https://doi.org/10.53453/ms.2024.3.7
Fibromyalgia: pathogenesis, symptoms, diagnosis and treatment
options
Gabija Jasionytė
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Fibromyalgia is a chronic condition characterized by generalized pain, fatigue, sleep disturbances
and functional symptoms. The pathogenesis of fibromyalgia is still debated upon and includes a variety of different
mechanisms, highlighting central sensitization. Although treatment is available, symptom management is
challenging and the condition remains widely underdiagnosed as most symptoms are subjective.
Aim. To conduct a literature review on fibromyalgia, focusing on its pathogenesis, symptoms, diagnostics, and
treatment options.
Methods. A literature review was conducted on the PubMed database using the keywords: “fibromyalgia”,
“generalized pain syndrome”, “central sensitization”. Articles published in the last 10 years in English were
selected for the analysis.
Results. The pathogenesis of fibromyalgia involves a variety of mechanisms, however, the central sensitization
phenomenon is the most emphasized. The symptoms and their intensity may vary patient to patient, with
widespread musculosceletal pain being one of the main complaints, but cognitive dysfunction and functional
symptoms are common. Diagnosing fibromyalgia remains difficult, as the diagnosis is based on the patients‘
subjective descriptions of pain. The treatment is multidisciplinary and involves physical therapy, cognitive
behavioural psychotherapy and pharmacotherapy.
Conclusions. Fibromyalgia is a complex disease affecting the patient‘s quality of life. It is important not to dismiss
a patient‘s complaints of pain and the diagnosis of fibromyalgia as in some cases the symptoms may be severe
and debilitating. Individualized treatment and collaboration among different healthcare professionals
(physiotherapists, psychiatrists and psychotherapists, rheumatologists) are the key to improving the life quality of
such patients.
Keywords: fibromyalgia, generalized pain syndrome, central sensitization.
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (2), p. 59-69, https://doi.org/10.53453/ms.2024.3.7
59
Fibromialgija: patogenezė, simptomai, diagnostika ir gydymo
galimybės
Gabija Jasionytė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Fibromialgija - tai lėtinis skausminis sindromas, kuriam būdingas generalizuotas skausmas, nuovargis,
miego sutrikimai ir psichosomatiniai simptomai. Fibromialgijos patogenezė vis dar diskutuotina ir apima įvairius
mechanizmus, pabrėžiant centrinę sensibilizaciją. Nors yra įvairių gydymo būdų, simptomų kontrolė yra
sudėtinga, o liga vis dar nepakankamai diagnozuojama, nes dauguma simptomų nėra objektyviai matomi.
Tikslas. Atlikti fibromialgijos literatūros apžvalgą, aptariant patogenezę, klinikinius simptomus, diagnostiką ir
gydymo galimybes.
Metodika. Literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, naudojant raktažodžius: „fibromialgija“,
„generalizuoto skausmo sindromas“, „centrinė sensibilizacija“. Iš mokslinės literatūros šaltinių atrinktos temą
atitinkančios publikacijos, paskelbtos per paskutinius 10 metų anglų kalba.
Rezultatai. Fibromialgijos patogenezę lemia įvairūs mechanizmai, tačiau ypač akcentuojamas centrinės
sensibilizacijos reiškinys. Fibromialgijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo paciento; išplitęs raumenų ir
kaulų skausmas yra vienas iš pagrindinių nusiskundimų, tačiau dažnai pasitaiko kognityvinės funkcijos sutrikimų,
psichosomatinių simptomų. Diagnozuoti fibromialgiją tebėra sudėtinga, nes diagnozė grindžiama subjektyviais
pacientų skausmo pojūčiais. Gydymas yra daugiadisciplininis ir apima kineziterapiją, kognityvinę elgesio
psichoterapiją ir farmakologinį gydymą.
Išvados. Fibromialgija yra sudėtinga liga, turinti įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Svarbu neatmesti pacientų
skundų ir fibromialgijos diagnozės, nes kai kuriais atvejais simptomai gali būti sunkūs ir alinantys.
Individualizuotas gydymas ir įvairių sveikatos priežiūros specialistų (kineziterapeutų, psichiatrų ir
psichoterapeutų, reumatologų) bendradarbiavimas yra svarbus šių pacientų gyvenimo kokybės gerinimui.
Raktažodžiai: fibromialgija, generalizuoto skausmo sindromas, centrinė sensibilizacija.
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
1. Įvadas
Fibromialgija vadinama liga, kuriai yra būdingas
generalizuotas ir išplitęs lėtinis raumenų,
sąnarių, kaulų skausmas, hiperalgezija tam
tikruose taškuose bei psichosomatiniai
simptomai, tokie kaip nuovargis, miego
sutrikimai, nerimas, depresija, kognityvinės
funkcijos sutrikimai, galvos skausmas ir
virškinimo trakto sutrikimai (1). Fibromialgija
yra trečia dažniausia raumenų ir kaulų sistemos
liga, su amžiumi didėja polinkis sirgti. Prie
fibromialgijos išsivystimo prisideda daugelis
veiksnių: genetinis polinkis sirgti, emociniai –
pažintiniai veiksniai, biopsichologinis gebėjimas
įveikti stresą (2). Yra žinoma, kad fibromialgiją
sukelia centrinės sensibilizacijos reiškinys,
kuriam būdinga neuronų grandinių disfunkcija,
susijusi su aferentinių nociceptinių dirgiklių
suvokimu, perdavimu ir apdorojimu, o skausmas
pasireiškia judamojo aparato lygmenyje.
Pastaraisiais metais su fibromialgijos
patogeneze siejami ir kiti veiksniai – imuniniai,
endokrininiai, uždegiminiai veiksniai (3). Nors
diagnozuojant fibromialgiją yra atsižvelgiama į
specifinius kriterijus, ši liga dažnai yra
neatpažįstama ir laiku nediagnozuojama (2).
2. Metodika
Literatūros apžvalga atlikta medicininėje
duomenų bazėje „PubMed“. Paieškai naudoti
raktažodžiai: „fibromialgija“ (angl. fibromyal-
gia), „generalizuoto skausmo sindromas“ (angl.
generalized pain syndrome), „centrinė sensi-
bilizacija“ (angl. central sensitization). Atrinktos
temą atitinkančios publikacijos, parašytos anglų
kalba ir publikuotos 2013-2023 m.
3. Rezultatai
3.1. Etiologija ir patogenezė
Fibromialgija išsivysto dėl padidėjusio jutimo ir
skausmo apdorojimo, tačiau tikslūs
patogenetiniai mechanizmai nėra žinomi.
Manoma, kad pagrindinis mechanizmas yra
centrinė sensibilizacija. Centrinė sensibilizacija
apibūdina neuronų signalo stiprinimo mecha-
nizmą centrinėje nervų sistemoje (CNS), kuris
lemia pakitusį, didesnį, skausmo suvokimą. Taip
pat tai yra terminas, kuriuo galima apibūdinti
įvairias CNS disfunkcijas, apimančias kylančius
ir nusileidžiančius nervinius kelius, jų fone
didėja atsakas į mechaninius dirgiklius (4). Tam
tikro laipsnio centrinė sensibilizacija gali būti
normalus reiškinys, skatinantis apsauginį elgesį,
pavyzdžiui, siekiant apsaugoti pažeistą audinį
nuo tolesnio žalojimo, tačiau šie nusileidžiantys
keliai, kurie yra difuzinės slopinamosios
skausmo kontrolės dalis, fibromialgijos atveju
yra susilpnėję, arba jų visai nėra (2). Dėl to
atsiranda būdingas jautrumas, pasireiškiantis
kaip alodinija ir hiperalgezija, mažėja skausmo
slenkstis – nociceptinių receptorių slenkstis
skausmui, taip pat šilumos, šalčio, garsiniams
dirgikliams. Patogenezėje dalyvauja kai kurie
periferinės, centrinės ir autonominės nervų
sistemos komponentai, o mechanizmai yra
aiškinami atliekant funkcinius vaizdinimo
tyrumus (fMRT) ir biocheminius tyrimus.
Sveikų žmonių organizme yra daug svarbių
nusileidžiančiųjų slopinamųjų skausmo takų,
kuriais iš aukštesnių galvos smegenų centrų į
nugaros smegenų užpakalinius ragus siunčiama
skausmo informacija, pasiekianti antrojo
neurono sinapsę. Ši išvestis slopina tolesnį
skausmo perdavimo mechanizmą antraisiais
neuronais, o poveikis toks, kad intensyvus ir
skausmingas stimulas turėtų sukeltį dalinį visą
kūną nuskausminantį poveikį (t.y. skausmas yra
slopinamas), o atsakas į neskausminius
dirgiklius (prisilietimas, vibracija) yra normalus,
neperdėtas (2,3).
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
Nusileidžiantieji keliai
Vienas iš nusileidžiančiųjų slopinimo kelių
prasidėda ventromedialinėje galvos smegenų
kamieno baltojoje medžiagoje ir didžiajame
siūlės branduolyje (nucleus raphe magnus), kur
yra serotoninerginių ir GABAerginių neuronų.
Šių neuronų sinapsės, esančios nugaros smege-
nyse, slopina atsako perdavimą užpakaliniame
rage. Antrasis kelias kyla iš dorsolateralinio
užpakalinio smegenų dangčio (tegmentum),
kuriame yra noradrenerginių neuronų, siun-
čiančių slopinamuosius signalus (2, 4, 5). Tiriant
fibromialgija sergančių pacientų smegenų skystį,
nuolat nustatomas sumažėjęs serotonino ir
noradrenalino kiekis. Kita dominuojanti sritis
yra rostralinė priekinė juostinio vingio (gyrus
cinguli) žievė (angl. rACC – rostral anterior
cyngulate cortex), kurios aktyvumas keliant
skausmą yra sumažėjęs (remiantis fMRT
tyrimais). Nors rACC randamas didelis μ-
opioidinių receptorių kiekis, fibromialgija
sergantiems pacientams šie receptoriai pasižymi
sumažėjusiu prisijungimo prie opioidų
potencialu. Kiti tyrimai rodo, kad endogeninių
opioidų kiekis smegenų skilveliuose padidėja
fibromialgija sergantiems pacientams, o šie
duomenys apibūdina sumažėjusį jautrumą
opioidams ir patvirtina įrodymus, kad opioidai
nėra veiksmingi gydant fibromialgiją (3, 4, 6).
Periferinis (uždegiminis) komponentas
Nors fibromialgija laikoma centriniu skausmo
sutrikimu, yra nustatyta, kad sergantys pacientai
turi tam tikrų periferinių nervų pokyčių.
Pastebėta, kad odos biopsijose randamas
sumažėjęs nervinių skaidulų skaičius (7). Taip
pat patogenezėje svarbios C skaidulos, kurių
spontaninis aktyvumas padidėja, taip pat didėja
jautrumas mechaniniams dirgikliams. C skaidulų
aksoninis refleksas, reaguojant į dirgiklį,
aktyvina neuroendokrininius procesus – didėja
kraujagyslių pralaidumas, skatinama vazodi-
latacija, aktyvėja įgimto imuniteto mediatoriai
(putliosios, dendritinės ląstelės, T limfocitai),
išskiriami neuropeptidai (glutamatas, substan-
cija P, kalcitonino genų peptidas, neuro-kinas A,
smegenų kilmės neurotrofinis faktorius) (2).
Putliosios ląstelės sekretuoja bradikininą,
histaminą, serotoniną, TNF, taip pat T limfocitų
išskiriami citokinai, interleukinai (8). Visi šie
procesai apima „neurouždegimo” reiškinį, kuris
gali būti klasikinis (susijęs su mechaniniu
nociceptiniu dirgikliu) ir „neurogeninis” (kai
stresas, psichogeniniai veiksniai sukelia šias
nervines reakcijas, stiprinančias skausmo
suvokimą). Dėl to tam tikrų požymių stebėjimas
fibromialgija sergantiems pacientams patvirtina
periferinių mechanizmų vaidmenį – periferinis
tinimas, dermatografizmas, odos disestezija,
Raynaud fenomenas (3, 6, 8).
Genetinis komponentas
Fibromialgijos atsiradimui gali turėti įtakos ir
genetiniai veiksniai. Remiantis atliktais
moksliniais tyrimais, genetinių variantų ir lėtinio
skausmo išsivystymo koreliacijos lygis siekia
50 %. Šiuo metu manoma, kad apie 100 genų,
reguliuojančių skausmą, yra susiję su jautrumu
skausmui arba analgezija. Pagrindiniai genai yra
koduojantys nuo įtampos priklausomus natrio
kanalus, GABAerginio kelio baltymus, μ-
opioidinius receptorius, katechol-O-metiltrans-
ferazę ir GTP ciklohidrolazę 1. Taip pat
nustatyta, kad pirmos eilės giminaičiui sergant
fibromialgija, rizika padidėja 8 kartus, lyginant
su bendra populiacija (9).
Kiti patogenetiniai mechanizmai
Fibromialgijos patogenezėje įvardijami ir kiti
veiksniai, tokie kaip oksidacinis stresas bei
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
62
kofermento Q10 sumažėjimas, miego sutrikimai,
mitybos ypatumai ir įvairių vitaminų (vit. A, C,
D, B1, B12) deficitas, bei endokrininiai
faktoriai, tokie kaip plazmos kortizolio
koncentracijos pokyčiai/mažėjimas, nesusijęs su
cirkadiniu ritmu, augimo hormono sekrecijos
sumažėjimas (3, 10).
3.2. Klinikinis pasireiškimas
Fibromialgija yra kompleksinis lėtinio skausmo
sindromas, pagrinde paveikiantis raumenų ir
kaulų sistemą. Skirtingai nei kitos
reumatologinės ligos, fibromialgijai nėra
būdingi objektyviai matomi klinikiniai
simptomai (pavyzdžiui, patinę, deformuoti
sąnariai, bėrimai). Klinikinio ištyrimo metu
stebimas padidėjęs tam tikrų taškų jautrumas
(angl. „tender points“), tačiau šie specifiniai
taškai gali būti jautrūs ir nepaisant to, ar žmogus
serga fibromialgija (2).
Pagrindiniai simptomai
Sergant fibromialgija, skausminga gali būti bet
kuri kūno dalis. Pacientai skausmą apibūdina
labai įvairiai, dažniausiai nusakomo skausmo
pobūdis yra panašus į neuropatinį skausmą – 20-
30 % pacientų nurodo galūnių, delnų ar liemens
paresteziją – dilgčiojimą, „badymo adatėlėmis“
pojūtį. Skausmo tipas ir stiprumas priklauso nuo
daugelio moduliuojančių veiksnių, iš kurių
svarbiausi yra darbinė veikla, gretutinės ligos
(cukrinis diabetas, nutukimas), temperatūros
svyravimai. Fizinis ar psichologinis stresas taip
pat yra žinomas veiksnys, susijęs su skausmo
stiprėjimu (3, 5, 11).
Kiti dažniausi simptomai yra nuovargis ir miego
sutrikimai. Nuovargis gali būti tiek fizinis, tiek
psichologinis, o nuovargio stiprumas kinta nuo
labai nedidelio iki stipraus. Miego sutrikimai
apima nemigą, dažnus prabudimus naktį. Ypač
dažnai vyrauja „miegas be poilsio“ – net jei
miegas yra normalios trukmės bei kokybės,
fibromialgija sergantys pacientai dažnai nurodo,
kad jaučiasi nepakankamai pailsėję.
Kognityvinė disfunkcija
Kognityvinė disfunkcija fibromialgija sergan-
tiems pacientams yra subjektyvi, paprastai
diagnozuojama remiantis tik paties paciento
žodžiais. Dažniausiai pacientai skundžiasi
mąstymo bei atminties sutrikimais. Vienas
pagrindinių subjektyvios kognityvinės disfunk-
cijos simptomų yra fibromialginis rūkas (angl.
„fibro-fog“) ir atminties sutrikimas (12).
Fibromialginis rūkas pasireiškia apie 70 %
fibromialgija sergančių pacientų ir apibūdina
apsunkintą mąstymą, miglotumą, pasimetimą,
atminties sutrikimus. Būdingas tiek ilgalaikės,
tiek trumpalaikės atminties suprastėjimas,
lydimas informacijos apdorojimo bei dėmesio
sutrikimo (13). Gretutinės psichiatrinės ligos,
tokios kaip depresija, nerimo sutrikimas, nemi-
ga, taip pat turi neigiamą poveikį kognityvikai,
tačiau jos iki galo nepaaiškina visų fibromialgija
sergantiems pacientams būdingų kognityvinių
simptomų. Stebimas ryšys tarp fibromialgijos ir
disociacinių simptomų, kurie gali pasireikšti dėl
patiriamo stipraus skausmo, miego trūkumo,
depresijos (14). Fibromialgija sergantiems paci-
entams gali pasireikšti uoslės nervo disfunkcija,
šis simptomas naudojamas kaip ankstyvas
kognityvinio sutrikimo diagnostinis markeris
(15).
Sisteminiai simptomai
Fibromialgija sergantys pacientai dažnai
skundžiasi daugeliu kitų klinikinių simptomų,
apimančių beveik visas organų sistemas, o
simptomų sunkumas skiriasi priklausomai nuo
paciento ir fibromialgijos klinikinės eigos. Ypač
dažni idiopatiniai regioniniai skausmo sin-
dromai, galvos skausmai su migrena ar be jos,
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
63
taip pat atvirkščiai – fibromialgija dažnai
pasitaiko tarp asmenų, kuriems pasireiškia
migrenos epizodai. Dispepsija, pilvo skausmas,
vidurių užkietėjimas ir/arba viduriavimas taip
pat yra dažni simptomai, kurie gali būti ir
dirgliosios žarnos sindromo dalis. Daugeliui
pacientų pasireiškia lytinių ir šlapimo takų
sutrikimai (dažnesnis šlapinimasis, dismenorėja,
vulvodinija, dėl kurios gali atsirasti lytinių
santykių sunkumų). Taip pat fibromialgija gali
pasireikšti rytiniu sąnarių sustingimu, tačiau
sustingimas dažniausiai neviršija 60 min. (5, 7).
Autonominiai simptomai
Autonominiai simptomai pasireiškia visose kūno
srityse ir koreliuoja su būklės sunkumu.
Pacientai gali pranešti apie subjektyvų burnos
(kserostomija) ir akių (kseroftalmija) sausumo
pojūtį, neryškų matymą, fotofobiją, bei Raynaud
fenomeną. Daugiau kaip 30 % pacientų jaučia
diskomfortą apatinėse galūnėse ir poreikį nuolat
judinti kojas (neramių kojų sindromo klinika).
Taip pat nusakomas nestabilumo, griuvinėjimo
pojūtis, ypač ilgiau stovint vertikalioje padėtyje
(2, 16).
Psichologiniai simptomai
Psichologiniu požiūriu fibromialgija
sergantiems pacientams būdingas vyraujantis
neigiamas afektas, t.y. neigiamos emocijos,
susijusios su generalizuota distreso būsena. Šie
simptomai gali būti specifinio psichiatrinio
sindromo dalimi, pavyzdžiui, depresijos ar
nerimo sutrikimo, o šios ligos yra dažnos
fibromialgija sergantiems pacientams (17).
Komorbidiškumas su psichiatrinėmis ligomis
gali paveikti paciento gyvenimo kokybę bei
sunkinti fibromialgijos eigą. Nerimo sutrikimų
paplitimas sergant fibromialgija siekia 60 %, o
depresijos – 14-36 %. Tačiau fibromialgija ser-
gantiems pacientams depresijos simptomai
nepasireiškia dažniau nei pacientams,
sergantiems kitais skausminiais sindromais ar
ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu,
onkologine liga, ir gali būti susiję su neadaptyviu
psichologinio streso įveikimu (2).
3.3. Diagnostika
Fibromialgijos diagnostika iki šiol išlieka
apsunkinta, o apytikslis laikas nuo pirmųjų
skundų iki fibromialgijos diagnozės suformu-
lavimo yra 6 metai. Diagnozę suformuluoti
ilgiau užtrunka jaunesniems nei 35-erių metų
pacientams, taip pat gretutinėmis ligomis,
tokiomis kaip migrena, miego sutrikimai,
skausminiai sindromai, sergantiems pacientams.
Taip pat ilgą laiką buvo abejojama, ar tokia
diagnozė, kaip fibromialgija, iš tiesų egzistuoja,
ar pacientas nepervertina savo simptomų.
Supratimas, kad diagnozė egzistuoja, gali
apriboti tolesnes medicinines išlaidas bei padėti
pacientams atgauti sveikatą, gyvenimo kokybę
(18, 19).
Atlikti ištyrimą dėl fibromialgijos reikėtų, jei
pacientas nurodo išplitusį ar lokalų skausmą,
didelį nuovargį, padidėjusį jautrumą įvairiems
dirgikliams (garsui, šviesai, temperatūrai,
mechaniniams dirgikliams). Svarbu atkreipti
dėmesį į simptomų trukmę bei jau taikytą
gydymą ir jo efektyvumą. Diagnozuojant
fibromialgiją yra remiamasi American College
of Rheumatology (ACR) 2016 metais suformu-
luotais diagnostiniais kriterijais: išplitusio
skausmo indeksas (angl. Widespread pain index,
WPI) didesnis nei 7 ir simptomų sunkumų skalės
(angl. Symptom severity scale, SSS) balų
surinkta ≥5, arba jei WPI yra 4-6 ir SSS ≥9; taip
pat turi būti generalizuotas skausmas keturiuose
iš penkių kūno regionų (ašinis regionas –
nugaros, pilvo sritys, dešinysis ir kairysis
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
viršutiniai regionai, dešinysis ir kairysis
apatiniai regionai), o panašaus intensyvumo
simptomų trukmė ilgesnė nei 3 mėnesiai (20).
WPI yra vertinamas šiose srityse/„skausmi-
niuose taškuose“: petyje, klube (taip pat
spaudžiamas sėdmuo), žandikaulyje, viršutinėje
ir apatinėje nugaros srityse, viršutinėje ir
apatinėje rankos, kojos dalyje, krūtinėje, kakle ir
pilvo srityje, fibromialgijos diagnozės
formulavimui turi būti skausmingi bent 11 iš 18
taškų. Visus diagnostinius kriterijus atitinka tik
apie 25 % pacientų, likusiems fibromialgijos
diagnozė patvirtinama derinant kriterijus ir
gydytojo nuomonę (21). Fibromialgija sergančių
pacientų kraujo mėginių imunofenotipinė
analizė atskleidė, kad μ-opioidinis receptorius B
limfocituose galėtų būti specifinis fibromialgijos
biomarkeris. Taip pat yra rasti tam tikrų genų
polimorfizmai, kurie yra laikomi fibromialgijos
rizikos faktoriais – serotonino pernešėjo (5-
HTT), serotonino 2A (5-HT2A) receptoriaus,
katechol-o-metiltransferazės (COMT) ir dopam-
ino receptoriaus genų polimorfizmai. Kiti genai,
susiję su fibromialgija ir reguliuojantys nocicep-
tinius ir analgetinius neuronų kelius, yra
TAAR1, RGS4, CNR1 ir GRIA4, tačiau šie
radiniai yra prieštaringi. Fibromialgijai taip pat
yra būdingas C reaktyvaus baltymo koncentra-
cijos padidėjimas, saiki trombocitozė ir kiti
nespecifiniai uždegimo požymiai (3, 9, 11).
3.4. Gydymas
Paciento mokymas yra esminė fibromialgijos
gydymo dalis, apimanti simptomų pripažinimą,
paciento nuraminimą, simptomų kontrolę ir
funkcijos palaikymą, kartu pabrėžiamos
savistabos ir savikontrolės strategijos. Pacientai
turi būti mokomi nustatyti stresorius, dirgiklius
ir sutelkti dėmesį į tuos, kuriuos galima pašalinti.
Prieš skiriant farmakologinį gydymą, pirmenybė
teikiama kineziterapijai, psichologinėms
intervencijoms, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio
terapija, kurią taikant yra stebima geresnė
skausmo kontrolė, kognityvikos persitvarkymas
ir teisingesnis kūno atsakas į įvairius dirgiklius.
Tačiau nemedikamentiniai fibromialgijos
gydymo metodai nemažai daliai pacientų nėra
veiksmingi (5, 6).
Yra keletas įrodymais pagrįstų fibromialgijos
gydymo gairių, parengtų Amerikos skausmo
draugijos ir EULAR (European Alliance of
Associations for Rheumatology). Jose
rekomenduojami bendri farmakologiniai
gydymo būdai, apimantys keturias vaistų klases
– antiepilepsinius vaistus, triciklius antidepre-
santus, selektyvius serotonino reabsorbcijos
inhibitorius (SSRI) bei serotonino-noradrenalino
reabsorbcijos inhibitorius (SNRI). Kitos naudo-
jamos vaistų grupės – miorelaksantai, 5-HT3
receptorių antagonistai, dopaminerginiai
agonistai, antioksidantai (22). Iš triciklių
antidepresantų grupės lėtinio skausmo gydymui
dažniausiai naudojamas yra amitriptilinas,
daugelį metų tai buvo pirmo pasirinkimo
gydymas. Atliekant fibromialgijos simptomų
vertinimo klausimynus, stebėtas teigiamas
amitriptilino poveikis skausmo malšinimui,
miegui, gyvenimo kokybei. Iš serotonino-
noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI)
yra vartojamas duloksetinas, kurio vartojimas
veikia su fibromialgija asocijuotą skausmą bei
depresijos simptomus. Iš selektyvių serotoninio
reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) plačiau tyrinėti
buvo citalopramas, escitalopramas, fluoksetinas,
paroksetinas ir sertralinas (2, 11). Nepaisant
teorinės prielaidos, kad bendras noradrenalino ir
serotoninio reabsorbcijos slopinimas yra
veiksmingesnis už selektyvų serotonino
koncentracijos didinimą, šios grupės vaistų
vartojimas yra rekomenduojamas gairėse. Atlikti
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
tyrimai rodo, jog SSRI grupės vaistai malšina
skausmą, teigiamai veikia depresijos simptomus,
bendrą gyvenimo kokybę, tačiau nežymiai (5).
Taip pat naudojami antiepilepsiniai vaistai –
pregabalinas ir gabapentinas, kurie veikia
prisijungdami prie alfa-2-delta subvieneto,
esančio nuo įtampos priklausomuose kalcio
kanaluose CNS. Šie vaistai yra plačiai
naudojami lėtinio skausmo gydyme, o
pregabalino naudojimas fibromialgijos gydyme
yra rekomenduojamas gairėse. Atliktuose
tyrimuose įrodytas pregabalino efektyvumas
malšinant skausmą, taip pat gydant miego
sutrikimus. Vaistas yra pakankamai gerai
toleruojamas, gali būti naudojamas derinyje su
antidepresantais (22).
Pastaruoju metu gydymui pasirenkami ir
kanabinoidų preparatai. Kanabinoidų sistema
atlieka tokias funkcijas, kaip organizmo
„stabilizavimas“, skausmo, streso
moduliavimas, kas yra aktualu gydant
fibromialgiją. Be to, endokanabinoidų
neuromoduliacinė sistema dalyvauja daugelyje
fiziologinių procesų, pavyzdžiui, uždegimo ir
imuninio atpažinimo, endokrininiuose,
atminties, antinocicepcijos procesuose. Šios
sistemos nepakankamumas siejamas su
fibromialgija, tačiau kol kas nėra klinikinių
įrodymų, patvirtinančių šią hipotezę. Išskiriami
du receptoriai, CB1 ir CB2 (11). Ūmaus ir lėtinio
skausmo modeliuose nuskausminimo poveikis
siejamas su CB1 agonistais, kurie veikia
daugelyje skausmo perdavimo kelio vietų;
aktyvinami nugaros smegenų, periferiniai CB1
receptoriai, kurių kiekvienas nepriklausomai
mažina nocicepciją (2). Kanabidiolio (CBD)
produktai labiau veikia CB2 receptorius ir
pasižymi receptorių atvirkštiniu agonizmu,
kuris, manoma, gali prisidėti prie jo produktų
priešuždegiminių ir skausmą malšinančių
savybių. Iš sintetinių kanabinoidų,
fibromialgijos gydyme labiausiai tirtas yra
nabilonas, VAS (angl. Visual Analog Scale)
stebimas ženklus teigiamas efektas. Taip pat
nabilonas gerina miego kokybę, tačiau stebimi ir
pašaliniai reiškiniai, tokie kaip galvos svaigimas,
mieguistumas (7, 11).
Nors yra žinoma patogenezės hipotezė, jog
fibromialgija sergančių pacientų endogeninių
opioidų sistema yra aktyvesnė, mažesnis
receptorių prieinamumas, fibromialgijos
gydyme vis dar yra naudojami opioidiniai
analgetikai. Lyginant su kitais farmakologinio
gydymo būdais, opioidiniai analgetikai dažniau
sukelia nepageidaujamą poveikį, taip pat,
gydymas opioidais nėra pakankamai efektyvus
(2). Nepaisant to, opioidiniai analgetikai yra
skiriami 10-60 % fibromialgija sergančių
pacientų. Iš šios vaistų grupės, efektyviausias
fibromialgijos gydyme yra tramadolis, turintis ir
SNRI grupės vaistams būdingų savybių,
efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į VAS.
Tačiau, kaip ir kiti opiodiniai analgetikai,
tramadolis pasižymi dažnu šalutinio poveikio
(galvos skausmas, svaigimas, pykinimas,
nutraukimo simptomai) pasireiškimu, dėl to
turėtų būti skiriamas tik išbandžius kitas vaistų
grupes, tuo atveju, kai nė vienas gydymas
nebuvo efektyvus (11).
Simptomų kontrolei gali būti naudojami maisto
papildai, pavyzdžiui, vitaminas D ar magnis. Kai
kurie literatūroje pateikti moksliniai tyrimai
rodo, kad magnio vartojimas sergant
fibromialgija yra naudingas. Vis dėlto šis
teigiamas vaidmuo nėra pagrįstas, kadangi nė
vienas iš šių tyrimų nebuvo aklas atsitiktinių
imčių, placebu kontroliuojamas tyrimas, atliktas
su magniu kaip vienkartine fibromialgijos
gydymo intervencija (23).
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
Fibromialgijos gydymui taikomi ir eksperimen-
tiniai gydymo būdai, pavyzdžiui, neurostimu-
liacija – tiesioginė transkranijinė stimuliacija
(tDCS, angl. transcranial direct current
stimuliation) arba transkranijinė magnetinė
stimuliacija (TMS, angl. transcranial magnetic
stimulation) (24). Iš šių metodų labiau ištirta yra
transkranijinė magnetinė stimuliacija. Manoma,
kad TMS veikia fibromialgijos simptomus per
neuroplastinius ir funkcinius pokyčius tam
tikrose galvos smegenų srityse (5). Taikant TMS,
stebimas ilgalaikis analgetinis efektas, siejamas
su žievės inhibicijos stabilizavimu. Šį ryšį tarp
pagerėjusių intrakortikinio jaudrumo rodiklių ir
sumažėjusio skausmo gali lemti disfunkcinės
nusileidžiančios skausmo kontrolės sistemos
atsistatymas (24, 25).
4. Išvados
Kadangi fibromialgijai yra būdingas skausminis
sindromas, psichosomatinė simptomatika, ši liga
turi didelį poveikį pacientų gyvenimo kokybei.
Yra labai svarbu išklausyti pacientą, atsi-žvelgti
į jų patiriamą skausmą ir atsiminti, kad
fibromialgija yra tikra liga. Ankstyva
diagnostika ir individualizuotas gydymas,
įvairiapusė medicininė ir psichologinė pagalba
gali ženkliai pagerinti sergančių asmenų
gyvenimo kokybę, ligos eigą.
Literatūros šaltiniai
1. Araújo, Fernanda Mendonça, and Josimari
Melo DeSantana. ‘Physical Therapy Modalities
for Treating Fibromyalgia’. F1000Research 8
(29 November 2019): F1000 Faculty Rev-2030.
2. Sarzi-Puttini, Piercarlo, Valeria Giorgi,
Daniela Marotto, and Fabiola Atzeni.
‘Fibromyalgia: An Update on Clinical
Characteristics, Aetiopathogenesis and
Treatment’. Nature Reviews. Rheumatology 16,
no. 11 (November 2020): 645–60.
3. Siracusa, Rosalba, Rosanna Di Paola,
Salvatore Cuzzocrea, and Daniela Impellizzeri.
‘Fibromyalgia: Pathogenesis, Mechanisms,
Diagnosis and Treatment Options Update’.
International Journal of Molecular Sciences 22,
no. 8 (9 April 2021): 3891.
4. Mezhov, Veronica, Emma Guymer, and
Geoffrey Littlejohn. ‘Central Sensitivity and
Fibromyalgia’. Internal Medicine Journal 51,
no. 12 (December 2021): 1990–98.
5. Giorgi, Valeria, Laura Bazzichi, Alberto
Batticciotto, Greta Pellegrino, Manuela Di
Franco, Silvia Sirotti, Fabiola Atzeni, Alessandra
Alciati, Fausto Salaffi, and Piercarlo Sarzi
Puttini. ‘Fibromyalgia: One Year in Review
2023’. Clinical and Experimental Rheumatology
41, no. 6 (June 2023): 1205–13.
6. Chinn, Steven, William Caldwell, and Karina
Gritsenko. ‘Fibromyalgia Pathogenesis and
Treatment Options Update’. Current Pain and
Headache Reports 20, no. 4 (27 February 2016):
25.
7. Bair, Matthew J., and Erin E. Krebs.
‘Fibromyalgia’. Annals of Internal Medicine
172, no. 5 (3 March 2020): ITC33–48.
8. Rodriguez-Pintó, Ignasi, Nancy Agmon-
Levin, Amital Howard, and Yehuda Shoenfeld.
‘Fibromyalgia and Cytokines’. Immunology
Letters, ICI 2013, 161, no. 2 (1 October 2014):
200–203.
9. D’Agnelli, Simona, Lars Arendt-Nielsen,
Maria C. Gerra, Katia Zatorri, Lorenzo
Boggiani, Marco Baciarello, and Elena Bignami.
‘Fibromyalgia: Genetics and Epigenetics
Insights May Provide the Basis for the
Development of Diagnostic Biomarkers’.
Molecular Pain 15 (2019): 1744806918819944.
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
10. Coskun Benlidayi, Ilke. ‘Role of
Inflammation in the Pathogenesis and Treatment
of Fibromyalgia’. Rheumatology International
39, no. 5 (1 May 2019): 781–91.
11. Maffei, Massimo E. ‘Fibromyalgia: Recent
Advances in Diagnosis, Classification,
Pharmacotherapy and Alternative Remedies’.
International Journal of Molecular Sciences 21,
no. 21 (23 October 2020): 7877.
12. Wolfe, Frederick, Johannes J Rasker, Peter
ten Klooster, and Winfried Häuser. ‘Subjective
Cognitive Dysfunction in Patients With and
Without Fibromyalgia: Prevalence, Predictors,
Correlates, and Consequences’. Cureus 13, no.
12 (n.d.): e20351.
13. Kravitz, Howard M., and Robert S. Katz.
‘Fibrofog and Fibromyalgia: A Narrative
Review and Implications for Clinical Practice’.
Rheumatology International 35, no. 7 (July
2015): 1115–25.
14. Duarte, Juan Manuel, Catherine Crow, Ariel
Antik, Francisco Appiani, and Alejandro Caride.
‘Fibromyalgia and Dissociative Symptoms’.
CNS Spectrums 24, no. 6 (December 2019):
605–8.
15. Ibraheem, Weaam, Simon Mckenzie, Victory
Wilcox-Omubo, Mohamed Abdelaty, Sandra E
Saji, Rosemary Siby, Wafaa Alalyani, and Jihan
A Mostafa. ‘Pathophysiology and Clinical
Implications of Cognitive Dysfunction in
Fibromyalgia’. Cureus 13, no. 10 (n.d.): e19123.
16. Malkova, A. M., and Y. Shoenfeld.
‘Autoimmune Autonomic Nervous System
Imbalance and Conditions: Chronic Fatigue
Syndrome, Fibromyalgia, Silicone Breast
Implants, COVID and Post-COVID Syndrome,
Sick Building Syndrome, Post-Orthostatic
Tachycardia Syndrome, Autoimmune Diseases
and Autoimmune/Inflammatory Syndrome
Induced by Adjuvants’. Autoimmunity Reviews
22, no. 1 (January 2023): 103230.
17. Henao-Pérez, Marcela, Diana Carolina
López-Medina, Alejandra Arboleda, Sara
Bedoya Monsalve, and Julián Andrés Zea.
‘Patients With Fibromyalgia, Depression, and/or
Anxiety and Sex Differences’. American
Journal of Men’s Health 16, no. 4 (2022):
15579883221110351.
18. Häuser, Winfried, Piercarlo Sarzi-Puttini,
and Mary-Ann Fitzcharles. ‘Fibromyalgia
Syndrome: Under-, over- and Misdiagnosis’.
Clinical and Experimental Rheumatology 37
Suppl 116, no. 1 (2019): 90–97.
19. Gendelman, Omer, Howard Amital, Yael
Bar-On, Dana Ben-Ami Shor, Daniela Amital,
Shmuel Tiosano, Varda Shalev, Gabriel Chodick,
and Dahlia Weitzman. ‘Time to Diagnosis of
Fibromyalgia and Factors Associated with
Delayed Diagnosis in Primary Care’. Best
Practice & Research Clinical Rheumatology,
The forefront of autoimmunity, 32, no. 4 (1
August 2018): 489–99.
20. Berwick, Richard, Chris Barker, and Andreas
Goebel. ‘The Diagnosis of Fibromyalgia
Syndrome’. Clinical Medicine 22, no. 6
(November 2022): 570–74.
21. Winslow, Bradford T., Carmen Vandal, and
Laurel Dang. ‘Fibromyalgia: Diagnosis and
Management’. American Family Physician 107,
no. 2 (February 2023): 137–44.
22. Tzadok, Roie, and Jacob N. Ablin. ‘Current
and Emerging Pharmacotherapy for
Fibromyalgia’. Pain Research & Management
2020 (2020): 6541798.
23. Boulis, Michael, Mary Boulis, and Daniel
Clauw. ‘Magnesium and Fibromyalgia: A
Literature Review’. Journal of Primary Care &
Community Health 12 (14 August 2021):
21501327211038433.
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
24. Molero-Chamizo, Andrés, Michael A.
Nitsche, Rafael Tomás Andújar Barroso, José R.
Alameda Bailén, Jesús Carlos García
Palomeque, and Guadalupe Nathzidy Rivera-
Urbina. ‘Non-Invasive Electric and Magnetic
Brain Stimulation for the Treatment of
Fibromyalgia’. Biomedicines 11, no. 3 (20
March 2023): 954.
25. Ansari, Abdul Haque, Ajay Pal, Aditya
Ramamurthy, Maciej Kabat, Suman Jain, and
Suneel Kumar. ‘Fibromyalgia Pain and
Depression: An Update on the Role of Repetitive
Transcranial Magnetic Stimulation’. ACS
Chemical Neuroscience 12, no. 2 (20 January
2021): 256–70.
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
69