Lens in the context of low-to-medium doses of Ionizing radiation – both sacrifice and life-saver

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2024.3.6

Lens in the context of low-to-medium doses of Ionizing radiation:

both sacrifice and life-saver

Emilija Narvydaitė

, Rasa Strupaitė-Šileikienė

Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania

Vilnius University Hospital Santaros Klinikos, Center of Eye Diseases, Vilnius, Lithuania

Abstract

Background and aim: increased exposure to small doses of radiation concerns scientists. The lens is one of the

most radiation-sensitive structures, reacting to even small doses of radiation. The aim of this work is to examine

the damage to the lens by low-to-medium doses of ionizing radiation (IR), discuss the common sources of

radiation, propose rational methods of reducing them, and present it as a potential indicator of radiation risk.

Materials and methods: overviewing 50 literature sources (2011-2023) in English on PubMed excluding articles

on high-dose radiation and therapeutic procedures involving such doses.

Results: lens proteins are highly susceptible to mutations and damage, affecting the development of cataracts.

Low-dose prolonged exposure to IR could cause the development of posterior subcapsular, cortical cataracts.

Appropriately using radiation protection measures may reduce the incidence of cataract development. However,

the lens may be useful for suspecting the effects of low-to-medium doses of IR on diagnostically difficult-to-

access organs, their systems.

Conclusions: low-to-medium doses of IR will be more relevant. The adverse effects of low doses cannot be

noticed immediately. The lens is extremely sensitive to even low doses of IR and is distinguished from other

affected organs by its accessibility. The importance of radiation should be emphasized in the process of

cataractogenesis; the idea of the lens as a life-saver-indicator could be applied in developing new radiation safety

strategies.

Keywords: low-dose radiation, ionizing radiation, crystalline lens, cataract, radiation protection, radiation

monitoring

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

Medical Sciences 2024 Vol. 12 (2), p. 46-58, https://doi.org/10.53453/ms.2024.3.6

Lęšiukas mažų ir vidutinių jonizuojančios radiacijos dozių fone: ir

auka, ir gelbėtojas

Emilija Narvydaitė

, Rasa Strupaitė-Šileikienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Akių ligų centras, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Įvadas ir tikslas: vis dažniau susiduriame su nedidelėmis radiacijos dozėmis, tad vis daugiau mokslininkų yra

susirūpinę jų poveikiu žmogaus organizmui. Akies lęšiukas yra viena iš jautriausių organizmo struktūrų,

reaguojanti net į mažas radiacijos dozes. Darbo tikslas yra apžvelgiant prieinamą mokslinę literatūrą, panagrinėti

mažų ir vidutinių dozių jonizuojančiosios spinduliuotės (JS) žalą akies lęšiukui, aptarti vis dažniau sutinkamus

radiacijos šaltinius, pasiūlyti racionalius jų mažinimo būdus ir pristatyti jį kaip galimą radiacinio pavojaus

indikatorių.

Metodika: atlikta mokslinės literatūros ir straipsnių paieška duomenų bazėje PubMed. Buvo atrinkti ir apžvelgti

50 literatūros šaltinių anglų kalba. Pasirinkti šaltiniai apima 2011-2023 metų laikotarpį. Nebuvo įtraukti

straipsniai, susiję su didelių dozių radiacija ir gydomosiomis procedūromis, kurių metu naudojamos didelės

radiacijos dozės.

Rezultatai: lęšiuko baltymai yra labai jautrūs mutacijoms ir pažeidimams, kas daro įtaką kataraktos vystymuisi.

Mažų dozių ilgai eksponuojama jonizuojanti radiacija yra rizikos veiksnys užpakalinės subkapsulinės ir žievinės

kataraktos vystymuisi. Tinkamas apsaugos priemonių nuo radiacijos taikymas gali sumažinti kataraktos

vystymosi paplitimą ateityje. Lęšiukas gali būti naudingas įtariant mažų bei vidutinių dozių JS poveikį

diagnostiškai sunkiau prieinamiems organams ir jų sistemoms.

Išvados: ateityje mažų ir vidutinių dozių JS aktualumas ateityje tik didės. Neigiamą nedidelių dozių poveikį iškart

pamatyti sudėtinga. Lęšiukas yra itin jautrus net ir mažų dozių jonizuojančiai radiacijai ir išsiskiria iš kitų paveikių

organų savo prieinamu. Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į radiacijos svarbą kataraktogenezės procese bei iškelti

lęšiuko kaip organizmo gelbėtojo-indikatoriaus idėją, kuri galėtų būti pritaikoma kuriant naujas radiacinės saugos

strategijas.

Raktažodžiai: mažų dozių radiacija, jonizuojanti spinduliuotė, kristalinis lęšis, katarakta, radiacinė sauga,

radiacijos monitoringas.

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

1. Įvadas

Apie radiacijos sukeliamą neigiamą poveikį

žmonių sveikatai žinoma jau nuo 20 a., tačiau

didžiausias dėmesys buvo skiriamas didelių

dozių jonizuojančių spindulių (JS) sukeliamai

žalai [1]. Vis tik yra duomenų, kad net ir mažos,

vidutinės radiacijos dozės kelia pavojų žmogaus

organizmui [2]. Nedidelės radiacijos dozės yra

susijusios su genetininiais ir epigenetiniais

pokyčiais, įvairiais fiziologiniais sutrikimais [3],

DNR ir chromosomų pažaidomis, ląstelių

mirtimi bei ankstyvu audinių pažeidimu [4].

Sparčios technologijų pažangos fone, mažų

dozių jonizuojanti spinduliuotė vis dažniau

sutinkama kasdieniame gyvenime [5] bei plačiai

naudojama medicinoje diagnostikos, gydymo

tikslais [4]. Taip pat dėl vis didėjančio taikymo

įvairiose medicinos specialybėse daugėja JS

paveiktų asmenų – pacientų, medicinos

specialistų skaičius [6]. Reikia įvertinti ir tai, kad

su nedidelių dozių JS yra susiduriama kur kas

dažniau nei su atsitiktinėmis didelėmis radiacijos

dozėmis [1, 2]. Todėl JS biologinis poveikis

dabar aktualus ne tik kaip praeityje įvykusių

atominių nelaimių padarinys [6]. Apskaičiuota,

kad kiekvienas žmogus šiais laikais kasmet

gauna apie 3 mSv vien kasdienės aplinkos

sukurtos foninės spinduliuotės [7].

Šiomis dienomis vis daugiau mokslininkų yra

susirūpinę nedidelių radiacijos dozių poveikiu

žmogaus organizmui [1]. Studijos su radiacijos

poveikiu žmogaus organizmui yra limituotos ir

jų dar nėra pakankamai [8], tad svarbu plėsti

žinias šiuo klausimu, nes mažų bei vidutinių

dozių radiacijos poveikis yra aktualus

kiekvienam 21 a. žmogui. Kadangi mažų dozių

radiacija yra pavojinga įvairiems žmogaus

organams, svarbu nuolatos ieškoti naujų

sugertos radiacijos diagnostikos būdų ir užkirsti

kelią didesniems lėtiniams pažeidimams. Dėl

gero prieinamumo, išvystytos diagnostikos ir

didelio jautrumo radiacijai ypač aktualu tyrinėti

mažų ir vidutinių dozių radiacijos poveikį akies

struktūroms [6]. Jau seniai žinoma, kad akies

lęšiukas yra itin jautrus radiacijai [9] ir yra viena

iš jautriausių radiacijai organizmo struktūrų [5,

6, 9]. Todėl svarbu tyrinėti poveikį akies lęšiukui

- radiacinę kataraktą kaip galimą pagalbą

apsaugant visą žmogaus organizmą nuo žalingo

ilgalaikio mažų ir vidutinių jonizuojančios

radiacijos poveikio.

2. Darbo metodika

Buvo atlikta mokslinės literatūros ir straipsnių

paieška duomenų bazėje PubMed. Atrinkti ir

apžvelgti 50 literatūros šaltinių anglų kalba.

Pasirinkti šaltiniai apima 2011-2023 metų

laikotarpį. Nebuvo įtraukti straipsniai, susiję su

didelių dozių radiacija ir gydomosiomis

procedūromis, kurių metu naudojamos didelės

radiacijos dozės.

3. Rezultatai

3.1 Radiacijos rūšys, šaltiniai ir poveikis

ląstelėms

Radiacija (spinduliuotė) gali būti jonizuojanti

arba nejonizuojanti. Jonizuojanti spinduliuotė -

tai energija arba dalelės (protonai, elektronai,

neutronai), gaminamos nestabilių radioaktyviųjų

medžiagų atomų, vadinamų radionuklidais [10].

Ši energija bei dalelės gali jonizuoti aplinkos,

pro kurią praeina, atomus [11]. Jonizuojantys yra

rentgeno, gama spinduliai, kurių gauname iš

aplinkos – kosmoso radiacijos, radono dujų bei

diagnostinių procedūrų metu [12]. Ląstelių

lygmenyje jonizuojanti spinduliuotė gali sukelti

jų mirtį ar citogenetinės informacijos

pasikeitimus, o visa tai lemia nepageidaujamas

audinių reakcijas – detereministinius efektus

[11]. Biologinio poveikio matas, kuris priklauso

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

nuo sugertos radiacijos dozės kiekio ir

jonizacijos intensyvumo gyvose ląstelėse,

vadinamas ekvivalentine doze. Šios dozės

vienetas yra Sivertas (Sv), taip pat naudojami ir

milisivertai (mSv). Tarptautinis (Système

International, SI) sugertos dozės matavimo

vienetas yra Grėjus (Gy) [10]. Ląstelių, audinių

pažeidimo mastai priklauso nuo sugertos dozės.

Maža radiacijos dozė yra < 0,1 Gy, vidutinė - >

0,1 Gy ir < 0,5 Gy, didelė - > 0,5 Gy [2]. Tiek

jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė

sukelia žalą žmogaus organizmo ląstelėms

molekuliniu lygmeniu - lemia DNR pažaidas,

paveikia baltymus, lipidus. Galimi ir kiti

poveikio ląstelėms mechanizmai, bet tokių

studijų dar trūksta [12].

Nejonizuojanti radiacija turi pernelyg mažai

energijos, kad sukeltų jonizacijos procesus [10].

Tokiais spinduliais laikomi ultravioletiniai

spinduliai, matomoji šviesa, infraraudonieji

spinduliai, kurių daugiausiai gaunama iš saulės

šviesos bei įvairių gydomųjų procedūrų,

mikrobangos ir radiobangos [12]. Elektromag-

netiniame spektre riba tarp jonizuojančios ir

nejonizuojančios spinduliuotės laikomi ultra-

violetiniai spinduliai (UV), kurie dar laikomi

nejonizuojančia radiacija [13], tačiau čia bus

nagrinėjami tik jonizuojančios radiacijos sukelti

efektai.

3.2 Lęšiukas ir slenkstinė radiacijos dozė

Akies lęšiukas turi unikalią ląstelių ir baltymų

architektūrą – jį sudaro vienas sluoksnis kubinių

epitelio ląstelių, kurios diferencijuojasi į lęšio

skaidulas [14, 15]. Tiek kubinėse ląstelėse, tiek

skaidulose yra gausu kristalinų – skaidrių, šviesą

laužančių baltymų [15, 16]. Šie baltymai

natūraliomis sąlygomis dešimtmečiais priešinasi

agregacijai [16]. Skaidulinės ląstelės sudaro

lęšio branduolį ir yra tvarkingai išsidėsčiusios,

kas yra svarbu jo skaidrumui bei šviesos

pralaidumui [15]. Lęšiuko skaidulų

išsirikiavimą, kamieninių ląstelių aktyvaciją,

dauginimąsi ir diferenciaciją reguliuoja

epigenetiniai, augimo, transkripcijos faktoriai

bei imuninės sistemos bei kiti signalai ir jų

sąveika [17]. Šiems procesams tinkamai

veikiant, prieš ekvatorių esančioje

germinacinėje zonoje vyksta mitotinis

dalijimąsis [15], kurio dėka lęšiuko ląstelės geba

regeneruoti [17]. Paveikus šiuos mechanizmus,

gali išsivystyti lemiami pokyčiai lęšiuko

struktūroje.

Tarptautinė radiacinės saugos komisija (TRSK)

virš 60 metų laikosi nuomonės, kad akies

lęšiukas – tai viena iš jonizuojančiai spindu-

liuotei jautriausių organizmo struktūrų [5, 6, 9].

Nors apie ypač didelį lęšiuko jautrumą buvo

žinoma jau anksčiau, 2011 m. Tarptautinė

radiacinės saugos komisija (International

Commission on Radiological Protection, ICRP)

paskatino skirti ypatingą dėmesį JS sukeltam

poveikiui akies lęšiui ir paskelbė Seulo

pareiškimą, kuriuo sumažino kataraktos slenkstį

iki 0,5 Gy, o lęšiuko ekvivalentinės dozės ribą –

nuo 150 mSv per metus iki 20 mSv per metus,

skaičiuojant nustatytais 5 metų laikotarpiais,

jokiais metais neviršijant 50 mSv [6, 18, 19]. Šis

naujas kataraktos slenkstis nustatytas remiantis

tuo metu turėtais epidemiologiniais įrodymais.

Tačiau literatūroje aprašoma, kad tipiškas

klinikinis radiacinės kataraktos vaizdas gali

susidaryti paveikus žymiai mažesnėmis nei 0,25

Gy JS dozėmis [6]. Dar nėra pakankamai

epidemiologinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti

itin tikslią lęšiuko slenkstinę radiacijos dozę

[20], tačiau panašu, kad katarakta gali pradėti

vystytis ir esant mažesnėms JS apšvitos dozėms.

Tad vis dar reikia išlaikyti budrumą slenkstinės

radiacijos dozės lęšiukui klausimu.

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

3.3 Kataraktos klasifikacija ir patogenezė

Išskiriami trys pagrindiniai kataraktos tipai:

žievinė, užpakalinė subkapsulinė ir branduolinė

[21]. Kataraktos skirstomos į įgimtas, antrines -

traumines ir vaistų sukeltas [22]. Radiacijos

indukuota katarakta yra priskiriama trauminių

kataraktų grupei, kuri apima mechaninius,

radiacijos poveikio, elektrinius ir cheminius

lęšiuko pažeidimus [23]. Šie pažeidimai

išsivysto dėl to, kad kristaliniai lęšiuko baltymai

yra jautrūs mutacijoms, pažeidimams ar

senėjimo procesui. Dėl to kristalinai ima

agreguoti, kas lemia lęšio drumstėjimą ir

kataraktą [16]. Tačiau mažų ir vidutinių dozių

radiacijos sukeltos kataraktos mechanizmai dar

nėra visiškai aiškūs. Didelis jautrumas mažoms

JS dozėms gali būti siejamas su nenormalia

epitelio ląstelių proliferacija ir diferenciacija,

oksidaciniu stresu ir lęšio kristalinių baltymų

denatūracija [5]. Nepataisomas arba nevisiškai

ištaisytas DNR pažeidimas sukelia HLEC1

pogrupio ląstelių augimo sulėtėjimą,

indukuodamas priešlaikinį senėjimą ir

sukeldamas klonogeninę inaktyvaciją [24].

Mažų dozių JS paveikia germinacinę

(germinative zone) ir pereinamąją (transitional

zone) zonas periferinėje lęšiuko dalyje – vyksta

biologinių procesų visuma, apimanti DNR

pažaidų taisymo sulėtėjimą ir tuo pat metu

vykstančią padidėjusią ląstelių proliferaciją [25].

Kitame ląstelių pogrupyje augimas skatinamas

per dar nežinomus mechanizmus, todėl, autorių

teigimu, reikia tolimesnių tyrimų [24, 25]. Taip

pat, bandant suprasti radiacinės katarakto-

genezės vystymosi mechanizmą, 2019 m. buvo

sukurtas pirmasis biologiškai pagrįstas jonizuo-

jančiosios spinduliuotės katarakto-genezės

matematinis modelis in silico, galintis pateikti

duomenų apie ryšį tarp JS dozės ir kataraktos

atsiradimo įvairiame amžiuje. Šis modelis toliau

taikytas siekiant įvertinti kataraktos dažnį po

lėtinės JS ekspozicijos visą gyvenimą. Autoriai

tikisi, kad šis darbas ateityje padės prognozuoti

radiotoksinę riziką ne tik iš profesinės ir

visuomenės radiacinės saugos pusės, bet bus

reikšmingas ir komplikacijų po radioterapijos

kontekste [26]. Mažų dozių JS įtaką kataraktos

vystymuisi tirti ganėtinai sudėtinga, reikia atlikti

daugiau ilgos trukmės studijų. Tad galutinio

sutarimo dėl radiacijos sukeliamos katarakto-

genezės mechanizmo dar kol kas nėra.

3.4 Nedidelės radiacijos dozės paveiktose

teritorijose

TRSK pagrindine radiacinio pavojaus vertinimo

priemone laiko vieną ilgalaikį plataus masto

epidemiologinį tyrimą. Ši kohortinė studija,

atlikta su Hirošimos ir Nagasagio atominius

mombardavimus išgyvenusiais Japonijos

gyventojais, parodė, kad net ir esant mažoms

dozėms, jonizuojanti spinduliuotė gali pakenkti

ląstelių genetinei medžiagai, o neigiamas

poveikis gali pasireikšti ir prabėgus daugeliui

metų [27]. Kitos epidemiologinės studijos,

atliktos su iš Černobylio likviduotais asmenimis,

JAV radiotechnologais ir Rusijos „Mayak“

branduolinio komplekso darbuotojais bei kitais

paveiktais asmenimis patvirtino, kad net ir

mažos radiacijos dozės padidina užpakalinės

subkapsulinės ir žievinės kataraktos išsivstymo

riziką [2, 6]. Branduolinės kataraktos vystymuisi

radiacija turi mažesnį poveikį lyginant su

kitomis kataraktos rūšimis [2]. Kitame,

aštuonerių metų trukmės tyrime buvo stebėti

radiacija užterštoje Černobylio teritorijoje

gyvenusių 461 vaikų lęšiukai. Lęšio

subkapsuliniuose sluoksniuose nustatytas

nedidelis drumstumas, tačiau pokyčiai panašūs į

išgyvenusių atominę bombą asmenų lęšiukų

pokyčius. Tiesa, didesnio užterštumo zonose

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

gyvenusių asmenų lęšių drumstumas buvo

žymiai ryškesnis nei mažesnės dozės radiacijos

veikiamų tiriamųjų (18,97 %, palyginti su 9,3 %,

p < 0,05). Nors įvairiuose tyrimuose didžiausias

naujų radiacinės kataraktos atvejų skaičius regis-

truotas iškart po Černobylio katastrofos, naujų

atvejų tose teritorijose atsiranda net sumažėjus

radiaciniam poveikiui ir praėjus net 29 metams

[6]. Dar vieno tyrimo rezultatai buvo labai

panašūs – gauti duomenys patvirtino padi-

dėjusią žievinės ir užpakalinės subkapsu-linės

kataraktos vystymosi riziką mažų dozių

radiacijos veikiamiems Kinijos gyventojams

[28]. Tad net ir mažų dozių ilgai eksponuojama

radiacija yra rizikos veiksnys užpakalinės

subkapsulinės ir žievinės kataraktos vystymuisi.

3.5 Profesinė veikla ir radiacija

Sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys su

diagnostinėmis ar intervencinėmis procedū-

romis, kurių metu naudojama JS, turi reikšmin-

gai didesnę riziką kataraktos išsivystymui.

Alhasan ir kt. tyrė medicinos darbuotojus,

patiriančius JS darbe. Jie turėjo žymiai didesnę

užpakalinės subkapsulinės kataraktos ir bet

kokio lęšiuko drumstumo riziką nei tie, kurie

nebuvo veikiami JS profesinėje veikloje

(p<0,05). Didžiausią riziką subkapsulinės

kataraktos vystymuisi turėjo slaugytojai (rizikos

koeficientas = 4,00), antroje vietoje – interven-

ciniai kardiologai (rizikos koeficientas = 3,85)

[29]. Rose ir kt. tyrime tirta intervencinių

radiologų grupė ir nustatyta, kad užpakalinės

subkapsulinės ir žievės kataraktos paplitimas

buvo 18,8% ekspnuotųjų ir 13,9% neekspo-

nuotųjų grupėje. Užpakalinės subkapsulinės

kataraktos paplitimas eksponuotųjų grupėje

buvo 5,9% ir 2,8% neeksponuotųjų grupėje, o

šansų santykis buvo 2,2 (95% pasikliautinasis

intervalas [PI]: 0,58; 8,61). Nors tyrime

kataraktos padidėjimas nebuvo statistiškai

reikšmingas paveiktos grupės atžvilgiu, kliniškai

reikšmingas buvo [30]. Profesija, kurioje tenka

susidurti su nedidelėmis radiacijos dozėmis, taip

pat gali būti susijusi su radiacine katarakta.

3.6 Kompiuterinės tomografijos metu

gaunama radiacija

Kompiuterinė tomografija (KT) plačiai naudo-

jama ligų diagnostikoje. Jos metu užfiksuojama

daugybė kūno srities ar organo rentgeno vaizdų,

o šie vaizdai atkuriami į kompiuteriu kurtas

nuotraukas [7]. KT metu pacientas gauna žymiai

didesnę JS dozę nei atliekant paprastą

rentgenografiją, paprastai apie 40–50 kartų

daugiau [31]. Atliekant galvos KT, žmogus

gauna apie 2 mSv [7], o kaklo – apie 2,8 mSv

radiacijos [26]. Vienas tyrimas parodė, kad

galvos ir kaklo KT padidino kataraktos riziką

atliekant ≥ 5 KT tyrimus. 1–2 KT tyrimai taip pat

padidino kataraktos riziką, nors ir nežymiai [32].

Atliekant pakartotinius galvos smegenų KT

tyrimus, kurių paciento ištyrimo ir gydymo metu

gali būti atlikta net 14, akies lęšiuko gaunama

radiacijos dozė gali viršyti 600 mSv [33]. Tačiau

paprastai teisės aktuose JS dozės ribojimai

pacientams nėra nurodyti, nes sveikatos apsauga

visada yra pagrįsta klinikiniu poreikiu – nauda

lyginama su rizika [32]. Vis tik taikant

nepamainomus diagnostinius metodus, kurie

paveikia pacientą sąlyginai didesne radiacijos

doze, svarbu įvertinti galimą žalą akies lęšiukui.

3.7 Gaunamos radiacijos mažinimo būdai

Kad būtų sumažinta kataraktos išsivystymo

rizika, siejama su profesine veikla, svarbu imtis

tinkamų kontrolės priemonių. Norint užtikrinti

optimalią apsaugą nuo radiacijos, reikia derinti

skirtingus radiacinės saugos įtaisus, tačiau

galvos, kaklo, ypač akių lęšių apsauga ir

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

stebėjimas dar nėra pakankamai išvystytas [34].

Šiuo metu rekomenduojama kiek tik įmanoma

sumažinti lęšiuko per ilgą laiką gaunamos

radiacijos dozę bei periodiškai atlikti

profilaktinius sveikatos patikrinimus, didelį

dėmesį skiriant lęšių drumstumo įvertinimui [30,

35, 36]. Siekiant užtikrinti efektyvų lęšio

gaunamos radiacijos dozės sekimą, turi būti

tariamasi su apmokytais radiacinės saugos

specialistais, o įrašai apie patirtą radiacijos dozę

turi būti išsaugomi. Ypatingas dėmesys turėtų

būti skiriamas darbuotojams, kurie per 1 metus

reguliariai gauna > 15 mSv [36]. Norint suma-

žinti radiacinės kataraktos riziką su JS

dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams,

klinikinėje praktikoje turi būti įdiegti nauji

apsauginiai akiniai su integruotu dozimetru [34].

Kuriami naujausios kartos dozimetrai, kurie gali

fiksuoti personalo gaunamą radiaciją visais

kampais. Stebėjimas realiuoju laiku naudojantis

dozimetrais yra naudingas siekiant sumažinti

medicinos personalo gaunamą radiaciją ir

užtikrinti tinkamą apsaugą [37]. Svarbu

registruoti darbuotojų lęšiukų gaunamas

radiacijos dozes.

Ne ką mažiau svarbus ir darbuotojų mokymas

apie galimą darbe patiriamos radiacijos poveikį

akims. Buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas -

įvertinti intervencinės radiologijos darbuotojų

kristalinių kūnelių gautos radiacijos dozę

atliekant įprastines intervencines procedūros. Jo

metu paaiškėjo, kad operatoriaus akis yra

veikiama tam tikra spinduliuotės doze, bet

praktinis akių apsaugos nuo radiacijos priemonių

naudojimas yra labai mažas [38]. Svarbu

tinkamai apmokyti darbuotojus, paaiškinti

radiacijos sukeliamą pavojų lęšiui, užtikrinti

apsauginių skydelių, priemonių su dozimetrais

prieinamumą ir tinkamą kasdieninį naudojimą

[30, 35, 36]. Kita - Portugalijos universitetinėje

ligoninėje atlikta skerspjūvinė studija parodė,

kad tokie darbuotojų mokymai ir profilaktiniai

sveikatos patikrinimai yra efektyvūs ir juose

dalyvavę darbuotojai efektyviau laikosi tinkamų

dozimetrų naudo-jimo. Todėl praktikoje tai yra

naudingos darbuotojų radiacinės saugos

didinimo strate-gijos [39]. Tinkamas darbuotojų

mokymas ir nuolatinis apsaugos priemonių

naudojimas, gaunamų radiacijos dozių sekimas

bei kontrolė darbe gali sumažinti lęšiuko

drumsčių išsivystymo riziką.

KT metu galima naudoti tam tikrus metodus,

kurie padėtų sumažinti lęšiuko gaunamą JS dozę.

Įrodyta, kad kaklo KT metu pakeitus kaklo

pozicionavimą ir pakreipus galvą (orbito-

meatalinė linija turėtų būti statmena stalui),

sumažinus skanavimo diapazoną (viršutinė riba

– ties stulpelio apačia, apatinė – ties krūtinkaulio

fossa jugularis sternalis) ir vamzdžio potencialą,

objektyvo dozė sumažėjo 89% (p < 0,0001).

Priešingai nei kiti anksčiau aprašyti dozės

mažinimo metodai, šių metodų taikymas

nereikalauja sudėtingų techninių sprendimų ir

yra nesunkiai pritaikomas praktikoje [40].

Radiacijos dozės mažinimas ir optimizavimas

yra labai svarbus siekiant išvengti kataraktos

atsiradimo dėl lęšiuko spinduliuotės. Išsaugant

tinkamą vaizdo kokybę klinikinėje praktikoje,

būtina sumažinti spinduliuotės dozę vieno

tyrimo metu [33]. Ne ką mažiau yra svarbu

registruoti paciento gautos radiacijos dozes

medicininiuose įrašuose, tam sukurtos naujos

normos [41]. Tad reikia skatinti naujų ir jau

žinomų lęšiuko gaunamos radiacijos mažinimo

vaizdinių tyrimų metu būdų integraciją

kasdieninėje klinikinėje praktikoje.

4. Diskusija

Atsakant į klausimą, ar mažos radiacijos dozės

gyventojams tikrai yra pavojingos, nuomonės

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

išsiskiria. Vieni tyrėjai bando įrodyti, kad

grėsmė reali, kiti mano, jog nerimauti nereikėtų.

Tad mažų dozių JS efektas žmonių sveikatai vis

dar išlieka neaiškus ir sukelia daug diskusijų

[42]. Vis tik, dėl sparčios technologijų pažangos

didėja JS ekspozicija. Iki 19 a. pab. Žmonių

gauta apšvita buvo iš natūralių šaltinių, bet per

pastaruosius 120 metų prisidėjo ir dirbtinių

šaltinių skleidžiama apšvita, kuri kai kuriose

šalyse dabar net lenkia natūraliąją. Be to, jau

prieš daugiau nei 10 metų US National Council

on Radiation Protection & Measurements

(NCRP) pranešė, kad didžioji dalis šių dirbtinių

JS šaltinių yra medicininės procedūros [43]. Vis

tik mažų ir vidutinių dozių JS apšvita didėja dėl

aplinkos, medicininių ir profesinių šaltinių [44].

Tad tikėtina, kad vystantis medicinai ir

modernėjant pasauliui nedidelių dozių apšvita

bus vis aktualesnė tema.

Be to, didėja ir kataraktos papiltimas visame

pasaulyje. Pasauliniu mastu kataraktos paplitimo

skaičius išaugo 129,17 % nuo 42 336,68 × 103

1990 m. iki 97 022,04 × 103 2019 m. ir manoma,

kad artimiausiais dešimtmečiais didės [45].

Kataraktogenezės reiškinys yra sudėtingas,

turintis daug etiologinių faktorių [46], kurie gali

veikti to paties individo akies lęšiuką tuo pačiu

metu. Todėl kalbant apie nedidelių dozių JS

įtakotą kataraktogenezę pacientų gyvenime,

būtų sudėtina įvertinti, ar kataraktą lėmė būtent

radiacija, nes tai – multifaktorinis reiškinys.

Tačiau svarbu išlaikyti budrumą ir toliau tyrinėti

galimą kataraktos plitimo ir nedidelių JS dozių

šaltinių gausėjimo sąsajas. Be to, vis dar trūksta

išsamių epidemiologinių tyrimų, kurie padėtų

tiksliai įvertinti slenkstinę jonizuojančios

radiacijos dozę lęšiukui [20], tad detalesni atsako

į dozę tyrimai padėtų spręsti apie lėtai

eksponuojamų JS įtaką kataraktos vystymuisi ir

kurti naujas prevencijos priemones. Jau yra

racionalių ir nesudėtingų lęšiuko apsaugos nuo

JS būdų, kuriuos minėjome, tačiau išsamesni

tyrimai būtų svarbūs ieškant inovatyvesnių,

didesnio efekto apsaugos nuo kasdienių JS

metodų. Tad nedidelių dozių JS vieta kataraktos

patogenezėje ir lęšiuko apsaugos nuo radiacijos

būdai turėtų tapti vis didesniu fokusu ir ateityje.

Nors lęšiukas yra viena jautriausių JS žmogaus

organizmo struktūrų [5, 6, 9], žinoma, kad mažos

ir vidutinės dozės yra žalingos ir kitiems

organams. Mažų ir vidutinių JS dozių poveikis

ląstelėms dažnai yra subklinikinis, tačiau laikui

bėgant gali reikšmingai paveikti smegenų

funkciją ir struktūrą. Suaugusiųjų smegenys

paprastai laikomos mažiau jautriomis spindu-

liuotei nei kiti organai. Tačiau naujausi tyrimai

rodo, kad ląstelių ciklo sustojimas, sinapsinis

remodeliavimasis, demielinizacija, lėtinis

uždegimas, ląstelių migracija ir pakitusi genų

ekspresija, vykstanti dėl nedidelių dozių JS

ekspozicijos smegenų ląstelių lygmeniu, gali

pakenkti sveikatai ir bloginti gyvenimo kokybę

[44]. Taip pat yra epidemiologiniais tyrimais

grįstų įrodymų, kad mažų dozių JS iš esmės ir

ilgam keičia imuninę sistemą, nes yra

paveikiami T limfocitai, ypač CD4+, taip pat ir

humoralinis imunitetas [47]. Tad mažų ir

vidutinių dozių JS paveikia gyvybiškai svarbius

organus ir sistemas. Nedidelių dozių JS

ekspozicijos problema yra ne tik lęšiuko, bet

galimai ir viso organizmo lygmenyje.

Be viso to, mažos JS dozės, kaip įtariama, turi

kancerogeninį poveikį, kuris pasireiškia net ir po

dešimtmečių tiek paveiktiems asmenims, tiek

vėlesnėms kartoms. Be to, ląstelės, kurios

išgyvena po mažų dozių poveikio, nors atrodo

normalios, kaupia žalą, kuri išryškėja jų

palikuonyse. Pavyzdžiui, nekloninės chromo-

somų aberacijos, kurios gali būti aptiktos net

ląstelėse, kurios nebuvo tiesiogiai apšvitintos.

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

Tai vyksta dėl molekulinių signalų mainų ir

sudėtingos audinių reakcijos, apimančios

kaimynines arba tolimas ląsteles [48]. Tai tik

keli žalingo mažų ir vidutinių JS dozių poveikio

pavyzdžiai. Tad mechanizmai sudėtingi ir dar ne

iki galo aiškūs. Nedidelių JS dozių sukeltą

biologinį poveikį žmogaus organizmui nustatyti

sunku, ypač veikiant mažesnei nei 100 mSv

dozėmis [49]. Reikia laiko šiems mechaniz-

mams nuodugniai suvokti, išanalizuoti ir

kontroliuoti, o kadangi efektas yra genetiniame

lygmenyje, kliniškai žala stebima neiškart.

Didelį dėmesį radiacinei kataraktogenezei

reikėtų skirti ne tik dėl to, kad katarakta vis dar

yra viena dažniausių regėjimo sutrikimo bei

aklumo priežasčių pasaulyje [50], bet ir dėl akies

kaip organo potencialo tapti ankstyvu radiacinio

pavojaus indikatoriumi. Lęšiuko savybes ir

didelį jautrumą radiacijai būtų galima kryptingai

panaudoti siekiant kurti ankstyvas prevencijos

strategijas ne tik akių apsaugos lygmenyje. Šios

struktūros savybės galėtų pasitarnauti norint

sumažinti didėjantį radiotoksiškumą ne tik ypač

JS jautrių struktūrų lygyje, bet ir viso organizmo

mastu. Pavyzdžiui, anksti įvertinus radiacijos

sukeltus pokyčius lęšiuke, ypač kalbant apie

užpakalinę subkapsulinę ir žievinę kataraktą,

susijusią su nedidelių dozių JS, būtų galima

atidžiau stebėti radiacijos poveikį centrinei

nervų sistemai (CNS) ir užkirsti kelią

ilgalaikėms, grėsmę žmogaus organizmui

keliančioms komplikaci-joms [6]. Akies lęšiuko

ištyrimas yra prienama, sąlyginai nesudėtinga ir

neinvazyvi procedūra, todėl galėtų būti

pritaikoma įratriant žalingą nedidelių dozių JS

poveikį žmogaus organizmui bei ieškant

patikimų apsaugos būdų. Lęšiukas turi didelį

potencialą tapti radiacinės saugos indikatoriumi,

ypač ilgai eksponuojamų mažų ir vidutinių dozių

radiacijos kontekste.

5. Išvados

Panašu, kad mažų ir vidutinių dozių JS

sukeliamo poveikio žmogaus organizmui

aktualumas ateityje tik didės. JS pirmiausia daro

žalą akies lęšiukui molekuliniu lygmeniu ir

skatina jo drumstėjimą. Svarbu tinkamai įvertinti

akies lęšiuko gaunamas radiacijos dozes

diagnostinių procedūrų metu bei su radiacija

dirbantiems asmenims. Taikant tinkamas

prevencines priemones bei jas integruojant

kasdienėje praktikoje, galima sumažinti

radiacinės kataraktos išsivystymo riziką. Akies

lęšis yra unikali struktūra, kurios savybes būtų

galima panaudoti įtariant pavojų visam žmogaus

organizmui, ypač gyvybiškai svarbiems orga-

namas. Lęšiuko kaip gelbėtojo-indikatoriaus

idėja galėtų būti pritaikoma kuriant radiacinės

saugos strategijas.

Literatūros sąrašas

1. Burgio E, Piscitelli P, Migliore L. Ionizing

Radiation and Human Health: Reviewing

Models of Exposure and Mechanisms of Cellular

Damage. An Epigenetic Perspective.

International Journal of Environmental Research

and Public Health. 2018 Sep;15(9):E1971. DOI:

10.3390/ijerph15091971. PMID: 30201914;

PMCID: PMC6163535.

2. Little MP et al. Low- and moderate-dose non-

cancer effects of ionizing radiation in directly

exposed individuals, especially circulatory and

ocular diseases: a review of the

epidemiology. International journal of radiation

biology vol. 97, 2021. 782-803.

doi:10.1080/09553002.2021.1876955.

3. Tang FR, Loke WK, Khoo BC. Low-dose or

low-dose-rate ionizing radiation-induced

bioeffects in animal models. Journal of

Radiation Research. 2017 Mar;58(2):165-182.

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

DOI: 10.1093/jrr/rrw120. PMID: 28077626;

PMCID: PMC5439383.

4. Carante MP, Ballarini F. Radiation Damage in

Biomolecules and Cells. International Journal of

Molecular Sciences. 2020 Nov;21(21):E8188.

DOI: 10.3390/ijms21218188. PMID: 33139616;

PMCID: PMC7662447.

5. Hamada N, Azizova TV, Little MP. An update

on effects of ionizing radiation exposure on the

eye. The British Journal of Radiology. 2020

Nov;93(1115):20190829. DOI:

10.1259/bjr.20190829. PMID: 31670577;

PMCID: PMC8519632.

6. Loganovsky KN, Marazziti D, Fedirko PA,

Kuts KV, Antypchuk KY, Perchuk IV, Babenko

TF, Loganovska TK, Kolosynska OO, Kreinis

GY, Gresko MV, Masiuk SV, Mucci F,

Zdorenko LL, Della Vecchia A, Zdanevich NA,

Garkava NA, Dorichevska RY, Vasilenko ZL,

Kravchenko VI, Drosdova NV. Radiation-

Induced Cerebro-Ophthalmic Effects in

Humans. Life (Basel). 2020 Apr 16;10(4):41.

doi: 10.3390/life10040041. PMID: 32316206;

PMCID: PMC7235763.

7. Akram S, Chowdhury YS. “Radiation

Exposure Of Medical Imaging.” StatPearls,

StatPearls Publishing, 14 November 2022.

8. Shin E, Lee S, Kang H, et al. Organ-Specific

Effects of Low Dose Radiation Exposure: A

Comprehensive Review. Frontiers in Genetics.

2020 ;11:566244. DOI:

10.3389/fgene.2020.566244. PMID: 33133150;

PMCID: PMC7565684.

9. Ainsbury EA, Dalke C, Hamada N,

Benadjaoud MA, Chumak V et al. Radiation-

Induced Lens Opacities: Epidemiological,

Clinical and Experimental Evidence,

Methodological Issues, Research Gaps and

Strategy. Environ. Int. 2021;146:106213. doi:

10.1016/j.envint.2020.106213.

10. Jain, S. Radiation in medical practice &

health effects of radiation: Rationale, risks, and

rewards. Journal of Family Medicine and

Primary Care, 10(4), 1520, 2021.

11. Havránková, R. Biological effects of

ionizing radiation. Casopis Lekaru

Ceskych, 159(7-8), 258-260, 2020.

12. Tuieng RJ, Cartmell SH, Kirwan CC,

Sherratt MJ. The Effects of Ionising and Non-

Ionising Electromagnetic Radiation on

Extracellular Matrix Proteins. Cells. 2021

Nov;10(11):3041. DOI: 10.3390/cells10113041.

PMID: 34831262; PMCID: PMC8616186.

13. Centers for Disease Control and Prevention.

The Electromagnetic Spectrum: Non-Ionizing

Radiation, 2019.

14. Ruan X, Liu Z, Luo L, Liu Y. Structure of

the lens and its associations with the visual

quality, 2020. BMJ Open Ophthalmology, 5(1),

e000459.

15. Hejtmancik JF, Shiels A. Overview of the

Lens. Progress in molecular biology and

translational science, 134, 119-127, 2015.

16. Roskamp KW et al. Function and

Aggregation in Structural Eye Lens Crystallins.

Accounts of chemical research vol. 53,4; 2020:

863-874. doi:10.1021/acs.accounts.0c00014

17. Liu Z, Wang R, Lin H, Liu Y. Lens

regeneration in humans: using regenerative

potential for tissue repairing. Annals of

Translational Medicine, 8(22); 2020.

18. Hamada N, Fujimichi Y. Classification of

radiation effects for dose limitation purposes:

history, current situation and future

prospects. Journal of radiation research, 55(4),

629-640; 2014.

19. ICRP Statement on tissue reactions and early

and late effects of radiation in normal tissues and

organs—threshold doses for tissue reactions in a

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

radiation protection context. ICRP Publication

118, Ann ICRP, 2012, vol. 41 1/2.

20. Ainsbury EA, Dalke C, Hamada N,

Benadjaoud MA, Jourdain JR, Chumak V,

Ginjaume M, Kok JL, Mancuso M, Sabatier L,

Struelens L, Thariat J. Environment

International. Vol. 146. 2021. “Radiation-

induced lens opacities: Epidemiological, clinical

and experimental evidence, methodological

issues, research gaps and strategy” p. 06213. doi:

10.1016/j.envint.2020.106213.

21. InformedHealth.org [Internet]. Cologne,

Germany: Institute for Quality and Efficiency in

Health Care (IQWiG); 2006-. Cataracts:

Overview. [Updated 2019 Oct 10].

22. Moshirfar M, Milner D, Patel BC. Cataract

surgery; 2020.

23. Moreschi C, Da Broi U, Lanzetta P. Medico-

legal implications of traumatic cataract. Journal

of forensic and legal medicine, 20(2), 69-73;

2013.

24. Hamada N. “Ionizing radiation response of

primary normal human lens epithelial

cells.” PloS one vol. 12,7 e0181530. 26 Jul.

2017, doi:10.1371/journal.pone.0181530

25. Markiewicz E, Barnard S, Haines J, Coster

M, Van Geel O, Wu W, Quinlan RA. Nonlinear

ionizing radiation-induced changes in eye lens

cell proliferation, cyclin D1 expression and lens

shape. Open biology, 5(4), 150011; 2015.

26. Alzimami K, Jambi L, Mattar E, Alenezi A,

Alfuraih A, Salah H, Bradley DA. Effective

radiation doses in neck computed tomography

scans. Radiation Physics and Chemistry, 200,

110340. 2022.

27. Kamiya K, Ozasa K, Akiba S, Niwa O,

Kodama K, Takamura N, Wakeford R. Long-

term effects of radiation exposure on health. The

lancet, 386(9992), 469-478; 2015.

28. Su Y et al. Lens opacity prevalence among

the residents in high natural background

radiation area in Yangjiang, China. Journal of

radiation research vol. 62,1; 2021: 67-72.

doi:10.1093/jrr/rraa073.

29. Alhasan AS, Waseem AA. Eye lens opacities

and cataracts among physicians and healthcare

workers occupationally exposed to radiation: A

systematic review and meta-analysis. Saudi

medical journal vol. 43,7; 2022: 665-677.

doi:10.15537/smj.2022.43.7.20220022.

30. Rose A et al. Radiation induced cataracts in

interventionalists occupationally exposed to

ionising radiation. SA journal of radiology vol.

26,1 2495. 30 Sep. 2022,

doi:10.4102/sajr.v26i1.2495.

31. Al-Lamki L. Radiation exposure from

medical imaging: a wake-up call for

Oman!. Sultan Qaboos University Medical

Journal, 11(1), 1-4; 2011.

32. Ainsbury EA, Dalke C, Hamada N,

Benadjaoud MA, Chumak V, Ginjaume M,

Jourdain J. R Radiation-induced lens opacities:

Epidemiological, clinical and experimental

evidence, methodological issues, research gaps

and strategy. Environment international, 146,

106213; 2021.

33. Omer H, Alameen S, Mahmoud WE,

Sulieman A, Nasir O, Abolaban F. Eye lens and

thyroid gland radiation exposure for patients

undergoing brain computed tomography

examination. Saudi Journal of Biological

Sciences, 28(1), 342-346; 2021.

34. König AM et al. Personal Radiation

Protection and Corresponding Dosimetry in

Interventional Radiology: An Overview and

Future Developments.” “Persönliche

Strahlenschutzmittel und Dosimetrie des

medizinischen Personals in der interventionellen

Radiologie: Aktueller Status und neue

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

Entwicklungen.” RoFo : Fortschritte auf dem

Gebiete der Rontgenstrahlen und der

Nuklearmedizin vol. 191,6; 2019: 512-521.

doi:10.1055/a-0800-0113

35. Della VE et al. Risk of cataract in health care

workers exposed to ionizing radiation: a

systematic review. La Medicina del lavoro vol.

111,4 269-284. 31 Aug. 2020,

doi:10.23749/mdl.v111i4.9045

36. Barnard SG, Ainsbury EA, Quinlan RA,

Bouffler SD. Radiation protection of the eye lens

in medical workers—basis and impact of the

ICRP recommendations. The British journal of

radiology, 89(1060), 20151034; 2016.

37. Hattori K, Inaba Y, Kato T, et al. Evaluation

of a New Real-Time Dosimeter Sensor for

Interventional Radiology Staff. Sensors (Basel,

Switzerland). 2023 Jan;23(1):512. DOI:

10.3390/s23010512. PMID: 36617110; PMCID:

PMC9823962.

38. Chen Y et al. Radiation Exposure of

Crystalline Bodies during Interventional

Therapy and Related Research Status. Contrast

media & molecular imaging vol. 2022 5480409.

31 Jul. 2022, doi:10.1155/2022/5480409

39. Antunes-Raposo JA, França D, Lima A,

Mendonça-Galaio L, Sacadura-Leite EM.

Evaluation of personal protective equipment use

in healthcare workers exposed to ionizing

radiation in a Portuguese university hospital.

Rev Bras Med Trab. 2022 Jun 30;20(2):240-248.

doi: 10.47626/1679-4435-2022-661. PMID:

36127918; PMCID: PMC9458331.

40. Mosher EG et al. Lens Dose Reduction by

Patient Posture Modification During Neck

CT. AJR. American journal of

roentgenology vol. 210,5; 2018: 1111-1117.

doi:10.2214/AJR.17.18261

41. Tsalafoutas IA et al. Radiation dose

monitoring in computed tomography: Status,

options and limitations. Physica medica : PM :

an international journal devoted to the

applications of physics to medicine and biology

: official journal of the Italian Association of

Biomedical Physics (AIFB) vol. 79; 2020: 1-15.

doi:10.1016/j.ejmp.2020.08.020.

42. Shore RE. Radiation impacts on human

health: certain, fuzzy, and unknown. Health

physics, 106(2), 196-205; 2014.

43. Ruano-Ravina A, Wakeford R. The

increasing exposure of the global population to

ionizing radiation. Epidemiology, 31(2), 155-

159; 2020.

44. Oyefeso FA, Goldberg G, Opoku NYP,

Vazquez M, Bertucci A, Chen Z, Pecaut MJ.

Effects of acute low-moderate dose ionizing

radiation to human brain organoids. Plos

one, 18(5), e0282958; 2023.

45. Shu Y, Shao Y, Zhou Q, Lu L, Wang Z,

Zhang L, Bi Y. Changing Trends in the Disease

Burden of Cataract and Forecasted Trends in

China and Globally from 1990 to 2030. Clinical

Epidemiology, 525-534; 2023.

46. Gupta VB, Rajagopala M, Ravishankar B.

Etiopathogenesis of cataract: an

appraisal. Indian journal of

ophthalmology, 62(2), 103; 2014.

47. Lumniczky K, Impens N, Armengol G,

Candéias S, Georgakilas AG, Hornhardt S,

Martin OA, Rödel F, Schaue D. Low dose

ionizing radiation effects on the immune system.

Environ Int. 2021 Apr;149:106212. doi:

10.1016/j.envint.2020.106212. Epub 2020 Dec

5. PMID: 33293042; PMCID: PMC8784945.

48. Burgio E, Piscitelli P, Migliore L. Ionizing

radiation and human health: Reviewing models

of exposure and mechanisms of cellular damage.

An epigenetic perspective. International journal

of environmental research and public

health, 15(9), 1971; 2018.

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

49. Yamaguchi M, Tatara Y, Nugraha ED,

Ramadhani D, Tamakuma Y, Sato Y, Tokonami

S. Detection of biological responses to low-dose

radiation in humans. Free Radical Biology and

Medicine, 184, 196-207; 2022.

50. Bourne R, Steinmetz JD, Flaxman S, Briant

PS, Taylor HR, Resnikoff S, Tareque MI. Trends

in prevalence of blindness and distance and near

vision impairment over 30 years: an analysis for

the Global Burden of Disease Study. The Lancet

global health, 9(2), e130-e143; 2021.

Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592

Journal of MEDICAL SCIENCES

"Medicinos mokslai". ISSN: 2345-0592. Email: info@medicsciences.com.

Lens in the context of low-to-medium doses of Ionizing radiation – both sacrifice and life-saver