https://doi.org/10.53453/ms.2024.11.7
Lynch syndrome – a case report and literature review
Saulė Pečiulaitytė
1
, Silvija Makrickaitė
1
, Eglė Budrauskaitė
1
, Paulius Povilonis
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Department of Oncology and Hematology, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Background. Lynch syndrome (LS) is a hereditary cancer predisposition disease, associated with germline
mutations in DNA mismatch repair (MMR) genes MSH2, MLH1, MSH6 and PMS2 causing microsatellite
instability (MSI). Patients with LS suffer from a high cumulative lifetime cancer risk compared to the general
population. It is vastly underdiagnosed as some challenges in applying diagnostic and screening strategies for LS
in clinical practice remain.
Aim. To select and analyze the scientific literature about Lynch syndrome.
Material and methods. The literature search was performed in the PubMed database using keywords “Lynch
syndrome”, “microsatellite instability”, “hereditary colorectal cancer”, “Lynch–associated tumors”. The literature
review includes 40 articles in English, published between 2014 and 2024.
Results. LS–derived tumors are recognized by loss of one of the four MMR proteins visualized by
immunohistochemical staining of the tumor cells, and by the acquisition of a microsatellite instability (MSI)
phenotype. The diagnosis of LS is confirmed by the presence of a pathogenic germline MMR gene variant on
genetic testing. It is important to differentiate LS between other similar disorders, such as sporadic colorectal
cancer, Lynch like syndrome, constitutional MMR deficiency and others.
Conclusions. At risk patients should be enrolled in regular colorectal cancer surveillance programs. Patients who
have a confirmed MMR gene mutation should undergo colonoscopy every 1 – 3 years beginning at the age of 25
or 35. Identification of LS patients must be improved because in the absence of serious clinical suspicions, most
cases remain undiagnosed.
Keywords: Lynch syndrome, microsatellite instability, hereditary colorectal cancer, Lynch–associated tumors.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (5), p. 61-70, https://doi.org/10.53453/ms.2024.11.7
61
Lynch’o sindromas – klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Saulė Pečiulaitytė
1
, Silvija Makrickaitė
1
, Eglė Budrauskaitė
1
, Paulius Povilonis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Onkologijos ir hematologijos klinika, Kaunas,
Lietuva
Santrauka.
Įvadas. Lynch‘o sindromas (LS) – paveldimas sindromas, didinantis vėžinių ligų atsiradimo tikimybę. Jis
siejamas su mutacija viename iš DNR klaidų taisymo genų (MSH2, MLH1, MSH6, PMS2), lemiančia navikinės
DNR mikrosatelitų nestabilumą. Pacientai, sergantys LS, susiduria su didele vėžio išsivystymo rizika, palyginus
su bendra populiacija. Nepaisant to, LS yra nepakankamai diagnozuojamas, kadangi susiduriama su iššūkiais
pritaikant LS atrankos ir diagnostikos strategijas klinikinėje praktikoje.
Tikslas. Literatūros apžvalgos tikslas – sistemingai bei nuosekliai apžvelgti naujausias ir aktualiausias mokslines
publikacijas apie Lynch‘o sindromą.
Medžiaga ir metodai. Literatūros paieška atlikta PubMed duomenų bazėje, naudojant raktinius žodžius „Lynch
syndrome“, „microsatellite instability“, „hereditary colorectal cancer“, „Lynch–associated tumors“. Atrinkta 40
straipsnių anglų kalba, išleistų 2014–2024 metais.
Rezultatai. LS galima įtarti remiantis diagnostiniais kriterijais bei atliekant atrankinius tyrimus. Molekulinė
diagnostika dažniausiai pradedama nuo mikrosatelitų nestabilumo analizės, o MLH1, MSH2, MSH6 bei PMS2
baltymų ekspresija įvertintama imunohistochemijos metodu. LS diagnozė patvirtinama viename iš MMR genų
aptikus gemalo linijos patogeninę mutaciją. LS svarbu diferencijuoti su kitais panašiais sutrikimais: sporadiniu
kolorektaliniu vėžiu, Lynch‘o tipo sindromu, konstituciniu MMR trūkumu ir kitais.
Išvados. Rizikos grupės pacientai turėtų būti įtraukti į reguliarias kolorektalinio vėžio stebėjimo programas.
Pacientams, kuriems patvirtinta MMR geno mutacija, kolonoskopiją rekomenduojama atlikti kas 1 – 3 metus,
pradedant nuo 25 ar 35 metų amžiaus, priklausomai nuo nustatyto patogeninio varianto. Reikia tobulinti LS
sergančiųjų diagnostiką – nesant rimtų klinikinių įtarimų, dauguma atvejų lieka nediagnozuoti.
Raktažodžiai: Lynch sindromas, mikrosatelitų nestabilumas, sporadinis kolorektalinis vėžys, su Lynch sindromu
susiję navikai.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
62
1. Įvadas
Lynch’o sindromas (ang. Lynch syndrome, toliau –
LS) – tai dažniausiai sutinkamas paveldimas
sindromas, sukeliantis kolorektalinį vėžį (ang.
colorectal cancer, toliau – CRC). Net 3–5% visų
kolorektalinių atvejų yra nulemti būtent LS (1).
Pacientai, sergantys paveldimu nepolipoziniu
kolorektaliniu vėžiu, sukeltu LS, yra mutavusių
DNR klaidų taisymo (ang. mismatch repair, toliau –
MMR) genų nešiotojai – dėl šios mutacijos stebimas
navikinės DNR mikrosatelitų nestabilumas (ang.
microsatellite instability, toliau – MSI) (2). Šis
sindromas, paveldimas autosominiu dominantiniu
būdu, taip pat lemia didelę antrinių ekstrakoloninių
navikų atsiradimo riziką, tokių kaip endometriumo,
kiaušidžių, virškinamojo trakto, šlapimo takų ir kitų
(3). Šeiminė paveldimo kolorektalinio vėžio sąvoka
pradėta tyrinėti jau XX amžiaus pabaigoje, tačiau
patologinis LS mechanizmas detaliau suprastas
buvo tik 1990 metais (4). Keturių DNR MMR genų
atradimas – MSH2, MLH1, MSH6 ir PMS2 – buvo
pradžia LS molekulinės patogenezės sampratai 1993
– 1995 metais (5). Nuo pirmojo gemalo linijos
MMR genų variantų ir mikrosatelitų nestabilumo
atradimo bei jų susiejimo su LS etiologija praėjo
beveik trys dešimtmečiai ir, nors LS diagnostikos
bei prevencijos priemonės patobulėjo, vis dar
susiduriama su iššūkiais pritaikant jas klinikinėje
praktikoje (6).
2. Metodika
Literatūros paieška atlikta PubMed duomenų bazėje,
naudojant raktinius žodžius „Lynch syndrome“,
„microsatellite instability“, „hereditary colorectal
cancer“, „Lynch–associated tumors“. Atrinkta 40
straipsnių anglų kalba, išleistų 2014–2024 metais.
3. Klinikinis atvejis
47 metų vyras kreipėsi dėl prieš pora mėnesių
atsiradusio pilvo maudimo. Atliktas slapto
kraujavimo testas (FOBT) buvo teigiamas, todėl
nuspręsta atlikti fibrokolonoskopiją. Buvo rastas
medialinės žarnos sienos navikas, 5–6 cm nuo
aklosios žarnos. Paimta biopsija, kuri patvirtino
opėjančią infiltracinę adenokarcinomą, G1. Paskirta
krūtinės, pilvo ir dubens organų kompiuterinė
tomografija – metastazių nerasta. Multidisciplininio
konsiliumo metu nuspręsta atlikti radikalią naviko
rezekciją – pašalintas 10 cm ilgio storosios žarnos
fragmentas su aplinkiniu riebaliniu audiniu.
Mikroskopiškai ištyrus 19 sritinių limfmazgių,
pašalintų kartu su žarnos fragmentu, metastazių
nerasta. Taigi iš operacinės medžiagos diagnozuota
infiltracinė storosios žarnos gleives produkuojanti
adenokarcinoma pT3N0M0 LV0 R0, G2.
Kadangi paciento šeiminėje anamnezėje tėvas sirgęs
storosios žarnos vėžiu būdamas 45 metų bei dėdė
sirgęs kasos vėžiu, taip pat atsižvelgiant į jauną
paciento amžių ir imunohistocheminio tyrimo
atsakymą, buvo paskirta onkogenetiko konsultacija.
Atlikus MLH/MSH2/MSH6 genų mutacijų tyrimą
naujos kartos sekoskaita dėl įtariamo Lynch‘o
sindromo, buvo nustatyta patologinė MSH2 geno
mutacija ir patvirtinta Lynch’o sindromo diagnozė.
4. Rezultatai
4.1 Diagnostiniai kriterijai
LS galima įtarti remiantis Amsterdamo kriterijais
(ang. Amsterdam criteria, toliau – AC) ir Bethesda
gairėmis. Nuo 1990 metų Amsterdamo kriterijai
buvo naudojami nustatant šeimas, tinkančias
molekulinei analizei. Remiantis šiais kriterijais, LS
įtariamas, jei yra bent trys šeimos nariai, kuriems
diagnozuotas kolorektalinis vėžys dvi kartas iš eilės,
bent vienas atvejis diagnozuotas iki 50 metų
amžiaus ir atmesta šeiminės adenomatozinės
polipozės galimybė. Vėliau kriterijai buvo pakeisti į
Amsterdamo II kriterijus (AC II), siekiant įtraukti
kitus su LS susijusius vėžio atvejus (7). Tuo tarpu
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
63
Bethesda gairės pirmą kartą paskelbtos 1997 metais,
kai buvo suprasta LS etiologija. Netrukus jos taip pat
buvo atnaujintos – atsižvelgta į navikinio audinio
mikrosatelitų nestabilumą (8). Pažymėtina, kad pusė
LS sergančių pacientų neatitinka AC II, o Bethesda
rekomendacijos, nors ir labai jautrios, yra per mažai
specifiškos, kad būtų kliniškai naudingos (9).
4.2 Atrankiniai ir diagnozę patvirtinantys
tyrimai
4.2.1 Mikrosatelitų nestabilumo analizė
LS sukelia mutacija viename iš DNR klaidų taisymo
genų, dažniausiai MLH1 ir MSH2 (± 90%), taip pat
MSH6 ir PMS2. MMR genų baltymai dalyvauja
koreguojant nukleotidų bazių neatitikimus ir mažus
intarpus ar delecijas, atsirandančias DNR
replikacijos metu. Esant MMR sistemos defektui,
mutacijos dažnai atsiranda mažose pasikar-
tojančiose DNR sekose – mikrosatelituose (10).
95 % visų su LS susijusių vėžio atvejų rodo MSI.
MSI analizė yra polimerazine grandinine reakcija
(PGR) pagrįstas atrankinis tyrimas, kai lyginamos
trumpų pasikartojančių sekų variacijos keliuose
chromosomos lokusuose. Šis testas analizuoja
penkis Nacionalinio vėžio instituto
rekomenduojamus lokusus (11). Navikai, turintys
daugiau nei vieną nestabilų žymenį (≥ 40%
žymenų), klasifikuojami kaip turintys aukštą MSI
laipsnį (MSI–H). Tie, kurie turi vieną nestabilų
žymenį (20 – 40% žymenų), priskiriami prie žemo
MSI laipsnio (MSI–L), o neaptikus jokio
nestabilumo teigiama, kad mikrosatelitas yra
stabilus (12). Jeigu MSI testo rezultatas yra
teigiamas, reikia atlikti BRAFV600E ir MLH1
aktyvatoriaus hipermetilinimo tyrimus, siekiant
atskirti sporadinį ir su LS susijusį vėžį, kadangi
dauguma MSI–H navikų išsivysto ne dėl LS, o dėl
įgytos MMR geno funkcijos inaktyvacijos (13).
4.2.2 Imunohistocheminis tyrimas
MLH1, MSH2, MSH6 ir PMS2 baltymų ekspresija
gali būti įvertinta imunohistochemijos metodu (ang.
immunohistochemistry, toliau – IHC). Skirtingai nuo
MSI analizės, tai yra palyginti pigus, lengvai ir
greitai atliekamas atrankinis tyrimas, kurio
jautrumas yra 83%, specifiškumas – 89%. IHC
rezultatai, atliekant naviko audinių tyrimus, gali
rodyti vieno ar kelių MMR genų ekspresijos
praradimą, tačiau kartais, dėl prasto audinių
nusidažymo, rezultatai yra neaiškūs ir klaidingai
interpretuojami (14). Kaip ir MSI analizės atveju,
jeigu nėra tik MLH1 ekspresijos, rekomenduojama
atlikti BRAFV600E ir MLH1 aktyvatoriaus
hipermetilinimo tyrimus dėl sporadinio vėžio
galimybės. Pažymėtina, jog MSI bei IHC tyrimai iš
auglio medžiagos leidžia atrinkti pacientus, kuriems
yra didelė LS rizika, tačiau sindromo diagnozės jie
nepatvirtina (12).
4.2.3 Visuotinė naviko atranka
Keletas tyrimų parodė, kad visuotinė naviko atranka
(ang. universal tumor screening) dėl LS yra jautrus
ir ekonomiškas atrankinis tyrimas. Juo siekiama
visiems naujai CRC ar endometriumo vėžiu
diagnozuotiems pacientams atlikti MSI analizę arba
IHC tyrimą ir, radus pokyčių, nukreipti genetiko
konsultacijai dėl LS diagnozės patvirtinimo (15).
Nors visuotinę naviko atranką rekomenduoja daug
profesinių organizacijų, įskaitant National
Comprehensive Cancer Network, National Society
of Genetic Counselors (16) ir kitas, tik nedidelei
daliai pacientų diagnozės metu atliekami MSI ar
IHC tyrimai: Nacionalinėje vėžio duomenų bazėje
atlikta daugiau nei 150 tūkst. asmenų analizė parodė,
jog tik 28 % CRC sergančių pacientų buvo ištirti dėl
MMR defekto ir tik 43 % pacientų LS buvo
diagnozuotas jaunesniems nei 50 metų (17).
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
4.2.4 Molekuliniai genetiniai tyrimai
Nepriklausomai nuo naudojamo atrankos metodo,
LS diagnozei patvirtinti reikia tiesioginių
molekulinių įrodymų – viename iš MMR genų turi
būti aptikta gemalo linijos patogeninė mutacija ar
epimutacija. Šiuo metu plačiai naudojama tikslinė
naujos kartos sekoskaita laipsniškai pakeitė Sanger
sekoskaitą, anksčiau naudotą LS molekulinei
diagnostikai (18). Patobulėjus technologijoms ir
sumažėjus sekoskaitos išlaidoms dauguma pacientų,
kuriems įtariamas paveldimas CRC, įvertinami
naudojant universalų kelių genų rinkinį – vienu metu
ieškoma mutacijų keliuose genuose. Dabartinėse
National Comprehensive Cancer Network gairėse
siūloma apsvarstyti galimybę atlikti šį tyrimą
visiems naujai CRC diagnozuotiems pacientams
(16).
4.3 Diferencinė diagnostika
4.3.1 Sporadinis CRC
Sporadiniai navikai su MMR defektu dažniausiai
nustatomi vyresnio amžiaus žmonėms, daugiausiai
moterims. Šiuose navikuose nustatomas MLH1
baltymo ekspresijos trūkumas dėl MLH1
aktyvatoriaus hipermetilinimo. Somatiniai BRAF
patogeniniai variantai pasitaiko 15 % visų CRC ir
retais atvejais gali būti nustatyti LS sergančiųjų
navikiniame audinyje, taip pat BRAF patogeninių
variantų paplitimas CRC su aukštu MSI laipsniu
didėja su amžiumi (19). Nors BRAF tyrimas yra
veiksmingas vyresnio amžiaus pacientų LS patikrai,
jis ekonomiškai neefektyvus tiriant jaunesnius nei
50 metų asmenis, sergančius CRC su aukštu MSI
laipsniu. Tuo tarpu genų ekspresiją naviko audinyje
nutildantis somatinis MLH1 aktyvatoriaus
hipermetilinimas pasitaiko nuo 10 iki 15 % CRC
atvejų. Naviko MLH1 aktyvatoriaus hiper-
metilinimo tyrimas šiuo metu laikomas
veiksmingesniu LS atrankos testu nei BRAF tyrimas
(20).
4.3.2 Lynch‘o tipo sindromas
Žr. skyrių „Lynch’o sindromo variantai” esantį
toliau.
4.3.3.Kiti Lynch‘o sindromo kolorektalinį vėžį
imituojantys sutrikimai
Konstitucinio MMR trūkumas (CMMRD), šeiminio
X tipo CRC (FCCTX), su polimerazės klaidų
taisymu susijęs polipozės sindromas – visos šios
patologijos gali imituoti kai kuriuos klinikinius LS
požymius. Šioms ligoms, kaip ir LS, būdinga
asmeninė ar šeimos vėžio istorija, kolorektalinės
neoplazijos diagnozė jauname amžiuje. Klinikinėje
praktikoje svarbu atskirti LS ir į jį panašius
sutrikimus, nes pacientų ir jų šeimos narių
stebėjimas skiriasi priklausomai nuo CRC rizikos,
susijusios su kiekvienu sindromu (21).
4.4 Klinikinė išraiška ir paplitimas
4.4.1 Kolorektalinis vėžys
Rizika susirgti CRC, susijusiu su MLH1 ir MSH2
patogeniniais variantais, yra žymiai didesnė nei
rizika, susijusi su MSH6 ar PMS2 patogeniniais
variantais. Be to, asmenų, turinčių MSH6 ir PMS2
patogeninius variantus, vidutinis CRC pasireiškimo
amžius yra 42–69 metai ir 61–66 metai atitinkamai,
tuo tarpu CRC su MLH1 ir MSH2 patogeniniais
variantais vidutiniškai pasireiškia 44 gyvenimo
metais, todėl šių asmenų CRC patikra turėtų
prasidėti anksčiau (22). Pažymėtina, jog CRC su
MSI yra geresnės prognozės nei MSS navikai ir
potencialiai atspindi aktyvų priešnavikinį imuninį
atsaką, nes gydymas, palaikantis priešnavikinį
imuninį atsaką, pvz. imuninės kontrolės taško
blokados terapija, yra labai sėkmingas gydant MSI–
H navikus (23). Taip pat svarbu paminėti, kad
asmenims, sergantiems LS, padidėja CRC
pasikartojimo rizika. Pacientams, turintiems MLH1
arba MSH2 patogeninį variantą, kuriems atlikta
segmentinė kolektomija, metachroninio CRC rizika
gali siekti net 43%. Turimi duomenys rodo, jog
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
metachroninio CRC rizika yra mažesnė pacientams
su MSH6 patogeniniu variantu ir nereikšminga,
jeigu nustatytas PMS2 patogeninis variantas (23).
4.4.2 Endometriumo vėžys
Remiantis prospektyvia Lynch‘o sindromo
duomenų baze, didžiausia rizika susirgti
endometriumo vėžiu kyla turintiems MSH2 ir
MSH6 patogeninius variantus (atitinkamai 46 % ir
41 % iki 70 metų), po to seka MLH1 (35%) ir PMS2
(12–26 %) (22). Vidutinis amžius diagnozuojant
endometriumo vėžį yra nuo 47 iki 50 metų turint
MLH1, MSH2 ar PMS2 patogeninį variantą, o turint
MSH6 – nuo 53 iki 55 metų. Apskaičiuota, kad
endometriumo vėžio rizika moterims, sergančioms
LS ir kurioms pirmiausiai pasireiškė CRC, per
dešimt metų nuo pradinės CRC diagnozės sudarė
26%. Taip pat kaip ir CRC atveju, endometriumo
vėžys su MSI reiškia geresnę prognozę (24).
4.4.3 Kiaušidžių vėžys
Nustatyta, kad kiaušidžių vėžio rizika pacientėms,
turinčioms gemalo linijos MLH1, MSH2 arba
MSH6 patogeninį variantą, iki 70 metų amžiaus yra
11–17 %. Moterų, turinčių PMS2 patogeninį
variantą, rizika susirgti kiaušidžių vėžių yra 3 %.
Vidutinis su LS susijusio kiaušidžių vėžio
diagnozavimo amžius yra nuo 43 iki 46 metų ir
vėžys dažniausiai yra endometrioidinio histologinio
tipo (25).
4.4.4 Skrandžio ir plonosios žarnos vėžiai
Skrandžio ir plonosios žarnos vėžių rizika
pacientams, turintiems MLH1 arba MSH2
patogeninį variantą, yra 8–16 %. Rizika palyginti
maža asmenims su MSH6 ar PMS2 patogeniniu
variantu (2–4%). Dauguma su LS susijusių
skrandžio vėžių yra žarnyno tipo (angl. intestinal-
type) adenokarcinomos, iki 20 % gali būti difuzinio
tipo. Plonosios žarnos vėžys dažniausiai pasitaiko
dvylikapirštėje ir tuščiojoje žarnose, dauguma atvejų
tai yra adenokarcinomos (26).
4.4.5 Šlapimo takų vėžys
Šlapimo takų vėžys, susijęs su LS, apima šlapimtakį,
inksto geldelę ir inkstą. LS sergantiems pacientams
taip pat padidėja šlapimo pūslės vėžio rizika.
Šlapimo takų vėžio rizikos įvertinimai labai skiriasi
priklausomai nuo lyties ir susijusio geno. Be to,
pacientams, kuriems anksčiau diagnozuotas su LS
susijęs CRC, yra didesnė rizika susirgti šlapimo takų
vėžiu (13%) (22).
4.5 Lynch’o sindromo variantai
4.5.1 Muir–Torre sindromas
Muir–Torre sindromas yra LS fenotipinis variantas.
Šis sindromas sukelia odos riebalinių liaukų
neoplazmą ir visceralinius pakitimus. Maždaug
35 % Muir–Torre sindromo atvejų yra paveldimi
autosominiu recesyviniu būdu. Šis paveldėjimo
būdas nesukelia mikrosatelitinių pažeidimų, tačiau
veikia geną, koduojantį bazinio ekscizijos taisymo
sistemą (27). Muir–Torre sindromas sukelia tokias
odines neoplazmas kaip odos riebalinių liaukų
adenomą, riebalinių liaukų epiteliomą, riebalinių
liaukų karcinomą, cistinį riebalinių liaukų auglį.
Muir–Torre sindromo diagnozės patvirtinimui
pacientas turi būti sirgęs riebalinių liaukų neoplazma
ir turėti bent vieną visceralinį piktybinį pakitimą,
kurie nebūtų susiję su imunosupresija ar
radioterapija (28). Klinikinė ligos išvaizda
pasireiškia skirtingai dėl skirtingų mutacijų DNR
klaidų taisymo genuose. Vienas pacientas gali
išreikšti vieną riebalinės liaukos pažeidimą, o kitas
– šimtus. Šios pažaidos yra lėtai augančios,
neskausmingos geltonos papulės, kurios dažniausiai
pasireiškia veido srityje (27). Muir–Torre sindromo
patvirtinimui reikia ligos ir šeiminės anamnezės bei
imunohistocheminių ir genetinių testų. Jeigu
riebalinių liaukų neoplazmos imunohistocheminis
testas nurodo DNR klaidų taisymo sistemos geno
mutaciją, tada yra atliekami genetiniai tyrimai (29).
Patvirtinus Muir–Torre sindromą rekomenduojama
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
pacientui kas metus atlikti piktybinių odos ir
visceralinių pakitimų atrankos testus: viršutinio ir
apatinio virškinamojo trakto endoskopiją, vidinių ir
išorinių lytinių organų apžiūrą, krūtinės ląstos
rentgenografiją, gimdos kaklelio ir šlapimo
citologinius testus, bendruosius bei biocheminius
kraujo tyrimus (28, 29). Gydoma šalinant riebalinių
liaukų pakitimus, taikant radioterapiją, skiriant
interferoną–alfa bei izotretinoiną, kurie mažina odos
ir visceralinių piktybinių pakitimų vystymąsi (30).
4.5.2 Lynch‘o tipo sindromas (LLS)
Iki 50 % CRC sergančių pacientų, kuriems įtariamas
LS ir nustatytas MMR defektas MSI arba IHC
tyrimu, neturi MMR geno gemalo linijos mutacijos,
taip pat nerandama BRAF pakitimų ir MLH1
hipermetilinimo. Šie atvejai apibrėžiami kaip
Lynch‘o tipo sindromas (LLS). Kai kuriuose
šaltiniuose šis sindromas įvardijamas kaip Lynch’o
sindromo tipas. Spėjama, kad tai yra sporadinių ir
paveldimų atvejų derinys (31 – 33). LLS pacientų
pirmos eilės giminaičiai, lyginant su LS pirmos eilės
giminaičiais, turi mažesnę riziką sirgti gaubtinės ir
tiesiosios žarnos vėžiu. Tai buvo nustatyta 2020
metų mokslinio tyrimo metu išvedus standartizuotą
sergamumo santykį kolorektaliniam vėžiui: LLS
pirmos eilės giminaičių 2.08, o LS pirmos eilės
giminaičių 4.25 (34). Nepriklausomai ar LLS yra
sporadinės ar paveldimos kilmės, pacientai turėtų
būti diagnozuojami vienodai. Atliekami
imunohistocheminiai naviko ląstelių tyrimai,
genetiniai tyrimai pažaidos priežasčiai patvirtinti ar
atmesti bei kitų organų taikinių profilaktiniai tyrimai
abiejų grupių pacientams. Taip pat profilaktiniai
patikrinimai turėtų būti atliekami pacientų pirmos
eilės giminaičiams kas 3 metus (31).
4.6 Lynch’o sindromo gydymo ypatybės
4.6.1 Prevencija ir profilaktika
Šiuo metu LS prevencija nėra iki galo išvystyta. Nuo
2019 metų atliekami moksliniai tyrimai ir bandoma
sukurti vakciną, kurios veikimas susidarytų iš kadrų
poslinkio baltymų neoantigenų, kurie sukelia
imuninį atsaką ir taip pasižymi LS navikų
prevenciniu veiksmingumu (35). Taip pat atliekami
tyrimai su aspirinu, kuris galimai turi
chemoprevencinį mechanizmą kolorektalinio vėžio
vystymuisi (36). Nors nėra vieningų klinikinių LS
diagnostikos kriterijų, LS reikėtų įtarti, jei
jaunesniam nei 50 metų amžiaus pacientui
diagnozuotas kolorektalinis navikas, yra bent vienas
pirmos eilės giminaitis, kuriam iki 50 metų amžiaus
diagnozuotas LS ar LS spektro navikas, taip pat jei
pakitę MSI ar IHC tyrimų rezultatai. Pabrėžiama,
jog šiai dienai rekomenduojama visus
kolorektalinius auglius tirti dėl MSI (22). LS
predisponuoja kolorektalinį, endometriumo,
kiaušidžių, skrandžio, šlapimo takų bei kitus
ekstrakoloninius navikus, todėl būtų tikslinga
pacientams su diagnozuota mikrosatelitų pažaida
atlikti atitinkamus profilaktinius tyrimus. Į tyrimų
planą įeina: pilvo apčiuopa ir apžiūra,
ezofagogastroduodenoskopija, kolonoskopija, trans-
vaginalinis ir pilvo organų ultragarsas, šlapimo
tyrimo analizė (37, 38). Rizikos grupės pacientams
rekomenduojama kolonoskopija kas 1–3 metus,
pradedant nuo 25 metų, esant MLH1 ar MSH2
patogeniniams variantams ar nuo 35 metų, esant
MSH6 ar PMS2 patogeniniams variantams. Taip pat
gydytojo genetiko konsultacija pirmos eilės gimi-
naičiams, sulaukusiems 18 metų. Svarbu sveikas
gyvenimo būdas, vengti žalingų įpročių (22).
4.6.2 Gydymas
LS predisponuoto kolorektalinio vėžio standartinis
gydymas yra išplėstinė operacija – subtotalinė
kolektomija su suformuota ileosigmoidine
anastomoze arba totali kolektomija su ileorektaline
anastomoze bei stebėjimas, atliekant kolonoskopijas
kas 1–2 metus. Apie 20 % pacientų yra skiriama
adjuvantinė chemoterapija (39). Rekomenduojama
skirti fluorouracilą atskirai arba kartu su
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
leukovorinu, oksaliplatina ir irinotekanu (40).
Reikia paminėti, kad šių chemoterapinių variantų
veiksmingumas nėra iki galo kliniškai įrodytas. Taip
pat rekomenduojamas ilgalaikis aspirino vartojimas
mažomis dozėmis (nesant kontraindikacijų), tačiau,
kaip jau minėta, aspirino chemoprevencinis
mechanizmas iki galo neišaiškintas (36, 39).
5. Išvados
Lynch‘o sindromas yra vienas dažniausių paveldimų
sindromų, sukeliantis įvairių lokalizacijų
karcinomas. Dažniausiai sutinkamas vėžys susijęs
su LS – nepolipozinis kolorektalinis vėžys. Šio
sindromo etiologija susijusi su paveldimais
veiksniais – pacientai yra mutavusių DNR klaidų
taisymo genų (MLH1, MSH2, MSH6 ar PMS2)
nešiotojai. Mikrosatelitų nestabilumo analizės ir
imunohistocheminis tyrimai leidžia įtarti LS
sergančius asmenis, tačiau galutinė diagnozė
patvirtinama atlikus molekulinius genetinius
tyrimus ir radus patogeninį MMR geno variantą.
Svarbu diferencijuoti LS tarp kitų panašių
patologijų, nes stebėsenos ir gydymo strategijos gali
skirtis. Pacientams su patvirtinta MMR geno
mutacija rekomenduojama atlikti kolonoskopiją kas
1–3 metus, pradedant nuo 25 ar 35 metų amžiaus,
priklausomai nuo nustatyto patogeninio varianto.
Nors LS navikų patikros programų nuolat daugėja,
ne visos jos naudojamos klinikinėje praktikoje.
Reikia tobulinti LS sergančiųjų diagnostiką – nesant
rimtų klinikinių įtarimų, dauguma atvejų lieka
nediagnozuoti.
Literatūros šaltiniai
1. de Matos MB, Barbosa LE, Teixeira JP. Narrative
review comparing the epidemiology, characteristics,
and survival in sporadic colorectal carcinoma/Lynch
syndrome. Journal of Coloproctology 2020; 40(01):
073–8.
2. Le S, Ansari U, Mumtaz A, Malik K, Patel P,
Doyle A, et al. Lynch Syndrome and Muir-Torre
Syndrome: an update and review on the genetics,
epidemiology, and management of two related
disorders. Dermatol Online J 2017; 23(11).
3. de Matos MB, Barbosa LE, Teixeira JP. Narrative
review comparing the epidemiology, characteristics,
and survival in sporadic colorectal carcinoma/Lynch
syndrome. Journal of Coloproctology 2020; 40(01):
073–8.
4. Patrick M Lynch. Hhistory of hereditary
nonpolyposis colorectal cancer or “lynch
syndrome”. Revista Médica Clínica Las Condes
2017; 28(4):500-511.
5. Sehgal R, Sheahan K, O‘Connell PER, Hanly AM
et al. Lynch syndrome: an updated review. Genes
2014; 5(3): 497-507.
6. Yurgelun MB, Hampel H. Recent advances in
Lynch syndrome: diagnosis, treatment, and cancer
prevention. American Society of Clinical Oncology
Educational Book 2018; (38): 101–9.
7. Mantovani G, De Angelis M, Asteria C, Di Lecce
F, Mazza P et al. Hereditary nonpolyposis colorectal
cancer: from diagnosis to surgical management of
the main hereditary form of colorectal cancer: a
review. J Surg Res 2020; 3(1): 020-030.
8. Leclerc J, Vermaut C, Buisine MP. Diagnosis of
lynch syndrome and strategies to distinguish lynch-
related tumors from sporadic MSI/dMMR tumors.
Cancers 2021: 13(3): 467.
9. Trujillo-Rojas MA, Ayala-Madrigal MdL,
Gutiérrez-Angulo M et al. Diagnosis of patients
with Lynch syndrome lacking the Amsterdam II or
Bethesda criteria. Hered Cancer Clin 2023: Pract 21,
21.
10. Latham A, Srinivasan P, Kemel Y, Shia J,
Bandlamudi C, Mandelker D, Middha S et al.
Microsatellite instability Is associated with the
presence of lynch syndrome pan-cancer. J Clin
Oncol. 2019; 37(4):286-295.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
11. Hause RJ, Pritchard CC, Shendure J, Salipante
SJ. Classification and characterization of
microsatellite instability across 18 cancer types. Nat
Med 2016; 22: 1342–50.
12. Edwards P, Monahan KJ. Diagnosis and
management of Lynch syndrome. Frontline
Gastroenterology 2022; 13:80-87.
13. Adar T et al. A tailored approach to BRAF and
MLH1 methylation testing in a universal screening
program for Lynch syndrome. Modern Pathology
2017; 30(3): 440–7.
14. Pearlman R, Frankel WL, Swanson BJ, et al.
Prospective statewide study of universal screening
for hereditary colorectal cancer: the Ohio colorectal
cancer prevention initiative. JCO Precis Oncol 2021;
5: 779–91.
15. Stjepanovic N, Moreira L, Carneiro F, et al.
Hereditary gastrointestinal cancers: ESMO clinical
practice guidelines for diagnosis, treatment, and
follow-up. Ann Oncol 2019; 30: 1558–1571.
16. Valle L, Gruber S, Capellá G, et al. Hereditary
colorectal cancer. Springer; 2018: 233–55.
17. Shaikh T, Handorf EA, Meyer JE, Hall MJ,
Esnaola NF. 2018. Mismatch repair deficiency
testing in patients with colorectal cancer and non-
adherence to testing guidelines in young adults.
JAMA Oncol 2018; 4: 173580.
18. Salipante SJ, Scroggins SM, Hampel HL, Turner
EH, Pritchard CC. Microsatellite instability
detection by next generation sequencing. Clin Chem
2014; 60: 1192–99.
19. Bläker H, Haupt S, Morak M, Holinski-Feder E,
Arnold A, Horst D, Sieber-Frank J, Seidler F, von
Winterfeld M, Alwers E, et al. Age-dependent
performance of BRAF mutation testing in Lynch
syndrome diagnostics. Int J Cancer 2020; 147:
2801–10.
20. Newton K, Jorgensen NM, Wallace AJ,
Buchanan DD, Lalloo F, McMahon RF, Hill J, Evans
DG. Tumour MLH1 promoter region methylation
testing is an effective prescreen for Lynch Syndrome
(HNPCC). J Med Genet 2014; 51: 789–96.
21. Carethers JM, Stoffel EM. Lynch syndrome and
Lynch syndrome mimics: the growing complex
landscape of hereditary colon cancer. World J
Gastroenterol 2015; 21: 9253–61.
22. Gupta S, Provenzale D, Llor X, Halverson AL,
Grady W, Chung DC, Haraldsdottir S, Markowitz
AJ, Slavin TP Jr, et al. NCCN guidelines insights:
genetic/familial high-risk assessment: colorectal,
Version 2.2019. J Natl Compr Canc Netw 2019; 17:
1032–41.
23. Le DT, Durham JN, Smith KN, Wang H, Bartlett
BR, Aulakh LK, Lu S, Kemberling H, Wilt C, Luber
BS, et al. Mismatch repair deficiency predicts
response of solid tumors to PD-1 blockade. Science
2017; 357: 409–13.
24. Ramchander NC, Ryan NAJ, Walker TDJ,
Harries L, Bolton J, Bosse T, Evans DG, Crosbie EJ.
Distinct immunological landscapes characterize
inherited and sporadic mismatch repair deficient
endometrial cancer. Front Immunol 2020; 10: 3023.
25. Crosbie EJ, Ryan NAJ, McVey RJ, Lalloo F,
Bowers N, Green K, Woodward ER, Clancy T,
Bolton J, Wallace AJ, et al. Assessment of mismatch
repair deficiency in ovarian cancer. J Med Genet
2021; 58: 687–91.
26. Caspers IA, Eikenboom EL, Lopez-Yurda M et
al. Gastric and duodenal cancer in individuals with
lynch syndrome: a nationwide cohort study. The
Lancet 2024; 69:102494.
27. Coquillard C, Boustany A, DeCoster RC,
Vasconez HC. Muir-Torre syndrome presenting as a
sebaceous carcinoma of the nasal ala. Am Surg
2019; 85(3): e115-e117.
28. Vidal CI, Sutton A, Armbrect EA, Lee JB,
Litzner BR, Hurley MY, Rating Panel, Alam M,
Duncan LM, Elston DM, et al. Muir-Torre syndrome
appropriate use criteria: effect of patient age on
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
69
appropriate use scores. J Cutan Pathol 2019; 46(7):
484-489.
29. Shaker N, Abid A, Shah S, Sangueza OM et al.
Muir–Torre syndrome and recent updates on
screening guidelines: The link between colorectal
tumors and sebaceous adenomas in unusual
locations. Journal of Surgical Oncology 2023;
128(8):1380-1384.
30. Gay JT, Troxell T, Gross GP. Muir-Torre
Syndrome. In: StatPearls [Internet] 2023. PMID:
30020643.
31. Picó MD, Castillejo A, Murcia O, Giner-
Calabuig M, Alustiza M, Sánchez A, Moreira L,
Pellise M, Castells A, Carrillo-Palau M, et al.
Clinical and pathological characterization of Lynch-
Like Syndrome. Clin Gastroenterol Hepatol 2019;
18: 368–374.
32. Mensenkamp AR, Vogelaar IP, van Zelst-Stams
WA, Goossens M, Ouchene H, Hendriks-
Cornelissen SJ, Kwint MP, Hoogerbrugge N,
Nagtegaal ID, et al. Somatic mutations in MLH1 and
MSH2 are a frequent cause of mismatch-repair
deficiency in Lynch syndrome-like tumors.
Gastroenterology 2014; 146(3): 643–646.
33. Nugroho PP, Ghozali SAS, Buchanan DD et
al. Risk of cancer in individuals with Lynch-like
syndrome and their families: a systematic review. J
Cancer Res Clin Oncol 2023; 149: 25–46.
34. Picó MD, Sánchez-Heras AB, Castillejo A,
Giner-Calabuig M, Alustiza M, Sánchez A, Moreira
L, Pellise M, Castells A, Llort G, et al. Risk of cancer
in family members of patients with Lynch–Like
syndrome. Cancers 2020; 12(8): 2225.
35. Sei S, Ahadova A, Keskin DB, Bohaumilitzky L,
Gebert J, von Knebel Doeberitz M, Lipkin SM,
Kloor M. Lynch syndrome cancer vaccines: a
roadmap for the development of precision
immunoprevention strategies. Front Oncol 2023; 13:
1147590.
36. Serrano D, Patrignani P, Stigliano V, Turchetti D,
Sciallero S, Roviello F, D'Arpino A, Grattagliano I,
Testa S, Oliani C, et al. Aspirin colorectal cancer
prevention in Lynch syndrome: recommendations in
the era of precision medicine. Genes (Basel) 2022;
13(3): 460.
37. AK Tiwari, HK Roy, HT Lynch. Lynch
syndrome in the 21st century: clinical
perspectives, QJM: An International Journal of
Medicine 2016; 109(3): 151–158.
38. Stjepanovic N, Moreira L, Carneiro F, et al.
Hereditary gastrointestinal cancers: ESMO clinical
practice guidelines for diagnosis, treatment, and
follow-up. Ann Oncol 2019;30: 1558–1571.
39. Duraturo F, Liccardo R, De Rosa M, Izzo P.
Genetics, diagnosis and treatment of Lynch
syndrome: Old lessons and current challenges.
Oncol Lett. 2019; 17(3):3048-3054.
40. Tomasello G, Ghidini M, Galassi B et
al. Survival benefit with adjuvant chemotherapy in
stage III microsatellite-high/deficient mismatch
repair colon cancer: a systematic review and meta-
analysis. Sci Rep 2022; 12, 1055.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
70