Martyna Vyčaitė1, Kotryna Laukaitytė1, Vitalija Petrenkienė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Department of Gastroenterology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Hereditary hemochromatosis (HH) is a genetic disease characterised by increased transferrin saturation and liver iron overload, in the absence of anaemia and/or reticulocytosis. HH is the most common autosomal recessive disorder in whites, with a prevalence of 1 in 300 to 500 individuals. Males are more frequently affected than females and disease prevalence increases with age.
Aim: to review the clinical features, diagnosis and treatment of hereditary hemochromatosis.
Methodology. Literature sources were selected from PubMed database following dates from 2016 to 2022 using keywords and their combinations: Hereditary hemochromatosis, Hemochromatosis, HFE gene, phlebotomy, p.Cys282Tyr, cardiac hemochromatosis, hemochromatosis classification, hepatic iron overload.
Results. Clinical HFE hemochromatosis is characterized by excessive storage of iron in the liver, skin, pancreas, heart, joints, and anterior pituitary gland. In most cases, the disorder can be easily diagnosed, particularly since the advent of genetic testing, and readily treated by phlebotomy. All patients with HH need to be non-invasively assessed for the presence of liver fibrosis at diagnosis to guide appropriate treatment and follow-up. Dietary and lifestyle modifications can help to reduce iron accumulation and to prevent or limit organ damage and disease complications.
Conclusions. Early diagnosis is very important for the course of the patient’s disease, as timely treatment with repeated phlebotomies helps prevent its progression and liver cirrhosis. Patients diagnosed with hemochromatosis should have life-long follow-up of ferritin and transferrin saturation levels in blood serum, monitor iron excess in organs and their pathology through radiological examinations, and continue regular treatment with phlebotomies.
Keywords: hereditary hemochromatosis, HFE gene, phlebotomy, liver cirrhosis.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.3.11
Clinical features, diagnosis and treatment of hereditary
hemochromatosis: a literature review
Martyna Vyčaitė
1
, Kotryna Laukaitytė
1
, Vitalija Petrenkienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Department of Gastroenterology,
Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Hereditary hemochromatosis (HH) is a genetic disease characterised by increased transferrin
saturation and liver iron overload, in the absence of anaemia and/or reticulocytosis. HH is the most common
autosomal recessive disorder in whites, with a prevalence of 1 in 300 to 500 individuals. Males are more frequently
affected than females and disease prevalence increases with age.#
Aim: to review the clinical features, diagnosis and treatment of hereditary hemochromatosis.#
Methodology. Literature sources were selected from PubMed database following dates from 2016 to 2022 using
keywords and their combinations: Hereditary hemochromatosis, Hemochromatosis, HFE gene, phlebotomy,
p.Cys282Tyr, cardiac hemochromatosis, hemochromatosis classification, hepatic iron overload.
Results.#Clinical HFE hemochromatosis is characterized by excessive storage of iron in the liver, skin, pancreas,
heart, joints, and anterior pituitary gland. In most cases, the disorder can be easily diagnosed, particularly since the
advent of genetic testing, and readily treated by phlebotomy. All patients with HH need to be non-invasively
assessed for the presence of liver fibrosis at diagnosis to guide appropriate treatment and follow-up. Dietary and
lifestyle modifications can help to reduce iron accumulation and to prevent or limit organ damage and disease
complications.#
Conclusions. Early diagnosis is very important for the course of the patient's disease, as timely treatment with
repeated phlebotomies helps prevent its progression and liver cirrhosis. Patients diagnosed with hemochromatosis
should have life-long follow-up of ferritin and transferrin saturation levels in blood serum, monitor iron excess in
organs and their pathology through radiological examinations, and continue regular treatment with phlebotomies.
Keywords: hereditary hemochromatosis, HFE gene, phlebotomy, liver cirrhosis.#
1
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (3), p. 85-94, https://doi.org/10.53453/ms.2023.3.11
85
Paveldimosios hemochromatozės klinikinės išraiškos, diagnostika ir
gydymas: literatūros apžvalga
Martyna Vyčaitė
1
, Kotryna Laukaitytė
1
, Vitalija Petrenkienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Gastroenterologijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Paveldimoji homochromatozė (PH) yra genetinė liga, kuriai būdinga padidėjusi transferino saturacija
kraujyje ir geležies perteklius kepenyse, nesant anemijai ir (arba) retikulocitozei. PH yra labiausiai paplitęs
autosominis recesyvinis sutrikimas tarp baltosios rasės individų, pasireiškiantis 1 iš 300 – 500 asmenų. Vyrai serga
dažniau nei moterys, o ligų paplitimas didėja su amžiumi.#
Tikslas: apžvelgti paveldimos hemochromatozės klinikinius požymius, diagnozę ir gydymą.
Metodologija. Literatūros apžvalgai buvo naudojama PubMed duomenų bazė. Publikacijos atrinktos 2016 - 2022
metų laikotarpiu. Pasitelkti raktiniai žodžiai: Paveldimoji hemochromatozė, hemochromatozė, HFE genas,
flebotomija,#p.Cys282Tyr, širdies hemochromatozė, hemochromatozės klasifikacija, geležies perteklius kepenyse.#
Rezultatai.#Kliniškai HFE hemochromatozei būdingas per didelis geležies kaupimasis kepenyse, odoje, kasoje,
širdyje, sąnariuose ir priekinėje hipofizėje. Daugeliu atvejų sutrikimas gali būti lengvai diagnozuojamas, ypač
pradėjus taikyti genetinius tyrimus, ir lengvai išgydomas atliekant flebotomijas. Visiems pacientams, sergantiems
PH, turi būti atliekami neinvaziniai tyrimai dėl kepenų fibrozės ir atitinkamai parenkama tolimesnio gydymo ir
stebėjimo taktika. Dieta ir gyvenimo būdo keitimas gali padėti sumažinti geležies kaupimąsi organizme ir išvengti
arba apriboti organų pažeidimą bei ligos komplikacijas.#
Išvados. Atlikus literatūros analizę, randama, kad ankstyva diagnozė yra itin svarbi paciento ligos eigai, nes laiku
pradėtas gydymas pakartotinomis flebotomijomis padeda išvengti jos progresavimo ir kepenų cirozės. Pacientai,
kuriems nustatyta hemochromatozė, turėtų visą gyvenimą sekti feritino ir transferino saturacijos kiekį kraujo
serume, stebėti geležies perteklių organuose ir jų patologiją atliekant radiologinius tyrimus, bei tęsti reguliarų
gydymą atliekant flebotomijas.
Raktažodžiai: paveldimoji hemochromatozė, HFE genas, flebotomija, kepenų cirozė.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
86
1. Įvadas
Paveldimoji hemochromatozė (PH) yra autosominė
recesyvinė genetinė liga, kuriai būdingas padidėjęs su
maistu gaunamos geležies pasisavinimas ir jos
patologinis kaupimasis parenchiminiuose organuose,
dažnai sukeliantis jų pažeidimą ir funkcijos sutrikimą
[1]. PH yra vienas iš labiausiai paplitusių genetinių
sutrikimų tarp baltosios rasės žmonių, nustatomas 1
iš 300 - 500 šios rasės individų [1,2,3]. Vyrai
hemochromatoze serga maždaug 2 – 3 kartus dažniau
nei moterys. Moterims simptomai pasireiškia vėliau
nei vyrams dėl kraujo netekimo menstruacijų metu ir
su tuo susijusio geležies praradimo. Vyrams liga
dažniausiai išryškėja penktajame, o moterims
šeštajame dešimtmetyje [4]. Hemochromatozė,
susijusi su HFE genu, iki šiol yra labiausiai paplitusi
šios ligos forma (dar vadinama I tipo
hemochromatoze) [5,6]. C282Y ir H63D yra
dažniausios HFE geno mutacijos, iš kurių
homozigotinis C282Y variantas yra randamas 80%
šia liga sergančių europiečių kilmės individų [6,7].
Heterozigotinis C282Y/ H63D ar homozigotinis
H63D variantai paprastai nesukelia reikšmingo
geležies pertekliaus organizme, nebent yra susiję su
tokiais veiksniais kaip alkoholizmas, metabolinis
sindromas (MS) ar kitomis mutacijomis, turinčiomis
įtakos geležies apykaitos genui [7]. Minėtos geno
mutacijos sukelia hepcidino, kuris yra pagrindinis
geležies homeostazės reguliatorius organizme,
trūkumą ir tai lemia geležies perteklių [6]. Retais
atvejais hemochromatozę sukelia recesyviniai
patogeniniai variantai genuose, koduojančiuose
hepcidiną (HAMP), transferino receptorių 2 (TFR2),
hemojuveliną (HJV) arba dominuojančių feroportiną
koduojančių geno variantų (SLC40A1)
padidėjimas#[8].#
Paprastai šia liga sergantys pacientai daugelį metų
yra besimptomiai, todėl yra svarbi ankstyva
diagnostika organų pažaidai išvengti [9]. Dažnai PH
nustatoma atsitiktinai profilaktinio patikrinimo metu,
nustačius padidėjusius geležies rodiklius#[10].
Ankstyvose stadijose liga gali pasireikšti
nespecifiniais simptomais, dažniausi iš jų nuovargis
ir artralgijos [4,11,12]. Ypač hemochromatozės
paveikiami organai yra kepenys, kasa, širdis,
skydliaukė, sąnariai, oda, lytinės liaukos ir hipofizė
[4]. Kadangi hepatocitai kaupia didžiausią geležies
pertekliaus dalį, kepenys yra labiausiai pažeidžiamas
organas, todėl ligos eigoje gali išsivystyti kepenų
fibrozė, kepenų cirozė (KC) ar hepatoceliulinė
karcinoma (HCC) [13].
2. Metodika
Literatūros apžvalgai buvo naudojama PubMed
duomenų bazė. Publikacijos atrinktos 2016 - 2022
metų laikotarpiu. Pasitelkti raktiniai žodžiai:
Paveldimoji hemochromatozė, hemochromatozė,
HFE genas, flebotomija,#p.Cys282Tyr, širdies
hemochromatozė, hemochromatozės klasifikacija,
geležies perteklius kepenyse.#
3. Rezultatai
3.1 Simptomai ir klinikinės išraiškos
Žmogus, turintis genetinį polinkį į hemochromatozę,
kiekvieną dieną kaupia po kelis papildomus
miligramus, nei įprasta, su mityba gaunamos geležies
[14,15,16]. Dėl lėto geležies atsidėjimo organizme,
laikotarpis iki klinikinių išraiškų atsiradimo gali
užtrukti net kelis dešimtmečius [16]. PH pasižymi
retu klinikiniu pasireiškimu. Tai reiškia, kad
dauguma C282Y homozigotų nesusirgs reikšminga
liga, net jei jų geležies rodikliai yra padidėję [14].
Taip pat žinoma, kad simptomų pasireiškimas
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
87
priklauso nuo aplinkos, genetinių bei fiziologinių
faktorių. Vyrams liga įprastai pasireiškia anksčiau nei
moterims, kadangi joms klinikiniai simptomai
dažniausiai atsiranda po menopauzės, dėl geležies
netekimo menstruacijų, nėštumo ir žindymo
laikotarpiu [17,18]. Kitos kraujo netekimo formos,
imuninė sistema, su maistu gaunamos geležies kiekis
ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip gausus
alkoholio vartojimas, taip pat gali prisidėti prie
geležies kaupimosi ir ligos pasireiškimo [14].#
Dažniausiai ankstyvieji simptomai yra nespecifiniai,
tokie kaip mieguistumas, bendras silpnumas, pilvo
skausmas ir svorio kritimas [19]. Taip pat būdingas
ankstyvas požymis yra artropatija, kuri pasireiškia 25
– 50% pacientų [11,20]. Antrojo ir trečiojo
metakarpofalanginių sąnarių ir kulkšnių artritas yra
būdingas sergant PH [21]. Su geležies pertekliumi
susijusi artropatija gali išsivystyti net tada, kai
feritino koncentracija serume yra vidutiniškai
padidėjusi, priešingai nei esant kitiems simptomams,
kurie dažniau pasireiškia asmenims, kurių feritino
koncentracija serume yra didesnė nei 1000#μg/l
[18,22]. Neretai esant artropatijoms pasireiškia ir
ankstyva osteoporozė [23]. Vienas iš pirmųjų ligos
požymių gali būti odos hiperpigmentacija. Ji
pastebima daugiau nei 90% pacientų, sergančių
hemochromatoze. Nors hiperpigmentacija gali būti
nežymi, ji ryškesnė saulės paveikiamose odos vietose
[4]. Vėliau ligos eigoje gali išsivystyti kiti klinikiniai
progresuojančio geležies pertekliaus požymiai:
cukrinis diabetas (CD), hepatomegalija, KC, pirminis
kepenų vėžys (HCC, cholangiokarcinoma),
kardiomiopatija, hipogonadizmas (ypač
hipogonadotropinis) [23,24].
Dažniausios ligos išraiškos, būdingos įvairiems
organų pažeidimams, paminėtos 1 lentelėje.
Kepenys yra labiausiai pažeidžiamas organas, esant 1
tipo hemochromatozei. Klinikinė išraiška gali būti
įvairi, įskaitant besimptomį aminotransferazių
koncentracijos kraujo serume padidėjimą, nespecifinį
dešiniojo viršutinio pilvo kvadranto skausmą arba
galutinės kepenų ligos stadijos komplikacijas [15].
Esant hemochromatozei, pagrindinė kepenų
pažeidimo išraiška yra hepatomegalija [25]. Gelta
stebima ne visada, tačiau kepenų funkcijos sutrikimai
būdingi 75#% pacientų. Kepenų pažeidimas taip pat
gali pasireikšti pilvo skausmu, KC, portine
hipertenzija, ascitu ir splenomegalija. Nors KC
išsivysto tik 10–15#% pacientų, tačiau ji padidina
HCC riziką, kuri tarp hemochromatoze sergančių
pacientų gali siekti 30#% [4].#
Cukrinis diabetas atsiranda dėl geležies sankaupų
kasoje [24]. Apskaičiuota, kad CD paplitimas tarp
pacientų, sergančių PH, yra 13–23#% [26]. Padidėjusi
2 tipo CD rizika sergant HFE hemochromatoze yra
susijusi su vienu ar daugiau veiksnių, tokių kaip
geležies perteklius kasoje, sumažėjusi insulino
sekrecija, KC, CD pirmos eilės giminaičiams,
padidėjęs kūno masės indeksas, atsparumas insulinui
ir MS.#
Dėl hipogonadotropinio hipogonadizmo, esant
dideliam geležies pertekliui, kai kuriems vyrams
atsiranda erekcijos sutrikimų, hipotestosteronemija,
raumenų masės mažėjimas ir osteoporozė. Moterims
hipogonadizmas sukelia lytinio potraukio
sumažėjimą, amenorėją ir kai kuriais atvejais
nevaisingumą [27].
Širdies veiklos sutrikimai yra dažnas reiškinys
pacientams, sergantiems PH. Jais skundžiasi ~#15#%
sergančiųjų [28]. Didėjant geležies koncentracijai,
laisva geležis ilgainiui pradeda kauptis širdyje [29].
Širdies pažeidimas gali pasireikšti įvairiais
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
88
sutrikimais, tokiais kaip kardiomiopatija, aritmija ir
staigiu širdies sustojimu [28].#
Dermatologiniai pokyčiai visų pirma yra
melanodermija (odos patamsėjimas), taip pat gali būti
odos išsausėjimas ir nagų pakitimai, pavyzdžiui,
balti, plokšti nagai ir koilonichija (neįprastai ploni, į
vidų įlinkę, dar vadinami „šaukštelio“ pavidalo
nagais)#[14].
1 lentelė. Klinikinės hemochromatozės išraiškos
3.2 Diagnostika
Diagnozę pagrindžia triada, kurią sudaro klinikiniai
simptomai, laboratorinių, ir radiologinių tyrimų
duomenys. Laboratoriniai tyrimai, kurie įprastai
naudojami biocheminiams geležies pertekliaus
požymiams tirti, yra serumo feritinas (SF) ir
transferino saturacija (TS). SF yra jautrus geležies
įvertinimui skirtas tyrimas, tačiau feritinas yra
ūminės fazės baltymas, todėl padidėjusios SF vertės
labai dažnai siejamos su kitomis priežastimis,
tokiomis, kaip uždegimas, MS, alkoholio vartojimas
ir kepenų pažeidimas [30]. Ankstyvas ligos rodiklis
yra SF koncentracija viršijanti 300#μg/l vyrams ir
200#μg/l moterims [31]. Geležies perteklius laikomas
vidutiniu SF esant iki 500#µg/l, reikšmingu nuo 500
μg/l iki 1000 μg/l ir ypač dideliu virš 1000#µg/l [23].#
TS yra serumo geležies ir geležies bendros sujungimo
gebos nustatymo (TIBC) santykis, išreikštas
procentais. Geležies perteklius nustatomas, kai TS
reikšmė yra >#45#% moterims ir >#50#% vyrams. Tai
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
89
yra pagrindinis ir ankstyviausias hemochromatozės
biocheminis rodiklis [8,18,25]. Su HFE genu
susijusios hemochromatozės genetinę priežastį
nustatyti gana nesudėtinga [7]. Ši liga beveik visada
diagnozuojama baltosios rasės asmenims, nustatant
C282Y homozigotiškumą. Paprastas C282Y
heterozigotiškumas negali sukelti geležies
pertekliaus, o heterozigotinis C282Y / H63D
variantas gali sukelti tam tikrą TS padidėjimą, tačiau
ne reikšmingai padidėjusį feritino kiekį ar didelį
geležies perteklių organuose [32,33]. Heterozigotinės
C282Y mutacijos nustatymas pacientui, turinčiam
didelį geležies perteklių, turėtų paskatinti ieškoti kitų
genetinių ar įgytų geležies pertekliaus priežasčių
[14].#
Patvirtinus hemochromatozę genetiškai, kartu esant
reikšmingai padidėjusiai TS, reikia įvertinti geležies
pertekliaus poveikį parenchiminiams organams [12].##
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti
naudinga matuojant geležies kiekį organų
parenchimoje, daugiausia kepenyse (didėjant
susikaupusios geležies kiekiui, proporcingai
prarandamas signalo intensyvumas), bet ir kituose
organuose, pavyzdžiui, širdyje, kasoje, blužnyje ir
hipofizėje [34]. Diagnozuojant hemochromatozę,
pirmenybė teikiama MRT ir laboratoriniams
tyrimams, o ne kepenų biopsijai, išskyrus atvejus, kai
esant PH stebimas kepenų fermentų padidėjimas ir
SF kiekis didesnis nei 1000#mcg/l
[4,13,14].#Rekomenduojama, kad PH sergančių
pacientų šeimos nariai, ypač pirmos eilės giminaičiai,
būtų ištirti dėl šios ligos [15].
3.3 Gydymas
3.3.1 Flebotomija
Pagrindinis hemochromatozės gydymo būdas yra
flebotomija. Laiku pradėjus ligos gydymą, dar nesant
sunkiam organų pažeidimui, galima pasiekti
klinikinių simptomų regresiją [35]. Pašalinant
eritrocitus, toksišką geležies kiekį galima sumažinti
iki normalaus. Tam gali prireikti 50–100 flebotomijų,
kurių metu pašalinama po 500#ml kraujo [36]. Su
šiuo kiekiu kraujo pasišalina maždaug 250#mg
geležies#[37]. Procedūra paprastai atliekama vieną ar
du kartus per savaitę. Pasiekus normalų geležies kiekį
kraujyje, flebotomija atliekama visą gyvenimą, tik
rečiau, paprastai 3-4 kartus per metus. Siekiama, kad
feritino kiekis kraujyje būtų <#50#µg/l indukcijos
etapo metu ir palaikomasis kiekis <#100#µg/l
[8,38,39]. Po šio gydymo padidėja jautrumas
insulinui, sumažėja odos pigmentacija ir nuovargis,
tačiau jei pradėjus gydymą yra reikšminga kepenų
pažaida (KC su kepenų vėžio rizika) ar artropatija,
gydymo veiksmingumas ženkliai sumažėja [40,4].#
3.3.2 Chelatai
Gydymas chelatais gali būti taikomas retais atvejais,
kai flebotomijos negalimos dėl medicininių
kontraindikacijų, prastos venų būklės, ar kai
flebotomijos neefektyvios [37]. Desferioksaminas yra
intraveninis chelatų grupės vaistas [41]. Jo vartojimo
būdas (nuolatinės infuzijos būdu po oda
implantuojant pompą, dvylika valandų per dieną ir 5
dienas per savaitę) yra gana nepatogus, todėl gali būti
teikiama pirmenybė geriamiems chelatams
(deferasiroksui, deferipronui), nepaisant galimų
šalutinių poveikių#[40].
3.3.3 Kepenų transplantacija
PH sergantiems pacientams, kuriems yra galutinės
stadijos kepenų liga arba HCC, reikėtų apsvarstyti
galimybę atlikti kepenų transplantaciją. Po
transplantacijos normalizuojasi hepcidino kiekis bei
geležies apykaita [42].
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
90
3.3.4 Eritrocitaferezė
Alternatyva flebotomijai yra eritrocitaferezė –
metodas, kuris selektyviai pašalina eritrocitus ir
grąžina pacientui likusius kraujo komponentus,
tokius kaip plazmos baltymai, krešėjimo faktoriai ir
trombocitai. Rekomenduojamas eritrocitaferezės
dažnis yra 1 kartas per 2 – 3 savaites, priklausomai
nuo paciento hemoglobino kiekio [43]. Ši
intervencija ypač naudinga pacientams, sergantiems
hipoproteinemija arba trombocitopenija. Be to,
atliekant eritrocitaferezę, per vieną procedūrą galima
pašalinti iki 1000#ml eritrocitų, o atliekant
flebotomiją 200–250#ml, tačiau tai yra brangesnis ir
mažiau prieinamas metodas nei flebotomija [44,45]
3.3.5 Mityba
Literatūroje minima, kad šia liga sergantis pacientas
gali laikytis įprastos subalansuotos mitybos, tačiau
reikėtų vengti vitamino C, gausaus alkoholio
vartojimo ir geležies praturtintų maisto
produktų#[14,37].
3.3.6 Alternatyvūs medikamentai
Šiuo metu tiriami keli hemochromatozės gydymo
metodai: gydymas hepcidino preparatais ir
feroportino antagonistais. Geriamasis feroportino
antagonistas neutralizuoja feroportino aktyvumą,
sumažindamas per didelį geležies pasisavinimą
žarnyne. Gydymas hepcidinu pagrįstas tuo, kad jo
trūkumas lemia geležies pertekliaus išsivystymą
pacientams, sergantiems hemochromatoze. Abu
gydymo metodai buvo išbandomi su gyvūnais ir
sveikais savanoriais#[21, 22]. Deja, parenterinių
hepcidino preparatų vartojimas buvo nutrauktas dėl
prieštaringų rezultatų, pateiktų tarpinėje vienintelio
iki šiol II fazės tyrimo su hemochromatoze
sergančiais pacientais ataskaitoje. Tyrimai su
feroportino antagonistais hemochromatozės gydymui
dar nebuvo atlikti#[23, #46].
4. Išvados
Dėl ilgo besimptomio laikotarpio hemochromatozės
diagnozė gali būti nustatoma pavėluotai arba
klaidingai diagnozuojama dėl dažnai nespecifinių
klinikinių simptomų. Nors geležies pertekliaus
gydymas per pastaruosius kelis
dešimtmečius keitėsi nežymiai, ligos diagnozavimo ir
stebėjimo metodai patobulėjo. Genetinis ištyrimas
tapo prieinamesnis, ligos stebėjimui atliekami
kontroliniai vaizdiniai tyrimai. Ankstyva diagnozė
yra itin svarbi paciento ligos eigai, nes laiku pradėtas
gydymas pakartotinomis flebotomijomis padeda
išvengti jos progresavimo ir KC. Pacientai, kuriems
nustatyta hemochromatozė, turėtų visą gyvenimą
sekti SF ir TS kiekį kraujo serume, stebėti geležies
perteklių organuose ir jų patologiją atliekant
radiologinius tyrimus, bei tęsti reguliarų gydymą
atliekant flebotomijas. Esant KC, būtina reguliariai
tirti dėl HCC, o išsivysčius galutinei kepenų ligos
stadijai turėtų būti svarstoma kepenų transplantacija.#
Literatūros šaltiniai
Katsarou MS, Papasavva M, Latsi R, Drakoulis N.
Hemochromatosis: Hereditary hemochromatosis and
HFE gene. In 2019. p. 201–22.#
2. Fleming RE, Sly WS. Mechanisms of Iron
Accumulation in Hereditary Hemochromatosis. Annu
Rev Physiol. 2002 Mar;64(1):663–80.#
3.Adams PC. Epidemiology and diagnostic testing
for hemochromatosis and iron overload. Int J Lab
Hematol. 2015 May;37:25–30.#
4. Porter JL, Rawla P. Hemochromatosis. 2022.#
5.Pilling LC, Tamosauskaite J, Jones G, Wood AR,
Jones L, Kuo CL, Kuchel GA, Ferrucci L, Melzer D.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
91
Common conditions associated with hereditary
haemochromatosis genetic variants: cohort study in
UK Biobank. BMJ. 2019 Jan 16;k5222.#
6. Merryweather-Clarke AT, Pointon JJ, Shearman
JD, Robson KJ. Global prevalence of putative
haemochromatosis mutations. J Med Genet. 1997
Apr 1;34(4):275–8.#
7. Porto G, Brissot P, Swinkels DW, Zoller H,
Kamarainen O, Patton S, Alonso I, Morris M,
Keeney S. EMQN best practice guidelines for the
molecular genetic diagnosis of hereditary
hemochromatosis (HH). European Journal of Human
Genetics. 2016 Apr 8;24(4):479–95.#
8. Zoller H, Schaefer B, Vanclooster A, Griffiths B,
Bardou-Jacquet E, Corradini E, Porto G, Ryan J,
Cornberg M. EASL Clinical Practice Guidelines on
haemochromatosis. J Hepatol. 2022 Aug;77(2):479–
502.#
9.#Edwards CQ. Homozygosity for
Hemochromatosis: Clinical Manifestations. Ann
Intern Med. 1980 Oct 1;93(4):519.#
10.#Chmieliauskas S, Banionis D, Laima S,
Andriuskeviciute G, Mazeikiene S, Stasiuniene J,
Jasulaitis A, Jarmalaite S. Autopsy relevance
determining hemochromatosis. Medicine. 2017
Dec;96(49):e8788.#
11.# Carroll GJ, Breidahl WH, Bulsara MK, Olynyk
JK. Hereditary hemochromatosis is characterized by
a clinically definable arthropathy that correlates with
iron load. Arthritis Rheum. 2011 Jan;63(1):286–94.#
12.#Radford-Smith DE, Powell EE, Powell LW.
Haemochromatosis: a clinical update for the
practising physician. Intern Med J. 2018
May;48(5):509–16.#
13.#Golfeyz S, Lewis S, Weisberg IS.
Hemochromatosis: pathophysiology, evaluation, and
management of hepatic iron overload with a focus on
MRI. Expert Rev Gastroenterol Hepatol. 2018 Aug
3;12(8):767–78.#
14.#Brissot P, Pietrangelo A, Adams PC, de Graaff B,
McLaren CE, Loréal O. Haemochromatosis. Nat Rev
Dis Primers. 2018 Apr 5;4(1):18016.#
15.#Kowdley K v., Brown KE, Ahn J, Sundaram V.
ACG Clinical Guideline: Hereditary
Hemochromatosis. American Journal of
Gastroenterology. 2019 Aug 22;114(8):1202–18.#
16.#Porto G, Cruz E, Teles MJ, de Sousa M. HFE
Related Hemochromatosis: Uncovering the
Inextricable Link between Iron Homeostasis and the
Immunological System. Pharmaceuticals. 2019 Aug
22;12(3):122.#
17.#Bacon BR, Powell LW, Adams PC, Kresina TF,
Hoofnagle JH. Molecular medicine and
hemochromatosis: At the crossroads.
Gastroenterology. 1999 Jan;116(1):193–207.#
18.#Warne CD, Zaloumis SG, Bertalli NA, Delatycki
MB, Nicoll AJ, McLaren CE, Hopper JL, Giles GG,
Anderson GJ, Olynyk JK, et al. HFE p.C282Y
homozygosity predisposes to rapid serum ferritin rise
after menopause: A genotype-stratified cohort study
of hemochromatosis in Australian women. J
Gastroenterol Hepatol. 2017 Apr;32(4):797–802.#
19. Mehta KJ, Farnaud SJ, Sharp PA. Iron and liver
fibrosis: Mechanistic and clinical aspects. World J
Gastroenterol. 2019 Feb 7;25(5):521–38.#
20. Kiely P. Haemochromatosis Arthropathy – a
Conundrum of the Celtic Curse. Journal of the Royal
College of Physicians of Edinburgh. 2018 Sep
1;48(3):233–8.#
21. Doyard M, Chappard D, Leroyer P, Roth MP,
Loréal O, Guggenbuhl P. Decreased Bone Formation
Explains Osteoporosis in a Genetic Mouse Model of
Hemochromatosiss. PLoS One. 2016 Feb
1;11(2):e0148292.#
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
92
22. Powell LW, Seckington RC, Deugnier Y.
Haemochromatosis. The Lancet. 2016
Aug;388(10045):706–16.#
23. Brissot P, Brissot E. What’s Important and New
in Hemochromatosis? Clin Hematol Int.
2020;2(4):143.#
24.Barton JC, Edwards CQ. HFE Hemochromatosis.
1993.#
25. Bardou-Jacquet E, Lainé F, Guggenbuhl P,
Morcet J, Jézéquel C, Guyader D, Moirand R,
Deugnier Y. Worse Outcomes of Patients With HFE
Hemochromatosis With Persistent Increases in
Transferrin Saturation During Maintenance Therapy.
Clinical Gastroenterology and Hepatology. 2017
Oct;15(10):1620–7.#
26. Pelusi C, Gasparini DI, Bianchi N, Pasquali R.
Endocrine dysfunction in hereditary
hemochromatosis. J Endocrinol Invest. 2016 Aug
7;39(8):837–47.#
27. Barton JC, McLaren CE, Chen W pin, Ramm
GA, Anderson GJ, Powell LW, Subramaniam VN,
Adams PC, Phatak PD, Gurrin LC, et al. Cirrhosis in
Hemochromatosis: Independent Risk Factors in 368
HFE p.C282Y Homozygotes. Ann Hepatol. 2018
Sep;17(5):871–9.#
28. Gulati V, Harikrishnan P, Palaniswamy C,
Aronow WS, Jain D, Frishman WH. Cardiac
Involvement in Hemochromatosis. Cardiol Rev. 2014
Mar;22(2):56–68.#
29. Joshi PK, Patel SC, Shreya D, Zamora DI, Patel
GS, Grossmann I, Rodriguez K, Soni M, Sange I.
Hereditary Hemochromatosis: A Cardiac Perspective.
Cureus. 2021 Nov 29;#
30. Cancado RD, Alvarenga AM, Santos PCJ. HFE
hemochromatosis: an overview about therapeutic
recommendations. Hematol Transfus Cell Ther. 2022
Jan;44(1):95–9.#
31. Ong SY, Nicoll AJ, Delatycki MB. How should
hyperferritinaemia be investigated and managed? Eur
J Intern Med. 2016 Sep;33:21–7.#
32. Hamdi‐Rozé H, Beaumont‐Epinette M, ben Ali Z,
le Lan C, Loustaud‐Ratti V, Causse X, Loreal O,
Deugnier Y, Brissot P, Jouanolle AM, et al. Rare
HFE variants are the most frequent cause of
hemochromatosis in non‐c282y homozygous patients
with hemochromatosis. Am J Hematol. 2016 Dec
22;91(12):1202–5.#
33. Cézard C, Rabbind Singh A, le Gac G,
Gourlaouen I, Ferec C, Rochette J. Phenotypic
expression of a novel C282Y/R226G compound
heterozygous state in HFE hemochromatosis:
Molecular dynamics and biochemical studies. Blood
Cells Mol Dis. 2014 Jan;52(1):27–34.#
34. Barton JC, Acton RT. Diabetes in HFE
Hemochromatosis. J Diabetes Res. 2017;2017:1–16.#
35. Anderson GJ, Bardou-Jacquet E. Revisiting
hemochromatosis: genetic vs. phenotypic
manifestations. Ann Transl Med. 2021 Apr;9(8):731–
731.#
36. Porter JB, de Witte T, Cappellini MD,
Gattermann N. New insights into transfusion-related
iron toxicity: Implications for the oncologist. Crit
Rev Oncol Hematol. 2016 Mar;99:261–71.#
37. Adams P, Altes A, Brissot P, Butzeck B,
Cabantchik I, Cançado R, Distante S, Evans P, Evans
R, Ganz T, et al. Therapeutic recommendations in
HFE hemochromatosis for p.Cys282Tyr
(C282Y/C282Y) homozygous genotype. Hepatol Int.
2018 Mar 27;12(2):83–6.#
38. Assi TB, Baz E. Current applications of
therapeutic phlebotomy. Vol. 12, Blood Transfusion.
2014.#
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
93
39. Oh KY, Kim K hee. Clinical applications of
therapeutic phlebotomy. J Blood Med. 2016
Jul;Volume 7:139–44.#
40. Brissot P, Cavey T, Ropert M, Guggenbuhl P,
Loréal O. Genetic hemochromatosis:
Pathophysiology, diagnostic and therapeutic
management. Presse Med. 2017 Dec;46(12):e288–
95.#
41. Mobarra N, Shanaki M, Ehteram H, Nasiri H,
Sahmani M, Saeidi M, Goudarzi M, Pourkarim H,
Azad M. A Review on Iron Chelators in Treatment of
Iron Overload Syndromes. Int J Hematol Oncol Stem
Cell Res. 2016 Oct 1;10(4):239–47.#
42. Bardou-Jacquet E, Philip J, Lorho R, Ropert M,
Latournerie M, Houssel-Debry P, Guyader D, Loréal
O, Boudjema K, Brissot P. Liver transplantation
normalizes serum hepcidin level and cures iron
metabolism alterations in HFE hemochromatosis.
Hepatology. 2014 Mar;59(3):839–47.#
43. Rombout-Sestrienkova E, van Kraaij MGJ, Koek
GH. How we manage patients with hereditary
haemochromatosis. Br J Haematol. 2016
Dec;175(5):759–70.#
44. Řeháček V, Bláha M, Jiroušová H, Černohorská
J, Papoušek P. Therapeutic Erythrocytapheresis in the
Initial Treatment of Hereditary Hemochromatosis.
Acta Medica (Hradec Kralove, Czech Republic).
2012;55(4):180–5.#
45. Rombout-Sestrienkova E, van Noord PAH, van
Deursen CThBM, Sybesma BJPH, Nillesen-Meertens
AEL, Koek GH. Therapeutic erythrocytapheresis
versus phlebotomy in the initial treatment of
hereditary hemochromatosis – A pilot study.
Transfusion and Apheresis Science. 2007
Jun;36(3):261–7.#
46. Alvarenga AM, Brissot P, Santos PCJL.
Haemochromatosis revisited. World J Hepatol. 2022
Nov 27;14(11):1931–9.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
94