Conservative management of skin cancer and reconstructive surgery – literature review

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.4

Conservative management of skin cancer and reconstructive

surgery - literature review

Nojus Mūras

Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, Lithuania

Abstract

Introduction. Skin cancer is a common malignancy with increasing incidence. It typically begins in the epidermis

and appears in three main forms: basal cell carcinoma, squamous cell carcinoma, and melanoma. In Lithuania,

around 1,800 cases are diagnosed annually, including 400 melanomas, with 15% in advanced stages. While

surgery is the gold standard, non-surgical options like radiotherapy, photodynamic therapy, and topical

medications are increasingly used for smaller, superficial, or specific tumor types

Objective. To review literature on conservative treatment and reconstructive surgery for skin cancer

Methods. A literature review was conducted using the PubMed database with keywords: "Dermatology,"

"Treatment," "Skin," "Cancer," "Reconstructive," and "Surgery."

Results. Surgery remains the main approach for skin cancer, with linear closure, skin grafting, and tissue transfer

commonly used. Linear closure is suited for small defects, while grafting is used for larger areas. More complex

cases may require local or regional flaps, such as the paramedian forehead flap for nasal reconstruction. Non-

surgical methods include radiotherapy and photodynamic therapy, while topical agents like 5-fluorouracil,

imiquimod, and retinoids are not routinely chosen.

Conclusions. Treating facial skin cancer requires a careful choice and combination of surgical and non-surgical

methods, based on patient condition, tumor type, and location. Surgical techniques remain preferred for functional

and cosmetic outcomes, while radiotherapy and photodynamic therapy are selected when surgery is unsuitable.

Local drugs are usually used especially in cases of basal cell carcinoma.

Keywords: dermatological, treatment, skin, cancer, reconstructive, surgery.

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

Medical Sciences 2025 Vol. 13 (1), p. 27-43, https://doi.org/10.53453/ms.2025.1.4

Odos vėžio konservatyvus gydymas bei rekonstrukcinė chirurgija

- literatūros apžvalga

Nojus Mūras

Medicinos fakultetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kaunas, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Odos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų, kurios paplitimas sparčiai auga. Šis piktybinis navikas,

dažniausiai prasidedantis epidermyje, turi tris pagrindines formas: bazinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė

karcinoma ir melanoma. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1800 odos vėžio atvejų, iš jų 400 – melanomos, o

net 15 % atvejų nustatomi pažengusiose stadijose.. Nors chirurginis gydymas išlieka aukso standartas, ne

chirurginės alternatyvos, tokios kaip spindulinė terapija, fotodinaminė terapija ir vietiniai vaistai, vis dažniau

naudojamos mažiems, paviršiniams ar specifinių tipų navikams gydyti.

Tikslas. Išanalizuoti ir apibendrinti literatūrą apie odos vėžio konservatyvų gydymą ir rekonstrukcinę chirurgiją.

Metodai. Atlikta literatūros apžvalga naudojant PubMed duomenų bazę, naudojant raktažodžius:

„Dermatologija“, „Gydymas“, „Oda“, „Vėžys“, „Rekonstrukcinis“, „Chirurgija“.

Rezultatai. Chirurginis gydymas išlieka pagrindinė odos vėžio gydymo forma, o dažniausiai naudojami metodai

– linijinis užsiūvimas, odos persodinimas ir audinių perkėlimas. Mažiems defektams tinkamas linijinis uždarymas,

o didesniems – pilno ar dalinio storio odos persodinimas. Sudėtingesniais atvejais naudojami vietiniai ar

regioniniai lopai, tokie kaip paramedianinis kaktos lopas, ypač nosies rekonstrukcijai. Dažniausiai naudojami

nechirurginiai metodai yra spindulinė ir fotodinaminė terapija. 5-fluorouracilas, imikvimodas ir retindoidai nėra

rutiniai gydymo pasirinkimai.

Išvados. Veido odos vėžio gydymas reikalauja kruopštaus chirurginių ir ne chirurginių metodų pasirinkimo ir jų

derinimo, atsižvelgiant į paciento būklę, naviko tipą bei lokalizaciją. Chirurginis gydymas išlieka aukso standartu

ir pasirenkamas dažniausiai. Geriausiems funkciniams bei kosmetiniams rezultatams naudojamas linijinis

uždarymą, odos persodinimas ir audinių perkėlimas. Kai chirurgine intervencija nėra tinkama, arba chirginius

metodus neleidžia paciento amžius dažniausiai renkamasi iš spindulinės ir fotodinaminės terapijos. Vietiniai

vaistai dažniau pasirenkami bazinių ląstelių karcinomos atvejais.

Raktažodžiai: dermatologinis, gydymas, oda, vėžys, rekonstrukcinis, chirurgija

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

1. Įvadas

Odos vėžys – navikas, apibrėžiamas kaip

nekontroliuojamas nenormalių odos ląstelių

dauginimasis. Trys pagrindinės odos vėžio rūšys

yra bazinių ląstelių karcinoma (BCC),

plokščialastelinė karcinoma (SCC) ir melanoma.

Nacionalinio Vėžio Instituto duomenimis,

kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1800

naujų odos vėžio atvejų [1] , iš kurių apie 400 –

melanomos atvejų [2]. 41,8 proc. melanomos ir

53,3 proc. BCC bei SCC navikų Lietuvoje

diagnozuojami pirmos stadijos [2]. Visgi, net 15

proc. melanomos atvejų nustatomi trečioje ar

ketvirtoje stadijoje.

Odos vėžys yra viena iš labiausiai pavojingų šio

dešimtmečio vėžio formų ir penkta pagal

dažnumą vėžio forma pasaulyje [3]. Pagal 2022

metų duomenis, odos vėžio atvejų skaičius yra

didžiausias JAV (101 388 atvejai; 16,5 atvejo

100 000 gyventojų), Vokietijoje (21 976 atvejai;

12,1 atvejo 100 000 gyventojų), Jungtinėje

Karalystėje (19 729 atvejai; 15,3 atvejo atvejo

100 000 gyventojų ) ir Australijoje (16 819

atvejų; 37 atvejai 100 000 gyventojų). Atsiranda

spėjimų, kad odos vėžys ateinančiais

dešimtmečiais taps pagrindine mirtingumo

priežastimi, aplenkdama širdies ligas, ir taps

didžiausia kliūtimi ilginant gyvenimo trukmę[4].

BCC ir SCC priskiriamos nemelanominiams

odos vėžiams (angl. NMSC – non-melanoma

skin cancer), dažniausiai sukeltiems ilgalaikio

ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. BCC

pasižymi lėtu augimu ir retai metastazuoja,

dažniausiai pasireiškia kaip mazginis darinys

[5]. Tuo tarpu SCC yra agresyvesnė ir gali

įsiskverbti į gilesnius audinius arba metastazuoti

[6]. Šių piktybinių navikų gydymo pagrindas yra

chirurginis pašalinimas, o Mohs‘o

mikrochirurginė technika tapo aukso standartu

gydant didelės rizikos pažeidimus dėl geros

kraštų kontrolės ir aplinkinių audinių

išsaugojimo [7].

Melanoma yra piktybinis navikas, kilęs iš

melanocitų ir pasižymintis didesne

metastazavimo rizika [8]. Ankstyvoje

diagnostikoje yra itin svarbu nustatyti invazijos

gylį (Breslow gylį) ir išopėjimo stadiją, kadangi

tai yra pagrindiniai ligos prognostiniai veiksniai

[9]. Melanomos gydymo modelis apima plačią

vietinę eksciziją ir artimiausių limfmazgių

biopsiją, siekiant įvertinti regioninį mazgų

įsitraukimą. Pažengusiems atvejams sisteminės

terapijos, tokios kaip taikinių terapijos (pvz.,

BRAF ir MEK inhibitoriai) ar imunoterapijos

(pvz., PD-1/PD-L1 inhibitoriai), taikymas

reikšmingai padidina pacientų išgyvenamumą

[10,11].

Rekonstrukcinė chirurgija yra svarbi, siekiant

atkurti tiek funkcinius, tiek estetinius rezultatus.

Tokios technikos kaip vietiniai lopai, odos

transplantatai ir audinių išplėtimas atsižvelgiant

į defekto dydį, vietą bei paciento anatomines ir

fiziologines ypatybes [12]. Vietiniai atvartai

(angl. flaps), įskaitant pažangiuosius ir

rotacinius atvartus, yra pirmo pasirinkimo

gydymo galimybės dėl galimybės išnaudoti

aplinkinį audinį defektui padengti, taip

minimalizuojant randus [12].

2. Metodai: Atlikta literatūros apžvalga

naudojant PubMed duomenų bazę, naudojant

raktažodžius: „dermatologija“, „gydymas“,

„oda“, „vėžys“, „dekonstrukcinis“, „Chirurgija“.

Analizei buvo pasirinkti anglų kalba parašyti

straipsniai, paskelbti 2014-2024 metais.

3. Rezultatai

Vietinis odos vėžio gydymas apima įvairias

nechirurgines metodikas, kurios efektyviai

naikina navikines ląsteles, tausojant aplinkinius

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

audinius. Vietinis gydymas dažnai naudojamas

pradinėse vėžio stadijose ir esant paviršiniams

navikams, siekiant užtikrinti kuo mažesnį

šalutinį poveikį ir greitą gijimą.

3.1. Vietinės gydymo galimybės

5-fluorouracilas

Dažnai naudojamas paviršinių bazinių ląstelių

karcinomos (BCC) vietinis gydymas yra 5-

fluorouracilas (5-FU). 5-FU yra chemoterapinis

vaistas, žinomas kaip pirimidino analogas, kuris

veikia inhibuojant fermento timidilato sintazės

veiklą, naudojant kofaktorių, vadinamą 5,10-

metilentetrahidrofolatu [13]. Timidinas yra

būtinas DNR replikacijai, todėl jam sutrikus

sukeliama ląstelių apoptozė [14]. 5-FU yra

pirmasis vietinis gydymas, kurį FDA (angl. Food

and Drug Administration) patvirtino kaip

tinkamą paviršinei bazinių ląstelių karcinomai

gydyti. Tarp įvairių galimų formų dažniausiai

naudojamas ir tarptautiniu mastu patvirtintas yra

5% kremas [14]. Minėto vaisto efektyvumas yra

plačiai ištirtas.29 pacientams su histologiškai

patvirtinta BCC ant galūnių arba liemens buvo

taikomas 5% 5-FU kremas, kuris buvo

naudojamas (tepamas) 2k. per dieną iki 12 sav.

[15]. Remiantis histopatologiniu įvertinimu, 27

iš 29 atvejų (93%) pilnai regresavo [14].

Didesnis atsitiktinių imčių kontroliuojamas

tyrimas, kuriame dalyvavo 601 histologiškai

patvirtinti BCC pacientai, lygino 5-FU su

fotodinamine terapija naudojant

metilaminolevulino rūgštį (MAL) ir vietinį

imikvimodą (IMQ) [16]. FDT buvo tiriama

naudojant 2 seansus su savaitės pertrauka,

imikvimodas tepamas 1 k. per dieną, 5 d. per

savaitę 6 sav. ,o 5-FU tepamas 2 k. per dieną 4

sav. Pakartotinis įvertinimas buvo atliktas

praėjus 3 ir 12 mėnesių po gydymo pabaigos.

Rezultatai parodė, kad 80,1% pacientų, gydytų

5-FU pilnai pasveiko, gydytų imikvimodų -

83,4%, o gydytų FDT – 72,8 proc. Nustatyta, kad

5-FU nėra statisitškai reikšmingai prastesnis už

FDT, o IMQ pasirodė net reikšimgai

efektyvesnis už FDT gydant BCC. Tiek IMQ,

tiek 5-FU sukėlė mažiau sunkių nepageidaujamų

reakcijų, palyginti su FDT. Kitas tyrimas,

kuriame dalyvavo 932 dalyviai, parodė, kad

tepant 5% 5-FU kremą 2 k. per dieną 4 sav.,

aktininės keratozes pažeidimai gali išnykti

vidutiniškai 38% (palyginti su 17 % placebo

grupėje.) Be to, pacientams, gydytiems 5-FU,

ilgalaikės stebėsenos metu (daugiau nei 42 mėn.)

prireikė statistiškai reikšmingai mažiau vietinių

gydymo procedūrų [17]. Kaip minėta,

klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamas

5% 5-FU kremas, tačiau mažos apimties tyrime

su 21 pacientu buvo nustatyta, kad kasdienis

0,5% 5-FU naudojimas per 4 savaites buvo toks

pat efektyvus kaip 5% 5-FU, kai jis buvo

tepamas du kartus per dieną tiek pat laiko – net

67% pažeidimų buvo sumažinti naudojant 0,5%

kremą, palyginti su 47% naudojant 5% kremą.

Mažesnė koncentracija (0,5%) buvo geriau

toleruojama, sukėlė mažiau skausmo, paraudimo

ir sudirginimo [18]. Taip pat tiriamos

kombinuotos terapijos. Viena iš jų – 0,5% 5-FU

kartu su 10% salicilo rūgštimi, kuri parodė gerus

rezultatus gydant aktinines keratozes (AK) ant

veido ir galvos odos. Naujausiame atsitiktinių

imčių kontroliuojamame tyrime ši kombinacija

leido visiškai išgydyti 55,4% pacientų, turinčių

I ir II laipsnio pažeidimus, palyginti su vos

15,1% placebo grupėje [19].

Imikvimodas (IMQ)

Imikvimodas (IMQ), imidazochinolino

nukleozidų analogas, iš pradžių buvo sukurtas

slopinti herpes simplex viruso replikaciją ir yra

pagrįstas adenino dariniu [20]. Kaip

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

imunomoduliatorius veikia kaip tollo tipo

receptorių (TLR) 7 ir 8 agonistas, randamas

antigenus pateikiančiose ląstelėse, tokiose kaip

dendritinės ląstelės ir makrofagai [21]. Ši

aktyvacija skatina citokinų, tokių kaip TNF,

IFNγ ir IL, išsiskyrimą, stiprinant tiek įgimtą,

tiek įgytą imuninį atsaką ir galimai turi

antiangiogeninį poveikį [22].

JAV maisto ir vaistų administracija 2004 metais

patvirtino 5% IMQ kremą aktininei keratozei ir

paviršinei bazinių ląstelių karcinomai gydyti, kai

chirurgija nėra indikuojama. Iki šiol tai yra

vienintelė patvirtinta koncentracija BCC

gydymui [23]. Gydymo režimas apima kremo

tepimą 5 k. per savaitę 6 savaites [24].

Ankstyvieji tyrimai parodė 82% išgijimo dažnį,

kai kremas buvo tepamas 5 k. per savaitę, ir 79%

išgijimo dažnį, kai kremas buvo tepamas 7 k. per

savaitę [24]. Naujausi duomenys, paremti

daugiau nei 100 paviršinių bazinių ląstelių

karcinomos atvejų, parodė, kad po vienerių

metų 83,5% pacientų buvo be ligos, o po

penkerių metų – 80,5% [31]. Kitas tyrimas

nustatė, kad po trejų metų 85,1% paviršinės BCC

ir 81,8% mazginės BCC atvejų buvo išgydyti, o

po penkerių metų atitinkamai 83,8% ir 81,1%

[26]. Nors minėti rezultatai iš pirmo žvilgsnio

atrodo tikrai įspūdingai, iš kitos pusės, žinant,

kad chirurginio pašalinimo veiksmingumas

siekia apie 98 procentus, pastarasis metodas

lieka vis tik ženkliai veiksmingesnis [25].

Chirurginio metodo 5 metų išgyvenamumas taip

pat geresnis - siekia net 97,7 proc pries 82,5

proc. Pirmą kartą imikvimodas (IMQ) lentigo

melanomai (s. šlakų tipo melanomai) gydymui

buvo panaudotas dar 2000 m., - naudojant

imikvomodą 3 k. per sav. 7 mėn.. Pacientui

lentigo melanoma visiškai regresavo (per

gydymo laiką) ir po 9 mėn. sekimo recidyvų

nebuvo nustatyta [27]. Vėlesni tyrimai parodė,

kad 93–100% pacientų, gydytų nuo šlakų tipo

melanomos ar melanomos in situ kasdieniniu

IMQ naudojimu 5–13 savaites, visiškai išsigydė

[28]. Nors daugumoje tyrimų buvo naudojamas

IMQ kursas bent 12 sav. (kaip ir klinikineje

praktikoje), tačiau trumpesnis, 6 savaičių,

režimas (5–7 dienos per savaitę) rodo 75%

pažeidimų ploto atsaką [29], Kai kurie atvejai

parodė veiksmingumą naudojant sumažintą

gydymo dažnį, pavyzdžiui, pacientui, gydytam

kas trečią dieną 6 sav., buvo pasiekta visiška

regresija ir nestebėta recidyvų [30, 31]. IMQ

taip pat buvo naudojamas melanoma in situ

likučiams po operacijos pašalinti. IMQ

naudojimas 3 k. per sav. iki 12 sav. parodė, kad

91% pacientų nenustatyta ligos atsinaujinimo

per stebėjimo laiką [32]. Dviem pacientams,

kurie po operacijos (dėl blogos operacinės

žaizdos kraštų kontrolės) turėjo likutinę

melanoma in situ taip pat pavyko visiškai

išsigydyti IMQ pagalba [33]. IMQ buvo tiriamas

kaip adjuvantinė terapija melanomai gydyti.

Viename tyrime 5 iš 9 melanomos pacientų

(svarbu paminėti, kad mokslinikų melanoma

apibūdinta, melanoma su “in-transit”

metastazėmis: tai yra metastazių tipas, kai odos

vėžys plinta per limfagyslę ir pradeda augti

daugiau nei 2 centimetrus nuo pirminio naviko,

bet jam nepasiekus artimiausio limfmazgio)

pasiekė visišką atsaką, kai buvo gydomi IMQ

[34]. Dabartinės gairės rekomenduoja IMQ kaip

antrą gydymo pasirinkimą Lentigo melanomos

atvejais, kai chirurgija nėra įmanoma [35]. Visgi

rekomenduojama su imikvimodu elgtis atsargiai,

kadangi yra pranešimų apie naujų melanomų

atsiradimą vietose, kuriose anksčiau buvo

gydoma IMQ [36].

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

Fotodinaminė terapija (FDT)

Fotodinaminė terapija susideda iš

fotosensibilizuojančios medžiagos, tam tikro

bangos ilgio šviesos ir deguonies. [37]. FDT

naudojamos šviesos bangos ilgis paprastai yra

600–800 nm ilgio diapazone, taip vadinamame

„terapiniame lange“ [38]. Šiame bangų ilgių

diapazone kiekvieno fotono energija yra

pakankamai didelė, kad sužadintų

fotosensibilizatorių ir yra pakankamai žema, kad

šviesa prasiskverbtų į audinį. Užtepus

fotosensabiziluojančią medžiagą ant pažeidimo

vietos, inkubacijos laikotarpiu šviesa sukelia

fotosensibilizatoriaus foto-oksidacijos reakciją,

gaminant reaktyvias deguonies rūšis (ROS),

kurios pažeidžia ląstelių membranas ir sukelia

ląstelių apoptozę [39] . Dažniausia

fotosensibilizuojanti medžiaga klinikinėje

praktikoje yra 5-aminolevulino rūgštis (ALA).

[40] Patekusi į ląsteles, ALA metabolizuojama

į protoporfiriną IX (PpIX), jautrų šviesai junginį.

PpIX yra jautrus specifiniams šviesos bangos

ilgiams. “[41] Kai jis apšviečiamas šia šviesa,

PpIX generuoja reaktyvias deguonies formas,

kurios pažeidžia ir sunaikina ląsteles. Kadangi

navikinės ląstelės ir taip sukaupia daugiau PpIX,

jos labiau paveikiamos šviesos terapijos, todėl

tai tampa tiksliniu gydymu. [40]

Paviršinės BCC rodo didesnį atsaką į FDT,

palyginti su kitais BCC potipiais, gydymo

rezultatai svyruoja nuo 72% iki 100% [42].

Tyrime, kuriame lygintas MAL-FDT su

chirurginiu pašalinimu ( 3 mm kraštais) -

recidyvo dažnis (po 12 mėn stebėjimo) buvo 9%,

o chirurginio pašalinimo 0% [43]. Tačiau

penkerių metų stebėsenos rezultatai, atlikti

atsitiktinių imčių tyrime su paviršine BCC,

parodė, kad FDT buvo mažiau veiksminga nei

IMQ ir 5-FU. Naviko regresijos rezultatai buvo

sekantys: 62,7% FDT, 80,5% IMQ ir 70,0% 5-

FU [44] FDT taip pat buvo susijusi su daugiau

sunkių nepageidaujamų reakcijų, palyginti su

IMQ ir 5-FU [44].

Retinoidai

Retinoidai yra vitamino A analogai, kurie veikia

keratinocitų augimą ir diferenciaciją,

sąveikaudami su branduoliniais receptoriais

(retinojinės rūgšties receptoriais, RAR; retinoino

X receptoriais, RXR) ir aktyvuodami tikslinių

genų transkripciją [45]. Pagrindiniai retinoidai

apima tretinoiną, izotretinoiną, adapaleną ir

tazaroteną. Tretinoinas ir izotretinoinas veikia

kaip nespecifiniai RAR agonistai, o adapalenas

ir tazarotenas veikia specifinius RAR potipius

[46]. Nors nė vienas retinoidas nėra oficialiai

patvirtintas odos vėžiui gydyti, jie naudojami

neoficialiai eksperimentiniuose tyrimuose [47].

Pavyzdžiui, tazarotenas (0,1% gelis, taikomas

kasdien iki 8 mėn.) parodė klinikinį pagerėjimą

11 iš 13 paviršinių BCC ir 5 iš 17 mazginių BCC

atvejų [46]. Visgi alternatyvių terapijų

atsiradimas sumažino vietinių retinoidų

naudojimą BCC gydymui. Retinoinė rūgštis

buvo tiriama ant laboratorinių pelių, kurioms

nustatyta melanoma [47] Nors buvo pastebėtas

naviko dydžio sumažėjimas, visiškai naviko

augimo nepavyko sustabdyti [47]. Manoma, kad

retinoinė rūgštis gali būti naudinga tais atvejais,

kai operacija nenumatoma, arba kaip

priešoperacinis gydymo metodas [48]. Nėra

įrodymų, kad retinoinė rūgštis galėtų užkirsti

kelią metastazėms [49].

3.2. Naujos vietinės bazalinių ląstelių

karcinomos (BCC) gydymo priemonės.

Sinekatechinai

Sinekatechinai išgaunami iš žaliosios arbatos

lapų ir daugiausia sudaryti iš katechinų, kurių

pagrindinis komponentas yra epigalokatechino

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

galatas (EGCG). Pirminis panaudojimas buvo

patvirtintas perianalinių ir išorinių genitalijų

karpų gydymui. Manoma, kad sinekatšinai gali

prevenciškai veikti odos vėžio išsivystymą [50].

Visgi atsitiktinės atrankos tyrimas neparodė

reikšmingo skirtumo tarp 10 % vietinio

sinekatšinų ir placebo paviršinės BCC atveju

vertinant histologinį išgijimą [51].

BIL-010t

BIL-010t yra polikloniniai antikūnai, nukreipti į

nfP2X7 – ATP valdomo kalcio kanalo P2X7

variantą, aptinkamą vėžio ląstelėse. Siūloma

taikyti vietiškai pažengusiai BCC gydyti [50].

Tyrimo metu tepalas, turintis 10% avies anti-

nfP2X7, tepamas du kartus per dieną 28 dienas,

sumažino pažeidimų dydį 65% pacientų [52].

Patidegibas

Patidegibas (dar žinomas kaip Saridegibas arba

IPI-926) yra inhibitorius, gautas iš ciklopamino,

teratogeninio agento [53]. Ciklopaminas skatina

stabilesnių inhibitorių, tokių kaip vismodegibas

ir sonidegibas, kūrimą, kas galimai sumažiną

vėžio išsivystymo riziką. Efektyvumas būtent

odos vėžio atevju dar nėra įvertintas [54].

3.3. Atsirandančios vietinės gydymo

priemonės aktininei keratozei,

plokščialąstelinei karcinomai gydyti

Vis dar trūksta kliniškai patvirtintų natūralių

medžiagų, skirtų lokaliai gydyti aktininę

keratozę ir plokščialąstelinę karcinomą. Tačiau

kai kurie natūraliai randami produktai ir

ekstraktai yra ikiklinikinių arba ankstyvų

klinikinių tyrimų fazėje.

Kurkuminas

Kurkuminas yra antioksidacinis ir

priešuždegiminis junginys, išgaunamas iš

ciberžolės (Curcuma longa). Medžiaga yra

žinoma dėl naudos gydant artritą ir

kardiovaskulines ligas [56]. Ankstyvas

klinikinis tyrimas, kuriame naudotas vietinis

kurkuminas, parodė odos vėžio pažeidimų

mažėjimą 10% [56]. Kurkuminas

pademonstravo priešnavikinį poveikį pelių

plokščialąstelinės karcinomos atvejais [57].

Nepaisant potencialo, kurkuminas pasižymi

mažu biologiniu prieinamumu.

Epigalokatechinas-3-galatas (EGCG)

EGCG yra flavonoidas, randamas žaliojoje

arbatoje, žinomas dėl savo priešuždegiminių ir

antioksidacinių savybių. Jis apsaugo nuo UVB

sukeltos kancerogenezės ir demonstruoja

apsauginį poveikį pelių odos vėžio modeliuose

[58]. Vsigi šiuo metu nėra aktyvių klinikinių

tyrimų, kuriuose EGCG būtų naudojamas

vietiškai AK ar SCC gydymui.

Betulino rūgštis

Betulino rūgštis ir susiję junginiai, tokie kaip

betulinas, oleanolio rūgštis, lupeolis ir

eritrodiolis, yra pentacikliniai triterpenai.

Betulino rūgštis in vitro pademonstravo

priešvėžines savybes [59].

3.4. Chirurginis gydymas ir onkologinė

rekonstrukcija

Chirurgija yra pagrindinis melanomos gydymo

metodas, kurio tikslas – pasiekti ilgalaikę

kontrolę ir išgydyti pacientus, kurie neturi

regioninių ar tolimų metastazių. [60]

Popirminės biopsijos ir jos patvirtinimo,

atliekama platesnė ir gilesnė ekscizija, kad būtų

visiškai pašalintas pažeidimas [60]. Tikslas yra

užtikrinti aiškius kraštus (pašalinto audinio

kraštuose turi nebūti likusių vėžinių ląstelių) ir

sumažinti vietinio pasikartojimo riziką. [12]:

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

• Tikrasis vietinis recidyvas: nuolatinė

melanoma, kuri išlieka toje pačioje srityje,

dažnai pastebima ankstyvose in situ arba

radialinio augimo fazėse.

• Palydovinis recidyvas arba metastazės:

melanomos išplitimas pirminiame

chirurginiame rande arba šalia jo, apimantis

gilesnius sluoksnius (derma arba poodiniai

riebalai).

Rekomenduojamos chirurginės ribos:

• Invazinei melanomai: rekomenduojamos

kraštinės paprastai yra nuo 1 cm iki 2 cm

aplink naviką. Minėto dydžio kraštai gali

būti koreguojami atsižvelgiant į tokius

veiksnius kaip funkcija ir anatominė vieta.

Išpjovimo turėtų eiti iki pat fascijjos, bet

neįtraukti jos [61].

• Sergant melanoma in situ: paprastai

pakanka 0,5–1,0 cm pakraštės. Lentigo

maligna (LM tipo) atvejais kartais

naudojamos siauresnės ribos (pvz., 0,5 cm)

dėl galimo subklinikinio vėžio ląstelių

išsiplėtimo [61].

• Esant pirminei invazinei melanomai tose

srityse, kuriose sunku pasiekti plačias ribas

(pvz., galvos, kaklo), paprastai priimtina

naudoti mažesnius nei 1 cm kraštus [62].

3.5. Onkologinė rekonstrukcija po

chirurginio ne-melanomos odos vėžio

pašalinimo remiasi naviko rizikos klasifikacija,

defekto dydžiu ir vieta [63]. Rekonstrukcijos

laikas, ar jis bus atliekamas iš karto, ar vėliau,

nustatomas siekiant užtikrinti visišką naviko

pašalinimą, atsižvelgiant į paciento estetinį ir

funkcinį poreikius. Tinkamai suplanuota

rekonstrukcija sumažina naviko pasikartojimo

riziką ir papildomų chirurginių procedūrų

poreikį [64].

Rekonstrukcijos laikas:

• Aukštos rizikos navikai: Pacientams su

aukštos rizikos navikais būtina atidėti

rekonstrukciją, kol histologinė analizė

patvirtins neigiamus kraštus (t. y. vėžinių

ląstelių nebuvimą pjūvio projekcijoje) [65].

Tokiu būdu sumažinama naviko

pasikartojimo rizika, kai likusios vėžio

ląstelės gali išplisti rekonstrukcijos metu.

• Žemos rizikos navikai: Pacientams su

žemos rizikos navikais rekonstrukcija gali

būti atlikta nesulaukus histologinio

patvirtinimo dėl neigiamų kraštų [65].

Veido rekonstrukcijos iššūkiai: Veido

defektų rekonstrukcija kelia specifinius

iššūkius dėl veido matomumo ir sudėtingos

struktūros. Plastikos chirurgas turi atidžiai

apsvarstyti tiek estetinį, tiek funkcionalų

rezultatą, nes net menki netikslumai gali

būti labai pastebimi. Chirurgas taip pat turi

atsižvelgti į veido įgaubtas ir išgaubtas

struktūras, tokias kaip akys, nosis ir lūpos,

kur netinkamas gijimas gali sukelti

deformacijas ar funkcinius veido raumenų

defektus [66].

Antrinis gijimas. Antrinis gijimas yra procesas,

kai žaizda paliekama gyti natūraliai be

chirurginio uždarymo (pvz., siūlių ar odos

transplantato) [67]. Žaizda gyja iš apačios į

viršų, nes formuojasi naujas audinys, kuris

užpildo žaizdos ertmę. Jis dažnai taikomas

mažiems, paviršiniams defektams tose vietose,

kur yra nedidelė rizika, kad žaizdos

susitraukimas sukels struktūrinį iškraipymą,

pavyzdžiui, tam tikrose kaktos ar skruosto

vietose [68]. Nors antrinis gijimas gali palikti

hipopigmentuotus randus, ypač ant veido,

pažanga biologinių žaizdų gydymo priemonių

srityje pagerino kosmetinius rezultatus [69]. Šios

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

priemonės skatina geresnį gijimą ir leidžia

plačiau taikyti antrinę gijimo techniką, įskaitant

sritis, kurios tradiciškai reikalautų invazinės

rekonstrukcijos [70]. Biologinės injekcinės

priemonės pasirodė ypač veiksmingos

rekonstruojant izoliuotus lūpų krašto defektus,

kurie anksčiau reikalavo invazinių metodų, tokių

kaip miomukozinių liežuvio lopų [69].

Šaldytų pjūvių technika ir etapinė ekscizija: ši

technika apima chirurgiškai pašalinto audinio

histopatologinį ištyrimą operacijos metu. Kai

patvirtinami švarūs kraštai, rekonstrukcija gali

prasidėti iš karto, taip tausojant audinį ir

sumažinant papildomų operacijų poreikį [71].

Palaipsninė (etapinė) chirurginė ekscizija - ši

technika apima plonų audinių sluoksnių

pašalinimą, kurie tada tiriami mikroskopu,

siekiant užtikrinti, kad būtų pašalintos visos

vėžinės ląstelės. Tai tikslesnis metodas, turintis

mažesnį recidyvų dažnį, tačiau tokia chirurgija

užima daugiau laiko ir išlaidų atžvilgiu yra

brangesnis procesas [72].

Chirurginių mėginių tvarkymas

Atliekant standartinę chirurginę eksciziją, labai

svarbu tinkamai tvarkyti pašalintą audinį

siekiant tiksliai įvertinti kraštus. Mėginys turi

būti nuplautas fiziologiniu tirpalu, kad būtų

pašalintas perteklinis kraujas, ir turi būti

pasirūpinta, kad audinys nebūtų pažeistas [21].

Siekiant padėti patologui nustatyti, ar kraštai yra

švarūs, mėginys turi būti pažymėtas orientacijai:

o Odos mėginiams galima naudoti siūlą ties

12 valandos padėtimi [21].

o Gilesniems mėginiams siūlai ties 3 arba 9

valandos padėtimi padeda patologui

nustatyti priekinę audinio pusę [21]

Jei reikalingas fiksavimas, mėginys

dedamas į 10% formalino tirpalą, kurio tūris

turėtų būti 10 kartų didesnis už mėginio tūrį,

kad būtų užtikrintas tinkamas fiksavimas

[21].

3.6. Chirurginės technikos

Linijinis uždarymas pašalinant "šuns ausis"

yra dažnai naudojama chirurginė technika

uždarant žaizdas arba rekonstruojant defektus,

ypač veido srityje. Šis metodas apima tiesioginį

žaizdos uždarymą susiuvant kraštus tiesia linija

(todėl ir vadinamas „linijiniu uždarymu“), taip

pat pašalinant „šuns ausis“ – mažas audinių

raukšles arba iškilimus, kurie gali atsirasti pjūvio

kampuose, ypač atliekant apvalias ar elipsines

ekscizijas [66,68]

Šis metodas yra mėgstamas veido defektų

gydymui, nes yra palyginti paprastas ir gali

pasiūlyti puikių kosmetinių rezultatų, ypač tose

vietose, kur oda yra lankstesnė, pavyzdžiui, ant

skruosto, lūpos ir kaktos. Šios sritys lengviau

prisitaiko prie linijinio uždarymo be didelės

įtampos ar deformacijų. Ši technika ypač

naudinga vyresnio amžiaus pacientams, kurių

oda dažniausiai yra lankstesnė ir lengviau

manipuliuojama, kas užtikrina sklandesnį gijimo

procesą [69]. Vienas reikšmingas linijinio

uždarymo privalumas yra tam tikrų

komplikacijų, tokių kaip atvarto nekrozė,

ypatingai mažas dažnis [73]. Atliekant

sudėtingesnes technikas, tokias kaip

lokoregioninis audinių perkėlimas, gali kilti

problemų dėl nepakankamo kraujo tiekimo į

perkeltus audinius, todėl rekomenduojama

linijinio uždarymo metodika, kurios atveju tokių

problemų nėra [73].

Odos persodinimas yra dar vienas dažnai

naudojamas metodas veido rekonstrukcijai po

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

chirurginio naviko pašalinimo. Šiame kontekste

yra dvi pagrindinės odos transplantatų rūšys:

Pilno storio odos transplantatai:

- naudojami mažiems, paviršiniams defektams

ant veido ir gali suteikti puikius estetinius

rezultatus, ypač jei transplantatas yra spalviškai

pritaikytas prie aplinkinių audinių [74].

Dalies storio odos transplantatai:

- naudojami didesniems defektams, ypač ant

galvos odos, nes jų surinkimas sukelia

minimalias donorinės vietos komplikacijas [70].

Pagrindinė sąlyga bet kurio odos transplantato

sėkmei yra tinkama kraujagyslių struktūra po

persodintu audiniu, kad būtų užtikrintas jo

išlikimas. Jei kraujagyslių tinklas yra

nepakankamas, prieš tai gali būti naudojami

ląstelinės dermos matricos, siekiant sukurti

tinkamą pagrindą transplantatui [70].

Lokalus audinių perkėlimas

Lokalus audinių perkėlimas dažnai naudojamas

didelių, sudėtingų veido deformacijų

rekonstrukcijai. Šis metodas apima audinių

perkėlimą iš sričių, esančių greta defekto,

leidžiant pasiekti geresnius kosmetinius ir

funkcinius rezultatus[75]. Viršutinės lūpos odos

dalies, vadinamos ergotride, rekonstrukcija yra

ypač sudėtinga dėl rizikos iškraipyti filtro ir

aplinkines struktūras[76]. Tais atvejais, kai

linijinis uždarymas nėra įmanomas, gali būti

naudojami maži rotaciniai lopai, tokie kaip

ergotridės lopas, siekiant išsaugoti natūralią

anatomiją [76]. Didelius skruosto defektus

sunku rekonstruoti dėl šalia esančių svarbių

struktūrų, tokių kaip lūpos, nosis ir akys [77].

Tokiais atvejais dažnai naudojamas

cervikofacialinis lopas. Šis lopas leidžia

chirurgui priderinti šalia esančio audinio spalvą

ir tekstūrą, sumažinant riziką iškraipyti

artimiausias anatomines struktūras [77]. Bendras

rekonstrukcinės technikos pasirinkimas

priklauso nuo tokių veiksnių kaip defekto dydis

ir vieta, poreikis tiksliai atkurti išvaizdą bei

bendra paciento būklė. Kiekvienas metodas,

nesvarbu, ar tai būtų linijinis uždarymas, odos

persodinimas ar audinių perkėlimas, turi savų

privalumų, kuriuos galima pritaikyti pagal

konkrečius paciento poreikius.

Regioniniai lopai, tokie kaip paramedianinės

kaktos lopas, dažnai yra pasirinkamas nosies

rekonstrukcijai [78]. Šis lopas plačiai

pripažįstamas dėl galimybės suteikti dangą,

vidinį apdangalą ir struktūrinę paramą nosiai

dviem etapais, dažnai kartu su kremzlių

persodinimu. Ši technika laikoma aukso

standartu sudėtingoje nosies rekonstrukcijoje,

nes ji mažina donorinės vietos nekrozę [79].

Paramedianinės kaktos lopo efektyvumas

vertinamas dėl gebėjimo imituoti nosies odos

spalvą, tekstūrą ir storį, todėl jis ypač tinka

nosies rekonstrukcijai. Be to, ši procedūra turi

mažą komplikacijų dažnį, todėl yra saugi ir

patikima.

4. Išvados

Odos vėžio gydymas, ypač veido srityje,

reikalauja kruopštaus ir individualizuoto

požiūrio, siekiant užtikrinti tiek efektyvų naviko

pašalinimą, tiek estetinius ir funkcinius

rezultatus. Chirurginis gydymas išlieka

pagrindinis ir efektyviausias metodas daugeliui

odos vėžio atvejų, ypač kai kalbama apie

didelius navikus ar sudėtingus veido defektus.

Linijinis žaizdos užsiūvimas, odos persodinimas

ir audinių perkėlimas yra svarbiausios

rekonstrukcijos technikos, kurios leidžia atkurti

veido vientisumą ir funkcionalumą. Šios

chirurginės technikos pasižymi palyginti žemu

komplikacijų dažniu, o tinkamai taikant, galima

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

pasiekti puikių kosmetinių rezultatų, ypač kai

naudojami regioniniai lopai, tokie kaip

paramedianinis kaktos lopas nosies

rekonstrukcijai. Spindulinė terapija,

fotodinaminė terapija ir vietiniai vaistai suteikia

efektyvias alternatyvas mažiems, paviršiniams

navikams ar tiems navikams, kurių chirurginis

pašalinimas galėtų sukelti reikšmingų estetinių

ar funkcinių sutrikimų. Šie metodai yra ypač

naudingi vyresnio amžiaus pacientams.

Svarbu pabrėžti, kad geriausi gydymo rezultatai

dažnai pasiekiami derinant chirurginius ir ne

chirurginius metodus. Kiekvienas atvejis

reikalauja individualaus vertinimo, atsižvelgiant

į paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, naviko

tipą, dydį ir vietą. Vis daugiau tyrimų rodo, kad

tokios metodų kombinacijos, kaip chirurginis

gydymas kartu su spinduline ar fotodinamine

terapija, gali sumažinti atkryčių dažnį ir

užtikrinti ilgesnį išgyvenamumą be

komplikacijų. Vietiniai vaistai, tokie kaip

imikvimodas, 5-fluorouracilas arba retinoidai

dažniau pasirenkami bazinių ląstelių karcinomos

atvejais. Naujos plokščialastelinės karcinomos ir

aktininės keratozės gydymo galimybės, tai yra

kurkiminas, epigalokatechinas-3-galatas ir

betulino rūgštis turėtų praeiti papildomus

saugumo ir efektyvumo tyrimus. Naujos bazinių

ląstelių karcinomos gydymo priemonės

(sinekatechinai, BIL-010t ir patidegibas), nors

turi daugiau potencialo, vis dar išlieka neištirtos

ir klinikinėje praktikoje įprastai nenaudojamos

Literatūros šaltiniai:

1. Odos vėžys [Internet]. Nvi.lt. [cited

2024 Sep 24]. Available from:

https://www.nvi.lt/odos/

2. Atviri statistiniai duomenys [Internet].

Nvi.lt. [cited 2024 Sep 24]. Available from:

https://www.nvi.lt/naujausi-duomenys/

3. Sung H, Ferlay J, Siegel RL,

Laversanne M, Soerjomataram I, Jemal A, et al.

Global cancer statistics 2020: GLOBOCAN

estimates of incidence and mortality worldwide

for 36 cancers in 185 countries. CA Cancer J

Clin [Internet]. 2021;71(3):209–49. Available

from: http://dx.doi.org/10.3322/caac.21660

4. Hasan N, Nadaf A, Imran M, Jiba U,

Sheikh A, Almalki WH, et al. Skin cancer:

understanding the journey of transformation

from conventional to advanced treatment

approaches. Mol Cancer [Internet]. 2023;22(1).

Available from:

http://dx.doi.org/10.1186/s12943-023-01854-3

5. McDaniel B, Badri T, Steele RB. Basal

cell carcinoma. In: StatPearls. Treasure Island

(FL): StatPearls Publishing; 2024.

6. Combalia A, Carrera C. Squamous cell

carcinoma: An update on diagnosis and

treatment. Dermatol Pract Concept [Internet].

2020;10(3):e2020066. Available from:

http://dx.doi.org/10.5826/dpc.1003a66

7. Kimbrough CW, McMasters KM,

Davis EG. Principles of surgical treatment of

malignant melanoma. Surg Clin North Am

[Internet]. 2014;94(5):973–88, vii. Available

from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.suc.2014.07.002

8. Puckett Y, Wilson AM, Farci F,

Thevenin C. Melanoma pathology. In:

StatPearls. Treasure Island (FL): StatPearls

Publishing; 2024.

9. Liu Y, Sheikh MS. Melanoma:

Molecular pathogenesis and therapeutic

management. Mol Cell Pharmacol.

2014;6(3):228.

10. Davis LE, Shalin SC, Tackett AJ.

Current state of melanoma diagnosis and

treatment. Cancer Biol Ther [Internet].

2019;20(11):1366–79. Available from:

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

http://dx.doi.org/10.1080/15384047.2019.16400

11. Castellani G, Buccarelli M, Arasi MB,

Rossi S, Pisanu ME, Bellenghi M, et al. BRAF

mutations in melanoma: Biological aspects,

therapeutic implications, and circulating

biomarkers. Cancers (Basel) [Internet].

2023;15(16). Available from:

http://dx.doi.org/10.3390/cancers15164026

12. Koizumi S, Inozume T, Nakamura Y.

Current surgical management for melanoma. J

Dermatol [Internet]. 2023;51(3):312–23.

Available from: http://dx.doi.org/10.1111/1346-

8138.17086

13. Thomas DM, Zalcberg JR. 5-

fluorouracil: a pharmacological paradigm in the

use of cytotoxics. Clin Exp Pharmacol Physiol

[Internet]. 1998;25(11):887–95. Available from:

http://dx.doi.org/10.1111/j.1440-

1681.1998.tb02339.x

14. Cullen JK, Simmons JL, Parsons PG,

Boyle GM. Topical treatments for skin cancer.

Adv Drug Deliv Rev [Internet]. 2020;153:54–

64. Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S01

69409X19301930

15. Kim S, Woo YR, Cho SH, Lee JD, Kim

HS. Clinical efficacy of 5-fluorouracil and

bleomycin in dermatology. J Clin Med

[Internet]. 2024;13(2). Available from:

http://dx.doi.org/10.3390/jcm13020335

16. Arits AH, Mosterd K, Essers BAB,

Spoorenberg E, Sommer A, De Rooij MJM, et

al. Photodynamic therapy versus topical

imiquimod versus topical fluorouracil for

treatment of superficial basal-cell carcinoma: a

single blind, non-inferiority, randomised

controlled trial. Lancet Oncol [Internet]. 2013

[cited 2024 Sep 24];14(7):647–54. Available

from:

https://www.uptodate.com/contents/treatment-

and-prognosis-of-basal-cell-carcinoma-at-low-

risk-of-recurrence/abstract-

text/23683751/pubmed

17. Pomerantz H, Hogan D, Eilers D,

Swetter SM, Chen SC, Jacob SE, et al. Long-

term efficacy of topical fluorouracil cream, 5%,

for treating actinic keratosis: A randomized

clinical trial. JAMA Dermatol [Internet]. 2015

[cited 2024 Sep 24];151(9):952. Available from:

https://jamanetwork.com/journals/jamadermatol

ogy/fullarticle/2289130

18. Loven K, Stein L, Furst K, Levy S.

Evaluation of the efficacy and tolerability of

0.5% fluorouracil cream and 5% fluorouracil

cream applied to each side of the face in patients

with actinic keratosis. Clin Ther [Internet].

2002;24(6):990–1000. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/s0149-

2918(02)80012-1

19. Stockfleth E, Kerl H, Zwingers T,

Willers C. Low-dose 5-fluorouracil in

combination with salicylic acid as a new lesion-

directed option to treat topically actinic

keratoses: histological and clinical study results.

Br J Dermatol [Internet]. 2011;165(5):1101–8.

Available from:

http://dx.doi.org/10.1111/j.1365-

2133.2011.10387.x

20. Schön MP, Schön M. Imiquimod: mode

of action. Br J Dermatol [Internet]. 2007;157

Suppl 2:8–13. Available from:

http://dx.doi.org/10.1111/j.1365-

2133.2007.08265.x

21. Voiculescu VM, Lisievici CV, Lupu M,

Vajaitu C, Draghici CC, Popa AV, et al.

Mediators of inflammation in topical therapy of

skin cancers. Mediators Inflamm [Internet].

2019;2019:8369690. Available from:

http://dx.doi.org/10.1155/2019/8369690

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

22. Bubna AK. Imiquimod - Its role in the

treatment of cutaneous malignancies. Indian J

Pharmacol [Internet]. 2015;47(4):354–9.

Available from: http://dx.doi.org/10.4103/0253-

7613.161249

23. Alessi SS, Sanches JA, Oliveira WR de,

Messina MC, Pimentel ER de A, Festa Neto C.

Treatment of cutaneous tumors with topical 5%

imiquimod cream. Clinics (Sao Paulo) [Internet].

2009;64(10):961–6. Available from:

http://dx.doi.org/10.1590/S1807-

59322009001000005

24. Geisse J, Caro I, Lindholm J, Golitz L,

Stampone P, Owens M. Imiquimod 5% cream

for the treatment of superficial basal cell

carcinoma: results from two phase III,

randomized, vehicle-controlled studies. J Am

Acad Dermatol [Internet]. 2004;50(5):722–33.

Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.jaad.2003.11.066

25. Bath-Hextall F, Ozolins M, Armstrong

SJ, Colver GB, Perkins W, Miller PSJ, et al.

Surgical excision versus imiquimod 5% cream

for nodular and superficial basal-cell carcinoma

(SINS): a multicentre, non-inferiority,

randomised controlled trial. Lancet Oncol

[Internet]. 2013;15(1):96–105. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/S1470-

2045(13)70530-8

26. Imiquimod for the treatment of basal

cell or squamous cell carcinoma: A review. In:

CADTH Report / Project in Briefs. Ottawa

(ON): Canadian Agency for Drugs and

Technologies in Health; 2011.

27. Ahmed I, Berth-Jones J. Imiquimod: a

novel treatment for lentigo maligna. Br J

Dermatol [Internet]. 2000;143(4):843–5.

Available from:

http://dx.doi.org/10.1046/j.1365-

2133.2000.03787.x

28. Kirtschig G, Meurs T, Doorn R.

Twelve-week treatment of lentigo maligna with

imiquimod results in a high and sustained

clearance rate. Acta Derm Venereol [Internet].

2015;95(1):83–5. Available from:

http://dx.doi.org/10.2340/00015555-1861

29. Florin V, Desmedt E, Vercambre-

Darras S, Mortier L. Topical treatment of

cutaneous metastases of malignant melanoma

using combined imiquimod and 5-fluorouracil.

Invest New Drugs [Internet]. 2011;30(4):1641–

5. Available from:

http://dx.doi.org/10.1007/s10637-011-9717-2

30. Researchgate.net. [cited 2024 Sep 26].

Available from:

https://www.researchgate.net/publication/26662

5909_Successful_Treatment_of_Lower_Eyelid

_Melanoma_in_Situ

31. Verga E, Chohan B, Verdolini R.

Malignant melanoma treated with topical

imiquimod: A bespoke treatment that spared the

amputation. Case Rep Dermatol [Internet]. 2019

[cited 2024 Sep 26];11(1):1–6. Available from:

https://karger.com/cde/article/11/1/1/55996/Mal

ignant-Melanoma-Treated-with-Topical-

Imiquimod

32. Pandit AS, Geiger EJ, Ariyan S,

Narayan D, Choi JN. Using topical imiquimod

for the management of positive in situ margins

after melanoma resection. Cancer Med

[Internet]. 2015;4(4):507–12. Available from:

http://dx.doi.org/10.1002/cam4.402

33. Researchgate.net. [cited 2024 Sep 26].

Available from:

https://www.researchgate.net/publication/26534

3532_Use_of_imiquimod_for_residual_acral_

melanoma

34. Kidner TB, Morton DL, Lee DJ, Hoban

M, Foshag LJ, Turner RR, et al. Combined

intralesional Bacille Calmette-Guérin (BCG)

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

and topical imiquimod for in-transit melanoma.

J Immunother [Internet]. 2012;35(9):716–20.

Available from:

http://dx.doi.org/10.1097/CJI.0b013e31827457

35. Chuang K-C, Chang C-R, Chang S-H,

Huang S-W, Chuang S-M, Li Z-Y, et al.

Imiquimod-induced ROS production disrupts

the balance of mitochondrial dynamics and

increases mitophagy in skin cancer cells. J

Dermatol Sci [Internet]. 2020;98(3):152–62.

Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.jdermsci.2020.03.00

36. Paul SP. Melanoma arising after

imiquimod use. Case Rep Med [Internet].

2014;2014:267535. Available from:

http://dx.doi.org/10.1155/2014/267535

37. Wilson BC, Patterson MS. The physics,

biophysics and technology of photodynamic

therapy. Phys Med Biol [Internet].

2008;53(9):R61-109. Available from:

http://dx.doi.org/10.1088/0031-9155/53/9/R01

38. Benov L. Photodynamic therapy:

current status and future directions. Med Princ

Pract [Internet]. 2014;24 Suppl 1(Suppl 1):14–

28. Available from:

http://dx.doi.org/10.1159/000362416

39. Cohen D, Lee P. Photodynamic therapy

for non-melanoma skin cancers. Cancers (Basel)

[Internet]. 2016 [cited 2024 Sep 26];8(10):90.

Available from: https://www.mdpi.com/2072-

6694/8/10/90

40. Wachowska M, Muchowicz A, Firczuk

M, Gabrysiak M, Winiarska M, Wańczyk M, et

al. Aminolevulinic acid (ALA) as a prodrug in

photodynamic therapy of cancer. Molecules

[Internet]. 2011;16(5):4140–64. Available from:

http://dx.doi.org/10.3390/molecules16054140

41. Kim TE, Chang J-E. Recent studies in

photodynamic therapy for cancer treatment:

From basic research to clinical trials.

Pharmaceutics [Internet]. 2023 [cited 2024 Sep

26];15(9):2257. Available from:

https://www.mdpi.com/1999-4923/15/9/2257

42. Tandon Y, Brodell RT. Local reactions

to imiquimod in the treatment of basal cell

carcinoma. Dermatol Online J. 2012;18(9):1.

43. Szeimies R-M, Dirschka T, Fargnoli

MC, Gilaberte Y, Hædersdal M, Chavda R, et al.

A review of MAL-PDT for the treatment

strategy of actinic keratosis: Broader clinical

perspectives beyond the data and guideline

recommendations. Dermatol Ther (Heidelb)

[Internet]. 2023;13(7):1409–21. Available from:

http://dx.doi.org/10.1007/s13555-023-00936-w

44. Collier NJ, Haylett AK, Wong TH,

Morton CA, Ibbotson SH, McKenna KE, et al.

Conventional and combination topical

photodynamic therapy for basal cell carcinoma:

systematic review and meta-analysis. Br J

Dermatol [Internet]. 2018 [cited 2024 Sep

26];179(6):1277–96. Available from:

https://academic.oup.com/bjd/article-

abstract/179/6/1277/6731035?login=false

45. Peris K, Fargnoli MC, Chimenti S.

Preliminary observations on the use of topical

tazarotene to treat basal-cell carcinoma. N Engl

J Med [Internet]. 1999;341(23):1767–8.

Available from:

http://dx.doi.org/10.1056/NEJM199912023412

312

46. Bardazzi F, Bianchi F, Parente G,

Guareschi E, Landi C. A pilot study on the use

of topical tazarotene to treat squamous cell

carcinoma in situ. J Am Acad Dermatol

[Internet]. 2005;52(6):1102–4. Available from:

https://linkinghub.elsevier.com/retrieve/pii/S01

90962203029906

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

47. Ramchatesingh B, Martínez Villarreal

A, Arcuri D, Lagacé F, Setah SA, Touma F, et

al. The use of retinoids for the prevention and

treatment of skin cancers: An updated review.

Int J Mol Sci [Internet]. 2022;23(20). Available

from: http://dx.doi.org/10.3390/ijms232012622

48. Jin Y, Teh SS, Lau HLN, Xiao J, Mah

SH. Retinoids as anti-cancer agents and their

mechanisms of action. Am J Cancer Res.

2022;12(3):938–60.

49. Niles RM. The use of retinoids in the

prevention and treatment of skin cancer. Expert

Opin Pharmacother [Internet]. 2002;3(3):299–

303. Available from:

http://dx.doi.org/10.1517/14656566.3.3.299

50. Villani A, Potestio L, Fabbrocini G,

Scalvenzi M. New emerging treatment options

for advanced basal cell carcinoma and squamous

cell carcinoma. Adv Ther [Internet].

2022;39(3):1164–78. Available from:

http://dx.doi.org/10.1007/s12325-022-02044-1

51. Kessels J, Voeten L, Nelemans P,

Cleutjens J, Hillen LM, Mosterd K, et al. Topical

sinecatechins, 10%, ointment for superficial

basal cell carcinoma: A randomized clinical trial.

JAMA Dermatol [Internet]. 2017;153(10):1061–

3. Available from:

http://dx.doi.org/10.1001/jamadermatol.2017.25

52. Gilbert SM, Gidley Baird A, Glazer S,

Barden JA, Glazer A, Teh LC, et al. A phase I

clinical trial demonstrates that nfP2X7 -targeted

antibodies provide a novel, safe and tolerable

topical therapy for basal cell carcinoma. Br J

Dermatol [Internet]. 2017 [cited 2024 Sep

26];177(1):117–24. Available from:

https://academic.oup.com/bjd/article/177/1/117/

6601938

53. Cosio T, Di Prete M, Di Raimondo C,

Garofalo V, Lozzi F, Lanna C, et al. Patidegib in

dermatology: A current review. Int J Mol Sci

[Internet]. 2021;22(19). Available from:

http://dx.doi.org/10.3390/ijms221910725

54. Epstein EH, Lear J, Saldanha G, Tang

JY, Harwood C. Hedgehog pathway inhibition

by topical patidegib to reduce BCC burden in

patients with basal cell nevus (Gorlin) syndrome.

J Clin Oncol [Internet].

2018;36(15_suppl):e21626–e21626. Available

from:

http://dx.doi.org/10.1200/jco.2018.36.15_suppl.

e21626

55. Gupta SC, Patchva S, Aggarwal BB.

Therapeutic roles of curcumin: lessons learned

from clinical trials. AAPS J [Internet].

2012;15(1):195–218. Available from:

http://dx.doi.org/10.1208/s12248-012-9432-8

56. Kuttan R, Sudheeran PC, Josph CD.

Turmeric and curcumin as topical agents in

cancer therapy. Tumori [Internet].

1987;73(1):29–31. Available from:

http://dx.doi.org/10.1177/030089168707300105

57. Sa G, Das T. Anti cancer effects of

curcumin: cycle of life and death. Cell Div

[Internet]. 2008;3(1):14. Available from:

http://dx.doi.org/10.1186/1747-1028-3-14

58. Lu Y-P, Lou Y-R, Xie J-G, Peng Q-Y,

Liao J, Yang CS, et al. Topical applications of

caffeine or (-)-epigallocatechin gallate (EGCG)

inhibit carcinogenesis and selectively increase

apoptosis in UVB-induced skin tumors in mice.

Proc Natl Acad Sci U S A [Internet].

2002;99(19):12455–60. Available from:

http://dx.doi.org/10.1073/pnas.182429899

59. Pflugfelder A, Andonov E, Weide B,

Dirschka T, Schempp C, Stockfleth E, et al. Lack

of activity of betulin-based Oleogel-S10 in the

treatment of actinic keratoses: a randomized,

multicentre, placebo-controlled double-blind

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

phase II trial. Br J Dermatol [Internet].

2015;172(4):926–32. Available from:

http://dx.doi.org/10.1111/bjd.13342

60. Department of Plastic &

Reconstructive Surgery, Galway University

Hospital, Galway, Ireland, Joyce KM. Surgical

management of melanoma. In: Cutaneous

Melanoma: Etiology and Therapy. Codon

Publications; 2017. p. 91–100.

61. Wollina U. Melanoma surgery-An

update. Dermatol Ther [Internet].

2022;35(12):e15966. Available from:

http://dx.doi.org/10.1111/dth.15966

62. Sawyer JD, Wilson ML, Neumeister

MW. A systematic review of surgical

management of melanoma of the external ear.

Plast Reconstr Surg Glob Open [Internet].

2018;6(4):e1755. Available from:

http://dx.doi.org/10.1097/GOX.0000000000001

755

63. Chen A, Albertini JG, Bordeaux JS,

Chen MW, Cook JL, Davidson C, et al.

Evidence-based clinical practice guideline:

Reconstruction after skin cancer resection. J Am

Acad Dermatol [Internet]. 2021;85(2):423–41.

Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.jaad.2021.03.015

64. Gamboa AC, Lowe M, Yushak ML,

Delman KA. Surgical considerations and

systemic therapy of melanoma. Surg Clin North

Am [Internet]. 2019;100(1):141–59. Available

from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.suc.2019.09.012

65. Elsevierpure.com. [cited 2024 Sep 26].

Available from:

https://utsouthwestern.elsevierpure.com/en/publ

ications/current-basal-and-squamous-cell-skin-

cancer-management

66. Kim GW, Bae YC, Bae SH, Nam SB,

Lee DM. A clinical review of reconstructive

techniques for patients with multiple skin

cancers on the face. Arch Craniofac Surg

[Internet]. 2018;19(3):194–9. Available from:

http://dx.doi.org/10.7181/acfs.2018.02012

67. Diaddigo S, Dagi A, Trujillo O.

Practice patterns and outcomes of skin cancer

reconstruction of the head, neck, and face by

surgical specialty: An NSQIP analysis. Ann

Plast Surg [Internet]. 2024;92(4S Suppl

2):S117–22. Available from:

http://dx.doi.org/10.1097/SAP.0000000000003

850

68. Ferry AM, Sarrami SM, Hollier PC,

Gerich CF, Thornton JF. Treatment of non-

melanoma skin cancers in the absence of Mohs

micrographic surgery. Plast Reconstr Surg Glob

Open [Internet]. 2020;8(12):e3300. Available

from:

http://dx.doi.org/10.1097/GOX.0000000000003

300

69. Sanniec K, Harirah M, Thornton JF.

Lip reconstruction after Mohs cancer excision:

Lessons learned from 615 consecutive cases.

Plast Reconstr Surg [Internet].

2020;145(2):533–42. Available from:

http://dx.doi.org/10.1097/PRS.0000000000006

509

70. Mendez BM, Thornton JF. Current

basal and squamous cell skin cancer

management. Plast Reconstr Surg [Internet].

2018;142(3):373e–87e. Available from:

http://dx.doi.org/10.1097/PRS.0000000000004

696

71. Nicoletti G, Brenta F, Malovini A,

Musumarra G, Scevola S, Faga A. Study to

determine whether intraoperative frozen section

biopsy improves surgical treatment of non-

melanoma skin cancer. Mol Clin Oncol

[Internet]. 2012;1(2):390–4. Available from:

http://dx.doi.org/10.3892/mco.2012.51

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

72. Hüsler R, Schlittler FL, Kreutziger J,

Streit M, Banic A, Schöni-Affolter F, et al.

Staged surgical therapy of basal cell carcinoma

of the head and neck region: an evaluation of 500

procedures. Swiss Med Wkly [Internet].

2008;138(49–50):746–51. Available from:

http://dx.doi.org/10.4414/smw.2008.12424

73. Researchgate.net. [cited 2024 Sep 28].

Available from:

https://www.researchgate.net/publication/49723

030_The_Rationale_for_Direct_Linear_Closure

_of_Facial_Mohs%27_Defects

74. Fulchiero GJ Jr, Taylor RS, Thornton

JF. Expandable desiccated ear wicks aid in skin

graft reconstruction of the external auditory

canal after Mohs micrographic surgery.

Dermatol Surg [Internet]. 2010;36(6):942–3.

Available from:

http://dx.doi.org/10.1111/j.1524-

4725.2010.01574.x

75. Thornton JF, Reece EM. Submental

pedicled perforator flap: V-Y advancement for

chin reconstruction. Plast Reconstr Surg

[Internet]. 2008;122(2):468–70. Available from:

http://dx.doi.org/10.1097/PRS.0b013e31817d62

76. Becker S, Lee MR, Thornton JF.

Ergotrid flap: a local flap for cutaneous defects

of the upper lateral lip. Plast Reconstr Surg

[Internet]. 2011;128(5):460e–4e. Available

from:

http://dx.doi.org/10.1097/PRS.0b013e31822b67

77. Rapstine ED, Knaus WJ 2nd, Thornton

JF. Simplifying cheek reconstruction: a review

of over 400 cases. Plast Reconstr Surg [Internet].

2012;129(6):1291–9. Available from:

http://dx.doi.org/10.1097/PRS.0b013e31824eca

78. Thornton JF, Griffin JR, Constantine

FC. Nasal reconstruction: an overview and

nuances. Semin Plast Surg [Internet].

2008;22(4):257–68. Available from:

http://dx.doi.org/10.1055/s-0028-1095885

79. Sanniec K, Malafa M, Thornton JF.

Simplifying the forehead flap for nasal

reconstruction: A review of 420 consecutive

cases. Plast Reconstr Surg [Internet].

2017;140(2):371–80. Available from:

http://dx.doi.org/10.1097/PRS.0000000000003

540

Journal of Medical Sciences. 26 Jan, 2025 - Volume 13 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

Journal of MEDICAL SCIENCES

"Medicinos mokslai". ISSN: 2345-0592. Email: info@medicsciences.com.

Conservative management of skin cancer and reconstructive surgery – literature review