Greta Mitkutė1, Mantas Guzevičius1, Unė Krasauskaitė1
1Lithuania University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
The coronavirus (COVID-19) infection caused a global crisis. The infection spread worldwide 3 months after the first case of new virus was registered and it affected more than 110 countries. COVID-19 became the focus of the community, media, politics and the field of medicine. This literature review discusses the main peculiarities of the COVID-19 infection.
Three of seven known species of coronavirus are responsible for infections in humans. The reviewed COVID-19 is caused by the severe acute respiratory syndrome coronavirus 2 (SARS-CoV-2) and spreads by air-droplets. COVID-19 manifests by fever and dry cough, accompanied by dyspnea, and fatigue. Most of the cases are mild, asymptomatic and proceed without any complications. Severe cases are mostly in elderly patients or those with chronic concomitant diseases and they require an additional supply of oxygen in order to maintain respiratory function. Diagnostic is complicated by the fact, that the infection has no specific signs. COVID -19 is diagnosed by performing microbiological tests from pus, nasopharynx, bronchial or tracheal secretion using a polymerase chain reaction (PCR). Laboratory and clinical trials are underway to develop anti-viral drugs against SARS-CoV-2 because there is still no specific treatment. Pneumonia and acute severe respiratory distress syndrome are the main lethal complications, especially among the elderly. The infection may also lead to shock, acute damage of the kidneys, liver or heart. Because of the massive spread of the virus, it is necessary to take all possible measures in order to stop it. Restriction of human contact, isolation for feverish or those who returned from high risk countries is one of the main means of prevention. It is significant to follow all recommendations provided by health care facilities in order to protect yourself and others.
Keywords: COVID-19, coronavirus, SARS-CoV-2, infection, pneumonia.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
176
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (15), p. 176-184
COVID-19: a literature review
Greta Mitkutė
1
, Mantas Guzevičius
1
, Unė Krasauskaitė
1
1
Lithuania University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas,
Lithuania
Abstract
The coronavirus (COVID-19) infection caused a global crisis. The infection spread worldwide 3 months after
the first case of new virus was registered and it affected more than 110 countries. COVID-19 became the
focus of the community, media, politics and the field of medicine. This literature review discusses the main
peculiarities of the COVID-19 infection.
Three of seven known species of coronavirus are responsible for infections in humans. The reviewed
COVID-19 is caused by the severe acute respiratory syndrome coronavirus 2 (SARS-CoV-2) and spreads by
air-droplets. COVID-19 manifests by fever and dry cough, accompanied by dyspnea, and fatigue. Most of the
cases are mild, asymptomatic and proceed without any complications. Severe cases are mostly in elderly
patients or those with chronic concomitant diseases and they require an additional supply of oxygen in order
to maintain respiratory function. Diagnostic is complicated by the fact, that the infection has no specific signs.
COVID -19 is diagnosed by performing microbiological tests from pus, nasopharynx, bronchial or tracheal
secretion using a polymerase chain reaction (PCR). Laboratory and clinical trials are underway to develop
anti-viral drugs against SARS-CoV-2 because there is still no specific treatment. Pneumonia and acute severe
respiratory distress syndrome are the main lethal complications, especially among the elderly. The infection
may also lead to shock, acute damage of the kidneys, liver or heart. Because of the massive spread of the
virus, it is necessary to take all possible measures in order to stop it. Restriction of human contact, isolation
for feverish or those who returned from high risk countries is one of the main means of prevention. It is
significant to follow all recommendations provided by health care facilities in order to protect yourself and
others.
Keywords: COVID-19, coronavirus, SARS-CoV-2, infection, pneumonia.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
177
COVID-19: literatūros apžvalga
Greta Mitkutė
1
, Mantas Guzevičius
1
, Unė Krasauskaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Koronavirusinė (COVID-19) infekcija sukėlė globalią krizę. Praėjus trims mėnesiams nuo pirmojo užfiksuoto
naujo viruso atvejo, infekcija pasklido po visą pasaulį. Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta pandemija
paveikė daugiau nei 110 šalių. COVID-19 tapo visuomenės, žiniasklaidos, politikos ir medikų dėmesio
centru. Šioje literatūros apžvalgoje aptariami pagrindiniai COVID-19 infekcijos ypatumai.
Iš septynių žinomų koronaviruso atmainų, trys gali sąlygoti infekcijas žmonėms. Straipsnyje apžvelgiamą
COVID-19 sukelia sunkus ūmus respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SŪRS-CoV-2). Juo užsikrečiama oro
lašeliniu būdu, liečiant užterštus paviršius bei oraliniu - fekaliniu keliu. COVID-19 simptomatika pasireiškia
karščiavimu, sausu kosuliu su dusuliu bei nuovargiu. Didžioji dalis atvejų yra lengvi, besimptomiai bei
nesukeliantys komplikacijų. Likusią dalį sudaro sunkesni atvejai. Dažniausiai tai vyresni ar sergantys
gretutinėmis lėtinėmis ligomis pacientai, kurių kvėpavimo palaikymui neretai būtinas papildomas deguonies
tiekimas. Ligos simptomai nėra specifiniai COVID-19 infekcijai ir gali būti panašūs į gripo požymius. Taip
pat ligos diagnostiką apsunkina ir tai, jog infekcija gali sukelti ir nespecifinius virškinamojo trakto sutrikimus.
COVID-19 diagnozuojama atliekant mikrobiologinį tyrimą paėmant mėginį iš pūlių, nosiaryklės, bronchų ar
trachejos ir laboratorijoje atlikant polimerazės grandininė reakcija (PGR). Nustačius šią infekciją pacientams
taikomas simptominis gydymas ir deguonies terapija, kadangi specifinio gydymo dar nėra. Šiuo metu yra
atliekami laboratoriniai ir klinikiniai tyrimai, siekiant sukurti antivirusinius vaistus, veiksmingus prieš SŪRS-
CoV-2 sukėlėją. Pagrindinės ir ypatingai vyresniame amžiuje mirtinos komplikacijos yra pneumonija ir ūmus
progresuojantis respiracinis distreso sindromas. Infekcija taip pat gali sukelti šoką, antrines infekcijas, ūmius
inkstų, kepenų ar širdies pažeidimus. Dėl masinio viruso paplitimo rekomenduojama imtis visų įmanomų
priemonių, siekiant sustabdyti infekcijos plitimą. Viena pagrindinių priemonių galinčių tai sustabdyti yra
žmonių kontakto ribojimas. Ypač svarbu izoliuoti visus, kurie karščiuoja, buvo išvykę į didelės rizikos šalis ar
turėjo kontaktą su grįžusiais iš tų šalių. Siekiant apsaugoti save ir kitus svarbu laikytis sveikatos priežiūros
įstaigų teikiamų rekomendacijų.
Raktiniai žodžiai: COVID-19, koronavirusas, SŪRS-CoV-2, infekcija, pneumonija.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
178
Ivadas
Koronavirusinė (COVID-19) infekcija yra virusinė
kvėpavimo takų liga, sukelta sunkaus ūmaus
respiracinio sindromo koronaviruso 2, SŪRS-CoV-2
(angl. SARS-CoV-2) ir plinta oro lašeliniu ar
kontaktiniu būdu. Nuo pirmojo jos protrūkio Uhano
provincoje, Kinijoje 2019 metų gruodžio mėnesį,
infekcija išplito visame pasaulyje, o kovo 11 dieną
atvejų skaičiui viršijus 118000 Pasaulio Sveikatos
Organizacija (toliau – PSO) paskelbė COVID-19
pandemiją, kuri paveikė daugiau nei 110 šalių
visame pasaulyje (1). Šiame straipsnyje apžvelgiama
naujausia literatūra, nagrinėjanti svarbiausius
COVID-19 infekcijos ypatumus.
Epidemiologija
PSO duomenimis, 2020 m. balandžio 12 dieną
visame pasaulyje jau buvo patvirtinta 1,7 milijono
žmonių, sergančių COVID-19 infekcija. Net ir
praėjus trims mėnesiams nuo pirmųjų atvejų,
matomas sergančiųjų skaičiaus eksponentinis
augimas. Tuo tarpu Europos gyventojai sudaro
daugiau nei pusę užsikrėtusiųjų, t.y. 880 tūkstančių.
Mirusiųjų skaičius didėja taip sparčiai kaip ir
užsikrėtusiųjų. Iki balandžio 12 dienos jau buvo
užfiksuota 105 tūkstančiai mirčių visame pasaulyje,
o daugiausiai jų Italijos regione ir siekia 19,4
tūkstančių.
Pirmasis COVID-19 infekcijos protrūkis nustatytas
2019 metų gruodžio mėnesį Uhano mieste, Kinijoje
(2). Nuo sausio 30 dienos, kai buvo užfiksuotas
pirmasis atvejis Tibete, sergančiųjų skaičius pasiekė
beveik 45 tūkstančius visoje Kinijoje vos per 12
dienų, o mirtingumas – 2.3 %. Didžiausias
sergamumo pikas Kinijoje pasiektas vasario 12
dieną, kai buvo nustatyta 15 tūkstančių užsikrėtusių.
Didžioji dalis pacientų buvo 30–79 metų amžiaus
(3). Pastaruoju metu dar didesni koronaviruso
protrūkiai stebimi Amerikoje, Italijoje, Ispanijoje,
Vokietijoje, Prancūzijoje ir Irane (3,4). PSO
duomenimis, šalys, kuriose yra patvirtintas
didžiausias užsikrėtusių pacientų skaičius yra
Amerika (29%), Ispanija (9.5%) ir Italija (8.9%).
Didžiausias mirtingumas nuo šios infekcijos
stebimas Italijoje (19,4 tūkst.), Amerikoje (18,5
tūkst.) ir Ispanijoje (16,3 tūkst.).
Lietuvoje yra patvirtinti 1026 koronaviruso ligos
atvejai, viso ištirta 38 tūkstančiai simptomus
jaučiančių žmonių. Nacionalinis visuomenės
sveikatos centras pranešė, kad pasveiko 54 pacientai,
o 22 žmonės mirė. Daugiausiai mirusiųjų yra
Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse (5).
Patogenezė
Koronavirusų šeima yra kapsulę bei viengrandę RNR
turintys virusai, dažniausiai sukeliantys lengvus
viršutinių kvėpavimo takų simptomus. Iš septynių
koronaviruso atmainų, trys žmonėms gali sukelti
komplikuotas infekcijas: sunkus ūmus respiracinio
sindromo koronavirusas SŪRS-CoV (angl. SARS-
CoV), artimųjų rytų respiracinio sindromo
koronavirusas ARRS-CoV (angl. MERS-CoV) bei
sunkus ūmus respiracinio sindromo koronavirusas 2
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
179
SŪRS-CoV-2 (angl. SARS-CoV-2), kuris ir sukelia
COVID-19 (6,7). SŪRS-CoV-2 yra sudarytas iš 4
stuktūrinių baltymų: spyglio (S), apvalkalo (E),
membranos (M) ir nukleokapsidės (N). S baltymas
atsakingas už viruso patekimą į ląsteles, todėl yra
svarbiausias ligos patogenezėje (8). Virusas patenka
į žmogaus organizmą oro lašeliniu būdu čiaudint,
kosėjant ar kalbant, liečiant užterštus paviršius bei
oraliniu-fekaliniu keliu. Tuomet SŪRS-CoV-2 S
baltymas prisijungia prie angiotenziną
konvertuojančių fermentų 2 (AKF-2), randamų
žarnyno, inkstų, kraujagyslių epitelinėse bei 2 tipo
plaučių alveolinėse ląstelėse (6,9), aktyvuojama
uždegiminė kaskada apatiniuose kvėpavimo takuose,
vyksta AKF-2 skilimas bei S baltymo aktyvavimas.
Viruso patekimas į ląstelę aktyvuoja šeimininko
organizmo imuninį atsaką, o antigeną pateikiančios
ląstelės inicijuoja uždegiminę kaskadą (10).
Rizikos veiksniai
Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir
prevencijos centras (toliau – angl. CDC) išskiria šias
žmonių grupes, kurioms yra didesnė sunkių COVID-
19 infekcijos komplikacijų rizika:
- vyresni nei 65 metų amžiaus;
- gyvenantys slaugos namuose ar gydomi
slaugos ligoninėje;
- turintys gretutinių ligų, ypač kai jos
blogai kontroliuojamos: lėtinė plaučių
liga ar vidutinio sunkumo/sunki astma,
taip pat sergantys širdies ir kraujagyslių
ligomis, imunosupresiniai asmenys (po
organo ar kaulų čiulpų persodinimo,
rūkantys, sergantys ŽIV ar AIDS, ilgą
laiką vartojantys gliukokortikoidus ar
kitus imuninetą silpninančius vaistus,
onkologiniai pacientai), sergantys
cukriniu diabetu bei lėtine inkstų liga;
- nutukę, ypač kai KMI kg/m
2
(6,11,12).
Klinika
Dažniausiai pasireiškiantys COVID-19 simptomai
yra karščiavimas, sausas kosulys su dusuliu ir
nuovargis (4,13,14). Tokie pat simptomai pasireiškia
ir jau anksčiau ištirtam betakoronavirusui (13).
Inkubacinis laikas, kitaip dar vadinamas laikas nuo
užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų
pasireiškimo, yra apie 6-7 dienos (14). Didžiausia
grupė, kurią sudaro daugiau kaip 80% sergančiųjų,
apima lengvus, besimptomius ir pneumonijos
nesukėlusius atvejus (2,3). Užsikrėtusieji, kuriems
jokie simptomai nepasireiškia, taip pat priskiriami
prie potencialių infekcijos šaltinių (3). Kitą grupę
sudaro 18% sunkių ir kritinių ligonių, kuriems
reikalingas deguonies tiekimas kvėpavimui palaikyti.
Joje didžioji dalis yra vyresni ar sergantys
gretutinėmis lėtinėmis ligomis pacientai (2,3). Nors
koronavirusas dažniausiai pasireiškia apatinių
kvėpavimo takų sutrikimo simptomais, tačiau
stebima ir viršutinių kvepavimo takų pažeidimo
klinika: rinorėja, pagausėjusi skreplių gamyba,
čiaudėjimas ar gerklės skausmas. Taip pat gali būti
stebimi nespecifiniai virškinamojo trakto simptomai
tokie kaip vėmimas ar viduriavimas (2,13). Nors
ligos simptomai yra žinomi, tačiau jie nėra
≥ 40
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
180
specifiniai COVID-19 infekcijai ir gali būti panašūs į
gripo kliniką. Dar labiau diagnostiką apsunkina ir tai,
kad apatinių kvėpavimo takų infekcija gali
pasireikšti ir virškinamojo trakto sutrikimais (13).
Diagnostika
Pasak CDC asmenys, kuriems reikia įtarti ir tirti dėl
COVID-19 yra hospitalizuoti pacientai, sveikatos
priežiūros specialistai bei rizikos grupėje esantys
asmenys (vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis
ligomis, imunosupresiški). Taip pat tie, kuriems
pasireiškė koronaviruso infekcijos simptomai bei visi
asmenys, kurie per pastarasias 2 savaites artimai
kontaktavo su įtariamai užsikrėtusiu ar sergančiu
COVID-19 žmogumi, ar buvo išvykę į užsienį (15).
COVID-19 diagnozė patvirtinama atlikant
mikrobiologinį tyrimą. Tamponu iš nosiaryklės
(esant lengviems ar nesant simptomų), pūlių (kai
pacientams pasireiškia produktyvus kosulys) arba
bronchų ar trachejos sekreto (pacientams, kuriems
taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija) paimamas
mėginys (1) ir laboratorijoje atliekama polimerazės
grandininė reakcija (PGR). Šiuo metu tai vienintelis
tyrimas, naudojamas patvirtinti koronavirusinę
infekciją (16). Tačiau kovo pabaigoje kai kuriose
šalyse pradėti ir greitųjų serologinių testų IgG bei
IgM diagnostiniai bandymai antikūnų nustatymui
(17–19). Pacientams, kuriems patvirtinta COVID-19,
atliekami laboratoriniai bei radiologiniai tyrimai ir
radiniai:
- bendras kraujo tyrimas: leukopenija,
leukocitozė ir limfopenija
(dažniausiai);
- biocheminis kraujo tyrimas: C
reaktyvinio baltymo padidėjimas;
- uždegiminiai žymenys: LDH bei
feritino padidėjimas;
- kepenų pažeidimo žymenys: ALT bei
AST padidėjimas;
- krūtinės ląstos rentgenograma ir/ar KT:
nespecifiniai radiniai, dažniausiai
abipusės, periferinių plaučių dalių ir/ar
bazalinės atipinės ar
besiorganizuojančios pneumonijos
požymiai.(15);
Gydymas
Šiuo metu specifinio COVID-19 infekcijos gydymo
nėra. Daugumai pacientų taikomas simptominis
gydymas ir deguonies terapija. Tie, kuriems
pasireiškia tik lengvi simptomai, gydomi namuose, o
jei būklė sunki, pacientai hospitalizuojami, prireikus
taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, išskirtiniais
atvejais gydoma pasveikusio asmens plazma ir
imungobulinu G (21). Taip pat atliekama daugybė
antivirusinių eksperimentinių vaistų klinikinių
tyrimų (6).Tarp eksperimentinių vaistų paminėtini:
- Remdesiviras - naujas priešvirusinis
vaistas, priklausantis nukleotidų analogų grupei,
skirtas Ebolos ir Marburgo virusų sukeltų ligų
gydymui. Remdesiviras taip pat pasižymi
priešvirusiniu aktyvumu prieš kitus viengrandžius
RNR virusus, tarp jų ir SŪRS-CoV-2 (22);
- Chlorokvinas ir hidroksichlorokvinas -
plačiai naudojami gydyti maliariją ir tam tikras
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
181
autoimunines ligas, tačiau nustatyta, kad
hidroksichlorokvinas gali žymiai sumažinti virusų
skaičių žmogaus organizme, o jo poveikį sustiprina
azitromicinas (23);
- Lopinaviras - ritonaviras - kombinuoti
proteazės inhibitoriai, vartojami gydyti ŽIV
infekciją, galimai stabdo SŪRS-CoV akyvumą in
vitro (24);
-Tocilizumabas - rekombinantinis žmogaus
monokloninis antikūnas prieš IL-6 receptorių skirtas
reumatoidiniam artritui gydyti. Šiuo metu tiriama, ar
jis gali padėti pacientams, kuriems nustatyta aukšta
IL-6 koncentracija.
Kol kas tyrimai nėra baigti ir jokių išvadų
apie šių vaistų saugumą bei veiksmingumą gydant
bei užkertant kelią COVID-19 ligai nėra pateikiama.
(6).
Komplikacijos
Remiantis esama padėtimi daugumai koronavirusu
užsikrėtusių pacientų prognozės esti pozityvios, kol
tuo tarpu vyresnieji ir lėtinėmis ligomis sergantys
pacientai susiduria su kritinėmis būklėmis. Tyrimų
duomenimis pagrindinės komplikacijos yra
pneumonija ir ūmus progresuojantis respiracinis
distreso sindromas, todėl tokiems pacientams
reikalinga intensyviosios terapijos gydytojų priežiūra
ir invazinis mechaninis plaučių ventiliavimas dėl
nepakankamo deguonies patekimo į plaučius ir į
kraujotaką. Šie procesai gali sukelti nevaldomą
citokinų išsiskyrimą lemiantį dauginį organų
disfunkcijos sindromą ar septinį šoką (2,4).
Nepaisant tinkamos priežiūros, pneumonija sukelta
SARS-CoV-2 yra siejama su 11 % didesne mirties
rizika (4).
Žmogaus organizme įvairiuose audiniuose yra
paplitę ACE
2
receptoriai. Į kraują patekę
mikroorganizmai tokie kaip COVID-19 virusas
išnešiojami po visą organizmą, neaplenkiant
smegenų. Tokiuose organuose kaip plaučiai, širdis,
inkstai, žarnynas ar smegenys yra ACE
2
receptorių ir
visi minėti organai yra galimi COVID-19 viruso
taikiniai. Atlikti tyrimai su gyvūnais rodo šio viruso
galimybę sunaikinti neuronus patekus į smegenis per
uoslės nervą, todėl nereikėtų atmesti galimybės, kad
tai nevyksta ir žmogaus smegenyse (20).
Tarp užsikrėtusiųjų apart minėtų kvėpavimo takų ar
smegenų komplikacijų, taip pat pasireiškia šokas,
ūmus inkstų pažeidimas, reikalaujantis pakaitinės
inkstų terapijos, aritmijos, širdies ir kepenų
pažeidimai bei antrinės infekcijos. Nepalankios
klinikinės baigtys pasireiškia greičiau kaip per 14
dienų vyresniems nei 65 metų pacientams, dažniau –
vyrams su ūmiu respiraciniu distreso sindromu.
Vyresniesiems reikalingas didesnis dėmesys ir
priežiūra dėl silpnesnės imuninės sistemos (2,4).
Rekomendacijos
Rekomenduojama imtis pačių griežčiausių priemonių
viruso plitimui sustabdyti dėl labai greitai
progresuojančios ir sunkiai valdomos padėties.
Imantis drastiškų kontroliavimo priemonių
rekomenduojama sumažinti judėjimą į kitas šalis ir
miestus, ypatingai ten, kur yra viruso židiniai, reikėtų
uždaryti šalių sienas, oro uostus, traukinių ir
autobusų stotis, riboti viešąjį transportą.
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
182
Rekomenduojama atšaukti masinio susibūrimo
renginius, mokymosi procesus perkelti į virtualią
mokymosi aplinką, esant galimybei dirbti iš namų,
tokiu būdu siekiant sumažinti žmonių kontaktą (25).
Visi, kurie karščiuoja, buvo išvykę į didelės rizikos
šalis ar turėjo kontaktą su grįžusiais iš tų šalių, turėtų
būti izoliuojami keturiolikai dienų. Visi, net ir
simptomų nejaučiantys, turėtų dėvėti veido kaukę
viešose erdvėse, neliesti veido, laikytis 2 metrų
atstumo vienas nuo kito bei palaikyti rankų higieną,
naudojant muilą ar dezinfekuojant (26).
Koronavirusą galima veiksmingai inaktyvuoti
naudojant dezinfekavimo priemones, turinčias 62–
71% etanolio, 0.5% vandenilio peroksidą ar 0.1%
natrio hipochloritą (4).
Išvados
COVID-19 yra viena grėsmingiausių virusinių
infekcijų. Pavojų visuomenei kelia didelis
užkrečiamumas ir greitas ligos plitimas pasauliniu
mastu. Kasdien yra imami mėginiai, siekiant
nustatyti naujus infekcijos atvejus. Diagnostiką
apsunkina tai, jog susirgimas neturi vien jam
būdingų klinikinių požymių, kurie leistų iš karto
įtarti COVID-19. Nors mirtingumas nuo šios ligos
nėra didelis, tačiau laiku nediagnozuota infekcija gali
sąlygoti gyvybei grėsmingas būkles ar net mirtį.
Ypatingai didelė grėsmė kyla vyresniems ar
sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis
pacientams. O simptominio gydymo taikymas
nevisada yra pakankamas užsikrėtusiems
koronavirusu. Norint išvengti greitai didėjančių
sergančiųjų ir mirusiųjų skaičių, ypatingai svarbu
laikytis sveikatos priežiūros įstaigų išleistų
rekomendacijų.
Literatūros šaltiniai:
1. Cheng MP, Papenburg J,
Desjardins M, Kanjilal S, Quach C, Libman
M, et al. Diagnostic Testing for Severe Acute
Respiratory Syndrome-Related Coronavirus-
2: A Narrative Review. Ann Intern Med.
2020 Apr;
2. Guo YR, Cao QD, Hong ZS, Tan YY, Chen
SD, Jin HJ, et al. The origin, transmission and
clinical therapies on coronavirus disease 2019
(COVID-19) outbreak - an update on the
status. Mil Med Res. 2020;7(1):11.
3. Duan G. Virology, Epidemiology,
Pathogenesis, and Control of COVID-19.
2020;1–17.
4. Lai CC, Shih TP, Ko WC, Tang HJ, Hsueh
PR. Severe acute respiratory syndrome
coronavirus 2 (SARS-CoV-2) and
coronavirus disease-2019 (COVID-19): The
epidemic and the challenges. Int J Antimicrob
Agents [Internet]. 2020;55(3):105924.
Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ijantimicag.2020.105
924
5. “Nacionalinės visiuomenės sveikatos
priežiūros laboratorijos.” Covid-19
užsikrėtusieji Lietuvoje. 2020;388. Available
from: https://sam.lrv.lt/koronavirusas
6. McIntosh K. Coronavirus disease 2019
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
183
(COVID-19): Epidemiology, virology,
clinical features, diagnosis, and prevention -
UpToDate.
7. Lin L, Lu L, Cao W, Li T. Hypothesis for
potential pathogenesis of SARS-CoV-2
infection-a review of immune changes in
patients with viral pneumonia. 2020;
8. Weiss SR, Navas-Martin S. Coronavirus
Pathogenesis and the Emerging Pathogen
Severe Acute Respiratory Syndrome
Coronavirus. Microbiol Mol Biol Rev.
2005;69(4):635–64.
9. Kuba K, Imai Y, Rao S, Gao H, Guo F, Guan
B, et al. A crucial role of angiotensin
converting enzyme 2 (ACE2) in SARS
coronavirus-induced lung injury. Nat Med.
2005 Aug;11(8):875–9.
10. Rabi FA, Al Zoubi MS, Al-Nasser AD,
Kasasbeh GA, Salameh DM. Sars-cov-2 and
coronavirus disease 2019: What we know so
far. Pathogens. 2020;9(3):1–14.
11. Zhou F, Yu T, Du R, Fan G, Liu Y, Liu Z, et
al. Clinical course and risk factors for
mortality of adult inpatients with COVID-19
in Wuhan, China: a retrospective cohort
study. Lancet. 2020;395(10229):1054–62.
12. People Who Are at Higher Risk for Severe
Illness | Coronavirus | COVID-19 | CDC.
13. Rothan HA, Byrareddy SN. The
epidemiology and pathogenesis of
coronavirus disease (COVID-19) outbreak. J
Autoimmun [Internet].
2020;(February):102433. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.jaut.2020.102433
14. Tian S, Hu N, Lou J, Chen K, Kang X, Xiang
Z, et al. Characteristics of COVID-19
infection in Beijing. J Infect [Internet].
2020;80(4):401–6. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.jinf.2020.02.018
15. Clinical Specimens: Novel Coronavirus
(2019-nCoV) | CDC.
16. Branch RV. Real-Time RT-PCR Panel for
Detection 2019-Novel Coronavirus Centers
for Disease Control and Prevention ,
Respiratory Viruses Branch , Division of
Viral Diseases. 2020;1–12.
17. World Health Organization. Laboratory
testing for 2019 novel coronavirus (2019-
nCoV) in suspected human cases. WHO -
Interim Guid. 2020;2019(January):1–7.
18. U.S. Food & Drug Administration.
Determination of a Public Health Emergency
and Declaration that Circumstances Exist
Justifying Authorizations Pursuant to Section
564(b) of the Federal Food, Drug, and
Cosmetic Act, 21 U.S.C. § 360bbb-3 .
2020;2:1–8.
19. Xiao SY, Wu Y, Liu H. Evolving status of the
2019 novel coronavirus infection: Proposal of
conventional serologic assays for disease
diagnosis and infection monitoring. J Med
Virol. 2020;92(5):464–7.
20. Baig AM, Khaleeq A, Ali U, Syeda H.
Evidence of the COVID-19 Virus Targeting
the CNS: Tissue Distribution, Host–Virus
Interaction, and Proposed Neurotropic
Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592
184
Mechanisms. ACS Chem Neurosci. 2020;0–
3.
21. Chen L, Xiong J, Bao L, Shi Y. Convalescent
plasma as a potential therapy for COVID-19.
The Lancet Infectious Diseases. 2020.
22. Wang M, Cao R, Zhang L, Yang X, Liu J, Xu
M, et al. Remdesivir and chloroquine
effectively inhibit the recently emerged novel
coronavirus (2019-nCoV) in vitro.
23. Gautret P, Lagier J-C, Parola P, Hoang VT,
Meddeb L, Mailhe M, et al.
Hydroxychloroquine and azithromycin as a
treatment of COVID-19: results of an open-
label non-randomized clinical trial. Int J
Antimicrob Agents. 2020;
24. Lu C-C, Chen M-Y, Chang Y-L. Potential
therapeutic agents against COVID-19. J
Chinese Med Assoc. 2020 Apr;1.
25. Li JY, You Z, Wang Q, Zhou ZJ, Qiu Y, Luo
R, et al. The epidemic of 2019-novel-
coronavirus (2019-nCoV) pneumonia and
insights for emerging infectious diseases in
the future. Microbes Infect [Internet].
2020;22(2):80–5. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.micinf.2020.02.002
26. Sohrabi C, Alsafi Z, O’Neill N, Khan M,
Kerwan A, Al-Jabir A, et al. World Health
Organization declares global emergency: A
review of the 2019 novel coronavirus
(COVID-19). Int J Surg [Internet].
2020;76(February):71–6. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ijsu.2020.02.034