
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
nepakankamas diagnozuojant latentinę TB
imunosupresiškiems pacientams [6, 19].
Interferono gama serologinis mėginys yra
modernus būdas nustatyti latentinę TB, kurio
metu yra matuojamas TB specifinių antigenų
stimuliuojamų T limfocitų sekretuojamo IFN-γ
kiekis [5]. Praeityje buvusi BCG vakcinacija
nedaro įtakos IGSM rezultatams, tačiau šis
mėginys yra brangesnis nei TT [6]. Svarbu
paminėti, kad prieš tiriant dėl latentinės TB,
reikia surinkti anamnezę, ar pacientas nejaučia
TB simptomų, o gavus teigiamus testų rezultatus
prieš paskiriant gydymą, atlikti krūtinės ląstos
rentgenogramą, kad ekskliuduoti aktyvią TB
[16].
Esminiai aktyvios TB diagnostikos metodai yra
skreplių citologija, pasėlis bei genetiniai tyrimai
[15]. Tepinėlis citologiniam tyrimui gali būti
paimtas iš skreplių, bronchų išplovų,
bronchoalveolinio lavažo, reikiamas kiekis – 5-
10 ml, pirmenybė teikiama fluorescentinei
citologijai. Tai greitas, tačiau mažo
specifiškumo tyrimas, nes neatskiria M.
tuberculosis nuo kitų mikobakterijų. Atviros
pulmoninės TB diagnozė atmetama, jeigu tris
dienas iš eilės nerandama rūgščiai atsparių
bakterijų skreplių tepinėliuose [15, 20].
Auksiniu diagnostikos standartu laikomas
pasėlis, kuris gali būti atliekamas ant kietų ir
skystų terpių. Augimas ant kietų terpių gali
užtrukti iki 8 savaičių, tačiau naudojant pasėlius
galima nustatyti M. tuberculosis atsparumą
vaistams [15]. Nukleino rūgščių amplifikacijos
testas yra greitas diagnostikos metodas, kuris
užtrunka vos 24-48 valandas, todėl galima
greitai nustatyti M. tuberculosis rezistentiškumą
[15, 21]. Tačiau šis testas nėra pakankamai
jautrus pakeisti pasėlį [20]. Jeigu įtariama
ekstrapulmoninė TB, audinių biopsijos mėginiai,
aspiratai ir organizmo skysčiai, tokie kaip
šlapimas, išmatos, cerebrospinalinis skystis, turi
būti tiriami aukščiau aprašytais metodais [15].
Krūtinės ląstos rentgenograma yra pagrindinis
metodas diagnozuojant plaučių TB bei
monitoruojant gydymo efektyvumą [15, 22].
KT, MRT ir PET/KT gali būti naudingi tiek
plaučių, tiek ekstrapulmoninės TB diagnostikoje
[22]. Sergant pirmine TB matomi uždegiminiai
plaučių infiltratai ir limfadenopatija, kartais
skystis pleuros ertmėje. Miliarinės TB atveju
randami daugybiniai plaučių mazgeliai, kurie
ypač aiškiai matosi KT. Sergant antrine TB
plaučių viršutinėse skiltyse susidaro kavernos,
lydimos nekrozės ir audinių destrukcijos [15].
Gydymas
Atviros TB gydymas:
TB gydymui privaloma skirti vaistų derinius ir
užtikrinti, kad pacientai vartotų visus paskirtus
medikamentus nurodytu režimu, o monoterapija
yra kontraindikuotina. Standartinis atviros TB
gydymas susideda iš 2-3 mėnesių trukmės
intensyvios ir 4 ar daugiau mėnesių trukmės
palaikomosios fazės. Intensyvios fazės metu
rekomenduojama vieną kartą per dieną 4 vaistų
kombinacija pirmaeiliais vaistais nuo TB:
izoniazidu 5 mg/kg, rifampicinu 10 mg/kg,
etambutoliu 15-20 mg/kg, pirazinamidu 20-25
mg/kg ar streptomicinu 15 mg/kg. Palaikomajai
fazei vieną kartą dienoje skiriamas izoniazidas 5
mg/kg ir rifampicinas 10 mg/kg. Siekiant
išvengti neuropatijų, kartu su izoniazidu
skiriamas vitaminas B6. Ekstrapulmoninėms ir
išplitusioms TB formoms gydyti gali prireikti
ilgesnio gydymo laikotarpio: limfmazgių TB – 6
mėnesių, sąnarių ar kaulų – 9 mėnesių, centrinės
nervų sistemos – 12 mėnesių. Ekstrapulmoninės
TB gydymas turi būti parenkamas individualiai,
pagal ligos eigą [15, 23]. Vaistams atspari TB
gali išsivystyti dėl netinkamo vaistų vartojimo
režimo, anksčiau nei rekomenduota baigus
gydymą ar užsikrėtus nuo asmens, sergančio
atvira, vaistams atsparia TB. Pagal tai, kuriam
vaistui ar jų deriniui ši liga yra atspari,
pasirenkamas gydymas pridedant antros eilės –
fluorochinolonus, aminoglikozidus,
injekuojamus polipeptidus, etionamidą,
protionamidą, cikloseriną, terizidoną, paraamino
salicilinę rūgštį, arba trečios eilės medikamentus
(neįrodytas veiksmingumas, skiriama esant
daugeliui vaistų atspariai TB) – bedakviliną,
klofaziminą, linezolidą, amoksaciliną/klavulano
rūgštį, imipenemą/cilastatiną, klaritromiciną,
prieštuberkuliozinius vaistus [12]. Vertinant
nekintančią klinikinę būklę, esant nesėkmingam
pirmaeiliui gydymui, įtariant vaistams atsparią
TB, ir neturint duomenų, kokiems vaistams TB
yra atspari, pradedamas empirinis gydymas. Prie
intensyvioje TB fazėje taikomų 4 pirmaeilių
vaistų būtina pridėti 2 ar daugiau antros eilės
prieštuberkuliozinių vaistų. Būtina atsižvelgti į
tai, koks gydymas jau buvo taikytas, kuriems
vaistams atsparumas šalyje didžiausias.
Identifikavus, kuriems vaistams M. Tuberculosis
yra atspari, gydymas parenkamas pagal
specialias gydymo rekomendacijas. Esant
daugeliui vaistų atspariai arba ypač vaistams
atspariai TB be atsako į gydymą daugiau nei 6
mėnesius ar esant gyvybei pavojingų
komplikacijų (kraujavimas, empiema, fistulės,