Alisa Pozniak1
1Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Influenza is an acute viral respiratory infection. Influenza viruses spread through respiratory droplets and are characterized by frequent mutations that lead to antigenicity changes. According to the World Health Organization, seasonal influenza epidemics cause approximately 4 million cases of severe illness and 250,000 to 500,000 deaths each year globally.
Aim: to review the diagnosis and treatment of influenza.
Methodology: literature sources were selected from PubMed database following dates from 2017 to 2022 using keywords and their combinations: influenza, rapid antigen test, neuraminidase inhibitors, favipiravir, baloxavir.
Results. Influenza should be suspected in patients who develop acute respiratory symptoms during the influenza season. Diagnostic tests available for influenza include rapid antigen and molecular tests, polymerase chain reaction tests, virological culture. Antiviral therapy should be initiated in patients who are at increased risk of complications from influenza. The neuraminidase inhibitors zanamivir and oseltamivir are used for specific antiviral therapy. New antivirals such as peramivir, favipiravir, laninamivir and baloxavir have emerged as a promising new treatment approach.
Conclusions. Influenza is a serious infectious disease that can lead to life-threatening complications. Virological diagnosis is based on specific epidemiological data, clinical symptoms and laboratory tests. Neuraminidase inhibitors are recommended for early treatment. Several cases of zanamivir and oseltamivir-resistant virus have been reported. That is the reason why different approaches for antiviral treatment are being investigated.
Keywords: influenza, rapid antigen test, neuraminidase inhibitors, favipiravir, baloxavir.
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
91
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (4), p. 91-100, https://doi.org/10.53453/ms.2022.11.10
Diagnosis and treatment of influenza: a literature review
Alisa Pozniak
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Influenza is an acute viral respiratory infection. Influenza viruses spread through respiratory
droplets and are characterized by frequent mutations that lead to antigenicity changes. According to the
World Health Organization, seasonal influenza epidemics cause approximately 4 million cases of severe
illness and 250,000 to 500,000 deaths each year globally.
Aim: to review the diagnosis and treatment of influenza.
Methodology: literature sources were selected from PubMed database following dates from 2017 to 2022
using keywords and their combinations: influenza, rapid antigen test, neuraminidase inhibitors, favipiravir,
baloxavir.
Results. Influenza should be suspected in patients who develop acute respiratory symptoms during the
influenza season. Diagnostic tests available for influenza include rapid antigen and molecular tests,
polymerase chain reaction tests, virological culture. Antiviral therapy should be initiated in patients who
are at increased risk of complications from influenza. The neuraminidase inhibitors zanamivir and
oseltamivir are used for specific antiviral therapy. New antivirals such as peramivir, favipiravir, laninamivir
and baloxavir have emerged as a promising new treatment approach.
Conclusions. Influenza is a serious infectious disease that can lead to life-threatening complications.
Virological diagnosis is based on specific epidemiological data, clinical symptoms and laboratory tests.
Neuraminidase inhibitors are recommended for early treatment. Several cases of zanamivir and oseltamivir-
resistant virus have been reported. That is the reason why different approaches for antiviral treatment are
being investigated.
Keywords: influenza, rapid antigen test, neuraminidase inhibitors, favipiravir, baloxavir.
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
92
Gripo diagnostika ir gydymas: literatūros apžvalga
Alisa Pozniak
1
1
Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Gripas – ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Gripo virusai
pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės. Pasaulio sveikatos
organizacijos duomenimis, kiekvieno sezono metu pasaulyje registruojama apie 4 milijonus sunkių ligos
atvejų. Dėl sezoninio gripo kasmet miršta nuo 250 – 500 tūkstančių žmonių visame pasaulyje.
Tikslas: apžvelgti gripo diagnostiką ir gydymą.
Metodika: literatūros paieškai buvo naudojama PubMed duomenų bazė. Publikacijos rinktos nuo 2017 iki
2022 metų, naudojant raktinius žodžius ir jų derinius: gripas, greitasis antigeno testas, neuraminidazės
inhibitoriai, favipiraviras, baloksaviras.
Rezultatai. Gripą reikėtų įtarti pacientams, kuriems pasireiškia ūminiai respiraciniai ir bendrieji
simptomai gripo sezono metu. Laboratoriniais tyrimais gripą galima patvirtinti atliekant greituosius
antigeno ir molekulinius testus, polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testus, virusologinius pasėlius.
Antivirusinis gydymas turėtų būti skiriamas hospitalizuojamiems, sergantiems sunkia, komplikuota arba
progresuojančia gripo forma bei turintiems didesnę gripo komplikacijų riziką pacientams. Specifiniam
antivirusiniam gydymui naudojami neuraminidazės inhibitoriai zanamiviras ir oseltamiviras. Daug
žadantys yra nauji antivirusiniai preparatai - peramiviras, favipiraviras, laninamiviras bei baloksaviras.
Išvados. Gripas – rimta užkrečiama liga, galinti sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Infekcija
diagnozuojama pagal būdingus epidemiologinius duomenis, klinikinius simptomus bei atliekant
laboratorinius tyrimus. Ankstyvam gydymui rekomenduojami neuraminidazės inhibitoriai. Yra registruoti
keli oseltamivirui ir zanamivirui atsparaus gripo atvejai, todėl atliekama vis daugiau naujų antivirusinių
vaistų tyrimų.
Raktažodžiai: gripas, greitasis antigeno testas, neuraminidazės inhibitoriai, favipiraviras, baloksaviras.
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
93
1. Įvadas
Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų
infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Ši
infekcija paveikia visas amžiaus grupes ir yra
susijusi su dideliu mirtingumu epidemijų,
pandemijų ir pavienių atsitiktinių atvejų metu
(1). Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimis, kiekvieno gripo sezono metu
pasaulyje registruojama apie 4 milijonus sunkių
ligos atvejų ir 250–500 tūkstančių mirčių (2).
Pagal savo struktūrą virusas yra skirstomas į 4
pagrindinius tipus – A, B, C ir D. Gripo A virusas
žmonių populiacijoje sukelia epidemijas ir
pandemijas (3). Gripo B virusas plinta žmonių
populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia
epidemijas. Gripo C virusas sukelia tik pavienius
susirgimus ir nedidelius protrūkius (1). Gripo
virusas D dažniausiai plinta tarp galvijų, nėra
žinomų atvejų tarp žmonių (4). Potenciali
epidemijų ir pandemijų priežastis yra viruso
paviršiaus glikoproteinų pokyčiai. Gripo
sezonas prasideda spalio mėnesį ir trunka iki pat
gegužės mėnesio (5). Inkubacinis periodas yra
24 - 72 valandos. Liga prasideda ūmiai, ligonį
pradeda krėsti šaltis, pakyla temperatūra,
atsiranda sausas, varginantis kosulys, sloga,
galvos, raumenų, sąnarių skausmai (2).
Netenkama apetito, kartais vemiama,
viduriuojama. Daugelis gripu susirgusių žmonių
pasveiksta per kelias dienas, tačiau kai kuriems
atsiranda gripo komplikacijų, keliančių grėsmę
gyvybei (3). Dažniausios komplikacijos yra
virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ertmių,
vidurinės ausies uždegimas, lėtinių infekcinių ir
neinfekcinių ligų paūmėjimas (6). Sunki ligos
forma ir jos sukeltos komplikacijos būdingos
asmenims, kurie priklauso rizikos grupėms:
vaikai iki 5 metų, 65 metų ir vyresni gyventojai,
nėščios moterys, asmenys, gyvenantys globos ir
slaugos įstaigose, pacientai, sergantys lėtinėmis
ligomis, piktybiniais navikais arba turintys
žalingų įpročių, taip pat sveikatos priežiūros
įstaigų darbuotojai (7).
2. Tyrimo medžiaga ir metodai:
literatūros apžvalga atlikta naudojant PubMed
duomenų bazę. Publikacijos rinktos nuo 2017 iki
2022 metų, naudojant raktinius žodžius ir jų
derinius: gripas, greitasis antigeno testas,
neuraminidazės inhibitoriai, favipiraviras,
baloksaviras.
3. Rezultatai
3.1. Gripo diagnostika
Gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais
požymiais, laboratoriniais tyrimais bei
epidemiologine informacija, kai sezono metu
tam tikroje vietovėje tyrimais yra patvirtinta, kad
cirkuliuoja gripo virusas (8). Epidemijos metu
daugelis gripo atvejų diagnozuojama remiantis
klinikiniais požymiais. Laboratorinis gripo
patvirtinimas rekomenduojamas sunkios būklės,
imunosupresuotiems, sergantiems gretutinėmis
ligomis pacientams, turintiems didelę
komplikacijų riziką (1).
Bendrajame kraujo tyrime gali būti normalus
arba saikingai padidėjęs leukocitų kiekis bei
eritrocitų nusėdimo greitis, santykinė limfocitozė
ir monocitozė (9). Leukocitozė gali rodyti
bakterinę infekciją su gripu. Esant sunkiai ligos
eigai galima stebėti elektrolitų disbalansą,
trombocitopeniją, padidėjusius kreatinino,
laktato rodiklius (10). C reaktyvusis baltymas
nėra specifiškas skiriant bakterinį ir virusinį
uždegimą (6). Krūtinės ląstos radiologiniuose
tyrimuose būdingas abiejų plaučių pažeidimas,
difuziniai plaučių infiltratai. Stebint vienos
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
94
skilties infiltraciją galima įtarti antrinę bakterinę
infekciją (9) .
Laboratoriniais tyrimais gripą galima patvirtinti
atliekant virusologinius pasėlius, greituosius
antigeno testus, greituosius molekulinius
tyrimus, polimerazės grandininės reakcijos
testus (PGR) bei nustatant specifinius serumo
antikūnus gripo A ir B virusams (11). Geriausiai
gripo diagnostikai tinka nazofaringiniai ir ryklės
tepinėliai, tačiau infekcijai esant apatiniuose
kvėpavimo takuose viršutinių kvėpavimo takų
tepinėliai gali būti neigiami, todėl tokiu atveju
turėtų būti tiriami bronchoalveolinis lavažas ar
trachėjos aspiratas (12). Tyrimų iš viršutinių
kvėpavimo takų rezultatai gali būti klaidingai
neigiami, kai ligoniui pasireiškia tik apatinių
kvėpavimo takų pažeidimo simptomai ar tiriama
vėlyvu ligos periodu, kai yra prisidėjusi bakterinė
infekcija (8).
3.2. Greitieji gripo nustatymo testai
Gripo diagnostikai dažniausiai naudojami
greitieji gripo diagnostikos testai. Naujaisiais
greitaisiais molekuliniais diagnostikos testais per
15–30 minučių galima nustatyti gripo viruso
nukleorūgščių buvimą viršutiniuose kvėpavimo
takų mėginiuose (13). Atliekant testus
naudojama izoterminė nukleorūgščių
amplifikacijos technologija. Šis tyrimo metodas
gali atskirti A ir B gripą, bet yra brangus ir negali
atskirti A gripo potipių (11). Greitųjų
molekulinių testų jautrumas ir specifiškumas
siekia apie 99 procentus (12).
Greitieji gripo antigeno diagnostikos testai yra
lengvai atliekami, rezultatai gaunami per mažiau
negu 15 minučių (4). Gripo viruso antigenas
kvėpavimo takų gleivėse yra nustatomas
imunofermentinės analizės arba tiesioginės
imunofluorescencijos metodais (7).
Specifiškumas siekia 85 - 90 procentų, tačiau
testų jautrumas yra žemas - apie 60 procentų A
tipui ir mažiau negu 30 procentų B tipui (14).
Todėl esant neigiamam tyrimo atsakymui, gripo
infekcijos patikimai atmesti negalima. Greitieji
gripo antigeno diagnostikos testai gali atskirti A
ir B gripą, bet negali atskirti A gripo potipių (15).
3.3. Kiti diagnostikos metodai
Auksinis gripo diagnostikos standartas yra
specifinės viruso RNR nustatymas PGR metodu.
Tyrimo trukmė yra nuo 1 iki 8 valandų (12).
Tyrimo jautrumas ir specifiškumas siekia apie
100 procentų. PGR metodu atliekamas ir gripo
virusų tipavimas bei subtipavimas, taip pat šiuo
metodu galima nustatyti daugiau nei vieną
antigeną, skirtingai nei atliekant greituosius
testus (14). Gali būti nustatomi kiti kvėpavimo
takų infekcijas sukeliantys virusai – respiracinis
sincitinis, adenovirusai, rinovirusai,
koronavirusai. Tyrimo metodas yra brangus,
todėl rečiau naudojamas (6).
Kartais yra atliekamas specifinių serumo
antikūnų prieš A arba B gripo virusą nustatymas.
Gripo serologinė diagnostika patvirtinama 5 ir
daugiau kartų padidėjus antikūnų titrui po 2 - 3
savaičių nuo ligos pradžios tiriant porinius
serumus hemagliutinacijos slopinimo ar
komplimento fiksacijos reakcijos metodais (10).
Tyrimo jautrumas siekia 70 procentų. Tokiu
būdu dažniausiai yra nustatomas specifinių
antikūnų buvimas po persirgtos infekcijos ir
vakcinacijos (15). Serologiniai gripo tyrimai yra
naudojami moksliniams ir visuomenės sveikatos
tyrimams (3).
Gripą galima patvirtinti atliekant virusologinius
pasėlius, kurie gali būti atliekami su
endotrachėjiniu aspiratu, nosiaryklės ir skreplių
mėginiais. Tyrimui atlikti reikalingi aukštos
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
95
kvalifikacijos darbuotojai, speciali įranga (5).
Gripo virusas yra išskiriamas iš ryklės ir
nosiaryklės sekreto atliekant pasėlį į audinių
ląstelių kultūrą. Teigiami pasėliai atrenkami
pagal citopatinį efektą, virusai identifikuojami
tiesioginės imunofluorescencijos metodu
naudojant monokloninius antikūnus (9). Šiam
tyrimui tepinėlį iš nosiaryklės reikia paimti ne
vėliau kaip antrą ligos dieną, rezultato reikia
laukti nuo 3 iki 10 dienų. Tyrimas pasižymi
vidutiniškai dideliu jautrumu, specifiškumas
siekia 95 procentus (11). Gripo virusui būdinga
dažna antigeninė kaita, kas lemia gripo viruso
savybių kaitą, todėl toks tyrimas leidžia stebėti
genetiškai pakitusius virusus bei įvertinti jų
jautrumą antivirusiniams vaistams (4). Kai kurių
kvėpavimo takų mėginių paėmimas virusinei
kultūrai yra reikalingas norint stebėti ir
antigeniškai apibūdinti naujas sezoninio gripo A
ir B virusų padermes, kurias gali tekti įtraukti į
kitų metų gripo vakciną (14). Virusologinių
pasėlių rezultatų reikia ilgai laukti, todėl
nepaisant galimos išplėstinės genetinės ir
antigeninės gripo viruso analizės šio tyrimo
metodo klinikinėje praktikoje taikyti
nerekomenduojama (12).
3.4. Antivirusiniai vaistai
Kai gripo tikimybė yra didelė, pacientui kliniškai
įtariamas gripas ir yra indikuotinas gydymas,
reikia nedelsiant jį pradėti per 48 valandas
nelaukiant laboratorinio patvirtinimo (1).
Ankstyva antivirusinių vaistų vartojimo pradžia
tiesiogiai siejama su greitu virusų RNR kiekio
mažėjimu bei mažesniu ligonių mirštamumu.
Toks specifinis gydymas turėtų būti skiriamas
hospitalizuojamiems, sergantiems sunkia,
komplikuota arba progresuojančia gripo forma
bei turintiems didesnę gripo komplikacijų riziką
pacientams (16). Antivirusiniam gydymui šiuo
metu yra patvirtinti neuraminidazės inhibitoriai
oseltamiviras ir zanamiviras, kurie yra nukreipti
į gripo viruso paviršiaus glikoproteino
neuraminidazę (8). Vaistai yra naudojami ligos
profilaktikos ir gydymo tikslais. Šios grupės
preparatai veikia ir gripą A, ir gripą B, o virusų
jautrumas jiems išlieka didelis (17).
Adamantanų grupei priklausančių rimantadino ir
amantadino gripui gydyti nerekomenduojama
(18). Preparatai neveikia gripo B viruso, gripas A
dažnais atvejais šiems vaistams yra atsparus, taip
pat galima didelė nepageidaujamų reakcijų
centrinei nervų sistemai (galvos skausmas bei
svaigimas, nemiga, koncentracijos sutrikimas,
haliucinacijos, sujaudinimas) tikimybė (16).
Reikalingas ir simptominis gripo gydymas.
Febriliai karščiuojant, skiriami antipiretikai, į
nosį gali būti lašinami kraujagysles sutraukiantys
vaistai, mažinantys gleivinės paburkimą ir
palengvinantys kvėpavimą per nosį (13).
Skiriamas vitaminas C, antihistamininiai vaistai.
Gali būti vartojami sudėtiniai geriamieji
preparatai, į kurių sudėtį įeina vaistai nuo
skausmo, karščiavimą mažinantys, nosies
gleivinės kraujagysles sutraukiantys vaistai,
vitaminas C. Intoksikacijos mažinimui
rekomenduojama gerti daug skysčių (11).
3.5. Oseltamiviras
Sunkios eigos gripu sergantys pacientai turėtų
būti gydomi peroraliniu arba intraveniniu
oseltamiviru. Vaistas veikia ir A, ir B gripo
virusų paviršiuje esančias neuraminidazes,
kurias nuslopinus virusas negali plisti (19).
Patekęs į organizmą kaip oseltamiviro fosfatas,
vaistas absorbuojamas virškinimo trakte ir
metabolizuojamas kepenyse. Gripui gydyti
vaistą galima skirti suaugusiesiems ir vaikams
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
96
(įskaitant išnešiotus naujagimius). Gydymą
reikia pradėti per pirmąsias dvi dienas nuo gripo
simptomų pasireiškimo (16). Gaminamos vaisto
kapsulės po 75 miligramų ir milteliai, iš kurių
gaminama geriamoji suspensija. Įprasta dozė
suaugusiesiems ir vaikams, sveriantiems daugiau
kaip 40 kilogramų, yra 75 miligramai du kartus
per parą 5 dienas (20). Suaugusiųjų, kurių
imuninė sistema nusilpusi, gydymas trunka 10
dienų. Preparatas keliomis dienomis sumažina
ligos trukmę ir palengvina ligos eigą, sumažina
galimybę apatinių kvėpavimo takų
komplikacijoms išsivystyti (21). Didžioji vaisto
dalis išskiriama per inkstus, todėl esant inkstų
funkcijos nepakankamumui būtina dozės
korekcija (19). Dažniausi šalutiniai reiškiniai
suaugusiesiems ir paaugliams yra galvos, pilvo
skausmas, pykinimas, vėmimas bei viduriavimas
(18).
3.6. Zanamiviras
Zanamiviras taip pat veikia A ir B gripo virusus.
Preparatas skiriamas suaugusiųjų ir vaikų nuo 5
metų nekomplikuotam gripui gydyti (16).
Standartinė vaisto dozė yra 2 inhaliacijos (po 5
miligramus) du kartus per parą. Gydymas
tęsiamas 5 dienas (8). Atsargiai reikia skirti
asmenims, sergantiems astma ar lėtine
obstrukcine plaučių liga dėl galimo bronchų
spazmo (17). Vaistą galima skirti nėščioms ir
žindančioms moterims, tačiau pirmenybė yra
teikiama oseltamivirui. Gydant zanamiviru,
atsparių viruso padermių išsivysto retai (22).
Organizme preparatas nemetabolizuojamas ir
nepakitęs išskiriamas per inkstus. Esant inkstų
funkcijos sutrikimams dozės korekcija
nereikalinga (9). Preparatas sutrumpina
karščiavimo periodą, sušvelnina ligos
pasireiškimą. Dažniausias nepageidaujamas
reiškinys – bėrimas ir kosulys (21).
Intraveninė zanamiviro forma rekomenduojama
suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 mėnesių,
kuriems diagnozuota komplikuota arba gyvybei
pavojinga A ar B gripo virusų infekcija (19).
Intraveninė vaisto forma yra skiriama, kai virusas
yra atsparus kitiems vaistams nuo gripo arba kai
kiti antivirusiniai vaistai, įskaitant įkvepiamąjį
zanamivirą, pacientui yra netinkami (2).
Rekomenduojama dozė suaugusiesiems yra 600
miligramų du kartus per dieną, vartojama nuo 5
iki 10 dienų. Vaikams dozė pritaikoma pagal
svorį. Suaugusiesiems ir vaikams, turintiems
inkstų funkcijos sutrikimų, skiriamos mažesnės
vaisto dozės (20). Gydymas pradedamas kuo
greičiau ir paprastai per 6 dienas nuo simptomų
atsiradimo. Dažniausias šalutinis intraveninio
zanamiviro poveikis yra viduriavimas, padidėjęs
kepenų fermentų (alaninaminotransferazės,
aspartataminotransferazės) aktyvumas kraujyje,
kepenų pažeidimai ir bėrimas (22).
3.7. Peramiviras
Klinikinių tyrimų metu buvo įrodytas vaistinio
preparato peramiviro veiksmingumas. Vaistas
veikia ir A, ir B tipo gripo virusų paviršiuje
esančias neuraminidazes (23). Peramiviru gali
būti gydomi nekomplikuotu gripu sergantys
suaugusieji ir vyresni nei 2 metų vaikai.
Preparatas leidžiamas intravenine infuzija.
Vaistas turi būti praskiedžiamas ir tuomet
suleidžiamas per 15 - 30 minučių (19).
Reikalinga tik viena preparato dozė, kuri yra
skiriama praėjus ne daugiau kaip 48 valandos po
pirmų simptomų atsiradimo (20).
Vaisto dozė priklauso nuo amžiaus ir kūno
svorio, o suaugusiesiems ir vyresniems nei 13
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
97
metų paaugliams, kurių kreatinino klirensas
mažesnis negu 50 ml/min., rekomenduojama
mažinti preparato dozę (24). Intraveninė infuzija
paprastai yra gerai toleruojama, dažniausiai
pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis yra
pykinimas, viduriavimas, neutropenija,
padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje,
padidėjęs kepenų fermentų
(alaninaminotransferazės,
aspartataminotransferazės) aktyvumas kraujyje
(23). Vaisto veiksmingumas ir saugumas
nėštumo metu kol kas neištirtas. Įrodyta, kad
vienkartinė intraveninė 300 miligramų
peramiviro dozė efektyviau ir greičiau
palengvina kvėpavimo takų simptomus negu
geriamasis oseltamiviras pacientams,
sergantiems gripu kartu su lėtinėmis kvėpavimo
takų ligomis (astma, bronchektazėmis) (20).
Manoma, kad didesnė vaisto dozė sumažina
viruso plitimą, todėl dažnai rekomenduojama
intraveninė 600 miligramų peramiviro dozė (24).
3.8. Baloksaviras
Baloksaviras veikia viruso RNR polimerazės
komplekso polimerazės rūgštiniame vienete
esantį gripo virusui specifinį fermentą galinę
endonukleazę, tokiu būdu slopindamas gripo
viruso genomo transkripciją ir gripo viruso
replikaciją (25). Baloksaviras skirtas
nekomplikuotam gripui gydyti 12 metų ir
vyresniems pacientams. Vaisto efektyvumas ir
saugumas jį skiriant vyresniems nei 65 metų
žmonėms, nėščioms ar žindančioms moterims
dar neištirtas (26). Baloksaviro tabletės
skiriamos atsižvelgiant į paciento kūno svorį.
Pacientui sveriančiam iki 80 kilogramų skiriama
viena 40 miligramų dozė, tuo tarpu pacientui,
sveriančiam daugiau negu 80 kilogramų,
rekomenduojama skirti vieną 80 miligramų
vaisto dozę (27). Esant inkstų veiklos sutrikimui
dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems
yra nesunkus ar vidutinio sunkumo (A ar B
klasės pagal Child – Pugh skalę) kepenų veiklos
sutrikimas, dozės koreguoti nereikia (28).
Baloksaviro saugumas ir veiksmingumas
pacientams, kuriems yra sunkus (C klasės pagal
Child – Pugh skalę) kepenų veiklos sutrikimas,
dar neištirti. Dažniausia nepageidaujama reakcija
į vaistą yra bėrimas (26).
3.9. Favipiraviras ir laninamiviras
Favipiraviras – antivirusinis vaistas, aktyvus
prieš daugelį RNR virusų. Atliktų eksperimentų
su gyvūnais metu favipiraviras buvo aktyvus
prieš visus gripo viruso potipius, koronavirusus,
hantavirusus, poliovirusus, rinovirusus,
flavivirusus, enterovirusus, respiracinį sincitinį
virusą ir norovirusus (29). Vaisto veikimo
mechanizmas susijęs su virusų RNR polimerazės
selektyviu inhibavimu. Favipiraviras tiesiogiai
slopina viruso replikaciją ir transkripciją.
Favipiraviro tabletės ar intraveninė forma yra
provaistas, kuris metabolizuojamas į aktyvią
formą (30). 2014 metais favipiraviras patvirtintas
Japonijoje gripo pandemijų gydymui. Dažniausi
nepageidaujami reiškiniai yra viduriavimas,
bėrimas, neutropenija, padidėjusi šlapimo
rūgšties koncentracija kraujyje ir kepenų
fermentų aktyvumo padidėjimas (31).
Favipiraviro nerekomenduojama vartoti
vaikams, pauaugliams, nėščioms ir žindančioms
moterims, nes duomenų apie saugumą ir
veiksmingumą kol kas nėra (29). Japonijoje
favipiravirą leidžiama vartoti tik atvejais, kai
gripo protrūkių nepavyksta veiksmingai
suvaldyti kitais preparatais. Kai kurie pirminiai
rezultatai rodo, kad šis vaistas gali sutrumpinti
pacientų pasveikimo laiką (30).
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
98
Paskutiniu metu yra atliekami tyrimai su
laninamiviru. Tai inhaliacinis preparatas, ilgai
veikiantis neuraminidazės inhibitorius, skirtas
gripo viruso A ir B gripo virusų gydymui (32).
Vienkartinė 40 miligramų inhaliuojamo
preparato dozė suaugusiems kol kas yra
patvirtinta tik Japonijoje (33). Vaisto sukeliami
dažniausi nepageidaujami reiškiniai - galvos
svaigimas, pykinimas bei vėmimas. Šiuo metu
preparatas yra vis dar tiriamas (32).
4. Išvados
Gripo komplikacijos pasireiškia dažnai ir neretai
būna sunkios. Kasmet gripo epidemijų metu
nustatomi dideli sergamumo ir mirtingumo nuo
šios ligos rodikliai. Gripo diagnostika remiasi
epidemiologiniais ir klinikiniais duomenimis bei
laboratoriniais tyrimais. Ankstyvas
neuraminidazės inhibitorių skyrimas yra
pagrindinis sunkaus gripo gydymo principas.
Preparatai palengvina simptomus ir sutrumpina
ligos trukmę. Yra registruoti keli oseltamivirui ir
zanamivirui atsparaus gripo atvejai, todėl
atliekama vis daugiau tyrimų naudojant naujus
antivirusinius vaistus. Taigi, reikalingi tolimesni
moksliniai tyrimai norint išsiaiškinti daugiau
apie galimą naujų antivirusinių vaistų
panaudojimą klinikinėje praktikoje siekiant
sumažinti gripo komplikacijų dažnį bei ligos
trukmę.
Literatūros šaltiniai
1. Lee VJ, Ho ZJM, Goh EH, Campbell H,
Cohen C, Cozza V, ir kt. Advances in measuring
influenza burden of disease. Influenza Other
Respir Viruses. 2018 Jan;12(1):3–9.
2. Javanian M, Barary M, Ghebrehewet S,
Koppolu V, Vasigala V, Ebrahimpour S. A brief
review of influenza virus infection. Journal of
Medical Virology. 2021;93(8):4638–46.
3. Clohisey S, Baillie JK. Host susceptibility to
severe influenza A virus infection. Crit Care.
2019 Sep 5;23:303.
4. Kim H, Webster RG, Webby RJ. Influenza
Virus: Dealing with a Drifting and Shifting
Pathogen. Viral Immunology. 2018
Mar;31(2):174–83.
5. Krammer F, Smith GJD, Fouchier RAM,
Peiris M, Kedzierska K, Doherty PC, ir kt.
Influenza. Nat Rev Dis Primers. 2018;4(1):3.
6. Petrova VN, Russell CA. The evolution of
seasonal influenza viruses. Nat Rev Microbiol.
2018 Jan;16(1):47–60.
7. Nypaver C, Dehlinger C, Carter C.
Influenza and Influenza Vaccine: A Review. J
Midwifery Womens Health. 2021;66(1):45–53.
8. Beigel JH, Hayden FG. Influenza
Therapeutics in Clinical Practice—Challenges
and Recent Advances. Cold Spring Harb
Perspect Med. 2021 Jan 4;11(4):a038463.
9. Chow EJ, Doyle JD, Uyeki TM. Influenza
virus-related critical illness: prevention,
diagnosis, treatment. Crit Care. 2019 Jun
12;23:214.
10. Dziąbowska K, Czaczyk E, Nidzworski D.
Detection Methods of Human and Animal
Influenza Virus—Current Trends. Biosensors
(Basel). 2018 Oct 18;8(4):94.
11. Uyeki TM, Bernstein HH, Bradley JS,
Englund JA, File TM, Fry AM, ir kt. Clinical
Practice Guidelines by the Infectious Diseases
Society of America: 2018 Update on Diagnosis,
Treatment, Chemoprophylaxis, and Institutional
Outbreak Management of Seasonal Influenzaa.
Clin Infect Dis. 2019 Mar 15;68(6):895–902.
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
99
12. Rotrosen ET, Neuzil KM. Influenza.
Pediatric Clinics of North America. 2017
Aug;64(4):911–36.
13. Davidson S. Treating Influenza Infection,
From Now and Into the Future. Front Immunol.
2018 Sep 10;9:1946.
14. Phetcharakupt V, Pasomsub E,
Kiertiburanakul S. Clinical manifestations of
influenza and performance of rapid influenza
diagnostic test: A university hospital setting.
Health Sci Rep. 2021 Oct 1;4(4):e408.
15. Lin X, Liu XY, Zhang B, Qin AQ, Hui KM,
Shi K, ir kt. A rapid influenza diagnostic test
based on detection of viral neuraminidase
activity. Sci Rep. 2022 Jan 11;12:505.
16. Abed Y, Boivin G. A Review of Clinical
Influenza A and B Infections With Reduced
Susceptibility to Both Oseltamivir and
Zanamivir. Open Forum Infect Dis. 2017 May
18;4(3):ofx105.
17. Duwe S. Influenza viruses – antiviral
therapy and resistance. GMS Infect Dis. 2017
Apr 25;5:Doc04.
18. Shie JJ, Fang JM. Development of effective
anti-influenza drugs: congeners and conjugates –
a review. J Biomed Sci. 2019 Oct 23;26:84.
19. Hsieh Y, Dugas AF, LoVecchio F, McBryde
B, Ricketts EP, Saliba‐Shaw K, ir kt. Intravenous
peramivir vs oral oseltamivir in high‐risk
emergency department patients with influenza:
Results from a pilot randomized controlled study.
Influenza Other Respir Viruses. 2021
Jan;15(1):121–31.
20. Sarker A, Gu Z, Mao L, Ge Y, Hou D, Fang
J, ir kt. Influenza-existing drugs and treatment
prospects. European Journal of Medicinal
Chemistry. 2022 Mar 15;232:114189.
21. Shim JM, Kim J, Tenson T, Min JY, Kainov
DE. Influenza Virus Infection, Interferon
Response, Viral Counter-Response, and
Apoptosis. Viruses. 2017 Aug 12;9(8):223.
22. Lampejo T. Influenza and antiviral
resistance: an overview. Eur J Clin Microbiol
Infect Dis. 2020 Feb 13;1–8.
23. Kato M, Saisho Y, Tanaka H, Bando T.
Improvement of respiratory symptoms and
health‐related quality of life with peramivir in
influenza patients with chronic respiratory
disease: Additional outcomes of a randomized,
open‐label study. Influenza Other Respir
Viruses. 2021 Sep;15(5):651–60.
24. Zhang C xi, Tu Y, Sun X chen, Chen D gui,
Zhang W nian, Zhuang C lin, ir kt. Peramivir, an
Anti-Influenza Virus Drug, Exhibits Potential
Anti-Cytokine Storm Effects. Front Immunol.
2022 Feb 28;13:856327.
25. Heo YA. Baloxavir: First Global Approval.
Drugs. 2018 Apr 1;78(6):693–7.
26. Dufrasne F. Baloxavir Marboxil: An
Original New Drug against Influenza.
Pharmaceuticals (Basel). 2021 Dec 24;15(1):28.
27. Du Z, Nugent C, Galvani AP, Krug RM,
Meyers LA. Modeling mitigation of influenza
epidemics by baloxavir. Nat Commun. 2020 m.
birželio 2 d.;11:2750.
28. Ng KE. Xofluza (Baloxavir Marboxil) for
the Treatment Of Acute Uncomplicated
Influenza. P T. 2019 Jan;44(1):9–11.
29. Shiraki K, Daikoku T. Favipiravir, an anti-
influenza drug against life-threatening RNA
virus infections. Pharmacol Ther. 2020
May;209:107512.
30. Łagocka R, Dziedziejko V, Kłos P, Pawlik
A. Favipiravir in Therapy of Viral Infections. J
Clin Med. 2021 Jan 13;10(2):273.
31. Ibrahim NK, Al-Garawi ZS. Effect of
Favipiravir on some epidemic infections: A mini
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
100
review. J Phys: Conf Ser. 2021 Mar
1;1853(1):012067.
32. Gubareva L, Mohan T. Antivirals Targeting
the Neuraminidase. Cold Spring Harb Perspect
Med. 2022 Jan 1;12(1):a038455.
33. Toots M, Plemper RK. Next-generation
direct-acting influenza therapeutics. Transl Res.
2020 Jun;220:33–42.