Agnė Matulevičiūtė1, Simona Nikolaičiukaitė1, Gerda Želvytė1
1Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
The first coronavirus outbreak began in Wuhan, China and has become so far the one of the biggest health systems problems. Patients with cardiovascular or respiratory diseases and other chronic conditions have increased risk of becoming infected with coronavirus. In addition, these people are more likely to develop life threatening complications such as systemic inflammatory response syndrome or multiple organ failure. It has been observed that chronic diseases may cause immune system dysfunction and abnormal cytokine production or altered expression of ACEII receptors in various organs. However, more detailed studies is needed to find out precise mechanisms leading to higher mortality of patients with underlying diseases. In order to manage coronavirus outbreak successfully it is essential to control the spread of coronavirus and follow all safety recommendations. Patients with comorbid conditions should be vaccinated first against the SARS-Cov-2 virus in order protect the most susceptible people.
Keywords: COVID‐19, SARS‐CoV‐2, underlying diseases, comorbidity, comorbidities, asthma, COPD, cardiovascular diseases, HIV, AIDS.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
20
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 20-29
Comorbid diseases impact on Covid-19 infection
Agnė Matulevičiūtė
1
, Simona Nikolaičiukaitė
1
, Gerda Želvytė
1
1
Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
The first coronavirus outbreak began in Wuhan, China and has become so far the one of the biggest health
systems problems. Patients with cardiovascular or respiratory diseases and other chronic conditions have
increased risk of becoming infected with coronavirus. In addition, these people are more likely to develop
life threatening complications such as systemic inflammatory response syndrome or multiple organ failure.
It has been observed that chronic diseases may cause immune system dysfunction and abnormal cytokine
production or altered expression of ACEII receptors in various organs. However, more detailed studies is
needed to find out precise mechanisms leading to higher mortality of patients with underlying diseases. In
order to manage coronavirus outbreak successfully it is essential to control the spread of coronavirus and
follow all safety recommendations. Patients with comorbid conditions should be vaccinated first against
the SARS-Cov-2 virus in order protect the most susceptible people.
Key words: COVID‐19, SARS‐CoV‐2, underlying diseases, comorbidity, comorbidities, asthma, COPD,
cardiovascular diseases, HIV, AIDS.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
21
Gretutinių ligų įtaka Covid- 19 infekcijai
Agnė Matulevičiūtė
1
, Simona Nikolaičiukaitė
1
, Gerda Želvytė
1
1
Medicinos akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Santrauka
Pirmasis koronaviruso infekcijos protrūkis prasidėjo Wuhane, Kinijoje ir iki šiol yra viena didžiausių
sveikatos sistemos problemų. Pastebėta, jog pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių ar kvėpavimo
sistemos ligų bei kitų lėtinių susirgimų yra didesnė rizika užsikrėsti koronavirusu. Be to, šiems žmonėms
susirgus COVID-19 liga dažniau pasireiškia grėsmingos komplikacijos, tokios kaip sistemininis
uždegiminis atsakas ar organų dauginis nepakankamumas. Nustatyta, jog lėtinių ligų turintiems pacientams
gali sutrikti imuninis atsakas, normali citokinų produkcija bei pakisti AKFII receptorių ekspresija įvairiuose
organuose. Vis dėl to reikia detalesnių tyrimų norint išsiaiškinti tikslesnius mechanizmus lemiančius
didesnį šių ligonių mirtingumą. Siekiant geriausių rezultatų labai svarbu taikyti tinkamą koronaviruso
plitimo kontrolę ir laikytis visų saugumo rekomendacijų, o norint apsaugoti labiausiai pažeidžiamus
žmones nuo SARS-Cov-2 pirmiausiai reiktų skiepyti gretutinių ligų turinčiu pacientus.
Raktažodžiai: Koronavirusas, kovido liga, gretutinės ligos, astma, LOPL, kardiovaskulinės ligos, AIDS,
ŽIV, cukrinis diabetas.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
22
Greturinių ligų įtaka Covid- 19 infekcijai
Įvadas
Koronaviruso liga (COVID-19) - tai infekcinis
susirgimas, kurį sukelia sunkus ūminis
respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SARS-
CoV-2). Pirmą kartą šis virusas buvo
identifikuotas 2019 metais Wuhane Kinijoje ir
greitai išplito po daugelį pasaulio šalių [1].
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimiS, šiuo metu yra užregistruoti 102
milijonai atvejų daugiau negu du šimtai dvidešimt
dvejose pasaulio šalyse. Manoma, kad COVID-
19 liga jau nusinešė virš 2 milijonų žmonių
gyvybių.[2].
COVID- 19 ligos atveju labiausiai pažeidžiami
plaučiai, nes virusas į šeimininko ląsteles patenka
per angiotenziną konvertuojančio fermento II
(AKF2) receptorių, kurių daugiausiai turi II tipo
alveoliocitai. Virusas gali paveikti visus organus,
kurių ląstelės ekpresuoja šiuos receptorius – taip
išsivysto dauginis organų pažeidimas [3]. Kinijoje
atliktame tyrime pastebėta, kad pacientams,
sergantiems koronaviruso liga, dažniausiai
pasireiškia respiracinės sistemos simptomai:
kosulys, skrepliavimasis, dusulys, skaudanti
gerklė, dusulys. Taip pat ši liga gali sukelti
karščiavimą, mialgiją ir galvos skausmus.[4] Hao
Chu ir kitų mokslininkų tyrimas in vitro parodė,
kad AKF2 receptorius yra plačiai ekspresuojamas
burnos gleivinės epitelio ląstelių. Tai galėtų
paaiškinti, kodėl COVID- 19 infekcija dažnai
sukelia uoslės ir skonio sutrikimus [5; 6]
Vyresni negu 65 metų pacientai ypač vyriškos
lyties bei turintys gretutinių ligų, tokių kaip
hipertenzija, diabetas, jau esanti kvėpavimo takų
infekcija, širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys
dažniau serga sunkiomis COVID-19 formoms, taip
pat jiems yra didesnė komplikacijų rizika [7;8].
Širdies ir kraujagyslių ligos
Neseniai atliktame dideliame stebėjimo tyrime,
kuriame buvo analizuojami duomenys, gauti iš 169
ligoninių, esančių trijuose žemynuose, pastebėta,
kad pacientai, sergantys staziniu širdies
nepakankamu, aritmija arba išemine širdies liga
(IŠL) turi nuo dvejų iki trijų kartų didesnę mirties
riziką hospitaliniu laikotarpiu palyginus su
ligoniais, neturinčiais šių gretutinių patologijų [9].
Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro
pateiktoje ataskaitoje, kurioje išanalizuoti 72 314
atvejų, teigiama, kad bendras mirtingumas nuo
COVID-19 siekia 2,3% , tačiau hipertenziją
turintiems pacientams jis yra 6,0%, o kitomis
širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems
žmonėms išauga iki 10,5 %[10]. Anksčiau
atliktuose epidemiologiniuose ir klinikiniuose
tyrimuose įrodyta, kad pacientams, turintiems IŠL
arba kitokią kardiovaskulinę patologiją, gripo bei
kitų kvėpavimo sistemos virusų sukeltų infekcijų
metu padidėja miokardo infarkto rizika. [11;12].
Ūminis koronarinis sindromas šių infekcijų metu
gali išsivystyti dėl hipoksijos ir padidėjusios
miokardo apkrovos. Be to, sisteminio uždegiminio
atsako metu išsiskiria citokinai, galintys sukelti
aterosklerozinių plokštelių nestabilumą arba
plyšimą [13]. 2009 metais Kanadoje buvo atliktas
tyrimas su pacientais, mirusiais nuo sunkaus
ūminio respiracinio sindromo koronaviruso
(SARS-CoV). Mokslininkai pastebėjo, jog 35%
tiriamųjų šio sukėlėjo genomo buvo rasta širdyje.
Manoma, kad SARS - CoV virusas, ypač širdies ir
kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, gali
prisidėti prie tiesioginio miokardo pažeidimo ir
taip sąlygoti kardiovaskulines komplikacijas bei
miokardo disfunkciją [14]. Kadangi SARS-COV ir
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
23
SARS-CoV-2 virusų genomas sutampa 85%
daroma prielaida, kad dabartinę pandemiją sukėlęs
virusas veikia tuo pačiu mechanizmu [15]
Astma ir LOPL
Lėtinės obstrukcinė plaučių liga(LOPL) – tai
progresuojantis susirgimas, kuriam būdingas
centrinių kvėpavimo takų ir periferinių bronchiolių
uždegimas, sąlygojantis sutrikusį kvėpavimo takų
praeinamumą ir dujų apykaitą [16] 2020 metais
publikuotoje sisteminėje literatūros apžvalgoje ir
meta analizėje buvo apžvelgta 10 mokslinių
straipsnių, kuriuose nagrinėjama sąsaja tarp LOPL
(lėtinės obstrukcinės plaučių ligos) ir COVID-19
infekcijos. Pastebėta, jog LOPL yra susijęs su
beveik keturis kartus didesne sunkios Kovido ligos
išsivystymo rizika. Dviejuose moksliniuose
darbuose nustatytas ryšys tarp didesnio
mirtingumo ir LOPL. Publikacijose nurodoma, jog
viename tyrime mirė 6 iš 10 (60%) pacientų,
sergančių LOPL, o kitame 80 iš 233 (34,3%)
ligonių, turėjusių šią gretutinę patologiją.
Apskaičiuota, jog galimybių santykis tarp lėtinės
uždegiminės plaučių ligos ir mirties siekė 1,93
(95% PI: 0.59-7.43). Taip pat meta analizėje
pastebėta, kad egzistuojantis LOPL yra
reikšmingai susijęs su didesniu mechaninės
ventiliacijos ir gydymo intensyvios terapijos
skyriuje (ITS) poreikiu. Be to pacientai, sergantys
šia gretutine liga, gali gauti netinkamą arba
uždelstą medicininę pagalbą, nes ne visada yra
lengva atskirti klinikinius COVID - 19 infekcijos
simptomus ir ūminį lėtinės ligos paūmėjimą [17].
Kituose panašaus pobūdžio tyrimuose taip pat
nustatytas ryšys tarp LOPL ir sunkesnės
Koronaviruso ligos bei didesnio gydymo poreikio
ITS. Vis dėl to iki šiol nėra žinomi konkretūs
mechanizmai, galintys tai paaiškinti ir reiktų
detalesnių tyrimų [18;19;20].
Astma yra gana dažna plaučių liga, kuria
Amerikoje serga apie 8-9% gyventojų [21]. Jau
daugelį metų yra žinoma, jog pacientai su šia
patologija turi didesnį polinkį sirgti virusinėmis
infekcijomis. Pastebėta, kad jiems sulėtėja įgimtas
imuninis atsakas į virusinę infekciją ir sutrinka
Interferono Lambda (IFN-λ ) sekrecija, todėl šia
liga sergantiems žmonėms dažniau vystytųsi
komplikacijos [22]. Virusinės infekcijos yra viena
iš dažniausių astmos paūmėjimo priežasčių, tačiau
ne visi virusai pacientus veikia vienodai. Visgi
nustatyta, jog COVID – 19 liga neturi ryšio nei su
Astma, nei su kitomis alerginėmis ligomis kaip
maisto alergija, atopinis dermatitas ar alerginis
rinitas. Vango ir kitų mokslininkų atliktoje meta
analizėje nepastebėta, jos pacientams, turintiems šį
gretutinį susirgimą, Koronaviruso infekcijos metu
prailgėtų stacionarizacijos trukmė, pasireikštų
sunkesnės ligos formos ar išaugtų mirtingumas.
[23]. Vis dėl to, esant Astmos paūmėjimai
pacientams gali prireikti dažniau apsilankyti
sveikatos priežiūros centruose, o šiuose įstaigose
yra didesnė rizika užsikrėsti SARS-CoV-2 virusu,
todėl labai svarbu laikytis visų rekomendacijų:
dėvėti respiratorius ar kaukes, dažnai dezinfekuoti
ir plauti rankas, laikytis saugaus atstumo ir taip
sumažinti hospitalizacijos riziką. [24]
Cukrinis diabetas
Cukrinio diabeto (CD) paplitimas tarp Kovido liga
sergančių pacientų Amerikoje yra 10% , o Kinijoje
siekia iki 8,2%. Ejazas su kitais mokslininkais
atliktoje meta analizėje pastebėjo, kad CD
padidina riziką susirgti sunkesne Covid 19 ligos
forma. Taip pat šiems pacientams dažniau
išsivysto ūmus respiracinis distreso sindromas
(ŪRDS) ir prireikia dirbtinės invazinės
mechaninės ventiliacijos bei gydymo ITS [25].
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
24
Panašūs rezultatai pastebėti ir kitose mokslinėse
publikacijose [26;27]. Manoma, kad yra keli
patofiziologiniai mechanizmai, galintys paaiškinti
ryšį tarp šios gretutinės patologijos ir Covid 19
ligos. Visų pirma pacientams su nekontroliuojamu
CD sutrinka įgimtas imunitetas. Hiperglikemija
aktyvuoja kinazę C, kuri inhibuoja neutrofilų
migraciją, fagocitozę ir taip sumažėja mikrobų
šalinimas iš organizmo [28] Kitame tyrime
pastebėta, jog žmonėms, užsikrėtusiems SARS-
CoV-2 virusu ir sergantiems CD yra būdingas
perdėtas uždegiminis imuninis atsakas į infekciją.
Ištyrus kraują nustatyta, jog šiems ligoniams buvo
žymiai didesnė interleukino-6 (IL-6), C-
reaktyvaus baltymo ir feritino koncentracija
serume palyginus su pacientais, kurie taip pat serga
COVID-19 liga , tačiau neturi diabeto. Tai rodo,
kad CD sergantys žmones yra labiau linkę į
citokinų hiperprodukciją, kuri vėliau gali sukelti
šoką, ŪRDS ir ūmų būklės pablogėjimą [29].
Tyrime su pelėmis pastebėta, jog graužikams,
sergantiems CD padidėja AKF2 receptorių
ekspresija plaučiuose, inkstuose, širdyje ir kasoje.
Teigiama, jog insulinas mažina, o kiti
hipoglikeminiai vaistai, tokie kaip GLP-1
agonistai ( Liraglutidas) ir Tiazolidinedionai
(Pioglitazonas) didina šių receptorių išraišką [30].
Rao su kitais mokslininkai taip pat nustatė ryšį tarp
CD intensyvesnės AKF2 receptorių ekspresijos
plaučiuose [31]]. Tai galbūt galėtų paaiškinti,
kodėl mirtingumas pacientų, turinčių šią
endokrininę ligą, išauga iki 7,3 % [10].
Vėžiniai susirgimai
Liang su kitais mokslininkais atliktame
epidemiologiniame tyrime pastebėjo, jog
pacientai, sergantys vėžiu, užsikrėtę SARS-CoV-2
virusu turi didesnę riziką numirti, jiems dažniau
prireikia gydymo ITS ir invazinės dirbtinės plaučių
ventiliacijos [32]. Piktybinių ligų turintiems
pacientams dėl gydymo antineoplastiniais vaistais,
palaikomąjam gydymui vartojamų steroidų ar
natūralios ligos eigos gali susilpnėti imuninė
sistema. Šiems ligoniams dažnai stebima
limfopenija, sutrinka specifinis imuninis atsakas ir
dėl šios priežasties gali susidaryti palanki aplinka
SARS-CoV-2 virusui replikuotis ir sukelti
infekciją [33]. Siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką
pacientams gydomiems chemoterapija daro
koronavirusas, 2020 metais Jungtinėje Karalystėje
(JK) buvo atliktas platus stebėjimo tyrimas
nacionaliniu mastu. Tyrimui surinkti duomenys iš
55 vėžio centrų, atrinkti 800 piktybine liga
sergančių pacientų, kuriems buvo teigiamas
Kovido viruso PGR pasėlis iš nosies arba gerklės.
Nustatyta, kad šių ligonių mirtingumas nuo
COVID-19 infekcijos daugiausia priklausė nuo
amžiaus, lyties ir gretutinių ligų. Vis dėl to nerasta
įrodymų, jog vėžiu sergantiems pacientams,
gydomiems citotoksine chemoterapija arba
radioterapija, imunoterapija, hormonų terapija ir
taikinių terapija, yra didesnė mirtingumo nuo
COVID-19 ligos rizika, palyginti su tais, kuriems
šios gydymo priemonės netaikomos [34]. Vangas
su kitais mokslininkais teigia, jog labai svarbu
užtikrinti, kad piktybinių ligų turintys pacientai
gautų tinkamą sveikatos priežiūrą ir pagalbą
pandemijos metu net ir stipriai infekcijos
paveiktose vietose, kur yra didelis medicinos
personalo ir kitų išteklių trūkumas. Kitu atveju dėl
pavėluotų, neprieinamų tyrimų ar gydymo
nutraukimo iškyla didelis komplikacijų pavojus
sergantiems pažengusia vėžio liga. [35]
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
25
ŽIV ir AIDS
Dėl sutrikusio humoralinio ir ląstelinio imuninio
atsako ŽIV užsikrėtusiems žmonėms,
nevartojantiems antiretrovirusinių vaistų ar
turintiems mažą CD4 ląstelių skaičių, vėlesnėse
ligos stadijose padidėja oportunistinių infekcijų ir
su AIDS susijusių komplikacijų rizika [36].
Nustatyta, jog antiretrovirusinė terapija (ART)
prailgina šių pacientų gyvenimo trukmę.
Amerikoje, iš 1,2 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių
virš 50% yra vyresni negu 50 metų. Pastebėta, kad
šiuo virusu infekuoti asmenys turi didesnę lėtinių
ligų išsivystymo riziką (tokių kaip diabetas,
LOPL, hipertenzija bei kitos širdies ir kraujagyslių
ligos). Manoma, jog tai sąlygoja senėjimo procesas
ir imunodecifito viruso arba antiretrovirusinės
terapijos sukeltas lėtinis uždegimas. Dauguma
tyrimų rodo, kad ŽIV užsikrėtę asmenys gali būti
labiau pažeidžiami COVID -19 infekcijos ne dėl
pačio viruso, tačiau turimų gretutinių ligų arba
vyresnio amžiaus[37]. Deja, dar trūksta didelių
stebėjimo tyrimų, kuriuose būtų tiksliai
išanalizuotas ŽIV poveikis dabar siaučiančiai
koronaviruso infekcijai. Sentongo ir kitų
mokslininų išankstinės sisteminės literatūros
apžvalgos ir metaanalizės išvadose teigiama, jog
ŽIV paplitimas tarp COVID-19 pacientų pasirodė
didesnis nei bendroje populiacijoje. Šių pacientų
mirtingumas siekė 14,1% (95% PI: 5,78% -
30,50%), tačiau rodikliai įvairiose šalyse labai
skyrėsi. Iš to galime daryti prielaidą, jog ŽIV
užsikrėtę pacientai yra labiau imlūs koronaviruso
infekcijai [38]. Vis dėl to yra tyrimų rodančių
priešingai. Karmen – Tuohy su kitais
mokslininkais palygino dvi pacientų grupes,
kurioms PGR metodu buvo nustatytas teigiamas
SARS-CoV-2 virusas. Vieną grupę sudarė žmonės
užsikrėtę ŽIV, o kitoje buvo atrinkti ligoniai,
neturintys šio gretutinio susirgimo, tačiau
nesiskiriantys pagal amžių, lytį, rasę, tabako
vartojimą ar ligos KITUS istorijos duomenis.
Tyrime pastebėta, kad ŽIV koinfekcija neturėjo
reikšmingos įtakos Kovido ligos eigai ir išeitims
[39]. 2003 ir 2015 metais atlikti moksliniai darbai
su SARS- CoV ir artimųjų rytų respiracinio
sindromo koronavirusu (ARRS- CoV) parodė,
JOG šiuo imunodeficito virusu užsikrėtusiems
pacientams gali būti mažesnė infekcijos rizika dėl
koronaviruso replikacijos slopinimo
antiretrovirusinės terapijos(ART) taikymo [40].
Vis dėl to Vizcara su kitais tyrėjais pastebėjo, kad
pacientai, užsikėtę ŽIV ir vartojantys proteazių
inhibitorius, nenukleozidų atvirkštinės
transkriptazės inhibitorius(NNRTI) ir nukleozidų
atvirkštinės transkriptazės inhibitorius (NRTI)
neturėtų būti laikomais mažesnės rizikos ar
apsaugoti nuo SARS-CoV-2 infekcijos[41]. Nors
dar kyla ginčų dėl antiretrovirusinės terapijos
vaistų vaidmens kovojant su Covid- 19 infekcija,
pirmieji klinikinių atsitiktinių imčių tyrimai su
Ritonaviru ir Lopinaviru neparodė efektyvumo
gydant ligonius, sergančius koronaviruso liga [42]
Išvados
SARS-CoV-2 infekcija yra pavojinga pacientams,
turintiems gretutinių ligų. Norint apsaugoti šiuos
ligonius būtina taikyti griežtą koronaviruso plitimo
kontrolę ir kartu gerinti medicininių paslaugų
prieinamumą. Siekiant geriausių rezultatų verta
išnaudoti nuotolinės medicinos(telemedicinos)
galimybes [43]. Vakcinavimas nuo gripo padeda
ne tik apsaugoti nuo šios infekcijos, tačiau kartu
palengvina diferencijavimą tarp gripo ir COVID-
19 ligos. Kadangi jau yra sukurta vakcina nuo
SARS-CoV-2 viruso labai svarbu pirmiausiai
skiepyti gretutinių ligų turinčius pacientus [44]
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
26
Literatūra
1. Lu H, Stratton C, Tang Y. Outbreak of
pneumonia of unknown etiology in Wuhan, China:
The mystery and the miracle. Journal of Medical
Virology. 2020;92(4):401-402.
2. Weekly epidemiological update - 2 February
2021 [Internet]. Who.int. 2021 [cited 7 February
2021]. Available from:
https://www.who.int/publications/m/item/weekly-
epidemiological-update---2-february-2021
3. Ni W, Yang X, Yang D, Bao J, Li R, Xiao Y
et al. Role of angiotensin-converting enzyme 2
(ACE2) in COVID-19. Critical Care. 2020;24(1).
4. Lai CC, Liu YH, Wang CY, Wang YH,
Hsueh SC, Yen MY, Ko WC, Hsueh PR.
Asymptomatic carrier state, acute respiratory
disease, and pneumonia due to severe acute
respiratory syndrome coronavirus 2 (SARS-CoV-
2): Facts and myths. J Microbiol Immunol Infect.
2020 Jun;53(3):404-412. doi:
10.1016/j.jmii.2020.02.012. Epub 2020 Mar 4.
PMID: 32173241; PMCID: PMC7128959.
5. Xu H, Zhong L, Deng J et al. High expression
of ACE2 receptor of 2019-nCoV on the epithelial
cells of oral mucosa. Int J Oral Sci. 2020 Feb
24;12(1):8. doi: 10.1038/s41368-020-0074-x.
PMID: 32094336; PMCID: PMC7039956.
6. Lechien JR, Chiesa-Estomba CM, De Siati
DR et al.Olfactory and gustatory dysfunctions as a
clinical presentation of mild-to-moderate forms of
the coronavirus disease (COVID-19): a
multicenter European study. Eur Arch
Otorhinolaryngol. 2020 Aug;277(8):2251-2261.
doi: 10.1007/s00405-020-05965-1. Epub 2020 Apr
6. PMID: 32253535; PMCID: PMC7134551.
7. Shi Y, Wang G, Cai X, Deng J, Zheng L, Zhu
H et al. An overview of COVID-19. Journal of
Zhejiang University-SCIENCE B.
2020;21(5):343-360
8. Li X, Xu S, Yu M, Wang K, Tao Y, Zhou Y
et al. Risk factors for severity and mortality in adult
COVID-19 inpatients in Wuhan. Journal of
Allergy and Clinical Immunology.
2020;146(1):110-118.
9. Mehra MR, Desai SS, Kuy S, Henry TD,
Patel AN. Cardiovascular Disease, Drug Therapy,
and Mortality in Covid-19. N Engl J Med. 2020
Jun 18;382(25):e102. doi:
10.1056/NEJMoa2007621
10. Wu Z, McGoogan JM. Characteristics of and
Important Lessons From the Coronavirus Disease
2019 (COVID-19) Outbreak in China: Summary of
a Report of 72 314 Cases From the Chinese Center
for Disease Control and Prevention. JAMA. 2020
Apr 7;323(13):1239-1242. doi:
10.1001/jama.2020.2648. PMID: 32091533.
11. Nguyen JL, Yang W, Ito K, Matte TD,
Shaman J, Kinney PL. Seasonal Influenza
Infections and Cardiovascular Disease Mortality.
JAMA Cardiol. 2016 Jun 1;1(3):274-81. doi:
10.1001/jamacardio.2016.0433. PMID: 27438105;
PMCID: PMC5158013.
12. Madjid M, Miller CC, Zarubaev VV et
al.Influenza epidemics and acute respiratory
disease activity are associated with a surge in
autopsy-confirmed coronary heart disease death:
results from 8 years of autopsies in 34,892
subjects. Eur Heart J. 2007 May;28(10):1205-10.
doi: 10.1093/eurheartj/ehm035. Epub 2007 Apr
17. PMID: 17440221; PMCID: PMC7108465.
13. Guo T, Fan Y, Chen M, Wu X, Zhang L, He
T et al. Cardiovascular Implications of Fatal
Outcomes of Patients With Coronavirus Disease
2019 (COVID-19). JAMA Cardiology.
2020;5(7):811.
14. Oudit GY, Kassiri Z, Jiang C, Liu PP,
Poutanen SM, Penninger JM, Butany J. SARS-
coronavirus modulation of myocardial ACE2
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
expression and inflammation in patients with
SARS. Eur J Clin Invest. 2009 Jul;39(7):618-25.
doi: 10.1111/j.1365-2362.2009.02153.x. Epub
2009 May 6. PMID: 19453650; PMCID:
PMC7163766.
15. Zhu N, Zhang D, Wang W, Li X, Yang B,
Song J, Zhao X, Huang B, Shi W, Lu R, Niu P,
Zhan F, Ma X, Wang D, Xu W, Wu G, Gao GF,
Tan W; China Novel Coronavirus Investigating
and Research Team. A Novel Coronavirus from
Patients with Pneumonia in China, 2019. N Engl J
Med. 2020 Feb 20;382(8):727-733. doi:
10.1056/NEJMoa2001017. Epub 2020 Jan 24.
PMID: 31978945; PMCID: PMC7092803.
16. Saetta M, Turarto G, Masestrelli P et al.
Cellular and Structural Bases of Chronic
Obstructive Pulmonary Disease. American Journal
of Respiratory and Critical Care Medicine.
2001;163(6):1304-1309.
17. Zhao Q, Meng M, Kumar R, Wu Y, Huang J,
Lian N et al. The impact of COPD and smoking
history on the severity of COVID-19: A systemic
review and meta-analysis. Journal of Medical
Virology. 2020;92(10):1915-1921.
18. Alqahtani J, Oyelade T, Aldhahir A et al.
Prevalence, Severity and Mortality associated with
COPD and Smoking in patients with COVID-19:
A Rapid Systematic Review and Meta-Analysis.
PLOS ONE. 2020;15(5):e0233147.
19. Sanchez-Ramirez D, Mackey D. Underlying
respiratory diseases, specifically COPD, and
smoking are associated with severe COVID-19
outcomes: A systematic review and meta-analysis.
Respiratory Medicine. 2020;171:106096.
20. Del Sole F, Farcomeni A, Loffredo L,
Carnevale R, Menichelli D, Vicario T, Pignatelli P,
Pastori D. Features of severe COVID-19: A
systematic review and meta-analysis. Eur J Clin
Invest. 2020 Oct;50(10):e13378. doi:
10.1111/eci.13378. Epub 2020 Aug 29. PMID:
32860457; PMCID: PMC7435565
21. hou Y, Liu Y. Recent trends in current asthma
prevalence among US adults, 2009-2018. The
Journal of Allergy and Clinical Immunology: In
Practice. 2020;8(8):2814-2816.
22. Contoli M, Message SD, Laza-Stanca V et al.
Role of deficient type III interferon-lambda
production in asthma exacerbations. Nat Med.
2006 Sep;12(9):1023-6. doi: 10.1038/nm1462.
Epub 2006 Aug 13. PMID: 16906156.
23. Wang Y, Chen J, Chen W, Liu L, Dong M, Ji
J et al. Does Asthma Increase the Mortality of
Patients with COVID-19?: A Systematic Review
and Meta-Analysis. International Archives of
Allergy and Immunology. 2020;182(1):76-82.
24. Shaker M, Oppenheimer J, Grayson M,
Stukus D, Hartog N, Hsieh E et al. COVID-19:
Pandemic Contingency Planning for the Allergy
and Immunology Clinic. The Journal of Allergy
and Clinical Immunology: In Practice.
2020;8(5):1477-1488.e5.doi:
10.1128/AAC.00819-20. PMID: 32366720;
PMCID: PMC7318052.
25. Kumar A, Arora A, Sharma P, Anikhindi S,
Bansal N, Singla V et al. Is diabetes mellitus
associated with mortality and severity of COVID-
19? A meta-analysis. Diabetes & Metabolic
Syndrome: Clinical Research & Reviews.
2020;14(4):535-545.
26. Fadini G, Morieri M, Longato E, Avogaro A.
Prevalence and impact of diabetes among people
infected with SARS-CoV-2. Journal of
Endocrinological Investigation. 2020;43(6):867-
869.
27. Wang B, Li R, Lu Z, Huang Y. Does
comorbidity increase the risk of patients with
COVID-19: evidence from meta-analysis. Aging.
2020;12(7):6049-6057.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
28. Jafar N, Edriss H, Nugent K. The Effect of
Short-Term Hyperglycemia on the Innate Immune
System. Am J Med Sci. 2016 Feb;351(2):201-11.
doi: 10.1016/j.amjms.2015.11.011. PMID:
26897277.
29. Guo W, Li M, Dong Y, Zhou H, Zhang Z,
Tian C, Qin R, Wang H, Shen Y, Du K, Zhao L,
Fan H, Luo S, Hu D. Diabetes is a risk factor for
the progression and prognosis of COVID-19.
Diabetes Metab Res Rev. 2020 Mar 31:e3319. doi:
10.1002/dmrr.3319. Epub ahead of print. PMID:
32233013; PMCID: PMC7228407.
30. Muniyappa R, Gubbi S. COVID-19
pandemic, coronaviruses, and diabetes mellitus.
Am J Physiol Endocrinol Metab. 2020 May
1;318(5):E736-E741. doi:
10.1152/ajpendo.00124.2020. Epub 2020 Mar 31.
PMID: 32228322; PMCID: PMC7191633.
31. Rao S, Lau A, So H. Exploring
Diseases/Traits and Blood Proteins Causally
Related to Expression of ACE2, the Putative
Receptor of SARS-CoV-2: A Mendelian
Randomization Analysis Highlights Tentative
Relevance of Diabetes-Related Traits. Diabetes
Care. 2020;43(7):1416-1426.
32. Liang W, Guan W, Chen R, Wang W, Li J,
Xu K et al. Cancer patients in SARS-CoV-2
infection: a nationwide analysis in China. The
Lancet Oncology. 2020;21(3):335-337.
33. Kuderer N, Choueiri T, Shah D et al.Clinical
impact of COVID-19 on patients with cancer
(CCC19): a cohort study. The Lancet.
2020;395(10241):1907-1918.
34. Lee L, Cazier J, Angelis V, Arnold R, Bisht
V, Campton N et al. COVID-19 mortality in
patients with cancer on chemotherapy or other
anticancer treatments: a prospective cohort study.
The Lancet. 2020;395(10241):1919-1926.
35. Wang H, Zhang L. Risk of COVID-19 for
patients with cancer. The Lancet Oncology.
2020;21(4):e181.
36. Chang CC, Crane M, Zhou J et al. HIV and
co-infections. Immunol Rev. 2013 Jul;254(1):114-
42. doi: 10.1111/imr.12063. PMID: 23772618;
PMCID: PMC3697435.
37. Shiau S, Krause KD, Valera P et al. The
Burden of COVID-19 in People Living with HIV:
A Syndemic Perspective. AIDS Behav. 2020
Aug;24(8):2244-2249. doi: 10.1007/s10461-020-
02871-9. PMID: 32303925; PMCID:
PMC7165075.
38. Sentongo SP, Heilbrunn E, Sentongo SA,
Advani S, Chinchilli V, Nunez J et al. Prevalence
of HIV in patients hospitalized for COVID-19 and
associated outcomes: a systematic review and
meta-analysis. 2020;
39. Karmen-Tuohy S, Carlucci P, Zervou F,
Zacharioudakis I, Rebick G, Klein E et al.
Outcomes Among HIV-Positive Patients
Hospitalized With COVID-19. JAIDS Journal of
Acquired Immune Deficiency Syndromes.
2020;85(1):6-10.
40. Xu Z, Zhang C, Wang FS. COVID-19 in
people with HIV. Lancet HIV. 2020
Aug;7(8):e524-e526. doi: 10.1016/S2352-
3018(20)30163-6. Epub 2020 May 28. PMID:
32473658; PMCID: PMC7255755.
41. Vizcarra P, Pérez-Elías M, Quereda C,
Moreno A, Vivancos M, Dronda F et al. COVID-
19 in HIV-Infected Individuals: Preliminary
Results of a Prospective Cohort. SSRN Electronic
Journal. 2020
42. Cao B, Wang Y, Wen D et al. A Trial of
Lopinavir-Ritonavir in Adults Hospitalized with
Severe Covid-19. N Engl J Med. 2020 May
7;382(19):1787-1799. doi:
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
29
10.1056/NEJMoa2001282. Epub 2020 Mar 18.
PMID: 32187464; PMCID: PMC7121492.
43. Al Rajeh A, Aldabayan Y, Aldhahir A et al.
Global use, utility, and methods of tele-health in
COPD: a health care provider survey. International
Journal of Chronic Obstructive Pulmonary
Disease. 2019;14:1713-1719.
44. Ejaz H, Alsrhani A, Zafar A, Javed H, Junaid
K, Abdalla AE, Abosalif KOA, Ahmed Z, Younas
S. COVID-19 and comorbidities: Deleterious
impact on infected patients. J Infect Public Health.
2020 Dec;13(12):1833-1839. doi:
10.1016/j.jiph.2020.07.014. Epub 2020 Aug 4.
PMID: 32788073; PMCID: PMC7402107.