https://doi.org/10.53453/ms.2024.11.1
Differential diagnosis and treatment of catatonia – literature
review
Augustė Lukošaitytė
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Catatonia is a neuropsychiatric syndrome, previously considered a type of schizophrenia. In 2022,
catatonia has been recognized as a distinct syndrome, characteristic of several conditions. Catatonia usually
presents with staring, stupor, mutism and posturing, but differential diagnosis of condition can become
complicated in the case of agitated catatonia. Likelihood of treatment response decreases with time and the
condition can be fatal, it is essential to identify the etiology of catatonia in a timely manner and to prescribe
appropriate treatment.
Aim: to review the literature on catatonia and present its differential diagnosis and treatment options.
Methods. A literature review was conducted on the PubMed database, using the keywords: "catatonia“, "mood
disorders“, "intoxication“, "acute psychosis“, and "treatment“. Articles published in the last 10 years in English
were selected for the analysis.
Results. Catatonia observed in emergency department is often atypical, with agitated psychomotor activity, and
the most common etiology is intoxication or substance withdrawal. Standard treatment is lorazepam. In psychiatric
patients (in addition to schizophrenia), catatonia develops during an affective episode, autism, dementia.
Treatment in this case is benzodiazepines and electroconvulsive therapy. In other hospital departments, catatonia
can be caused by autoimmune encephalitis, encephalopathy, focal brain lesions or medication - specific treatment
is given once cause is identified.
Conclusions. The differential diagnostic triad for catatonia is acute intoxication, psychiatric disorders and brain
damage. If etiology of catatonia cannot be differentiated, the best medical treatment is benzodiazepines, especially
lorazepam. Treatment should be administered as soon as catatonia is detected.
Keywords: catatonia, intoxication, mood disorders, treatment.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (5), p. 2-8, https://doi.org/10.53453/ms.2024.11.1
2
Katatonijos diferencinė diagnostika ir gydymas – literatūros
apžvalga
Augustė Lukošaitytė
1
1
Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas: Katatonija yra neuropsichiatrinis sindromas, anksčiau laikytas šizofrenijos tipu. 2022 metais koreguota
Tarptautinė Ligų Klasifikacija (TLK) klasifikavo katatoniją kaip atskirą sindromą, būdingą kelioms ligoms ir
būklėms. Įprastai katatonija pasireiškia spoksojimu, stuporu, mutizmu ir nejudria laikysena, bet būklės diferencinė
diagnostika gali tapti sudėtinga esant ažituotai katatonijos formai. Etiologinės diagnozės nustatymą palengvina
aplinkybės, kuriomis pasireiškia būklė – katatonija stebima skubios pagalbos skyriuje skiriasi nuo katatonijos,
stebimos neurologijos ar psichiatrijos skyriuje. Kadangi gydymo atsako tikimybė su laiku mažėja, o būklė gali
būti mirtina, būtina laiku identifikuoti katatonijos etiologiją ir skirti tinkamą gydymą.
Tikslas: Atlikti katatonijos literatūros apžvalgą ir pristatyti jos diferencinę diagnostiką ir gydymo būdus.
Metodika: Literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, naudojant raktažodžius: „katatonija“,
„nuotaikos sutrikimai“, „intoksikacija“, „ūmi psichozė“, „medikamentinis gydymas“, „elektroimpulsinė terapija“.
Iš mokslinės literatūros šaltinių atrinktos temą atitinkančios publikacijos, paskelbtos per paskutinius 10 metų
anglų kalba.
Rezultatai: Skubios pagalbos skyriuje stebima katatonija neretai yra atipinė, sujaudinto psichomotorinio
aktyvumo, dažniausia etiologija – intoksikacija arba abstinencija. Veiksmingiausias gydymas lorazepamu.
Psichiatriniams pacientams (be šizofrenijos) katatonija išsivysto afektinio epizodo metu, sergant autizmu,
demencija. Tokios būklės geriausias gydymas benzodiazepinais ir elektroimpulsine terapija. Kituose ligoninės
skyriuose katatoniją gali sukelti autoimuninis encefalitas, encefalopatija, židininiai smegenų pakitimai ar
vartojami vaistai – specifinis gydymas skiriamas nustačius priežastį.
Išvada: Katatonijos diferencinės diagnostikos triada yra ūminė intoksikacija, psichiatriniai sutrikimai ir galvos
smegenų pažeidimas. Negalint diferencijuoti katatonijos etiologijos, geriausias medikamentinis gydymas
benzodiazepinais, ypač – lorazepamu. Gydymą privalu skirti iškart, nustačius katatoniją.
Raktažodžiai: katatonija, intoksikacija, nuotaikos sutrikimai, medikamentinis, elektroimpulsinė terapija.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Katatonija yra neuropsichomotorinis sindromas,
kurio požymiai yra plataus spektro. Keturi
dažniausiai atpažįstami psichomotoriniai simp-
tomai yra spoksojimas (intensyvus žvilgsnis),
stuporas, mutizmas ir nejudri laikysena. Tačiau
neretai pasireiškia ir manierizmas, grimasos,
ažitacija, stereotipijos, echolalija (apžiūrėtojo
žodžių kartojimas) ir echopraksija (apžiūrėtojo
veiksmų atkartojimas)(1). Anksčiau manyta, kad
katatonija yra šizofrenijos tipas, tačiau 2013 m.
Tarptautinis psichinių ligų registras (angl.
Diagnostic and Statistical Manual of Mental
Disorders, DSM) pašalino tokį klasifikavimą ir
aprašė katatoniją kaip sindromą, būdingą kelioms
ligoms ir būklėms, o 2022 m. koreguota
Tarptautinė Ligų Klasifikacija (TLK, 11 leidimas)
aprašė katatoniją kaip „psichomotorinių sutrikimų
sindromą, kuriam būdingi keli sumažėjusio,
padidėjusio ar neįprasto psichomotorinio
aktyvumo simptomai <...> gali pasireikšti kartu su
kitais psichikos sutrikimais, nuotaikos sutrikimais
ir neurologiniais sutrikimais, ypač autizmo
spektro sutrikimais, <...> apsinuodijus tam
tikromis psichoaktyviosiomis medžiagomis, <...>
kaip tiesioginė patofiziologinė medicininės
būklės, nepriskiriamos psichikos, elgesio ar
neurologiniams sutrikimams, pasekmė“ (2).
Nepaisant šių pokyčių, katatonija vis dar dažnai
nediagnozuojama ir negydoma, ypač pasireiškus
padidėjusio psichomotorinio aktyvumo kata-
tonijai (3). Sindromas gali pasireikšti tiek lengva
forma, kelioms valandoms sutrikusiu elgesiu, tiek
piktybine, negydant – mirtina forma. Klinikiniai
požymiai gali svyruoti nuo stuporo iki stipraus
sujaudinimo, taip pat gali greitai keistis – pokalbio
metu pacientui gali pasireikšti mutizmas (4).
Diferencinę diagnostiką apsunkina ir tai, kad
pacientas nėra bendradarbiaujantis ir nereaguoja į
aplinką, todėl surinkti anamnezę ar įvertinti
psichinę būklę tampa beveik neįmanoma (5). Dėl
tokios nepastovios ir nenuspėjamos būklės,
įvairios klinikinės išraiškos katatonijos paplitimas
vertinamas įvairiais skaičiais: metaanalizės
duomenimis, įvairios formos katatoninės būklės
pacientai siekia net 9 proc. visų ligoninėse
gydomų pacientų (6). Įdomu tai, kad daugiausia
katatonijos atvejų aptinkama neurologijos, o ne
psichiatrijos skyriuose: manoma, kad tai sietina su
benzodiazepinų vartojimu (7, 8). TLK nurodytas
16 simptomų sąrašas, iš kurių pasireiškus bent
trims, gali būti diagnozuojama katatonija ir turi
būti skiriamas gydymas. Nors katatonija gerai
žinoma kaip vaškinis lankstumas ir katalepsija
(pacientas išlaiko įmantrią pozą), šie simptomai
pasireiškia mažiau nei penktadaliui visų
katatonikų (9). Sindromas gali būti tiek ūminis,
tiek išliekantis kelias savaites ar metus, ar net
persistuojantis (šizoafektinių sutrikimų ar
autizmo atveju)(10). Tokios skirtingos klinikinės
išraiškos gali klaidinti, tačiau yra indikatorinių
faktorių, padedančių diferencijuoti katatonijos
etiologiją. Vienas jų – kokiame skyriuje
hospitalizuotas pacientas. Kadangi gydymo
atsako tikimybė su laiku mažėja, o būklė gali būti
mirtina, būtina laiku identifikuoti katatonijos
etiologiją ir skirti tinkamą gydymą.
2. Metodika
Literatūros apžvalga atlikta medicininėje
duomenų bazėje „PubMed“. Paieškai naudoti
raktažodžiai: „katatonija“ (angl. catatonia),
„nuotaikos sutrikimai“ (angl. mood disorders),
„intoksikacija“ (angl. intoxication), „ūmi psi-
chozė“ (angl. acute psychosis), „medikamentinis
gydymas“ (angl. medication treatment), „elek-
troimpulsinė terapija“ (angl. electroconvulsive
therapy). Atrinktos temą atitinkančios publi-
kacijos, parašytos anglų kalba ir publikuotos
2014-2024 metais. Atsižvelgus į visus kriterijus,
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
šioje literatūros apžvalgoje remtasi 26-iais
moksliniais straipsniais.
3. Rezultatai
3.1 Katatonija skubios pagalbos skyriuje
Skubios pagalbos skyriuje katatonija dažniausiai
pasireiškia tuo, kad pacientas neatsako į
klausimus (mutizmas) ir labai mažai
spontaniškai juda (stuporas). Tokios būklės
pacientai būna sąmoningi ir nesutrikusių
kognityvinių funkcijų, kurios būdingos delyrui.
Šiame skyriuje pacientų katatonija dažniausiai
būna svyruojančios eigos nuo mutizmo ir
stuporo iki psichomotorinio sujaudinimo,
įmantrių pozų ir grimasų. Statistiškai dažnai
tokia katatonijos forma susijusi su psichoaktyvių
medžiagų ūmine intoksikacija (ypač kanapių ir
kokaino) arba abstinencijos sindromu
(alkoholio, opioidų ar benzodiazepinų)(11, 12).
Pavojingas požymis yra raumenų rigidiškumas,
galintis nurodyti du gyvybei grėsmingus su
vaistų vartojimu susijusius sindromus:
serotonino ir piktybinį neuroleptinį sindromą.
Tai yra sunkios idiosinkrazinės reakcijos į
vaistus, pasireiškiančios stipria hipertermija,
hiperrefleksija (serotonino sindromas) ir
autonominės nervų sistemos disfunkcija
(prakaitavimu, seilėtekiu). Atpažinus sindromus
gyvybiškai svarbu surinkti vartojamų vaistų
anamnezę iš paciento (jei sąmoningas) ar jo
artimųjų (13). Jei skubios pagalbos skyriuje
stebima stereotipinė katatonijos forma,
pasireiškianti kartotiniais, betiksliais judesiais,
pvz., linkčiojimu į priekį ir atgal, galima įtarti
autizmą ar šizoafektinį sutrikimą (14). Šiems
pacientams stereotipinė katatonija gali
persistuoti kelis metus ar net visą laiką, todėl
skubios intervencijos nereikalauja. Dauguma
skubios pagalbos skyriuje pasitaikančių
katatonijos atvejų taikant tinkamą gydymą
greitai praeina. Sindromo diagnostika ir
gydymas remiasi tuo pačiu metodu: lorazepamo
provokaciniu testu. Intraveniškai skyrus 1-2 mg
lorazepamo, per kelias minutes dingsta
mutizmas ir stuporas, pacientas pradeda kalbėti
ir spontaniškai judėti (15). Šis provokacinis
mėginys veiksmingas net iki 90 proc. ūminės
katatonijos atvejų ir patvirtina katatonijos
diagnozę (16). Dar vienas būdingas požymis yra
tai, kad sindromas regresuoja sumažėjus
benzodiazepino koncentracijai paciento kraujyje
ir gydymas turi būti palaikomas pakartotinėmis
dozėmis.
3.2 Katatonija psichiatrijos skyriuje
Katatonija psichiatrijos skyriuje yra neretas
reiškinys. Dažniau nei skubios pagalbos
skyriuje, čia pasireiškianti katatonija yra
periodinė (psichinės ligos recidyvo metu) arba
lėtinė – net ketvirtadaliui pacientų katatonijos
epizodas kartojasi daugiau nei kartą (8).
Sergantiems afektiniais sutrikimais (depresija,
bipoliniu afektiniu sutrikimu), šizofrenija ir
autizmo spektro sutrikimu, katatonija pasireiškia
selektyviu mutizmu, spoksojimu, stereotipijomis
(9). Šizofrenijos katatonijai būdinga echolalija.
Kadangi psichiatriniams pacientams būdinga
lėtinė katatonijos eiga, organizmo autonominė
sistema būna labiau prisitaikiusi ir ne taip stipriai
pasireiškia autonominės nervų sistemos
disfunkciniai simptomai: inkontinencija, seilė-
tekis. Psichiatrinės etiologijos katatonijai
būdingas negatyvizmas (priešinimasis prašy-
mams, nurodymams ar veiklai), dėl kurios
pacientams gali pasireikšti dehidratacija ar net
badavimas nesuteikus tinkamos priežiūros,
keistos manieros ir ritualai. Pacientui diag-
nozavus šizofreniją, katatoniją sunku atskirti nuo
negatyvių ligos simptomų, kadangi abiems
būdinga panaši klinikinė išraiška ir paūmėjimas
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
padidinus antipsichotikų dozę (17). Pasireiškus
stereotipinių judesių katatonijai su grimasomis,
sindromą taip pat tenka diferencijuoti su tikais ir
kompulsiniais sutrikimais, o vaikystės amžiuje
taip gali pasireikšti motorinės raidos sutrikimas
(18). Vyresniame amžiuje katatonijos simpto-
mais gali pasireikšti demencija, tačiau įprastai ji
nesunkiai atpažįstama pagal kognityvinius
sutrikimus . Trumpalaikis psichiatrinės kilmės
katatonijos gydymas yra dopamino antagonistų
(antipsichotikų) nutraukimas ir benzodiazepinų
skyrimas, tačiau efektyvesne ilgalaike terapija
laikoma elektroimpulsinė terapija (19). Lėtinė,
persistuojanti katatonija psichiatriniams pacien-
tams taip pat sėkmingai gydyma elektro-
impulsinės terapijos ir neuroleptiko klozapino
terapiniu deriniu (20). Žinoma, kad teigiama
gydymo atsako tikimybė su laiku mažėja, todėl
būtina gydymą benzodiazepinais skirti iškart
pastebėjus simptomus (11).
3.3 Katatonija kituose skyriuose
Šiuose skyriuose katatonijos diferencinė
diagnostika yra sudėtingiausia, kadangi
etiologija gali apimti bet kokį metabolinį ir
organinį sutrikimą (21, 22). Pagal Britų
Farmakologijos Asociacijos parengtas katato-
nijos gaires, ją gali sukelti vaistų vartojimas ir
nutraukimas, psichoaktyvių medžiagų vartoji-
mas ir nutraukimas, reanimacija ir intensyvi
slauga (intubacija, ventiliacija, vazopresoriai),
organiniai ir metaboliniai sutrikimai. Tarp jų:
centrinės nervų sistemos (CNS) uždegimas,
infekcija ir autoimuninės ligos, išsėtinė sklerozė,
paraneoplastinis sindromas, Adisono liga,
Kušingo sindromas, hiper- ar hipotiroidizmas,
hipoparatiroidizmas, feochromocitoma, kortiko-
steroidai, beta-laktaminiai antibiotikai, ciklo-
sporinas, hiperamonemija, hiperkalcemija, hipo-
natremija, uremija ir inkstų nepakankamumas,
Vilsono liga, vitamino B12 trūkumas, traukuliai,
Parkinsono liga ir dar daug kitų (23). Vieni
autoriai išskiria autoimuninį anti-N-methyl-D-
aspartato (anti-NMDA) receptorių encefalitą,
kuris prieš progresuojant į encefalopatiją ir
traukulius gali pasireikšti kaip ūminė katatonija
(24). Taip pat, elgesio pokyčius gali pakeisti
metabolinės kilmės encefalopatijos (pavyzdžiui,
hepatinės encefalopatijos atveju susikaupę
toksinai) arba židininiai galvos smegenų
pakitimai dėl traumos, išemijos. Katatonija
stebima sunkiai sergantiems, kritiniams
ligoniams kartu su delyru (25), taip pat šlapimo
takų infekcija sergantiems vyresnio amžiaus
pacientams ir pogimdyvine depresija sergan-
čioms moterims perinataliniu laikotarpiu (22,
26). Iki kol šiems pacientams skiriamas
etiologinis katatonijos sindromo gydymas,
būtina stebėti gyvybines funkcijas dėl galimo
piktybinio sindromo ir užtikrinti reikiamą
hidrataciją ir mitybą esant negatyvizmui. Esant
stuporui, būtina pragulų prevencija ir priežiūra,
o pastebėjus, kad katatonija išsivystė skyrus
naujus medikamentus ar padidinus jų dozę –
nedelsiant juos nutraukti. Jei nėra įtariama
metabolinė katatonijos kilmė, rekomenduojama
padaryti radiologinį galvos smegenų tyrimą.
Trumpalaikiam gydymui skiriami benzo-
diazepinai (4, 5).
4. Išvados
Katatonijos etiologija gali būti ūminė
intoksikacija, psichiatrinė patologija ar galvos
smegenų toksinis, išeminis ar uždegiminis
pažeidimas. Intoksikacinę katatoniją diag-
nozuoti padeda lorazepamo provokacinis testas,
kuris per kelias minutes pašalina katatoninius
simptomus. Trumpalaikis katatonijos gydymas
taikomas benzodiazepinais, lėtinės ir periodinės
eigos katatonija efektyviai gydoma elektro-
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
impulsine terapija. Gydymą benzodiazepinais
indikuotina paskirti iškart nustačius katatoninius
simptomus.
Literatūros šaltiniai
1. International Classification of Diseases,
Eleventh Revision (ICD-11), World Health
Organization (WHO) 2019/2021.
2. Diagnostic and statistical manual of mental
disorders, 5th ed. Washington, DC: American
Psychiatric Association, 2013. Diagnostic and
statistical manual of mental disorders, 5th ed.
Washington, DC: American Psychiatric
Association, 2013.
3. Oldham MA. Describing the features of
catatonia: a comparative phenotypic
analysis. Schizophr Res 2022 August 19 (Epub
ahead of print).
4. Heckers S, Walther S. Caring for the patient
with catatonia. JAMA Psychiatry 2021;78:560-
561.
5. Walther S, Stegmayer K, Wilson JE, Heckers
S. Structure and neural mechanisms of
catatonia. Lancet Psychiatry 2019;6:610-619.
6. Solmi M, Pigato GG, Roiter B, Guaglianone
A, Martini L, Fornaro M, Monaco F, Carvalho
AF, Stubbs B, Veronese N, Correll CU.
Prevalence of Catatonia and Its Moderators in
Clinical Samples: Results from a Meta-analysis
and Meta-regression Analysis. Schizophr Bull.
2018 Aug 20;44(5):1133-1150.
7. Stuivenga M, Morrens M. Prevalence of the
catatonic syndrome in an acute inpatient
sample. Front Psychiatry 2014;5:174-174.
8. Rogers JP, Pollak TA, Begum N, et al.
Catatonia: demographic, clinical and laboratory
associations. Psychol Med 2023;53:2492-2502.
9. Wilson JE, Niu K, Nicolson SE, Levine SZ,
Heckers S. The diagnostic criteria and structure
of catatonia. Schizophr Res 2015;164:256-262.
10. Vaquerizo-Serrano J, Salazar De Pablo G,
Singh J, Santosh P. Catatonia in autism spectrum
disorders: a systematic review and meta-
analysis. Eur Psychiatry 2022;65(1):e4-e4..
11. Heckers S, Walther S. Catatonia. N Engl J
Med. 2023 Nov 9;389(19):1797-1802.
12. Palma-Álvarez RF, Soriano-Dia A, Ros-
Cucurull E, Daigre C, Serrano-Pérez P, Ortega-
Hernández G, Perea-Ortueta M, Gurrea Salas D,
Ramos-Quiroga JA, Grau-López L. Catatonia
Related to Cannabis and Synthetic
Cannabinoids: A Review. J Dual Diagn. 2021
Apr-Jun;17(2):159-171.
13. Tormoehlen LM, Rusyniak DE. Neuroleptic
malignant syndrome and serotonin syndrome.
Handb Clin Neurol. 2018;157:663-675.
14. Vaquerizo-Serrano J, Salazar De Pablo G,
Singh J, Santosh P. Catatonia in autism spectrum
disorders: A systematic review and meta-
analysis. Eur Psychiatry. 2021 Dec 15;65(1):e4.
15. Sienaert P, Dhossche DM, Vancampfort D,
De Hert M, Gazdag G. A clinical review of the
treatment of catatonia. Front
Psychiatry 2014;5:181-181.
16. Hirjak D, Fricchione G, Wolf RC, Northoff
G. Lorazepam in catatonia — past, present and
future of a clinical success story. Schizophr
Res 2023 February 17 (Epub ahead of print).
17. Wortzel JR, Maeng DD, Francis A, Oldham
MA. Prevalent gaps in understanding the
features of catatonia among psychiatrists,
psychiatry trainees, and medical students. J Clin
Psychiatry 2021;82(5):21m14025-21m14025.
18. Hauptman AJ, Cohen D, Dhossche D, Raffin
M, Wachtel L, Ferrafiat V. Catatonia in
neurodevelopmental disorders: assessing
catatonic deterioration from baseline. Lancet
Psychiatry 2023;10:228-234.
19. Walther S, Strik W. Catatonia. CNS Spectr.
2016 Aug;21(4):341-8.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
7
20. Sienaert P, Dhossche DM, Vancampfort D,
De Hert M, Gazdag G. A clinical review of the
treatment of catatonia. Front Psychiatry. 2014; 5:
181.
21. Oldham MA. The probability that catatonia
in the hospital has a medical cause and the
relative proportions of its causes: a systematic
review. Psychosomatics 2018;59:333-340.
22. Luccarelli J, Kalinich M, McCoy TH Jr, et al.
The occurrence of catatonia diagnosis in acute
care hospitals in the United States: a national
inpatient sample analysis. Gen Hosp
Psychiatry 2022;77:141-146.
23. Rogers JP, Oldham MA, Fricchione G,
Northoff G, Ellen Wilson J, Mann SC, Francis A,
Wieck A, Elizabeth Wachtel L, Lewis G, Grover
S, Hirjak D, Ahuja N, Zandi MS, Young AH,
Fone K, Andrews S, Kessler D, Saifee T, Gee S,
Baldwin DS, David AS. Evidence-based
consensus guidelines for the management of
catatonia: Recommendations from the British
Association for Psychopharmacology. J
Psychopharmacol. 2023 Apr;37(4):327-369.
24. Graus F, Titulaer MJ, Balu R, et al. A clinical
approach to diagnosis of autoimmune
encephalitis. Lancet Neurol 2016;15:391-404.
25. Wilson JE, Carlson R, Duggan MC, et al.
Delirium and catatonia in critically ill patients:
the delirium and catatonia prospective cohort
investigation. Crit Care Med 2017;45:1837-
1844.
26. Nahar A, Kondapuram N, Desai G, Chandra
PS. Catatonia among women with postpartum
psychosis in a mother-baby inpatient psychiatry
unit. Gen Hosp Psychiatry 2017;45:40-43.
Journal of Medical Sciences. 3 Nov, 2024 - Volume 12 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
8