Urtė Venclovaitė¹, Viktorija Sabaitytė²

¹Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine,

Department of Radiology, Kaunas, Lithuania

²Vilnius University, Faculty of Medicine, Department of Internal Medicine, Vilnius, Lithuania 

Abstract

Human coronaviruses are positive chain RNR viruses and belong to Coronaviridae family. Three types of coronaviruses were transmitted from animals to humans resulting in epidemic and global pandemic in the last twenty years. The clinical course of these infections vary from completely asymptomatic or mild respiratory symptoms to severe pneumonia with acute respiratory distress and multiple organ dysfunction syndromes.

The main diagnostic method for all 3 types of viruses is Reverse transcriptase – Polymerase chain reaction (RT-PCR). Other laboratory tests and imaging methods are helpful for following clinical course of infection and diagnosing complications caused by it but are not necessary for the initial diagnosis.  Aim: The purpose of this analysis is to discuss the main clinical findings, laboratory and radiological diagnostic methods for SARS-CoV-1, MERS, and SARS-CoV-2. Methods: the review of literature was managed by using “PubMed” medical database, selecting publications which investigated coronavirus pneumonia clinical features, laboratory and radiology diagnostics. Conclusion: after review of the literature clinical symptoms, laboratory and radiology examination are presented.

Keywords: coronavirus pneumonia, clinical features, radiology diagnostics, laboratory tests, SARS, MERS, COVID-19.

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

161

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 161-173

Pandemic coronavirus pneumonia diagnostics: clinical

features, laboratory tests and radiology examination

Urtė Venclovaitė

1

, Viktorija Sabaitytė

2

1

Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine,

Department of Radiology, Kaunas, Lithuania

2

Vilnius University, Faculty of Medicine, Department of Internal Medicine, Vilnius, Lithuania

Abstract

Human coronaviruses are positive chain RNR viruses and belong to Coronaviridae family. Three types of

coronaviruses were transmitted from animals to humans resulting in epidemic and global pandemic in the

last twenty years. The clinical course of these infections vary from completely asymptomatic or mild

respiratory symptoms to severe pneumonia with acute respiratory distress and multiple organ dysfunction

syndromes.

The main diagnostic method for all 3 types of viruses is Reverse transcriptase - Polymerase chain reaction

(RT-PCR). Other laboratory tests and imaging methods are helpful for following clinical course of infection

and diagnosing complications caused by it but are not necessary for the initial diagnosis. Aim: The purpose

of this analysis is to discuss the main clinical findings, laboratory and radiological diagnostic methods for

SARS-CoV-1, MERS, and SARS-CoV-2. Methods: the review of literature was managed by using

“PubMed” medical database, selecting publications which investigated coronavirus pneumonia clinical

features, laboratory and radiology diagnostics. Conclusion: after review of the literature clinical symptoms,

laboratory and radiology examination are presented .

Keywords: coronavirus pneumonia, clinical features, radiology diagnostics, laboratory tests, SARS,

MERS, COVID-19.

162

Pandeminės koronavirusinės pneumonijos diagnostika:

klinikiniai požymiai, laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai

Urtė Venclovaitė

1

, Viktorija Sabaitytė

2

1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Radiologijos

klinika, Kaunas, Lietuva

2

Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų klinika, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Žmogaus koronavirusai yra teigiamos prasmės RNR virusai, priklausantys Coronaviridae šeimai. Per

paskutinius 20 metų, turėjome trijų atmainų koronavirusus, perduotų iš gyvūnų žmonėms, sukėlusių

epidemijas ir pandemiją: SARS-CoV-1, MERS ir SARS-CoV-2. Ligos nusiskundimų spektras varijuoja

nuo besimptomės infekcijos ar lengvų kvėpavimo takų simptomų iki sunkios pneumonijos su ūminiu

kvėpavimo distreso sindromu ir daugybine organų disfunkcija. Visų koronavirusų pagrindinis diagnostikos

metodas yra atvirkštinės transkriptazės – polimerazės grandinės reakcija(ang. reverse transcriptase-

polymerase chain reaction) (AT-PGR). Tikslas: aptarti pagrindinius SARS-CoV-1, MERS ir SARS-CoV-

2 klinikinius požymius, laboratorinius bei radiologinius tyrimų metodus. Metodai: literatūros apžvalga

atlikta remiantis „PubMed“ duomenų baze, atrenkant publikacijas, kuriose analizuojama koronavirusinės

pneumonijos klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė diagnostika. Išvados: atlikus literatūros

analizę pateikiama koronavirusinės pneumonijos klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė

diagnostika.

Raktažodžiai: koronavirusinė pneumonija, klinikiniai požymiai, radiologinė diagnostika, laboratoriniai

testai, SARS, MERS, COVID-19.

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

163

Įžanga

Žmogaus koronavirusai yra teigiamos

prasmės RNR virusai, priklausantys

Coronaviridae šeimai. Vieni pirmųjų infekcijos

protrūkių buvo fiksuojami 2002-2003 metais,

kada buvo nustatomas sunkus ūminis

respiracinio distreso sindromo virusas SARS-

CoV-1 ir 2012 m. Artimųjų Rytų kvėpavimo

sindromo koronavirusas (MERS-CoV). Tuo

tarpu, 2019 metų pabaigoje Kinijoje, Uhane

pradėjus augti pneumonijos atvejams, buvo

registruotas naujasis koronavirusas. Šio viruso

sukeliama infekcija pradėjo greitai plisti

pasaulyje, sukeldama globalinę pandemiją. Nuo

pirmos paciento hospitalizacijos Kinijoje 2019

gruodžio 12 iki 2020 kovo 17 buvo užfiksuoti

179 112 koronavirusinės infekcijos atvejai [1], iš

kurių 7426 pacientai mirė [2]. Atlikti

molekuliniai tyrimai parodė, kad genetinės

naujojo koronaviruso sekos yra apie 70 proc.

identiškos SARS-CoV- 1 virusams ir apie 50

proc. MERS-CoV. Be to, manoma, jog naujasis

SARS-CoV-2 atsirado iš šikšnosparnių po

perėjimo iš tarpinio šeimininko, dėl to tikėtinas

didelis koronavirusų zoonozės potencialas. Be

to, žinoma, kad virusas yra glaudžiai susijęs su

dviem iš šikšnosparnių kilusiais kvėpavimo

sistemos pakitimus sukeliančiais koronavirusais

(SL-CoVZC45 ir SL-CoVXC21) [3]. Tuo tarpu,

naujojo koronaviruso sukeliamas kvėpavimo

sutrikimas buvo priskirtas ūmiam respiraciniam

sindromui (SARS – CoV- 2), o jo liga COVID –

19. Ligos nusiskundimų spektras varijuoja nuo

besimptomės infekcijos ar lengvų kvėpavimo

takų simptomų iki sunkios pneumonijos su

ūminiu kvėpavimo distreso sindromu ir

sistemine organų disfunkcija. Apytiksliai 20

proc. SARS – CoV- 2 infekcijos atvejų buvo

traktuojama kaip sunkios eigos ir mirtingumo

rodiklis siekė apie 3 proc. [4]. Praėjus santykinai

nedideliam laiko tarpui nuo koronovirusinės

infekcijos pradžios, mūsų supratimas, apie jos

sukeliamos ligos simptomus bei optimalias

pandemijos valdymo strategijas yra vis dar

besiformuojantis, tačiau pastebimos tam tikros

klinikinių, laboratorinių tyrimų, radiologinių

požymių tendencijos COVID – 19 ligos

diagnostikoje.

Koronavirusinių infekcijų klinikiniai

požymiai

Koronavirusinių infekcijų inkubacinis

periodas vidutiniškai trunka apie 5 dienas [5].

Maždaug 2,5 proc. pacientų simptomai

pasireiškia per 2 dienas ir 97,5 proc. - per 11,5

dienos. Apie trečdalis užsikrėtusiųjų nejaučia

jokių simptomų ir praserga asimptomine forma

[6,7].

Koronavirusų sukeliama klinika nėra

labai specifiška, ir yra būdinga daugeliui kitų

virusinių kvėpavimo takų infekcijų. Kinijoje,

Uhano regione atliktoje studijoje nustatyta, kad

COVID – 19 liga dažniausiai pasireiškia

karščiavimu (88,7 proc.), kosuliu (67,8 proc.),

nuovargiu (38,1 proc.), skrepliavimu (33,7

proc.), dusuliu (18,7 proc.), gerklės ( 13,9 proc.)

ir galvos (13,6 proc.) skausmu [8]. Dalis pacientų

taip pat gali viduriuoti (19 proc.) ar jausti

pykinimą, vemti (12 proc.) [9]. Vieni

specifiškiausių simptomų, leidžiančių įtarti

koronavirusinę infekciją – anosmija ir ageuzija.,

kurie nėra susiję su nosies gleivinės paburkimu

ar rinorėja [10]. Visgi pastarieji simptomai

pasireiškia tik iki 10 proc. pacientų [9], todėl jų

nebuvimas negali būti priežastis atmesti COVID

– 19 ligos diagnozę. Nors dauguma studijų rodo,

kad karščiavimas yra būdingiausias šios

infekcijos simptomas, sunkiai sergantys ir

164

kritinės būklės pacientai gali nekarščiuoti išvis

arba sukarščiuoti tik vėliau ligos eigoje [8,11].

Dusulį sergantieji COVID – 19 liga pradeda

jausti vidutiniškai 5 - 8 dienomis vėliau nei kitus

simptomus[11,12]. Tuo tarpu oksigenacijos lygis

kraujyje gali būti sumažėjęs gerokai anksčiau,

toks fiziologinės būklės ir simptomų neatitikimas

gali uždelsti plaučių pažeidimo diagnozę,

padidinti komplikacijų, tokių kaip sisteminio

organų disfunkcijos sindromo, sunkios

periintubacinės hipoksemijos ar miokardo

infarkto, riziką [13].

SARS-CoV ir MERS-CoV ankstyvieji

simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis,

nuovargis, raumenų ir galvos skausmai [14,15].

Kaip ir COVID-19 ligos metu kartais gali būti ir

virškinamojo trakto disfunkcijos simptomai:

pykinimas, vėmimas, viduriavimas [10,14].

MERS klinikinė eiga, lyginant su SARS virusu,

yra gerokai sunkesnė, dažniau lemianti

kvėpavimo funkcijos nepakankamumą,

reikalaujantį mechaninės plaučių ventiliacijos

(80% lyginant su 14-20% SARS grupėje),

mirštamumo dažnis taip pat gerokai aukštesnis

[16].

Tiriant dėl galimos koronavirusinės

infekcijos, reikėtų atidžiau vertinti pacientus,

kurie yra vyresnio amžiaus, įtariant SARS-CoV-

2 ar MERS-CoV - pacientus su gretutinėmis

ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, nutukimas,

cukrinis diabetas ar lėtinė obstrukcinė plaučių

liga [8,15,17]. Atlikti tyrimai rodo, kad tarp

COVID-19 liga sergančiųjų populiacijoje iki

23,7 proc. bendroje grupėje ir net iki 38,7 proc.

sunkiai sirgusių grupėje turėjo bent vieną

lydinčią būklę [8,12,18].

Laboratoriniai tyrimai svarbūs

diagnozuojant koronavirusines infekcijas

Šiuo metu prieinami diagnostikos tyrimai

pagrįsti molekuliniais metodais, serologija ir

virusų kultūromis [17]. Auksiniu standartu

diagnozuojant koronavirusinę infekciją ir toliau

išlieka nukleorūgščių amplifikacijos testai (pvz.,

AT-PGR tepinėlis iš nosiaryklės). Šis metodas

yra ypač jautrus, tačiau tai lemia didesnę

klaidingai teigiamų atsakymų riziką [19]. Šiuo

tyrimu galima aptikti viruso RNR praėjus

savaitėms nuo simptomų atsiradimo, net kai

pacientas jau nebėra užkrečiamas [20]. Visgi

pasireiškus pirmiesiems klinikiniams

požymiams ir sulaukus teigiamo tepinėlio PGR

rezultato, papildomų diagnostinių testų

diagnozei patvirtinti nebereikia [20]. MERS-

CoV diagnostikoje didesnę diagnostinę vertę turi

tiriamoji medžiaga iš apatinių kvėpavimo takų,

tuo tarpu tiek SARS-CoV, tiek SARS-CoV-2

diagnostikai puikiai tinka mėginiai iš viršutinių

kvėpavimo takų [16].

Tais atvejais, kai PGR tyrimai nėra

prieinami gali būti atliekami serologiniai testai.

Jų jautrumas pirmomis infekcijos savaitėmis

mažas, todėl jų reikėtų vengti ūmaus periodo

metu [21]. Serologiniai metodai naudingesni,

norint įvertinti serokonversiją persirgus infekcija

[22].

Įprastai klinikinėje praktikoje naudojami

laboratoriniai kraujo tyrimai taip pat gali būti

naudingi šių infekcijų dinamikoje. Bendrajame

kraujo tyrime būdingi baltųjų kraujo kūnelių

nuokrypiai: leukopenija, limfopenija bei

trombocitopenija, fermentų aktyvumo

padidėjimas būdingesnis SARS-CoV ir SARS-

CoV-2 infekcijoms [11,16] (žr. 1 lentelė).

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

165

SARS-CoV

MERS-CoV

SARS-CoV-2

Leukopenija(< 4.0 ×

10

9

/l

25-35%

14%

25%

Llimfopenija (< 1.5 ×

10

9

/l)

68–85%

32%

63%

Trombocitopenija

(< 140 × 10

9

/l)

40–45%

36%

Labiau būdinga

trombocitozė

!LDH

50–71%

48%

40%

!AST

20–30%

14%

22%

!ALT

20–30%

11%

21%

1 lentelė. Pokyčiai kraujo tyrimuose [8,11,12,16]

SARS-CoV-2 infekcija taip pat siejama

padidėjusiais koaguliacijos rodikliais: D-dimerai

(vidutiniškai 4877 µg/l ), fibrinogenas (vid.

6,8g/l) [23]. Būdingas ir uždegiminių rodiklių

padidėjimas: C reaktyvinio baltymo >10mg/l (61

proc.), prokalcitonino >0,5µg/l (6 proc.) [8]. IL-

6 bei feritino koncentracijų padidėjimas siejamas

su prastesnėmis ligos išeitimis [24,25].

Radiologiniai tyrimai bei jų vaidmuo SARS-

CoV-2 diagnostikoje

Vaizdiniai tyrimai - pagalbiniai

koronavirusinės infekcijos diagnostikoje, tačiau

yra labai reikšmingi. Visiems pacientams,

kuriems įtariama ši infekcija turėtų būti

atliekama krūtinės ląstos organų rentgenograma.

Siekiant tiksliau įvertinti krūtinės ląstos organų

būklę kartais tikslinga atlikti kompiuterinę

tomografiją (KT), ypač didelės raiškos. Šie

vaizdiniai tyrimai, išskyrus kontrastinę KT, yra

naudojami morfologiniams ligos požymiams

vertinti, tačiau kartais skirtingi patogenai su

panašiais patogeneziniais ir imuniniais

organizmo mechanizmais gali duoti panašius

tyrimo rezultatus [26].

Pacientams, kuriems įtariama SARS,

MERS ar COVID-19 infekcija pirmo

pasirinkimo tyrimas yra krūtinės ląstos

rentgenografija. Rentgenogramoje abipus

plaučiuose gali būti matomi infiltraciniai

pakitimai, tačiau jie ankstyvosiose SARS-CoV-2

infekcijos stadijose ne visada būna specifiški.

Tuo tarpu, KT matomi „matinio stiklo“ vaizdas

ir konsolidacijos zonos – tokie pakitimai yra

panašūs ir kitų žmogaus koronavirusams

sukeltiems požymiams. Tačiau lyginant su

SARS-CoV-1 ir MERS-CoV, „matinio stiklo“

vaizdas yra labiau būdingas naujajam

koronavirusui. Taip pat, atvirkščias halo požymis

yra netipiškas KT radinys, tačiau gali būti

aptinkamas ankstyvosiuose SARS-CoV-2

pneumonijos rentgeno vaizduose. Vidutinis

krūtinės ląstos rentgenogramose matomų

pakitimų dažnis tarp sergančių SARS buvo 72

proc., iš kurių 33 proc. sudarė „matinio stiklo“

požymiai ir 78 proc. konsolidacija [17,27]. Tuo

tarpu, MERS vidutinis matomų pakitimų dažnis

166

buvo 86 proc., iš kurių 65 proc. buvo „matinio

stiklo“ požymiai, 18 proc. konsolidacija, 17 proc.

bronchovaskuliniai pakitimai, 11 proc. orinių

bronchogramų ir 4 proc. retikulonodulinių

pakitimų. COVID-19 rentgenogramose iš viso

buvo stebėta 56 proc. patologinių pakitimų, iš

kurių 24 proc. buvo “matinio stiklo” vaizdas ir 1

proc. pneumotoraksas [28,29]. Ši analizė tarp

koronavirusinių rentgenologinių požymių

neatskleidė statistiškai reikšmingo skirtumo.

Žmogaus koronavirusinės pneumonijos

sukeliamų radiologinių pakitimų skirtumai

pateikiami lentelėje žemiau (žr. 2 lentelė).

Virusas

Transmisija

Patogenezė

Radiologiniai pakitimai

Pasiskirstymas

:

(periferinaia,

multifokaliniai

Konsolidacija

„Matinio stiklo“

vaizdas

Mazginiai pakitimai

Bronchų sienelės

sustorėjimas

Pleuros efuzija

SARS-

CoV-1

Oro – lašelinis,

kontaktinis

Difuzinis alveolių

pažeidimas,

uždegiminių monocitų

ir/as makrofagų

akumuliacija

plaučiuose, padidėjęs

serumo citokinų ir/ar

chemokinų kiekis,

sutrikęs virusui

specifiškų T ląstelių

atsakas

+

+++

+

Retai

Nebūdinga

Retai

MERS-

CoV

Oro – lašelinis,

kontaktinis

Infekuotos žmogaus

imuninės ląstelės;

citokinų ir/ar

chemokinų produkcija;

sutrikusi šeimininko

ląstelių transkripcija,

sąlygoja apoptozę

+

+++

+

Retai

Nebūdinga

Retai

SARS-

CoV-2

Oro – lašelinis,

kontaktinis

Citopatiniai procesai,

citokinų ir/ar

chemokinų indukcija*

+

+++

+++

Retai

Nebūdinga

Retai

2 lentelė. Žmogaus koronavirusinės pneumonijos patogenezė ir radiologiniai požymiai [26]

*SARS-CoV- 2 patogenezė vis dar tyrinėjama.

167

Šios pandeminės pneumonijos metu

Kinijoje, buvo nustatyta, kad krūtinės ląstos KT

jautrumas diagnozuojant SARS-CoV-2

pneumonijos atvejus siekia 97 proc. [30]. Tuo

tarpu, didelės raiškos KT būtų tikslinga naudoti,

pacientams, turintiems pažengusią SARS-CoV-2

pneumoniją. Antras dažniausiai randamas

pakitimas, per pirmąsias 11 simptomų

pasireiškimo dienų, yra konsolidacija [31].

Apytiksliai pusei tiriamųjų buvo nustatyti

multifokaliniai „matinio stiklo“ pritemimai ir

konsolidacija, o retikuliniai – mazginiai

pakitimai buvo rečiau aptinkami. Krūtinės ląstos

KT dinamikoje gali padėti vertinant ligos

progresą bei nustatyti terapinį efektą.

Bilateraliniai periferiniai „matinio stiklo“

pritemimo zonos yra dominuojantys pakitimai,

esant išreikštai simptomatikai. Ligai

progresuojant šie pakitimai ir konsolidacija

didėja apimtimi, kartais gali manifestuoti

„netolygaus grindinio“ vaizdu, kuomet liga

pasiekia piką (6-11 dieną nuo simptomų

pasireiškimo pradžios) [32]. Sunkesni

koronavirusinės infekcijos atvejai pasireiškia

ūmiu respiraciniu distreso sindromu su difuziniu

abiejų plaučių sumažėjusiu oringumu. Kita

vertus, nors daugiau nei 70 proc. atvejų SARS-

CoV-2 pneumonija pasižymi tipiniais KT

radiniais, tačiau kartais šios pneumonijos

sukeliamus pakitimus sunku diferencijuoti su

kitais, virusinėms pneumonijos būdingais,

radiologiniais pakitimais, todėl gali būti

padaroma klaidingai teigiama radiologinė

išvada. Diferencinė naujosios koronavirusinės

pneumonijos diagnozė įtraukia verifikaciją nuo

kitų virusinę pneumoniją sukeliančių patogenų

bei jų požymių KT. Glaustai ši diferencinė

diagnostika yra pateikta lentelėje žemiau (žr. 3

lentelė).

168

Virusinė pneumonija

KT randami pakitimai

Adenovirusinė

Multifokalinė konsolidacija ir „matinio stiklo“ pritemimai

Rinovirusinė

Multifokaliniai „matinio stiklo“ pritemimai su/be

konsolidacijos

Kitų koronavirusų sukelta (SARS-

CoV-1, MERS-CoV)

Multifokalinė konsolidacija ir „matinio stiklo“ pritemimai,

vyraujantys periferinėse plaučių dalyse

Gripo viruso

Multifokalinė konsolidacija, „matinio stiklo“ pritemimai,

vyraujantys centrinėse ir/arba periferinėse plaučių dalyse

Paragripo viruso

Multifokalinė konsolidacija, „matinio stiklo“ pritemimai,

centrilobuliniai mazginiai pakitimai

Respiracinio sincitinio viruso

Multifokalinė konsolidacija, centrilobuliniai mazginiai,

centriniai kvėpavimo takų pakitimai

Žmogaus metapneumovirusinė

Centrilobuliniai mazginiai su bronchiolito požymiais

Citomegalovirusinė

Difuzinis „matinio stiklo“ pritemimas su/be daugybiniais

smulkiažidininiais pakitimais

3 lentelė. SARS-CoV-2 diferencinė diagnostika – virusinių pneumonijų KT randami pakitimai.

Atliktoje studijoje buvo pastebėta, kad

periferinis randamų pakitimų išsidėstymas ir

„matinio stiklo“ vaizdas yra charakteringi

SARS-CoV-2 pneumonijai [33]. Nežymūs

retikuliniai pakitimai bei perivaskulinė

infiltracija buvo nustatyti apie pusei tiriamųjų,

sergančių nagrinėjama infekcija. Taip pat

pastebima, jog pleuros efuzija bei

limfadenopatija nėra būdingi požymiai.

Krūtinės ląstos KT yra informatyvus

tyrimo metodas, padedantis nuspręsti tolimesnę

ligos valdymo bei gydymo eigą, įtraukiant ir

paciento izoliaciją. Tačiau, gaunamos radiacijos

poveikis, viruso plitimo rizika tarp sveikatos

priežiūros darbuotojų, medicininės išlaidos bei

dezinfekcijai reikalingas laikas yra veiksniai

verčiantys apsvarstyti ir kitų tyrimų diagnostines

koronavirusinės pneumonijos galimybes bei

darbuotojų apsaugos priemones. Kadangi SARS-

CoV-2 plinta oro – lašeliniu ir kontakto būdu,

visi radiologiškai tiriami pacientai turėtų dėvėti

medicinines kaukes, o tyrimui naudojami

skirtingi radiologiniai aparatai, po kiekvieno

atlikto tyrimo aparatūra bei patalpos turėtų būti

tinkamai dezinfekuojamos. Sveikatos priežiūros

specialistai, dirbantys su COVID-19 sergančiais

pacientais, taip pat turėtų dėvėti medicininę

kaukę, apsauginius akinius bei chalatą.

Multidisciplininė patyrusių radiologų ir

pulmonologų komanda pasiūlė algoritmą, kuriuo

vadovaujantis būtų galimai optimaliai naudoti

medicininius išteklius, spręsti vaizdinių tyrimų

169

tikslingumą, sumažinti užsikrėtimo rizikos

veiksnius [34]. Šio algoritmo pagrindu žemiau

pateikiama schema, padedanti spręsti krūtinės

ląstos KT tikslingumą, sergantiems SARS-CoV-

2 (žr. 1 schema).

1 schema. Krūtinės ląstos KT vaidmuo diagnozuojant SARS-CoV-2 infekciją

Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

170

Pacientams, turintiems kvėpavimo

sutrikimų simptomų endeminiuose regionuose

valdyti AT-PGR testas yra pagrindinė

diagnostikos priemonė, naudojama siekiant

atskirti SARS-CoV-2 teigiamus atvejus [35].

Gavus teigiamą rezultatą, krūtinės ląstos KT gali

būti naudojama vertinant ligos sunkumą. Šio

tyrimo tikslingumas apsprendžiamas pagal

paciento rizikos veiksnius, susijusiu su COVID-

19 (pvz. vyresni nei 65 metai, gretutinės ligos).

Taip pat vertinamas medicinos išteklių

prieinamumas, įskaitant darbuotojus, asmenines

apsaugos priemones, AT-PGR tyrimus, ligoninės

izoliacines lovas, šie veiksniai gali paveikti ligos

valdymo ir plitimo procesus. Esant reikšmingam

medicininių išteklių trūkumui, pacientams su

lengvais COVID-19 simptomais be respiracinės

disfunkcijos KT ištyrimas nėra indikuotinas.

Tačiau, KT galėtų būti atliekamas pacientams su

vidutinio sunkumo ar sunkiais kvėpavimo

sutrikimais arba jei pacientas turėjo kontaktą su

SARS-CoV-2 patvirtintu asmeniu, siekiant

atmesti galimai klaidingai neigiamą AT-PGR

testo rezultatą. KT vaizduose nustatant tipinius

infekcijos požymius: bilateralinį „matinio stiklo“

vaizdą, konsolidaciją, nežymius retikulinius

pakitimus SARS-CoV-2 turi būti įtariamas.

Tokiu atveju pakartotinas AT-PGR ištyrimas taip

pat reikalingas, net jei pirmasis tyrimo rezultatas

buvo neigiamas. Svarbu nepamiršti, jog net ir

esant tipiniam SARS-CoV-2 KT vaizdui, yra

tikimybė, kad sukėlėjas gali būti kitas patogenas.

Todėl yra indikuojamas AT-PGR bei paciento

sekimas dinamikoje [26]. Tuo tarpu, jei

vaizdiniuose tyrimuose nerandama patologijai

būdingų požymių, rekomenduojama paciento 2

savaičių saviizoliacija namuose. Tais atvejais,

kai AT-PGR tyrimas nėra prieinamas vaizdinis

ištyrimas turėtų būti taikomas kaip skryninginis

įrankis identifikuojant potencialiai infekuotus

asmenis. Endeminiuose regionuose, dėmesį

reikėtų atkreipti ne tik į kvėpavimo disfunkcijos

simptomus, nes ankstyvosiose COVID-19

stadijose asimptominiai asmenys yra infekcijos

nešiotojai. Todėl radiologiškai nustačius

būdingus SARS-CoV-2 pakitimus tikslingas ir

rutininis AT-PGR testo atlikimas.

Išvados

Per paskutinius 20 metų, turėjome trijų

atmainų koronavirusus, perduotų iš gyvūnų

žmonėms, sukėlusių epidemijas ir pandemiją.

SARS-CoV-1 virusas buvo pirmasis epidemijos

sukėlėjas XXI amžiuje, metęs šiuolaikinei

medicinos sistemai iššūkių. Globalinio mąsto

pastangomis ši infekcija buvo suvaldyta ir nuo

2004 m. naujų atvejų nebuvo registruota. MERS

pirmą katą nustatytas 2012 m. ir pavieniai atvejai

yra fiksuojami iki šių dienų. Dauguma atvejų,

užsikrėtimas įvyksta glaudaus kontakto metu,

ypač sveikatos įstaigų aplinkoje. Taigi, norint

užkirsti kelią naujiems proveržiams, yra ypač

svarbu ankstyva diagnostika bei infekcijų

kontrolės reikalavimų paisymas. Naujausias

koronaviruso protrūkis pastebėtas 2019 m.

Uhano regione, šį kartą infekcijos mąstai pasiekė

pandemijos lygį ir vis dar nėra kontroliuojami.

Griežtų apribojimų įvedimas, socialinio atstumo

išlaikymas, kontaktinių asmenų identifikavimas,

visuotinas testavimas, karantino paskelbimas ir

keliavimo apribojimai neužtikrino pakankamo

infekcijos mąsto kontrolės ir netgi pradėjus

globaliai vakcinuoti žmones, ši infekcija toliau

plinta dideliu greičiu.

Visų trijų virusų klinikiniai požymiai yra

panašūs. Visi jie sukelia nespecifinius

simptomus, būdingus ir kitoms kvėpavimo takų

virusinėms infekcijoms. Todėl, neturint

galimybių atlikti molekulinių tyrimo metodų,

171

nustatyti tikslią diagnozę gali būti ypač sunku.

Kraujo tyrimuose atsispindi šių virusų poveikis į

beveik visas gyvybiškai svarbias organų

sistemas, nukrypimai yra būdingi kepenų, inkstų,

krešėjimo ir kitų rodiklių disfunkciniams

pokyčiams. Vaizdiniai tyrimai, nors neturi

esminio vaidmens diferencijuojant su kitomis

ligomis, bet yra ypač svarbūs sekant klinikinę

ligos eigą bei diagnozuojant komplikacijas. O

pagrindiniai radiologinio ištyrimo požymiai yra

„matinio stiklo“ vaizdas bei plaučių audinio

konsolidacija.

Literatūra

1. Prof. Joseph T Wu PhD, Kathy Leung PhD

PGMLM. Nowcasting and forecasting the

potential domestic and international spread of

the 2019-nCoV outbreak originating in

Wuhan, China: a modelling study. Lancet.

2020;395(10225):689–97.

2. Kim J, Zhang J, Cha Y, Kolitz S, Funt J,

Chong RE, et al. Coronavirus Disease - 2019

(COVID-19). Vol. 2019, ChemRxiv. 2020.

3. Zhou P, Yang X Lou, Wang XG, Hu B,

Zhang L, Zhang W, et al. A pneumonia

outbreak associated with a new coronavirus

of probable bat origin. Nature.

2020;579(7798):270–3.

4. Haft JW, Atluri P, Ailawadi G, Engelman

DT, Grant MC, Hassan A, et al. Adult

Cardiac Surgery During the COVID-19

Pandemic: A Tiered Patient Triage Guidance

Statement. Ann Thorac Surg.

2020;110(2):697–700.

5. Qin J, You C, Lin Q, Hu T, Yu S, Zhou XH.

Estimation of incubation period distribution

of COVID-19 using disease onset forward

time: A novel cross-sectional and forward

follow-up study. medRxiv. 2020;(August):1–

8.

6. Oran DP, Topol EJ. The Proportion of SARS-

CoV-2 Infections That Are Asymptomatic.

Ann Intern Med. 2021;(November 2020):1–

9.

7. Al-Tawfiq JA. Asymptomatic coronavirus

infection: MERS-CoV and SARS-CoV-2

(COVID-19). Travel Med Infect Dis

[Internet]. 2020 May;35:101608. Available

from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S

1477893920300752

8. Guan W, Ni Z, Hu Y, Liang W, Ou C, He J,

et al. Clinical Characteristics of Coronavirus

Disease 2019 in China. N Engl J Med.

2020;382(18):1708–20.

9. Stokes EK, Zambrano LD, Anderson KN,

Marder EP, Raz KM, El Burai Felix S, et al.

Coronavirus Disease 2019 Case Surveillance

— United States, January 22–May 30, 2020.

MMWR Morb Mortal Wkly Rep.

2020;69(24):759–65.

10. Lechien JR, Chiesa-Estomba CM, Place S,

Van Laethem Y, Cabaraux P, Mat Q, et al.

Clinical and epidemiological characteristics

of 1420 European patients with mild-to-

moderate coronavirus disease 2019. J Intern

Med [Internet]. 2020 Sep 1;288(3):335–44.

Available from:

https://doi.org/10.1111/joim.13089

11. Huang C, Wang Y, Li X, Ren L, Zhao J, Hu

Y, et al. Clinical features of patients infected

with 2019 novel coronavirus in Wuhan,

China. Lancet. 2020;395(10223):497–506.

12. Wang D, Hu B, Hu C, Zhu F, Liu X, Zhang

J, et al. Clinical Characteristics of 138

Hospitalized Patients With 2019 Novel

Coronavirus–Infected Pneumonia in Wuhan,

China. JAMA [Internet]. 2020 Mar

172

17;323(11):1061–9. Available from:

https://doi.org/10.1001/jama.2020.1585

13. Luks AM, Swenson ER. Pulse oximetry for

monitoring patients with COVID-19 at home

potential pitfalls and practical guidance. Ann

Am Thorac Soc. 2020;17(9):1040–6.

14. De Wit E, Van Doremalen N, Falzarano D,

Munster VJ. SARS and MERS: Recent

insights into emerging coronaviruses. Nat

Rev Microbiol. 2016;14(8):523–34.

15. Saad M, Omrani AS, Baig K, Bahloul A,

Elzein F, Matin MA, et al. Clinical aspects

and outcomes of 70 patients with Middle East

respiratory syndrome coronavirus infection: a

single-center experience in Saudi Arabia. Int

J Infect Dis [Internet]. 2014 Dec;29:301–6.

Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S

1201971214016221

16. Hui DS, Azhar EI, Memish ZA, Zumla A.

Human Coronavirus Infections—Severe

Acute Respiratory Syndrome (SARS),

Middle East Respiratory Syndrome (MERS),

and SARS-CoV-2. In: Reference Module in

Biomedical Sciences [Internet]. Elsevier;

2020. Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/

B9780128012383116344

17. Peiris JSM, Chu CM, Cheng VCC, Chan KS,

Hung IFN, Poon LLM, et al. Clinical

progression and viral load in a community

outbreak of coronavirus-associated SARS

pneumonia: A prospective study. Lancet.

2003;361(9371):1767–72.

18. Li B, Yang J, Zhao F, Zhi L, Wang X, Liu L,

et al. Prevalence and impact of cardiovascular

metabolic diseases on COVID-19 in China.

Clin Res Cardiol [Internet].

2020;109(5):531–8. Available from:

https://doi.org/10.1007/s00392-020-01626-9

19. Tu H, Tu S, Gao S, Shao A, Sheng J. Current

epidemiological and clinical features of

COVID-19; a global perspective from China.

J Infect [Internet]. 2020 Jul;81(1):1–9.

Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S

016344532030222X

20. Wölfel R, Corman VM, Guggemos W,

Seilmaier M, Zange S, Müller MA, et al.

Virological assessment of hospitalized

patients with COVID-2019. Nature.

2020;581(7809):465–9.

21. Cheng MP, Yansouni CP, Basta NE,

Desjardins M, Kanjilal S, Paquette K, et al.

Serodiagnostics for Severe Acute Respiratory

Syndrome–Related Coronavirus 2. Ann

Intern Med [Internet]. 2020 Sep

15;173(6):450–60. Available from:

https://www.acpjournals.org/doi/10.7326/M

20-2854

22. Fang FC, Naccache SN, Greninger AL. The

Laboratory Diagnosis of Coronavirus

Disease 2019— Frequently Asked Questions.

Clin Infect Dis [Internet]. 2020 Dec

31;71(11):2996–3001. Available from:

https://academic.oup.com/cid/article/71/11/2

996/5854652

23. Panigada M, Bottino N, Tagliabue P,

Grasselli G, Novembrino C, Chantarangkul

V, et al. Hypercoagulability of COVID‐19

patients in intensive care unit: A report of

thromboelastography findings and other

parameters of hemostasis. J Thromb Haemost

[Internet]. 2020 Jul 24;18(7):1738–42.

Available from:

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1

111/jth.14850

24. Abers MS, Delmonte OM, Ricotta EE, Fintzi

173

J, Fink DL, de Jesus AAA, et al. An immune-

based biomarker signature is associated with

mortality in COVID-19 patients. JCI Insight

[Internet]. 2021 Jan 11;6(1). Available from:

https://insight.jci.org/articles/view/144455

25. Tsatsakis A, Calina D, Falzone L, Petrakis D,

Mitrut R, Siokas V, et al. SARS-CoV-2

pathophysiology and its clinical implications:

An integrative overview of the

pharmacotherapeutic management of

COVID-19. Food Chem Toxicol [Internet].

2020 Dec;146:111769. Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S

0278691520306591

26. Koo HJ, Choi SH, Sung H, Choe J, Do KH.

Radiographics update: Radiographic and ct

features of viral pneumonia. Radiographics.

2020;40(4):E8–15.

27. Ching-LungLiu MD, Yen-TaLu MD, PhD,

Meng-Jen Peng MD, Pei-Jan Chen MD,

Rong-Luh Lin MD, Chien-Liang Wu MD H-

TKM. Clinical and Laboratory Features of

Severe Acute Respiratory Syndrome Vis-À-

Vis Onset of Fever. ScienceDirect.

2004;126(2):509–17.

28. Ramanathan K, Antognini D, Combes A,

Paden M, Zakhary B, Ogino M, et al. Clinical

features of patients infected with 2019 novel

coronavirus in Wuhan, China. Lancet.

2020;395(January):497–506.

29. Chen N, Zhou M, Dong X, Qu J, Gong F, Han

Y, et al. Epidemiological and clinical

characteristics of 99 cases of 2019 novel

coronavirus pneumonia in Wuhan, China: a

descriptive study. Lancet.

2020;395(10223):507–13.

30. Ai T, Yang Z, Hou H, Zhan C, Chen C, Lv

W, et al. Correlation of Chest CT and RT-

PCR Testing for Coronavirus Disease 2019

(COVID-19) in China: A Report of 1014

Cases. Radiology [Internet]. 2020

Aug;296(2):E32–40. Available from:

http://pubs.rsna.org/doi/10.1148/radiol.2020

200642

31. Durrani M, Haq IU, Kalsoom U, Yousaf A.

Chest X-rays findings in COVID 19 patients

at a University Teaching Hospital - A

descriptive study. Pakistan J Med Sci

[Internet]. 2020 May;36(COVID19-

S4):S22–6. Available from:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/32582

309

32. Bernheim A, Mei X, Huang M, Yang Y,

Fayad ZA, Zhang N, et al. Chest CT Findings

in Coronavirus Disease-19 (COVID-19):

Relationship to Duration of Infection.

Radiology. 2020;295(3):200463.

33. Carotti M, Salaffi F, Sarzi-Puttini P, Agostini

A, Borgheresi A, Minorati D, et al. Chest CT

features of coronavirus disease 2019

(COVID-19) pneumonia: key points for

radiologists. Radiol Medica.

2020;125(7):636–46.

34. Rubin GD, Ryerson CJ, Haramati LB,

Sverzellati N, Kanne JP, Raoof S, et al. The

Role of Chest Imaging in Patient

Management During the COVID-19

Pandemic: A Multinational Consensus

Statement From the Fleischner Society.

Chest. 2020;158(1):106–16.

35. Repici A, Maselli R, Colombo M, Gabbiadini

R, Spadaccini M, Anderloni A, et al.

Coronavirus (COVID-19) outbreak: what the

department of endoscopy should know.

Gastrointest Endosc. 2020;92(1):192–7.