelphia, Pa.). Multidisciplinary Digital
Publishing Institute (MDPI); 2002.
31- Tweedy A. Polycystic Ovary Syndrome. J Am
Acad Nurse Pract [Internet]. 2000 Mar 1 [cited
2020 Mar 25];12(3):101–5. Available from:
http://doi.wiley.com/10.1111/j.1745-
7599.2000.tb00176.x
32- Neven ACH, Laven J, Teede HJ, Boyle JA. A
summary on polycystic ovary syndrome:
Diagnostic criteria, prevalence, clinical
manifestations, and management according to the
latest international guidelines. Semin Reprod Med
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
144
[Internet]. 2018 [cited 2020 Mar 26];36(1):5–12.
Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30189445
33- Hueb CK, Júnior JAD, Abrão MS, Filho EK.
Drilling: Medical indications and surgical
technique [Internet]. Vol. 61, Revista da
Associacao Medica Brasileira. Associacao Medica
Brasileira; 2015 [cited 2020 Mar 26]. p. 530–5.
Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26841163
34- Azziz R. Reproductive endocrinology and
infertility: Clinical expert series polycystic ovary
syndrome. Obstet Gynecol. 2018;132(2):321–36.
35- Khan MJ, Ullah A, Basit S. Genetic basis of
polycystic ovary syndrome (PCOS): Current
perspectives. Vol. 12, Application of Clinical
Genetics. Dove Medical Press Ltd.; 2019. p. 249–
60.
36- King J. Polycystic Ovary Syndrome. J Midwifery
Womens Health [Internet]. 2006 Nov 12 [cited
2020 Mar 24];51(6):415–22. Available from:
http://doi.wiley.com/10.1016/j.jmwh.2006.01.008
37- Fitzgerald S, Divasta A, Gooding H. An update on
PCOS in adolescents. Vol. 30, Current Opinion in
Pediatrics. Lippincott Williams and Wilkins;
2018. p. 459–65.
38- Witchel SF, Burghard AC, Tao RH, Oberfield SE.
The diagnosis and treatment of PCOS in
adolescents: An update. Vol. 31, Current Opinion
in Pediatrics. Lippincott Williams and Wilkins;
2019. p. 562–9.
39- Javed A, Chelvakumar G, Bonny AE. Polycystic
ovary syndrome in adolescents: A review of past
year evidence [Internet]. Vol. 28, Current Opinion
in Obstetrics and Gynecology. Lippincott
Williams and Wilkins; 2016 [cited 2020 Mar 26].
p. 373–80. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27428059