Tomas Staniulis1, Milda Musneckytė1, Paulina Abraitytė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Inguinoscrotal hernia of the bladder is an unusual condition. It occurs in 1 – 4% of male population who suffer with inguinoscrotal hernia. Obese and older than 50 years old males who have inguinoscrotal hernia experience this type of pathology in 10% of all cases. Another risk factor for the condition is weak muscles in the pelvic floor. In case of inguinoscrotal hernia of the bladder, the bladder herniates to the inguinal or femoral canal, or the sac of the scrotum. The pathology usually appears with no specific symptoms. If symptoms appear, most prevalent are two stages of urination (then a patient presses his bladder manually in order to urinate), scrotum pain and swelling. Other symptoms associated with hernia of the bladder are groin pain, prostate hyperplasia, cystitits, vesicoureteral reflux, urinary retention, hematuria, edema of the scrotum, weak urinary flow and nocturia. Because of the rare specific symptoms, hernia of the bladder is usually diagnosed accidentally then investigating other pathologies of the urinary tract. Most commonly used diagnostic method for hernia in a bladder is ultrasonography because it is speedy as well as safe to use on patients of reproductive age. However, the golden standard of diagnostics is cystography which is highly sensitive and specific. Roentgenogram with contrast shows localization of the bladder, its size and morphological changes. Computer tomography (CT) scan is rarely used due to relatively high amount of ionization. Because of the rareness of the condition there are no standardized treatment guidelines. However, treatment is essential considering that Inguinoscrotal hernia of the bladder is associated with malignant processes and dangerous urological complications such as acute renal insufficiency as well as necrosis of the bladder. Surgeons choose open surgery in most cases. Lichtenstein is the most popular type of operation and Shouldice is the least used. Postoperative complications are rare. That being said, peritonitis, infection, infertility and others can occur. Accurate and timely pre-operative diagnosis of the inguinoscrotal hernia of the bladder is of the most importance because it reduces the chance of complications to a minimum.
Keywords: inguinoscrotal hernia; bladder.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (18), p. 68-77
Inguinoscrotal hernia of the bladder. A literature review
Tomas Staniulis
1
, Milda Musneckytė
1
, Paulina Abraitytė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Inguinoscrotal hernia of the bladder is an unusual condition. It occurs in 1 – 4% of male population who suffer with
inguinoscrotal hernia. Obese and older than 50 years old males who have inguinoscrotal hernia experience this type of pathology in
10% of all cases. Another risk factor for the condition is weak muscles in the pelvic floor. In case of inguinoscrotal hernia of the
bladder, the bladder herniates to the inguinal or femoral canal, or the sac of the scrotum. The pathology usually appears with no specific
symptoms. If symptoms appear, most prevalent are two stages of urination (then a patient presses his bladder manually in order to
urinate), scrotum pain and swelling. Other symptoms associated with hernia of the bladder are groin pain, prostate hyperplasia, cystitits,
vesicoureteral reflux, urinary retention, hematuria, oedema of the scrotum, weak urinary flow and nocturia. Because of the rare specific
symptoms, hernia of the bladder is usually diagnosed accidentally then investigating other pathologies of the urinary tract. Most
commonly used diagnostic method for hernia in a bladder is ultrasonography because it is speedy as well as safe to use on patients of
reproductive age. However, the golden standard of diagnostics is cystography which is highly sensitive and specific. Roentgenogram
with contrast shows localization of the bladder, its size and morphological changes. Computer tomography (CT) scan is rarely used
due to relatively high amount of ionization. Because of the rareness of the condition there are no standardized treatment guidelines.
However, treatment is essential considering that Inguinoscrotal hernia of the bladder is associated with malignant processes and
dangerous urological complications such as acute renal insufficiency as well as necrosis of the bladder. Surgeons choose open surgery
in most cases. Lichtenstein is the most popular type of operation and Shouldice is the least used. Postoperative complications are
rare. That being said, peritonitis, infection, infertility and others can occur. Accurate and timely pre-operative diagnosis of the
inguinoscrotal hernia of the bladder is of the most importance because it reduces the chance of complications to a minimum.
Keywords: inguinoscrotal hernia; bladder.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
69
Ingvino-skrotalinė šlapimo pūslės išvarža. Literatūros apžvalga
Tomas Staniulis
1
, Milda Musneckytė
1
, Paulina Abraitytė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas
Santrauka
Skrotalinė kirkšnies išvarža su šlapimo pūsle mašnelėje (SKIŠ) yra reta būklė. Ji pasireiškia 1 – 4% vyrų, kurie turi
kirkšnies išvaržą, ir maždaug 10% vyrų su kirkšnies išvarža, kurie turi antsvorio ir yra vyresni nei 50 metų. Kitas rizikos veiksnys
yra silpni dubens raumenys. SIKŠ atveju šlapimo pūslė išsiveržia per peritoninį pilvo sienos defektą į mašnelę. Ši patologija retai
pasižymi specifiniais simptomais. Visgi, jei simptomai pasireiškia, dažniausiai tai būna kirkšnies srities ar mašnelės skausmas bei
dviejų dalių šlapinimasis (pacientai, norėdami pasišlapinti, spaudžia mašnelę ranka). Kiti su SKIŠ siejami simptomai: kirkšnies
skausmas, prostatos hiperplazija, cistitas, sėklidės srities skausmas, vezikouterinis refliuksas, šlapimo susilaikymas, hematurija,
mašnelės edema, silpna šlapimo srovė, nokturija. Dėl to, kad dauguma išvaržų yra besimptomės, jos paprastai diagnozuojamos
atsitiktinai, tiriant dėl kitų patologijų. Dažniausiai taikomas diagnostikos metodas nustatant šlapimo pūslę mašnelėje yra
ultragarsinis tyrimas, kurio metu patologiją galima nustatyti greitai, be to, jis saugesnis reprodukcinio amžiaus pacientams. Tačiau
auksiniu diagnostikos metodu dėl jautrumo ir specifiškumo laikoma cistografija. Atliktus šlapimo pūslės rentgeno nuotrauką su
kontrastu, matoma šlapimo pūslės lokalizacija, apimtis ir morfologiniai pokyčiai. Kompiuterinės tomografijos tyrimas
diagnozuojant SKIŠ yra naudojamas retai dėl didelės jonizuojančių spindulių dozės. Kadangi patologija reta, standartizuoto
gydymo nėra. Tačiau gydymas būtinas, nes SKIŠ yra sietina su piktybiniais procesais bei pavojingomis urologinėmis
komplikacijomis, pavyzdžiui ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu bei šlapimo pūslės nekroze. Dažniausiai chirurgai
pasirenka atvirą operacijos tipą. Populiariausias operacijos tipas yra Lichtenšteino o Shouldice taikomas rečiausiai. Pooperacinės
komplikacijos yra retos, tačiau gali pasireikšti peritonitas, infekcija, nevaisingumas ir kitos. Tiksli SKIŠ priešoperacinė ligos
diagnostika yra labai svarbi, nes ji leidžia sumažinti po kiršknies išvaržos operacijų atsirandančių komplikacijų dažnį iki
minimalaus.
Raktažodžiai: ingvinoksrotalinė išvarža; pūslė.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
70
Įžanga
Kirkšnies išvaržos operacija yra viena
dažniausių operacijų atliekamų pasaulyje [1]. Kasmet, šių
operacijų atliekama daugiau nei 20 milijonų visame
pasaulyje, o vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose – 700
000 per metus [2]. Nors kirkšnies išvaržos operacija yra
dažna, tačiau ne visi jos tipai vienodai dažnai pasireiškia.
Pirmą kartą skrotalinė kirkšnies išvarža su šlapimo pūsle
mašnelėje (SKIŠ) buvo aprašyta 1951 metais ir tuo metu
manyta, kad tai yra sėklidės hidrocelė [3]. SKIŠ yra reta
būklė, kuri pasireiškia 1 – 4% vyrų bendroje populiacijoje,
kurie turi kirkšnies išvaržą (KI) ir maždaug 10% vyrų su KI,
kurie turi antsvorio ir yra vyresni nei 50 metų. Ši patologija
dažniausiai atsiranda be jokių specifinių simptomų, todėl
prieš operaciją aptinkama tik apie 10% atvejų [4–6]. SIKŠ
pasireiškia, kai šlapimo pūslė išsiveržia per peritoninį
pilvo sienos defektą į mašnelę [7]. Nors ir reta būklė, SKIŠ
yra siejama su piktybiniais procesais bei įvairiomis
urologinėmis komplikacijomis [8,9].
Rizikos veiksniai
•
Vyrai
•
KMI > 30kg/m²
•
Amžius > 50 metų
•
Silpni dubens raumenys
•
Negydyta kirkšnies išvarža
Klasifikacija
lentelė. Nyhus klasifikacija. [10]
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
71
Simptomai
Skrotalinės kirkšnies išvaržos su šlapimo
pūsle mašnelėje klinikiniai požymiai pasireiškia labai
įvairiai. Simptomai priklauso nuo išvaržos dydžio ir to,
kiek šlapimo pūslės yra išvaržos maiše. Dauguma
pacientų, kuriems SKIŠ atsiranda palaipsniui, nejaučia
jokių simptomų. Tačiau atsiradus nusiskundimams,
literatūroje rašoma, jog dažniausiai pasireiškiantys
simptomai yra mašnelės ir/ar kirkšnies apimties
didėjimas (didėjant šlapimo tūriui šlapimo pūslėje),
mašnelės spaudimas ranka, šlapinantis (dar vadinama 2
žingsnių šlapinimusi, angl. 2 – stage urination) [8,11–
14]. Kiti dažni simptomai pasireiškiantys esant SKIŠ:
kirkšnies skausmas, prostatos hiperplazija, cistitas,
sėklidės srities skausmas, vezikouterinis refliuksas,
šlapimo susilaikymas, hematurija, mašnelės edema,
silpna šlapimo srovė, nokturija. Retai pacientams
pasireiškia ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas
bei šlapimo pūslės nekrozė [1–12].
Diagnostika
Diagnozuoti skrotalinę kirkšnies išvaržą su
šlapimo pūsle mašnelėje, taikant tik fizinį ištyrimą, yra
sudėtinga. Dauguma pacientų, turinčių šią patologiją yra
besimptomiai ir diagnozuojami atsitiktinai, tiriant dėl
kitų patologijų [7]. Priešoperacinė ligos diagnostika yra
labai svarbi, tai leidžia sumažinti pooperacinių
komplikacijų dažnį iki minimumo. K. Khan atliktame
tyrime nustatyta, jog tik 7% SKIŠ diagnozuojami prieš
operaciją, 16 – po operacijos, kai atsiranda urologinės
komplikacijos, o likę 77% - diagnozuojami operacijos
metu [15].
Skrotalinės kirkšnies išvaržos su šlapimo
pūsle mašnelėje pirmo pasirinkimo yra ultragarsinis
(UG) diagnostinis tyrimas. Tai pigus, greitas ir
lengvai prieinamas daugumoje ligoninių tyrimas.
UG neturi jonizuojančios spinduliuotės, todėl tinka ir
reprodukcinio amžiaus pacientams. UG tyrimo metu
galima patologijos diferencinė diagnostika nuo
hidrocelės, spermatocelės, sėklidžių cistos ir absceso
[16]. Taikant aukšto dažnio (5-, 7.5-, ar 10- MHz )
ultragarsą, pasiekiamas didesnis diagnostinis jautrumas,
geriau matomos mašnelėje esančios struktūros
[11,17,18] (1 pav.)
Cistografija yra aukso standartas
diagnozuojant skrotalinės kirkšnies išvaržą su šlapimo
pūsle mašnelėje [7,12,19]. Nors šis tyrimas nėra
atliekamas rutiniškai, tačiau jo diagnostinė vertė yra
didžiausia. Tyrimas sąlyginai pigus, paprastas, saugus ir
greitas. Tyrimo metu per kateterį į šlapimo pūslę
suleidžiama rentgenokontrastinė medžiaga. Atliktus
rentgeno nuotrauką, matoma visa šlapimo pūslė: jos
lokalizacija, apimtis, morfologiniai pokyčiai [20,21]. (2
pav.)
Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas
diagnozuojant SKIŠ yra naudojamas retai dėl didelės
jonizuojančių spindulių dozės į reprodukcinius organus.
Netaisant to KT tyrimas - greitas, jo jautrumas ir
specifiškumas diagnostikoje yra didelis. KT tyrimo
metu (naudojant kontrastą ar be jo), gerai matomos
šlapimo pūslės, šlaplės ir šlapimtakių lokalizacijos,
padėtis ir esanti pažaida [22]. Šis radiologinis tyrimas
turi pranašumų prieš kitus. Atliekant KT be kontrasto
galima vizualizuoti išvaržoje esantį siaurą šlapimo
pūslės kaklelį, kuris naudojant kitus kontrastinius
radiologinius tyrimus gali būti nevizualizuojamas [13].
Tiksli šlapimo pūslės lokalizacija ir sąsajos išvaržos
maiše taikant KT tyrimą mažina tikimybę, jog
operacijos metu pacientas patirs komplikacijų [15]. (3
pav.)
Cistoskopija atliekama labai retai esant
skrotalinei kirkšnies išvaržai su šlapimo pūsle
mašnelėje. Tyrimas paremtas tuo, jog pro šlaplę įvedama
kamera į šlapimo pūslę. Tyrimo metu vizualizuojama
prostata, šlapimo pūslės vidinis paviršius. Dėl mažos
diagnostinės vertės ir didelės kainos šis tyrimas labai
retai naudojamas diagnozuojant SKIŠ [11,12,23].
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
72
Literatūroje analizuotame straipsnyje
pateikiama, kokie diagnostiniai tyrimai dažniausiai
naudoti diagnozuoti skrotalinę kirkšnies išvaržą su
šlapimo pūsle mašnelėje (2 lentelė) [24].
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
73
1 pav. UG. SKIŠ su šlapimo pūslė mašnelėje. [17]
2 pav. Cistografija. SKIŠ su šlapimo pūslė mašnelėje. [17]
3 pav. KT. SKIŠ su šlapimo pūslė mašnelėje. [11]
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
74
2 lentelė. Taikyti diagnostiniai tyrimai [24]
Tyrimas Pacientų kiekis
UG
Teigiamas
16 (25,4%)
Neigiamas
1 (1,6%)
KT
Teigiamas
23 (36,5%)
Neigiamas
0
Cistoskopija
Teigiamas
3 (4,8%)
Neigiamas
0
Nėra duomenų
19 (31,7%)
Gydymas
Skrotalinės kirkšnies išvaržos su šlapimo pūsle
mašnelėje gydoma tik operaciniu būdu. Yra taikomi įvairūs
operacinio gydymo metodai. Ši patologija yra reta,
standartizuoto gydymo algoritmo jai nėra. Analizuotame
straipsnyje pateikiami statistiniai duomenys, kurie parodo,
kuri operacija ir kaip dažnai buvo taikoma gydant SKIŠ
(3,4 lentelės) [24].
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
75
3 lentelė. Taikyta operacinė taktika [24]
Operacinė taktika
Pacientų kiekis
Atvira operacija
37 (80,4%)
Laparoskopinė operacija
3 (6,5%)
Robotinė operacija
1 (2,2%)
Nepatikslinta operacinė taktika
5 (10,9%)
4 lentelė. Taikytas operacijos tipas [24]
Operacijos tipas
Pacientų kiekis
Lichtenstein
15 (32.6%)
Bassini
7 (15,2%)
Mac Way
2 (4,3%)
Shouldice
1 (2,2%)
Nepatikslinta
21 (47,7%)
Atliktame tyrime matoma, jog dažniausiai
atliekama yra atviro tipo operacija 80,4%, laporoskopinė ir
robotinė operacijos taikytos atitinkamai 6,5% ir 2,2%.
Dažniausiai pasirinktas taikyti operacijos tipas buvo
Lichtenšteino – 32,6%, o Shouldice – rečiausiai 2,2%
atvejų. Vienam pacientui buvo įvesta cistostoma [24].
Komplikacijos
•
Peritonitas
•
Infekcija
•
Hidronefrozė
•
Šlapimo susilaikymas
•
Nevaisingumas
•
Kirkšninės arterijos pažeidimas
•
Šlapimo pūslės perforacija
•
Žarnų perforacija
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
76
Išvados
Skrotalinės kirkšnies išvaržos su šlapimo pūsle
mašnelėje dažniausiai diagnozuojamos operacijos metu.
Cistoskopija yra auksinis diagnostikos metodas padedanti
anksti ir tiksliai nustatyti diagnozę. Gydant dažniausiai
pasirenkama atvira operacija. Komplikacijos po operacijų,
tokios kaip žarnų perforacija, peritonitas, šlapimo pūslės
perforacija, kirkšninės arterijos pažeidimas yra retos.
Literatūros šaltiniai
1. International guidelines for groin
hernia management. Hernia
2018;22:1–165. https://doi.org/10.1007/s10029-
017-1668-x.
2. Schumpelick V, Treutner KH, Arlt G. Inguinal
hernia repair in adults. Lancet 1994;344:375–9.
https://doi.org/10.1016/S0140-6736(94)91404-4.
3. Levine B. Scrotal
cystocele. JAMA. 1951;147:1439–1441.
n.d.
https://doi.org/10.1001/jama.1951.73670320003013a.
4. Sarr A, Ondo CZ, Sow Y, Fall B, Thiam A, Sine B,
et al. Hernie inguinale de la vessie: à propos de 8 cas.
Pan Afr Med J 2015;22:1086–9.
https://doi.org/10.11604/pamj.2015.22.7.7474.
5. Habib A. A Rare Case of Inguinal Hernia with
Complete Bladder Herniation. Case Rep Surg
2017;2017:1–4. https://doi.org/10.1155/2017/4658169.
6. Goyal S, Shrivastva M, Verma RK, Goyal S.
“Uncommon Contents of Inguinal Hernial Sac”: A
Surgical Dilemma. Indian J Surg 2015;77:305–9.
https://doi.org/10.1007/s12262-013-0806-7.
7. Kraft KH, Sweeney S, Fink AS, Ritenour CWM,
Issa MM. Inguinoscrotal bladder hernias: report of a
series and review of the literature. Can Urol Assoc J
2008;2:619. https://doi.org/10.5489/cuaj.980.
8. Moufid K, Touiti D, Mohamed L. Inguinal bladder
hernia: four case analyses. Rev Urol 2013;15:32– 6.
https://doi.org/10.3909/riu0560.
9. Oruç MT, Akbulut Z, Özozan Ö, Coşkun F.
Urological findings in inguinal hernias: A case report
and review of the literature. Hernia 2004;8:76–9.
https://doi.org/10.1007/s10029-003-0157-6.
10. Tamulis S. Europos išvaržos asociacijos (EHS)
pasiūlyta pilvo sienos išvaržų klasifikacija. Liet Chir
2009;7:0–0.
https://doi.org/10.15388/lietchirur.2009.3.2127.
11. Wagner AA, Arcand P, Bamberger MH. Acute
renal failure resulting from huge inguinal bladder
hernia. Urology 2004;64:5–6.
https://doi.org/10.1016/j.urology.2004.03.040.
12. Bjurlin MA, Delaurentis DA, Jordan MD, Richter
HM. Clinical and radiographic findings of a slidin 13.
Kim KH, Kim MU, Jeong WJ, Lee YS, Kim KH,
Park KK, et al. Incidentally detected inguinoscrotal
bladder hernia. Korean J Urol 2011;52:71–3.
https://doi.org/10.4111/kju.2011.52.1.71.
14. Gomella LG, Spires SM, Burton JM, Ram MD,
Flanigan RC. The Surgical Implications of Herniation of
the Urinary Bladder.
Arch Surg 1985;120:964–7.
https://doi.org/10.1001/archsurg.1985.01390320084018.
15. Khan K, Chaudhry A, Feinman MB. Inguinoscrotal
hernia containing the urinary bladder. BMJ Case Rep
2016:bcr2016217408. https://doi.org/10.1136/bcr-2016-
217408.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
16. Catalano O. US evaluation of inguinoscrotal
bladder hernias: Report of three cases. Clin Imaging
1997;21:126–8. https://doi.org/10.1016/S0899-
7071(96)00018-6.
17. Shelef I, Farber B, Hertzanu Y. Massive bladder
hernia: Ultrasonographic imaging in two cases. Br J Urol
1998;81:492–3. https://doi.org/10.1046/j.1464-
410X.1998.00611.x.
18. Uchio EM, Calderon JS, Hwang JJ. Laparoscopic
repair of inguinal cystocele using cystoscopic light test.
Urology 2012;79:725–7.
https://doi.org/10.1016/j.urology.2011.11.009.
19. Shizukuishi T, Abe K, Takahashi M, Sakaguchi M,
Aizawa T, Narata M, et al. Inguinal bladder hernia: Multi-
planar reformation and 3-D reconstruction computed
tomography images useful for diagnosis: Instructive
images. Nephrology 2009;14:263.
https://doi.org/10.1111/j.1440- 1797.2008.01063.x.
20. Frenkel A, Roy-Shapira A, Shelef I, Shaked G,
Brotfain E, Koyfman L, et al. Corrigendum to “Inguinal
Herniation of the Urinary Bladder Presenting as
Recurrent Urinary Retention.” Case Rep Surg
2019;2019:1–1. https://doi.org/10.1155/2019/8219316.
21. Wang P, Huang Y, Ye J, Gao G, Zhang F, Wu H.
Large sliding inguino-scrotal hernia of the urinary
bladder. Medicine (Baltimore) 2018;97:e9998.
https://doi.org/10.1097/MD.0000000000009998.
22. Andaç N, Baltacioǧlu F, Tüney D, Çimşit NC,
Ekinci G, Biren T. Inguinoscrotal bladder herniation: Is
CT a useful tool in diagnosis? (case report). Clin Imaging
2002;26:347–8. https://doi.org/10.1016/S0899-
7071(02)00447-3.
23. Schewe J, Brands FH, Pannek J. The inguinal
bladder diverticulum: A rare differential diagnosis of
hernias. Int Urol Nephrol 2000;32:255–6.
https://doi.org/10.1023/A:1007110429906.
24. Branchu B, Renard Y, Larre S, Leon P. Diagnosis and
treatment of inguinal hernia of the bladder: a systematic
review of the past 10 years. Türk Üroloji Dergisi/Turkish
J Urol 2018;44:384–8.
https://doi.org/10.5152/tud.2018.46417.