Kasparas Sinkevičius1, Ina Rybakova1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas
Abstract
Introduction. The WHO estimates that harmful use of alcohol causes about 3 million deaths per year, almost 5.3% of total deaths worldwide. Meanwhile, exposure to stress is one of the factors that drives alcohol consumption. The ongoing global coronavirus pandemic is causing high levels of stress and has a significant negative impact on the public’s mental health. Healthcare professionals fighting on the front lines of the pandemic are no exception, especially given the fact that burnout among healthcare workers has been a constant topic of discussion.
Aim. To analyse the harmful use of alcohol among physicians before and during the first years of the COVID-19 pandemic
Matherial and methods. The AUDIT questionnaire was used to identify alcohol use disorders. The survey was conducted in Lithuania, online after publicly sharing an invitation to participate in the survey by completing the AUDIT questionnaire and the Sociodemographic Variables Questionnaire. Specialist physicians, family physicians, and second-year and older resident physicians were included in the survey on a voluntary basis.
Results. 11.8% (N = 28) of the surveyed physicians reported not using alcohol. It was found that during the pandemic, there was a statistically significant (p = 0.008) 3.9% increase in the percentage of people who engaged in harmful use of alcohol or who potentially had an alcohol addiction from 6.2% up to 10.1%. Men was more likely than women to engage in harmful use of alcohol or be addicted to alcohol (31.6% and 5.3%, respectively). It was found that physicians who are single was more likely to engage in harmful consumption of alcohol or to potentially have an alcohol addiction compared to non-single physicians (19.1% and 7.5%, respectively).
Conclusions. More than one tenth of physicians who consume alcohol engaged in the harmful use of alcohol or was potentially addicted to alcohol. The percentage of physicians, who engaged in the harm use of alcohol or was potentially addicted to alcohol, increased statistically significantly during the pandemic. Single physicians and male physicians was more likely to have alcohol use disorders.
Keywords: Alcohol use, AUDIT, pandemic, COVID-19.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (3), p. 61-70, https://doi.org/10.53453/ms.2022.07.8
Harmful use of alcohol among physicians before and during the first
years of the COVID-19 pandemic
Kasparas Sinkevičius
1
, Ina Rybakova
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas
Abstract
Introduction. The WHO estimates that harmful use of alcohol causes about 3 million deaths per year, almost
5.3% of total deaths worldwide. Meanwhile, exposure to stress is one of the factors that drives alcohol consumption. The
ongoing global coronavirus pandemic is causing high levels of stress and has a significant negative impact on the public’s
mental health. Healthcare professionals fighting on the front lines of the pandemic are no exception, especially given the
fact that burnout among healthcare workers has been a constant topic of discussion.
Aim. To analyse the harmful use of alcohol among physicians before and during the first years of the COVID-
19 pandemic
Matherial and methods. The AUDIT questionnaire was used to identify alcohol use disorders. The survey was
conducted in Lithuania, online after publicly sharing an invitation to participate in the survey by completing the AUDIT
questionnaire and the Sociodemographic Variables Questionnaire. Specialist physicians, family physicians, and second-
year and older resident physicians were included in the survey on a voluntary basis.
Results. 11.8% (N = 28) of the surveyed physicians reported not using alcohol. It was found that during the
pandemic, there was a statistically significant (p = 0.008) 3.9% increase in the percentage of people who engaged in
harmful use of alcohol or who potentially had an alcohol addiction from 6.2% up to 10.1%. Men was more likely than
women to engage in harmful use of alcohol or be addicted to alcohol (31.6% and 5.3%, respectively). It was found that
physicians who are single was more likely to engage in harmful consumption of alcohol or to potentially have an alcohol
addiction compared to non-single physicians (19.1% and 7.5%, respectively).
Conclusions. More than one tenth of physicians who consume alcohol engaged in the harmful use of alcohol or
was potentially addicted to alcohol. The percentage of physicians, who engaged in the harm use of alcohol or was
potentially addicted to alcohol, increased statistically significantly during the pandemic. Single physicians and male
physicians was more likely to have alcohol use disorders.
Keywords: Alcohol use, AUDIT, pandemic, COVID-19.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
62
Probleminis alkoholio vartojimas tarp gydytojų prieš COVID19
pandemiją ir pirmaisiais jos metais
Kasparas Sinkevičius
1
, Ina Rybakova
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, medicinos fakultetas, Kaunas
Santrauka
Įvadas. PSO teigimu žalingas alkoholio vartojimas lemia 3 milijonus mirčių per vienerius metus, kas atitinka
5,3% visų mirčių. Tuo tarpu patiriamas stresas yra vienas iš veiksnių, skatinančių alkoholio vartojimą, o šiuo metu pasaulį
ištikusi koronaviruso pandemija visuomenėje kelia ryškų stresą bei ženkliai blogina visuomenės psichikos sveikatą. Ne
išimtis ir priešakinėse linijose su pandemija kovojantys sveikatos priežiūros specialistai, apie kurių perdegimą nuolat
kalbama.
Tikslas. Įvertinti probleminį alkoholio vartojimą tarp gydytojų prieš COVID19 pandemiją ir pirmaisiais jos
metais.
Metodika. Probleminio alkoholio vartojimo įvertinimui panaudotas AUDIT klausimynas. Apklausa vykdyta
internetu, Lietuvoje, viešai pasidalinus kvietimu dalyvauti, užpildant AUDIT klausimyną ir sociodemografinių veiksnių
klausimyną. Į tyrimą savanoriškai buvo įtraukiami gydytojai specialistai, šeimos gydytojai, antrų rezidentūros metų ir
vyresni gydytojai rezidentai.
Rezultatai. 11,8% (N=28) apklaustų gydytojų teigė, kad alkoholio nevartoja. Nustatyta, kad pandemijos metu
statistiškai reikšmingai (p=0,008) padidėjo žalingai vartojančių alkoholį arba galimai turinčių priklausomybę asmenų
procentas nuo 6,2% iki 10,1%, t. y. 3,9%. Vyrai palyginus su moterimis dažniau vartojo alkoholį žalingai arba jiems buvo
galima priklausomybė, atitinkamai 31,6% ir 5,3%. Nustatyta, jog dažniau alkoholį vartojo žalingai arba turėjo galimą
priklausomybę vieniši (-os) gydytojai (-os) palyginus su ne vienišais (-omis) gydytojais (-omis), atitinkaimai 19,1% ir
7,5%.
Išvados. Daugiau nei dešimtadalis alkoholį vartojančių gydytojų jį vartojo žalingai arba galimai turėjo
priklausomybę; Žalingai vartojančių alkoholį arba galimai turinčių priklausomybę gydytojų procentas pandemijos metu
statistiškai reikšmingai padidėjo. Probleminis alkoholio vartojimas buvo dažnesnis tarp vienišų gydytojų, taip pat
gydytojų vyrų.
Raktiniai žodžiai: alkoholio vartojimas, AUDIT, pandemija, COVID19.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
63
1. Įžanga
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)
teigimu žalingas alkoholio vartojimas lemia 3 milijonus
mirčių per vienerius metus, kas atitinka 5,3%. visų
mirčių [1]. 2007 m. duomenimis penktadalis Lietuvos
gyventojų alkoholį vartoja žalingai [2]. Be to, negalia
bei mirtys sukeltos alkoholio vartojimo pasireiškia gana
jauname amžiuje [1]. Tuo tarpu patiriamas stresas yra
vienas iš veiksnių, skatinančių alkoholio vartojimą [3,
4], o šiuo metu pasaulį ištikusi koronaviruso
(COVID19) pandemija visuomenėje kelia ryškų stresą
bei ženkliai blogina visuomenės psichikos sveikatą [5].
Lietuvoje priimtas ilgalaikių neigiamų COVID19
pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo
veiksmų planas [6], tačiau nepaisant jo gyventojų
emocinė būklė nuolat blogėja [7]. Ne išimtis ir
priešakinėse linijose su pandemija kovojantys sveikatos
priežiūros specialistai, apie kurių perdegimą nuolat
kalbama. Tuo pat metu Lietuvoje, nepaisant aiškių
priešingų įrodymų, yra svarstomi alkoholio kontrolės
atlaisvinimai. Atsižvelgiant į esamą situaciją, šiame
darbe analizuojamas probleminis alkoholio vartojimas
gydytojų tarpe prieš COVID19 pandemiją ir pirmaisiais
jos metais, pasitelkiant Žalingo alkoholio vartojimo
nustatymo testą (AUDIT, Alcohol Use Disorders
Identifcation Test) [8].
2. Metodika
Tyrimas atliktas gavus LSMU bioetikos centro
leidimą (2021.01.20 Nr. BEC-LSMU(R)-14).
Probleminio alkoholio vartojimo įvertinimui
panaudotas PSO rekomenduojamas AUDIT
klausimynas, kurį sudaro 10 klausimų, kiekvienam
atsakymui priskiriant balus (1 ir 3-8 klausimams
atitinkamai „Niekada“ – 0 balų, „Rečiau nei kartą per
mėnesį“ – 1 balas, „Kartą per mėnesį“ – 2 balai, „Kartą
per savaitę“ – 3 balai, „Kasdien ar beveik kasdien“ – 4
balai; 2 klausimui atitinkamai „1-2“ – 0 balų, „3-4“ – 1
balas, „5-6“ – 2 balai, „7-9“ – 3 balai, „10+“ – 4 balai; 9
ir 10 klausimams atitinkamai „Ne“ – 0 balų, „Taip, bet
ne pastaraisiais metais“ – 2 balai, „Taip, pastaraisiais
metais“ – 4 balai). Remiantis rekomendacijomis [8]
vertinama balų suma: <8 balų – nepavojingas alkoholio
vartojimas; 8-15 balų – rizikingas alkoholio vartojimas
(toks alkoholio vartojimas, kuris didina žalingų
pasekmių riziką ateityje); 16-19 balų – žalingas
alkoholio vartojimas; >20 balų – galima priklausomybė.
Tyrimo dalyviai suskirstyti į dvi grupes: vartojantys
nepavojingai arba rizikingai ir vartojantys žalingai arba
galimai susiformavusi priklausomybė. Probleminiam
alkoholio vartojimui priskirta >15 balų suma, kadangi
tyrime vertinant rezultatus prieš ir po norėta įvertinti
žalą tuo metu, neįtraukiant rizikingo alkoholio vartojimo
(8-15 balų), kadangi toks alkoholio vartojimas didina
žalingų pasekmių riziką ateityje, o ne vertinimo
momentu.
Apklausa vykdyta internetu, Lietuvoje, viešai
pasidalinus kvietimu dalyvauti tyrime įvairiose
gydytojams skirtose grupėse, užpildant AUDIT
klausimyną (vertinant iki COVID19 pandemijos ir
pirmaisiais jos metais) ir sociodemografinių veiksnių
klausimyną. Į tyrimą savanoriškai buvo įtraukiami
gydytojai specialistai, šeimos gydytojai, antrų
rezidentūros metų ir vyresni gydytojai rezidentai.
Apklausa vykdyta 2021 metų sausio – vasario
mėnesiais.
Surinktiems duomenims apdoroti taikyta
aprašomoji statistinė analizė, naudojant “IBM SPSS
Statistics 23“ kompiuterinę programą. Požymių
pasitaikymo dažnumų skirtumams įvertinti naudotas χ
2
kriterijus. Siekiant patikrinti procentų pasikeitimą
dviejose priklausomose imtyse, naudotas Maknemaro
kriterijus. Tyrime naudotas statistinis reikšmingumo
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
lygmuo α = 0,05, o pasikliautinuoju intervalu pasirinktas
95%.
3. Rezultatai
Tyrime iš viso dalyvavo 238 gydytojai. Iš jų 50
šeimos gydytojų (21,0%), 117 gydytojų specialistų
(49,2%) ir 71 gydytojas rezidentas (29,8%). Tyrime
dalyvavo 197 (82,8%) moterys ir 41 (17,2%) vyras.
Tiriamųjų amžius nuo 25 m. iki 68 m. (M=36,79; SD
=10,39). 59,7% (N=142) tiriamųjų buvo
vedę/ištekėjusios, 16% (N=38) – nevedę/netekėjusios, o
16,8% (N=40) gyveno su partneriu (-e) nesusituokę (-
usios). 47,5% (N=113) tiriamųjų neturėjo vaikų, 44,5%
(N=106) – turėjo ir gyveno kartu. Pagal gyvenamosios
vietos dydį, daugiau nei pusė tiriamųjų (62,2%) gyveno
ten, kur yra daugiau nei 190000 gyventojų. 93,7%
(N=223) gydytojų dirbo 1 etato arba didesniu darbo
krūviu. 41,2% (N=98) gydytojų teigė, kad jų darbo
krūvis pandemijos metu padidėjo, 38,7% (N=92) –
nekito, o 20,2% (N=48) – sumažėjo. Išsamesnis
tiriamųjų pasiskirstymas pagal sociodemografinius
rodiklius yra pateiktas 1 lentelėje.
11,8% (N=28) apklaustų gydytojų teigė, kad
alkoholio nevartoja. Tolimesni rezultatai pateikti
atrinkus tik alkoholį vartojančius tiriamuosius.
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius.
N
Procentas
Lytis
Vyras
41
17,2
Moteris
197
82,8
Amžius
25 – 34
117
49,2
35 – 44
56
23,5
45 – 54
41
17,2
55 – 64
12
5,0
65 – 74
1
0,4
Šeiminė padėtis
Vedęs/ištekėjusi
142
59,7
Nevedęs/netekėjusi
38
16,0
Išsiskyręs/išsiskyrusi
14
5,9
Našlys (-ė)
3
1,3
Gyvena su partneriu (-e) nesusituokęs (-
usi)
40
16,8
N
Procentas
Gyvenamosios vietos
dydis
Iki 2000 gyv.
11
4,6
2000 – 30000 gyv.
28
11,8
30000 – 190000 gyv.
51
21,4
Daugiau nei 190000 gyv.
148
62,2
Vaikai
Neturi
113
47,5
Turi, gyvena kartu
106
44,5
Turi, gyvena atskirai
19
8,0
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
Pareigos
Šeimos gydytojas
50
21,0
Gydytojas specialistas
117
49,2
Gydytojas rezidentas
71
29,8
Darbo krūvis
0,75 etato ir mažiau
15
6,3
1 etatas
72
30,3
1 – 1,25 etato
53
22,3
Daugiau nei 1,25 etato
98
41,2
Darbo krūvio kitimas
Nekito
92
38,7
Padidėjo
98
41,2
Sumažėjo
48
20,2
Siekiant patikrinti gydytojų alkoholio vartojimo procentų pokytį COVID19 pandemijos metu buvo taikytas
Maknemaro kriterijus. Nustatyta, kad pandemijos metu statistiškai reikšmingai (p=0,008) padidėjo žalingai vartojančių
alkoholį arba galimai turinčių priklausomybę asmenų procentas nuo 6,2% iki 10,1%, t. y. 3,9%. (žr. 1 pav.).
1 pav. Gydytojų alkoholio vartojimo pobūdis prieš COVID19 pandemiją ir pandemijos metu, p=0,008.
Siekiant nustatyti, kokie sociodemografiniai
veiksniai yra susiję su žalingu alkoholio vartojimu,
analizuojami lyčių, amžiaus, šeiminės padėties, turimų
vaikų, gyvenamosios vietos, darbo krūvio skirtumai
nepavojingai/rizikingai ir žalingai/esant galimai
priklausomybei alkoholį vartojančių asmenų grupėse.
Respondentai pagal amžių buvo suskirstyti į
tris grupes, turinčias po vieną nuošimtį visų stebėjimų:
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
25-29 m. (33,3%), 30-38 m. (66,6%), 39-68 m.
Nustatyta, kad amžiaus grupių skirstiniai statistiškai
reikšmingai nesiskyrė skirtingo alkoholio vartojimo (χ
2
= 0,70; df = 2; p = 0,703) asmenų grupėse.
Rezultatai parodė, kad vyrų ir moterų alkoholio
vartojimo lygis (χ
2
= 23,64; df = 1; p = 0,000) statistiškai
reikšmingai skyrėsi (p<0,05). 2 lentelėje matyti, jog
vyrai palyginus su moterimis dažniau vartojo alkoholį
žalingai arba jiems buvo galima priklausomybė,
atitinkamai 31,6% ir 5,3%.
2 lentelė. Lyties procentų palyginimas skirtingose alkoholio vartojimo grupėse.
Tyrimo kintamieji
Alkoholio vartojimas
Iš viso
Nepavojingas/
rizikingas
Žalingas/galima
priklausomybė
Lytis
Vyras
Dažnis
% Lytis
26
68,4%
12
31,6%
38
100,0%
18,3%
% Alk. vart.
13,9%
57,1%
Moteris
Dažnis
% Lytis
161
94,7 %
9
5,3%
170
100,0%
81,7%
% Alk. vart.
86,1%
42,9%
χ
2
= 23,64; df = 1; p = 0,000
Nustatyta, kad gyvenamosios vietos dydžių
skirstiniai statistiškai reikšmingai nesiskyrė skirtingose
alkoholio vartojimo (χ
2
= 0,88; df = 1; p = 0,349) asmenų
grupėse.
Palyginus turinčių ir neturinčių vaikų gydytojų
pasiskirstymą skirtingose alkoholio vartojimo grupėse,
nebuvo nustatytų statistiškai reikšmingų skirtumų (χ
2
=
2,40; df = 1; p = 0,122).
Darbo krūvis buvo suskirstytas į dvi grupes: 1)
dirbantys 1,25 etatu ar mažesniu darbo krūviu; 2)
dirbantys didesniu nei 1,25 etato darbo krūviu.
Palyginus gydytojų, dirbančių mažesniu ir didesniu
darbo krūviu, pasiskirstymą skirtingose alkoholio
vartojimo grupėse, nebuvo nustatytų statistiškai
reikšmingų skirtumų (χ
2
= 2,88; df = 1; p = 0,090).
Palyginus gydytojų darbo krūvio kitimą
pandemijos metu skirtingose alkoholio vartojimo
grupėse, taip pat nebuvo nustatytų statistiškai
reikšmingų skirtumų (χ
2
= 0,07; df = 1; p = 0,785).
Palyginus gydytojus pagal užimamas pareigas
(gydytojas specialistas, šeimos gydytojas, gydytojas
rezidentas) skirtingose alkoholio vartojimo grupėse,
nebuvo nustatytų statistiškai reikšmingų skirtumų (χ
2
=
5,78; df = 2; p = 0,056).
Šeiminė padėtis suskirstyta į dvi grupes: 1) ne
vieniši (-os), t. y. vedę/ištekėjusios, gyvenantys su
partneriu (-e); 2) vieniši (-os), t. y. gyvenantys (-čios)
atskirai/išsiskyrę (-usios), nevedę/netekėjusios, našliai
(-ės). Stebimi statistiškai reikšmingi alkoholio
vartojimo skirtumai priklausomai nuo to ar asmenys
buvo ne vieniši, ar vieniši (χ
2
= 5,41; df = 1; p = 0,020).
Nustatyta, jog dažniau alkoholį vartojo žalingai arba
turėjo galimą priklausomybę vieniši (-os) gydytojai (-
os) palyginus su ne vienišais (-omis) gydytojais (-
omis), atitinkaimai 19,1% ir 7,5% (žr. 3 lentelę).
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
3 lentelė. Šeiminės padėties procentų palyginimas skirtingose alkoholio vartojimo grupėse.
Tyrimo kintamieji
Alkoholio vartojimas
Iš viso
Nepavojingas/
rizikingas
Žalingas/galima
priklausomybė
Šeiminė
padėtis
Ne vieniši
(-os)
Dažnis
148
12
160
100,0%
77,3%
% Šeiminė
padėtis
% Alk. vart.
92,5%
76,6%
7,5%
57,1%
Vieniši (-os)
Dažnis
38
9
47
100,0%
22,7%
% Šeiminė
padėtis
% Alk. vart.
80,9%
20,4%
19,1%
42,9%
χ
2
= 5,41; df = 1; p = 0,020
Norint nustatyti, kokie sociodemografiniai
veiksniai COVID19 pandemijos metu yra susiję su
atskirais AUDIT testo klausimais, analizuojami lyčių,
amžiaus, šeiminės padėties, turimų vaikų,
gyvenamosios vietos, darbo krūvio skirtumai. Nustatyti
statistiškai reikšmingi skirtumai, susiję su tiriamųjų
lytimi, amžiumi, šeimine padėtimi ir vaikų turėjimu (žr.
4 lentelę, pateikiami tik statistiškai reikšmingi
skirtumai). Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad vyrai
palyginus su moterimis dažniau jautė kaltę ar sąžinės
priekaištus dėl alkoholio vartojimo; kad pradėję gerti
nebegali sustoti; negalėjo prisiminti, kas įvyko vakar
dieną, kai gėrė; jiems dažniau kilo noras išgerti rytą, kad
būtų lengvos pagirios. Be to, vyrai palyginus su
moterimis dažniau teigė, kad dėl gėrimo susižeidė patys
ar sužeidė kitą asmenį; bei kad kiti asmenys buvo
sunerimę dėl jų gėrimo. Taip pat nustatyta, jog
vienišiems asmenims palyginus su ne vienišais dažniau
kilo noras išgerti rytą, kad būtų lengvos pagirios; jie
dažniau jautė, kad pradėję gerti nebegali liautis;
susižeidė arba sužeidė kitą asmenį dėl gėrimo bei kiti
asmenys dažniau buvo sunerimę dėl jų gėrimo. Be to,
pastebėta, kad neturintys vaikų palyginus su turinčiais
dažniau teigė jautę kaltę ar sąžinės priekaištus dėl
alkoholio vartojimo. Galiausiai, kaltę ar sąžinės
priekaištus dėl alkoholio vartojimo dažniau jautė 25-38
m. asmenys palyginus su 39 m. ir vyresniais asmenimis.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas procentais pagal atsakymus į atskirus AUDIT skalės klausimus atsižvelgiant į
sociodemografinius rodiklius.
Sociodemografinis
rodiklis/klausimas
Jautė, kad
pradėję
gerti
nebegali
liautis
Kilo noras
išgerti rytą,
kad būtų
lengvos
pagirios
Jautė kaltę ar
sąžinės
priekaištus
dėl alkoholio
vartojimo
Negalėjo
prisiminti,
kas įvyko
vakar dieną,
kai gėrė
Susižeidė
arba sužeidė
kitą asmenį
dėl gėrimo
Teigė, kad
kiti asmenys
sunerimę dėl
gėrimo, ar
siūlė mažiau
gerti
Lytis
Vyras
Moteris
χ
2
28,9%
11,2%
7,94
**
18,4%
5,9%
6,44
*
50,0%
29,4%
5,94
*
34,2%
12,9%
10,04
**
15,8%
1,2%
17,81
***
39,5%
8,8%
23,64
***
Vaikai
Turi
Neturi
χ
2
26,8%
40,6%
4,47
*
Amžius
25-29
30-38
39-68
χ
2
40,9%
40,6%
19,0%
9,03
*
Šeiminė padėtis
Ne vieniši (-os)
Vieniši (-os)
χ
2
11,3%
25,5%
5,98
*
5,6%
17,4%
6,53
*
1,9%
10,6%
7,44
**
11,9%
23,4%
3,90
*
p<0,05; ** p<0,01; ***p<0,001
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
69
4.
Diskusija
Ankščiau tyrimai vertinantys būtent sveikatos
priežiūros specialistų alkoholio vartojimo kitimus dėl
pandemijos buvo atlikti po 2003 metų SARS
pandemijos [9], buvo nustatyta, jog piktnaudžiavimas
alkoholiu ar priklausomybė sietina su saviizoliacija ir
darbu aukštos rizikos užsikrėsti vietose. Pačioje
COVID19 pandemijos pradžioje 2020 m. balandžio –
rugsėjo mėn. Jungtinių Amerikos valstijų mokslininkai
pasitelkdami AUDIT metodiką bendroje populiacijoje
vertino alkoholio vartojimą pandemijos fone ir nustatė
rizikingo vartojimo bei galimos priklausomybės augimą
[10]. Stockweel T. ir kitų 2021 m. pradžioje išleistame
straipsnyje buvo akcentuojamos alkoholio vartojimo
grėsmės pandemijos metu ir skatinta griežtesnė
alkoholio kontrolė [11]. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos
Seime 2022 m. pradžioje svarstyti alkoholio kontrolės
atlaisvinimai, kurie galiausiai atsižvelgiant į
rekomendacijas buvo atmesti.
Mūsų gauti duomenys panašūs į kituose
tyrimuose gautus rezultatus, jog pandemijos metu
daugiau sveikatos priežiūros specialistų pradėjo alkoholį
vartoti rizikingai arba jiems galimai išsivystė
priklausomybė [12, 13]. Lamb D. ir kitų 2021 m.
publikuotame straipsnyje vertintas probleminis
alkoholio vartojimas tarp sveikatos priežiūros
darbuotojų Jungtinėje Karalystėje pirmosios COVID19
bangos metu siekė 10,5% [14]. Mūsų atliktu tyrimu
gauti panašūs duomenys, jog pandemijos metu
problemiškai alkoholį vartojančių gydytojų padidėjo iki
10,1%.
Nepriklausomai Cousin L. ir kolegų
Prancūzijoje atliktame tyrime [15] bei Jaguga F. ir
bendraautorių Kenijoje atliktame tyrime [16] gautos
išvados, jog sveikatos priežiūros specialistai vyrai
dažniau nei moterys alhoholį vartoja problemiškai.
Mūsų tyrime gauti analogiški duomenys, jog toks
alkoholio vartojimas dažnesnis tarp gydytojų vyrų
31,6% negu moterų 5,3%. Jaguga F. ir kitų atliktame
tyrime [16] statistiškai reikšmingu rizikos faktoriumi
nustatytas buvimas nevedusiu (-usia), mūsų atliktame
tyrime gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, jog
problemiškai alkoholį dažniau vartoja vieniši gydytojai.
5. Išvados
Daugiau nei dešimtadalis alkoholį vartojančių
gydytojų jį vartojo žalingai arba galimai turėjo
priklausomybę. Žalingai vartojančių alkoholį arba
galimai turinčių priklausomybę gydytojų procentas
pandemijos metu statistiškai reikšmingai padidėjo.
Probleminis alkoholio vartojimas buvo dažnesnis tarp
vienišų gydytojų, taip pat gydytojų vyrų.
6. Interesų konfliktas
Autoriams interesų konflikto nekilo.
7. Literatūra
1. World Health Organization [Internet]. Alcohol.
Fact sheet. 2018. [cited 2022 Jan 25]; Available
from: https://www.who.int/news-room/fact-
sheets/detail/alcohol
2. Veryga A, Stanislavovienė J, Ignatavičiūtė L,
Štelemėkas M, Liutkutė V. Probleminio alkoholio
vartojimo įvertinimas tarp 15–74 metų amžiaus
lietuvos gyventojų naudojant AUDIT metodiką.
Sveikatos mokslai 2013; 23(5): 22-28.
3. Peltier MR, Verplaetse TL, Mineur YS, Petrakis IL,
Cosgrove KP, Picciotto MR, McKee SA. Sex
differences in stress-related alcohol use. Neurobiol
Stress. 2019; 10: 100149.
4. Guinle MIB, Sinha R. The Role of Stress, Trauma,
and Negative Affect in Alcohol Misuse and Alcohol
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
70
Use Disorder in Women. Alcohol Res. 2020; 40(2):
05.
5. Thompson K, Dutton DJ, MacNabb K, Liu T,
Blades S, Asbridge M. Changes in alcohol
consumption during the COVID-19 pandemic:
exploring gender differences and the role of
emotional distress. Health Promot Chronic Dis Prev
Can. 2021; 41(9): 254-263.
6. Veryga A. Įsakymas dėl ilgalaikių neigiamų
COVID-19 pandemijos pasekmių asmens ir
visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų
plano patvirtinimo. Lietuvos respublikos Sveikatos
apsaugos ministerija. 2020. V-1596.
7. Mendez-Lopez A, Stuckler D, McKee M, Semenza
JC, Lazarus JV. The mental health crisis during the
COVID-19 pandemic in older adults and the role of
physical distancing interventions and social
protection measures in 26 European countries. SSM
Popul Health. 2022; 17: 101017.
8. Babor TF, Higgins-Biddle JC, Saunders JB,
Monteiro MG. The Alcohol Use Disorders
Identification Test, Guidelines for Use in Primary
Care. 2
nd
ed. Geneva, Switzerland. World Health
Organization, 2001.
9. Wu P, Liu X, Fang Y, Fan B, Fuller CJ, Guan Z,
Yao Z, Kong J, Lu J, Litvak IJ. Alcohol
abuse/dependence symptoms among hospital
employees exposed to a SARS outbreak. Alcohol
Alcohol. 2008; 43(6): 706-712.
10. Killgore WDS, Cloonan SA, Taylor EC, Lucas DA,
Dailey NS. Alcohol dependence during COVID-19
lockdowns. Psychiatry Res. 2021; 296: 113676.
11. Stockwell T, Andreasson S, Cherpitel C, Chikritzhs
T, Dangardt F, Holder H, Naimi T, Sherk A. The
burden of alcohol on health care during COVID-19.
Drug Alcohol Rev. 2021; 40(1): 3-7.
12. Beiter KJ, Wiedemann RP, Thomas CL, Conrad EJ.
Alcohol Consumption and COVID-19-Related
Stress Among Health Care Workers: The Need for
Continued Stress-Management Interventions.
Public Health Reports. 2022; 137(2): 326-335.
13. Silczuk A. Threatening increase in alcohol
consumption in physicians quarantined due to
coronavirus outbreak in Poland: the ALCOVID
survey. J Public Health (Oxf). 2020; 42(3): 461-
465.
14. Lamb D, Gnanapragasam S, Greenberg N, Bhundia
R, Carr E, Hotopf M, Razavi R, Raine R, Cross S,
Dewar A et all. Psychosocial impact of the COVID-
19 pandemic on 4378 UK healthcare workers and
ancillary staff: initial baseline data from a cohort
study collected during the first wave of the
pandemic. Occupational and Environmental
Medicine 2021; 78: 801-808.
15. Cousin L, Di Beo V, Marcellin F, Coscas S, Mahé
V, Chavignaud I, Rousset Torrente O, Chassany O,
Duracinsky M, Carrieri MP. Use of psychoactive
substances by night-shift hospital healthcare
workers during the first wave of the COVID-19
pandemic: a cross-sectional study based in Parisian
public hospitals (ALADDIN). BMJ Open. 2022;
12(3): e055699.
16. Jaguga F, Kwobah EK, Mwangi A, et al. Harmful
Alcohol Use Among Healthcare Workers at the
Beginning of the COVID-19 Pandemic in Kenya.
Front Psychiatry. 2022; 13: e821610.