Ieva Berankytė1, Greta Bulotaitė2, Ligita Jančorienė3,4
1,2 Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
3Clinic of Infectious Diseases and Dermatovenerology, Institute of Clinical Medicine, Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
4Centre of Infectious Diseases Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Vilnius, Lithuania
Abstract
Aims: to present a case illustrating HIV-associated extrapulmonary Mycobacterium avium infection with a liver cirrhosis caused by hepatitis C virus infection and to prepare the literature review.
Case report. A 51-year-old patient was diagnosed with HIV (stage C3), chronic hepatitis C, liver cirrhosis and M. avium lymphadenitis- a rare opportunistic infection. The patient was treated with a standard combination of antiretrovirals and a 12-month course of combination of antituberculous antibiotics. During treatment, the patient was hospitalized due to fever and a maculopapular rash. Rifampicin was added to the treatment. A positive response was observed, with a regression of clinical symptoms of lymphadenitis and improvement in CD4 count and HIV viral load control.
Methods. A literature review on “PubMed” database was conducted. Full articles in English were analyzed. No time restriction was applied to citations. Information regarding the clinical case was obtained by consulting the patient’s file.
Keywords: HIV, AIDS, nontuberculous mycobacteria (NTM), M. avium complex (MAC), antiretroviral therapy (ART).
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
237
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 237-247
HIV-associated extrapulmonary Mycobacterium avium
infection: a case report and literature review
Ieva Berankytė
1
, Greta Bulotaitė
2
, Ligita Jančorienė
3,4
1,2
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
3
Clinic of Infectious Diseases and Dermatovenerology, Institute of Clinical Medicine,
Faculty of
Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
4
Centre of Infectious Diseases Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Vilnius, Lithuania
Abstract
Aims: to present a case illustrating HIV-associated extrapulmonary Mycobacterium avium infection with a
liver cirrhosis caused by hepatitis C virus infection and to prepare the literature review.
Case report. A 51-year-old patient was diagnosed with HIV (stage C3), chronic hepatitis C, liver cirrhosis
and M. avium lymphadenitis- a rare opportunistic infection. The patient was treated with a standard
combination of antiretrovirals and a 12-month course of combination of antituberculous antibiotics. During
treatment, the patient was hospitalized due to fever and a maculopapular rash. Rifampicin was added to the
treatment. A positive response was observed, with a regression of clinical symptoms of lymphadenitis and
improvement in CD4 count and HIV viral load control.
Methods. A literature review on “PubMed” database was conducted. Full articles in English were analyzed.
No time restriction was applied to citations. Information regarding the clinical case was obtained by
consulting the patient’s file.
Keywords: HIV, AIDS, nontuberculous mycobacteria (NTM), M. avium complex (MAC), antiretroviral
therapy (ART).
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
238
Ekstrapulmoninė Mycobacterium avium infekcija ŽIV
užsikrėtusiam asmeniui: klinikinis atvejis ir literatūros
apžvalga
Ieva Berankytė
1
, Greta Bulotaitė
2
, Ligita Jančorienė
3,4
1,2
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
3
Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinika, Klinikinės medicinos institutas, Medicinos fakultetas,
Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
4
Infekcinių ligų centras, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Darbo tikslas: pristatyti klinikinį ekstrapulmoninės ne tuberkuliozės mikobakterijos Mycobacterium avium
infekcijos atvejį ŽIV užsikrėtusiam pacientui, sergančiam lėtiniu hepatitu C su susiformavusia kepenų
ciroze ir apžvelgti mokslinę literatūrą.
Klinikinis atvejis: 51 metų pacientui nustatyta ŽIV infekcija (C3 stadija), lėtinis hepatitas C, susiformavusi
kepenų cirozė ir reta oportunistinė infekcija - M. avium sukeltas limfadenitas. Skirtas antiretrovirusinis
gydymas ir 12 mėn. trukmės ne tuberkuliozės mikobakterijos antibakterinio gydymo kursas. Pakartotinai
atsiradus febriliam karščiavimui bei makulopapuliniam bėrimui, gydymui papildomai pridėtas
rifampicinas. Gydymo eigoje pagerėjo paciento būklė, išnyko limfadenito požymiai, pagerėjo paciento
imunologinė būklė bei pasiekta ŽIV ligos virusologinė kontrolė.
Darbo metodika: literatūros paieškai buvo naudota tarptautinė duomenų bazė Pubmed. Išanalizuoti šių
publikacijų pilni tekstai anglų kalba. Citavimo laikotarpis nebuvo ribojamas. Informacija apie klinikinį
atvejį buvo gauta pacientui raštu patvirtinus leidimą naudoti jo ligos nuasmenintus duomenis atvejo
pristatymui.
Raktažodžiai: ŽIV, AIDS, ne tuberkuliozės mikobakterija (NTM), ekstrapulmoninė M. avium kompleksas
(MAK), antiretrovirusinė terapija (ART).
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
239
Įvadas
Žmogui tuberkuliozę dažniausiai sukelia
Mycobacterium tuberculosis. Svarbu atskirti
tuberkuliozės kompleksui priklausančias
mikobakterijas nuo ne tuberkuliozės
mikobakterijų (NTM) (anksčiau vadintų
atipinėmis) (M. avium, M. intracellulare, M.
abscessus, M. kansasii ir kt.) (1). Tai
fakultatyviniai, intraląsteliniai, rūgščiai atsparūs
patogenai, kurie gali daugintis makrofaguose.
Yra žinoma daugiau kaip 150 skirtingų NTM
rūšių, besiskiriančių savo virulentiškumu (2).
NTM plačiai paplitusios aplinkoje, pavyzdžiui,
M. avium kompleksas (MAK), dažniausiai
pažeidžiantis plaučius, paplitęs Šiaurės
Europoje, Afrikoje, Australijoje ir JAV. NTM
užsikrečiama tiesiogiai per vandenį, dirvožemį.
Yra svarbu NTM sukeltas ligas atskirti nuo
tuberkuliozės mikobakterijų sukeltų ligų, nes
tuberkuliozei gydyti skiriami vaistai menkai
veikia NTM (3).
ŽIV užsikrėtusiems pacientams M. avium yra
viena iš AIDS nurodančių oportunistinių
infekcijų (4). Pacientai su ŽIV ir ne tuberkuliozės
mikobakterijų sukelta koinfekcija turi būti
gydomi nuo abiejų ligų. Mycobacterium avium
sukeltos infekcijos gydymas skiriasi nuo
standartinio tuberkuliozės gydymo (5). Kartu
esant hepatito C viruso (HCV) infekcijai, svarbu
atsižvelgti į neigiamą ŽIV infekcijos įtaką HCV
infekcijos progresijai bei galimą
antiretrovirusinės terapijos hepatotoksiškumą
(6).
Klinikinis atvejis
Pacientas 51 metų vyras, sergantis ŽIV
infekcija (C3 stadija), lėtiniu hepatitu C,
susiformavusia kepenų ciroze ir Mycobacterium
avium sukeltu limfadenitu. 2019 m. dėl febrilaus
karščiavimo pacientas hospitalizuotas ištyrimui į
infekcinių ligų stacionarą. Pacientas teigė, jog
per metus neteko 20 kilogramų kūno masės.
Atlikus imunologinius tyrimus nustatyti ženklios
imunosupresijos požymiai, patvirtinta ŽIV
infekcija AIDS stadijoje, lėtinis aktyvus virusinis
hepatitas C, susiformavusi kepenų cirozė,
nustatyta 3a HCV genotipo infekcija su didele
viremija (žiūrėti paveikslėlį nr. 1). Krūtinės
ląstos rentgenogramoje pakitimų neaptikta. Pilvo
organų ultragarsinio tyrimo ir kompiuterinės
tomografijos metu nustatyta plonųjų žarnų
pasaito limfadenopatija. Atlikus limfmazgio
stulpelinę punkcinę biopsiją histologiniame
mėginyje nustatytas lėtinis ksantogranuliominis
M. avium limfadenitas. Paskirtas
prieštuberkuliozinis gydymas etambutoliu 400
mg po 3 tab. 1 k. per dieną ir klaritromicinu 500
mg po 1 tab. 2 k. per dieną. Skirta
antiretrovirusinė terapija (ART) dolutegraviru 50
mg po 1 tab. 2 k. per dieną ir
emtricitabinu/tenofoviro dizoproksiliu 200
mg/245 mg po 1 tab. 1 k. per dieną.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
240
Paveikslėlis nr. 1. ŽIV ir HCV infekcijų rodikliai.
ŽIV rodikliai, pirmą kartą nustačius infekciją
HCV rodikliai, pirmą kartą nustačius infekciją
ŽIV - RNR
CD4 ląstelių kiekis
Serologiniai rodikliai
HCV - RNR
3.04 x 10
5
kop./ml
43 ląst/mm
3
anti-HCV (+)
1.04 x 10
7
TV/ml
Paveikslėlis nr 2. Imuninių rodiklių progresavimas.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
241
Po 1 mėn. nuo gydymo pradžios
paciento būklė vėl pablogėjo: dėl febrilaus
karščiavimo iki 40
o
C ir makulopapulinio bėrimo
pacientas vėl buvo hospitalizuotas į infekcinių
ligų stacionarą. Antimikrobinis M. avium
infekcijos gydymas papildytas rifampicinu 300
mg po 1 tab. 1 k. per dieną. Iš viso M.avium
limfadenito gydymas tęstas 12 mėn. ŽIV
gydymo eigoje buvo stebima teigiama
imunologinė dinamika (žiūrėti paveikslėlius nr. 2
ir 3): 2020 m. sausio mėn. - ŽIV RNR – 117
kop/ml, CD4 – 409 ląst/mm
3
, 2020 m. liepos
mėn. - ŽIV RNR nerasta, CD4 – 746 ląst/mm
3
,
2020 m. spalio mėn. ŽIV RNR < 40 kop/ml, CD4
– 403.81 ląst/mm
3
. M.avium limfadenito gydymo
metu stebėta teigiama uždegiminių rodiklių
dinamika (CRB hospitalizacijos dieną: 230,3
mg/l, CRB išrašant iš stacionaro: 22,07 mg/l),
regresavo klinikiniai ligos požymiai.
Pacientui nustatyta 3a HCV genotipo infekcija ir
F-III-IV (fibrozė pagal Metavir, patvirtinta
kepenų cirozė), anksčiau negydytas, 2020 m.
lapkričio mėn. paskirtas antivirusinis LHC
gydymas glekapreviru 100 mg/pibrentasviru 40
mg po 3 tab. 1 k. per dieną. Gydymas tęstas 8 sav.
Gydymo pabaigoje pasiekta virusologinė lėtinio
hepatito C remisija. Dėl kepenų cirozės ir
pirminio kepenų vėžio rizikos tęsiamas
ambulatorinis kepenų būklės stebėjimas.
Paveikslėlis nr. 3. ŽIV RNR kopijų skaičiaus progresavimas
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
242
Diskusija
Epidemiologija
PSO duomenimis asmenims,
užsikrėtusiems ŽIV infekcija, M. tuberculosis
infekcijos išsivystymo rizika yra 16 - 27 kartus
didesnė palyginus su tais, kurie ŽIV nėra
užsikrėtę (7). 2015 metais nustatyta 1.14
milijonų naujų ŽIV-1 ir tuberkuliozės
koinfekcijos atvejų bei 400 000 su koinfekcija
susijusių mirčių (8). 2018 metais tuberkulioze
susirgo 862 000 ŽIV užsikrėtusių asmenų (9).
Tuberkuliozė išlieka pagrindine užsikrėtusiųjų
ŽIV mirties priežastimi - 2018 metais
tuberkuliozė nulėmė trečdalį su AIDS susijusių
mirčių, iš kurių 84% sudarė mirtys Afrikos
regione (9,10). Pažymėtina, jog pastebėta ir
dažnesnė sąsaja tarp ŽIV bei ekstrapulmoninės
tuberkuliozės formos (11,12). Lietuvoje 2019 m.
duomenimis buvo 3323 ŽIV užsikrėtę asmenys,
o susirgimų tuberkulioze buvo registruota 875
(13). MAK taip pat yra viena pagrindinių
užsikrėtusiųjų ŽIV mirties priežasčių. 2018 metų
meta-analizės duomenimis, MAK infekcijos
paplitimas tarp pacientų, užsikrėtusiųjų ŽIV
infekcija, buvo 10% (14). Vis dėlto sergamumas
MAK infekcija mažėja dėl sėkmingo
antiretrovirusinio gydymo.
Ligos pasireiškimas
ŽIV užsikrėtusiems asmenims tiek
tuberkuliozės mikobakterijų sukelta infekcija,
tiek MAK infekcija gali pasireikšti ertmine/ne
ertmine plaučių ligos forma arba diseminuota
ligos forma kartu su karščiavimu, naktiniu
prakaitavimu, svorio kritimu (15).
NTM sukeltos ligos
Pagal klinikinius simptomus NTM
sukeltas ligas galima suskirstyti į keturias grupes
- limfadenitą, odos ligą, diseminuotą ligos formą
ir plaučių ligą (16). Skirtingai nuo tuberkuliozės,
lokalizuota NTM plaučių liga yra reta
pacientams, sergantiems ŽIV infekcija. Šiais
atvejais paprastai pasireiškia diseminuota ligos
forma (17).
Diseminuota ligos forma
Diseminuotos MAK infekcijos
simptomai paprastai yra nespecifiniai -
persistuojantis karščiavimas, naktinis
prakaitavimas, svorio kritimas, pilvo skausmas ir
diarėja (18,19).
Limfadenitas
MAK limfadenitui paprastai būdingas
karščiavimas, leukocitozė, židininis uždegimas,
ir padidėję limfmazgiai, pavyzdžiui, kaklo,
intraabdominaliniai ar tarpuplaučio. Daugumos
MAK limfadenito atvejų priežastis - imuninis
rekonstitucijos sindromas (20).
Plaučių liga
NTM sukeltą plaučių ligą galima
suskirstyti į tris formas: 1) židininė -
bronchektazinė, 2) ertminė, 3) hipersensityvinis
pneumonitas. Dažniausi bronchektazinės ligos
formos simptomai - lėtinis kosulys ir
skrepliavimas. Karščiavimas ir dusulys
pasireiškia retai. Bronchektazės paprastai
randamos dešiniojo plaučio vidurinėje skiltyje
bei kairiojo plaučio liežuvėliniuose
segmentuose. Ertminei ligos formai būdingos
ertmės viršutinėje plaučių skiltyje.
Hipersensityvinis pneumonitas yra pati rečiausia
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
243
forma iš visų trijų. Jam būdinga karščiavimas,
dusulys, kosulys (3).
Diagnostika
MAK infekcijos diagnostika yra gana
sudėtinga dėl didelio mikobakterijų sukeltos
tuberkuliozės paplitimo tarp ŽIV sergančių
pacientų, kadangi ir MAK ir M. tuberculosis yra
rūgščiai atsparios bakterijos. Todėl norint jas
diferencijuoti, reikia molekulinių ir biocheminių
tyrimų. Be to, abiejų infekcijų klinikiniai
simptomai yra panašūs. Žmonėms, sergantiems
ŽIV, tuberkuliozė paprastai nustatoma esant
įvairiam CD4 ląstelių skaičiui, o NTM paprastai
nustatoma, kai CD4 ląstelių skaičius yra
mažesnis negu 100 ląstelių /μl (15). Taigi,
daugelyje endeminių tuberkuliozės šalių
sergamumas NTM yra apskaičiuojamas
netiksliai (21). Rūgščiai atsparių bakterijų
mikroskopija neleidžia atskirti tuberkuliozės
mikobakterijų nuo ne tuberkuliozės
mikobakterijų, kadangi tiek vienos, tiek kitos yra
rūgščiai atsparios. Dėl šios priežasties
rekomenduojama tiriamąją medžiagą auginti
skystoje arba kietoje terpėje. NTM kultivavimas
yra svarbus greitai ir lėtai augančių rūšių
diferenciacijai (21). Konkrečių NTM rūšių
nustatymas yra labai svarbus, nes gydymas
priklauso nuo NTM padermės. NTM rūšims
identifikuoti dažniausiai naudojami įvairūs
biocheminiai tyrimai, įskaitant niacino
kaupimosi testą, arilsulfatazės testą, nitratų
redukciją, katalazės įvertinimą ir augimą
MacConkey agaro terpėse (22).
Dažniausi laboratorinių tyrimų
pokyčiai, būdingi MAK infekcijai, yra anemija ir
padidėjęs šarminės fosfatazės kiekis (23).
Diseminuota MAK ligos forma
diagnozuojama esant klinikiniams simptomams
ir MAK išskyrimu iš kraujo, limfmazgių, kaulų
čiulpų ar kitų paprastai sterilių audinių ar kūno
skysčių. Rūšių identifikavimas turėtų būti
atliekamas taikant molekulinius metodus,
polimerazės grandininės reakcijos tyrimus, viso
genomo sekvenavimą, didelio efektyvumo
skysčių chromatografiją arba biocheminius
tyrimus (23).
MAK gydymas
Pacientams, sergantiems AIDS ir
diseminuota ar lokalia MAK infekcijos forma,
rekomenduojama dviguba terapija makrolidu
(azitromicinu ar klaritromicinu) ir etambutoliu.
Trečias vaistas, pavyzdžiui, rifabutinas,
pridedamas pacientams, kuriems
antiretrovirusinė terapija yra nesėkminga arba
pacientams, kuriems nustatoma didelis bakterijų
kiekis organizme, pavyzdžiui, kraujo kultūrose
(24). Vertinant gydymo atsaką, reikia atsižvelgti
į neigiamų kultūrų kiekį, antimikrobinio gydymo
trukmę bei simptomų regresiją (25).
Visiems pacientams, kuriems
diagnozuota ŽIV ir MAK infekcija,
antibakterinis gydymas turi būti tęsiamas
mažiausiai 12 mėnesių. Tačiau galutinė trukmė
priklauso nuo to, kaip greitai mažėja paciento
imunosupresijos lygis pradėjus ART, nes CD4
ląstelių skaičius turėtų būti stabiliai didesnis nei
100 ląstelių/μl bent šešis mėnesius prieš
nutraukiant MAK gydymą (23).
Imuninės rekonstitucijos sindromas
Greitas imuninės sistemos atkūrimas
pradėjus gydyti antiretrovirusiniais vaistais gali
sukelti imuninės rekonstitucijos sindromą. Šiam
sindromui būdingas trumpalaikis, bet kartais
sunkus vietinis uždegiminis atsakas, nukreiptas
prieš žinomą patologinę būklę, pvz.,
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
244
oportunistinę infekciją. Imuninės rekonstitucijos
sindromo simptomai - karščiavimas,
tarpuplaučio ir periferinių limfmazgių
padidėjimas bei radiologinių pokyčių
pablogėjimas. Diagnozuoti šį sindromą galima
tik paneigus neveiksmingą tuberkuliozės
gydymą, oportunistinę infekciją ar navikinį
procesą. Šis sindromas gali praeiti savaime be
jokio gydymo. Taip pat nesunkiais atvejais gali
būti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo,
o sunkiais atvejais - gliukokortikoidų (26).
Svarstoma ir tai, jog su MAK susijęs imuninės
rekonstitucijos sindromas po ART vartojimo
pradžios gali pasireikšti pacientams su aukštais
ŽIV viremijos rodikliais, bet normaliu CD4
ląstelių kiekiu (27).
Hepatito C ir ŽIV-1 sąsaja
Panašūs virusų perdavimo keliai lemia,
jog ŽIV užsikrėtusiems pacientams kepenų
pažeidimą sukelia lėtinė hepatito B ir/ar hepatito
C infekcija (28). Teigiama, jog hepatito C
infekcija ŽIV fone yra sunkesnė (didesnis
persistuojančios infekcijos dažnis ir viruso
kopijų skaičius, greitesnė kepenų ligos progresija
į fibrozę, lėtinį kepenų funkcijos
nepakankamumą ir mirtį) (6,29). Taip pat
minima ir padidėjusi su HCV asocijuota
hepatoceliulinės karcinomos rizika (28).
Daugelis antiretrovirusinės terapijos vaistų yra
hepatotoksiški, o šis poveikis sustiprėja virusinio
hepatito fone. Nepaisant to, antiretrovirusinė
ŽIV terapija sulėtina HCV sukeliamą kepenų
fibrozę. Tai rodo, jog abiejų infekcijų gydymas
turi būti pradedamas nedelsiant (28,30).
Pažymėtina, jog HCV gydymas esant HCV/ŽIV
koinfekcijai nesiskiria nuo monoinfekcijai
skiriamo gydymo - efektyviausiais išlieka
tiesioginiai antivirusiniai vaistai (31). Hepatito C
koinfekcijos įtaka ŽIV eigai ir gydymui vis dar
turi būti ištirta, atsižvelgiant į prieštaringus
atliktų įvairių tyrimų rezultatus: nors dalis HCV
efekto CD4 ląstelių skaičiui nenurodo, kiti
tyrimai teigia, kad galimas nedidelis neigiamas
HCV efektas ŽIV teigiamų pacientų
imunologiniams rodikliams (32). Tyrimai rodo ir
ŽIV kopijų sumažėjimą po HCV infekcijos
gydymo (33).
Išvados
Nors tuberkuliozė ir ne tuberkuliozės
mikobakterijų sukeltos ligos vis dar išlieka viena
pagrindinių ŽIV užsikrėtusiųjų mirties
priežastimi, šis klinikinis atvejis iliustruoja, kad
taikant šiuolaikinę antiretrovirusinę terapiją ir
laiku diagnozavus tuberkuliozę bei paskyrus
tinkamą antimikrobinį gydymą, galimas geras
klinikinis atsakas ir abiejų infekcijų kontrolė.
Svarbu atsižvelgti į HCV ir ŽIV koinfekcijos
poveikį kepenų ligos progresijai bei kaip vienos
infekcijos gydymas veikia kitą ir taip sėkmingai
pasiekti virusologinę remisiją.
Literatūra
1. Non-TB Mycobacterial Lung [Prieiga per
internetą]. [žiūrėta 2021 m. balandžio 13
d.]. Adresas:
https://www.clinicaloptions.com/pulmono
logy/programs/non-tb-mycobacterial-lung
2. Johnson MM, Odell JA. Nontuberculous
mycobacterial pulmonary infections. J
Thorac Dis. 2014 m. kovo;6(3):210–20.
3. Kalašinskienė D. NE TUBERKULIOZĖS
MIKOBAKTERIJŲ SUKELTOS
PLAUČIŲ LIGOS [Prieiga per internetą].
[žiūrėta 2021 m. kovo 5 d.]. Adresas:
http://www.chest.lt/uploadsold/2014/nauji
enos/6.pdf
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
245
4. Buchacz K, Lau B, Jing Y, Bosch R,
Abraham AG, Gill MJ, ir kt. Incidence of
AIDS-Defining Opportunistic Infections in
a Multicohort Analysis of HIV-infected
Persons in the United States and Canada,
2000-2010. J Infect Dis. 2016 m. rugsėjo
15 d.;214(6):862–72.
5. Onyebujoh PC, Ribeiro I, Whalen CC.
Treatment Options for HIV-Associated
Tuberculosis. J Infect Dis. 2007 m.
rugpjūčio 15 d.;196 Suppl 1:S35–45.
6. Sagnelli C, Uberti-Foppa C, Pasquale G,
De Pascalis S, Coppola N, Albarello L, ir
kt. Factors influencing liver fibrosis and
necroinflammation in HIV/HCV
coinfection and HCV monoinfection.
Infection. 2013 m. spalio;41(5):959–67.
7. WHO | Tuberculosis and HIV. 2017 m.
lapkričio 13 d. [žiūrėta 2021 m. sausio 14
d.]; Adresas:
https://www.who.int/hiv/topics/tb/about_t
b/en/
8. Bell LCK, Noursadeghi M. Pathogenesis
of HIV-1 and Mycobacterium tuberculosis
co-infection. Nat Rev Microbiol. 2018 m.
vasario;16(2):80–90.
9. World Health Organization. HIV-
Associated Tuberculosis. Fact sheet. 2019
m.; Adresas:
https://www.who.int/tb/areas-of-work/tb-
hiv/tbhiv_factsheet.pdf?ua=1
10. Tornheim JA, Dooley KE. Tuberculosis
Associated with HIV Infection. Microbiol
Spectr [Prieiga per internetą]. 2017 m.
sausio;5(1). Adresas:
http://dx.doi.org/10.1128/microbiolspec.T
NMI7-0028-2016
11. Ossalé Abacka KB, Koné A, Akoli Ekoya
O, Bopaka RG, Lankoandé Siri H, Horo K.
[Extrapulmonary tuberculosis versus
pulmonary tuberculosis: epidemiological,
diagnosis and evolutive aspects]. Rev
Pneumol Clin. 2018 m.
gruodžio;74(6):452–7.
12. World Health Organization. Improving the
diagnosis and treatment of smear-negative
pulmonary and extrapulmonary
tuberculosis among adults and adolescents.
Recommendations for HIV-prevalent and
resource-constrained settings. 2007 m.;
Adresas:
https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/
10665/69463/WHO_HTM_TB_2007.379
_eng.pdf;jsessionid=9AF23C8640019418
C9CF8C4089FA8B91?sequence=1
13. E. biblioteka - Oficialiosios statistikos
portalas [Prieiga per internetą]. [žiūrėta
2021 m. sausio 14 d.]. Adresas:
https://osp.stat.gov.lt/statistikos-leidiniu-
katalogas?publication=35660
14. Heidary M, Nasiri MJ, Mirsaeidi M, Jazi
FM, Khoshnood S, Drancourt M, ir kt.
Mycobacterium avium complex infection
in patients with human immunodeficiency
virus: A systematic review and meta-
analysis. J Cell Physiol. 2019 m.
liepos;234(7):9994–10001.
15. McCarthy KD, Cain KP, Winthrop KL,
Udomsantisuk N, Lan NTN, Sar B, ir kt.
Nontuberculous mycobacterial disease in
patients with HIV in Southeast Asia. Am J
Respir Crit Care Med. 2012 m. gegužės 1
d.;185(9):981–8.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
246
16. Griffith DE, Aksamit T, Brown-Elliott BA,
Catanzaro A, Daley C, Gordin F, ir kt. An
official ATS/IDSA statement: diagnosis,
treatment, and prevention of
nontuberculous mycobacterial diseases.
Am J Respir Crit Care Med. 2007 m.
vasario 15 d.;175(4):367–416.
17. Mortaz E, Moloudizargari M, Varahram
M, Movassaghi M, Garssen J, Kazempour
Dizagie M, ir kt. What Immunological
Defects Predispose to Non-tuberculosis
Mycobacterial Infections? Iran J Allergy
Asthma Immunol. 2018 m.
balandžio;17(2):100–9.
18. Grinsztejn B, Fandinho FC, Veloso VG,
João EC, Lourenço MC, Nogueira SA, ir
kt. Mycobacteremia in patients with the
acquired immunodeficiency syndrome.
Arch Intern Med. 1997 m. lapkričio 10
d.;157(20):2359–63.
19. Daley CL. Mycobacterium avium
Complex Disease. Microbiol Spectr
[Prieiga per internetą]. 2017 m.
balandžio;5(2). Adresas:
http://dx.doi.org/10.1128/microbiolspec.T
NMI7-0045-2017
20. Race EM, Adelson-Mitty J, Kriegel GR,
Barlam TF, Reimann KA, Letvin NL, ir kt.
Focal mycobacterial lymphadenitis
following initiation of protease-inhibitor
therapy in patients with advanced HIV-1
disease. Lancet. 1998 m. sausio 24
d.;351(9098):252–5.
21. Gopalaswamy R, Shanmugam S, Mondal
R, Subbian S. Of tuberculosis and non-
tuberculous mycobacterial infections - a
comparative analysis of epidemiology,
diagnosis and treatment. J Biomed Sci.
2020 m. birželio 17 d.;27(1):74.
22. Bhalla GS, Sarao MS, Kalra D,
Bandyopadhyay K, John AR. Methods of
phenotypic identification of non-
tuberculous mycobacteria. Pract Lab Med.
2018 m. lapkričio;12:e00107.
23. Panel on Opportunistic Infections in
Adults and Adolescents with HIV.
Guidelines for the prevention and
treatment of opportunistic infections in
adults and adolescents with HIV:
recommendations from the Centers for
Disease Control and Prevention, the
National Institutes of Health, and the HIV
Medicine Association of the Infectious
Diseases Society of America [Prieiga per
internetą]. Adresas:
https://clinicalinfo.hiv.gov/sites/default/fil
es/inline-files/adult_oi.pdf
24. Adams IB, Schafer JJ, Roberts AL, Short
WR. Mycobacterium avium complex
(MAC) Immune Reconstitution Syndrome
(IRIS) With Reduced Susceptibility to
Ethambutol in an HIV-Infected Patient.
Ann Pharmacother. 2014 m.
rugsėjo;48(9):1219–24.
25. Non-TB Mycobacterial Lung [Prieiga per
internetą]. [žiūrėta 2021 m. balandžio 12
d.]. Adresas:
https://www.clinicaloptions.com/pulmono
logy/programs/non-tb-mycobacterial-lung
26. Lai RPJ, Meintjes G, Wilkinson RJ. HIV-
1 tuberculosis-associated immune
reconstitution inflammatory syndrome.
Semin Immunopathol. 2016 m.
kovo;38(2):185–98.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
247
27. Hassell M, French MA. Mycobacterium
avium infection and immune restoration
disease after highly active antiretroviral
therapy in a patient with HIV and normal
CD4+ counts. Eur J Clin Microbiol Infect
Dis. 2001 m. gruodžio;20(12):889–91.
28. Hu J, Liu K, Luo J. HIV–HBV and HIV–
HCV Coinfection and Liver Cancer
Development. Meyers C, sudarytojas.
HIV/AIDS-Associated Viral Oncogenesis.
Cham: Springer International Publishing;
2019. p. 231–50.
29. Operskalski EA, Kovacs A. HIV/HCV co-
infection: pathogenesis, clinical
complications, treatment, and new
therapeutic technologies. Curr HIV/AIDS
Rep. 2011 m. kovo;8(1):12–22.
30. Chuaypen N, Chittmittrapap S,
Avihingsanon A, Siripongsakun S,
Wongpiyabovorn J, Tanpowpong N, ir kt.
Liver fibrosis improvement assessed by
magnetic resonance elastography and
Mac-2-binding protein glycosylation
isomer in patients with hepatitis C virus
infection receiving direct-acting antivirals.
Hepatol Res [Prieiga per internetą]. 2021
m. vasario 21 d.; Adresas:
http://dx.doi.org/10.1111/hepr.13630
31. Kohli A, Shaffer A, Sherman A, Kottilil S.
Treatment of hepatitis C: a systematic
review. JAMA. 2014 m. rugpjūčio 13
d.;312(6):631–40.
32. Hernandez MD, Sherman KE.
HIV/hepatitis C coinfection natural history
and disease progression. Curr Opin HIV
AIDS. 2011 m. lapkričio;6(6):478–82.
33. López-Cortés LF, Trujillo-Rodríguez M,
Báez-Palomo A, Benmarzouk-Hidalgo OJ,
Dominguez-Molina B, Milanés-Guisado
Y, ir kt. Eradication of Hepatitis C Virus
(HCV) Reduces Immune Activation,
Microbial Translocation, and the HIV
DNA Level in HIV/HCV-Coinfected
Patients. J Infect Dis. 2018 m. liepos 13
d.;218(4):624–32.