Akvilė Gečaitė1, Algirdas Musneckis2
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2The Hospital of Lithuanian University of Health Science, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. In the scientific literature, meditation practices are usually divided into two main techniques: mindfulness (open monitoring) and concentrative (transcendental). They are aiming to improve the psychological capacity of self-regulation regarding attention, awareness, and emotion. Recently, the application of meditative practices to the treatment of depressive and anxiety disorders has met increasing clinical and scientific interest.
Aim. To review meditative practices, their efficacy, mechanisms of action and potential side effects in the treatment of anxiety and depression.
Methods. The literature review was performed based on the scientific database of PubMed. Systematic reviews and meta-analyzes no older than 10 years were included. A total of 38 articles were reviewed, of which 8 were rejected using the inclusion/exclusion criteria.
Results. The most widely researched type of meditation practice is mindfulness meditation. Longer duration of this practice is associated with greater reduction of anxiety and depression symptoms. Meditation practices reduce concentrations of physiological markers of stress, increase concentrations of serotonin and dopamine and can cause functional and structural changes in the insula, prefrontal region, cyngulate cortex, striatum and amygdala. Almost all of the reviewed publications did not observe adverse events of these practices.
Conclusion. The application of meditation in clinical practice as a first-line or adjunctive treatment for depression or anxiety, especially considering a favorable risk-benefit ratio, can be recommended. However, most of the reviewed studies had significant methodological limitations that may have influenced the findings.
Keywords: meditation, anxiety, depression.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.3
Meditative practices and their application to the treatment of
anxiety and depression: literature review
Akvilė Gečaitė
1
, Algirdas Musneckis
1, 2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
The Hospital of Lithuanian University of Health Science, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. In the scientific literature, meditation practices are usually divided into two main techniques:
mindfulness (open monitoring) and concentrative (transcendental). They are aiming to improve the psychological
capacity of self-regulation regarding attention, awareness, and emotion. Recently, the application of meditative
practices to the treatment of depressive and anxiety disorders has met increasing clinical and scientific interest.
Aim. To review meditative practices, their efficacy, mechanisms of action and potential side effects in the
treatment of anxiety and depression.
Methods. The literature review was performed based on the scientific database of PubMed. Systematic reviews
and meta-analyzes no older than 10 years were included. A total of 38 articles were reviewed, of which 8 were
rejected using the inclusion/exclusion criteria.
Results. The most widely researched type of meditation practice is mindfulness meditation. Longer duration of
this practice is associated with greater reduction of anxiety and depression symptoms. Meditation practices reduce
concentrations of physiological markers of stress, increase concentrations of serotonin and dopamine and can
cause functional and structural changes in the insula, prefrontal region, cyngulate cortex, striatum and amygdala.
Almost all of the reviewed publications did not observe adverse events of these practices.
Conclusion. The application of meditation in clinical practice as a first-line or adjunctive treatment for depression
or anxiety, especially considering a favorable risk-benefit ratio, can be recommended. However, most of the
reviewed studies had significant methodological limitations that may have influenced the findings.
Keywords: meditation, anxiety, depression.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (4), p. 26-34, https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.3
26
Meditacijos praktikos ir jų panaudojimo galimybės nerimui bei
depresijai gydyti: literatūros apžvalga
Akvilė Gečaitė
1
, Algirdas Musneckis
1, 2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno ligoninė, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Mokslinėje literatūroje meditacijos praktikos dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines technikas: atviro
dėmesingumo/sąmoningumo (angl. mindfulness) ir koncentruoto dėmesingumo/transcendentinę. Šiomis
praktikomis siekiama pagerinti sąmoningumo, dėmesio bei emocijų psichosavireguliaciją. Pastaruoju metu
meditacijos praktikų pritaikymas nerimo ir depresijos gydyme susilaukia vis didesnio psichikos sveikatos
specialistų susidomėjimo.
Tikslas. Įvertinti meditacijos praktikas, jų veiksmingumą, veikimo mechanizmus bei galimus nepageidaujamus
reiškinius nerimo ir depresijos gydyme.
Metodai. Literatūros apžvalga atlikta remiantis moksline PubMed duomenų baze. Buvo įtrauktos ne senesnės nei
10 metų sisteminės apžvalgos ir metaanalizės. Iš viso buvo peržiūrėti 38 straipsniai, iš kurių, taikant
įtraukimo/atmetimo kriterijus, 8 buvo atmesti.
Rezultatai. Daugiausiai tyrinėta meditacijos rūšis – atviro dėmesingumo meditacija. Ši praktika lengvina nerimo
bei depresijos simptomus šiais sutrikimais sergantiems žmonėms. Ilgesnės meditacijos intervencijos simptomus
mažina stipriau nei trumpesnės. Meditacijos praktikos mažina fiziolognius streso žymenis, siejamos su
padidėjusiomis serotonino bei dopamino koncentracijomis bei gali sukelti funkcinius ir struktūrinius smegenų
pokyčius saloje, prefrontalinėje ir juostinėje žievėse, dryžuotame ir migdoliniame kūnuose. Daugumoje
peržvelgtų publikacijų nepageidaujamų reiškinių taikant meditacijos intervencijas stebima nebuvo.
Išvados. Meditacijos naudojimas klinikinėje praktikoje kaip pirmaeilis ar papildomas depresijos ar nerimo
gydymas, ypač atsižvelgiant į palankų rizikos ir naudos santykį, gali būti rekomenduojamas. Vis tik reikia atkreipti
dėmesį į tai, kad daugumoje peržvelgtų tyrimų buvo nustatyti reikšmingi metodologiniai apribojimai, kurie galėjo
daryti įtaką išvadoms.
Raktažodžiai: meditacija, nerimas, depresija.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
1. Įvadas
Nepaisant vis dar ganėtinai dažno skeptiško
požiūrio į meditaciją, ji ir toliau padeda
žmonėms būdama tuo, kas yra – mankšta
smegenims. Ši praktika siekia pagerinti
sąmoningumo, dėmesio bei emocijų
psichosavireguliaciją [1]. Pasaulio sveikatos
organizacijos duomenimis, depresijos ir nerimo
sutrikimai yra vieni dažniausių 21 amžiaus
psichikos sutrikimų [2,3]. Pastaruoju metu, dėl
mažesnio nepageidaujamų reiškinių dažnio,
galimybės sumažinti psichofarmakoterapijos
poreikį bei galimo poveikio depresijos ir nerimo
sutrikimų kognityvinėms šaknims, meditacijos
praktikų pritaikymas depresijos ir nerimo
gydymui susilaukia vis didesnio psichikos
sveikatos specialistų susidomėjimo [4,5].
2. Metodai
Atlikta literatūros apžvalga, naudojantis
kompiuterine bibliografine medicinine duomenų
baze PubMed. Paieškai pasirinktos šių raktinių
žodžių kombinacijos: meditation, anxiety,
depression. Analizuotos ne senesnės nei 10 metų
anglų kalba parašytos meta-analizės ir
sisteminės apžvalgos. Iš viso buvo peržiūrėti 38
straipsniai, iš kurių, taikant įtraukimo/atmetimo
kriterijus, 8 buvo atmesti.
3. Rezultatai ir jų aptarimas
3.1. Meditacijų klasifikacija
Viena dažniausiai cituojamų meditacijos
klasifikacijų moksliniuose darbuose, šias
praktikas skirsto į dvi pagrindines technikas:
atviro dėmesingumo/sąmoningumo (angl.
mindfulness) ir koncentruoto
dėmesingumo/transcendentinė [6]. Atviro
dėmesingumo meditacija pasižymi
nevertinančiu sąmoningu kylančių minčių,
emocijų, pojūčių suvokimu ir sekimu,
nepriskiriant jiems specifinės reikšmės,
atskiriant nuo savęs suvokimo [6,7]. Tuo tarpu
koncentruoto dėmesingumo meditacija pasižymi
pilnu dėmesio sukaupimu į tam tikrą sąmoningo
kognityvinio proceso rezultatą, pavyzdžiui
vaizdinį ar mantrą, tam tikrą fiziologinį procesą,
pavyzdžiui kvėpavimą, ar tam tikrą pojūtį,
pavyzdžiui kūno paviršiaus lietimosi su objektu
ant kurio sėdima tašką [6–8]. Reikia pabrėžti, jog
abi meditacijos technikos pasižymi dėmesio
koncentracija, tik ši koncentracija kreipiama
skirtinga linkme [6].
Pastaruoju metu taip pat didėja susidomėjimas
meditacijos technikomis, susijusiomis su
prosocialinėmis emocijomis ir elgesiu, tokiomis
kaip meilės kupino gerumo (angl. loving
kindness) bei atjautos meditacijomis (angl.
compassion) [9].
3.2. Efektyvumas
Daugiausiai tyrinėta ir siūloma meditacijos rūšis –
atviro dėmesingumo meditacija [8]. Dažniausia
dėmesingumo ugdymo programa – dėmesingumu
pagrįstas streso mažinimas (MBSR) [10,11]. Ši
praktika apima dėmesio sutelkimą į kvėpavimą,
„kūno nuskaitymą“, prosocialią meditaciją, (pvz.,
meilės kupino gerumo bei atjautos), ir hatha jogą
[11]. Joga apibrėžiama kaip įvairios praktikos,
apimančios tam tikras pozas, kvėpavimo
pratimus, meditaciją, mantras, gyvenimo būdo
pokyčius, dvasinius įsitikinimus ir/arba ritualus.
Hatha joga yra dažnai praktikuojama jogos forma
ir apima asanas (pozas), pranajamą (kvėpavimo
pratimus) ir meditaciją [11,12]. Paprastai
dėmesingumu pagrįsta streso mažinimo
intervencija trunka 8 dienas ir yra sudaryta iš 2,5
valandos grupinių kursų kiekvieną savaitę bei 1
dienos 7 – 8 valandų meditacijos. Šios
programos poveikis tęsiasi vidutiniškai 12
mėnesių po intervencijos [12]. Įrodyta, jog tiek
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
dėmesingumu pagrįstas streso mažinimas, tiek
dėmesingumu pagrįsta kognityvinė terapija
(MBCT) – tipiškos dėmesingumu pagrįstos
intervencijos, lengvina depresijos simptomus ja
sergantiems asmenims [1,2,13] yra vidutiniškai–
labai veiksmingos mažinant stresą, nerimą bei
gerinant gyvenimo kokybę [11,14,15].
Depresijos simptomų sumažėjimas priklauso
nuo dėmesingumo intervencijos trukmės, t.y.
ilgesnės intervencijos minėtus simptomus
sumažina labiau, nei trumpesnės [11,14]. Taip
pat šios intervencijos bei internetinė
dėmesingumo meditacijos intervencija ir
dėmesingumu pagrįsta prisilietimo terapija yra
veiksmingos gerinant miego sutrikimus
žmonėms, sergantiems depresijos (68,4 proc.) ir
nerimo (73,9 proc.) sutrikimais [1,6,16].
Dėmesingumu pagrįsta kognityvinė terapija yra
nacionalinėse gairėse rekomenduojamas
gydymo metodas pasikartojančios depresijos
atkryčio prevencijai [11,17].
Meditacijos terapija gali turėti teigiamą poveikį
pacientams, sergantiems sunkia depresija ūmiu
ir poūmiu gydymo etapu (vidutiniškai-žymiai
sumažėję depresijos simptomai lyginant su
kontroline grupe) [4]. Taip pat nustatytas ir
pažinimo funkcijų, psichosocialinių bei
profesinių veiksnių pagerėjimas asmenims
kenčiantiems nuo sunkių ar nuolatinių psichinių
ligų [18].
Nustatyta, jog dėmesingumu pagrįstos
intervencijos (MBI) prilygsta specifiniam
aktyviam gydymui ir yra mažiau veiksmingos už
įrodymais pagrįstą gydymą, t. y. kognityvinę
elgesio terapiją [19], ar Simon B. Goldberg ir kt.
autorių atliktos sisteminės apžvalgos ir
metaanalizės duomenimis,– jai lygiavertės [20].
Nustatytas ir dėmesingumo meditacijos
programėlių mažas-vidutinis poveikis
jaučiamam stresui, depresijos ir nerimo
simptomams [21,22].
Stebimas vidutinis kognityvinių-elgesio terapijų,
savirefleksijos ir dėmesingumu pagrįstų
intervencijų streso ir nerimo bei nedidelis
depresiją mažinantis poveikis mokinių tarpe
[23]. Tiek paaugliams (10,2 - 19,5 m.) [24], tiek
depresija sergantiems jauniems suaugusiems
(20–29 m.) asmenims [19], nustatytas teigiamas
dėmesingumo meditacijos poveikis depresijos
simptomams (paauglių populiacijoje: g=0,14, 95
proc. PI [0,01−0,28], p=0,042; suaugusiųjų
populiacijoje g=0,44, 95 proc. PI [0,33-0,55])
[19,23,24]. Nustatytas teigiamas
dėmesingumo/jogos meditacijų poveikis
vyresnių suaugusiųjų (47,6 ± 13,1 m.)
populiacijoje nerimo (35,0 proc.) bei depresijos
(42,9 proc.) simptomams. Ryškesnis
antidepresinis poveikis stebimas pacientams,
turintiems psichikos sutrikimų (57,9 proc.), nei
turintiems fizinių sutrikimų (35,1 proc.) [1], ar
sergantiems depresija (g=1,12) nei tiems, kurie
ja neserga (g=0,40). Taikant dėmesingumo
meditacijos intervenciją grupėje, depresija
sumažėja labiau (g=0,54) nei taikant šią
intervenciją individualiai (g=0,30) [19].
Dėmesingumo meditacija siūloma kaip
papildoma/alternatyvi priemonė
lengvos/vidutinio sunkumo depresijos gydyme
ar kaip prevencinė priemonė asmenims,
esantiems rizikos grupėje šiam sutrikimui
išsivystyti [24]. Įdomu, jog dėmesingumo
meditacijų intervencijos Azijos šalyse depresiją
sumažina stipriau (g=0,69) nei Šiaurės
Amerikoje (g=0,44) ar Europoje (g=0,23).
Didesnis depresijos sumažėjimas stebimas
tyrimuose, kuriuose dalyvauja daugiau
moterų [19]. Dėmesingumo meditacija
veiksminga mažinant ir vyresnio amžiaus
žmonių (71,8 ± 5,2 m.), atitinkančių
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
29
generalizuoto nerimo sutrikimo ar depresijos
diagnozių kriterijus, streso, nerimo ir depresijos
simptomus, vykdomosios funkcijos, atminties
sutrikimus, neurotiškumą, yra rekomenduojama
kaip pagalbinė ar alternatyvi priemonė
įprastiniam depresijos gydymui [23,25–27].
Dėmesingumu pagrįstos meditacijos
intervencijos yra veiksmingos mažinant nerimo
ir depresijos simptomus nėščioms moterims [28]
ar asmenims sergantiems kitomis patologijomis,
pavyzdžiui esant susilpnėjusiai sensorinei ir
motorinei funkcijoms nugaros smegenų
pažeidimo atveju [29,30].
Transcendentinės meditacijos terapija taip pat
mažina depresijos ir nerimo simptomus, yra
naudinga gerinant miego kokybę, mažinant
nuovargį pacientams, sergantiems depresija ar
nerimo sutrikimais [1]. Teigiamą poveikį
depresijos, (PI nuo -0,76 iki -0,37, p < 0,001),
bei nerimo, (PI nuo -0,71 iki -0,21, p < 0,001),
simptomams taip pat gali turėti ir meditaciniai
judesiai (joga, tai či, čigongas) [31]. Nustatyta,
jog meditacinės judesio intervencijos mažina
depresijos atkryčio riziką . Šiuos pratimus
galima naudoti kaip alternatyvą ir/arba
sustiprinantį metodą įprastiniam depresijos
gydymui (psichofarmakoterapijai ir
psichoterapijai) [32]. Toliau augant tyrimams
dėmesingumu pagrįstų intervencijų srityje, vis
daugiau susidomėjimo pradėjo sulaukti ir kitos
budistinių tradicijų meditacijos, tokios kaip
keturių elementų meditacija (FIM), susidedanti
iš keturių prosocialumą skatinančių elementų:
meilės kupino gerumo, atjautos, dėkingumo
kupino džiaugsmo bei ramybės meditacijų [2].
Keturių elementų meditacija veiksminga
mažinant tokius depresijos simptomus kaip
teigiamų emocijų trūkumas ir neigiamas požiūris
į save [2,33].
3.3. Veikimo mechanizmai
Nors šiuolaikinių meditacija pagrįstų gydymo
būdų poveikio mechanizmai dar nėra pilnai
suprantami, daugelis autorių kaip pagrindinį
meditacijų veiksmingumo principą nurodo
psichosavireguliacijos lavinimą – dėmesio /
sąmoningumo ir emocijų reguliavimo procesus
[2,6]. Įrodyta, jog dėmesingumo meditacija
sumažina kognityvinį ir emocinį reaktyvumą,
įkyrų mąstymą (angl. rumination) ir nerimą,
padidina atjautą sau ir psichologinį
lankstumą [1,6].
Skirtingos meditacijos rūšys apima skirtingus už
pažinimo funkcijas atsakingus neurologinius
mechanizmus, išskyrus su vidinių kūno būsenų
suvokimu susijusią smegenų dalį – salą, jos
aktyvumas stebimas užsiimant visomis
meditacijos technikomis [9]. Taip pat, kartu visų
meditacijos rūšių praktika sumažina
fiziologinius streso žymenis (sistolinį
kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį,
kortizolio, C-reaktyviojo baltymo, trigliceridų ir
naviko nekrozės faktoriaus-alfa
koncentracijas) [34].
Meditacijos terapinių mechanizmų poveikis
depresijos simptomams suprantamas kaip
serotonino ir dopamino reguliacijos pokyčiai (jų
koncentracijos padidėjimas) bei neuro-imuno-
endokrinologinis moduliavimas [35]. Kaupiasi
įrodymai, jog meditacinės intervencijos gali
sukelti funkcinius ir struktūrinius smegenų
pokyčius tokiose smegenų srityse kaip
prefrontalinė, juostinė žievės, dryžuotasis ir
migdolinis kūnai [1]. Aprašomi trys pagrindiniai
funkciniai tinklai, susiję su senyvo amžiaus
depresija ir kitomis psichikos ligomis, tai: 1)
pažintinis kontrolės tinklas (CCN),
dalyvaujantis pažinimo ir emocijų reguliavime;
2) įprastinės veiksenos tinklas (DMN),
slopinamas sudėtingos informacijos apdorojimo
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
30
metu ir aktyvinamas vidinių apmąstymų metu;
3) dirgiklių svarbumo įvertinimo tinklas (SN),
įvertinantis išorinių dirgiklių reikšmę ir kartu su
migdoliniu kūnu suteikiantis tiems stimulams
emocinę ir motyvacinę vertę. Senyvo amžiaus
depresijos (LLD) simptomai yra siejami su
sumažėjusiu CCN aktyvumu (vykdomoji
disfunkcija) ir padidėjusiais SN ir DMN
aktyvumais (emocinis susijaudinimas, įkyrus
mąstymas (angl. rumination), apatija, polinkis į
negatyvumą). Daugėja įrodymų, jog
dėmesingumo meditacija sustiprina ramybės
būsenos ryšį tarp CCN ir DMN,-nervų sistemos
pokyčiai, susiję su dėmesio išlaikymo ir
emocinio reguliavimo padidėjimu. Įrodyta, jog
keturi 20 minučių trukmės dėmesingumo
meditacijos užsiėmimai sumažina depresijos ir
nerimo simptomus ir suaktyvina DMN ir SN
regionus,-prefrontalinę žievę, priekinę juostinę
žievę, ir priekinę salos dalį [25].
Jogos ir transcendentinė meditacijos (TM)
reguliuodama smegenų veiklą, autonominę
nervų sistemą, gali būti naudinga nuotaikos
sutrikimų prevencinė priemonė asmenims,
turintiems rizikos veiksnių jiems išsivystyti [1].
Prie teigiamo meditacinių terapijų poveikio
mechanizmo prisideda ir pilvinis kvėpavimas,
kuris reikšmingai pagerina neigiamą nuotaiką ir
sumažina kortizolio koncentraciją [36]. Tai iš
dalies gali paaiškinti, kodėl meditacijos metu
atliekami judesiai daro teigiamą įtaką
depresijai [32].
3.4. Saugumas
Daugumoje nagrinėtų sistemininių apžvalgų ir
metaanalizių dėmesingumo meditacijos
intervencijų nepageidaujamų poveikių nebuvo
stebima [4,14,19,32].
36 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų
sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje
nustatyta, jog dėmesingumu pagrįstų
intervencijų nepageidaujamų reiškinių dažnis
nesiskiria nuo kontrolės ar yra labai mažas – 1
proc. Dažniausi nustatyti nepageidaujami
reiškiniai: nerimas (33 proc.), depresija
(27 proc.) ir pažinimo anomalijos (25 proc.);
virškinimo trakto problemos (11 proc.) ir
savižudiškas elgesys (11 roc.) buvo rečiausi.
Nustatyti nepageidaujami reiškiniai gali
pasireikšti ir asmenims, kurie anksčiau neturėjo
psichikos sveikatos problemų [37].
4. Išvados
Visose nagrinėtose sisteminėse apžvalgose ir
metaanalizėse stebimas teigiamas meditacijos
intervencijų, (daugiausiai tyrimų nagrinėjo
dėmesingumo meditacijos intervencijas),
poveikis nerimo bei depresijos simptomų
sunkumui. Daugumoje jų, nepageidaujamų
reiškinių nebuvo stebima, (įtraukiant ir tyrimus
nagrinėjusius būtent nepageidaujamus
meditacijos intervencijų reiškinius), todėl
meditacijos naudojimas klinikinėje praktikoje
kaip pirmaeilis ar papildomas depresijos ar
nerimo gydymas, ypač atsižvelgiant į palankų
rizikos ir naudos santykį, gali būti
rekomenduojamas. Gydytojai, gydantys
depresija sergančius asmenis, gali rekomenduoti
kognityvinius mokymus, dėmesingumo
meditaciją arba aerobinius pratimus, (arba visų
trijų derinį), kaip lengvai įgyvendinamą
standartinės farmakoterapijos papildymą.
Vis tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad
daugumoje peržvelgtų tyrimų buvo nustatyti
reikšmingi metodologiniai apribojimai, kurie
galėjo daryti įtaką išvadoms, todėl išlieka didelės
apimties atsitiktinių imčių kontroliuojamų
tyrimų, griežčiau atsižvelgiančių į skirtingas
meditacijos praktikos rūšis, intervencijų trukmes
ir laiko poveikį rezultatams, poreikis.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
31
Literatūros šaltiniai
1. Kim DY, Hong SH, Jang SH, Park SH, Noh
JH, Seok JM, et al. Systematic Review for the
Medical Applications of Meditation in
Randomized Controlled Trials. Int J Environ Res
Public Health. 2022 Feb 1;19(3).
2. Lv J, Liu Q, Zeng X, Oei TPS, Liu Y, Xu K,
et al. The effect of four Immeasurables
meditations on depressive symptoms: A
systematic review and meta-analysis. Clin
Psychol Rev. 2020 Mar 1;76:101814.
3. Murrough JW, Yaqubi S, Sayed S, Charney
DS. Emerging drugs for the treatment of anxiety.
Expert Opin Emerg Drugs. 2015 Jul 3;
20(3):393–406.
4. Jain FA, Walsh RN, Eisendrath SJ,
Christensen S, Rael Cahn B. Critical Analysis of
the Efficacy of Meditation Therapies for Acute
and Subacute Phase Treatment of Depressive
Disorders: A Systematic Review.
Psychosomatics. 2015 Mar 1; 56(2):140.
5. Greeson JM, Zarrin H, Smoski MJ, Brantley
JG, Lynch TR, Webber DM, et al. Mindfulness
Meditation Targets Transdiagnostic Symptoms
Implicated in Stress-Related Disorders:
Understanding Relationships between Changes
in Mindfulness, Sleep Quality, and Physical
Symptoms. Evid Based Complement Alternat
Med. 2018.
6. Khoury B, Knäuper B, Schlosser M, Carrière
K, Chiesa A. Effectiveness of traditional
meditation retreats: A systematic review and
meta-analysis. J Psychosom Res. 2017 Jan
1;92:16–25.
7. Jain FA, Walsh RN, Eisendrath SJ,
Christensen S, Rael Cahn B. Critical Analysis of
the Efficacy of Meditation Therapies for Acute
and Subacute Phase Treatment of Depressive
Disorders: A Systematic Review.
Psychosomatics. 2015 Mar 1; 56(2):140.
8. Breedvelt JJF, Amanvermez Y, Harrer M,
Karyotaki E, Gilbody S, Bockting CLH, et al.
The effects of meditation, yoga, and mindfulness
on depression, anxiety, and stress in tertiary
education students: A meta-analysis. Front
Psychiatry. 2019; 10(APR):193.
9. Farias M, Maraldi E, Wallenkampf KC,
Lucchetti G. Adverse events in meditation
practices and meditation-based therapies: a
systematic review. Acta Psychiatr Scand. 2020
Nov 1; 142(5):374–93.
10. Kabat-Zinn J. Mindfulness-based
interventions in context: Past, present, and
future. Clin Psychol Sci Pract. 2003;10(2):144–
56.
11. Breedvelt JJF, Amanvermez Y, Harrer M,
Karyotaki E, Gilbody S, Bockting CLH, et al.
The effects of meditation, yoga, and mindfulness
on depression, anxiety, and stress in tertiary
education students: A meta-analysis. Front
Psychiatry [Internet]. 2019; 10(APR):193.
12. Liu X, Yi P, Ma L, Liu W, Deng W, Yang X,
et al. Mindfulness-based interventions for social
anxiety disorder: A systematic review and meta-
analysis. Psychiatry Res. 2021 Jun
1;300:113935.
13. Seshadri A, Orth SS, Adaji A, Singh B, Clark
MM, Frye MA, et al. Mindfulness-based
cognitive therapy, acceptance and commitment
therapy, and positive psychotherapy for major
depression. Am J Psychother. 2021 Mar 1;
74(1):4–12.
14. Goyal M, Singh S, Sibinga EMS, Gould NF,
Rowland-Seymour A, Sharma R, et al.
Meditation Programs for Psychological Stress
and Well-being: A Systematic Review and
Meta-analysis. JAMA Intern Med. 2014;
174(3):357.
15. Khoury B, Lecomte T, Fortin G, Masse M,
Therien P, Bouchard V, et al. Mindfulness-based
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
32
therapy: A comprehensive meta-analysis. Clin
Psychol Rev. 2013 Aug 1;33(6):763–71.
16. Chan SH-W, Lui D, Chan H, Sum K, Cheung
A, Yip H, et al. Effects of mindfulness-based
intervention programs on sleep among people
with common mental disorders: A systematic
review and meta-analysis. World J Psychiatry.
2022 Apr 4; 12(4):636.
17. Strauss C, Cavanagh K, Oliver A, Pettman
D. Mindfulness-Based Interventions for People
Diagnosed with a Current Episode of an Anxiety
or Depressive Disorder: A Meta-Analysis of
Randomised Controlled Trials. PLoS One. 2014
Apr 24; 9(4).
18. Potes A, Souza G, Nikolitch K, Penheiro R,
Moussa Y, Jarvis E, et al. Mindfulness in severe
and persistent mental illness: a systematic
review. 2018 Oct 2; 22(4):253–61.
19. Reangsing C, Lauderman C, Schneider JK.
Effects of Mindfulness Meditation Intervention
on Depressive Symptoms in Emerging Adults: A
Systematic Review and Meta-Analysis. J Integr
Complement Med. 2022 Jan 1; 28(1):6–24.
20. Goldberg SB, Tucker RP, Greene PA,
Davidson RJ, Wampold BE, Kearney DJ, et al.
Mindfulness-based interventions for psychiatric
disorders: A systematic review and meta-
analysis. Clin Psychol Rev. 2018 Feb 1; 59:52.
21. Gál É, Ștefan S, Cristea IA. The efficacy of
mindfulness meditation apps in enhancing users’
well-being and mental health related outcomes:
a meta-analysis of randomized controlled trials.
J Affect Disord. 2021 Jan 15;279:131–42.
22. Pospos S, Young IT, Downs N, Iglewicz A,
Depp C, Chen JY, et al. Web-based tools and
mobile applications to mitigate burnout,
depression and suicidality among healthcare
students and professionals: a systematic review.
Acad Psychiatry. 2018 Feb 1; 42(1):109.
23. González-Valero G, Zurita-Ortega F, Ubago-
Jiménez JL, Puertas-Molero P. Use of
Meditation and Cognitive Behavioral Therapies
for the Treatment of Stress, Depression and
Anxiety in Students. A Systematic Review and
Meta-Analysis. Int J Environ Res Public Health.
2019 Nov 2; 16(22).
24. Reangsing C, Punsuwun S, Schneider JK.
Effects of mindfulness interventions on
depressive symptoms in adolescents: A meta-
analysis. Int J Nurs Stud. 2021 Mar
1;115:103848.
25. Manning KJ, Steffens DC. State of the
Science of Neural Systems in Late-Life
Depression: Impact on Clinical Presentation and
Treatment Outcome. J Am Geriatr Soc. 2018
Apr 1; 66(Suppl 1):S17.
26. Reangsing C, Rittiwong T, Schneider JK.
Effects of mindfulness meditation interventions
on depression in older adults: A meta-analysis.
2020; 1–10.
27. Hatch S, Webber J, Rej S, Finlayson M,
Kessler D. The effectiveness of mindfulness-
based meditation treatments for late life anxiety:
a systematic review of randomized controlled
trials. 2022
28. Sheffield KM, Woods-Giscombé CL.
Efficacy, Feasibility, and Acceptability of
Perinatal Yoga on Women’s Mental Health and
Well-Being: A Systematic Literature Review. J
Holist Nurs. 2016 Mar 1; 34(1):64.
29. Hearn JH, Cross A. Mindfulness for pain,
depression, anxiety, and quality of life in people
with spinal cord injury: a systematic review.
BMC Neurol. 2020 Jan 21; 20(1).
30. Buric I, Farias M, Driessen JMA, Brazil IA.
Individual differences in meditation
interventions: A meta-analytic study. Br J Health
Psychol. 2022 Sep 1; 27(3):1043–76.
31. Zou L, Yeung A, Quan X, Hui SSC, Hu X,
Chan JSM, et al. Mindfulness-Based Baduanjin
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
33
Exercise for Depression and Anxiety in People
with Physical or Mental Illnesses: A Systematic
Review and Meta-Analysis. Int J Environ Res
Public Health. 2018 Feb 12; 15(2):321.
32. Zou L, Yeung A, Li C, Wei GX, Chen KW,
Kinser PA, et al. Effects of Meditative
Movements on Major Depressive Disorder: A
Systematic Review and Meta-Analysis of
Randomized Controlled Trials. J Clin Med. 2018
Aug 1; 7(8).
33. Zeng X, Chio FHN, Oei TPS, Leung FYK,
Liu X. A systematic review of associations
between amount of meditation practice and
outcomes in interventions using the four
immeasurables meditations. Front Psychol. 2017
Feb 6; 8(FEB):141.
34. Pascoe MC, Thompson DR, Jenkins ZM, Ski
CF. Mindfulness mediates the physiological
markers of stress: Systematic review and meta-
analysis. J Psychiatr Res. 2017 Dec 1;95:156–
78.
35. Kasala ER, Bodduluru LN, Maneti Y,
Thipparaboina R. Effect of meditation on
neurophysiological changes in stress mediated
depression. Complement Ther Clin Pract. 2014
Feb 1;20(1):74–80.
36. Ma X, Yue ZQ, Gong ZQ, Zhang H, Duan
NY, Shi YT, et al. The Effect of Diaphragmatic
Breathing on Attention, Negative Affect and
Stress in Healthy Adults. Front Psychol. 2017
Jun 6; 8(JUN):874.
37. Farias M, Maraldi E, Wallenkampf KC,
Lucchetti G. Adverse events in meditation
practices and meditation-based therapies: a
systematic review. Acta Psychiatr Scand. 2020
Nov 1; 142(5):374–93.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
34