https://doi.org/10.53453/ms.2025.11.10
Effect of auxiliary geometric device on the accuracy of complete
arch implant scanning: a literature review
Brigita Mažeikytė¹, Vilma Belickienė²
¹Zahnärzte Tempelhof MVZ: Khosravi und Kollegen, Berlin, Germany
²Clinic of Dental and Maxillofacial Orthopaedics, Faculty of Odontology, Medical Academy, Lithuanian University
of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. In recent years, advances in intraoral scanning have significantly contributed to a fully digital
workflow in fixed dental prosthetics. However, for completely edentulous patients, accurately capturing implant
positions remains challenging due to the lack of clear anatomical landmarks.
Aim. This systematic literature review aims to evaluate the accuracy of scanning using an auxiliary geometric
device (AGD) and to examine the most favorable configurations of this device.
Materials and Methods. The search was conducted following PRISMA guidelines. The selection and review of
scientific articles were performed up to March 1
st
, 2025, using databases such as PubMed, Science Direct, Wiley
Online Library, and Web of Science. The study included articles written in English that evaluated trueness or
precision criteria and applied an auxiliary geometric structure during intraoral scanning.
Results. A total of 11 publications were included in the literature review. The influence of AGD was assessed
based on trueness and precision criteria, expressed through linear (LN), angular (KN), and overall 3D surface
deviations. Recent in vitro studies indicate that the use of AGD significantly improves scanning accuracy by
maintaining proper spatial orientation of implants during edentulous arch scanning, thereby reducing data stitching
errors. On the other hand, when evaluating the precision of angular measurements, no statistically significant effect
of AGD on angular deviation results was observed. Moreover, AGD properties — such as optical characteristics,
shape, and positioning — affect the final scanning outcome.
Conclusion. The application of AGD in edentulous arch scanning generally contributes to the improvement of
trueness and precision – both linear and overall 3D surface – parameters. In contrast, no significant effect of AGD
on angular precision was observed.
Keywords: intraoral scanner; accuracy; auxiliary geometric device; scan body; edentulous jaw; dental implants.
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (5), p. 101-111, https://doi.org/10.53453/ms.2025.11.10
101
Pagalbinės geometrinės struktūros įtaka bedančių dantų lankų
intraoralinio skenavimo tikslumui, protezuojant ant implantų -
literatūros apžvalga
Brigita Mažeikytė
1
, Vilma Belickienė
2
1
Zahnärzte Tempelhof MVZ: Khosravi und Kollegen, Berlynas, Vokietija
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Odontologijos fakultetas, Dantų ir žandikaulių
ortopedijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Pastaraisiais metais intraoralinio skenavimo pažanga reikšmingai prisidėjo prie visiškai skaitmena
grindžiamos darbo eigos protezuojant fiksuotomis dantų restauracijomis. Tačiau pilnai bedančių pacientų atveju,
tikslus implantų padėties fiksavimas vis dar yra komplikuotas dėl aiškių anatominių orientyrų trūkumo.
Tikslas. Šios mokslinės literatūros apžvalgos tikslas, įvertinti skenavimo su pagalbiniu geometriniu skenavimo
kūnų įtvėrimo prietaisu (PGS) tikslumą ir apžvelgti palankiausias šio prietaiso konfigūracijas.
Metodika. Paieška atlikta remiantis PRISMA rekomendacijomis. Mokslinių straipsnių paieška ir atranka buvo
atliekama iki 2025 metų kovo 1 dienos PubMed, Science Direct, Wiley Online Library ir Web of Science duomenų
bazėse, naudojant raktažodžių kombinacijas bei tyrimų atmetimo ir įtraukimo kriterijus: straipsniai parašyti anglų
kalba, tyrimai vertinę realistiškumo ar preciziškumo kriterijus bei taikę pagalbinę geometrinę struktūrą
intraoralinio skenavimo metu.
Rezultatai. Į literatūros apžvalgą buvo įtraukta 11 publikacijų. PGS įtaka buvo vertinama realistiškumo ir
preciziškumo kriterijais, išreikštais linijinio (LN), kampinio (KN) ir bendro 3D paviršiaus nuokrypiais. In vitro
tyrimų duomenys rodo, kad PGS naudojimas reikšmingai pagerina skenavimo realistiškumą ir linijinių bei bendro
3D paviršiaus matavimų preciziškumą, padėdamas užfiksuoti tinkamą erdvinę implantų orientaciją atliekant
bedančio dantų lanko skenavimą, sumažindamas duomenų sujungimo klaidas. Kita vertus vertinant kampinių
matavimų preciziškumą, statistiškai reikšmingo PGS poveikio kampinio nuokrypio rezultatams nenustatyta. Be to,
PGS savybės – optinės charakteristikos, forma ir padėtis, daro įtaką galutiniam skenavimo tikslumo rezultatui.
Išvados. PGS taikymas pagerina bedančių dantų lankų intraoralinio skenavimo linijinį ir 3D paviršiaus
realistiškumą ir preciziškumą, tačiau reikšmingo poveikio kampiniam preciziškumui nenustatyta.
Raktažodžiai: intraoralinis skeneris; tikslumas; pagalbinė geometrinė struktūra; skenavimo kūnas; bedantis
žandikaulis; dantų implantai.
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
102
1. Įvadas
Skaitmeninių technologijų diegimas odontologijoje
iš esmės transformavo klinikinę praktiką, ypač
ortopedinio gydymo planavimo procesus. Lyginant
su tradicine atspaudų ėmimo technologija,
intraoralinių skenerių (IOS) pritaikymas praktikoje
užtikrina didesnį paciento komfortą ir trumpesnį
procedūros laiką [1 – 5]. Nors IOS yra laikomas
tinkamu pavienių ir mažos apimties restauracijų
gamyboje, jų tikslumas viso dantų lanko implantais
paremto protezavimo atveju vis dar išlieka diskusijų
centre [6 – 11].
Vienas pagrindinių iššūkių atliekant pilno dantų
lanko skenavimą – tikslus atskirų vaizdų sujungimas
[12]. Skenuojant visą bedantį žandikaulį, ypač kelių
implantų atvejais, neretai kyla papildomų sunkumų
– apdorojant ir jungiant trimačius (3D) paviršius gali
kauptis smulkios klaidos, kurios, didėjant
skenuojamam plotui, virsta ženklesniais linijiniais ar
kampiniais neatitikimais [13]. Geometrinio
heterogeniškumo trūkumas bedančiame dantų lanke
dar labiau apsunkina skenavimą, nes skeneris gali
klaidingai interpretuoti skenavimo kūnus arba
nesugebėti atskirti skirtingų paviršių [14, 15], o dėl
blizgios gleivinės, suprastėja šio paviršiaus
skenavimo kokybė [16, 17]. Srivastava su
bendraautoriais atliktoje sisteminėje literatūros
apžvalgoje [18] nurodė, jog norint tiksliai atkurti
paslankios burnos ertmės gleivinės struktūras,
reikalingi intraoralinio skenavimo proceso
patobulinimai.
Vienas iš siūlomų sprendimų - skenavimo kūnų
sujungimo į stabilias atramines struktūras
koncepcija, kurios taikymas parodė daug žadančius
rezultatus [19, 20]. 2019 metais Iturrate ir
bendraautoriai vieni pirmųjų pristatė pagalbinės
geometrinės struktūros (PGS) koncepciją ir
pavartojo šį terminą mokslinėje literatūroje [21]. Šis
pagalbinis įrenginys tarnauja kaip optinis orientyras
arba kitaip, atlieka sekamos skenavimo trajektorijos
funkciją, suteikdamas tinkamą paviršiaus
morfologiją IOS. Tai leidžia optimizuoti duomenų
sujungimo procesą bedantėje srityje ir galimai
pasiekti geresnį intraoralinio skenavimo tikslumą.
Kadangi PGS tikslas – pagerinti skenavimo kokybę,
tampa svarbu įvertinti šios struktūros poveikį
intraoralinio skenavimo tikslumui, kuris literatūroje
apibrėžiamas ISO (angl. International Organization
for Standardization) standartu [22]. Remiantis ISO
5725 apibrėžtimi, tikslumą sudaro du komponentai:
realistiškumas, kuris parodo, kiek rezultatas artimas
tikrajai vertei, ir preciziškumas, nusakantis
matavimų pakartojamumą [22]. Kadangi tikslūs
skaitmeniniai implantų atspaudai yra būtini
sėkmingai restauracijų adaptacijai ir komplikacijų
prevencijai, tampa aktualu įvertinti PGS poveikį
intraoralinio skenavimo tikslumui edentuliniuose
lankuose su implantais.
Šios apžvalgos tikslas – įvertinti PGS įtaką
skenavimo tikslumui protezuojant implantais
paremtus bedančius lankus.
2. Metodika
Literatūros paieška atlikta PubMed, ScienceDirect,
Web of Science ir Wiley Online Library duomenų
bazėse 2024 m. rugpjūčio 17 d. – 2025 m. kovo 1 d.
Naudoti raktažodžiai ir MeSH terminai: edentulous
arch, intraoral scanner, scanning body, implant,
accuracy (trueness, precision, linear, angular
deviation) bei auxiliary geometric device.
Raktažodžių deriniai sudaryti naudojant Boolean
operatorius („AND“, „OR“). Papildomai atlikta
rankinė atrinktų straipsnių bibliografinių šaltinių
analizė. Įtraukti tik anglų kalba publikuoti
straipsniai, išleisti 2015–2025 m. laikotarpiu. Į
mokslinę literatūros apžvalgą iš viso įtraukta 11
publikacijų.
Įtraukti tyrimai vertino intraoralinio skenavimo
tikslumą remiantis ISO 5725 apibrėžtimi:
realistiškumą (angl. trueness) ir preciziškumą (angl.
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
103
precision). Realistiškumas nustatytas lyginant
bandomuosius skenavimus su referenciniu („aukso
standarto“) skenavimu, o preciziškumas – pagal
skenavimų pakartojamumo stabilumą. Rezultatai
pateikti kaip 3D paviršiaus nuokrypis (RMS),
linijiniai (LN, µm) ar kampiniai (KN, °) nuokrypiai,
išreikšti vidurkiu ± SD arba mediana [IQR].
Sisteminėje apžvalgoje skenavimas su
papildomomis geometrinėmis struktūromis (PGS)
vertintas kaip intervencinė sąlyga, o skenavimas be
jų – kaip kontrolinė sąlyga.
3. Rezultatai
3.1. PGS poveikio skenavimo realistiškumui
vertinimas
3.1.1. Tarpimplantinių atstumų analizė
Keturiuose tyrimuose [23 – 26] vertinusiuose PGS
poveikį tarpimplantinių atstumų LN, nustatyti
statistiškai reikšmingi skirtumai tarp PGS ir
kontrolės grupių (P < 0,05 [23, 25, 26]; P < 0,001
[24]). Visuose tyrimuose [23 – 26] taikant PGS gauti
mažesni tarpimplantinių atstumų LN rodikliai.
Pan ir bendraautorių tyrime [24], vertinusiame
skirtingas PGS konfigūracijas (globalus lanko
vertinimas), geriausi rezultatai gauti grupėse su
dantų formos orientyrais tarp implantų (38,8 ± 20,3
µm) bei su referenciniu bloku bei keturiais sferiniais
žymenimis (44,2 ± 25,4 µm), palyginti su kontrolės
grupe (75,8 ± 60,2 µm).
3.1.2. Individualaus skenavimo kūno linijinio
nuokrypio analizė
Penkiuose tyrimuose [27 – 31] buvo vertinamas
PGS poveikis skenavimo realistiškumui, taikant
individualaus skenavimo kūno LN analizės metodą.
Canullo ir kt. tyrime [27] vidutinės individualių
skenavimo kūnų LN reikšmės tarp PGS ir
kontrolinės grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė
(P = 0,302), nors LN sumažėjo ~17 µm. Vertinant
atskiras skenavimo kūnų pozicijas (pozicijos
skaičius atitinka implantų išsidėstymą bedančiame
lanke pagal FDI (angl. Fédération Dentaire
Internationale) dantų numeraciją), reikšmingas LN
sumažėjimas nustatytas tik vienoje skenavimo kūno
pozicijoje Nr. 16 (t.y.viršutinio dešiniojo ketvirčio
pirmojo krūminio danties pozicija), o pozicijoje Nr.
26 (t.y. viršutinio kairiojo ketvirčio pirmojo
krūminio danties pozicija) nustatytas LN reikšmių
padidėjimas pritaikius PGS [27].
Bader Eddin ir bendraautorių tyrime [31] PGS
poveikis LN buvo statistiškai reikšmingas kiekvienoje
nagrinėtoje intraoralinio skenavimo kūno (ISB)
pozicijoje (P < 0,001). Didžiausias absoliutus LN
skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių
(32,48 µm) buvo dešiniojo distalinio implanto
pozicijoje, kuris atitiko krūminių – prieškrūminių
dantų sritį.
Wu ir bendraautorių tyrime [30] PGS poveikis
individualių skenavimo kūnų pozicijų fiksavimo
tikslumui buvo vertinamas PGS pozicionuojant
skirtingose bedančio dantų lanko srityse.
Didžiausios LN reikšmės (t. y. prasčiausias
realistiškumas) fiksuotos kontrolinėje grupėje, ypač
distalinėje (Nr. 16) lanko pozicijoje. Grupėse,
kuriose PGS buvo taikytas tik galinėje arba abiejose
bedančio lanko srityse, LN reikšmės buvo
statistiškai reikšmingai mažesnės nei grupėje be PGS
(P < 0,05). Mažiausius LN rezultatus demonstravo
grupė su PGS taikytu abiejose lanko srityse.
Kito Wu ir bendraautorių tyrimo rezultatai parodė
[28], kad tam tikrų formų ir optinių savybių PGS
(kubinės baltos ir geltonos dervos, cilindrinė pilka,
sferinės pilkos ir geltonos dervos) statistiškai
reikšmingai pagerino LN reikšmes (P < 0,05). Taip
pat nustatytas reikšmingas optinių savybių poveikis
(P = 0,001): skaidrūs PGS turėjo didesnes LN
reikšmes nei baltos (P = 0,008) ar geltonos (P =
0,002) spalvų struktūros. Formos ir optinių savybių
sąveika taip pat buvo reikšminga LN pokyčiams (P
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
104
= 0,011), tačiau forma kaip atskiras veiksnys nebuvo
reikšminga.
3.1.3.Kampinio nuokrypio analizė
Penkiuose tyrimuose, skenavimo realistiškumas
buvo vertinamas analizuojant KN (
o
) [23, 27, 29 –
31]. Dviejuose iš jų nustatytas statistiškai
reikšmingas KN sumažėjimas grupėse, kuriose buvo
taikytos PGS, palyginti su grupėmis be PGS [29,
31].
Canullo ir bendraautorių tyrime [27] nustatytas
statistiškai reikšmingas KN padidėjimas pritaikius
PGS, lyginant su grupe be PGS (P = 0,005),
vertinant apibendrintą individualių skenavimo kūnų
reikšmę. Vertinant atskiras skenavimo kūnų
pozicijas, šie skirtumai tarp grupių nebuvo
statistiškai reikšmingi (P > 0,05).
Kitų trijų tyrimų [23, 29, 31] rezultatai parodė
priešingą tendenciją – PGS taikymas statistiškai
reikšmingai sumažino KN rezultatus. Abdelrehim ir
Wu bei jų bendraautorių tyrimuose [23, 30]
nustatyta, kad KN reikšmių pokyčiai priklausė nuo
skirtingų PGS konfigūracijų ir klinikinių situacijų.
Wu ir kt. tyrime [30], KN reikšmės grupėje be PGS
svyravo nuo 0,17
o
(Nr. 13 pozicija) iki 0,49
o
(Nr. 26
pozicija). Grupė, kurioje PGS buvo taikytas tik
galinėje srityje, įrenginys nebuvo pakankamai
efektyvus tikslumui užtikrinti – ši grupė dažnai
pasiekė prasčiausius rezultatus tarp visų vertintų
PGS grupių, o Nr. 16 ir 23 padėtyse KN rezultatai
buvo didesni nei kontrolinėje grupėje. Tuo tarpu
PGS taikymas tik priekinėje srityje užtikrino didesnį
tikslumo pagerėjimą lyginant su prieš tai minėtomis
grupėmis (vidurkių reikšmės svyravo nuo 0,15
o
(Nr.
23 pozicija) iki 0,42
o
(Nr. 26 pozicija), tačiau
neužtikrino gerų rezultatų distalinėse ISB pozicijose
(Nr. 26 pozicija). Mažiausios KN reikšmės gautos
grupėje, kurioje PGS buvo taikytas tiek priekinėje,
tiek galinėje srityse, o statistinė analizė parodė
reikšmingą pranašumą prieš kitas grupes daugelyje
implantų pozicijų.
Abdelrehim ir bendraautorių atliktame tyrime [23]
pritaikius PGS, KN reikšmingai sumažėjo
daugumos klinikinių situacijų atvejais, išskyrus
dviejų paralelinių implantų grupę, kurioje statistinis
reikšmingumas nenustatytas.
3.1.4. 3D paviršiaus nuokrypio analizė
Šešių straipsnių analizė parodė, kad PGS paprastai
reikšmingai sumažino RMSE ir pagerina
skaitmeninio skenavimo tikslumą. Penkiuose
tyrimuose PGS grupės pasižymėjo statistiškai
geresniais rezultatais nei kontrolinės grupės (P <
0,001 [29, 31, 32]; P < 0,05 [33, 28]).
Canullo ir bendraautorių tyrime [27] PGS taikymas
neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio RMSE (P
= 0,051) ir nesiskyrė nuo kontrolinės grupės
rezultatų – vidutinė RMS paklaida padidėjo ~ 2 µm.
Wu ir bendraautorių tyrimuose RMSE reikšmės
priklausė nuo PGS dizaino ir pozicionavimo
bedančiame lanke [28, 30, 33]. Kai PGS buvo
išdėstyti tiek priekinėje, tiek galinėje lanko dalyse,
RMSE šioje grupėje siekė 20,06 ± 2,89 µm ir šis
rezultatas buvo reikšmingai mažesnis nei grupėje,
kurioje PGS taikytas nebuvo (P < 0,001) [30].
PGS pozicionavimo atstumo nuo gleivinės ir formos
analizė parodė, kad žemo profilio plokšti PGS
užtikrino mažesnį RMSE (P < 0,001) nei aukšti ar
išlenkti, o PGS aukštis yra svaresnis veiksnys (P <
0,001) vertinant bendro 3D paviršiaus skenavimo
realistiškumą nei struktūros forma (P = 0,795) [33].
Kitame Wu ir bendraautorių tyrime [28] PGS formos
poveikis RMSE rezultatams taip pat nebuvo
reikšmingas (P = 0,409). Kita vertus, optinės
savybės pateikė prieštaringus rezultatus: iš
neskaidrių medžiagų (pilkos, baltos, geltonos
dervos; P < 0,001) pagaminti PGS reikšmingai
sumažino RMSE, o skaidrūs (pvz., cilindriniai ar
sferiniai skaidrūs) PGS statistiškai reikšmingo
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
105
poveikio neturėjo. Šių skaidrių optinių savybių PGS
rezultatai statistiškai nesiskyrė nuo kontrolinės
grupės, o kai kuriais atvejais net prisidėjo prie RMS
padidėjimo [28]. Reikšmingai mažesni bendro 3D
paviršaus nuokrypiai, palyginti su kontrole,
nustatyti kubinio, cilindrinio bei sferinio pilko, balto
ir geltono PGS taip pat kubinio skaidraus PGS
grupėse (P < 0,05) [28].
3.2. PGS poveikio skenavimo preciziškumui
vertinimas
3.2.1. Tarpimplantinių atstumų analizė
Dviejuose tyrimuose [24, 25] skenavimo
preciziškumas vertintas pagal tarpimplantinių
atstumų parametrą. Iturrate ir bendraautorių tyrime
[25], kuriame PGS imitavo išimamą protezą,
nustatytas statistiškai reikšmingas LN sumažėjimas
keturiose iš penkių atkarpų (P < 0,05), kai PGS buvo
pritaikytas. Šių atkarpų reikšmės svyravo nuo 7 ± 7
mm iki 63 ± 46 mm taikant PGS, palyginti su 18 ±
14 mm iki 84 ± 74 mm be PGS.
Pan ir bendraautorių tyrime [24] kontrolinė grupė be
PGS parodė didžiausią rezultatų variaciją (vidurkis:
71,0 ± 50,7 µm; intervalas: 5,1 – 290,3 µm). Visose
PGS grupėse LN reikšmės buvo mažesnės, o
geriausi rezultatai gauti grupėje su dantų formos
orientyrais tarp implantų (vidurkis: 44,6 ± 18,6 µm;
intervalas: 3,7–103,4 µm) [24].
3.2.2. Individualaus skenavimo kūno linijinio
nuokrypio analizė
Visi tyrimai, vertinę LN, nustatė mažesnes reikšmes
taikant PGS, palyginti su kontrole [28 – 30]. Wu ir
bendraautorių tyrime [29] skirtumai tarp PGS ir
kontrolinės grupės buvo statistiškai reikšmingi (P <
0,001), o dviejuose [28, 30] reikšmingumas
nustatytas tik tam tikroms PGS morfologinėms
konfigūracijoms ar pozicionavimui.
Wu ir kt. tyrime [28] vertintas skirtingų formų
(kubinių, cilindrinių, sferinių) ir optinių savybių
(pilka, balta, geltona ir skaidri) PGS efektyvumas.
Visos struktūros sumažino LN (mediana svyravo nuo
34,47 µm iki 48,73 µm) palyginti su kontrole
(mediana: 55,69 µm; P < 0,05), išskyrus skaidrius
cilindrinius ir sferinius PGS (P > 0,05). Taip pat
nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp optinių
PGS savybių ir preciziškumo (P < 0,001): skaidrūs
PGS turėjo didesnius LN nei pilkos, baltos ar
geltonos struktūros (P < 0,001) [28]. Tačiau forma (P
= 0,401) ar formos ir optinių savybių sąveika (P =
0,398) įtakos linijinio skenavimo preciziškumui
neturėjo [28].
PGS pozicionavimas dantų lanke taip pat pasirodė
esantis reikšmingas veiksnys skenavimo
preciziškumui: orientyrų išdėstymas tiek priekinėje,
tiek galinėje srityse leidžia efektyviausiai sumažinti
LN, ypač distalinių implantų pozicijose (pvz.,
pozicijose Nr. 16 ir Nr. 26) [30].
3.2.3. Kampinio nuokrypio analizė
Analizuotuose tyrimuose reikšmingo PGS poveikio
kampiniam preciziškumui nenustatyta (P = 0,474
[29]; P > 0,05 [30]). Wu ir bendraautorių tyrime
[30], mažiausios KN reikšmės fiksuotos, kai PGS
išdėstytas tiek priekinėje, tiek galinėje bedančio
lanko srityse (vidurkiai svyravo nuo 0,08° iki 0,15°).
Nors reikšmingo skirtumo tarp kontrolinės ir
tiriamosios grupių atskirose ISB pozicijose
nenustatyta (P > 0,05), visose skenavimo kūnų
pozicijoje fiksuotas KN reikšmių sumažėjimas.
Svarbu paminėti, kad PGS taikant tik galinėje lanko
srityje, Nr. 16 pozicijoje buvo nustatytas minimalus
KN padidėjimas. Kito Wu ir bendraautorių tyrimo
duomenimis [29], PGS taikymas taip pat siejosi su
nežymiu KN padidėjimu.
3.2.4. 3D paviršiaus nuokrypio analizė
PGS taikymas visuose analizuotuose tyrimuose buvo
susijęs su statistiškai reikšmingu RMSE
sumažėjimu. Keturiuose tyrimuose vertinta PGS
įtaka RMSE, iš kurių viename nustatytas
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
106
reikšmingas sumažėjimas, nepriklausomai nuo PGS
tipo (P < 0,001 [32]), o trijuose reikšmingumas
priklausė nuo konkrečių PGS konfigūracijų (P <
0,05 [28, 30]; P < 0,001 [33]).
Wu ir bendraautorių tyrime [30], vertinusiame PGS
pozicionavimo įtaką bedančiame lanke, RMSE
reikšmės grupėje, kurioje dirbtiniai orientyrai buvo
pritaikyti tik distaliniame dantų lanko segmente,
buvo reikšmingai mažesnės nei kontrolinėje grupėje
(P < 0,001). Mažiausios RMSE reikšmės nustatytos,
kai PGS buvo taikytas tiek priekiniame, tiek
galiniame dantų lanko segmentuose (P < 0,001), o
PGS taikymas tik priekiniame segmente statistiškai
reikšmingo poveikio neturėjo (P > 0,05). Kontrolinė
grupė pasižymėjo didžiausiomis RMSE reikšmėmis.
Wu ir bendraautorių tyrime [33], analizuojant PGS
formos įtaką, žemo profilio plokšti
PGS užtikrino mažiausias RMSE reikšmes (P <
0,001), reikšmingai pralenkdami kitas formas ir
kontrolinę grupę, kurioje RMSE buvo didžiausias.
Reikšmingo skirtumo tarp žemo ir aukšto profilio
konstrukcijų nenustatyta (P = 0,336), todėl PGS
forma (plokščias ar išlenktas) buvo laikoma
svarbesniu veiksniu 3D nuokrypiui (P < 0,001) nei
pozicionavimo atstumas nuo gleivinės. Išlenkto tipo
PGS pasižymėjo mažesniu tikslumu ir reikšmingai
nesiskyrė nuo grupės be PGS.
Kito Wu ir bendraautorių tyrimo [28]
duomenimis, pilkos, baltos ir geltonos dervos
PGS reikšmingai sumažino RMSE reikšmes (P =
0,001), o skaidrūs (cilindriniai ir sferiniai) PGS
statistiškai reikšmingo poveikio neturėjo.
Nustatytas reikšmingas optinių ir formos savybių
sąveikos poveikis RMSE rezultatams (P = 0,022),
tačiau forma kaip atskiras veiksnys reikšmingos
įtakos preciziškumui neturėjo (P = 0,072).
4. Diskusija
4.1. PGS įtaka skenavimo realistiškumui,
vertinant tarpimplantinio atstumo, individualaus
skenavimo kūno linijinius nuokrypius, kampinį
nuokrypį bei bendrą 3D paviršiaus nuokrypį
Apibendrinus į apžvalgą įtrauktus tyrimus [23 – 26],
nustatyta, kad PGS taikymas reikšmingai sumažina
tarpimplantinių atstumų LN, kuris skenuojant be
PGS dažnai viršija klinikinę ribą. Gauti duomenys
taip pat rodo, kad PGS pritaikymas gali būti
veiksmingas ne tik dviejų priekinių ar keturių
lygiagrečių implantų atvejais, bet ir sudėtingesnėse
klinikinėse situacijose, pavyzdžiui keturių implantų
atvejuose, kai galiniai implantai pasvirę 30
o
distaliai
[23]. Tai rodo, jog PGS gali būti naudingi ne tik
standartinėse, bet ir nestandartinėse klinikinėse
situacijose, kur padidėja klaidų tikimybė dėl
skenavimo kūnų pasvirimo ar ilgesnio skenavimo
kelio. Be to tyrime [24], vertinusiame skirtingų PGS
konfigūracijų įtaką, globaliam dantų lanko
skenavimo realistiškumui, ypač gerus rezultatus
pateikė dantų formos orientyrai arba referencinis
blokas su keturiais sferiniais žymenimis tarp
implantų, kurie suteikia daugiau optinių atskaitos
taškų skeneriui.
Individualaus skenavimo kūno nuokrypio
vertinimas atskleidė, kad PGS gali pagerinti
skenavimo realistiškumą, tačiau poveikis priklauso
nuo jų konfigūracijos ir išdėstymo. Grupėse, kur
PGS buvo taikytas tik galinėje arba abiejose
bedančio lanko srityse, LN reikšmės buvo
statistiškai reikšmingai mažesnės nei grupėje be
PGS (P < 0,05) [30]. Kito tyrimo metu Wu ir kiti
nustatė [28] reikšmingą PGS optinių savybių
poveikį (P = 0,001): skaidrūs PGS rodė didesnius
linijinio realistiškumo nuokrypius nei neskaidrios
dervos PGS. Tyrime taip pat nustatyta, kad linijinio
realistiškumo rezultatai priklausė nuo PGS formos ir
optinių savybių derinio (P = 0,011), tačiau PGS
forma kaip atskiras veiksnys reikšmingo poveikio
realistiškumui neturėjo.
Kampinio nuokrypio analizė pateikė
nevienareikšmius rezultatus: dalyje tyrimų KN
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
107
reikšmės sumažėjo taikant PGS, o kitose – nežymiai
padidėjo. Vis dėlto, geriausi rezultatai buvo pasiekti,
kai PGS buvo taikytas tiek priekinėje, tiek galinėje
srityse – ši grupė pasižymėjo mažiausiu KN, o
statistinė analizė patvirtino jos reikšmingą
pranašumą prieš kitas grupes daugelyje implantų
pozicijų. Tai reiškia, kad tinkamai išdėstyti PGS,
ypač priekinėje ir galinėje lanko dalyse, sumažina
kampinius netikslumus.
3D paviršiaus nuokrypio analizė parodė, kad PGS
paprastai prisideda prie reikšmingo RMSE
sumažėjimo ir pagerina skaitmeninio skenavimo
tikslumą. PGS morfologijos įtaką pabrėžė Wu ir
bendraautoriai [33], nustatę, kad žemo profilio PGS,
ypač žemo plokščio dizaino, užtikrino ženkliai
didesnį tikslumą nei aukšti ar išlenkti variantai. Tai
leidžia teigti, kad PGS aukštis yra svaresnis
veiksnys vertinant bendro 3D paviršiaus skenavimo
realistiškumą nei pati formos konfigūracija.
Nustatytas ir aiškus optinių savybių poveikis: iš
neskaidrių medžiagų (pilkos, baltos, geltonos
dervos; P < 0,001) pagaminti PGS reikšmingai
pagerino skenavimo tikslumą [28].
4.2. PGS įtaka skenavimo preciziškumui,
vertinant tarpimplantinio atstumo, individualaus
skenavimo kūno linijinius nuokrypius, kampinį
nuokrypį bei bendrą 3D paviršiaus nuokrypį
Daugumoje tyrimų nustatytas PGS teigiamas
poveikis intraoralinio skenavimo preciziškumui
vertinant tarpimplantinius atstumus. Iturrate ir
bendraautorių tyrime, kuriame PGS imitavo
išimamą protezą, nustatytas statistiškai reikšmingas
linijinio nuokrypio sumažėjimas keturiuose iš
penkių tirtų atstumų (P < 0,05) pritaikius PGS, o
skenavimo preciziškumas didėjant tarpimplantiniam
atstumui blogėja, tačiau PGS poveikis tampa
ryškesnis [25].
Taip pat visi tyrimai, vertinę linijinį nuokrypį (LN),
patvirtino teigiamą PGS poveikį intraoralinio
skenavimo preciziškumui. Kaip ir tiriant
realistiškumą, tyrimų rezultatai rodo, kad PGS
spalva turi didelę reikšmę skenavimo preciziškumui
– skaidrūs orientyrai buvo mažiau veiksmingi nei
pilkos, baltos ar geltonos struktūros [28]. Tuo tarpu
formos įtaka reikšmės neturėįo, kas leidžia teigti,
kad vizualinės PGS savybės skenavimo
preciziškumui yra svarbesnis veiksnys nei
geometrinė konfigūracija. Be to PGS
pozicionavimas dantų lanke taip pat turėjo įtakos:
efektyviausi rezultatai gauti, kai orientyrai buvo
išdėstyti tiek priekinėje, tiek galinėje srityje, ypač
distalinių implantų zonoje [30].
Gauti rezultatai atskleidžia, kad reikšmingo
poveikio, vertinant PGS įtaką kampiniam
preciziškumui, nenustatyta [29, 30]. Wu ir
bendraautorių tyrime [30] pastebėtas tikslumo
pagerėjimas, kai PGS išdėstytas tiek priekinėje, tiek
galinėje lanko srityse. Tai leidžia manyti, kad
platesnis orientacinių taškų pasiskirstymas padeda
sumažinti kampinio iškraipymo riziką. Visgi
statistiškai reikšmingo poveikio nenustatyta. Kai
kurie šaltiniai teigia, kad PGS gali sumažinti
kampinius netikslumus, o šių skirtumų priežastys
gali būti siejamos su skirtinga skenerių technologija,
duomenų apdorojimo algoritmais ar tyrimų
metodologiniais ypatumais. Todėl siekiant
patikimesnių išvadų būtina atlikti standartizuotus
tyrimus, kurie leistų tiesiogiai palyginti skirtingų
PGS konfigūracijų ir skenavimo sistemų rezultatus.
PGS taikymas visuose analizuotuose tyrimuose buvo
susijęs su statistiškai reikšmingu RMS paklaidos
(RMSE) sumažėjimu. Rezultatai taip pat leidžia
manyti, kad PGS pozicionavimas tik viename
segmente (pvz. priekiniame) yra riboto efektyvumo,
nes toks išdėstymas neužtikrina pakankamo
erdvinio stabilumo skenavimo algoritmui
bedančiame lanke [30]. Priešingai, didžiausias
skenavimo preciziškumas pasiektas, kai PGS buvo
išdėstytos tolygiai visame bedančiame lanke – tiek
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
108
priekiniame, tiek galiniame dantų lanko
segmentuose. Ši kombinacija suteikia daugiau
orientacinių taškų, todėl mažina geometrinius
iškraipymus. PGS formos analizė atskleidė, kad
plokščio profilio orientyrai efektyviau mažina 3D
nuokrypį nei išlenkti, kai tuo tarpu struktūros
pozicionavimo atstumas nuo gleivinės reikšmingos
įtakos skenavimo rezultatams neturėjo [33]. Be to,
nustatytas reikšmingas optinių ir geometrinės
formos savybių sąveikos poveikis minėtajam
parametrui, nors geometrinė forma kaip atskiras
veiksnys įtakos 3D paviršiaus skenavimo
preciziškumui neturėjo [28].
5. Išvados
Apibendrinant, atlikta mokslinės literatūros analizė
parodė, kad PGS taikymas reikšmingai pagerina
intraoralinio skenavimo realistiškumą bedančiame
lanke su implantais, mažindamas linijinį, kampinį ir
bendro 3D paviršiaus nuokrypius. Nustatyta, kad
PGS taikymas statistiškai reikšmingai sumažina
linijinio ir bendro 3D nuokrypio rodiklius, vertinant
preciziškumą, tačiau reikšmingo poveikio kampinio
nuokrypio rezultatams nenustatyta. Šie duomenys
rodo, kad PGS gali būti veiksminga priemonė
prisidedanti prie tikslesnio implantų padėties
atkūrimo ir užtikrinanti aukštesnį intraoralinio
skenavimo kokybės lygį skenuojant bedančius
lankus su implantais. Apibendrinant galima teigti,
kad intraoralinis bedančių lankų skenavimas taikant
PGS, tampa tikslesnis tiek realistiškumo, tiek
preciziškumo požiūriu, tačiau rezultatų
heterogeniškumas rodo poreikį tolimesniems
standartizuotiems tyrimams šiai tendencijai
patvirtinti. Svarbu pabrėžti, kad PGS efektyvumas
taip pat priklauso nuo jo ypatumų – formos, optinių
savybių, profilio ir išdėstymo bedančiame lanke.
Todėl, siekiant didesnio intraoralinio skenavimo
tikslumo, būtina atsižvelgti į konkrečias PGS
savybes ir jų tinkamą pritaikymą pagal klinikinę
situaciją.
Literatūros šaltiniai
1. Ahmed S, Hawsah A, Rustom R, Alamri A,
Althomairy S, Alenezi M, Alzahrani A, Alqarni A.
Digital Impressions Versus Conventional
Impressions in Prosthodontics: A Systematic
Review. Cureus 2024; 16:e51537.
2. Pullishery F, Huraib W, Alruhaymi AS,
Alharandah WA, AlDara EW, Benten MM, Bukhari
AA, AlGhamdi AM. Intraoral Scan Accuracy and
Time Efficiency in Implant-Supported Fixed Partial
Dentures: A Systematic Review. Cureus 2023; 15:
e38034200.
3. Huang R, Liu Y, Huang B, Zhang C, Chen
Z, Li Z. Improved scanning accuracy with newly
designed scan bodies: An in vitro study comparing
digital versus conventional impression techniques
for complete-arch implant rehabilitation. Clin Oral
Implants Res 2020; 31: 625–33.
4. Ma B, Yue X, Sun Y, Peng L, Geng W.
Accuracy of photogrammetry, intraoral scanning,
and conventional impression techniques for
complete-arch implant rehabilitation: an in vitro
comparative study. BMC Oral Health 2021; 21: 636.
5. Ahmed KE, Peres KG, Peres MA, Evans
JL, Quaranta A, Burrow MF. Operators matter – An
assessment of the expectations, perceptions, and
performance of dentists, postgraduate students, and
dental prosthetist students using intraoral scanning.
J Dent 2021; 105: 103570.
6. Ahlholm P, Sipilä K, Vallittu P, Jakonen M,
Kotiranta U. Digital Versus Conventional
Impressions in Fixed Prosthodontics: A Review. J
Prosthodont 2018; 27: 35–41.
7. Gómez-Polo M, Sallorenzo A, Cascos R,
Ballesteros J, Barmak AB, Revilla-León M.
Conventional and digital complete arch implant
impression techniques: An in vitro study comparing
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
109
accuracy. J Prosthodont 2024; 132: 809–18.
8. Andriessen FS, Rijkens DR, Van Der Meer
WJ, Wismeijer DW. Applicability and accuracy of
an intraoral scanner for scanning multiple implants
in edentulous mandibles: A pilot study. J Prosthet
Dent 2014;111:186–94.
9. Miyoshi K, Tanaka S, Yokoyama S, Sanda
M, Baba K. Effects of different types of intraoral
scanners and scanning ranges on the precision of
digital implant impressions in edentulous maxilla:
An in vitro study. Clin Oral Implants Res 2020; 31:
74–83.
10. Nagata K, Fuchigami K, Okuhama Y,
Wakamori K, Tsuruoka H, Nakashizu T, Shigeta Y,
Baba K. Comparison of digital and silicone
impressions for single-tooth implants and two- and
three- unit implants for a free-end edentulous saddle.
BMC Oral Health 2021; 21: 495.
11. Miyoshi K, Tanaka S, Yokoyama S, Sanda
M, Baba K. Effects of different types of intraoral
scanners and scanning ranges on the precision of
digital implant impressions in edentulous maxilla:
An in vitro study. Clin Oral Implants Res 2020; 31:
74–83.
12. Zingari F, Meglioli M, Gallo F, Macaluso
GM, Tagliaferri S, Toffoli A, Re D. Predictability of
intraoral scanner error for full-arch implant-
supported rehabilitation. Clin Oral Investig 2023;
27: 3895–905.
13. Richert R, Goujat A, Venet L, Viguie G,
Viennot S, Robinson P, Farges JC, Fages M, Ducret
M. Intraoral Scanner Technologies: A Review to
Make a Successful Impression. J Healthc Eng 2017;
2017: 8427595.
14. Giménez B, Özcan M, Martínez-Rus F,
Pradíes G. Accuracy of a Digital Impression System
Based on Active Triangulation Technology With
Blue Light for Implants: Effect of Clinically
Relevant Parameters. Implant Dent 2015; 24: 498–
504.
15. Andriessen FS, Rijkens DR, Van Der Meer
WJ, Wismeijer DW. Applicability and accuracy of
an intraoral scanner for scanning multiple implants
in edentulous mandibles: A pilot study. J Prosthet
Dent 2014; 111: 186–94.
16. Çakmak G, Yilmaz H, Santos A, Kökat A.
Accuracy of Different Complete-Arch Digital
Scanning Techniques with a Combined Healing
Abutment-Scan Body System. Int J Oral Maxillofac
Implants 2022; 37: 67–75.
17. Dutton E, Ludlow M, Mennito A, Kelly A,
Evans Z, Culp A, Looney JR, Scott RA, Phelps
WCW, Brackett WC. The effect different substrates
have on the trueness and precision of eight different
intraoral scanners. J Esthet Restor Dent 2020; 32:
204–18.
18. Srivastava G, Padhiary SK, Mohanty N,
Molinero-Mourelle P, Chebib N. Accuracy of
Intraoral Scanner for Recording Completely
Edentulous Arches—A Systematic Review. Dent J
2023; 11: 241.
19. Ashraf Y, Abo El Fadl A, Hamdy A, Ebeid
K. Effect of different intraoral scanners and
scanbody splinting on accuracy of scanning implant-
supported full arch fixed prosthesis. J Esthet Restor
Dent 2023; 35: 1257–63.
20. Shetty PS, Gangurde AP, Chauhan MR,
Jaiswal N V., Salian PR, Singh V. Accuracy of the
digital implant impression with splinted and non-
splinted intraoral scan bodies: A systematic review. J
Indian Prosthodont Soc 2025; 25: 3–12.
21. Iturrate M, Eguiraun H, Etxaniz O,
Solaberrieta E. Accuracy analysis of complete-arch
digital scans in edentulous arches when using an
auxiliary geometric device. J Prosthet Dent 2019;
121: 447–54.
22. International Organization for
Standatization. ISO 5725-1:2023 Accuracy
(trueness and precision) of measurement methods
and results — Part 1: General principles and
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
110
definitions. Geneva: ISO; 2023.
23. Abdelrehim A, Sulaiman E, Rcs M, Sofian
H, Salleh NM. Effect of geometric heterogeneity
using an auxiliary device on the accuracy of
complete – arch implant scanning: An in vitro study
of different clinical simulations. J Prosthet Dent
2024; [Epub ahead of print].
doi:10.1016/j.prosdent.2023.12.011.
24. Pan Y, Tsoi JKH, Lam WYH, Zhao K, Pow
EHN. Improving intraoral implant scanning with a
novel auxiliary device: An in vitro study. Clin Oral
Implants Res 2021; 32: 1466–73.
25. Iturrate M, Eguiraun H, Etxaniz O,
Solaberrieta E. Accuracy analysis of complete-arch
digital scans in edentulous arches when using an
auxiliary geometric device. J Prosthet Dent 2019;
121: 447-454.
26. Retana L, Nejat AH, Pozzi A. Effect of
splinting scan bodies on trueness of complete-arch
implant impression using different intraoral
scanners: an in vitro study. Int J Comput Dent 2023;
26: 19–28.
27. Canullo L, Pesce P, Caponio VCA, Iacono
R, Luciani FS, Raffone C, Menini M. Effect of
auxiliary geometric devices on the accuracy of
intraoral scans in full-arch implant-supported
rehabilitations: An in vitro study. J Dent. 2024; 145:
105774.
28. Wu HK, Leung S, Chen H, Kong Q, Huang
X, Lin X, Zhang Z, Deng F. Effect of prefabricated
auxiliary devices in different optical properties and
shapes on the accuracy of intraoral scanning of the
edentulous arch with multiple implants: An in-vitro
study. J Dent 2024; 151: 105860.
29. Wu HK, Chen G, Wang J, Zhang Z, Huang
X, Lin X, Deng F, Li Y. Effect of prefabricated
auxiliary devices and scanning patterns on the
accuracy of complete-arch implant digital
impressions. J Dent 2024; 140: 105572.
30. Wu HK, Chen G, Zhang Z, Lin X, Huang
X, Deng F, Li Y. Effect of artificial landmarks of the
prefabricated auxiliary devices located at different
arch positions on the accuracy of complete-arch
edentulous digital implant scanning: An in-vitro
study. J Dent 2024; 140: 105598.
31. Bellah Bader Eddin M, Önöral Ö. Influence
of splinting scan bodies or incorporating three-
dimensionally printed scan aids on the trueness of
complete-arch digital scans. J Prosthet Dent 2024;
[Epub ahead of print].
doi:10.1016/j.prosdent.2024.08.010.
32. Anwar H, Azer A, Aboelhassan RG.
Influence of a specially designed geometric device
and modified scan bodies on the accuracy of a
maxillary complete arch digital implant scan: An in
vitro study. J Prosthet Dent 2024; [Epub ahead of
print]. doi:10.1016/j.prosdent.2024.02.003.
33. Wu HK, Wang J, Chen G, Huang X, Deng
F, Li Y. Effect of novel prefabricated auxiliary
devices attaching to scan bodies on the accuracy of
intraoral scanning of complete-arch with multiple
implants: An in-vitro study. J Dent 2023; 138:
105553.
34. Iturrate M, Eguiraun H, Solaberrieta E.
Accuracy of digital impressions for implant-
supported complete-arch prosthesis, using an
auxiliary geometry part—An in vitro study. Clin
Oral Implants Res 2019; 30: 1250–8.
35. Ke Y, Zhang Y, Wang Y, Chen H, Sun Y.
Comparing the accuracy of full-arch implant
impressions using the conventional technique and
digital scans with and without prefabricated
landmarks in the mandible: An in vitro study. J Dent
2023; 135: 105496.
Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
111