Rūta Pangonytė-Kiuberienė1 , Austėja Bernotaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Shock is acute circulatory failure, leading to inadequate oxygenation of tissues. Shock is a life-threatening state because it can cause end-organ dysfunction. It is essential to determine the reason of this acute syndrome and treat it as soon as possible. Medical workers in Emergency departments are the ones that face shock state in patients the most, so it is very important for them to know how to act in the field of diagnosing and treating it. Aim: to analyze and present expert recommendations for the main causes, diagnostic and treatment procedures for patients in shock. Method: literature analysis was conducted using “PubMed’’and “UpToDate” databases to search and select publications about the main causes, diagnosing and treating shock. Conclusions. After analyzing the literature, there is stated the main reasons, diagnostic procedures and treatment for shock patients in Emergency department.
Keywords: shock, diagnostic of shock, cardiogenic shock, distributive shock, hypovolemic shock, obstructive shock, shock treatment.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
181
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 181-191
Diagnosis and management of shock in emergency department:
literature analysis
Rūta Pangonytė-Kiuberienė
1
, Austėja Bernotaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Shock is acute circulatory failure, leading to inadequate oxygenation of tissues. Shock is a life-threatening state
because it can cause end-organ dysfunction. It is essential to determine the reason of this acute syndrome and treat it
as soon as possible. Medical workers in Emergency departments are the ones that face shock state in patients the
most, so it is very important for them to know how to act in the field of diagnosing and treating it. Aim: to analyze
and present expert recommendations for the main causes, diagnostic and treatment procedures for patients in shock.
Method: literature analysis was conducted using “PubMed’’and “UpToDate” databases to search and select
publications about the main causes, diagnosing and treating shock. Conclusions. After analyzing the literature,
there is stated the main reasons, diagnostic procedures and treatment for shock patients in Emergency department.
Keywords: shock, diagnostic of shock, cardiogenic shock, distributive shock, hypovolemic shock, obstructive
shock, shock treatment.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
182
Šoko diagnostika ir gydymas skubios pagalbos skyriuje: literatūros
apžvalga
Rūta Pangonytė-Kiuberienė
1
, Austėja Bernotaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Santrauka
Šokas yra ūmus kraujotakos nepakankamumas, dėl kurio organizmo ląstelės yra nebeaprūpinamos reikiamu
deguonies kiekiu. Tai yra gyvybei pavojinga būklė, galinti sukelti dauginį organų nepakankamumą. Kadangi tai yra
ūmi būklė, būtina kuo greičiau nustatyti šoko priežastį ir ją gydyti. Su šiuo sindromu dažniausiai susiduria
medicinos personalas, dirbantis skubios pagalbos skyriuje, todėl medikams, dirbantiems čia, labai svarbu mokėti
imtis tinkamų veiksmų šoko diagnostikai ir gydymui. Tikslas: išanalizuoti ir pateikti ekspertų aprašytas šoko
priežastis, jų diagnostikos metodus ir gydymo veiksmus. Metodai: literatūros apžvalga atlikta remiantis “PubMed’’,
“UpToDate” mokslinėmis duomenų bazėmis, atrenkant publikacijas, kuriose nagrinėjama šoko priežasčių,
diagnostikos ir gydymo tema. Išvados: išanalizavus literatūrą, yra pateiktos pagrindinės šoko priežastys,
diagnostikos ir gydymo metodai skubios pagalbos skyriuje.
Raktažodžiai: šokas, šoko diagnostika, šoko gydymas, kardiogeninis šokas, obstrukcinis šokas, distribucinis šokas,
hipovoleminis šokas.
Įvadas
Šokas yra sudėtinga, gyvybei pavojinga ūmi būklė, su
kuria dažnai susiduria skubios pagalbos skyrių
darbuotojai. Tyrimų duomenimis, šoko dažnis gali
siekti net 7,7/1000 atvejų, esančių skubios pagalbos
skyriuje (1). Šoko dažnis pasiskirsto priklausomai ir
nuo jį sukėlusios priežasties. Šokas pagal savo pobūdį
gali būti hipovoleminis, distribucinis, obstrukcinis ir
kardiogeninis. Distribucinis yra pats dažniausias, po
jo seka hipovoleminis ir kardiogeninis, o obstrukcinis
pasitaiko rečiausiai. Dažniausias distribucinio šoko
tipas yra septinis šokas, kurio mirštamumas gali siekti
40-50 % (2). Kitos etiologijos šokai taip pat yra
siejami su didesniu sergamumu bei mirštamumu: 7
dienų mirštamumui esant 23,1 %, o 90 dienų – 40,7
% (3). Toks didelis mirštamumas dažniausiai yra
uždelstos diagnostikos ir gydymo pasekmė, taip pat
įtakos turi ir pagrindinės šoko priežasties vėlesnis
gydymas, pirmiau susitelkiant tik į simptominį
gydymą (4). Todėl nors ir tobulėja šios būklės
diagnostika ir gydymas, šokas išlieka dažna
problema, kurios išeitys dažnai būna letalios. Būtent
dėl šios priežasties labai svarbu žinoti pagrindines
šoko priežastis, kaip jį diagnozuoti ir laiku suteikti
reikiamą pagalbą.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
183
Šoko samprata, tipai ir priežastys
Šokas yra apibrėžiamas kaip gyvybei pavojingas
kraujotakos sutrikimas, kurio metu audiniai tampa
hipoksiški, sutrinka mikrocirkuliacija, organizme
vyksta anaerobinis metabolizmas, laktatinė acidozė,
ląstelinės ir organų veiklų disfunkcijos bei kitos
metabolinės anomalijos. Jei tokie procesai užsitęsia,
įvyksta negrįžtama organizmui žala ar paciento mirtis
(5).
Patofiziologija priklauso nuo šoko tipo, kaip jo metu
keičiasi oksigenacija ir hemodinamika, kokie
pokyčiai vyksta organizmo skysčiuose bei mediatorių
veikloje. Šokas atsiranda dėl vieno pokyčio šiuose
procesuose ar jų derinio: intravaskulinio tūrio
pakitimo, sutrikusios miokardo funkcijos, pakitusių
sisteminio kraujagyslių pasipriešinimo ar kraujo
tėkmės pasiskirstymo (5). Pagal tai šokas skirstomas į
dideles keturias grupes:
1. Hipovoleminis šokas
Hipovoleminis šokas – tai būklė, kuomet audinių
nepakankama perfuzija yra sąlygota sumažėjusio
intravaskulinio tūrio, dažniausiai ūmaus. Į šią
kategoriją patenka: hemoraginis šokas dėl ūmaus
kraujavimo be audinių pažeidimo, trauminis
hemoraginis šokas dėl ūmaus kraujavimo su audinių
pažeidimu, hipovoleminis šokas dėl kritiškai
sumažėjusio plazmos kiekio be ūmaus kraujavimo
(pvz.: gastrointestinalinis skysčių netekimas, inkstų
sutrikusi vandens reabsorbcija) ir trauminis
hipovoleminis šokas, kilęs dėl kritinio plazmos kiekio
sumažėjimo dėl minkštųjų audinių pažeidimo ir
imuninės sistemos mediatorių išsiskyrimo (pvz.
didelės apimties nudegimai), bet nesant ūmiam
kraujavimui (6).
Hipovoleminis šokas išsivysto dėl sumažėjusio
intravaskulinio tūrio, kurį sukelia arba ekstraląstelinių
skysčių netekimas, arba kraujo. Organizmas bando tai
kompensuoti padidėjusiu simpatiniu tonusu, kas
nulemia padidėjusį širdies susitraukimų dažnį,
didesnį miokardo susitraukimą bei periferinę
vazokonstrikciją. Pirmieji šoko požymiai apima
padidėjusį diastolinį spaudimą ir susilpnėjusį pulsą.
Toliau mažėjant intravaskuliniam tūriui, įvyksta
sistolinio spaudimo nukritimas žemiau normos ribos.
To pasekoje organai nebėra aprūpinami reikalingu
deguonies kiekiu, todėl ląstelėse ima vykti
anaerobinis kvėpavimas, kuris sukelia laktatinę
acidozę. Simpatinė nervų sistema dar labiau
suaktyvėja, o kraujotaka yra nukreipiama į širdį ir
smegenis, taip paliekant organus su dar mažesniu
deguonies kiekiu ir gilėjančia acidoze. Jei ši būklė
nėra koreguojama, audiniuose vyksta išemijos
procesas, hemodinamika palaipsniui prastėja ir
galiausiai būklė komplikuojasi mirtimi (7).
2. Distribucinis šokas
Distribucinis šokas, dar kitaip vadinama
vazodilataciniu, dėl sisteminio organizmo
kraujagyslių išsiplėtimo yra priežastis sumažėjusios
kraujo tėkmės į smegenis, širdį, inkstus, taip sukeliant
pažeidimus gyvybiškai svarbiuose organuose. Jis taip
pat veda prie skysčių perėjimo iš kapiliarų į
aplinkinius audinius, kas dar labiau komplikuoja
būklę (8). Jis yra pats dažniausias šoko tipas, tiek
vykdomuose įvairiuose tyrimuose, tiek literatūroje.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
184
Vokiečių tyrėjų vykdytame tyrime procentalus jo
palyginimas su kitais pateiktas 1 lentelėje.
Distribucinis šokas turi 3 potipius: anafilaksinį,
septinį ir neurogeninį. Anafilaksinis šokas yra ūmi
sisteminė reakcija, dažniausiai sukelta nuo IgE
priklausomų hipersensityvinių reakcijų. Jų metu
vyksta didelio kiekio histamino sukelta vazodilatacija
su skysčių persiskirstymu iš intravaskulinės į
ekstravaskulinę terpę (6). Septinis šokas kyla dėl
sepsio, kuris yra klinikinis sindromas, išsivystantis
dėl komplikuotos sunkios infekcijos. Jis vertinamas
SOFA skalės padidėjimu 2 balais arba daugiau.
Septinis šokas yra sudarytas iš gausybės patologijų
(hipovolemijos, vazodilatacijos, sutrikusios miokardo
funkcijos, mitochondrinės disfunkcijos) ir dažnai yra
siejamas su koagulopatijomis (6). Neurogeninis šokas
yra būklė, kai yra sutrikusi pusiausvyra tarp
simpatinės ir parasimpatinės reguliacijos, liečiančios
miokardo ir kraujagyslių sienelės lygiųjų raumenų
veiklą. Jo požymiai yra ryški vazodilatacija su
reliatyvia hipovolemija, nors kraujo kiekis yra
nepakitęs (6).
1 lentelė. Šoko paplitimo dažniai autorių tyrime ir literatūroje (6).
Šoko tipas
Autorių tyrime gauti dažniai
Literatūroje randami dažniai
Hipovoleminis
27 %
16 %
Distribucinis
59 %
66 %
Iš distribucinio potipių: septinis 55 %,
anafilaksinis ir neurogeninis 4%
Iš distribucinio potipių: septinis 62 %,
anafilaksinis ir neurogeninis 4 %
Kardiogeninis
13 %
16 %
Obstrukcinis
1 %
2 %
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
185
3. Kardiogeninis šokas
Kardiogeninis šokas yra organų disfunkcijos
sindromas, kylantis dėl nepakankamo širdies
minutinio tūrio dėl kairiojo, dešiniojo ar abiejų
skilvelių nepakankamumo, nors širdies prieškrūvis
lieka normalus. Šis šoko tipas pasireiškia iki 10 %
pacientų, sergančių ūmiu miokardo infarktu ir yra
viena pagrindinių mirštamumo priežasčių.
Dažniausiai kardiogeninis šokas tarp šių pacientų
kyla dėl atsiradusio kairiojo skilvelio
nepakankamumo (jis būna 78,5 % atvejų), kurį lydi
tokios būklės kaip mitralinė regurgitacija (6,9 %),
skilvelinės pertvaros pažeidimas (3,9 %), dešiniojo
skilvelio nepakankamumas (2,8 %), širdies
tamponada (1,4 %) (9). Klinikinis kardiogeninio
šoko sindromas yra apibrėžiamas kaip: sistolinis
kraujospūdis mažesnis nei 90 mmHg ar
kraujospūdžio staigus nukritimas 30 mmHg ir
daugiau nuo normalios ribos, ši būklė tęsiasi ne
mažiau nei 30 minučių ir yra sumažėjusio širdies
minutinio tūrio požymiai. Jie gali pasireikšti maža
diureze (<20 ml/h), sutrikusia kognityvine funkcija,
periferine vazokonstrikcija. Diagnozė patvirtinima
tada, kai širdies indeksas yra mažesnis nei 2,2 l/m²
kūno paviršiui ir plaučių kapiliarų pleištinis slėgis
didesnis nei 15 mmHg (9,10).
Kardiogeninio šoko patofiziologija yra sudėtinga ir
ne iki galo išsiaiškinta. Miokardo išemija sutrikdo
tiek sistolinę, tiek diastolinę kairiojo skilvelio
funkcijas, kas sukelia ryškų sumažėjimą miokardo
gebėjime tinkamai susitraukti ir išstumti kraują. Tai
veda prie sumažėjusio minutinio tūrio ir žemo kraujo
spaudimo, kas sukelia dar didesnę koronarinę išemiją
ir sutrikusią kontraktilinę funkciją. Yra keletas
kompensacinių mechanizmų kaip simpatinės sistemos
suaktyvinimas, kuris veda prie periferinės
vazokonstrikcijos, o pastaroji gali pagerinti
koronarinę perfuziją. Taip pat vienas mechanizmų yra
tachikardija, kuri padidina deguonies poreikį
miokarde ir palaipsniui pablogina jo išemiją. Šie
kompensaciniai mechanizmai vėliau yra atsveriami
patologinės vazodilatacijos, pasireiškiančios dėl
stipraus poveikio uždegiminių markerių išskyrimo:
interleukino 1, tumoro nekrozės faktoriaus A ir
interleukino 6 (11).
4. Obstrukcinis šokas
Rečiausiai sutinkamas yra obstrukcinio tipo šokas. Jis
kyla dėl nesugebėjimo užtikrinti normalų minutinį
širdies tūrį, nors miokardo funkcija yra normali, o
kraujagyslėse yra pakankamas kraujo tūris. Jo metu
yra sutrikdytas kraujo nutekėjimas iš širdies. Tai gali
sukelti tokios būklės kaip ūmi perikardo tamponada,
įtampos pneumotoraksas, plautinė ar sisteminė
hipertenzija, masyvi plautinių arterijų
tromboembolija (12).
Obstrukcinio šoko patofiziologija gali būti
klasifikuojama pagal širdies ir kraujagyslių sistemos
vietą, kurioje yra obstrukcija. Mechaniniai
intravaskuliniai, ekstravaskuliniai ir kraujagyslių
spindį veikiantys faktoriai sumažina kraujo tėkmės
greitį magistralinėse arterijose arba minutinį širdies
tūrį, kas lemia didelį deguonies tiekimo trūkumą
organizme. Šių veiksmų rezultatas yra audinių
hipoksijos požymiai visose organų sistemose. Kad ir
kur įvyksta obstrukcija, šokas pasireiškia staigiu,
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
186
dideliu minutinio širdies tūrio ir kraujospūdžio
kritimu (6).
Diagnostika
Šoko diagnostika yra daugiausiai klinikinė, kuri būna
papildyta laboratorinių ir instrumentinių tyrimų
duomenimis. Labai svarbu nustatyti priežastį, kuri
sukėlė šoką, jog būtų galima suvokti, kokio tipo
šokas paveikė pacientą, nes skirtingų tipų gydymas
skiriasi.
Pirmiausia pacientas yra apžiūrimas pagal pirminės
apžiūros principus ABCDE (A-kvėpavimo takai, B-
kvėpavimas, C-kraujotaka, D-neurologinė būklė, E-
viso kūno paviršiaus apžiūra), įvertinamas dėl kritinių
būklių buvimo. Tuo pačiu pacientui imami kraujo
tyrimai, atliekami instrumentiniai tyrimai, padedantys
diferencijuoti dėl ko atsirado tokia būklė. Dažniausi
klinikiniai ir laboratoriniai požymiai yra: hipotenzija
(AKS < 90/60 mmHg ar 30mmHg ir daugiau
sistolinio kraujospūdžio kritimas), tachikardija,
tachipnėja, sutrikusi sąmonė, šalta, prakaituota
galūnių oda, marmuruota oda, oligurija, metabolinė
acidozė, hiperlaktemija. Septinio šoko atveju gali būti
infekcijos požymiai (pvz.: celiulitas, pūliuojanti
žaizda). Anafilaksinio šoko atveju gali būti urtikarija,
paraudimas, gerklų ar/ir veido edema, inspiracinis
stridoras, anamnezėje – anksčiau buvusios alerginės
reakcijos. Kardiogeninio šoko metu gali būti krūtinės
skausmas, silpnas pulsas, aritmijos 12 derivacijų
EKG tyrime (13).
Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai taip pat gali
padėti diferencijuojant šoką. Reikėtų atlikti bendro
kraujo tyrimą, įvertinti arterines kraujo dujas,
laktatus, inkstų ir kepenų funkcijų rodiklius, D-
dimerus, didelio jautrumo troponinus (įtariant
miokardo infarktą), kraujo grupę ir kraują
sutapatinimui (jei įtariamas gausus nukraujavimas
hemoragijos atveju), koaguliogramą, C reaktyvinį
baltymą. Instrumentiniai tyrimai, kurie galėtų būti
naudingi, yra: krūtinės/pilvo rentgenograma, 12
derivacijų EKG, širdies echokardiograma (13).
Dažniausiai šoko priežastį galima įtarti jau per pirmas
kelias minutes naujam pacientui atvykus į skubios
pagalbos skyrių, tačiau reikia nepamiršti, kad kai
kurių sudėtingų būklių atvejais šokas gali turėti
keleto tipų požymius (pavyzdžiui perdozavus kalcio
kanalo blokatorių, galima matyti tiek kardiogenio,
tiek distribucinio šoko požymius) (14). Žemiau
pateiktame 1 paveiksle pateikiama šokų diferencinė
diagnostika, kuri padeda atskirti šoko tipą ir teisingai
parinkti jam gydymą.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
187
1 paveikslas. Šoko diferencinės diagnostikos algoritmas.
Gydymas
Tikslus šoko gydymas priklauso nuo specifinės jo
etiologijos, tačiau dažnai sunku nustatyti šoko
priežastį vos atvežus pacientą į skubios pagalbos
skyrių. Priežastis dažniausiai tik numanoma iki
tyrimų rezultatų. Skubios pagalbos skyriuje pradinis
gydymas ir paciento būklės stabilizavimas dažnai
vyksta vienu metu su diagnostika. Pagrindiniai tikslai
gydant pacientus šoko būklėje yra adekvačios audinių
ir organų perfuzijos atkūrimas, deguonies tiekimas ir
priežasties, sukėlusios šoką, nustatymas (15).
Pradinis paciento įvertinimas apima intervencijų
reikalingumą: intubacijos, mechaninės ventiliacijos,
priėjimo prie kraujotakos sukūrimą (intraveniniai
kateteriai, esant poreikiui – centrinės venos
kateteriai). Esant poreikiui, šios procedūros turi būti
atliktos nedelsiant. Monitoruojant paciento saturaciją,
reikia skirti deguonį pagal poreikį pasirenkant
tinkamą tiekimo priemonę, stengiantis palaikyti
deguonies saturaciją 94-98% ribose.
Nors šokų etiologijos ir skiriasi, tačiau viena pirmųjų
pagalbų, kuri turi būti suteikta, yra intraveninė
skysčių infuzija. Ankstyva infuzija gali sumažinti
hipoksijos padarytą žalą audiniams ir pagerinti
pacientų išeitis, nes nekoreguota hipovolemija lemia
organų nepakankamumo blogėjimą. Korekciją
rekomenduojama vykdyti kristaloidų tirpalais ir po
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
188
kiekvieno skysčių boliuso monitoruoti paciento
atsaką į skysčius, stebint arterinio kraujo spaudimo,
vidurinio arterinio spaudimo, centrinio veninio
spaudimo, širdies susitraukimo dažnio, kapiliarų
prisipildymo laiko rodiklių teigiamą dinamiką.
Dažniausiai pasirenkami tirpalai yra 0,9% NaCl ir
Ringerio tirpalai, kurie leidžiami į veną boliusais po
500-1000 ml srove, po kiekvieno boliuso sekant
paciento atsaką ir tikrinant dėl galimos plaučių
edemos (15).
Kai pacientas yra euvolemiškas, tačiau vis tiek nėra
adekvataus deguonies tiekimo audiniams, spaudimas
yra ne normos ribose nepaisant buvusios
infuzoterapijos, pacientui reikia skirti vazoaktyvių
preparatų. Įvairūs vazopresoriai gali būti naudojami
arterinio kraujospūdžio palaikymui, padidindami
kraujagyslių pasipriešinimą ir/arba širdies minutinį
tūrį. Norepinefrinas yra laikomas geriausiu
pasirinkimu atvejais, kai šoko priežastis nėra žinoma.
Dopamino pasirinkimas nėra rekomenduojamas dėl
atliktų tyrimų, rodančių jo veikimo metu didesnį
mirštamumą nei tarp pacientų, kuriems buvo skirtas
kitas vazopresorius (15).
Šie aprašyti gydymo veiksmai skysčių terapija,
vazopresoriais, oksigenoterapija tinka kaip pradinis
gydymas šokui tiek žinant jo priežastį, tiek ne. Tačiau
kai kuriais atvejais, kai yra specifinė šoko etiologija,
pradinio gydymo metu jį įtariant reikia suteikti ir
specifinę pagalbą. Pateikiame tokius atvejus žemiau:
• Hemoraginis/Trauminis hemoraginis šokas.
Pacientams, kuriems šokas yra dėl gausaus
nukraujavimo, gali būti indikuojama kraujo
sudėtinių dalių (šviežiai šaldytos plazmos, kraujo
ląstelių) transfuzijos. Šie kraujo perpylimai turi
būti derinami kartu su kita paskirta infuzija (16).
• Septinis šokas. Be normalios kraujotakos
palaikymo infuzoterapijomis, vazopresoriais
esant indikacijoms, septinio šoko atveju yra
svarbus plataus veikimo spektro antibiotikų
skyrimas pacientui dar prieš paimant kraujo ar
kitus pasėlius. Greitas antibiotikų paskyrimas
pagerina pacientų išeitis ir sumažina
mirštamumą. Tuo pačiu metu reikia ieškoti
galimo infekcijos šaltinio ir jį panaikinti esant
galimybei (pvz.: seni kateteriai), esant būtinybei,
organizuoti chirurginę komandą, jei infekcijos
šaltinio pašalimui reikės operacinio gydymo.
Kadangi išauginti galimus sukelėjus užtrunka
dažnai ilgiau nei pacientas bus skubios pagalbos
skyriuje, antibiotikai turėtų būti parenkami pagal
ligoninės protokolą, atsižvelgiant į numanomus
sukelėjus. Skyrimas turi būti atliktas per vieną
valandą nuo atvykimo į skubios pagalbos skyrių
(15,17,18).
• Anafilaksinis šokas. Anafilaksinio šoko metu
svarbu sukontroliuoti šią ūmią organizmo
reakcija. Vienas pagrindinių medikamentų, kuris
turėtų būti naudojamas, yra adrenalinas. Jis turi
būti pacientui suleidžiamas 0,5 mg doze į
šlaunies ar žasto raumenį kaip pirmo pasirinkimo
pagalbos priemonė esant anafilaksinei reakcijai.
Nesant atsako, injekcija gali būti kartojama kas
5-10 minučių. Esant bronchų obstrukcijos
požymių, skiriami inhaliuojami beta
adrenoreceptorių agonistai (pvz.: salbutamolis, 2-
4 įpurškimai). Alerginės reakcijos kontroliavimui
rekomenduojama sušvirkšti į veną ir
antihistamininių H1 receptorių antagonistų.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
189
Veiksmingi yra pirmos kartos antihistamininiai
preparatai, pvz.: klemastinas, 0,05 mg/kg.
Svarbūs gydyme yra ir gliukokortikosteroidai
(pvz.: prednizolonas). Nors aktyvioje
anafilaksijos fazėje jie nėra labai veiksmingi, bet
yra efektyvūs astmos ar bifazės anafilaksijos
gydyme (19–21).
Išvados
Šokas yra multietiologinė gyvybei pavojinga būklė,
kurios metu sutrinka audinių ir organų perfuzija ir
aprūpinimas deguonimi. Norint sumažinti pacientų
mirštamumą ir pagerinti pacientų išeitis, reikia
nedelsiant, vos atvykus pacientui į skubios pagalbos
skyrių, teikti pradinę pagalbą, aiškintis šoko
priežastis ir jas gydyti. Svarbu užtikrinti pacientui
deguonies tiekimą, koreguoti hipovolemiją
infuzoterapijomis ar/ir vazopresoriais bei vykdyti
kitus pirmosios pagalbos veiksmus įtariant specifinį
šoko tipą, kuriam reikalingas papildomas gydymas.
Tokiam veiksmų atlikimui ir teisingo gydymo
parinkimui svarbu suvokti šoko tipus ir potipius, jų
etiologiją, diagnostiką ir gydymą kiekvieno atvejo
metu.
Literatūra
1. Phungoen P, Piyapaisarn S, Ienghong K,
Kotruchin P, Mitsungnern T, Apiratwarakul
K. Shock in the emergency department:
Incidence, etiology, and mortality. J Med
Assoc Thail. 2020;103(6):115–20.
2. Brealey DA, Webb AR. Shock. In: The
Scientific Basis of Urology, Second Edition
[Internet]. CRC Press; 2004 [cited 2021 Feb
21]. p. 229–43. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK53
1492/
3. Holler JG, Henriksen DP, Mikkelsen S,
Rasmussen LM, Pedersen C, Lassen AT.
Shock in the emergency department; a 12
year population based cohort study. Scand J
Trauma Resusc Emerg Med [Internet]. 2016
Jun 30 [cited 2021 Feb 21];24(1). Available
from: /pmc/articles/PMC4929750/
4. Wilson RF, Wilson JA, Gibson D, Sibbald
WJ. Shock in the emergency department. J
Am Coll Emerg Physicians [Internet]. 1976
[cited 2021 Feb 21];5(9):678–90. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/798060/
5. Del Bosco CG. Physiological basis of the
clinical course and treatment of shock.
Medicina (B Aires). 1998;58(4):374–6.
6. Standl T, Annecke T, Cascorbi I, Heller AR,
Sabashnikov A, Teske W. Nomenklatur,
Definition und Differenzierung der
Schockformen. Dtsch Arztebl Int. 2018 Nov
9;115(45):757–67.
7. Taghavi S, Askari R. Hypovolemic Shock
[Internet]. StatPearls. StatPearls Publishing;
2021 [cited 2021 Mar 15]. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/300206
69
8. Smith N, Lopez RA, Silberman M.
Distributive Shock [Internet]. StatPearls.
StatPearls Publishing; 2021 [cited 2021 Mar
15]. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/292619
64
9. Rodriguez MML, Guerrero CJV, Arcia
Garzon JC, Andrea Ortiz Marin DFHP,
Segura Avila AF, Vega Padilla JD.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
190
Cardiogenic shock. Interv Cardiol [Internet].
2019 Dec 16 [cited 2021 Mar 25];11(6):123-.
Available from:
https://www.openaccessjournals.com/articles/
cardiogenic-shock-13122.html
10. Vahdatpour C, Collins D, Goldberg S.
Cardiogenic Shock [Internet]. Vol. 8, Journal
of the American Heart Association. American
Heart Association Inc.; 2019 [cited 2021 Mar
25]. p. 11991. Available from:
http://ahajournals.org
11. Kosaraju A, Pendela VS, Hai O. Cardiogenic
Shock [Internet]. StatPearls. StatPearls
Publishing; 2021 [cited 2021 Mar 25].
Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/294891
48
12. Smith LS, Hernan LJ. Shock States. In:
Pediatric Critical Care. Elsevier Inc.; 2011. p.
364–78.
13. Brealey DA, Webb AR. Shock. In: The
Scientific Basis of Urology, Second Edition
[Internet]. CRC Press; 2004 [cited 2021 Apr
7]. p. 229–43. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK53
1492/
14. Doerschug KC, Schmidt GA. Shock:
Diagnosis and Management. Crit Care.
2018;262(1814):25.
15. Jeremy Richards AB, Wilcox SR, Garvin R,
Weingart SD, Jagoda A, Professor F, et al.
Peer Reviewers Diagnosis And Management
Of Shock In The Emergency Department
Editorial Board Senior Research Editors
International Editors [Internet]. Vol. 16. 2014
[cited 2021 Apr 6]. Available from:
www.ebmedicine.net
16. Hooper N, Armstrong TJ. Shock,
Hemorrhagic [Internet]. StatPearls. StatPearls
Publishing; 2018 [cited 2021 Apr 6].
Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/292620
47
17. Gauer RL. Early Recognition and
Management of Sepsis in Adults: The First
Six Hours [Internet]. Vol. 88, American
Family Physician www.aafp.org/afp. 2013 Jul
[cited 2021 Apr 7]. Available from:
www.aafp.org/afp.
18. Howell MD, Davis AM. Management of
sepsis and septic shock [Internet]. Vol. 317,
JAMA - Journal of the American Medical
Association. American Medical Association;
2017 [cited 2021 Apr 7]. p. 847–8. Available
from:
https://jamanetwork.com/journals/jama/fullart
icle/2598892
19. Sampson HA, Muñoz-Furlong A, Campbell
RL, Adkinson NF, Bock SA, Branum A, et
al. Second symposium on the definition and
management of anaphylaxis: Summary report
- Second National Institute of Allergy and
Infectious Disease/Food Allergy and
Anaphylaxis Network symposium. In:
Journal of Allergy and Clinical Immunology.
2006. p. 391–7.
20. Simons FER, Ardusso LRF, Bil MB, El-
Gamal YM, Ledford DK, Ring J, et al. World
Allergy Organization anaphylaxis guidelines:
Summary. J Allergy Clin Immunol.
2011;127(3).
21. Ring J, Grosber M, Möhrenschlager M,
Brockow K. Anaphylaxis: Acute treatment
and management. Vol. 95, Chemical
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
191
Immunology and Allergy. 2010. p. 201–10.