Austė Janušauskaitė1, Alma Kajėnienė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
2Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Department of Sports Medicine.
Abstract
Background. The increase in the scale of mental disorders encourages the search for additional methods of treatment and improvement of quality of life. As physical activity has been shown to improve emotional health, running can be applied as one of them. However, there are also negative effects of physical activity.
The aim: to elucidate the positive and negative effects of running as one of the most popular physical activities on mental health, daily functioning and quality of life, which is described in the literature.
Methods: it is a literature review. The articles were selected from the electronic database PubMed with keywords ,,physical activity and mental health” and ,,running impact on mental health”. During the writing of the article, scientific articles from 2005 to 2021 were selected for publication.
Results. More than 3,000 articles covering the links between physical activity and mental health have been found, of which 132 had examined the effects of running impact on mental health. The research was performed on published scientific literature between 2005 and 2021 and 23 revealing the topic publications were selected.
Conclusions. Although regular physical activity causes positive changes in mood, reduces depressive symptoms, the influence of training on the development of eating disorders has also been observed. Thus, although physical activity can often be compared to psychotherapy, it is necessary to take into account the harmful effects of physical activity on mental health if it is too frequent or too intense.
Keywords: physical activity, running, mental health.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar (18,(2022(-(Volume(10(|(Issue(1.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
!
!
116!
Medical Sciences 2021 Vol. 10 (1), p. 116-123, https://doi.org/10.53453/ms.2022.03.13
Impact of running on mental health
Austė Janušauskaitė
1
, Alma Kajėnienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
2
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Department of
Sports Medicine.
Abstract
Background. The increase in the scale of mental disorders encourages the search for additional
methods of treatment and improvement of quality of life. As physical activity has been shown to improve
emotional health, running can be applied as one of them. However, there are also negative effects of
physical activity.
The aim: to elucidate the positive and negative effects of running as one of the most popular
physical activities on mental health, daily functioning and quality of life, which is described in the
literature.
Methods: it is a literature review. The articles were selected from the electronic database
PubMed with keywords ,,physical activity and mental health” and ,,running impact on mental health”.
During the writing of the article, scientific articles from 2005 to 2021 were selected for publication.
Results. More than 3,000 articles covering the links between physical activity and mental health
have been found, of which 132 had examined the effects of running impact on mental health. The
research was performed on published scientific literature between 2005 and 2021 and 23 revealing the
topic publications were selected.
Conclusions. Although regular physical activity causes positive changes in mood, reduces
depressive symptoms, the influence of training on the development of eating disorders has also been
observed. Thus, although physical activity can often be compared to psychotherapy, it is necessary to take
into account the harmful effects of physical activity on mental health if it is too frequent or too intense.
Keywords: physical activity, running, mental health.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar (18,(2022(-(Volume(10(|(Issue(1.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
!
!
117!
Bėgimo poveikis psichinei sveikatai
Austė Janušauskaitė
1
, Alma Kajėnienė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Sporto medicinos
katedra.
Santrauka
Įvadas. Psichikos sutrikimų masto didėjimas skatina ieškoti papildomų gydymo ir gyvenimo
kokybės gerinimo metodų. Kadangi įrodyta, jog fizinė veikla didina pasitikėjimą savimi, mažina nerimą,
gerina emocinę sveikatą, tad gali būti taikoma kaip vienas jų. Bėgimas kaip vienas populiariausių fizinės
veiklos rūšių rekomenduojamas netgi miego gerinimui, koncentracijos stiprinimui bei depresijos
simptomų mažinimui. Tačiau egzistuoja ir neigiamas fizinės veiklos poveikis psichinei sveikatai –
priklausomybė sportui ir jo sąlygotas persitreniravimas.
Tikslas: išsiaiškinti bėgimo kaip vienos populiariausių fizinės veiklos rūšių daromą teigiamą ir
neigiamą poveikį psichinei sveikatai, kasdieniniam funkcionavimui ir gyvenimo kokybei, kuris
aprašomas literatūroje.
Metodai: literatūros apžvalga. Straipsniai atrinkti iš elektroninės duomenų bazės PubMed,
naudojant raktažodžius ,,physical activity and mental health” ir ,, running impact on mental health”.
Straipsnio rašymo metu buvo atrinkti publikacijai labiausiai tinkantys ir temą atskleidžiantys moksliniai
straipsniai nuo 2005 iki 2021 metų.
Rezultatai. Buvo rasta daugiau nei 3000 straipsnių apimančių fizinės veiklos ir psichinės
sveikatos sąsajas, iš jų 132 straipsniuose buvo tiriamas bėgimo kaip fizinės veiklos poveikis psichinei
sveikatai. Straipsnio rašymo metu buvo atrinkti 23 publikacijai labiausiai tinkantys ir temą atskleidžiantys
moksliniai straipsniai nuo 2005 iki 2021 metų.
Išvados. Nors reguliari fizinė veikla sukelia pozityvius nuotaikos pokyčius, mažina nerimą ir
depresijos simptomus, sustiprina pasitikėjimą savimi, gerina miegą, tačiau pastebėtas ir treniravimosi
poveikis valgymo sutrikimų išsivystymui, kūno dismorfijos progresavimui, persitreniravimui. Tad nors
fizinis aktyvumas neretai gali būti palyginamas su psichoterapija, tačiau būtina atsižvelgti į žalingą fizinės
veiklos poveikį psichinei sveikatai, jeigu ji yra per dažna ar per intensyvi.
Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, bėgimas, psichinė sveikata.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar (18,(2022(-(Volume(10(|(Issue(1.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
!
!
118!
Įvadas
Sporto psichiatrija kaip nauja praktika išsivystė
per pastaruosius tris dešimtmečius, atsiradus
psichiatrijos ir sporto medicinos sąveikai [1].
Apskaičiuota, jog psichinės sveikatos nuolatinė
perkrova ir elgesio sutrikimai prisideda prie
didžiausio skaičiaus neįgalumo metų iš visų kitų
lėtinių sveikatos susirgimų [2, 4]. Pasaulio
mastu neįgalumo metų dėl psichikos sutrikimų
tarp vyrų padidėjo nuo 12,7 % iki 14 %, o tarp
moterų nuo 13,6 % iki 14,4 % nuo 2007 metų
iki 2017 metų [2, 3]. Dėl šio paplitimo didėjimo,
efektyvus problemos sprendimas yra gyvybiškai
svarbus.
Tyrimuose pateikiami ryšio, tarp fizinės veiklos
ir psichinės sveikatos gerėjimo ilgalaikėje viso
gyvenimo perspektyvoje, įrodymai [2, 4, 7, 12].
Ištirtas ir patvirtintas žemo intensyvumo
veiklos, tokios kaip ėjimas, teigiamas poveikis
psichinei sveikatai [4]. Vis dėlto aukštesnio
intensyvumo veiklos, tokios kaip bėgimas,
poveikis psichinės sveikatos stiprinimui dar nėra
pilnai ištirtas, trūksta tyrimų patvirtinančių ryšį
tarp aukštesnio intensyvumo veiklos ir teigiamo
poveikio psichinei sveikatai [2, 10, 18]. Tačiau
įvairūs bėgimo klubai, organizacijos visuomenei
skleidžia informaciją, jog bėgimas gerina fizinę
būklę, teikia pasitenkinimą, didina socializaciją
ir bendruomenės narių susijungimą, mažina
vienišumą [2]. Pastebima tendencija, jog
pastaraisiais metais pradėta labiau orientuotis į
sergamumą nei mirštamumą, siekiant daugiau
žmonių pagerinti psichinę būklę [17].
Tyrimo medžiaga ir metodai
Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Atrinkti
publikacijai labiausiai tinkantys ir temą
atskleidžiantys moksliniai straipsniai nuo 2005
iki 2021 metų.
Tyrimo rezultatai
Bėgimo poveikis psichinei sveikatai. Bėgimas
– viena populiariausių, plačiausiai paplitusių ir
pigiausių fizinės veiklos rūšių. Tyrimuose, kurie
įtraukė tik bėgiojančius asmenis, buvo
nustatytas teigiamas ryšys tarp bėgimo ir
aukštesnio savęs vertinimo, mažesnės depresijos
išsivystymo tikimybės ir didesnio
produktyvumo [11, 12]. Publikacijų rezultatai,
kuriuose buvo atsižvelgiama į ruošimąsi
maratonui, parodė teigiamą ryšį tarp
treniravimosi maratono distancijai ir
pasitikėjimo savimi bei psichologinio atsparumo
[2, 11, 12]. Tačiau buvo atrasta ir koreliacija
tarp ilgų nuotolių bėgimo ir valgymo sutrikimus
lemiančio elgesio [2, 15, 18]. ,,Privalantys”
bėgti bėgikai (bėgikai, kurie paaukojo
įsipareigojimus ir santykius dėl bėgimo ir
jaučiantys pasitraukimo iš sporto simptomus, jei
praleidžia treniruotę) demonstruoja nervinės
anoreksijos pacientams būdingus bruožus,
jaučia žymiai didesnį nerimą. Ir vis dėlto tuose
pačiuose tyrimuose įrodyta, jog bėgimas
tiesiogiai nesukelia streso.
Publikacijose atsiskleidžia prieštaraujantys
rezultatai dėl priklausomybės nuo bėgimo.
Viename jų buvo pastebėta, jog didėjant metų
skaičiui bėgiojant, tiesiogiai didėja ir bėgimo
priklausomybės rizika, nors kitame tyrime ši
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar (18,(2022(-(Volume(10(|(Issue(1.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
!
!
119!
koreliacija paneigta, o dar kitame – bėgimo
priklausomybė susieta su moteriškąja lytimi [2,
12, 14]. Viename iš pranešimų įvardijami penki
kintamieji žymiai padedantys nuspėti
priklausomybės bėgimui riziką: per savaitę
praleidžiamas laikas bėgiojant, fizinės veiklos
vaikystėje, žemesni pasiekimai moksle, nerimas
ir vienišumas [2, 16].
Buvo palygintos moterys tarpusavyje:
bėgiojančios ristele didesniu intensyvumu
patiria žymiai mažiau nerimo už bėgiojančias
žemesniu intensyvumu. Pastebėta, jog moterys,
bėgančios dažnai ir dideles distancijas, turi
didžiausią riziką valgymo sutrikimų vystymuisi
[2, 3, 12].
Taip pat buvo ištirtas bėgimo ant takelio
poveikis psichinei sveikatai. Rezultatuose
užfiksuotas bėgiojančiųjų ant šio treniruoklio
sumažėjęs nerimas, depresija, sumišimas [1-3].
Taip pat padidėjęs pasitikėjimas savimi, vaikų,
paauglių ir suaugusiųjų produktyvumas, bei
bendras emocinis atsakas [11-14, 20]. Viename
tyrime buvo pateikta informacija, jog nuotaikos
pokyčiai išryškėja tik po 40 min. bėgimo, o
kitame tyrime paminėta, jog depresiška nuotaika
pradeda mažėti iškart pradėjus bėgti ant takelio,
tačiau grįžta į pradinį lygmenį praėjus 30 min.
po treniruotės [1-3, 11-14]. Bėgimas lauke daro
didesnį poveikį nuotakai ir jėgų atgavimui, kai
asmuo jaučia nerimą, depresiją, priešiškumą ar
nuovargį [2, 7-9].
Įrodyta, jog bėgimo metimas turi įtakos emocijų
ir nuotaikos pokyčiams [2, 18]. Vyrai bėgikai,
bėgiojantys reguliariai, atsisakę bėgimo dvi
savaites pradėjo jausti padidėjusio nerimo ir
depresijos simptomus. Pradėję vėl treniruotis -
bėgimo dienomis jautė mažiau nerimo nei
poilsio dienomis. Taip pat pastebėtas skirtingo
krūvio poveikis savijautai [2, 15]. Buvo ištirti 4
sav. reguliariai ant bėgimo takelio bėgioję
bėgikai mėgėjai, pastebėta, jog padidinus krūvį,
stebimas žymus nuotaikos sutrikdymas, o
bėgant lengvu tempu – ryškesnis psichinės
sveikatos pagerėjimas. Taip pat buvo padarytas
7 sav. nekontroliuojamas tyrimas, kurio metu
abiejų lyčių studentai bėgiojo 40 min/sav.
Gamtoje [2]. Ryškesnis nuotaikos pagerėjimas
buvo būdingas greitesniems bėgikams.
Depresijos ir fizinės veiklos sąveika. Bėgimas
daugiausiai veikia lengvą ir vidutinę depresiją
[7]. Poveikį sunkiai depresijai sudėtinga ištirti
dėl asmenų sutikimo bei motyvacijos nebuvimo.
Depresija turi įtakos gyvenimo kokybei
milijonams žmonių visame pasaulyje, jos
simptomai pasireiškia visose veiklose [7-9].
Depresija dažniausiai gydoma pirminėje
sveikatos priežiūros grandyje, naudojant
farmakoterapiją ir psichologines intervencijas. Ir
vis dėlto aktyvi veikla kaip papildoma terapijos
priemonė pradeda įgyti vis didesnį populiarumą,
kai pastarųjų metų tyrimai įrodė, jog įvairūs
sporto pratimai yra efektyvūs mažinant
depresijos simptomus [7-10, 12, 19]. Taip pat ne
viename tyrime buvo pastebėta, jog fizinė veikla
gali netgi būti tokia pat efektyvi kaip vaistai ar
psichologų konsultacijos depresijos gydyme [7-
10]. Palyginus įvairus fizinius pratimus ir
veiklas, buvo padaryta išvada, jog aerobiniai
pratimai (prie kurių buvo priskirtas ir lengvo bei
vidutinio tempo bėgimas), atliekami ir lauke, ir
uždarose patalpose, tris ar keturis kartus per
savaitę, pasirinkus 30-40 min. trukmę bent
devynias savaites iš eilės, yra patys naudingiausi
gydant depresiją, šalia kitų įprastinių gydymo
būdų [2, 7-11].
Bėgimo poveikis miegui. Buvo palygintos
bėgiojančių reguliariai rytais ir išvis
nebėgiojančių elektroencefalografijos, norint
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar (18,(2022(-(Volume(10(|(Issue(1.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
!
!
120!
nustatyti bėgimo poveikį miegui [5,6]. Bėgimas
pagerino miegą (lėtų bangų miego trukmė
pailgėjo, miego latentinės fazės pradžia
sutrumpėjo). Tiriamųjų miego kokybės
pasikeitimas nulėmė ir psichinės būklės
teigiamą pokytį, nuotaikos ir koncentracijos
pagerėjimą bei mieguistumo dienos bėgyje
sumažėjimą. Buvo padaryta išvada, jog 30 min.
bėgimas rytais darbo dienomis reguliariai 3 sav.
yra minimalus laikotarpis galintis turėti įtakos
miegui, tad ir psichinei būklei [2, 5, 6, 12].
Kadangi reikalingas gana trumpas laikotarpis
pastebėti pirmuosius pokyčius, yra
rekomenduojama bėgimą pritaikyti mokyklose
kaip pigią ir veiksmingą priemonę psichinės
sveikatos gerinimui [5, 6].
Endorfinai ir skausmo pokyčiai. Po ilgos
trukmės aerobinės fizinės veiklos, tokios kaip
ilgų nuotolių bėgimas, kai kurie žmonės
išgyvena pojūtį, kuris yra įvardijimas “bėgiko
apsvaigimu” – tai euforijos jausmas, kurį lydi
sumažėjęs streso pojūtis ir mažesnė galimybė
jausti skausmą [2, 20-22]. Kliniškai pastebimi
keturi komponentai: anksiolizė, analgezija,
sedacija, euforija [20-22]. Endorfinų hipotezė
teigia, jog “bėgiko apsvaigimo” priežastis yra
sustiprintas opioidų signalizavimas fizinės
veiklos metu. Endorfinai, kurie įtraukia
endogeninius neuropeptidus, susiformuoja
centrinėje nervinėje sistemoje, pirmenybę teikia
susijungimui su μ-opioidų receptoriais ir todėl
palengvina skausmą. Endorfinų hipotezė
pagrįsta opioidų polipeptidų lygio padidėjimu
periferiniame kraujyje ir cerebrospinaliniame
skystyje po pratimų. Panaudojus positronų
emisijos tomografiją, siekiant pademonstruoti
opioidinių polipeptidų rišimąsi atletų
frontolimbinėje žievėje, buvo užfiksuoti bėgimo
sąlygoti pokyčiai, kurie koreliuoja su euforijos
lygmenimis [2, 13, 20-22].
Fizinė veikla ir psichikos sutrikimai. Fizinė
veikla nėra asocijuojama vien su nuotaikos
pagerėjimu. Kai kuriems žmonėms fizinė veikla
tampa priklausomybe, to rezultatas – perdėtas
susirūpinimas pratimais ir persitreniravimas,
netgi esant medicininėms kontraindikacijoms [1,
3, 13]. Dažnai tokio elgesio pasekmė valgymo
sutrikimai. Dar viena su fizine veikla susijusi
galima problema – raumenų dismorfija [13, 16].
Sportuojantiems asmenis kartais yra būdinga
būklė, kuri įvardija kaip “bigamereksija” ar
“atvirkštinė anoreksija”, kurių kriterijai pagal
DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir
statistikos 5 leidimą):
1. nuolatinis susirūpinimas dėl
nepakankamai liekno ir raumeningo kūno;
2. šis susirūpinimas sukelia diskomfortą
ir žymiai sutrikdo socialinį funkcionavimą;
3. šio perdėto susirūpinimo priežastis
negali būti joks kitas psichiatrinis sutrikimas
[23].
Tyrimai rodo, jog egzistuoja ryšys tarp raumenų
dismorfijos ir nuotaikos, nerimo bei valgymų
sutrikimų, taip pat ir anabolinių-androgeninių
steroidų vartojimo [13-17]. Ši problema beveik
išimtinai siejama su fiziškai aktyviais
žmonėmis. Vartojantieji pasižymi padidėjusiu
irzlumu, agresyvumu, maniją bei psichozę
primenančiais simptomais, o steroidų
nutraukimas ir abstinencija išprovokuoja
depresijos simptomus.
Persitreniravimo atvejais pastebimi gana ryškūs
miego sutrikimai, apetito ir svorio netekimas,
sumažėjęs libido, dirglumas, raumenų
skausmingumas, emocinis labilumas ir netgi
depresija [1-3, 13-17]. Persitreniravimo
paplitimas tarp atletų nuo 7% iki 20% ir šis
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar (18,(2022(-(Volume(10(|(Issue(1.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
!
!
121!
dažnis tarp ištvermės sporto atstovų ar
profesionalių atletų galimai dar didesnis.
Mechanizmų hipotezės. Bėgant metams
įvairios psichologinės hipotezės buvo pasiūlytos
paaiškinti fizinės veiklos teigiamą poveikį
psichinei sveikatai, pagrindinės yra
išsiblaškymo, pasitikėjimo savo jėgomis,
socialinės sąveikos [2,3,12,13]. Išsiblaškymo
hipotezė teigia, jog nepalankių stimulų įvairovė
lemia pagerėjusią nuotaiką per ir po fizinės
veiklos. Pasitikėjimo savo jėgomis hipotezė
remiasi tuo, jog fizinė veikla yra iššūkis, tad
gebėjimas ja užsiimti yra perlipimas per savo
įprastinius kasdienius gebėjimus, o tai gerina
nuotaiką ir didina pasitikėjimą savimi. Socialiai
ryšiai ir abipusis palaikymas dažnai būdingi
sporto bendruomenėms, asmenims,
užsiimantiems ta pačia fizine veikla - tuo
paremta socialinės sąveikos hipotezė.
Fiziologinės hipotezės irgi apsvarstomos
tyrimuose, dažniausiai fizinės veiklos poveikis
psichinei sveikatai aiškinamas monoaminų arba
endorfinų teorijomis [1-3, 12-15]. Pirmoji
monoaminų hipotezė remiasi tuo, jog fizinė
veikla skatina monoaminų išsiskyrimą iš
sinapsių, kurie, manoma, jog funkcionuoja kaip
antidepresantai. Antroji hipotezė susijusi su
endogeninių opiodų (endorfinų) išsiskyrimu.
Manoma, jog šių medžiagų kaip inhibitorių
poveikis centrinei nervų sistemai yra ramybės ir
pagerėjusios nuotaikos pojūčiai po sporto [12-
15]. Buvo pastebėta, jog fiziškai aktyvūs
asmenys, kurie nebegali užsiimti fizine veikla,
jaučia padidėjusį dirglumą, neramumą,
nervingumą, pasimetimą, kurie siejami su
endorfinų trūkumu [2, 12-15].
Tačiau nėra priimta vienos hipotezės vieningo
patvirtinimo, vis dar vyksta diskusijos ir
dažniausiai hipotezės sujungiamos į
psichobiologinį modelį [1-3, 12-15].
Išvados
1. Viena dažniausiai pasirenkamų fizinių
veiklų - bėgimas - sumažina nerimo ir
depresijos simptomus, padidina pasitikėjimą
savimi.
2. Bėgimas gali būti taikomas kaip priemonė
pagerinti miegą, nuotaiką ir koncentraciją.
3. Bėgimo metu išsiskiriantys endorfinai
sąlygoja skausmo sumažėjimą, pakylėjimo
jausmą.
4. Nors bėgimo teigiamas poveikis yra didelis,
tačiau galimas valgymo sutrikimų išsivystymas,
persitreniravimas, raumenų distrofija ir to
pasekoje atsiradęs polinkis vartoti steroidus,
emocinis labilumas.
Literatūra
1. Ströhle, A. Sports psychiatry: mental health
and mental disorders in athletes and exercise
treatment of mental disorders. Eur Arch
Psychiatry Clin Neurosci 269, 485–498 (2019).
https://doi.org/10.1007/s00406-018-0891-5
2. Oswald F, Campbell J, Williamson C,
Richards J, Kelly P. A Scoping Review of the
Relationship between Running and Mental
Health. Int J Environ Res Public Health.
2020;17(21):8059. Published 2020 Nov 1.
doi:10.3390/ijerph17218059
3. Chan JSY, Liu G, Liang D, Deng K, Wu J,
Yan JH. Special Issue - Therapeutic Benefits of
Physical Activity for Mood: A Systematic
Review on the Effects of Exercise Intensity,
Duration, and Modality. J Psychol.
2019;153(1):102-125. doi:
10.1080/00223980.2018.1470487. Epub 2018
Oct 15. PMID: 30321106.
4. Kelly P, Williamson C, Niven AG, Hunter
R, Mutrie N, Richards J. Walking on sunshine:
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar (18,(2022(-(Volume(10(|(Issue(1.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
!
!
122!
scoping review of the evidence for walking and
mental health. Br J Sports Med. 2018
Jun;52(12):800-806. doi: 10.1136/bjsports-
2017-098827. PMID: 29858467.
5. Colrain IM, Baker FC. Changes in sleep as a
function of adolescent development.
Neuropsychol Rev. 2011 Mar;21(1):5-21. doi:
10.1007/s11065-010-9155-5. Epub 2011 Jan 12.
PMID: 21225346; PMCID: PMC7543715.
6. Brand S, Gerber M, Beck J, Hatzinger M,
Pühse U, Holsboer-Trachsler E. High exercise
levels are related to favorable sleep patterns and
psychological functioning in adolescents: a
comparison of athletes and controls. J Adolesc
Health. 2010 Feb;46(2):133-41. doi:
10.1016/j.jadohealth.2009.06.018. Epub 2009
Aug 18. PMID: 20113919.
7. Babiss LA, Gangwisch JE. Sports
participation as a protective factor against
depression and suicidal ideation in adolescents
as mediated by self-esteem and social support. J
Dev Behav Pediatr. 2009 Oct;30(5):376-84. doi:
10.1097/DBP.0b013e3181b33659. PMID:
19692930.
8. Kruisdijk F, Hopman-Rock M, Beekman
ATF, Hendriksen I. EFFORT-D: results of a
randomised controlled trial testing the EFFect of
running therapy on depression. BMC
Psychiatry. 2019;19(1):170. Published 2019 Jun
10. doi:10.1186/s12888-019-2156-x
9. Papasavvas T, Bonow RO, Alhashemi M,
Micklewright D. Depression Symptom Severity
and Cardiorespiratory Fitness in Healthy and
Depressed Adults: A Systematic Review and
Meta-Analysis. Sports Med. 2016
Feb;46(2):219-30. doi: 10.1007/s40279-015-
0409-5. PMID: 26446894.
10. Rimer J, Dwan K, Lawlor DA, Greig CA,
McMurdo M, Morley W, Mead GE. Exercise
for depression. Cochrane Database Syst Rev.
2012 Jul 11;(7):CD004366. doi:
10.1002/14651858.CD004366.pub5. Update in:
Cochrane Database Syst Rev.
2013;(9):CD004366. PMID: 22786489.
11. Ekeland E, Heian F, Hagen KB. Can
exercise improve self esteem in children and
young people? A systematic review of
randomised controlled trials. Br J Sports Med.
2005 Nov;39(11):792-8; discussion 792-8. doi:
10.1136/bjsm.2004.017707. PMID: 16244186;
PMCID: PMC1725055.
12. Peluso MA, Guerra de Andrade LH.
Physical activity and mental health: the
association between exercise and mood. Clinics
(Sao Paulo). 2005 Feb;60(1):61-70. doi:
10.1590/s1807-59322005000100012. Epub
2005 Mar 1. PMID: 15838583.
13. Reardon CL, Factor RM. Sport psychiatry: a
systematic review of diagnosis and medical
treatment of mental illness in athletes. Sports
Med. 2010 Nov 1;40(11):961-80. doi:
10.2165/11536580-000000000-00000. PMID:
20942511.
14. Snedden TR, Scerpella J, Kliethermes SA, et
al. Sport and Physical Activity Level Impacts
Health-Related Quality of Life Among
Collegiate Students. Am J Health Promot.
2019;33(5):675-682.
doi:10.1177/0890117118817715
15. Chang C, Putukian M, Aerni G, Diamond A,
Hong G, Ingram Y, Reardon CL, Wolanin A.
Mental health issues and psychological factors
in athletes: detection, management, effect on
performance and prevention: American Medical
Society for Sports Medicine Position Statement-
Executive Summary. Br J Sports Med. 2020
Feb;54(4):216-220. doi: 10.1136/bjsports-2019-
101583. Epub 2019 Dec 6. PMID: 31810972.
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar (18,(2022(-(Volume(10(|(Issue(1.((Electronic(-(ISSN:(2345-0592(((
!
!
123!
16. Carfagno DG, Hendrix JC 3rd. Overtraining
syndrome in the athlete: current clinical
practice. Curr Sports Med Rep. 2014 Jan-
Feb;13(1):45-51. doi:
10.1249/JSR.0000000000000027. PMID:
24412891.
17. Breslin G, Shannon S, Haughey T, Donnelly
P, Leavey G. A systematic review of
interventions to increase awareness of mental
health and well-being in athletes, coaches and
officials. Syst Rev. 2017 Aug 31;6(1):177. doi:
10.1186/s13643-017-0568-6. PMID: 28859666;
PMCID: PMC5579872.
18. Mikkelsen K, Stojanovska L,
Polenakovic M, Bosevski M, Apostolopoulos V.
Exercise and mental health. Maturitas. 2017
Dec;106:48-56. doi:
10.1016/j.maturitas.2017.09.003. Epub 2017
Sep 7. PMID: 29150166.
19. Kandola A, Ashdown-Franks G, Hendrikse
J, Sabiston CM, Stubbs B. Physical activity and
depression: Towards understanding the
antidepressant mechanisms of physical activity.
Neurosci Biobehav Rev. 2019 Dec;107:525-
539. doi: 10.1016/j.neubiorev.2019.09.040.
Epub 2019 Oct 2. PMID: 31586447.
20. Li C, Fan R, Sun J, Li G. Risk and
Protective Factors of Generalized Anxiety
Disorder of Elite Collegiate Athletes: A Cross-
Sectional Study. Front Public Health. 2021 Feb
10;9:607800. doi: 10.3389/fpubh.2021.607800.
PMID: 33643989; PMCID: PMC7902705.
21. Hicks SD, Jacob P, Perez O, Baffuto M,
Gagnon Z, Middleton FA. The Transcriptional
Signature of a Runner's High. Med Sci Sports
Exerc. 2019 May;51(5):970-978. doi:
10.1249/MSS.0000000000001865. PMID:
30557194.
22. Boecker H, Sprenger T, Spilker ME,
Henriksen G, Koppenhoefer M, Wagner KJ,
Valet M, Berthele A, Tolle TR. The runner's
high: opioidergic mechanisms in the human
brain. Cereb Cortex. 2008 Nov;18(11):2523-31.
doi: 10.1093/cercor/bhn013. Epub 2008 Feb 21.
PMID: 18296435.
23. American Psychiatric Association, DSM-5
Task Force. (2013). Diagnostic and statistical
manual of mental disorders: DSM-5™ (5th ed.).
American Psychiatric Publishing,
Inc. https://doi.
org/10.1176/appi.books.9780890425596.