Unė Krasauskaitė1, Mantas Guzevičius1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
According to the diagnostic and statistical manual of mental disorders: 5th edition (DSM-5) depression that occurred during the pregnancy or up to 4 weeks postpartum is called perinatal depression. This disorder is hard to identify as it is nonhomogenous and manifests differently in every woman. Prevalence of the disease depends on various factors. Experiencing depression before pregnancy is one of the main risk factors for perinatal depression to develop. It is diagnosed in accordance with DSM-5 criteria when two main and two additional symptoms manifest in a period of two weeks. Depression during pregnancy and after giving birth can lead to serious consequences for both mother and child, if not treated promptly. It is important to perform a psychiatric examination and prescribe treatment. Especially when there are moderate to severe symptoms, suicidal thoughts or signs of psychosis. For adequate treatment the safety – risk balance and individual patient’s situation must be accessed. Second generation antidepressants (selective serotonin uptake inhibitors) is a first – choice pharmacotherapy for perinatal depression. Combining psychotherapy with medication is important when treating moderate to severe depression. Women may refuse to use antidepressants during pregnancy or breastfeeding thinking it might affect the fetus or newborn. It is therefore important to let them know about alternative treatments. Psychotherapy is a method of first choice for treatment of mild to moderate depression. Additionally, cognitive behavioral and interpersonal therapy can be effective means of prevention and treatment. Perinatal depression can have adverse effects on the fetus as well as newborn. Consequently, the disorder can lead to harmful maternal behavior that would affect fetus during the prenatal period. Untreated depression during pregnancy persists after childbirth.
Keywords: perinatal depression, pregnancy, postpartum depression, mental disorder.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
210
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (16), p. 210-218
Peculiarities of perinatal depression: diagnostics, treatment,
consequences
Unė Krasauskaitė
1
, Mantas Guzevičius
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas,
Lithuania
Abstract
According to the diagnostic and statistical manual of mental disorders: 5th edition (DSM-5) depression that
occurred during the pregnancy or up to 4 weeks postpartum is called perinatal depression. This disorder is hard
to identify as it is nonhomogenous and manifests differently in every woman. Prevalence of the disease depends
on various factors. Experiencing depression before pregnancy is one of the main risk factors for perinatal
depression to develop. It is diagnosed in accordance with DSM-5 criteria when two main and two additional
symptoms manifest in a period of two weeks. Depression during pregnancy and after giving birth can lead to
serious consequences for both mother and child, if not treated promptly. It is important to perform a psychiatric
examination and prescribe treatment. Especially when there are moderate to severe symptoms, suicidal thoughts
or signs of psychosis. For adequate treatment the safety – risk balance and individual patient’s situation must
be accessed. Second generation antidepressants (selective serotonin uptake inhibitors) is a first – choice
pharmacotherapy for perinatal depression. Combining psychotherapy with medication is important when
treating moderate to severe depression. Women may refuse to use antidepressants during pregnancy or
breastfeeding thinking it might affect the fetus or newborn. It is therefore important to let them know about
alternative treatments. Psychotherapy is a method of first choice for treatment of mild to moderate depression.
Additionally, cognitive behavioral and interpersonal therapy can be effective means of prevention and
treatment. Perinatal depression can have adverse effects on the fetus as well as newborn. Consequently, the
disorder can lead to harmful maternal behavior that would affect fetus during the prenatal period. Untreated
depression during pregnancy persists after childbirth.
Keywords: perinatal depression, pregnancy, postpartum depression, mental disorder.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
211
Perinatalinės depresijos ypatumai: diagnostika, gydymas,
pasekmės
Unė Krasauskaitė
1
, Mantas Guzevičius
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Pagal depresijos psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (angl. DSM-5) perinatalinė depresija
diagnozuojama nėštumo metu arba iki 4 savaičių po gimdymo. Šis sutrikimas diagnozuojamas sunkiai, nes yra
nevienalytis ir kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai. Ligos paplitimas priklauso nuo įvairių veiksnių, o
depresija iki nėštumo yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, dėl kurių išsivysto perinatalinė depresija.
Sutrikimas diagnozuojamas pagal DSM-5 kriterijus, kuomet pasireiškia 2 pagrindiniai ir 2 papildomi depresijos
požymiai, atsiradę ir besitęsiantys ne trumpiau kaip 2 savaites. Negydoma, depresija gali lemti sunkias
pasekmes motinai ir vaikui. Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė yra dažniausiai klinikinėje praktikoje
naudojama stebėjimo priemonė. Įtarus depresiją svarbu atlikti psichiatrinį ištyrimą ir paskirti gydymą. Tai ypač
aktualu, kai pasireiškia vidutinio sunkumo ar sunkūs simptomai arba kai yra psichozinių ar savižudiškų
požymių. Prieš paskiriant gydymą reikia atsižvelgti į kiekvienos pacientės individualią situaciją ir įvertinti
saugumo – rizikos santykį. Svarbu derinti medikamentinį gydymą su psichoterapija, esant vidutinei ir sunkiai
depresijai. Antros kartos antidepresantai yra pirmo pasirinkimo medikamentai perinatalinei depresijai gydyti.
Moterys gali atsisakyti vartoti antidepresantus nėštumo metu ar žindant iš baimės, kad tai gali pakenkti vaisiui
ar naujagimiui, todėl svarbu jas informuoti apie alternatyvius gydymo metodus. Psichoterapija yra pirmo
pasirinkimo metodas lengvai, kartais ir vidutinio sunkumo depresijai gydyti. Kognityvinė elgesio ir
tarpasmeninė terapija taip pat yra efektyvios priemonės, norint užkirsti kelią ir gydyti perinatalinę depresiją.
Liga gali sąlygoti motinos elgesį, kuris pakenktų vaisiui prenataliniu lakotarpiu ar naujagimiui po gimdymo.
Nėštumo metu negydoma depresija išlieka ir po gimdymo.
Raktiniai žodžiai: perinatalinė depresija, nėštumas, pogimdyvinė depresija, psichikos sutrikimas.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
212
Įvadas
Perinatalinė depresija – tai depresija
atsiradusi nėštumo metu arba iki 4 savaičių po
gimdymo (1). Tuo metu atsiradę depresiniai
sutrikimai yra dažniausi psichikos sveikatos
sutrikimai tarp besilaukiančių ir pagimdžiųsių
moterų. Literatūroje aprašoma, kad viena iš
septynių moterų pasaulyje kenčia nuo perinatalinės
depresijos. Tai nėra vienalytis sutrikimas ir
kiekvienai moteriai gali pasireikšti skirtingai, todėl
yra sunkiai diagnozuojamas. Laiku nenustatyta ir
negydoma ji gali sukelti ilgalaikes pasekmes
motinai ir vaikui (2). Šiame straipsnyje
apžvelgiama literatūtra, nagrinėjanti svarbiausius
perinatalinės depresijos aspektus.
Epidemiologija
Perinatalinė depresija yra dažna
vaisingo amžiaus moterų liga, kuria serga 10 – 15%
moterų (3). Kitų autorių duomenimis, nėštumo
metu paplitimas gali siekti ir 18,4% (4). Tai
priklauso nuo geografijos, populiacijos ir diagnozei
nustatyti naudojamų kriterijų (5). Tai rečiausiai
diagnozuojama nėštumo komplikacija JAV.
Daugiau nei 400 000 kūdikių gimsta motinoms,
kurioms kasmet pasireiškia depresija (6). Net iki
70% moterų nėštumo metu pasireiškia depresijos
simptomai. Apskaičiuota, kad maždaug 33%
moterų pirmasis depresijos epizodas pasireikš
nėštumo metu, o 40% – pogimdyviniu laikotarpiu
(7). Depresijos simptomai dažniausiai pasireiškia
antruoju (13%) ir trečiuoju (12%) nėštumo
trimestrais, lyginant su pirmuoju trimestru, kai
simptomai pasireiškia tik 7% (8). Liga dažnesnė
tarp moterų, kurios sirgo depresija prieš pastojant
bei turinčių žemą socialinę ir ekonominę padėtį (3).
Nustatyta, kad paplitimas besivystančiose šalyse
paprastai yra didesnis nei išsivysčiusiose (6,9–11).
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)
duomenimis, nuo 1/3 iki 1/5 moterų
besivystančiose šalyse ir maždaug 1/10
išsivysčiusiose šalyse turi psichikos sveikatos
problemų nėštumo metu ir po gimdymo (3,11).
Rizikos veiksniai
Vienas dažniausių perinatalinės
depresijos rizikos veiksnių yra depresija iki
nėštumo. Moterims, kurioms buvo diagnozuota
depresija prieš pastojant, padidėja perinatalinės
depresijos rizika (6,12–14).
Kiti depresijos rizikos veiksniai:
nepageidaujamas nėštumas, stresas,
priešmenstruacinis disforinis sutrikimas,
seksualinė ar fizinė prievarta, jaunas amžius, žemas
socialinis ir ekonominis statusas, socialinės ar
finansinės paramos stoka. Taip pat
psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, artimojo ar
partnerio smurtas, pregestacinis diabetas ir
nėštumo komplikacijos. Nedirbančios, mažas
pajamas gaunančios, santuoka nepatenkintos,
stokojančios žinių apie perinatalinę priežiūrą ir
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
213
aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą turinčios
moterys taip pat yra didesnės rizikos grupėje
susirgti perinataline depresija. (5,6,13–15).
Klinika ir diagnostika
Remiantis DSM-5 perinatalinė depresija
yra nustatoma nėštumo metu arba iki 4 savaičių po
gimdymo. Tačiau kai kurių ekspertų teigimu
perinatalinės depresijos laikotarpis tęsiasi iki metų
po gimdymo. Diagnozė paprastai grindžiama
klinikiniais požymiais ir simptomais, apibrėžtais
DSM-5 (2) ir nustatoma, kai yra nemažiau kaip 2
pagrindiniai ir 2 papildomi depresijos sindromo
simptomai, atsiradę ir besitęsiantys ne trumpiau
kaip 2 savaites:
Pagrindiniai depresijos simptomai:
1. Prislėgta, pablogėjusi nuotaika;
2. Labai sumažėjęs domėjimasis ir
pasitenkinimas anksčiau buvusia
malonia veikla;
3. Padidėjęs nuovargis ar energijos
trūkumas.
Papildomi depresijos simptomai:
1. Reikšmingas svorio
sumažėjimas, kai nesilaikoma
dietos, ar svorio priaugimas
(kūno svorio pokytis ≥ 5% per
mėnesį);
2. Sutrikęs miegas;
3. Psichomotorinis susijaudinimas
ar sulėtėjimas (pastebėtas kitų,
ne tik subjektyvus);
4. Nepilnavertiškumo jausmas ar
perdėtas/nederamas kaltės
jausmas (kuris gali būti
įsivaizduojamas);
5. Susilpnėjusi koncentracija ir
dėmesys, ar neapsisprendimas
(subjektyvus ar kitų pastebėtas);
6. Niūrus ar pesimistinis ateities
įsivaizdavimas;
7. Pasikartojančios mintys apie
mirtį, savižudiški veiksmai be
konkretaus plano, ar konkretus
planas, kaip įvykdyti savižudybę
(16,17).
Moterys dažnai išreiškia susirūpinimą
naujagimių sveikata ir nerimauja dėl
nepakankamos kompetencijos auginat vaiką.
Depresijos simptomai persipina su fiziniais bei
psichiniais pokyčiais, vykstančiais nėštumo metu
ar po gimdymo. Kartais nerimas perauga į
nevaldomą baimę, paniką. Jei moterys nesikreipia
pagalbos, liga nediagnozuojama ir negydoma,
depresija gali sunkėti ir lemti sunkias pasekmes,
susijusias su motina ir vaiku (18).
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
214
Stebėjimas
Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė
(EPDS) yra dažniausiai naudojama klinikinėje
praktikoje (7,19). Gauti EPDS rezultatai stebėjimo
metu turėtų būti interpretuojami atsižvelgiant į
klinikinę situaciją (7). Kitos patvirtintos patikros
priemonės yra Beko depresijos testas ir paciento
sveikatos klausimynas. Įtarus depresiją turėtų būti
atliekamas psichiatrinis įvertinimas ir paskirtas
gydymas, ypač kai simptomai yra vidutinio
sunkumo ar sunkūs arba kai yra psichozinių ar
savižudiškų požymių. Psichozės buvimas, mintys
apie savižudybę ar žmogžudystę turėtų būti
laikomos ekstremaliomis situacijomis (19).
Nemedikamentinis gydymas
Dažnai moterys atsisako vartoti
antidepresantus nėštumo metu ar žindant, nes bijo,
kad tai gali pakenkti vaisiui ar naujagimiui. Tad
svarbu jas informuoti apie alternatyvius gydymo
metodus, kuriuos galima taikyti vienus arba derinti
su medikamentiniu gydymu (20). Psichoterapija
yra pirmo pasirinkimo metodas lengvai, kartais ir
vidutinio sunkumo per nėštumą atsiradusiai ar
pogimdyvinei depresijai gydyti (21). Tyrimai rodo,
jog efektyvi yra ir kognityvinė elgesio terapija (22),
o partnerio dalyvavimas bei šeimos konsultavimas
padeda greičiau pamatyti teigiamus gydymo
rezultatus (2). Meditacija, mankšta, maisto
papildai, akupunktūra, masažai bei aromaterapija
taip pat gali būti pasitelkiami gydant lengvą
depresiją (23).
Medikamentinis gydymas
Efektyviam vidutinės ir sunkios
depresijos gydymui psichoterapiją reikia derinti su
medikamentiniu gydymu antidepresantais (21). Šių
vaistų saugumas įrodytas ir plačiai aprašomas
literatūroje, tačiau yra ir prieštaringų nuomonių.
Dažniausiai abejojama dėl tinkamo antidepresantų
dozavimo, gydymo trukmės bei depresijos
simptomų pasireiškimo kontrolės. Taip pat
manoma, kad tam tikri modifikuojamieji veiksniai
(pvz. rūkymas, narkotinių medžiagų vartojimas,
nepakankama mityba), gali prisidėti prie
nepageidaujamų šių vaistų poveikių (22). Šiuo
metu pirmo pasirinkimo vaistai perinatalinės
depresijos gydymui yra antros kartos
antidepresantai. Tai selektyvieji serotonino
reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) (20), kurie yra
ganėtinai saugūs nėščiosioms, taip pat po gimdymo
ir žindymo laikotarpiu (22). Vartojant pirmosios
kartos antidepresantus pasireiškia nemažai
nepageidaujamų reiškinių (mieguistumas, galvos
svaigimas, vidurių užkietėjimas, prakaitavimas,
drebulys, nemiga) (2). O trečiosios kartos
antidepresantų (SNRI) saugumas ir efektyvumas
nėštumo ir žindymo laikotarpiu nėra įrodytas. Tad
šie vaistai dažniausiai neskiriami perinatalinės
depresijos gydymui (24). Prieš skiriant gydymą,
reikia nepamiršti įvertinti saugumo – rizikos
santykį ir atsižvelgti į kiekvienos pacientės
individualią situaciją.
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
215
Pacientėms, kurios serga sunkia, gydymui
atsparia depresija gali būti efektyvi
elektrokonvulsinė terapija (2). O toms, kurioms
pasireiškė psichozė, turi minčių pakenkti
naujagimiui, mąsto apie savižudybę, psichiatro
konsultacija dėl gydymo stacionare turėtų būti
paskirta tą pačią dieną (24). Antipsichoziniai
vaistai gali būti skiriami gydyti moteris, kurioms
nėštumo metu ar pogimdyviniu laikotarpiu
pasireiškė psichozė, nepaisant jų efektyvumą
įrodančių tyrimų stokos (25).
2019 m. kovo 19 d. JAV maisto ir vaistų
administracija (angl. FDA) patvirtino Zulresso
(Breanolone) intrevenines injekcijas suagusioms
moterims. Tai yra pirmasis patvirtintas vaistas,
skirtas išskirtinai pogimdyvinės depresijos
gydymui. Kadangi Zulresso gali sukelti daug
nepageidaujamų reiškinių (mieguistumą, intensyvų
raminamąjį poveikį ar staigų sąmonės praradimą),
jis buvo patvirtintas pasitelkiant rizikos vertinimo
ir švelninimo strategiją (angl. Risk Evaluation and
Mitigation Strategy). Gydymas galimas tik
sertifikuotuose sveikatos priežiūros centruose, kur
vykdomas nuolatinis pacienčių stebėjimas (26).
Pasekmės
Perinatalinė depresija gali turėti neigiamą
poveikį vaisiui ir naujagimiui. Negydoma ji gali
sąlygoti motinos elgesį, kuris gali pakenkti tiek
motinai, tiek vaisiui prenataliniu laikotarpiu:
netinkama, skurdi mityba, apsilankymų pas
gydytoją vengimas, rūkymas, alkoholio ir
narkotinių medžiagų vartojimas, savižudiški
veiksmai. Dėl negydomos prenatalinės depresijos
gali pasireikšti įvairios komplikacijos:
preeklampsija, priešlaikinis gimdymas,
persileidimas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir
vėlesnis vystymasis. Negydoma nėštumo metu
depresija išlieka ir po gimdymo. Naujagimiai gali
gimti per mažo svorio ar/ir gestacinio amžiaus, jie
būna įvertinti žemesniais balais pagal Apgar skalę,
taip pat galimos neonatalinės komplikacijos ir
aukšta naujagimių kortizolio koncentracija gimus.
Pogimdyvinė depresija gali sutrikdyti motinos –
vaiko ryšio formavimąsi bei vaiko vystymąsi.
Antenatalinė depresija taip pat siejama su kalbos
bei kognityviniais, aktyvumo ir dėmesio
sutrikimais bei nekontroliuojamu elgesiu
vaikystėje. Taip pat nustatyta, kad buvusi
prenatalinė motinos depresija gali lemti miego
sutrikimus 18 - 30 mėnesių vaikams (27).
Prevencija
Atrankos priemonės teikia sveikatos
priežiūros specialistams svarbią papildomą
informaciją, susijusią su perinataline depresija.
Svarbi išsami nėščiųjų psichikos sveikatos istorija,
kuri padeda numatyti depresiją nėštumo metu ir po
jo. Narkotinių medžiagų vartojimo ir fizinio ar
seksualinio smurto vertinimas perinatalinės
priežiūros metu suteikia sveikatos priežiūros
specialistams galimybę imtis priemonių,
skatinančių motinos ir kūdikio teigiamus psichinės
sveikatos pokyčius (28). Psichikos sveikatos
konsultacijos, tokios kaip kognityvinė elgesio ir
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
216
tarpasmeninė terapija, yra veiksmingos užkertant
kelią ir gydant perinatalinę depresiją (29,30).
Terapija yra susijusi su mažesne perinatalinės
depresijos pasireiškimo tikimybe (8,29). Moterys,
kurioms anksčiau buvo diagnozuota depresija,
pasireiškė depresijos simptomai ar būdingi tam
tikri socialiniai ir ekonominiai rizikos veiksniai,
priklauso padidėjusios rizikos grupei, todėl joms
skirtinos asmeninės ar grupinės konsultacijos
(29,30). Po gimdymo pradėtos individualios
konsultacijos laikomos efektyviausiomis (29).
Literatūros šaltiniai
1. Payne JL. Recent Advances and
Controversies in Peripartum Depression.
Curr Obstet Gynecol Rep. 2016;
2. Langan RC, Goodbred AJ. Identification
and management of peripartum depression.
Am Fam Physician. 2016;93(10):852–8.
3. Ford E, Shakespeare J, Elias F, Ayers S.
Recognition and management of perinatal
depression and anxiety by general
practitioners: A systematic review. Family
Practice. 2017.
4. Malik MFA, Wase HA, Latif A. Perinatal
depression: Considerations, challenges,
and suggestions. Journal of the Pakistan
Medical Association. 2019.
5. Chen J, Cross WM, Plummer V, Lam L,
Sun M, Qin C, et al. The risk factors of
antenatal depression: A cross-sectional
survey. J Clin Nurs. 2019;28(19–
20):3599–609.
6. Alhusen JL, Alvarez C. Perinatal
depression : A clinical update. Nurse Pract.
2016;41(5):50–5.
7. ACOG. Screening for Perinatal
Depression. Replace Comm Opin.
2018;132(757):208–12.
8. Freeman MP. Perinatal Depression:
Recommendations for Prevention and the
Challenges of Implementation. JAMA - J
Am Med Assoc. 2019;321(6):550–2.
9. Gajaria A, Ravindran A V. Interventions
for perinatal depression in low and middle-
income countries: A systematic review.
Asian J Psychiatr [Internet].
2018;37(May):112–20. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ajp.2018.08.014
10. Nillni YI, Gutner CA. Treatment for
perinatal depression: movement towards
scalability. The Lancet Psychiatry
[Internet]. 2019;6(2):83–5. Available
from: http://dx.doi.org/10.1016/S2215-
0366(19)30002-1
11. El-Den S, O’Reilly CL, Chen TF. A
systematic review on the acceptability of
perinatal depression screening. J Affect
Disord [Internet]. 2015;188:284–303.
Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.jad.2015.06.01
5
12. Galea LAM, Frokjaer VG. Perinatal
Depression: Embracing Variability toward
Better Treatment and Outcomes. Neuron
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
217
[Internet]. 2019;102(1):13–6. Available
from:
https://doi.org/10.1016/j.neuron.2019.02.0
23
13. Goodman JH. Perinatal depression and
infant mental health. Arch Psychiatr Nurs
[Internet]. 2019;33(3):217–24. Available
from:
https://doi.org/10.1016/j.apnu.2019.01.01
0
14. Kleine I. Interventions to prevent perinatal
depression: US Preventive Services Task
Force Recommendation Statement. Arch
Dis Child Educ Pract Ed. 2019;100(6).
15. Martínez-Paredes JF, Jácome-Pérez N.
Depression in pregnancy. Rev Colomb
Psiquiatr [Internet]. 2019;48(1):58–65.
Available from:
https://doi.org/10.1016/j.rcpeng.2017.07.0
02
16. Lietuvos Sveikatos Apsaugos Ministras.
Įsakymas Nr. V-841. DĖL DEPRESIJOS
IR NUOTAIKOS (AFEKTINIŲ)
SUTRIKIMŲ AMBULATORINIO
GYDYMO KOMPENSUOJAMAISIAIS
VAISTAIS TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO. 2012;
17. American Psychiatric Association.
American Psychiatric Association, 2013.
Diagnostic and statistical manual of mental
disorders (5th ed.). American Journal of
Psychiatry. 2013.
18. Muzik M, Marcus SM, Flynn H,
Rosenblum KL. Depression during
pregnancy: Detection, comorbidity and
treatment. Asia-Pacific Psychiatry.
2010;2(1):7–18.
19. Becker M, Weinberger T, Chandy A,
Schmukler S. Depression During
Pregnancy and Postpartum. Curr
Psychiatry Rep. 2016;18(3):1–9.
20. Dupuy JM, Ostacher MJ, Huffman J, Perlis
RH, Nierenberg AA. A critical review of
pharmacotherapy for major depressive
disorder. Int J Neuropsychopharmacol.
2011;14(10):1417–31.
21. Yonkers KA, Vigod S, Ross LE.
Diagnosis, pathophysiology, and
management of mood disorders in
pregnant and postpartum women. Obstet
Gynecol. 2011;117(4):961–77.
22. Scope A, Leaviss J, Kaltenthaler E, Parry
G, Sutcliffe P, Bradburn M. Is group
cognitive behaviour therapy for postnatal
depression evidence-based practice? A
systematic review. BMC Psychiatry.
2013;13.
23. Sie SD, Wennink JMB, Van Driel JJ, Te
Winkel AGW, Boer K, Casteelen G, et al.
Maternal use of SSRIs, SNRIs and
NaSSAs: Practical recommendations
during pregnancy and lactation. Arch Dis
Child Fetal Neonatal Ed. 2012;97(6):472–
7.
24. Latendresse G, Elmore C, Deneris A.
Selective Serotonin Reuptake Inhibitors as
Journal of Medical Sciences. May 18, 2020 - Volume 8 | Issue 16. Electronic-ISSN: 2345-0592
218
First-Line Antidepressant Therapy for
Perinatal Depression. J Midwifery
Women’s Heal. 2017;62(3):317–28.
25. Klinger G, Stahl B, Fusar-Poli P, Merlob P.
Antipsychotic drugs and breastfeeding.
Pediatric endocrinology reviews : PER.
2013.
26. Canady VA. FDA approves first drug for
postpartum depression treatment. Ment
Heal Wkly. 2019;29(12):6–6.
27. Pearlstein T. Perinatal depression:
Treatment options and dilemmas. J
Psychiatry Neurosci. 2008;33(4):302–18.
28. Recto P, Champion JD. Psychosocial Risk
Factors for Perinatal Depression among
Female Adolescents: A Systematic
Review. Issues Ment Health Nurs
[Internet]. 2017;38(8):633–42. Available
from:
https://doi.org/10.1080/01612840.2017.13
30908
29. Sockol LE. A systematic review of the
efficacy of cognitive behavioral therapy
for treating and preventing perinatal
depression. J Affect Disord [Internet].
2015;177(2015):7–21. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.jad.2015.01.05
2
30. Curry SJ, Krist AH, Owens DK, Barry MJ,
Caughey AB, Davidson KW, et al.
Interventions to Prevent Perinatal
Depression: US Preventive Services Task
Force Recommendation Statement. JAMA
- J Am Med Assoc. 2019;321(6):580–7.