Gustė Markevičiūtė1, Vilija Berlin1,2
1Institute of Dentistry, Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
2Vilnius University Hospital Zalgiris Clinic, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Posterior crossbite is a common malocclusion usually caused by insufficient growth of maxilla. In Lithuania, the prevalence of crossbite during mixed or early permanent dentition is approximately 30%. Generally, posterior crossbite does not cause any pain or chewing difficulties in children, though, if not treated, it can lead to abnormal movement of the mandible, strain of the temporomandibular joint, skeletal facial assymetry or obstructive sleep apnea. This type of malocclusion usually does not self-correct, so orthodontic maxillary expansion is needed. Maxillary expansion technique is dependent on patient’s age and his midpalatal suture ossification level.
Aim: to analyze the scientific literature about treatment of posterior crossbite and maxillary expansion methods.
Methods: literature sources were selected from PubMed and Cochrane Library scientific databases, using the keywords in the original language: “posterior crossbite“, “maxillary expansion“, “palatal expansion“.
Results: 31 publications were analyzed on the subject of posterior crossbite and maxillary expansion methods.
Conclusions. The following methods of maxillary expansion can be distinguished: slow or rapid maxillary expansion, surgically assisted rapid palatal expansion and mini-implant assisted rapid palatal expansion. Method selection depends on patient’s age and skeletal maturity. The most important factor is midpalatal suture ossification level.
Keywords: posterior crossbite, maxillary expansion, palatal expansion.
https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.19
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
204
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (5), p. 204-216, https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.19
Maxillary expansion methods
Gustė Markevičiūtė
1
, Vilija Berlin
1,2
1
Institute of Dentistry, Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Zalgiris Clinic, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Posterior crossbite is a common malocclusion usually caused by insufficient growth of
maxilla. In Lithuania, the prevalence of crossbite during mixed or early permanent dentition is
approximately 30%. Generally, posterior crossbite does not cause any pain or chewing difficulties in
children, though, if not treated, it can lead to abnormal movement of the mandible, strain of the
temporomandibular joint, skeletal facial assymetry or obstructive sleep apnea. This type of malocclusion
usually does not self-correct, so orthodontic maxillary expansion is needed. Maxillary expansion technique
is dependent on patient’s age and his midpalatal suture ossification level.
Aim: to analyze the scientific literature about treatment of posterior crossbite and maxillary expansion
methods.
Methods: literature sources were selected from PubMed and Cochrane Library scientific databases, using
the key words in the original language: “posterior crossbite“, "maxillary expansion“, "palatal expansion“.
Results: 31 publications were analyzed on the subject of posterior crossbite and maxillary expansion
methods.
Conclusions. The following methods of maxillary expansion can be distinguished: slow or rapid maxillary
expansion, surgically assisted rapid palatal expansion and mini-implant assisted rapid palatal expansion.
Method selection depends on patient’s age and skeletal maturity. The most important factor is midpalatal
suture ossification level.
Keywords: posterior crossbite, maxillary expansion, palatal expansion.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
205
Viršutinio žandikaulio plėtimo metodai
Gustė Markevičiūtė
1
, Vilija Berlin
1,2
1
Odontologijos institutas, Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Šoninis kryžminis sąkandis yra dažna patologija, kurią paprastai sukelia nepakankamas viršutinio
žandikaulio augimas į plotį. Lietuvoje kryžminį sąkandį turi apie 30% vaikų mišraus arba ankstyvo
nuolatinio sąkandžio laikotarpiu. Šoninis kryžminis sąkandis vaikams dažniausiai nesukelia skausmo ar
kramtymo sunkumų, tačiau negydomas ilgainiui gali lemti apatinio žandikaulio judesių sutrikimus,
smilkininio apatinio žandikaulio sąnario įtampą, skeletinę veido asimetriją ar obstrukcinę miego apnėją. Ši
patologija dažniausiai nesikoreguoja savaime, todėl reikalingas ortodontinis gydymas – viršutinio
žandikaulio plėtimas. Viršutinio žandikaulio plėtimo metodo pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus
ir jo gomurio vidurio siūlės sukaulėjimo lygio.
Tikslas: šoninio kryžminio sąkandžio gydymo ir viršutinio žandikaulio plėtimo metodų literatūros šaltinių
analizė.
Metodai: literatūros apžvalga atlikta remiantis „PubMed“ ir „Cochrane Library“ mokslinėmis duomenų
bazėmis, naudojant raktažodžius originalo kalba: „šoninis kryžminis sąkandis“, „viršutinio žandikaulio
plėtimas“, „gomurio plėtimas“.
Rezultatai: išnagrinėta 31 publikacija, susijusi su šoninio kryžminio sąkandžio gydymu ir viršutinio
žandikaulio plėtimo metodais.
Išvados. Galima išskirti šiuos viršutinio žandikaulio plėtimo metodus: lėtas arba greitas VŽ plėtimas,
greitas chirurginis VŽ plėtimas ir greitas VŽ plėtimas su mini-implantų atrama. Metodo pasirinkimas
priklauso nuo paciento amžiaus ir skeletinės brandos. Svarbiausias rodiklis – vidurio gomurio siūlės
sukaulėjimo laipsnis.
Raktažodžiai: šoninis kryžminis sąkandis, viršutinio žandikaulio plėtimas, gomurio plėtimas.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
206
1. Įvadas.
Šoninis kryžminis sąkandis yra
patologija, stebima transversalinėje plokštumoje,
kuomet vienas arba keli viršutinio žandikaulio
krūminiai dantys, kapliai arba iltys yra
atvirkštinėje pozicijoje tų pačių apatinių dantų
atžvilgiu. Kryžminis sąkandis gali būti vienpusis
arba dvipusis. Pasaulyje ši patologija pasitaiko 8-
22% vaikų pieninio arba mišraus sąkandžio
laikotarpiu (1, 2). Lietuvoje kryžminio sąkandžio
paplitimas tarp 10-11 m. ir 14-15 m. amžiaus
vaikų siekia apie 30% (3). Dažniausiai stebimas
vienpusis kryžminis sąkandis dėl funkcinio
apatinio žandikaulio nukrypimo (1, 4).
Kryžminis sąkandis atsiranda dėl
nepakankamo viršutinio žandikaulio augimo į
plotį, dantų susigrūdimo, priešlaikinio pieninių
dantų netekimo ar retencijos, įgimto gomurio
nesuaugimo, nykščio čiulpimo ar kvėpavimo per
burną ir kitų priežasčių (1, 5, 6). Mažiems
vaikams šoninis kryžminis sąkandis retai sukelia
skausmą ar kramtymo sunkumų, tačiau dėl šios
patologijos gali sutrikti normalūs apatinio
žandikaulio judesiai, dėl ko ilgainiui atsiranda
žandikaulių ir dantų augimo bei vystymosi
sutrikimai. Dėl pakitusios apatinio žandikaulio
padėties bei judesių persitempia žandikaulio
raumenys ir smilkininis apatinio žandikaulio
sąnarys, dėl vienpusio kryžminio sąkandžio gali
atsirasti skeletinė veido asimetrija, kurią
suaugusiam pacientui pakoreguoti galima tik
kombinuojant ortodontinį gydymą su ortognatine
operacija (1, 6, 7). Pavojingiausia kryžminio
sąkandžio dėl nepakankamo viršutinio
žandikaulio išsivystymo pasekmė gali būti nosies
ertmės susiaurėjimas, dėl ko sutrinka oro
patekimas per nosį ir tai gali tapti obstrukcinės
miego apnėjos (OMA) priežastimi (8).
Kryžminis sąkandis dažniausiai
nesikoreguoja savaime, todėl šios patologijos
gydymui taikomas viršutinio žandikaulio (VŽ)
plėtimas (7, 9, 10). Literatūroje šį gydymo būdą
anksčiausiai aprašė E. C. Angell 1860 m. Tuo
metu darbas buvo diskredituotas, tačiau
šiuolaikinėje ortodontijoje VŽ plėtimas yra labai
plačiai taikoma nesudėtinga ir nuspėjama
procedūra (11). Praktikoje sutinkami šie
viršutinio žandikaulio plėtimo metodai: lėtas
arba greitas VŽ plėtimas, greitas chirurginis VŽ
plėtimas ir greitas VŽ plėtimas su mini-implantų
atrama (1).
2. Lėtas viršutinio žandikaulio
plėtimas.
Pieninio sąkandžio laikotarpiu
kryžminis sąkandis gali būti koreguojamas
prišlifuojant priešlaikinius pieninių dantų
kontaktus, paprastai ilčių srityje. Šis metodas
efektyvus, kai viršutinio žandikaulio tarpiltinis
atstumas yra bent 2-3 mm platesnis už apatino
žandikaulo. Kitais atvejais kryžminio sąkandžio
gydymas, taikant viršutinio žandikaulio plėtimą,
atidedamas iki mišraus sąkandžio laikotarpio,
išdygus bent pirmiesiems nuolatiniams
krūminiams dantims (5, 7).
Viršutinio žandikaulio plėtimas,
pradėtas ankstyvo mišraus sąkandžio laikotarpiu
(vaikams, jaunesniems nei 8 m.), leidžia naudoti
mažesnes jėgas, kadangi vidurinė gomurio siūlė
dar nėra sukaulėjusi, tačiau tokio amžiaus vaikai
yra nelinkę bendradarbiauti ir gydymą gali
apsunkinti pieninių dantų netekimas (7). Šiuo
amžiaus laikotarpiu rekomenduojama taikyti lėtą
viršutinio žandikaulio plėtimą. Lėtai plečiant VŽ
sukuriama nuolatinė fiziologinė jėga, gaunamas
mažesnis aplinkinių audinių pasipriešinimas,
veido kaulų siūlės sugeba adaptuotis, pasitaiko
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
207
mažiau plyšimų bei hemoragijų, taip pat yra
pagerinamas kaulo atsidėjimas vidurinės
gomurio siūlės srityje bei sumažinamas dantų
susigrūdimas nuolatinio sąkandžio laikotarpiu.
Lėtai išplėtus viršutinį žandikaulį ir pritaikius
tinkamą retenciją, galima tikėtis stabilesnio
rezultato lyginant su greitu VŽ plėtimu, tačiau
gaunamas daugiau dentalinis rezultatas nei
skeletinis (1, 11-15). Kai kuriais atvejais
rekomenduojama viršutinį žandikaulį išplėsti
daugiau nei reikia, kadangi nuėmus plėtimo
aparatą VŽ gali šiek tiek recidyvuoti (1). Lėtam
viršutinio žandikaulio plėtimui naudojami
aparatai:
1. Plokštelė su plėtimo sraigtu (1 paveikslas).
Tai dažniausiai lėtam VŽ plėtimui
naudojamas aparatas, kurį sudaro išimama
akrilinė VŽ plokštelė su plėtimo sraigtu
viduryje. Sraigtas sukamas po 0,25 mm du
kartus per savaitę ir VŽ išplečiamas 0,5 mm
per savaitę (7, 13).
2. „Coffin“ tipo VŽ plėtimo aparatas (2
paveikslas). Šis aparatas yra sudarytas iš
1,25 mm storio omega formos vielos.
Aparatą aktyvuoja gydytojas, pastumdamas
vielos galus toliau vieną kito (11, 12).
3. „W-Arch“ tipo VŽ plėtimo aparatas (3
paveikslas). Tai fiksuotas VŽ plėtimo
aparatas, kuris iš pradžių buvo sukurtas
pacientams su gomurio nesuaugimais
gydyti. Aparatą sudaro „w” formos plieninė
viela, prilituota prie žiedų, užmautų ant
nuolatinių pirmųjų krūminių dantų. Kad
nebūtų dirginami minkštieji audiniai,
uždėjus aparatą turi likti 1-1,5 mm tarpelis
tarp gomurio ir lingvalinio lanko. „W-arch“
aparatas aktyvuojamas praplečiant vielos
galus 3-4 mm daugiau nei pasyvus VŽ
plotis. Šiuo aparatu VŽ gali būti
praplečiamas 2 mm per mėnesį (11).
4. „Quadhelix“ tipo VŽ plėtimo aparatas (4
paveikslas). Tai „W-arch“ aparato
modifikacija, pridedant keturias spirales,
kurios padidina aparato lankstumą bei
aktyvacijos amplitudę. Vielos galų ilgis gali
būti keičiamas priklausomai nuo to, kurie
dantys yra kryžminiame sąkandyje, galimas
asimetrinis VŽ plėtimas (11, 16). Šie
aparatai gaminami iš nerūdijančio plieno
arba nikelio ir titano lydinio (Ni-Ti). Ni-Ti
aparatai yra lankstesni ir sukuria labiau
fiziologinį dantų judėjimą bei greitesnę
kryžminio sąkandžio korekciją.
„Quadhelix“ aparatas vaikams iki brendimo
sukuria ne tik dentalinį, bet ir skeletinį
plėtimo efektą, tiesa, santykiu 6:1.
Aktyvuojant aparatą 8 mm, gali būti
išgaunama 400 g jėga. Po VŽ plėtimo
rekomenduojama 3 mėnesių retencijos
periodas paliekant „Quadhelix“ plėtiklį
burnoje (11).
5. „Spring Jet“ tipo VŽ plėtimo aparatas (5
paveikslas). Aparatą sudaro aktyvios
spyruoklės dalys, prilituotos prie krūminių
dantų žiedų. Mišraus sąkandžio metu
naudojama 240 g jėga, o nuolatinio
sąkandžio – 400 g. Aparatas aktyvuojamas
stumiant sraigto užraktą horizontaliai palei
spyruoklės vamzdelį (11).
6. Ni-Ti VŽ plėtimo aparatas (6 paveikslas).
Plėtiklis tvirtinasi prie krūminių dantų žiedų,
centrinis komponentas yra pagamintas iš
terminiams dirgikliams jautraus Ni-Ti
lydinio, o likusios dalys iš nerūdijančio
plieno. Aparatą aktyvuoja temperatūros
pokytis. Prieš dedant į burną plėtiklis
pašaldomas – tai suteikia lankstumo
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
208
centriniam komponentui, todėl gydytojas
gali suformuoti plėtiklį pagal indikacijas.
Plėtiklį įdėjus į burną, centrinis
komponentas grįžta į savo pradinę formą ir
tampa nelankstus (11). Šis aparatas plečia
vidurinę gomurio siūlę lengva nuolatine
jėga, gali koreguoti krūminių dantų rotacijas
ir beveik nereikalauja paciento
bendradarbiavimo (17, 18).
3. Greitas viršutinio žandikaulio
plėtimas.
Mišraus ir ankstyvo nuolatinio
sąkandžio laikotarpiu, kuomet pacientas vis dar
auga, šoninio kryžminio sąkandžio bei dantų
susigrūdimo korekcijai taikomas greitas VŽ
plėtimas (8, 19). Greitas viršutinio žandikaulio
plėtimas indikuotinas esant ³4 mm žandikaulių
neatitikimui, kai viršutiniai nuolatiniai krūminiai
dantys yra palinkę į žandinę pusę, bei
pacientams, kurių viršutiniai dantys yra
susigrūdę. Ši procedūra kontraindikuotina
pacientams, kurie turi recesijas žandinėje
krūminių dantų pusėje, priekinį atvirą sąkandį,
išgaubtą veido profilį ir kurių augimas jau
baigėsi. Normalus gomurio augimas sustoja
maždaug 6 metų, vėliau gomurio siūlės
sukaulėjimo plotas didėja ir jos atskyrimas po
paauglystės tampa labai sudėtingas (11, 13).
Efektyviausias plėtimas išgaunamas ankstyvo
mišraus sąkandžio laikotarpiu, išdygus
pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims.
Greito VŽ plėtimo aparatai dažniausiai tvirtinasi
prie pirmųjų nuolatinių krūminių dantų ir
pirmųjų kaplių, tačiau tam tikrais atvejais norint
išvengti kai kurių šalutinių reiškinių
nuolatiniams dantims ir periodontui (pvz.: šaknų
ar kaulo rezorbcijos, baltų emalio dėmių),
rekomenduojama plėtiklius tvirtinti prie pieninių
krūminių dantų (10, 19). Greito VŽ plėtimo
aparatų jėga nukreipta į dantis, tačiau ši jėga
veikia taip trumpai, kad, bent jau teoriškai,
nesukelia dantų išjudėjimo ir yra toliau
perduodama gomuriui, todėl yra sukuriamas
skeletinis VŽ plėtimas atveriant kaulinę vidurinę
gomurio siūlę (11-13).
Greitam VŽ plėtimui naudojami
fiksuoti aparatai sukuria 2-5 kg jėgą per
ketvirtadalį sraigto pasukimo, o bendrai jėga gali
pasiekti 4-9 kg (11, 19). Greito plėtimo sraigtas
aktyvuojamas 2 kartus per dieną, viršutinis
žandikaulis išplečiamas 0,5 mm per dieną (13).
Aktyvus gydymas trunka 2-3 savaites, vėliau
seka 3 mėnesių retencijos periodas, per kurį
siūlės srityje atsideda kaulas (11). Aparato
sukurta jėga yra perduodama per atramines
anatomines struktūras gomurio kaulams ir
kaukolės bazei. Kai plėtimo jėga viršyja veido
skeleto atsparumą, vidurinė gomurio siūlė
atsiveria, toje srityje padidėja ląstelių aktyvumas
ir yra skatinama kaulo remodeliacija (13, 19, 20).
Pagrindiniai greito VŽ plėtimo trūkumai yra
diskomfortas dėl naudojamos didelės jėgos,
paciento bendradarbiavimo poreikis plėtimo
sraigto aktyvacijoms, smilkininio apatinio
žandikaulio sąnario ir vidurinės gomurio siūlės
mikrotrauma, dantų šaknų rezorbcija, skausmas
(11). Populiariausi greito VŽ plėtimo aparatai:
1. „Hyrax“ tipo VŽ plėtimo aparatas (7
paveikslas). Tai į dantis besiremiantis
fiksuotas aparatas su specialiu sraigtu ir
vieliniu karkasu, prilituotu prie žiedų,
užmautų ant pirmųjų nuolatinių krūminių
dantų ir pirmųjų kaplių (11). Šis plėtiklis yra
patogus, lengvai prižiūrimas ir nedirgina
gomurio gleivinės, tačiau remiasi tik į
dantis, todėl krūvis tenka dantų šaknims ir
periodonto raiščiams, mažiau jėgos
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
209
perduodama tiesiogiai viršutiniam
žandikauliui (21-23). Kiekviena plėtiklio
aktyvacija leidžia išplėsti VŽ apie 0,2 mm
(11).
2. „Haas“ tipo VŽ plėtimo aparatas (8
paveikslas). Tai į dantis ir gleivinę
besiremiantis fiksuotas aparatas, kurį sudaro
vielinis karkasas, prilituotas prie žiedų,
užmautų ant pirmųjų nuolatinių krūminių
dantų ir pirmųjų kaplių, plėtimo sraigtas ir
akrilinės alveolinės ataugos atramos, skirtos
tolygiam jėgų paskirstymui. Toks aparato
dizainas leidžia mažiau palenkti dantis ir
daugiau tiesiogiai veikti gomurio siūlę, todėl
yra mažesnė gydymo recidyvo rizika (11,
19, 21, 24). Visgi toks plėtiklis daugiau
dirgina minkštuosius audinius, apsunkina
higieną, po akrilinėmis atramomis linkęs
kauptis maistas (11, 24).
4. Greitas chirurginis viršutinio
žandikaulio plėtimas
Suaugusių ir skeletiškai subrendusių
pacientų, kurių viršutinis žandikaulis yra 5 mm
siauresnis nei turėtų būti, pirmo pasirinkimo
gydymas – greitas chirurginis viršutinio
žandikaulio plėtimas (angl. surgically assisted
rapid palatal expansion – SARPE) (22, 23).
Pacientui bręstant, gomurio siūlė kaulėja ir
didėja jos atsparumas mechaninėms jėgoms,
todėl taikant konservatyvius VŽ plėtimo
metodus suaugusiems, gomurio plotis beveik
nepasikeičia, o krūminiai dantys palinksta į
žandinę pusę (8, 26, 27). SARPE yra efektyvus
gomurio plėtimo metodas pacientams nuo 15
metų. Praktikoje sutinkama daug SARPE
chirurginių metodų modifikacijų, tačiau
tradiciškai atliekama Le Fort 1 osteotomija kartu
su vidurio gomurio siūlės perskėlimu tarp
centrinių kandžių, po kurio seka greito VŽ
plėtimo aparato uždėjimas – dažniausiai „Hyrax“
arba „Haas“ tipo (8, 26). SARPE laikoma lengva
ir saugia procedūra, tačiau pasitaiko
komplikacijų: gomurio audinių sudirginimas,
hemoragijos, dantenų recesija, dantų šaknų
rezorbcija, pulpos nekrozė, dantų ekstruzija ar
netekimas, sinuso infekcija, gydymo recidyvas,
netaisyklingas arba vienpusis VŽ išplėtimas (12,
23, 25, 27).
5. Greitas viršutinio žandikaulio
plėtimas su mini-implantų
atrama
Žmogui augant, vidurio gomurio ir kitos
VŽ siūlės yra atsparesnės greito plėtimo
procedūroms, todėl jas taikant gaunamas daugiau
dentoalveolinis efektas, kuris gali sukelti
periodonto problemas (28). Nepaisant SARPE
gydymo efektyvumo, šis metodas reikalauja
didelių biologinių ir finansinių išteklių,
pacientams būtina hospitalizacija ir bendrinė
nejautra. Dėl šių priežasčių populiarėja mažiau
invazyvus ir nereikalaujantis osteotomijos
kryžminio sąkandžio gydymo metodas
paaugliams ir jauniems suaugusiems – greitas
viršutinio žandikaulio plėtimas su mini-implantų
(MI) atrama (angl. mini-implant assisted rapid
palatal expansion – MARPE) (8, 12, 29).
MARPE gydymo metodas susideda iš greito
plėtimo sraigto, pritvirtinto prie keturių
ortodontinių mini-implantų, įsriegtų abipus
vidurio gomurio siūlės – du MI įsukami mezialiai
nuo sraigto ir du MI distaliai (9 paveikslas).
Aparatas su plėtimo sraigtu turi atramą tik į
kaulą. Mini-implanto ilgis parenkamas pagal
gomurio kaulo ir minkštųjų audinių storį (28,
30). Ortodontiniai mini-implantai mechanines
jėgas tolygiai paskirsto gomuriui, todėl sumažėja
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
210
krūvis, tenkantis dantims, periodontui bei kitoms
atraminėms struktūroms, sumažėja dantenų
recesijos ar žandinio kaulo dehiscencijos pavojus
(8, 29). Neseniai atliktame klinikiniame tyrime
naudojant „Hyrax“ tipo greito VŽ plėtimo
aparatą su mini-implantų atrama klinikinė sėkmė
jauniems suaugusiems pacientams (vidutinis
amžius – 20,9 ± 2,9 m.) siekė 86,96%, po 30
mėn. kontrolės rezultatai išliko stabilūs.
Klinikinė sėkmė buvo apibūdinama kaip vidurio
diastemos atsiradimas ir radiologinis siūlės
atsidarymas (31). Literatūroje nėra pakankamai
duomenų, kodėl MARPE gydymas kartais būna
nesėkmingas. Dažniausiai aprašomi
nepageidaujami reiškiniai yra susiję su gleivinės
uždegimu bei hiperplazija aplink mini-implantą,
kurie išsivysto dėl prastos higienos, tačiau sunkių
komplikacijų įprastai nepasireiškia (8).
Priedai
1 paveikslas: Plokštelė su plėtimo sraigtu (4).
2 paveikslas: „Coffin“ tipo VŽ plėtimo aparatas (11).
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
211
3 paveikslas: „W-arch“ tipo VŽ plėtimo aparatas (10).
4 paveikslas: „Quadhelix“ tipo VŽ plėtimo aparatas (10).
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
212
5 paveikslas: „Spring Jet“ tipo VŽ plėtimo aparatas (10).
6 paveikslas: „Ni-Ti“ VŽ plėtimo aparatas (10).
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
213
7 paveikslas: „Hyrax“ tipo VŽ plėtimo aparatas (10).
8 paveikslas: „Haas“ tipo VŽ plėtimo aparatas (10).
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
214
9 paveikslas: Greito VŽ plėtimo aparatas su mini-implantų atrama (30).
6. Apibendrinimas ir išvados
Viršutinis žandikaulis gali būti
plečiamas keturiais skirtingais metodais, kurių
pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus ir
skeletinės brandos. Svarbiausias rodiklis –
vidurio gomurio siūlės sukaulėjimo laipsnis.
Mažiems vaikams mišraus sąkandžio laikotarpiu
taikomas lėtas arba greitas viršutinio žandikaulio
plėtimas. Lėtas VŽ plėtimas yra fiziologiškesnis
ir mažiau traumuojantis, tačiau sukuria daugiau
dentalinį viršutinio žandikaulio lanko išplėtimą.
Greitas VŽ plėtimas veikia ne tik dantis, bet ir
skeletą, tačiau reikalauja paciento
bendradarbiavimo ir sukelia daugiau
nepageidaujamų reiškinių. Po augimo spurto, kai
gomurio siūlė daugiau sukaulėja,
konservatyviais metodais plečiant viršutinį
žandikaulį įmanomas tik dantų palenkimas į
žandinę pusę, todėl, norint skeletiškai praplatinti
gomurį suaugusiems pacientams, skiriamas
chirurginis greitas VŽ plėtimas – greito plėtimo
sraigtas derinamas kartu su gomurio ir
žandikaulio osteotomija. Paaugliams ir jauniems
suaugusiems pacientams galimas mažiau
invazyvus metodas – greitas VŽ plėtimas su
mini-implantų atrama.
Literatūra
1. Caroccia F, Moscagiuri F, Falconio L, Festa
F, D'Attilio M. Early Orthodontic
Treatments of Unilateral Posterior
Crossbite: A Systematic Review. J Clin
Med. 2020 Dec 24;10(1):33.
2. Bucci R, D'Antò V, Rongo R, Valletta R,
Martina R, Michelotti A. Dental and skeletal
effects of palatal expansion techniques: a
systematic review of the current evidence
from systematic reviews and meta-analyses.
J Oral Rehabil. 2016;43(7):543-564.
3. Baubinienė D. Ortodontinių anomalijų
paplitimas ir gydymo reikalingumas tarp
lietuvos moksleivių. Daktaro disertacija,
Kauno Medicinos Universitetas, Kaunas,
Lietuva, 2010.
4. Godoy F, Godoy-Bezerra J, Rosenblatt A.
Treatment of posterior crossbite comparing
2 appliances: a community-based trial. Am J
Orthod Dentofacial Orthop. 2011
Jan;139(1):e45–e52.
5. Bell R, Kiebach T. Posterior crossbites in
children: Developmental-based diagnosis
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
215
and implications to normative growth
patterns. Seminars in Orthodontics (2014).
6. Lopatienė K, Trumpytė K. Relationship
between unilateral posterior crossbite and
mandibular asymmetry during late
adolescence. Stomatologija. 2018;20(3):90-
95.
7. Agostino P, Ugolini A, Signori A,
Silvestrini-Biavati A, Harrison JE, Riley P.
Orthodontic treatment for posterior
crossbites. Cochrane Database Syst Rev.
2014;(8):CD000979.
8. Brunetto DP, Sant'Anna EF, Machado AW,
Moon W. Non-surgical treatment of
transverse deficiency in adults using
Microimplant-assisted Rapid Palatal
Expansion (MARPE). Dental Press J
Orthod. 2017;22(1):110-125.
9. Pereira JDS, Jacob HB, Locks A, Brunetto
M, Ribeiro GLU. Evaluation of the rapid and
slow maxillary expansion using cone-beam
computed tomography: a randomized
clinical trial. Dental Press J Orthod.
2017;22(2):61-68.
10. Ugolini A, Cerruto C, Di Vece L, et al.
Dental arch response to Haas-type rapid
maxillary expansion anchored to deciduous
vs permanent molars: A multicentric
randomized controlled trial. Angle Orthod.
2015;85(4):570-576.
11. Agarwal A, Mathur R. Maxillary Expansion.
Int J Clin Pediatr Dent. 2010;3(3):139-146.
12. Kannan MS, Mymoon M, Padmavati R.
Expansion In Orthodontics – Review
Article. European Journal of Molecular &
Clinical Medicine ISSN 2515-8260 Volume
07, Issue 2, 2020
13. Huynh T, Kennedy DB, Joondeph DR,
Bollen AM. Treatment response and
stability of slow maxillary expansion using
Haas, hyrax, and quad-helix appliances: a
retrospective study. Am J Orthod
Dentofacial Orthop. 2009;136(3):331-339.
14. Bastos RTDRM, Blagitz MN, Aragón
MLSC, Maia LC, Normando D. Periodontal
side effects of rapid and slow maxillary
expansion: A systematic review. Angle
Orthod. 2019;89(4):651-660.
15. Lowe R, Makowka S, Manzella K, Warunek
S, Al-Jewair T. Mechanical properties of the
NiTi Memoria Leaf Spring Activated
Expander (NiTi MLSAE) for maxillary
transverse discrepancy correction: An in-
vitro study. J Clin Exp Dent.
2020;12(2):e154-e160.
16. Janiszewska-Olszowska J. Treatment of
crossbite with the quadhelix appliance and
lower lingual arch to maintain constant
lower intermolar width. Ann Acad Med
Stetin. 2003;49:291-302.
17. Katti CG, Katti G, Kallur R, Ghali SR.
Magical NiTi expander. BMJ Case Rep.
2013:bcr2013009140.
18. Ciambotti C, Ngan P, Durkee M, Kohli K,
Kim H. A comparison of dental and
dentoalveolar changes between rapid palatal
expansion and nickel-titanium palatal
expansion appliances. Am J Orthod
Dentofacial Orthop. 2001;119(1):11-20.
19. Mutinelli S, Cozzani M. Rapid maxillary
expansion in contemporary orthodontic
literature. APOS Trends Orthod 2016;6:129-
36.
20. Carlson C, Sung J, McComb RW, Machado
AW, Moon W. Microimplant-assisted rapid
palatal expansion appliance to
orthopedically correct transverse maxillary
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
216
deficiency in an adult. Am J Orthod
Dentofacial Orthop. 2016;149(5):716-728.
21. Araújo MC, Bocato JR, Oltramari PV, de
Almeida MR, Conti AC, Fernandes TM.
Tomographic evaluation of dentoskeletal
effects of rapid maxillary expansion using
Haas and Hyrax palatal expanders in
children: A randomized clinical trial. J Clin
Exp Dent. 2020;12(10):e922-e930.
22. Khosravi M, Ugolini A, Miresmaeili A, et al.
Tooth-borne versus bone-borne rapid
maxillary expansion for transverse
maxillary deficiency: A systematic review.
Int Orthod. 2019;17(3):425-436.
23. Pereira MD, Koga AF, Prado GPR, Ferreira
LM. Complications From Surgically
Assisted Rapid Maxillary Expansion With
HAAS and HYRAX Expanders. J Craniofac
Surg. 2018 Mar;29(2):275-278.
24. Weissheimer A, de Menezes LM, Mezomo
M, Dias DM, de Lima EM, Rizzatto SM.
Immediate effects of rapid maxillary
expansion with Haas-type and hyrax-type
expanders: a randomized clinical trial. Am J
Orthod Dentofacial Orthop.
2011;140(3):366-376.
25. Carvalho PHA, Moura LB, Trento GS, et al.
Surgically assisted rapid maxillary
expansion: a systematic review of
complications. Int J Oral Maxillofac Surg.
2020;49(3):325-332.
26. Rachmiel A, Turgeman S, Shilo D, Emodi
O, Aizenbud D. Surgically Assisted Rapid
Palatal Expansion to Correct Maxillary
Transverse Deficiency. Ann Maxillofac
Surg. 2020;10(1):136-141.
27. Smeets M, Da Costa Senior O, Eman S,
Politis C. A retrospective analysis of the
complication rate after SARPE in 111 cases,
and its relationship to patient age at surgery.
J Craniomaxillofac Surg. 2020;48(5):467-
471.
28. Jones JP, Elnagar MH, Perez DE.
Temporary Skeletal Anchorage Techniques.
Oral Maxillofac Surg Clin North Am.
2020;32(1):27-37.
29. Seong EH, Choi SH, Kim HJ, Yu HS, Park
YC, Lee KJ. Evaluation of the effects of
miniscrew incorporation in palatal
expanders for young adults using finite
element analysis. Korean J Orthod.
2018;48(2):81-89.
30. Nojima LI, Nojima MDCG, Cunha ACD,
Guss NO, Sant'Anna EF. Mini-implant
selection protocol applied to MARPE.
Dental Press J Orthod. 2018;23(5):93-101.
31. Choi SH, Shi KK, Cha JY, Park YC, Lee KJ.
Nonsurgical miniscrew-assisted rapid
maxillary expansion results in acceptable
stability in young adults. Angle Orthod.
2016;86(5):713-720.