Vaida Narvilienė¹

¹Vilnius university, Medicine faculty, Vilnius, Lithuania

Abstract

Despite an available vaccine there is a significant increase in measles incidence. The increase is caused by an ongoing reduction of vaccination coverage where 95% of the population is not being covered.

Aim: to analyze the scientific literature about 1) etiology, 2) clinical characteristics 3) diagnostics, 4) complications and 5) treatment of measles.

Methods: literature review was done based on scientific articles from various databases: UpToDate, PubMed, Medscape, ScienceDirect and others.

Conclusions: 1.Measles is caused by RNR virus, who belongs to Paramyxoviridae family Morbililivirus genus. Virus is transmitted from person to person during close contact via respiratory droplets or aerosols.   2. Clinical diagnosis is based on presence on maculopapular rash, fever (≥38 °C), and either cough, coryza, or conjunctivitis. 3. Diagnosis is based on clinical characteristics, confirmed using serological testing. 4. The most common complications are otitis media and diarrhoea, less common –pneumonia, encephalitis. 4. Patients who were exposed to measles and were before unvaccinated or vaccinated with only one dose of MMR vaccinate should be vaccinated with one dose of MMR vaccine. Patients who are immunosuppressive should be given an immunoglobulin. The treatment of measles is symptomatic; vitamin A is recommended. For measles prevention children should be vaccinated at the age of 12-15 months and 4-6 years old.

Keywords: measles, rash, fever.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

221

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 221-226

Measles: etiology, clinical characteristics, diagnostics,

complications, treatment and prevention

Vaida Narvilienė

1

1

Vilnius university, Medicine faculty, Vilnius, Lithuania

Abstract

Despite an available vaccine there is a significant increase in measles incidence. The increase is

caused by an ongoing reduction of vaccination coverage where 95% of the population is not being covered.

Aim: to analyze the scientific literature about 1) etiology, 2) clinical characteristics 3) diagnostics, 4)

complications and 5) treatment of measles.

Methods: literature review was done based on scientific articles from various databases: UpToDate,

PubMed, Medscape, ScienceDirect and others.

Conclusions: 1.Measles is caused by RNR virus, who belongs to Paramyxoviridae family Morbililivirus

genus. Virus is transmitted from person to person during close contact via respiratory droplets or aerosols.

2. Clinical diagnosis is based on presence on maculopapular rash, fever (≥38 °C), and either cough, coryza,

or conjunctivitis. 3. Diagnosis is based on clinical characteristics, confirmed using serological testing. 4.

The most common complications are otitis media and diarrhoea, less common –pneumonia, encephalitis.

4. Patients who were exposed to measles and were before unvaccinated or vaccinated with only one dose

of MMR vaccinate should be vaccinated with one dose of MMR vaccine. Patients who are

immunosuppressive should be given an immunoglobulin. The treatment of measles is symptomatic; vitamin

A is recommended. For measles prevention children should be vaccinated at the age of 12-15 months and

4-6 years old.

Keywords: measles, rash, fever.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

222

Tymai: etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas

bei prevencija

Vaida Narvilienė

1

1

Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Nors yra galimybė išvengti tymų skiepijant visuomenę, tymų atvejų vis daugėja. Taip yra dėl

sumažėjusių skiepų apimčių, nepasiekiant, kad 95% populiacijos būtų paskiepyta.

Tikslas: apžvelgti mokslinę literatūrą apie tymų 1) etiologiją, 2) klinikinius požymius, 3) diagnostiką,4)

komplikacijas, 5) gydymą bei prevenciją.

Metodai: Literatūros apžvalga atlikta remiantis moksliniais straipsiais apie tymus iš UpToDate, PubMed,

Medscape, Science Direct ir kitų duomenų bazių.

Išvados: 1. Tymus sukelia RNR virusas, priklausantis Paramyxoviridae šeimai Morbililivirus genčiai.

Virusas plinta oro lašeliniu būdu per artimą asmeninį kontaktą arba aerozoliais. 2. Klinikinė diagnozė

nustatoma atsiradus makulopapuliniam bėrimui, karščiavimui (>38°C) ir kuriam nors vienam iš šių

simptomų – kosulio, slogos ar konjunktyvito. 3. Diagnozė nustatoma pagal klinikinius požymius,

patvirtinama serologiniais tyrimais. 4. Dažniausios komplikacijos yra ausies infekcija ir viduriavimas,

retesnės - plaučių uždegimas ir encefalitas. 5. Po kontakto su sergančiuoju asmenims, neskiepytiems arba

skiepytiems viena vakcina, skiriama kombinuota MMR vakcina; imunosupresyviems pacientams skiriamas

imunoglobulinas. Susirgusiems taikomas simptominis gydymas, vitaminas A. Prevencijai MMR vakcina

skiriama pirmą kartą 12-15 mėn. vaikams, antrą kartą 4-6 metų vaikams.

Raktažodžiai : tymai, bėrimas, karščiavimas.

1. Įvadas

Tymai yra itin užkrečiama virusinė

infekcija, kuri, nepaisant galimybės jos išvengti

vakcinacijos pagalba, išlieka svarbia sergamumo

ir mirtingumo priežastimi pasaulyje. Tam, kad

sergamumas tymais būtų kontroliuojamas, reikia

pasiekti, kad 95% populiacijos būtų paskiepyta

dvejomis dozėmis MMR (tymų-epideminio

parotito-raudonukės) vakcina [1].

2018 m. visame pasaulyje diagnozuota

apie 350 000 tymų atvejų pasaulyje, iš kurių 142

300 atvejai baigėsi mirtimi. 2017 m. mirčių,

sukeltų tymų infekcijos buvo 110 000. Didėjantį

sergamumą ir mirtingumą nuo tymų lemia

sumažėjusios skiepų apimtys [2]. Iki atsirandant

vakcinai nuo tymų, kasmet nuo šios ligos

mirdavo apie 2 milijonai žmonių visame

pasaulyje [25]. 1963 metais sukurta tymų

vakcina žymiai sumažino sergamumą tymais ir

mirštamumą nuo šios infekcijos [27].

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

223

Nacionalinio visuomenės sveikatos

centro duomenimis Lietuvoje tymais 2019

metais užsikrėtė 834 asmenys, 2020 metais - 1

asmuo [3]. 2018 metais Lietuvoje užregistruota

30 tymų atvejų [4].

2020 metais COVID-19 pandemijos

metu stebime tymų atvejų sumažėjimą visame

pasaulyje. Tymai taip pat yra respiracine

infekcija, kurios plitimą stabdo tokios pat

apsisaugojimo priemonės kaip apsauginių kaukių

dėvėjimas, dažnas rankų plovimas,

dezinfekavimas, atstumo laikymasis ir visuotinių

susibūrimų draudimas. Kitos priežastys lėmusios

atvejų sumažėjimą – mažesnės tymų nustatymo

tyrimų apimtys, pirmenybę teikiant COVID-19

tyrimams, taip pat pacientų vengimas kreiptis i

gydymo įstaigas [5].

Tikslas: apžvelgti mokslinę literatūrą apie tymų

1) etiologiją, 2) klinikinius požymius, 3)

diagnostiką, 4) komplikacijas, 5) gydymą bei

prevenciją.

Metodai: literatūros apžvalga atlikta remiantis

moksliniais straipsiais apie tymus iš UpToDate,

PubMed, Medscape, Science Direct ir kitų

duomenų bazių. Duomenys atrinkti naudojant

tokius raktažodžius kaip “tymai”, “bėrimas”,

“karščiavimas”.

2. Etiologija

Tymus sukelia RNR virusas,

priklausantis Paramyxoviridae šeimai

Morbililivirus genčiai [20]. Žmonės yra šio

viruso nešiotojai. Virusas plinta oro lašeliniu

būdu per artimą asmeninį kontaktą arba

aerozoliais, kai smulkios dalėlės kybo ore kelias

valandas[21].

Tymai yra labai užkrečiamas virusas,

90% turėjusių kontaktą asmenų užsikrečia virusu

[7]. Inkubacinis periodas 8-12 dienos. Pacientai

yra užkrečiami dieną prieš pasireiškiant

simptomams ir iki 4 dienų po simptomų

pasirodymo. Visus pacientus, kuriems įtariama

tymai, reikia skubiai izoliuoti [8].

Rizikos faktoriai užsikrėsti tymais:

• Vaikai turintys imunodeficitą dėl ŽIV

ar AIDS, leukemijos, kortikosteroidų

terapijos, nepaisant imunizacijos;

• Kelionės į endemines vietoves ar

kontaktas su grįžusiais ir endeminės

zonos;

• Kūdikiai, kurie turi nepakankamai

pasyvių antikūnų prieš rutininę

imunizaciją [6].

Rizikos faktoriai susirgti sunkia tymų forma:

• Prasta mityba;

• Imunodeficitas;

• Nėštumas;

• Vitamino A trūkumas [6].

3.Klinikiniai požymiai

Pradiniai simptomai paprastai yra

karščiavimas >40°C, Kopliko dėmelės ( balti

taškeliai , kurie atsiranda burnoje 2-3 dienos

prieš bėrimą odoje ir tęsiasi 3-5 dienas), bendras

silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, kosulys,

konjunktyvitas. Generalizuota sisteminė

infekciją pasiekia piką kaip pasirodo

makulopapulinis bėrimas [9].

Eritromatozinis bėrimas pirmiausiai

pasirodo paciento veide ir kakle, vėliau plinta į

visą likusį kūną. Bėrimas trunka 3-7 dienas.

Makulopapulinis bėrimas po kelių dienų tampa

hiperpigmentuotas [10].

Papildomi simptomai gali būti

fotofobija, gerklės, galvos, pilvo skausmai,

lengva generalizuota limfadenopatija [22].

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

224

4. Diagnostika

Esant tymų protrūkiui, diagnozė gali

būti nustatoma iš klinikinių požymių. Tam

pakanka generalizuoto makulopapulinio bėrimo,

karščiavimo (>38°C) ir kurio nors vieno iš

simptomų – kosulio, slogos ar konjunktyvito

[23].

Tačiau kliniškai nustatyti diagnozę gali

būti sudėtinga kai gydytojas nėra susidūręs su

tymais ar kai pacientams beveik nepasireiškia

bėrimas (pvz. kūdikiams, kuriems išlikę motinos

antikūniai; pacientai, kuriems suleistas

imunoglobulinas; vakcinacija po kontakto su

sergančiu.) Tipinis tymų bėrimas gali

nepasireikšti pacientams, kuriems sutrikęs

ląstelinis imunitetas [12].

Laboratorinė diagnostika atliekama

nustatant savituosius IgM klasės antikūnius. Taip

pat galima atlikti IgG antikūnių tyrimą darant 2

savaičių tarpu, turi būti padidėjimas 4 kartus. Kiti

galimi tyrimai: virusologinis, viruso antigeno

nustatymas nosiaryklės sekrete, viruso RNR

nustatymas kraujyje ir nosiaryklės sekrete

(PGR). Bėrimo laikotarpiu periferiniame

kraujyje galima leukopenija. [13].

Diferencinė diagnostika. Prieš

atsirandant bėrimams diferencijuojama su

kitomis respiracinėmis vaikų infekcijomis -

gripo, rinovirusinė ar adenovirusinė infekcija.

Esant bėrimui diferencijuojama su dengės

karštine, raudoniuke, Kavasaki sindromu,

tridiene karštine, vėjaraupiais, enterovirusine

infekcija [15].

5. Komplikacijos

Tymų virusas infekuoja daugumą

organų sistemų ir paveikia endotelines ir

retikuloendotelines ląsteles ir baltuosius kraujo

kūnelius – monocitus, makrofagus ir T

limfocitus. Patologiniuose dėl tymų mirusių

vaikų tyrimuose rasta multinuklearinės

gigantinės ląstelės tipiškos tymų virusui

kvėpavimo takuose, virškinamajame trakte ir

limfiniame audinyje. Tymų infekcija sukelia

CD4 limfocitų sumažėjimą, kuris prasideda su

bėrimu ir tęsiasi iki mėnesio [14].

Komplikacijos dažniausiai išsivysto

vaikams iki 5 metų amžiaus ar suaugusiems

vyresniems nei 20 metų. Dažniausiai

pasitaikančios komplikacijos yra ausies infekcija

ir viduriavimas. Retesnės komplikacijos yra

plaučių uždegimas ir encefalitas. Sunkesnės

komplikacijos gali sukelti ilgalaikį smegenų

pažeidimą ar net mirtį. Nėščioms moterims tymų

infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar

mažo svorio naujagimio gimimą [11]. Afrikos ir

Azijos šalyse 5% tymų atvejų baigiasi mirtimi

[24].

6. Gydymas ir prevencija

Lietuvoje yra privaloma užregistruoti

tymų atvejus, atliekami epidemiologiniai

tyrimai, nustatomi sąlytį turėję asmenys. Yra

laikoma, kad imunosupresiniai pacientai gali būti

užsikrėtę, net jeigu turėjo labai trumpą, kelių

minučių kontaktą. Kiti asmenys laikomi galimai

apsikrėtę jei turėjo labai artimą kontaktą (veidas

į veidą) arba ilgesnį nei 15 minučių kontaktą.

Neskiepytiems arba skiepytiems viena vakcina

skiriama kombinuota MMR vakcina iki 72 val po

kontakto su sergančiuoju[16]. Imliems vaikams,

kuriems sutrikusi imuninės sistemos funkcija,

esant sąlyčiui su ligoniu, skiriama profilaktika

imunoglobulinu [13].

Specifinio antivirusinio vaisto prieš

tymus nėra. Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių

ir maisto kiekį. Pasaulios sveikatos organizacija

rekomenduoja vaikams, kuriems diagnozuota

tymai, skirti dvi vitamino A dozes, kad apsaugoti

nuo akių pažeidimo ar aklumo. Išsivysčius

antrinėms infekcijoms, tokioms kaip ausų, akių

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

225

uždegimai ar pneumonija, gali reikėti paskirti

antibiotikų [18].

Tymų protrūkio prevencijai

rekomenduojama, kad virš 95% populiacijos

būtų paskiepyta dvejomis dozėmis. 85% vaikų

išsivysto pakankamas imunitetas paskiepijus

pirmąja vakcinos doze 9 mėnesių amžiuje [26].

Pirmąją doze paskiepijus virš 1 metų amžiaus,

imunitetas išsivysto virš 90% vaikų. Todėl yra

rekomenduojama skiepytis du kartus [17].

MMR vakcina skiriama pirmą kartą 12-

15 mėn vaikams, antrą kartą 4-6 metų vaikams.

Vakcina taip pat gali būti skiriama suaugusiems,

priklausantiems padidintos rizikos grupei [19].

7. Išvados

1. Tymus sukelia RNR virusas,

priklausantis Paramyxoviridae šeimai

Morbililivirus genčiai. Virusas plinta

oro lašeliniu būdu per artimą asmeninį

kontaktą arba aerozoliais.

2. Klinikinė diagnozė nustatoma atsiradus

makulopapuliniam bėrimui,

karščiavimui (>38°C) ir kuriam nors

vienam iš šių simptomų – kosulio,

slogos ar konjunktyvito.

3. Diagnozė nustatoma pagal klinikinius

požymius, diagnozę patvirtina

serologiniai tyrimai.

4. Dažniausios komplikacijos yra ausies

infekcija ir viduriavimas, retesnės -

plaučių uždegimas ir encefalitas.

5. Po kontakto su sergančiuoju asmenims,

neskiepytiems arba skiepytiems viena

vakcina, skiriama kombinuota MMR

vakcina; imunosupresyviems

pacientams skiriamas imunoglobulinas.

Susirgusiems taikomas simptominis

gydymas, vitaminas A. Prevencijai

MMR vakcina skiriama pirmą kartą 12-

15 mėn. vaikams, antrą kartą 4-6 metų

vaikams.

8. Literatūra

1.Moten M, Phillips A, Saliba V, Harding N,

Sibal B. Measles is it still a threat? British

Journal of General Practice 2018; 68 (674): 404-

405.

2. Misin A, Antonello RM, Bella SD,

Campisciano G, Zanotta N, Giacobbe DR,

Comar M, Luzzati R. Measles: an overview of

re-emerging disease in children and

immunocompromised patients.

Microorganisms. 2020 Feb; 8(2): 276.

3. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tymų

statistiniai duomenys.

https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-

valdymas/tymai/tymu-statistiniai-duomenys.

(Accessed on March 2, 2021).

4. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Tymų

epidemiologinė apžvalga Lietuvoje

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Tym%C5

%B3%20EPID.pdf (Accessed on March 2,

2021).

5. Rana MS, Usman M, Alam MM, Umair M,

Khushid A, Mujtaba G. Impact of Covid-19 on

Mealses surveillance in Pakistan. Journal of

Infection m5G; November 4, 2020;10:16.

6. Chen SSP. Measles. Medscape.

https://emedicine.medscape.com/article/966220-

overview#a5 (Accessed on March 2, 2021).

7. Gans H, Maldonado YA. Measles:

Epidemiology and Transmision, 2020.

https://www.uptodate.com/contents/measles-

epidemiology-and-transmission#H2

(Accessed on March 2, 2021).

8. MacFadden DR, Gold WL. Measles.

CMAJ. 2014 Apr 1; 186(6): 450.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

226

9. Naim HY. Measles virus. Human Vaccines &

Immunotherapeutics Volume 11, 2015 - Issue 1,

21-26.

10. Husada D, Kuswijono, Puspitasari D, Kartina

L, Basuki PS, Ismoedianto. An evaluation of the

clinical features of measles virus infection for

diagnosis in children within a limited resources

setting. BMC Pediatr. 2020; 20: 5.

11. Thompson AE. Recognizing Measles.

JAMA. 2015;313(15):1584.

12. Strebel PM, Orenstein WA. Measles. N Engl

J Med 2019; 381:349-357.

13. Kėvalas R. Pediatrija. Kaunas, Lithuania:

Vitae Litera, 2018.

14. Perry RT, Halsey NA. The clinical

significance of measles: a review. The Journal of

Infectious Diseases, Volume 189, Issue

Supplement_1, May 2004, Pages S4–S16.

15. Rodrigues AR, Santos LS, Lacerda GS,

Kanaan S. Clinical, labaratorial diagnosis and

prophylaxis of measles in Brazil. J. Bras. Patol.

Med. Lab. vol.55 no.4 Rio de

Janeiro July/Aug. 2019.

16. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Metodinės tymų rekomendacijos.

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/tymu_m_

r.pdf (Accessed on March 5, 2021).

17. Garon J, Orenstein W. Improving the science

of measles prevention – will it make for a better

immunizatio program? PLoS Med 13(10):

e1002145.

18. World health organisation. Measles.

https://www.who.int/news-room/fact-

sheets/detail/measles#:~:text=Treatment,WHO

%2Drecommended%20oral%20rehydration%20

solution. (Accessed on March 7, 2021).

19. Abraham P, Šeimos medicinos enciklopedija.

Copyright in the Lithuanian translation: Festart

2008.

20. Moss, W.J. Measles. Lancet 2017, 390,

2490–2502.

21. Laksono, B.M.; de Vries, R.D.; Verburgh,

R.J.; Visser, E.G.; de Jong, A.; Fraaij, P.L.A.;

Ruijs, W.L.M.; Nieuwenhuijse, D.F.; van den

Ham, H.J.; Koopmans, M.P.G.; et al. Studies into

the mechanism of measles-associated immune

suppression during a measles outbreak in the

netherlands. Nat. Commun. 2018, 9, 4944.

22. Misin A, Antonello RM, Bella SD,

Campisciano G, Zanotta N, Giacobbe DR,

Comar M, Luzzati R. Measles: an overview of re-

emerging disease in children and

Immunocompromised patients.

Microorganisms 2020, 8(2), 276.

23. Hutchins, S.S.; Papania, M.J.; Amler, R.;

Maes, E.F.; Grabowsky, M.; Bromberg, K.;

Glasglow, V.; Speed, T.; Bellini, W.J.;

Orenstein, W.A. Evaluation of the measles

clinical case definition. J. Infect. Dis. 2004, 189,

S153–S159.

24. Donadel M, Stanescu A, Pistol A, Stewart B,

Butu C, Jankovic D, Paunescu B, Zimmerman L.

Risk factors for measles deaths among children

during a Nationwide measles outbreak –

Romania, 2016–2018. BMC Infectious

Diseases volume 21,

Article number: 279 (2021).

25. Rota PA, Moss WJ, Takeda M, de Swart RL,

Thompson KM, Goodson JL. Measles. Nat Rev

Dis Primer. 2016 Jul 14;2:16049.

26. Moss WJ, Griffin DE. Measles. Lancet. 2012

Jan 14;379(9811):153–64. pmid:21855993.

27. Hinman AR, Orenstein WA, Papania MJ.

Evolution of measles elimination strategies in the

United States. J Infect Dis. 2004 May 1;189

Suppl 1:S17–22.

pmid:15106084.