Gabrielė Repšytė1, Rūta Veitaitė1, Jolanta Gasienė2
¹ Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy
² Department of Pediatrics, Jonava Hospital
Abstract
Radical life changes caused by COVID-19 pandemic have undoubtedly affected pediatric mental health. Worldwide research has revealed heterogeneity of consequences in children’s mental health. Although mental disorders’ rate has grown, some families were able to improve their inner relationships and discover positive aspects of the quarantine. Nevertheless, pediatric anxiety, depression, conduct and attention disorders and suicidality have largely increased. The aim of this review is to present the results of different studies conducted in various countries, including risk and protective factors for children’s mental health, as well as recommendations for future strategies proposed by researchers.
Keywords: COVID-19, pandemic, pediatrics, mental health, parent stress, online studying, children behavioral problems, children emotional problems, lockdown.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
199
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 199-210
Covid-19 pandemic effects on pediatric mental health. A
literature review
Gabrielė Repšytė
1
, Rūta Veitaitė
1
, Jolanta Gasienė
2
¹ Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy
² Department of Pediatrics, Jonava Hospital
Abstract
Radical life changes caused by COVID-19 pandemic have undoubtedly affected pediatric mental health.
Worldwide research has revealed heterogeneity of consequences in children’s mental health. Although
mental disorders’ rate has grown, some families were able to improve their inner relationships and
discover positive aspects of the quarantine. Nevertheless, pediatric anxiety, depression, conduct and
attention disorders and suicidality have largely increased. The aim of this review is to present the results
of different studies conducted in various countries, including risk and protective factors for children’s
mental health, as well as recommendations for future strategies proposed by researchers.
Keywords: COVID-19, pandemic, pediatrics, mental health, parent stress, online studying, children
behavioral problems, children emotional problems, lockdown.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
200
COVID-19 pandemijos įtaka vaikų psichinei sveikatai.
Literatūros apžvalga
Gabrielė Repšytė
1
, Rūta Veitaitė
1
, Jolanta Gasienė
2
¹ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija
² Vaikų ligų skyrius, VšĮ Jonavos ligoninė
Santrauka
COVID-19 pandemijos sąlygoti įvairialypiai ir radikalūs pokyčiai turėjo neabejotinos įtakos vaikų
psichinei sveikatai. Keliose šalyse atlikti tyrimai atskleidė heterogeniškus pandemijos padarinius vaikų
psichoemocinei būklei, t.y. nors psichikos sutrikimų skaičius išaugo, daliai šeimų susiklosčius
palankiems veiksniams pavyko pasiekti santykių pagerėjimą ir atrasti teigiamų karantino aspektų. Deja,
pastebėtas ženklus vaikų nerimo ir depresijos, elgesio, dėmesio sutrikimų bei polinkio į savižudybes
išaugimas. Šiame straipsnyje aptariami įvairiose šalyse bei Lietuvoje atliktų vaikų psichinės būklės
tyrimų rezultatai, apžvelgiami tiek žalos turėję, tiek apsauginiai veiksniai, pateikiamos tyrėjų
rekomendacijos dėl vaikų psichoemocinės gerovės palaikymo karantino sąlygomis.
Raktažodžiai: COVID-19, pandemija, pediatrija, psichinė sveikata, tėvų stresas, nuotolinis mokymas,
vaikų elgesio sutrikimai, vaikų emocinės problemos, izoliacija.
Įvadas
COVID-19 pandemija sąlygojo drastiškus
pokyčius daugelyje sričių neaplenkdama vaikų
gyvenimo sąlygų, bei jų santykių su tėvais.
Naujos aplinkybės ir reikalavimai sukūrė naujų
iššūkių ir nenumatytų sunkumų - tiek
individualių, tiek iškylančių unikaliai tik
šeimoje. Šeimos nariai buvo priversti daugiau
laiko leisti kartu namuose; moksleiviams teko
mokytis iš namų, daugiau laiko praleisti sėdint
prie kompiuterio, mažiau – lauke ar užsiimant
aktyvia veikla; paaugliai neteko galimybės
gyvai susitikti su bendraamžiais, ikimokyklinio
amžiaus vaikai nebelankė darželių ir galėjo
dažniau matyti savo tėvus, kurie pradėjo dirbti
iš namų - tai tik keletas situacijų variantų.
Kiekviena šeima ir net kiekvienas vaikas šiuos
pokyčius patiria ir suvokia skirtingai: vieni
kylančią įtampą internalizuoja, kitiems ji
pasireiškia pakitusiu elgesiu, o tretiems ji gali
kaip tik palengvėti. Kyla klausimų, ar vaikai ir
paaugliai tikrai yra labiau pažeidžiami
pandemijos sąlygomis, ir kaip dėl pandemijos
atsiradę psichikos pokyčiai atsilieps jų raidai
bei sveikatai? Neabejotinos svarbos yra siekis
pažinti šias pasekmes, kadangi tokios žinios
teikia vilties priimti tinkamus ateities
sprendimus ir užtikrinti daugiau saugumo.
Praėjus daugiau nei metams po SARS-CoV-2
proveržio jau atlikta tyrimų, analizuojančių
pandemijos įtaką nepilnamečių psichinei
sveikatai įvairiose šalyse bei pateikiančių
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
201
rekomendacijų, pritaikytų atskiroms jų
grupėms.
COVID-19 epidemiologija
Pirmasis koronaviruso atvejis oficialiai buvo
užfiksuotas 2019 m. gruodžio pradžioje
Kinijoje, Wuhan‘o mieste (Hubei
provincijoje), nors su šiuo virusu siejami
atvejai užfiksuoti jau lapkričio mėnesį.
Gruodžio pabaigoje, kinų duomenimis,
pasireiškė „grupė susirgimų neaiškios kilmės
pneumonija“. Infekcijai pradėjus sklisti ir po
kitas Kinijos provincijas, PSO nurodymais
turėjo būti imtasi atsargumo priemonių
kontaktuojant tarpusavyje ar atliekant aerozolį
skleidžiančias procedūras [1]. Jau 2020 m.
sausį SARS-CoV-2 virusas buvo
identifikuotas. Mėnesio viduryje užfiksuotas
pirmas atvejis už Kinijos ribų – Tailande
(01.13). Sausio pabaigoje, PSO duomenimis,
buvo patvirtinti 7818 atvejų pasaulyje, 82 jų –
18-oje šalių už Kinijos ribų (keli iš jų – ir
Europoje, pirmasis – Miunchene, Vokietijoje).
Tuo tarpu pačioje Kinijoje jau buvo užfiksuota
170 mirties atvejų [2].
Lietuvoje pirmasis viruso atvejis nustatytas
vasario 28 d. Šiauliuose (www.sam.lrv.lt).
2020 m. kovo 11 d. PSO Covid-19 paskelbė
pandemija [3], o jau kovo 16 d. Lietuvoje
įvestas karantinas, kurio metu užsidarė
mokyklos ir neformaliojo švietimo ugdymo
įstaigos, laisvalaikio ir pramogų centrai,
uždrausta būriuotis net lauke. Tai lėmė, kad
visas ugdymo procesas buvo perkeltas į
nuotolinę erdvę, vaikai didžiąją dienos dalį
buvo priversti praleisti prie kompiuterio,
namuose, dalis – su iš namų pradėjusiais dirbti
tėvais. Taip pat vaikai neteko galimybės
susitikti su draugais, lankyti mėgstamų būrelių
ar pramogų vietų. Pirmasis karantinas tęsėsi iki
birželio vidurio. Antrasis karantinas,
pablogėjus viruso plitimo kontrolei šalyje,
paskelbtas lapkričio 4 d. ir tęsiasi iki pat dabar
(03.03) (www.sam.lrv.lt).
Paskutiniais statistiniais duomenimis pasaulyje
nuo viruso plitimo pradžios iki dabar nustatyta
115 mln. atvejų (Lietuvoje – daugiau nei 200
tūkst.) bei 2,5 mln. mirčių (Lietuvoje – 3281),
siejamų su šiuo koronavirusu
(www.worldometers.info/coronavirus).
Pasak šiuo metu turimų duomenų, vaikams
rizika užsikrėsti COVID-19 yra tokia pati kaip
ir kitoms amžiaus grupėms, tačiau būdingi
lengvesni ligos simptomai nei senjorams ar
lėtinių ligų turintiems asmenims. Nepaisant
dalinai didesnio tikėtino saugumo nuo
infekcijos, vaikai, manoma, yra jautresni
netiesioginiams, su izoliacija bei karantinu
susijusiems veiksniams [4].
COVID-19 pandemijos poveikio vaikų
psichinei sveikatai heterogeniškumas
Naujojo koronaviruso išplitimas neabejotinai
paveikė vaiko gyvenimą ir šis poveikis buvo
labai skirtingas. Šiame straipsnyje daugiausia
dėmesio skiriama padidėjusiam vaikų
psichikos sutrikimų mastui bei išaugusiai jų
rizikai dėl karantino, tačiau verta paminėti, kad
dalies vaikų ir tėvų psichikos būklė įsigalėjus
apribojimams vis tik nepakito arba net pagerėjo
[5]. Manoma, kad praėjus pradinei ženklaus
gyvenimo sąlygų pasikeitimo fazei, šeimose
įsivyravo daugiau ramybės ir atsipalaidavimo:
daliai tėvų sumažėjo darbinių reikalų, kelionių,
vaikams, kuriems mokykla kėlė daug streso ar
siejosi su patyčiomis, atsirado daugiau
saugumo. Išnykus kai kuriems išoriniams
stresoriams ir pailgėjus šeimoje praleidžiamam
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
202
laikui, stiprėjo bendrystės jausmas bei
tarpusavio palaikymas, namai tapo saugia nuo
infekcijos grėsmės vieta. Šie pozityvūs
stiprėjantys ryšiai, būtent tvyrant visuotiniam
pavojui, skatina ir tėvų, ir vaikų asmenybės
augimą bei didesnį psichologinį atsparumą [6].
Tokiai augimo galimybei svarbios tam tikros
asmeninės savybės: išlavintas gebėjimas
įžvelgti teigiamų dalykų net sunkiose
situacijose ir vidinis pozityvus nusistatymas
ateities atžvilgiu [6,7]. Natūraliai skirtingos
aplinkybės ir individualus situacijos suvokimas
lemia skirtingas išeitis, ir dalis populiacijos
pandemijos žalojantį poveikį patyrė
neproporcingai skaudžiau. Pasak tyrimų,
pažeidžiamesni buvo vaikai, augantys su vienu
iš tėvų bei tėvai, auginantys jaunesnius vaikus
[5]. Taip pat neįgalių ar lėtinėmis somatinėmis
bei psichikos ligomis sergančių vaikų tėvai
buvo paveikti stipriau, prie to prisidėjo ir
dažnai nepakankamai gaunama medicininė
pagalba dėl karantino apribojimų [8,9].
Remiantis Vilniaus universiteto mokslininkų
projekto „Nuotolinis vaikų ugdymas
pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei
galimybės ekosisteminiu požiūriu“ pateiktomis
išvadomis, dėl karantino daugiau nei trečdaliui
Lietuvos vaikų emocinė būklė ir elgesys
pirmojo karantino metu pablogėjo, tačiau
pastebėta, kad ilgesnis vaikų ir tėvų kartu
praleidžiamas laikas lėmė pagerėjusius
tarpusavio santykius ir didesnę mokymosi
sėkmę [10]. Taigi COVID-19 protrūkis
pasižymėjo ne tik dideliu išplitimu, bet ir didele
pasekmių įvairove, kuri reikalauja plataus
požiūrio suvokiant problemos mastą bei ieškant
tinkamiausių sprendimų.
Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimai
Nerimo ir depresijos sutrikimai
Nerimo sutrikimai – vieni dažniausių vaikų
psichikos sutrikimų, sukeliančių sunkumų
bendraujant ir mokantis bei labai padidinančių
depresijos atsiradimo riziką. [11,12] Vaikystėje
prasidėjusi depresija, savo ruožtu, siejasi su
sunkesne eiga, didesne savižudybės rizika. [13]
Tiek vaikų nerimo, tiek depresijos sutrikimams
atsirasti didelės įtakos turi ilgalaikė įtampa
šeimoje, tėvų stresas, per didelis kontrolės
pojūtis, nesaugumo jausmas, sunkumai
mokykloje bei kiti sociokultūriniai stresoriai
[14,15]. COVID-19 pandemijos sąlygomis
minėtų veiksnių neabejotinai padaugėjo, tad
daugelis tyrimų buvo taikliai orientuoti būtent į
depresijos ir nerimo sutrikimų masto arba jų
rizikos augimą. Kinijoje atlikti tyrimai
patvirtino, jog šie psichikos sutrikimai buvo
dažniausi pediatrinėje populiacijoje
pandemijos metu [7], be to, vaikų nerimo bei
depresijos požymių lygis reikšmingai pakilo
lyginant su iki koronaviruso proveržio
surinktais duomenimis. Pastebėta, kad nerimas
reikšmingai sustiprėjo penkiose nerimo
sutrikimų grupėse: atsiskyrimo nerimo,
socialinės fobijos, panikos sutrikimo,
generalizuoto nerimo ir ypač fizinės sveikatos
pažeidimo baimės dimensijose. Dargi paauglių
nerimo lygis buvo aukštesnis už jaunesnių
vaikų, mergaičių - aukštesnis nei berniukų.
Paauglių populiacijoje nustatyta, jog per didelė
informacijos apie koronaviruso plitimą
ekspozicija reikšmingai didino nerimo
sutrikimus [16], šie, kaip pastebi ir Lietuvos
klinicistai, neretai pasireikšdavo somatiniais
simptomais (tachikardija, dusuliu, tachipnėja)
ir paskatindavo kreiptis į medikus. Be to,
nerimo lygis buvo tiesiogiai susijęs su
depresijos požymiais, o jie abu tiesiogiai siejosi
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
203
su priklausomybe nuo išmaniųjų telefonų,
interneto ir polinkiu probleminėse situacijose
griebtis emocijų malšinimo (angl. emotion-
focused coping style). Priešingai, nerimo
stiprumas neigiamai siejosi su polinkiu
atitinkamose situacijose ieškoti konkretaus
problemų sprendimo (angl. problem-focused
coping style). Artimo žmogaus užsikrėtimas
COVID-19 taip pat reikšmingai didino nerimo
lygį vaikams [17].
Prasti santykiai su tėvais, patiriamas emocinis
ir/ar fizinis smurtas, mažesnis atsparumas ir
didesnė rizika užsikrėsti COVID-19 siejosi su
didesne depresijos rizika [18].
Panašūs rezultatai, patvirtinantys paauglių
nerimo bei depresijos sustiprėjimą pandemijos
metu, nustatyti ir Australijoje. Šioje
populiacijoje taip pat ryškesnis nerimo bei
depresijos padidėjimas nustatytas mergaitėms,
kuomet berniukams buvo būdingas didesnis
polinkis į konfliktus šeimoje. Maždaug
ketvirtis šio tyrimo dalyvių pažymėjo per
karantiną sustiprėjusius tėvų tarpusavio
konfliktus, o tai siejosi su mažesniu paauglio
pasitenkinimu gyvenimu. Tačiau jei didžiąją
dienos dalį paauglys namie būdavo ne vienas
(pvz. bent su vienu iš tėvų ar giminaičių),
depresijos požymių pasireiškimo tikimybė jam
buvo reikšmingai mažesnė. Analizuojant
nuotolinio mokymo reikšmę depresijai ar
nerimui atsirasti, nustatyta, jog pats perėjimas
prie nuotolinio mokymo įtakos neturėjo.
Tačiau moksleiviams, kuriems kilo sunkumų,
susijusių su nuotoliniu mokymu (pvz.,
techninių nesklandumų, sunkumų suprantant
dėstomą medžiagą, negalėjimo paklausti
mokytojo neaiškių klausimų ar motyvacijos
sunkumų), dažniau pasireiškė depresija.
Didesnį nerimą skatino ir didesnis domėjimasis
epidemiologinėmis naujienomis [16].
Elgesio ir dėmesio sutrikimai
Keletas tyrimų, atliktų Jungtinėse Amerikos
valstijose, Italijoje, Kinijoje bei Bangladeše,
atskleidė, jog įvedus karantino apribojimus
vaikams dažniau nei iki pandemijos pasireiškė
sunkumų sutelkti dėmesį, dirglumo,
hiperaktyvumo ir elgesio sutrikimų požymių
[19–22]. Tai patvirtina ikimokyklinio ir
ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikų
hiperaktyvumą kaip dažną reakciją į
apribojimus bei aplinkos stresorius [23].
Priešingai nei nerimo ar depresijos sutrikimai,
elgesio ir dėmesio sutrikimų požymiai atitiko
bendrąjį paplitimą - buvo dažnesni berniukams
[19–22]. Taip pat buvo nustatyta, jog
pakankamas fizinis aktyvumas siejosi su
mažesne hiperaktyvumo rizika [20]. JAV
tyrėjai pastebėjo reikšmingą sąsają tarp elgesio
sutrikimų ir šeimoje įprastų tradicijų bei
svarbių įvykių (vaiko gimtadienio šventė,
laikas, skirtas žaisti su draugais, suplanuotas
aktyvios veiklos laikas). Šeimose, kur buvo
mažiau įprastų tradicijų ar ritualų, vaikams
dažniau buvo nustatomas dėl pandemijos
išaugęs elgesio problemų lygis. Manoma, kad
šeimos ritualai didina psichologinį vaiko
atsparumą ir saugumo jausmą tiek aukštos, tiek
žemos rizikos situacijose [22]. Nereikėtų
pamiršti pandemijos metu išaugusio
kompiuterių ir išmaniųjų telefonų naudojimo,
kuris taip pat stipriai sąlygoja vaikų
hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimų atsiradimą
bei stiprėjimą [10,24–26].
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
204
Kiti sutrikimai ir padidėjusi rizika
Jei jaunesniems vaikams krizės atveju
pasireiškia regresyvus elgesys ir
eksternalizuoti simptomai, tai paaugliams be
minėtų nerimo ar depresijos sutrikimų neretai
stebimos ir kitos problemos: miego sutrikimai,
bendravimo su bendraamžiais sunkumai,
uždarumas [27,28]. COVID-19 pandemijos
kontekste šie padariniai turėjo specifinę
etiologiją – ypač reikšmingi faktoriai buvo
mokyklų uždarymas ir su juo tampriai susijęs
ženkliai išaugęs kompiuterių, išmaniųjų
telefonų bei interneto naudojimas. Karantino
apribojimai natūraliai sąlygojo pailgėjusį
nepilnamečių praleidžiamą laiką prie ekranų ir
internete, o tai yra potenciali išmaniųjų
telefonų bei interneto priklausomybių rizika
[17,29]. Nustatyta, jog per didelis naudojimasis
išmaniaisiais telefonais bei internetu itin dažnai
sąlygoja ne tik jau aptartus elgesio sutrikimus,
bet ir didina vaikų nerimą, lemia prastesnius
mokymosi rezultatus bei santykius [10,24–26].
Dėl ekranų ir socialinių tinklų atsiranda miego
trukmės ir kokybės sutrikimų, kurie taip pat
gali turėti įtakos depresijai išsivystyti [26,29–
31]. Svarbu paminėti, jog mokyklos lankymas,
net jei jis kelia sunkumų, vis tik yra svarbus
apsauginis veiksnys esant bet kokioms
psichikos problemos ar jų rizikai [32], tačiau
pandemijos metu šios sąlygos stabilumas buvo
sugriautas. Svarstoma, kaip užsidarius
mokykloms ir sumažėjus gyvam bendravimui
galėjo būti paveikta vaiko raidos fiziologija:
patirtas stresas galėjo lemti negrįžtamų
pakitimų vaikų smegenyse, o nepakankamas
socialinis aktyvumas - sąlygoti lėtesnį vaiko
psichikos vystymąsi [33]. Neurofiziologiniais
ir vaizdiniais tyrimais patvirtinta, kad staigi
socialinė izoliacija sukelia ypač stiprų
bendravimo norą (angl. social craving), kuris
neuronų lygmenyje yra panašus į stiprų alkio
pojūtį [34]. Taigi, aplinkos pokyčiai, sukelti
pandemijos, turėjo persidengiančių ir
kompleksiškų padarinių vaikų psichikai.
Savižudybės rizika
Pediatrinės populiacijos savižudybių rizikos
tyrimų kol kas nėra daug, nors netiesiogiai būtų
galima tikėtis didesnės suicido rizikos dėl
padidėjusio psichikos sutrikimo masto,
netekčių ar kitų traumuojančių pandemijos
sąlygotų įvykių. Jungtinėse Amerikos
valstijose, Teksase, 2020 metais buvo tirtas į
vaikų skubios pagalbos skyrių atvykstančių
pacientų suicidiškumas ir lygintas su 2019
metų tyrimo duomenimis. Tyrėjai nustatė
reikšmingai didesnį minčių apie savižudybę
dažnį 2020-aisiais, be to, savižudiškų ar savęs
žalojimo veiksmų taip pat buvo nustatyta
reikšmingai daugiau. Vaikų polinkio į
savižudybę kitimas siejosi su valstijoje
įdiegiamais karantino apribojimais bei
užfiksuojamais COVID-19 infekcijos atvejais:
didėjant užsikrėtusiųjų skaičiui bei griežtėjant
apribojimams suicido rizika ūgtelėdavo, o
apribojimams atlaisvėjus – sumažėdavo [35].
Taigi, socialinė izoliacija ir kiti pandemijos
sąlygoti pokyčiai, regis, lėmė didesnį vaikų ir
paauglių pažeidžiamumą, tad suicido rizika
neabejotinai verčia atkreipti dėmesį bei kurti
tinkamą prevencijos strategiją.
Nepalankūs veiksniai
Šiame straipsnyje jau buvo paminėta keletas
žalingų arba didinančių vaikų ir paauglių
psichopatologijos riziką veiksnių. Šie veiksniai
turėtų būti analizuojami kuo detaliau, mat dalis
jų gali būti modifikuojami taip ženkliai
sumažinant psichikos sutrikimų riziką.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
205
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai atskleidė keletą
bendrų daugeliui regionų didelės svarbos
veiksnių: gyvenimas mieste – tankiai
apgyvendintoje vietovėje, didėjanti rizika
užsikrėsti COVID-19, ypač jei šia infekcija
suserga kas nors artimoje aplinkoje [16,17,30].
Nustatyta didesnė psichikos sutrikimų rizika
vaikams, kurių šeimos susidūrė su finansiniais
sunkumais, problemomis gaunant reikiamą
sveikatos priežiūrą [22]. Itin reikšmingas
nerimą didinantis veiksnys buvo
priklausomybė nuo interneto ar išmaniųjų
telefonų bei didesnis prie jų praleidžiamas
laikas [16,17,29,30]. Glaudžiai su šiais vaiko
užsiėmimais siejosi jo patiriamas nuobodumas,
bei mažesnis užimtumas, mažesnis tėvų
rūpestis ar kartu leidžiamas laikas, patiriamas
emocinis ir/ar fizinis smurtas [16,18,30].
Pastebėti specifiniai rizikos veiksniai tam
tikrose amžiaus grupėse. Australijoje buvo
prašoma pačių paauglių nurodyti, kas jiems
kelia daugiausia nerimo karantino metu, ir
dažniausiai paminėta priežastis, aplenkusi net
baimę netekti artimo žmogaus dėl COVID-19
infekcijos, buvo negalėjimas susitikti su
draugais [16]. Dalis rizikos veiksnių kilo iš
mokyklų uždarymo ir mokymosi proceso
sutrikdymo: vyresnių klasių moksleiviai patyrė
daugiau nerimo dėl baigiamųjų egzaminų
[7,17] ir savo išsilavinimo kokybės, be to, kaip
jau minėta, su nuotoliniu mokymu susiję
sunkumai kėlė vaikams daugiau [16] sunkumų
ir siejosi su didesniu psichikos sutrikimų
dažniu.
Itin reikšmingos įtakos vaikų psichikos būklei
turintys faktoriai kyla iš santykių su tėvais.
Tėvų patiriamas distresas pandemijos metu
sustiprėjo dėl įvairių priežasčių: netekto darbo,
baimės susirgti, sumažėjusio atlyginimo,
aukštesne įtampa taip pat pasižymėjo jaunesnių
vaikų tėvai bei nepilnos šeimos, kuomet vaikus
augina vienas iš tėvų [21]. Stipriau tėvų
išgyvenamas stresas ir mažesnis
pasitenkinimas gyvenimu siejamas su
reikšmingai prastesne vaikų psichoemocine
būkle, dažnesniais tiek internalizuotais, tiek
eksternalizuotais simptomais [21,22,29,30].
Tikėtina, jog stresą patiriantiems tėvams
sunkiau įsiklausyti į vaiko poreikius, kurie
pandemijos metu gali būti padidėję, ir sunkiau
į juos atliepti. Be to, šiems tėvams sunkiau
kontroliuoti savo pačių nemalonias emocijas,
todėl galimai jie dažniau bus dirglūs, su savo
vaikais elgsis agresyviai taip paskatindami
vaikų agresiją ar negatyvizmą. Įsitempę tėvai
net ir skirdami laiko vaikui negebės juo
mėgautis, pakankamai įsitraukti į bendrą
veiklą, tad stresas bus žalojantis ne tik
individualiame lygmenyje (t.y. per dirglumą,
nemalonų reagavimą), bet ir diadiniame
lygmenyje: per nepilnavertišką santykį su
vaiku [36]. Įdomu, jog aukštesnis tėvų streso
lygis ir vaikų psichologinės problemos
reikšmingai siejosi su tėvų individualiu
situacijos sunkumo suvokimu, kuris nebūtinai
priklausė nuo objektyvių socioekonominių
rodiklių užklupus pandemijai. Svarbu
paminėti, kad sunkiau savo situaciją
pandemijos kontekste matė tėvai, kurie jau iki
karantino sunkiau gebėdavo rasti laiko sau,
partneriui bei vaikų mokymui [36]. Taigi,
vaikų ir tėvų santykiai bei abiejų pusių
pasitenkinimas per COVID-19 pandemiją tapo
ypač svarbūs.
Apsauginiai veiksniai
COVID-19 pandemija išties sukėlė sunkumų ir
pareikalavo sveikatos išteklių, tačiau
pandemijos padarinių heterogeniškumas leido
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
206
identifikuoti ir apsauginius veiksnius, dėl kurių
tam tikrų populiacijų ar pavienių šeimų vaikų
psichikos sveikata buvo mažiau neigiamai
paveikta. Vieni svarbiausių apsauginių
faktorių, reikšmingi įvairių šalių, taip pat ir
Lietuvos, tyrimuose, buvo geri tėvų-vaikų
santykiai, dažnas ir atviras kalbėjimasis apie
esamą situaciją, kylančius jausmus, tėvų
gebėjimas perteikti vaikams konstruktyvų
požiūrį į pandemiją [7,16,18,21,29]. Be to,
vaiko atsparumą didino jo gerovė iki
pandemijos, gyvenimas pilnoje šeimoje, t.y. su
abiem tėvais, gebėjimas įsisąmoninti teigiamus
pandemijos aspektus [7,21] ir jau minėtos
šeimoje įprastos tradicijos ar ritualai [22].
Įdomu, jog didesnis vaikų skaičius šeimoje
nedidino psichologinio atsparumo: konfliktai
tarp brolių ir sesių bei mažiau tėvų dėmesio,
tenkančio vienam vaikui, greičiausiai lėmė, kad
vieno vaiko šeimose vaikų psichikos būklė
dažniau išliko geresnė [18,30]. Taip pat
nustatyta, jog vaikai, kuriems buvo būdingos į
problemą orientuotos įveikos strategijos (angl.
problem-focused strategies) pasižymėjo
didesniu atsparumu ir mažesniu psichikos
sutrikimų simptomų dažniu nei tie, kurie iškilus
sunkumams buvo labiau linkę siekti nemalonių
emocijų malšinimo (angl. emotion-focused
strategies) [17]. Dar vienas veiksnys,
reikšmingai mažinantis depresijos ir
hiperaktyvumo bei dėmesio sutrikimų riziką
karantino metu – pakankamas užimtumas, ypač
fizine veikla [10,16,20]. Šio veiksnio svarba
taip pat buvo identifikuota kelių šalių
tyrimuose ir keliose skirtingose vaikų amžiaus
grupėse. Apibendrinant tyrimų nustatytus
saugančius ir palaikančius vaiko psichinę būklę
veiksnius, matome, jog didžiąją dalį vis tik
sudaro su tėvais bei namų aplinka susiję
faktoriai.
Rekomendacijos
Tyrėjai, atsižvelgdami į rezultatus, pateikia
atitinkamų rekomendacijų, kaip būtų galima
pandemijos daromą žalą vaikų psichikai kuo
labiau sumažinti. Visų pirma, kaip jau
pastebėta, vaikų psichoemocinė būklė labai
priklauso nuo tėvų būklės, todėl didelė dalis
prevencijos priemonių orientuojama būtent į
tėvus. Siūloma supažindinti tėvus, kaip tam
tikrų amžiaus grupių vaikams pasireiškia
distresas, kaip svarbu atvirai kalbėtis su vaiku
apie baimes bei kitas sukylančias emocijas, ir,
žinoma, kaip pasirūpinti savo pačių emocine ir
fizine būkle. Taip pat tėvai raginami kuo
daugiau laiko leisti su vaikais, ypač užsiimant
įdomiomis, įtraukiančiomis bei aktyviomis
veiklomis [5,10,30,37]. Amerikiečių ir
Bangladešo tyrėjai dar atkreipia dėmesį į
socioekonominius faktorius ir siūlo vaikus
auginantiems dirbantiems tėvams sukurti
lankstesnio darbo grafiko galimybes,
maksimaliai didinti jų saugumą darbe ir net
teikti finansinę paramą sunkumų dėl
pandemijos patiriančioms šeimoms [19,30].
Taip galėtų būti sustiprintas net mažiau
atsparių ir didesnėje rizikos grupėje esančių
šeimų psichologinis atsparumas.
Nemažai rekomendacijų apima nuotolinį
mokymąsi ir su juo susijusius iššūkius. Pratęsus
nuotolinį mokymąsi skatinama sukurti virtualių
konsultacijų ar papildomų galimybių vaikams
pabendrauti su mokytoju neformaliomis
temomis, skatinti mokinius dalintis savo
patirtimi. Raginama parengti pritaikytas
mokymosi programas, organizuoti pakankamą
poilsio ir fizinio aktyvumo laiką, mažinti namų
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
207
užduočių atlikimą naudojantis elektroniniais
prietaisais ir skirti daugiau dėmesio mokymosi
sunkumų patiriantiems vaikams [10,36].
Atsidarius mokykloms ir vaikams grįžtant į
klases svarbu, kad mokyklos būtų
pasiruošusios susidurti su daugiau vaikų
psichikos ir elgesio pokyčių, t.y. supažindinti
bei apmokyti mokytojus, įtraukti psichikos
sveikatos specialistus ir teikti psichologinę
pagalbą mokyklų darbuotojams bei papildomos
reikiamos pagalbos specialiųjų poreikių
vaikams [5,10].
Toliau liekant namuose turėtume pasirūpinti
visapuse vaiko gerove. Reikalinga prižiūrėti
vaiko mitybą, kad ji būtų visavertė ir reguliari,
neskatinanti svorio augimo, nevalgyti prie
ekranų, užtikrinti tinkamą reguliarų miego
režimą bei pakankamą fizinį aktyvumą.
Susitarti aiškias prie kompiuterio ar išmaniųjų
telefonų praleidžiamo laiko ribas ir jų laikytis:
ikimokyklinio amžiaus vaikams – iki valandos
per dieną, pradinio mokyklinio amžiaus
vaikams – iki dviejų valandų, o paaugliams –
iki keturių valandų per dieną. Tokie ribojimai
gali pareikalauti tėvų mokyti vaiką planuoti ir
efektyviai išnaudoti laiką prie ekranų [10,26].
Psichikos sutrikimų turintiems vaikams svarbu
palaikyti gydymą įtraukiant telepsichiatrijos
paslaugas [6] bei užtikrinti kitų medicininių
paslaugų prieinamumą [5].
Daugelis rekomendacijų, kaip ir tyrimų
rezultatų, atspindi ir atsižvelgia į panašius
pandemijos padarinius vaikų psichikos
sveikatai, tačiau kiekvienoje šalyje dėl kiek
skirtingos epidemiologinės situacijos ir
sociokultūrinių veiksnių turėtų būti atliekami
atskiri tyrimai ir pateikiamos speifinės
rekomendacijos. Lietuvoje yra vykdomas
minėtas VU mokslininkų projektas „Nuotolinis
vaikų ugdymas pandemijos dėl Covid-19 metu:
grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“
finansuojamas LMTLT, ir šiuo metu jau yra
pateikta pritaikytų su karantino apribojimais
susijusių rekomendacijų vaikams, jų tėvams,
mokytojams, mokyklų administracijoms bei
švietimo pagalbos specialistams [10].
Išvados
COVID-19 protrūkis, privertęs valstybes imtis
griežtų apsaugos priemonių ir įdiegti
apribojimus, privertė žmones prisiimti naujus
vaidmenis visuomenėje ir šeimoje. Tai sukėlė
iššūkių vaikams ir juos globojantiems
suaugusiesiems. Nors daliai vaikų karantino
patirtis buvo teigiama, likusieji vis tik
pasižymėjo aukštesniu psichikos sutrikimų
mastu bei išaugusia savižudybių rizika. Šie
globaliai pastebėti vaikų psichinės būklės
pokyčiai paskatino konkrečių žalojančių ir
apsaugančių veiksnių paieškas bei pritaikytų
rekomendacijų ir prevencijos strategijų kūrimą.
Literatūra
1. World Health Organization. Covid-19
Situation Report. World Heal Organ.
2020;31(2):61–6.
2. World Health Organization (WHO).
Novel Coronavirus (2019-nCoV),
Situational report. WHO Bull
[Internet]. 2020;(10):1–7. Available
from:
https://www.who.int/docs/default-
source/coronaviruse/situation-
reports/20200130-sitrep-10-
ncov.pdf?sfvrsn=d0b2e480_2
3. World Health Organization. Archived:
WHO Timeline - COVID-19
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
208
[Internet]. Wold Health Organization.
2020. p. 2020. Available from:
https://www.who.int/news-
room/detail/27-04-2020-who-timeline-
--covid-
19?gclid=EAIaIQobChMI4MaewOeo
6gIVyyMrCh2JRgUIEAAYASAAEg
Lo3_D_BwE
4. Yasuhara J, Kuno T, Takagi H,
Sumitomo N. Clinical characteristics
of COVID-19 in children: A systematic
review. Pediatr Pulmonol. 2020
Oct;55(10):2565–75.
5. Patrick SW, Henkhaus LE, Zickafoose
JS, Lovell K, Halvorson A, Loch S, et
al. Well-being of Parents and Children
During the COVID-19 Pandemic: A
National Survey. Vol. 146, Pediatrics.
2020. e2020016824 p.
6. Fegert JM, Vitiello B, Plener PL,
Clemens V. Challenges and burden of
the Coronavirus 2019 (COVID-19)
pandemic for child and adolescent
mental health: A narrative review to
highlight clinical and research needs in
the acute phase and the long return to
normality. Child Adolesc Psychiatry
Ment Health [Internet]. 2020;14(1):1–
11. Available from:
https://doi.org/10.1186/s13034-020-
00329-3
7. Tang S, Xiang M, Cheung T, Xiang Y.
Mental health and its correlates among
children and adolescents during
COVID-19 school closure : The
importance of parent-child discussion.
2020;(January).
8. Pasca L, Paola M, Grumi S, Totaro M,
Ballante E, Varesio C, et al. Epilepsy &
Behavior Impact of COVID-19
pandemic in pediatric patients with
epilepsy with neuropsychiatric
comorbidities : A telemedicine
evaluation. 2020;(January).
9. Colizzi M, Sironi E, Antonini F, Ciceri
ML, Bovo C, Zoccante L. Psychosocial
and behavioral impact of COVID-19 in
autism spectrum disorder: An online
parent survey. Brain Sci.
2020;10(6):1–14.
10. prof. dr. RomaJusienė, dr. Ieva
Adomaitytė Subačienė, Edita
Baukienė, dr. Rima Breidokienė,
Virginija Būdienė D, Jolita Buzaitytė-
Kašalynienė, Kęstutis Dragūnevičius,
dr. Gražina Gintilienė, dr. Sigita
Girdzijauskienė dr. V, Grabauskienė,
dr. Rūta Praninskienė, Erika
Ruschhoff, dr. Vaiva Schoroškienė dr.
Irena Stonkuvienė dr. V, Urbonas JŽ.
REKOMENDACIJOS Mokyklų
administracijoms ir švietimo pagalbos
specialistams. 2020;1–6.
11. Viana AG, Woodward EC, Hanna AE,
Raines EM, Alfano CA, Zvolensky MJ.
The moderating role of anxiety
sensitivity in the co-occurrence of
anxiety and depression symptoms
among clinically anxious children. J
Exp Psychopathol. 2018;9(3).
12. Cummings CM, Caporino NE, Kendall
PC. Adolescents : 20 Years After.
Psychlogical Bull. 2014;140(3):816–
45.
13. Carballo JJ, Llorente C, Kehrmann L,
Flamarique I, Zuddas A, Purper-Ouakil
D, et al. Psychosocial risk factors for
suicidality in children and adolescents.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
209
Eur Child Adolesc Psychiatry.
2020;29(6):759–76.
14. Gilbert K, Perino MT, Myers MJ,
Sylvester CM. Overcontrol and neural
response to errors in pediatric anxiety
disorders. J Anxiety Disord. 2020
May;72:102224.
15. Narmandakh A, Roest AM, de Jonge P,
Oldehinkel AJ. Psychosocial and
biological risk factors of anxiety
disorders in adolescents: a TRAILS
report. Eur Child Adolesc Psychiatry
[Internet]. 2020; Available from:
https://doi.org/10.1007/s00787-020-
01669-3
16. Magson NR, Freeman JYA, Rapee
RM, Richardson CE, Oar EL, Fardouly
J. Risk and Protective Factors for
Prospective Changes in Adolescent
Mental Health during the COVID-19
Pandemic. J Youth Adolesc [Internet].
2021;50(1):44–57. Available from:
http://dx.doi.org/10.1007/s10964-020-
01332-9
17. Duan L, Shao X, Wang Y, Huang Y,
Miao J, Yang X. An investigation of
mental health status of children and
adolescents in china during the
outbreak of COVID-19.
2020;(January).
18. Cao Y, Huang L, Si T, Wang NQ, Qu
M, Zhang XY. The role of only-child
status in the psychological impact of
COVID-19 on mental health of
Chinese adolescents. J Affect Disord
[Internet]. 2021;282(October
2020):316–21. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.jad.2020.12.1
13
19. Mallik CI, Radwan RB. Impact of
lockdown due to COVID-19 pandemic
in changes of prevalence of predictive
psychiatric disorders among children
and adolescents in Bangladesh. Asian J
Psychiatr. 2021 Feb;56:102554.
20. Liu Q, Zhou Y, Xie X, Xue Q, Zhu K,
Wan Z, et al. The prevalence of
behavioral problems among school-
aged children in home quarantine
during the COVID-19 pandemic in
china. J Affect Disord. 2021
Jan;279:412–6.
21. Cusinato M, Iannattone S, Spoto A,
Poli M, Moretti C, Gatta M, et al.
Stress, resilience, and well-being in
Italian children and their parents during
the COVID-19 pandemic. Int J Environ
Res Public Health. 2020;17(22):1–17.
22. Glynn LM, Davis EP, Luby JL, Baram
TZ, Sandman CA. A predictable home
environment may protect child mental
health during the COVID-19
pandemic. Neurobiol Stress [Internet].
2021;14(January):100291. Available
from:
https://doi.org/10.1016/j.ynstr.2020.10
0291
23. Jiao WY, Wang LN, Liu J, Fang SF,
Jiao FY, Pettoello-Mantovani M, et al.
Behavioral and Emotional Disorders in
Children during the COVID-19
Epidemic. Vol. 221, The Journal of
pediatrics. 2020. p. 264-266.e1.
24. Soni R, Upadhyay R, Jain M.
Prevalence of smart phone addiction,
sleep quality and associated behaviour
problems in adolescents. Int J Res Med
Sci. 2017 Jan 23;5:515.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
210
25. Kahraman Ö, Ozdemir E. The
relationship of Internet addiction with
Attention Deficit Hyperactivity
Disorder; effects of anxiety, depression
and self-esteem. Pediatr Int. 2018 Apr
4;60.
26. Jusienė R, Laurinaitytė I, Pajėdienė A,
Praninskienė R, Rakickienė L, Urbonas
V. Ikimokyklinio Amžiaus Vaikų
Buvimas Prie Ekranų: Kada Tai Tampa
Vaikų Sveikatos Rizikos Veiksniu?
Visuomenės Sveik. 2017;27(6):134–
43.
27. Romeo RD. The Teenage Brain. Curr
Dir Psychol Sci. 2013;22(2):140–5.
28. Abu-Kaf S, Braun-Lewensohn O.
Coping resources and stress reactions
among Bedouin Arab adolescents
during three military operations.
Psychiatry Res [Internet].
2019;273(January):559–66. Available
from:
https://doi.org/10.1016/j.psychres.201
9.01.088
29. Urbonas V. Fizinės Ir Psichikos
Sveikatos Veiksniai Ankstyvojoje
Vaikystėje : Naudojimosi.
2019;1(84):56–67.
30. Yeasmin S, Banik R, Hossain S,
Hossain N, Mahumud R. Children and
Youth Services Review Impact of
COVID-19 pandemic on the mental
health of children in Bangladesh : A
cross-sectional study. 2020;(January).
31. Lemola S, Perkinson-Gloor N, Brand
S, Dewald-Kaufmann JF, Grob A.
Adolescents’ electronic media use at
night, sleep disturbance, and
depressive symptoms in the
smartphone age. J Youth Adolesc.
2015 Feb;44(2):405–18.
32. Lee J. Mental health effects of school
closures during COVID-19. Lancet
Child Adolesc Heal. 2020
Jun;4(6):421.
33. Lamblin M, Murawski C, Whittle S,
Fornito A. Social connectedness,
mental health and the adolescent brain.
Neurosci Biobehav Rev. 2017
Sep;80:57–68.
34. Tomova, L., Wang, K., Thompson, T.,
Matthews, G., Takahashi, A., Tye, K.,
Saxe R. The need to connect: Acute
social isolation causes neural craving
responses similar to hunger. 2020;
35. Hill RM, Rufino K, Kurian S, Saxena
J, Saxena K, Williams L. Suicide
Ideation and Attempts in a Pediatric
Emergency Department Before and
During COVID-19. Pediatrics.
2020;147(3):e2020029280.
36. Spinelli M, Lionetti F, Pastore M,
Fasolo M. Parents’ Stress and
Children’s Psychological Problems in
Families Facing the COVID-19
Outbreak in Italy. Front Psychol.
2020;11(January):1–7.
37. Dalton L, Rapa E, Stein A. Protecting
the psychological health of children
through effective communication
about COVID-19. Lancet Child
Adolesc Heal [Internet].
2020;4(5):346–7. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/S2352-
4642(20)30097-3