Injection nerve injuries in dentistry a literature review

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.11

Injection nerve injuries in dentistry: a literature review
Vytenis Papievis
1
, Žygimantas Petronis
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Odontology, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos, Department of Oral and Maxillofacial surgery,
Kaunas, Lithuania.
Abstract
Background and aim. Local pain relief, which is a simple, reliable and reasonably safe method, is widely used
in dental practice. Nevertheless, the inferior alveolar nerve and the lingual nerve are among the most commonly
injured nerves during dental procedures using local anesthesia. This review examines the factors, mechanisms and
complications, prevention and treatment of injection nerve injuries in dentistry.
Materials and methods. In order to examine the factors, mechanisms and complications, prevention and
treatment features of injection nerve injuries in dental practice, a search for scientific publications was conducted
in PubMed and ScienceDirect databases. Used keywords: dentistry, local anesthesia, anesthesia, nerve injury,
iatrogenic trauma, lingual nerve, inferior alveolar nerve. The selected publications were analyzed using descriptive
analysis.
Results. 31 scientific publications were selected for literature analysis. The determinants of injection nerve
injuries, symptoms, complications, diagnostic methods, treatment and prevention methods are discussed in the
publications.
Conclusions. There is no single specific mechanism of injection nerve injuries, but several mechanisms are
distinguished in the literature: direct nerve injury by needle, nerve injury caused by intraneural hematoma, nerve
injury caused by neurotoxicity of local anesthetics. The most common symptoms and complications of injection
nerve injuries are prolonged paresthesia, pain, and various functional disorders. The treatment of injection nerve
injuries is limited, so perhaps the most important aspect in the topic of injection nerve injuries is the prevention.
Keywords: anesthesia, nerve injuries, dentistry.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (5), p. 86-97, https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.11
86
Injekciniai nervų pažeidimai odontologijoje: literatūros apžvalga
Vytenis Papievis
1
, Žygimantas Petronis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Odontologijos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos, Burnos ir žandikaulių chirurgijos klinika, Kaunas,
Lietuva
Santrauka
Įvadas ir darbo tikslas. Odontologinėje praktikoje plačiai taikomas vietinis skausmo malšinimas, kuris yra
nesudėtingas, patikimas ir pakankamai saugus metodas. Nepaisant to, apatinis alveolinis nervas ir liežuvinis
nervas yra vieni dažniausiai pažeidžiamų nervų, kai atliekamos odontologinės procedūros naudojant vietinę
nejautrą. Šioje apžvalgoje nagrinėjami odontologijoje pasitaikantys injekcinių nervų pažeidimų veiksniai,
mechanizmai ir komplikacijos, prevencijos bei gydymo ypatumai.
Medžiaga ir metodai. Siekiant nagrinėti odontologinėje praktikoje pasitaikančių injekcinių nervų pažeidimų
veiksnius, mechanizmus ir komplikacijas, prevencijos bei gydymo ypatumus, buvo vykdoma mokslinių
publikacijų paieška PubMed ir „ScienceDirect“ duomenų bazėse. Naudoti raktažodžiai: dentistry, local
anesthesia, anesthesia, nerve injury, iatrogenic trauma, lingual nerve, inferior alveolar nerve. Atrinktos
publikacijos nagrinėtos taikant aprašomąją analizę.
Rezultatai. Literatūros analizei atrinkta 31 mokslinė publikacija. Publikacijose aptariami injekcines nervų
pažeidimus lemiantys veiksniai, simptomai, komplikacijos, diagnostikos metodai, gydymo ir prevencijos būdai.
Išvados. Vieno konkretaus injekcinių nervų pažaidų mechanizmo nėra, tačiau literatūroje išskiriami keli
mechanizmai: tiesioginė nervo pažaida adata, intraneurinės hematomos sukelta nervo pažaida, vietinių anestetikų
neurotoksiškumo sukelta nervo pažaida. Dažniausiai pasitaikantys injekcinių nervų pažaidų simptomai ir
komplikacijos yra užsitęsusi parestezija, skausmai, įvairių funkcijų sutrikimai. Injekcinių nervų pažaidų gydymas
yra ribotas, todėl bene svarbiausias aspektas injekcinių nervų pažeidimų temoje yra jų prevencija.
Raktažodžiai: anestezija, nervų pažeidimai, odontologija.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
87
1. Įvadas
Atliekant odontologines procedūras svarbu, jog
pacientas nejaustų diskomforto, o ypač skausmo,
todėl odontologinėje praktikoje plačiai taikomas
vietinis skausmo malšinimas, kuris yra
nesudėtingas, patikimas ir pakankamai saugus
metodas, nes vietinio anestetiko injekcijos sukeltų
nervų pažeidimų nutinka retai [1, 2]. Tokie nervų
pažeidimai, susijusios su injekcinėmis
procedūromis, pasireiškia neurosensoriniais
sutrikimais, tokiais kaip užsitęsusi parestezija,
hipoestezija, dizestezija, alodinija [3, 4].
Nors nėra žinomos tikslios tokių traumų statistikos,
tačiau pastebėta, jog apatinis alveolinis nervas (n.
alveolaris inferior) ir liežuvinis nervas (n. lingualis)
yra vieni dažniausiai pažeidžiamų nervų, kai
atliekamos odontologinės procedūros naudojant
vietinę nejautrą. Pasak įvairių autorių, ilgalaikiai
apatinio alveolinio nervo injekciniai pažeidimai
nutinka nuo 1 25 000 atvejų iki 1 800 000 atvejų
[5, 6], tačiau didesnė rizika yra sužeisti liežuvinį
nervą [2]. Naudojami anestetikai taip pat prisideda
prie trauminio poveikio nervams. Tyrimų
duomenimis, apatinio alveolinio nervo injekciniai
pažeidimai nutinka 1 440 000 atvejų naudojant
artikainą, o tai yra 20-21 kardažniau nei naudojant
lidokainą [6]. Kitos studijos parodė, kad lidokainas
su liekančiais nervų pažeidimais yra siejamas 25 %
visų atvejų, o artikainas – 33 % atvejų. Tačiau nervų
blokados gali sukelti išliekančius nervų pažeidimus
nepriklausomai nuo naudojamo vietinio
anestetiko [7]. Haasas ir kt. [8] pastebėjo, jog
daugelį atvejų injekcinių traumų padariniai
išnykdavo per 2-8 savaites po injekcijos. Tačiau T.
Renton [6] teigė, jog spontaninė liežuvinio nervo
regeneracija net ir po 6 mėnes gali būti prasta.
Šiam veiksniui įvertinti esamoje literatūroje trūksta
ilgalaikių studijų.
Konkretaus vieno injekcinių ner pažeidimų
mechanizmo nėra, egzistuoja keletas teorijų.
Pogrelis ir bendraautoriai [9] pasiūlė tris
mechanizmus: tiesioginė nervo pažaida adata,
intraneuralinės hematomos sukelta nervo pažaida,
vietinių anestetikų neurotoksiškumo sukelta nervo
pažaida.
Gydytojui odontologui yra svarbu žinoti injekcinių
nervų pažeidimų prevencines priemones, metodus,
o, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms,
pastebėti ir įvertinti nervo traumą, atitinkamai
pasirūpinti pacientu, informuoti apie tokios
situacijos pasekmes ir prognozes. Šioje apžvalgoje
nagrinėjami odontologijoje pasitaikantys injekcinių
nervų pažeidimų veiksniai, mechanizmai ir
komplikacijos, prevencijos bei gydymo ypatumai.
2. Medžiaga ir metodai
Literatūros apžvalgai atlikti buvo vykdoma
mokslinių publikacijų paieška „PubMed ir
„ScienceDirect“ duomenų bazėse. Paieška vykdyta
naudojant raktažodžius: dentistry, local anesthesia,
anesthesia, nerve injury, iatrogenic trauma, lingual
nerve, inferior alveolar nerve ir kiti. Naudoti viso
teksto straipsniai anglų kalba. Atrinktos publikacijos
nagrinėtos taikant aprašomąją analizę.
3. Rezultatai
3.1. Svarbiausių veido ir žandikaulių srities
nervų anatomijos ir topografijos elementai
ir jų įtaka injekciniams pažeidimams
3.1.1. Esminiai nervų anatomijos aspektai
Kiekvienas periferinis nervas yra sudarytas
nervinių skaidulų, tai yra, nervinių ląstelių ataugų,
kurios būna apdengtos puriu jungiamuoju audiniu,
glijos dangalais arba endoneuriumu. Tokie skaidulų
pluoštai yra apsupti jungiamojo audinio dangalais
arba perineuriumu, kuris sudarytas kolageno
skaidulų, čia eina smulkios nervo kraujagyslės,
kapiliariai, limfagyslės. Šie nerviniai pluošteliai
savo skaičiumi, dydžiu ir struktūra kiekviename
nerve ar jo dalyje yra labai skirtingi. Visus nervinius
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
88
pluoštelius apjuosia jungiamojo audinio dangalas
vadinamas epineuriumu. Visi minėti dangalai atlieka
palaikymo ir apsaugos funkcijas, tačiau, jeigu
kažkurio vieno sluoksnio vientisumas yra
suardomas, sutrinka nervinio impulso sklidimas ir su
juo susijusi sensorika ar motorika [10]. Svarbu
suprasti, kad anestetikų injekcijos gali pažeisti
minėtus sluoksnius ir taip paveikti
mechanorecepciją, termorecepciją ir noci-
cepciją [10].
3.1.2. Esminiai trišakio nervo anatomijos ir
topografijos aspektai
Trišakis nervas (n. trigeminus) yra penktoji galvinių
nervų pora. Tai mišrus nervas, bet didžiąją nervo
dalį sudaro juntamosios skaidulos. Pastarosios
inervuoja veido, viršugalvio priekinės dalies odą ir
poodį, galvos smegenų kietąjį dangalą, akių junginę
ir vokus, susijusias kraujagysles. Taip pat
inervuojami viršutinis ir apatinis žandikauliai,
dantenos, dantų pulpos, burnos ir nosies gleivinė.
Trišakį nervą taip pat sudaro judinamosios
skaidulos. Jos inervuoja kai kuriuos galvos raumenis
ir kramtomuosius raumenis [11].
Trišakis nervas savo sudėtyje turi trišakį mazgą
(ganglion trigeminale). Jis yra kaukolės ertmės
vidinio pamato vidurinėje kaukolės duobėje (fossa
crani media), smilkinkaulio uolinės dalies priekinio
paviršiaus viršūnės trišakiame įspaude, ertmėje tarp
smegenų kietojo dangalo lapelių. Nuo mazgo
atsišakoja trys stambūs nervai arba trišakio nervo
šakos. Pirmoji šaka yra akinis nervas (n.
ophthalmicus), einantis akytojo ančio siena ir pro
viršutinį akiduobės plyšį nueinantis į akiduobę.
Antroji šaka yra viršutinis žando arba viršutinio
žandikaulio nervas (n. maxillaris), einantis akytojo
ančio siena žemyn ir į priekį, pro apskritąją angą
(foramen rotundum) patenkantis į sparninę gomurio
duobę (fossa pterygopalatina). Trečioji šaka yra
apatinis žando arba apatinio žandikaulio nervas (n.
mandibularis), einantis žemyn, pro ovaliąją angą
patenkantis į orinio kaukolės pamato vidurinę dalį.
Kalbėdami apie odontologinėje praktikoje taikomą
vietinę nejautrą ir pasitaikančias injekcines traumas,
didžiausią dėmesį skirsime antrajai ir trečiajai
trišakio nervo šakoms, nes burnos ertmės audiniai,
kramtymo aparatas pagrinde inervuojamas
viršutinio žandikaulio nervo ir apatinio žandikaulio
nervo, kurie yra atitinkamai antroji ir trečioji trišakio
nervo šakos. Šių šakų nejautra gali būti atlikta tiek
intraoraliai, tiek ekstraoeraliai. Dažniausiai
ekstraoralinės nuskausminimo technikos yra
sudėtingesnės ir skausmingesnės negu intraoralinių
nuskausminimo technikų atitikmenys, tačiau
pastarosios yra dažniau naudojamos, todėl
neišvengiamai registruojama daugiau injekcinių
nervų pažeidimų atvejų nuskausminant intraoraliai,
tačiau bet kuris atliekamas nervo blokavimas turi
rizikos tapti sisteminės ar lokalios komplikacijos,
diskomforto ar baimių priežastimi [11]. Sensoriniai
nervai yra labai jautrūs fiziniams, radiaciniams,
cheminiams, terminiams veiksniams, emijai ir,
nepaisant nervų pajėgumo gyti, yra didelė tikimybė
atsirasti potrauminei sensorinei neuropatijai [4].
3.1.3. Esminiai viršutinio žandikaulio nervo
anatomijos ir topografijos aspektai
Viršutinio žandikaulio nervo ilgis sparninėje
gomurio duobėje būna įvairus ir priklauso nuo
žmogaus kaukolės formos. Stojčevas su
bendraautoriais [12] išmatavo 159 sparninių
gomurio duobių parametrus ir nustatė, jog skirtingų
sparninių gomurio duobių tūriai svyruoja nuo 0,1 iki
1 cm
3
, plotis nuo 1 iki 9 mm, o gylis nuo 6 iki 22
mm. Taip pat jau seniai pastebėta, kad pailgą galvą
turinčių žmonių viršutinio žandikaulio nervas
duobėje būna 1 cm giliau negu žmonių, turinčių
apskrigalvą [13]. Šie duomenys svarbūs klinikiniu
požiūriu, nes tai padeda tiksliau atlikti laidinę šio
nervo nejautrą ir išvengti jatrogeninių traumų. Kitos
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
89
šio nervo atšakos mokslinėje literatūroje,
nagrinėjančioje injekcinius nervų pažeidimus,
neminimos.
3.1.4. Esminiai apatinio žandikaulio nervo
anatomijos ir topografijos aspektai
Apatinio žandikaulio nervas yra storiausias visų
trijų trišakio nervo šakų. Nervas eina pro
posmilkininę duobę (fossa infratemporalis),
maždaug 4 cm gylyje nuo veido odos paviršiaus ties
kramsliu ir skyla į du kamienus. Nuo priekinio
kamieno prasideda skruostinis nervas (n. buccalis).
Šio nervo atsišakojimo nuo apatinio žandikaulio
nervo vieta būna įvairi, gali atsišakoti tiek ties
ovaliąja anga, tiek žemiau nuo jos, beje skruostinis
nervas gali turėti papildomų jungčių su apatiniu
alveoliniu nervu (n. alveolaris inferior), todėl
atliekant nejautrą įprastinėse vietose, kartais
nepasiseka sukelti nejautrą [13, 14]. Nuo
užpakalinio kamieno prasideda ausinis smilkinio
nervas (n. auriculotemporalis), liežuvinis (n.
lingualis) ir jau minėtas apatinis alveolinis nervas.
Mokslinėje literatūroje, nagrinėjančioje injekcines
nervų pažaidas, dažniausiai minimi liežuvinis ir
apatinis alveolinis nervai. Liežuvinis nervas
atsišakoja visai prie pat ovaliosios angos, o jo
skaidulos inervuoja priekinius du trečdalius
liežuvio, burnos dugno gleivinę, apatinius kaplius ir
pirmąjį krūminį dantį. Labai svarbu paminėti, jog šį
nervą sudaro vienas ar keli nervinių skaidulų
pluoštai, dėl tos priežasties nervą supa vienas
jungiamojo audinio dangalas ar keli dangalai, todėl
jis lengviau pažeidžiamas tiek mechaniškai, tiek
chemiškai, atliekant injekcijas [6]. Moksliniai
tyrimai rodo, jog liežuvinis nervas yra du kartus
dažniau pažeidžiamas negu apatinis alveolinis
nervas atliekant laidinę nejautrą apatiniame
žandikaulyje [7]. Apatinis alveolinis nervas eina
palei apatinio žandikaulio šakos vidinį paviršių, jis
yra storesnis liežuvinį nervą. Šis nervas pro
apatinio žandikaulio angą patenka į žandikaulio
kanalą (canalis mandibulae) ir jame eina pagal
apatinių dantų šaknų viršūnes kaip smulkių
susipynus nervinių pluoštelių nervinis rezginys
(plexus dentalis inferior). Prieš įeidamas į angą,
apatinis alveolinis nervas tęsiasi apatinio
žandikaulio šakos vidinio paviršiaus kaulinėje
dauboje, kuri yra pripildyta nedideliu kiekiu purios
riebalinės medžiagos, o tai palankios sąlygos veikti
anestetikams [15]. Apatinis alveolinis nervas prie
smakro angos (foramen mentale) skyla į kandinį
nervą (n. incisivus) ir smakro nervą (n. mentalis).
Kandinis nervas inervuoja iltį ir apatinius kandžius
bei šiuos dantis apsupančias dantenas, apydantį bei
žandikaulį. Smakro nervas eina į smakro poodinį
sluoksnį, suskyla į keletą smulkių šakų, inervuoja
smakro, apatinės lūpos odą ir gleivinę [15].
3.2. Dažniausiai pasitaikančios injekciniai nervų
pažeidimai, mechanizmai ir
komplikacijos
3.2.1. Bendrieji injekcinių nervų pažeidimų
simptomai
Neurosensorinių sutrikimų simptomai gali būti
alodinija normaliai skausmo nesukeliančių šalčio
ar karščio stimulų sukeltas skausmas, hiperpatija
užsitęsiantis ar išplitęs atsakas į bet kokį skausmingą
stimulą, net kai stimulas pašalinamas, hiperalgezija
sustiprėjęs atsakas į skausmingą stimulą, taip pat,
papildomi klinikiniai simptomai gali būti
besitęsiantys, spontaniški arba sužadinti nemalonūs
pojūčiai parestezija ar distezija, dilgčiojimas,
skruzdėlių bėgiojimas, deginimo jausmas [3, 4].
Pacientas gali sstis tam tikros srities nejautra,
dažnai apibūdinama kaip apmirimas“. Gydytojas
odontologas turėtų atskirti tai, jog tokia sensorinė
neuropatija kaip parestezija yra klinikinis
simptomas, o ne diagnozė. Potrauminis neuropatinis
skausmas (angl. posttraumatic neuropatic pain
PTNP) yra laikytinas neurologine diagnoze [4].
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
90
3.2.2. Injekcinių nervų pažeidimų
mechanizmai
Vietinė anestezija yra antra pagal dažnumą nervų
pažeidimo priežastis (pirmoje vietoje yra trečiųjų
krūminių dantų šalinimo komplikacijos), o
mechanizmas gali būti įvairus fizinis (tiesioginis
pažeidimas adata, dūrio sukelta
epineurinė/perineurinė hemoragija) ar cheminis
(injekuoto vietinio anestetiko neurotoksinis
poveikis) [9]. Tyrimai rodo, jog kai kurie didelės
koncentracijos vietiniai anestetikai, pavyzdžiui 4%
artikainas, yra susiję su apatinio alveolinio nervo
neuropatijomis [16]. Sukelta perineurinė, epineurinė
ar intraneurinė trauma lemia kraujavimą, uždegimą,
randėjimą, kas lemia ner demielinizaciją. Kai
kurie autoriai teigia, jog atliekant nuskausminimą ir
su adata atsimušus į kaulą, prieš suleidžiant
anestetiką, adatos galiukas deformuojamas taip, jog
jis pažeidžia nervą [17]. Tačiau toks teiginys
neatsiejamas nuo fakto, jog nervai sudaryti iš vieno
nervinių skaidulų pluošto yra lengviau pažeidžiami
negu multipluoštiniai, pavyzdžiui, liežuvinis nervas
esmės fiziškai pažeidžiamas lengviau negu
apatinis alveolinis nervas. Vieno injekcinių nervų
pažeidimų mechanizmo nėra, egzistuoja keletas
teorijų. Pogrelis su bendraautoriais pasiūlė tris
mechanizmus: tiesioginė nervo pažaida adata,
intraneurinės hematomos sukelta nervo pažaida,
vietinių anestetikų neurotoksiškumo sukelta nervo
pažaida [9].
3.2.2.1. Tiesioginė nervo pažaida adata
Tai viena seniausių teorijų, teigianti, kad nervas
pažeidžiamas dėl fizinio kontakto su injekcine adata.
Kaip ir minėta anksčiau, adatos galiukas gali
deformuotis atsimušus į kaulą. Viename tyrime
nustatyta, kad 78 % ilgų adatų, naudotų įprastinei
apatinio žandikaulio nejautrai sukelti, galiukai po
procedūros buvo nelygūs, nepaisant nuožulnios
adatos dalies pozicionavimo dūrio metu [18]. Tokie
deformuoti adatų galiukai, ištraukiant adatą iš dūrio
vietos, gali pažeisti nervo dangalus (perineuriumą,
endoneuriumą) ir sukelti nervinių skaidulų
pažeidimus. Seddono ner pažeidimų
klasifikacijoje tokia adata sukelta trauma
kategorizuojama kaip aksonotmezė, tai reiškia, kad
aksonai yra pažeisti, tačiau dauguma dengiančių
jungiamųjų audinių, sudarančių endoneuriumą,
perineuriumą ir epineuriumą, vis dar dalies arba
visiškai nepažeisti, o dėl endoneurinių vamzdelių
gali vykti tokių nervų regeneracija [10, 19].
Yra žinoma, kad didžiausios adatos, naudojamos
odontologijoje, skersmuo yra 0,45 mm. Vieno
tyrimo metu nustatyta, jog liežuvinio nervo
skersmuo yra 1,53-3,98 mm, o apatinio alveolinio
nervo skersmuo 1,77-3,89 mm [20], todėl net ir su
didžiausio diametro adata neįmanoma pažeisti visų
nervinių skaidulų ir visiškai suardyti jungiamojo
audinio vientisumo bei sukelti traumą, kuri pagal
Seddono klasifikaciją būtų suprantama kaip
neurotmezė [10, 19].
3.2.2.2. Intraneurinės hematomos sukelta nervo
pažaida
Kaip buvo minėta, tarp nervinių skaidulų pluošyra
nervo kraujagyslių. Yra manoma, jog injekcine
adata gali pažeisti šias intraneurines kraujagysles ir
taip sukelti intraneuralinį kraujavimą [21].
Kraujavimas epineurinių kraujagyslių sukelia
epineuritą, dėl uždegimo spaudžiamos nervinės
skaidulos standžiojo audinio ribose ir taip
sukeliamas vietinis neurotoksiškumas, o forminiai
kraujo elementai lemia fibrozę ir randėjimą, taip
lėtindami arba stabdydami natūralų nervo
gijimą [10].
3.2.2.3. Vietinių anestetikų neurotoksiškumo
sukelta nervo pažaida
Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog vietiniai
anestetikai gali sukelti cheminį nervo pažeidimą,
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
91
jeigu medžiaga yra suleidžiama tarp nervo dangalų
ar patenka ten, kai adata yra traukiama dūrio
vietos [10, 22]. In vitro tyrimai parodė, kad visi
vietiniai anestetikai turi neurotoksinį poveikį, net jei
skirtingų vietinių anestetikų neurotoksiškumas gali
skirtis. Buvo įrodyta, kad vietinio anestetiko
neurotoksiškumo laipsnis priklauso nuo
koncentracijos arba suleisto kiekio [23].
Nepageidaujamų trauminių efektų taip pat daugėja ir
esant ilgesnei anestetiko buvimo prie nervo
trukmei [24]. Vietiniai anestetikai savo sudėtyje
neretai turi medžiagų pasižyminčių
vazokonstrikcinėmis savybėmis, pavyzdžiui,
adrenalino. Jis naudojamas tam, jog būtų sutrauktos
kraujagyslės ir prailgintas nejautros laikas, tačiau tai
ilgina anestetiko ekspozicijos laiką nervams,
sumažina nervų aprūpinimą krauju ir taip didina
išemijos riziką [25]. l išemijos vyksta nervinių
ląstelių apoptozė. Tyrimų duomenimis apatinio
alveolinio nervo injekciniai pažeidimai nutinka 1
440000 atvejų naudojant artikainą, o tai yra 20-21
kartą dažniau nei naudojant lidokainą [6]. Kitos
studijos parodė, kad lidokainas su išliekančiais
nervų pažeidimais yra siejamas 25 % visų atvejų, o
artikainas 33 % atvejų, tačiau nervų blokados gali
sukelti liekančius nervų pažeidimus
nepriklausomai nuo naudojamo vietinio anestetiko
[7]. Dar vieni tyrimai rodo, kad 4 % artikaino ir 4 %
prilokaino naudojimas odontologijoje sukelia
daugiau sužalojinei 2 % lidokaino nadojimas [2].
Tame pačiame darbe gydytojai odontologai
raginami atsižvelgti į gautus rezultatus prieš
renkantis 4 % vietinius anestetikus apatinio
žandikaulio nejautrai sukelti. Kai kurių tyrimų metu
anestetikai prilokainas ir artikainas sukėlė daugiau
sužalojimų per vieną naudojimą nei lidokainas. Abu
šie anestetikai naudojami didesnėmis
koncentracijomis, todėl po metabolizmo susidaro
didesnis toksinių metabolitų kiekis, tačiau
didesnėmis koncentracijomis naudojamas
lidokainas taip pat sukelia neurotoksinius
pažeidimus [26].
3.3. Apatinio alveolinio nervo injekcinės
pažaidos ir komplikacijos
Injekcinės apatinio alveolinio nervo pažaidos
įvyksta anksčiau aptartais mechanizmais. Pasak
įvairių autorių, ilgalaikiai apatinio alveolinio nervo
injekciniai pažeidimai nutinka nuo 1 25 000 atvejų
iki 1 800 000 atvejų [5, 6], nors tikroji statistika
nėra žinoma. Pogrelis ir kiti tyrimo metu nustatė,
kad apatinį alveolinį nervą toje vietoje, kur
atliekama laidinė apatinio žandikaulio nejautra,
sudaro nuo trijų iki keturiolikos nervinių skaidulų
pluoštų, todėl buvo padaryta išvada, jog šis nervas
dėl savo struktūros rečiau visiškai pažeidžiamas
atliekant laidinę apatinio žandikaulio nejautrą [17].
Paradoksalu, tačiau, atliekant laidinę apatinio
alveolinio nervo nejautrą, 70 % injekcinių
pažeidimų atvejų yra pažeidžiamas liežuvinis
nervas [17]. Kai įvyksta apatinio alveolinio nervo
injekcinė pažaida, dauguma pacientų visiškai
pasveiksta, tačiau apskaičiuota, kad apie 85 %
pacientų visiškai pasveiks per 8-10 savaičių, dar 5 %
pasveiks per ilgesnį laiką, o 10 % bus sužaloti visam
laikui [5]. Pakitęs pojūtis dėl apatinio alveolinio
nervo pažeidimo gali būti lokalizuotas
ipsilateralinėje (esančioje toje pačioje pusėje kaip ir
nervas) apatinėje lūpoje, dantenose, smakro ir dantų
srityje [27]. Pavyzdžiui, apatinio alveolinio nervo
parestezija po apatinio trečiojo krūminio danties
šalinimo skundžiasi 0,35-8,4 % pacientų, o
neurologinių simptomų trukmė svyruoja nuo kelių
dienų ar savaičių iki keletos mėnesių [28].
3.4. Liežuvinio nervo injekcinės pažaidos ir
komplikacijos
Injekcinės apatinio alveolinio nervo pažaidos
įvyksta anksčiau aptartais mechanizmais. Atliekant
apatinio žandikaulio laidinę nejautrą, liežuvinis
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
92
nervas yra pažeidžiamas dažniau negu apatinis
alveolinis nervas [16]. Tai paaiškina Pogrelis ir kiti
savo atliktu tyrimu, kurio metu nustatė, jog liežuvinį
nervą toje vietoje, kur atliekama laidinė apatinio
žandikaulio nejautra, sudaro nuo vieno iki aštuonių
nervinių skaidulų pluoštų, todėl buvo daryta išvada,
jog liežuvinis nervas dėl savo struktūros yra labiau
pažeidžiamas [17]. Dėl liežuvinio nervo pažeidimo
gali atsirasti vienpusis dviejų trečdalių liežuvio ir
apatinio žandikaulio dantenų jutimo sutrikimas.
Liežuvinio nervo pažeidimas taip pat gali sukelti
skonio suvokimo praradimą bei pasikeitusį skonio
suvokimą, pakitusį seilėtekį ar net sutrikdyti kalbos
funkciją [29].
3.5. Injekcinių nervų pažeidimų prevencija
Atliekant viršutinio žandikaulio nervo nejautrą
klinikiniu požiūriu svarbu žinoti, jog yra sąryšis tarp
paciento galvos parametrų, formos ir sparninės
gomurio duobės parametrų , nes tai padeda tiksliau
atlikti laidinę šio nervo nejautrą ir vengti
jatrogeninių traumų. Pavyzdžiui, jau minėta
anksčiau, kad pailgą galvą turinčių žmonių
viršutinio žandikaulio nervas duobėje būna 1 cm
giliau negu žmonių, turinčių apskritą galvą [13].
Klinikinėje praktikoje laikoma, jog saugu naudoti
mažesnės koncentracijos trumpai veikiančius
vietinius anestetikus (pvz., lidokainą 1-2 % ir
mepivakainą 1,5 %) kartu su 1:200 0001:100 000
adrenalinu [22]. Odontologai, atlikdami praktiką,
turėtų imtis šių atsargumo priemonių: pirmenybę
teikti infiltracinei injekcinei nejautrai, o ne apatinio
žandikaulio laidinei nejautrai, vengti kelių laidinių
nejautrų atlikimo ir didelės koncentracijos vietinių
anestetikų naudojimo, galiausiai, atliekant apatinio
žandikaulio laidinę nejautrą, jei įmanoma, reikia
naudoti 2 % lidokainą (vietoj artikaino/prilo-
kaino) [2]. Atliekant apatinio žandikaulio nervo
blokadą, yra rekomenduojama atlikti aspiraciją ir
lėtą injekciją, tai turėtų sumažinti galimą nervų
pažeidimą, taip pat reikėtų nutraukti injekciją ir
pakeisti adatos padėtį, jei pacientas pajaučia
„elektros smūgį“ [17].
3.6. Injekcinių nervų pažeidimų gydymas
Pacientų su potraumine sensorine neuropatija
gydymas yra sudėtingas, nėra vaistinių gydymo
būdų, todėl š pažeidimų prevencija yra
svarbiausias dalykas [4]. Kartais reikia laiko, jog
galėtume įvertinti, ar nervo pažeidimas yra
trumpalaikė ar ilgalaikė/nuolatinė komplikacija.
Renton akcentuoja sėdėjimo ir laukimo“ (angl. sit
and wait) strategiją, jos metu svarbu nuraminti ir
informuoti pacientą [6].
Bėgant laikui buvo sugalvota ir pritaikyta įvairių
diagnostinių metodų ir gydymo strategijų, kurios
padeda atsitikus apatinio alveolinio nervo
pažeidimams. Dėl anestetiko poveikio ir subjektyvių
diagnostinių metodų, kurie remiasi paciento
jutimais, nervų pažeidimo negalime diagnozuoti kol
veikia anestetikas. Ilana Shavit ir Gintaras
Juodžbalys [30] sisteminėje apžvalgoje nagrinėjo
apatinio alveolinio nervo pažeidimų ankstyvos
diagnozės ir gydymo svarbą, bei pastebėjo, kad
kritinis tokių traumų diagnozės laikas yra 36
valandos. Tame pačiame moksliniame darbe
aprašomi diagnostiniai metodai, pavyzdžiui, 2009
metais Renton ir Khawaja apatinio alveolinio nervo
neurosensorinę funkciją vertino pirmiausiai
žymėdami neuropatinius plotus ektraoraliai ir
intraoraliai, jie rėmėsi subjektyvia paciento reakcija
į įvairaus pobūdžio dirgiklius, Kubilius ir
bendraautoriai minėto nervo pažeidimo laipsnį
vertino naudodami sensografinį metodą ir nustatė
skausmo slenkstį. Čia pastebėta, jog dažniausiai
daugelis gydytojų apatinio alveolinio nervo
pažeidimams diagnozuoti, lokalizuoti renkasi
subjektyvius tyrimo metodus. Yra standartizuoti
neurosensorikos funkcijoms nustatyti skirti testai
lytėjimo sužadinti stimulai naudojant švelnų
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
93
prisilietimą, smeigtuko sudūrimą, prašoma atskirti
aštraus nuo buko daikto prisilietimą, naudojamas
šilto, šalto objekto prisilietimas, lokalizuojama
taškinio prisilietimo vieta, prašoma atskirti du
atskirus taškinius prisilietimus, naudojami
teptukai [31]. Kartais dėl nervų pažeidimo sutrinka
skonio pojūtis, todėl testuojami sūraus, saldaus,
rūgštaus ar kartaus skonių suvokimas [16]. Milleris
Smithas [10] siūlo, kad vertinimai turėtų būti tęsiami
kas 2 savaites 2 nesius, po to kas 6 savaites 6
mėnesius, kas 6 mėnesius 2 metus ir kasmet neribotą
laiką, jei neįvyksta visiško pasveikimo.
Pažeisto nervo proksimalinis segmentas turi
galimybę neurotizuotis, jo augimas gali siekti net 1-
2 mm per dieną, taip uždaromas tarpas, atsiradęs dėl
pažeidimo, o išlikusios gyvos Švano ląstelės ir tušti
endoneuriniai vamzdeliai nukreipia nervų
regeneraciją ir aprūpina nervą reikiamomis
medžiagomis [10]. Visada reikia turėti omenyje, kad
bendra prognozė yra gera ir dauguma atve
palaipsniui nervas atsistato per pirmąsias kelias
savaites. Tačiau kuo ilgiau simptomai išlieka, tuo
mažesnis atsigavimo greitis, tai patvirtina 2020 metų
studijos, atliktos Suhaymo ir Miloro [32]. Zuniga su
bendraautoriais [33] siūlo vietinės nejautros
sukeltiemss nervų pažeidimams taikyti terapinius
nechirurginius metodus. Šiuos metodus aprašo
Bruna Lopes et al. [34]. Savo straipsnyje autoriai
išskyrė šiuos nechirurginius periferin nervų
pažaidų gydymo metodus: mankštinimasis, elektrinė
stimuliacija, magnetinė stimuliacija, mažo
intensyvumo ultragarsas, fototerapija,
fotobiomoduliacija, augimo faktorių naudojimas,
mezenchiminių kamieninų ląstelių naudojimas,
sekretomo naudojimas, genų terapija,
farmakologinis gydymas, mitybos terapija.
Mankštinimasis skatina aksonų augimą ir
fenotipinius pokyčius periferinėje nervo
architektūroje, didina augimo faktorių, kurie
stimuliuoja periferinių nervų regeneraciją, kiekį,
skatina sinapsių pašalinimą, lemia neurotropinių
faktorių išskyrimą, kas slopina neuropatinį skaus
dėl endogeninių opioidų išsiskyrimo, mažina
glikoproteinų, aksonų augimo inhibitorių, lygį.
Elektrinė stimuliacija žemais dažniais skatina
nervų regeneraciją, o kombinacijoje su fiziniu
aktyvumu ar steroidais lemia dar spartes nervų
regeneraciją. Svarbu teisingai pasirinkti procedūros
trukmę ir elektrinių dažnių diapazoną, nes didelį
dažniai gali pabloginti ir paskatinti raumenų atrofiją.
Magnetinė stimuliacija aktyvuoja periferinių nervų
regeneraciją, didindama regeneruotų aksonų skaičių
ir diametrą, mažina citokiaktyvumą, didina nervų
augimo faktorių aktyvumą. Mažo intensyvumo
ultragarsas dėl mechaninio ir terminio efektų,
skatina nervų regeneraciją, stimuliuoja kraujo
cirkuliaciją, audinių mitybą, ląstelių metabolizmą,
skatina smege kilmės neurotrofinio faktoriaus
(angl. brain derived neurotrophic factor BDNF)
išskyrimą. Fototerapija, naudojant mažo galingumo
radiaciją, skatina aksonų regeneraciją, lėtina
degeneracinius procesus, stimuliuoja mielinizaciją.
Fotobiomoduliacijos metu infraraudonųjų spindulių
lazeriai ląstelėse aktyvuoja fotochemines reakcijas,
dėl kur padidėja DNR ir RNR sintezė, vyksta
baltymų sintezė ir ląstelių proliferacija vyksta
nervinių ląstelių regeneracija. Svarbu paminėti, jog
nėra standartizuotų fotobiomoduliacijos gydymo
parametrų. Augimo faktorių, kurie išsiskiria
natūraliai ir skatina nervų regeneraciją, dirbtinis
kiekio didinimas yra sudėtingas dėl mažų ir itin
preciziškų dozių. Mezenchiminės kamieninės
ląstelės skatina ner regeneraciją ir augimą
signalizuodamos per stelės ir ląstelės kontaktą,
vykdydamos diferenciaciją ir išskirdamos
neurotrofinių faktorių. Mezenchiminių kamieninių
ląstelių sekretuojami bioaktyvūs faktoriai
(sekretomas), dalyvauja audinių taisyme ir
regeneracijoje. Tai vis daugiau dėmesio
susilaukiantis gydymo metodas. Genų transdukcijai
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
94
(genomo dalies patekimui į kitą ląstelę) yra
naudojamos virusinių vektorių injekcijos tokiu
būdu tam tikri pakeisti genai, lemiantys
neurotrofin faktorių ekspresiją, didina aksonų
regeneraciją. Gali būti taikomas ir farmakologinis
gydymas. Kortikosteroidai padidina motorikos ir
sensorikos atsistatymą po nervų pažaidų,
inhibuodami fibroblastų augimą ir granuliocitų
migraciją. Eritropoetinas skatina mielino genų
ekspresiją, todėl turi teigiamą poveikį nervų
funkcijos palaikymui. 4-aminopiridinas naudojamas
esant daugybinėms sklerozėms, skatina
remielinizaciją, tačiau reikalingi platesni tyrimai.
Nėra įrodymų, kad kokie nors vitaminai ar kiti
papildai yra veiksmingi gydant ar skatinant pažeistų
nervų augimą, tačiau kartais ankstyvosiose fazėse
skiriami steroidai siekiant nuslopinti bet kurį
uždegiminį komponentą, tačiau nėra įrodymų, kad
tai būtų kminga, ypač l to, kad steroidų paprastai
negalima pradėti vartoti mažiausiai 24 valandas po
injekcijos, kuri sukėlė priežastį pacientai retai
laiku praneša apie nemalonius pojūčius savo
odontologui, o kad steroidai būtų veiksmingi, juos
reikia duoti labai ankstyvoje uždegimo fazėje [5].
Yra žinoma, jog maistinės medžiagos padeda
palaikyti gerą nervų būklę ir funkciją, skatina nervo
atsistatymą po pažeidimų, vitaminai ir mineralai
atlieka pagrindinę rolę oksidacinio streso
prevencijoje, mažina neruždegimą, apsaugo nuo
ląstelių pažeidimo, taip pat dalyvauja endogeninių
neurotrofin faktorių gamyboje. Vitaminai B6,
B12, C, folio rūgštis, mineralai teigiamai veikia
nervų regeneraciją, mažina simptomus, skatina
neurogenezę. Pavyzdžiui, Vincentas Ziccardis savo
straipsnyje rekomenduoja vartoti vitaminus B12 bei
masažuoti ir stimuliuoti parestezines sritis, nes tai
gali padėti atstatyti nervo pažaidas [31]. Galima
daryti išvadą, jog injekcinių nervų pažeidimų
gydymas vis dar yra diskusinis objektas ir vieno
gydymo būdo nėra.
4. Išvados
Mokslinėje literatūroje, nagrinėjančioje injekcines
nervų pažaidas, labiausiai akcentuojamos trečiosios
trišakio nervo šakos atšakos liežuvinis nervas ir
apatinis alveolinis nervas. Pabrėžiama, jog pas
skirtingus žmones, šie nervai nežymiai topografiškai
skiriasi. tirta, jog didelės reikšmės injekciniams
nervų pažeidimams įvykti turi anatominiai šių nervų
bruožai, ypač nervinių skaidulų pluoštų skaičius.
Vieno konkretaus injekcinių nervo pažeidimų
mechanizmo nėra, tačiau literatūroje išskiriami keli
mechanizmai: tiesioginė nervo pažaida adata,
intraneurinės hematomos sukelta nervo pažaida,
vietinių anestetikų neurotoksiškumo sukelta nervo
pažaida. Dažniausiai pasitaikantys injekcinių nervų
pažeidimų simptomai ir komplikacijos yra užsitęsusi
parestezija, skausmai, įvairių funkcijų sutrikimai.
Gydytojas odontologas turėtų vadovautis nervų
anatomijos ir topografijos žiniomis, pirmenybę teikti
infiltracinei injekcinei nejautrai, o ne apatinio
žandikaulio nervo laidinei nejautrai, vengti kelių
laidinių nejautrų atlikimo ir, galiausiai, kadangi
anestetikai su padidinta koncentracija yra susiję su
daugeliu nervų sužalojimų, odontologams ir
specialistams reikėtų persvarstyti platų
naudojimą. Svarbu suprasti, kad injekcinių nervų
pažeidimų gydymas yra ribotas, todėl bene
svarbiausias aspektas injekcinių nervų pažeidimų
temoje yra jų prevencija.
Literatūros šaltiniai
1. Ričardas Kubilius, Vytautas Gedrimas,
Vidmantas Aželis. Veido, burnos ir dantų vietinės
anestezijos taikomoji anatomija. Vietinės nejautros
metodai. Kaunas, 2004. p. 40.
2. Liliana Ferreira. Accidental injection related
nerve damage following a mandibular block -
Narrative review. Journal of Surgery,
Periodontology and Implant Research. 2019, Vol. 1,
Issue 1, pages 37-39.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
95
3. Søren Hillerup, Rigmor H. Jensen, Bjarne K.
Ersbøll. Trigeminal nerve injury associated with
injection of local anesthetics - Needle lesion or
neurotoxicity? JADA Middle East vol 2 No 4. Jul-
Aug 2011.
4. Yoshitsugu Terauchi, Tara F. Renton. Cohen's
Pathways of the Pulp. (20) Managing iatrogenic
events. Inferior alveolar nerve injury. 2021. p. 756-
807.
5. M. Anthony Pogrel. Nerve damage in dentistry.
Gen Dent. Mar-Apr 2017; 65(2):34-41.
6. T. Renton. Oral surgery: part 4. Minimising and
managing nerve injuries and other complications.
2013 Oct; 215(8):393-9.
7. M. Anthony Pogrel. Permanent Nerve Damage
From Inferior Alveolar Nerve Blocks: A Current
Update. CDA Journal Oct. 2012 Vol. 40 No. 10.
8. Haas DA. An update on local anesthetics in
dentistry. J Can Dent Assoc 2002;68(9):546-551.
9. Pogrel MA, Bryan J, Regezi J. Nerve damage
associated with inferior alveolar nerve blocks.
JADA 1995;126(8):1150-1155.
10. Smith MH, Lung KE. Nerve injuries after dental
injection: a review of the literature. J Can Dent
Assoc. 2006. 72(6):55964.
11. Yagiela, J. A. Anesthesia And Pain
Management. Emergency Medicine Clinics of North
America, 2000. 18(3), 449470.
12. Stojcev Stajcić L, Gacić B, Popović N, Stajcić Z.
Anatomical study of the pterygopalatine fossa
pertinent to the maxillary nerve block at the foramen
rotundum. Int J Oral Maxillofac Surg. 2010.
39(5):4936.
13. Ričardas Kubilius, Vytautas Gedrimas,
Vidmantas Aželis. Veido, burnos ir dantų vietinės
anestezijos taikomoji anatomija. Trišakio nervo
šakos. Kaunas, 2004. p. 14.
14. Gupta K, Dang B, Pal A, Batra S. Mandibular
nerve: Variations & clinical relevance. Pulsus.com.
2021 [Internet].
15. Ričardas Kubilius, Vytautas Gedrimas,
Vidmantas Aželis. Veido, burnos ir dantų vietinės
anestezijos taikomoji anatomija. Vietinės
anestezijos klinikinės ir anatominės lygos.
Kaunas, 2004. p. 66.
16. S Hillerup, R Jensen. Nerve injury caused by
mandibular block analgesia. Int J Oral Maxillofac
Surg. 2006 May; 35(5):437-43.
17. M. Anthony Pogrel, Schmidt B L, Sambajon V,
Jordan R C. Lingual nerve damage due to inferior
alveolar nerve blocks: possible explanation. J Am
Dent Assoc 2003; 134: 195199.
18. Stacy GC, Hajjar G. Barbed needle and
inexplicable paresthesias and trimus after dental
regional anaesthesia. Oral Surg Oral Med Oral
Pathol. 1994. 77(6):5858.
19. Kamble N, Shukla D, Bhat D. Peripheral nerve
injuries: Electrophysiology for the neurosurgeon.
Neurol India. 2019. 67(6):141922.
20. Iwanaga J, Choi PJ, Vetter M, Patel M, Kikuta
S, Oskouian RJ, et al. Anatomical study of the
lingual nerve and inferior alveolar nerve in the
pterygomandibular space: Complications of the
inferior alveolar nerve block. Cureus. 2018.
10(8):e3109.
21. Hoffmeister B. Morphological changes of
peripheral nerves following intraneural injection of
local anesthetic. Dtsch Zahnarztl Z. 1991.
46(12):82830.
22. Verlinde M, Hollmann MW, Stevens MF,
Hermanns H, Werdehausen R, Lirk P. Local
anesthetic-induced neurotoxicity. Int J Mol Sci.
2016. 17(3):339.
23. Werdehausen R, Fazeli S, Braun S, Hermanns H,
Essmann F, Hollmann MW, et al. Apoptosis
induction by different local anaesthetics in a
neuroblastoma cell line. Br J Anaesth. 2009.
103(5):7118.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
96
24. Bilotta F, Evered LA, Gruenbaum SE.
Neurotoxicity of anesthetic drugs: An update. Curr
Opin Anaesthesiol. 2017. 30(4):4527.
25. Kim E-J, Kim HY, Ahn J-H. Neurotoxicity of
local anesthetics in dentistry. J Dent Anesth Pain
Med. 2020. 20(2):5561.
26. Aps J, Badr N. Narrative review: the evidence
for neurotoxicity of dental local anesthetics. J Dent
Anesth Pain Med. 2020. 20(2):6372.
27. Coulthard P, Kushnerev E, Yates JM, Walsh T,
Patel N, Bailey E, et al. Interventions for iatrogenic
inferior alveolar and lingual nerve injury. Cochrane
Database Syst Rev. 2014. (4):CD005293.
28. Sarikov R, Juodzbalys G. Inferior alveolar nerve
injury after mandibular third molar extraction: a
literature review. J Oral Maxillofac Res. 2014.
5(4):e1.
29. Yasser Alali, Harshdeep Mangat, Marco F.
Caminiti. Lingual nerve injury: Surgical anatomy
and management. Oral Health Group. 2018
[Internet].
30. Shavit I, Juodzbalys G. Inferior alveolar nerve
injuries following implant placement - importance
of early diagnosis and treatment: a systematic
review. J Oral Maxillofac Res. 2014. 5(4):e2.
31. Vincent B. Ziccardi. How to manage trigeminal
nerve injuries in dentistry. Dentistry Today. 2019
[Internet].
32. Suhaym O, Miloro M. Does early repair of
trigeminal nerve injuries influence neurosensory
recovery? A systematic review and meta-analysis.
Int J Oral Maxillofac Surg. 2020. 50(6):8209.
33. J. R. Zuniga, T. Renton. Managing post-
traumatic trigeminal neuropathic pain: is surgery
enough? J Neurol Neuromed. 2016, 1(7): 10-14.
34. Bruna Lopes, Patrícia Sousa, Rui Alvites,
Mariana Branquinho, Ana Catarina Sousa, Carla
Mendonça, Luís Miguel Atayde, Ana Lúcia Luís,
Artur S. P. Varejão, Ana Colette Maurício.
Peripheral Nerve Injury Treatments and Advances:
One Health Perspective. 2022 Jan; 23(2), 918.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
97