https://doi.org/10.53453/ms.2025.5.3
Choice of infusion therapy: balanced or unbalanced crystalloids?
Martyna Karmazinaitė
1
, Rapolas Kuprys
2
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Center of Anesthesiology, Intensive Care and Pain Management,
Vilnius, Lithuania
Abstract
Background: Intravenous fluid therapy is essential in patient care, especially in intensive care. Emerging
evidence suggests balanced crystalloids (BC), with plasma-like composition, may be preferable to unbalanced
solutions (0.9% NaCl). This study aims to identify specific patient groups for whom balanced or unbalanced
crystalloid solutions should be preferentially used.
Aim: To evaluate the clinical effects of balanced versus unbalanced crystalloids in different patient populations—
those with kidney injury, cardiac conditions, sepsis, and traumatic brain injury.
Methodology: A literature review was conducted using PubMed database, analyzing 17 studies published
between 2018 and 2024. The review focused on studies comparing the effects of NaCl 0.9% and balanced
crystalloids across different patient populations.
Results: BC are associated with a reduced risk of kidney complications compared to 0.9% NaCl. In septic patients,
BC are linked to lower mortality and improved clinical outcomes. In cardiogenic shock, they reduce the need for
vasopressors and lower lactate levels. However, in patients with traumatic brain injury or severe hypoxia
following cardiac arrest, BC may increase intracranial pressure. In such cases, hypertonic saline solutions may be
more appropriate.
Conclusions: Balanced crystalloids are preferred in kidney injury, sepsis, and cardiogenic shock, while
unbalanced hypertonic solutions are more suitable after out of hospital cardiac arrest or brain injury.
Keywords: Intravenous infusion, sepsis, kidney injury, cardiogenic shock, traumatic brain injury.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2025 Vol. 13 (3), p. 32-39, https://doi.org/10.53453/ms.2025.5.3
32
Infuzoterapijos pasirinkimas: subalansuoti ar nesubalansuoti
kristaloidai?
Martyna Karmazinaitė
1
, Rapolas Kuprys
2
1
Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
2
Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros klinikos, Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo
centras, I intensyvios terapijos skyrius, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas: Intraveninė skysčių terapija yra svarbi gydymo dalis, ypač intensyvioje terapijoje. Vis daugiau įrodymų,
jog subalansuoti kristaloidai (SK), kurių sudėtis artimesnė kraujo plazmai, gali turėti pranašumų prieš
nesubalansuotus tirpalus (NaCl 0,9 %). Šio tyrimo tikslas – nustatyti konkrečias pacientų grupes, kurioms turėtų
būti skiriami subalansuoti arba nesubalansuoti kristaloidų tirpalai.
Tikslas: Įvertinti subalansuotų ir nesubalansuotų kristaloidų terapijos klinikinius efektus įvairiose pacientų
grupėse: pacientams su inkstų pažeidimu, sergantiems kardiologinėmis ligomis, sepsiu ir patyrusiems galvos
smegenų traumą.
Metodika: Atlikta literatūros apžvalga, naudojant PubMed, išanalizuojant 17 studijų, paskelbtų 2018–2024
metais. Apžvalga sutelkta į tyrimus, lyginančius NaCl 0,9 % ir subalansuotų kristaloidų poveikį įvairiose pacientų
grupėse.
Rezultatai: Subalansuoti kristaloidai (SK) mažina inkstų komplikacijų riziką, lyginant su nesubalansuotais
kristaloidais (NaCl 0,9 %). Pacientams, sergantiems sepsiu, SK siejami su mažesniu mirštamumu ir geresniais
gydymo rezultatais. Kardiogeninio šoko atveju SK mažina vazopresorių poreikį ir laktato lygį. Galvos smegenų
traumą ir sunkią hipoksiją po širdies sustojimo patyrusiems pacientams subalansuoti kristaloidai gali didinti
intrakranijinį spaudimą. Todėl hipertoniniai natrio chlorido tirpalai gali būti labiau tinkami šiems pacientams.
Išvados: Subalansuotiems kristaloidams teikiama pirmenybė prie inkstų pažeidimo, sepsio ir kardiogeninio šoko,
o nesubalansuoti hipertoniniai tirpalai labiau tinkami po širdies sustojimo ne ligoninėje ar smegenų traumos.
Raktažodžiai: Intraveninė infuzija, sepsis, inkstų pažeidimas, kardiogeninis šokas, galvos smegenų trauma.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
33
1. Įvadas
Infuzinė terapija yra vienas dažniausiai taikomų
gydymo būdų medicinoje ir neretai laikoma „pirmu
pasirinkimu“ kritinėms būklėms gydyti. Dėl
nedidelės kainos ir plataus prieinamumo kristaloidai
yra dažniausiai skiriami intraveniniai skysčiai – vien
Jungtinėse Amerikos Valstijose jų kasmet
sunaudojama daugiau nei 200 milijonų litrų [1].
Infuzinės terapijos pasirinkimas priklauso nuo
daugelio veiksnių, nes skysčių poreikis, jų tipas, ir
organizmo atsakas į juos gali labai skirtis
priklausomai nuo paciento būklės. Klinikinėje
praktikoje du pacientai, kuriems diagnozuota lėtinė
kritinė liga, gali turėti visiškai skirtingas
patofiziologines būsenas, kurioms įtakos turi įvairūs
veiksniai, pavyzdžiui, amžius, rūgščių ir šarmų
pusiausvyra, organizmo medžiagų apykaita,
uždegiminė būklė, imuninis atsakas ir sisteminio
pažeidimo laipsnis [2]. Pacientų heterogeniškumas
rodo, kad skysčių terapija turi būti individualizuota,
nes universalaus kristaloido nėra. Remiantis
fiziologinių, ikiklinikinių ir retrospektyvinių tyrimų
duomenimis, vis daugiau įrodymų, kad NaCl 0,9 %
(nesubalansuotų kristaloidų, NK) naudojimas,
palyginus su subalansuotais kristaloidais (SK),
daugeliu atveju yra žalingas. NaCl 0,9% tirpale yra
154 mmol/l tiek natrio, tiek chlorido. Priešingai, SK
yra sukurti taip, kad labiau atitiktų žmogaus kraujo
plazmos sudėtį. Jie yra susiję su mažesniu neigiamu
poveikiu, todėl manoma, kad SK yra saugesnė
alternatyva sunkiai sergantiems pacientams [3]. Vis
dėlto, iki šiol yra diskutuojamas NaCl 0,9% ir SK
naudos ir žalos santykis.
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed
medicininėje duomenų bazėje pagal pasirinktus
raktažodžius. Peržiūrėta 17 straipsnių nuo 2018 iki
2024 metų. Šaltiniai buvo atrenkami atsižvelgiant į
jų metodologinę kokybę, imties dydį, publikavimo
metus ir aktualumą tiriamai temai. Pirmenybė teikta
atsitiktinių imčių kontroliuojamiems tyrimams,
sisteminėms apžvalgoms ir metaanalizėms.
3. Rezultatai
3.1. Inkstų ligomis sergančių pacientų grupė
Infuzinės terapijos pasirinkimas gali turėti įtakos
inkstų ligomis sergančių pacientų būklei. Klinikiniai
tyrimai pateikia prieštaringus duomenis – kai kurie
rodo subalansuotų kristaloidų pranašumą, kiti
reikšmingų skirtumų neranda. 2018m. atliktame Self
ir kitų bendraautorių tyrime nustatyta, kad SK,
palyginus su NK, pasižymėjo mažesniu 30-ties
dienų reikšmingų su inkstų nepakankamumu
susijusių komplikacijų dažniu (mirtis, naujas
pakaitinės inkstų terapijos (PIT) poreikis arba
ūminio inkstų pažeidimo (ŪIP) virsmas į lėtinę
inkstų ligą; MAKE - angl, major adverse kidney
event)) (4,7 % ir 5,6 %, P=0,01). Pacientams,
atvykusiems į skubios pagalbos skyrių su inkstų
funkcijos sutrikimu (kreatininas ≥ 133 μmol/l) arba
hiperchloremija > 110 mmol/l, SK padėjo sumažinti
ŪIP ir MAKE dažnį. Tiems, kurie atitiko KDIGO 2
ar aukštesnės stadijos ŪIP kriterijus, SK grupėje per
30 dienų įvyko 28,0 % MAKE, o NK grupėje - 37,6
% (P <0,001) [4].
BEST-Fluids tyrime (2023) vertintas kristaloidų
(NaCl 0,9% prieš Plasma-lyte-148) poveikis
ankstyvajai transplantuoto kadaverinio inksto
funkcijai. Uždelsta transplantato funkcija (DGF –
angl. delayed graft function) pasireiškė 30 % SK
grupės dalyvių, ir 40 % NK grupės dalyvių
(p<0,0001). Reikšmingų nepageidaujamų reiškinių
skaičius abiejose grupėse buvo panašus: SK grupėje
jų buvo < 1 %, o NK grupėje - 1 % (P=0,48) [5].
PLUS tyrimas (2022) (Plasma-lyte-148 prieš NaCl
0,9%) parodė, jog didžiausia kreatinino
koncentracija serume per pirmąsias 7 dienas tyrimo
grupėse beveik nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė naujai
paskirtos PIT dažnis (12,7 % SK grupėje ir 12,9 %
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
34
NK grupėje) ir 90 dienų mirštamumas (21,8 % SK
grupėje ir 22,0 % NK grupėje, P=0,9) [6].
Semler ir kitų bendraautorių 2018 atlikto tyrimo
metu 15 802 suaugusiesiems buvo paskirtas NK arba
SK (Ringerio laktatas arba „Plasma-Lyte A“). Iš
7942 SK grupės pacientų 14,3 % patyrė MAKE,
palyginus su 15,4 % NK grupės pacientų (P=0,04).
Be to, PIT dažnis buvo 2,5 % SK grupėje ir 2,9 %
NK grupėje (P=0,08), o išliekančio inkstų
nepakankamumo dažnis buvo panašus - atitinkamai
6,4 % ir 6,6 % (P=0,60) [7]. Taigi, SK gali būti
naudingesni apsaugant pacientus nuo renalinių
komplikacijų. Tikėtina SK nauda yra pacientams po
inksto transplantacijos bei turintiems KDIGO 2 ar
aukštesnio laipsnio inkstų pažeidimą. Apibendrinti
NK ir SK poveikio renalinei sistemai duomenys
pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. Nesubalansuotų ir subalansuotų kristaloidų poveikis inkstų funkcijai [4–7]
TYRIMAS
Pagrindinės išvados
P
reikšmė
SK rezultatai
NK
rezultatai
BALLANCED
CRYSTALLOIDS
VERSUS SALINE
IN
NONCRITICALLY
ILL ADULTS
(2018)
SK šiek tiek sumažino MAKE dažnį,
ypač pacientams su inkstų funkcijos
sutrikimu ar hiperchloremija.
P=0,01
4,7 % MAKE
per 30 d.
5,6 %
MAKE
per 30 d.
Pacientams su KDIGO 2+ stadijos
ŪIP, SK sumažino MAKE dažnį.
P<0,001
28,0 % MAKE
per 30 d.
37,6 %
MAKE
per 30 d.
BALANCED
CRYSTALLOIDS
VS. SALINE IN
CRITICALLY ILL
ADULTS (2018)
MAKE dažnis buvo mažesnis SK
grupėje.
P=0,04
14,3 % MAKE
15,4 %
MAKE
PIT dažnis buvo mažesnis SK
grupėje.
P=0,08
2,5 %
2,9 %
Išliekančio inkstų nepankamumo
dažnis nesiskyrė.
P=0,6
6,4 %
6,6 %
PLUS (2022)
Didžiausias kreatinino kiekis per
7 d. grupėse nesiskyrė.
95% CI,
−4.7 iki
5.7
36.6±94.0 μmol/l
36.1±90.0
μmol/l
Naujos PIT dažnis nesiskyrė.
95% CI,
−2.96 iki
2.56
12,7 %
per 7 d.
12,9 %
per 7 d.
90 dienų mirštamumas statistiškai
reikšmingai nesiskyrė.
P=0,90
21,8 %
22 %
BEST-FLUIDS
(2021)
SK sumažino DGF dažnį
P<0,0001
30 % DGF
40 % DGF
Reikšmingų nepageidaujamų
reiškinių dažnis nesiskyrė.
P=0,48
< 1 %
1 %
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
35
3.2. Sepsiu sergančių pacientų grupė
Kristaloidai yra viena pirmųjų gydomųjų
intervencijų sepsiu ir septiniu šoku sergantiems
pacientams. Nepaisant to, vis dar yra diskutuojama
– geriau skirti SK ar NK. Retrospektyvinėje Isha ir
kitų bendraautorių kohortinėje analizėje buvo
atrinkti 2022 pacientai, apsilankę per 19 Mayo
klinikos skubios pagalbos skyrių, kuriems per
pirmas 6 valandas buvo skirta ne mažiau kaip 30
ml/kg skysčių. Analizė parodė, jog vidutinė
hospitalizacijos trukmė po diagnozės nustatymo SK
grupėje buvo 1 diena ilgesnė nei NK grupėje (5 ir 4
dienos; p = 0,046). Pacientų pogrupyje, kurie
diagnozės metu nebuvo intensyviosios terapijos
skyriuje (ITS), nustatyta, kad SK gavę pacientai
rečiau buvo paguldyti į ITS po diagnozės nustatymo
nei tie, kurie gavo NK (36,5 % ir 45,2 %; P = 0,026).
Kitoms išeitims (30 dienų mirštamumui, dirbtinės
plaučių ventiliacijos, papildomo deguonies ar
nuolatinės PIT poreikiui) reikšmingų skirtumų
nenustatyta (visos p ≥ 0,066) [8].
Tseng ir kiti bendraautoriai (2020) metaanlizėje,
kuri apėmė 58 tyrimus, nustatyta, jog subalansuoti
kristaloidai mažina mirštamumą (OR 0,84; 95 % PI
0,74–0,95) [9]. Zwager ir kiti bendraautoriai (2019)
sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje lyginanti SK
ir NaCl 0,9% suaugusiems pacientams, sergantiems
sepsiu ITS ar skubios medicinos pagalbos skyriuose.
Analizė parodė, kad pacientų, gydytų SK,
mirštamumas reikšmingai sumažėjo (SK grupėje
33,05 % ir NK grupėje 37,95 %; P=0,02) [10]. Taigi,
naujausi retrospektyviniai tyrimai ir metaanalizės
rodo, kad subalansuoti kristaloidai, palyginti su 0,9
% NaCl, gali būti naudingesni sepsiu sergantiems
pacientams, nes yra siejami su mažesniu
mirštamumu ir retesniu intensyviosios terapijos
poreikiu.
3.3. Kardiologinių kritinių būklių pacientų grupė
Kristaloidinių tirpalų tipo pasirinkimas gydant
kardiogeninį šoką gali turėti įtakos pacientų
prognozei ir gydymo rezultatams. Retros-
pektyviniame tyrime, kuriame buvo lyginami SK ir
NK kaip gaivinimo skysčiai ištikus kardiogeniniam
šokui, pacientų, kuriems buvo skirti NK, rezultatai
buvo blogesni. NK grupėje dažniau buvo taikoma
PIT (30,2 % ir 22,7 %, P=0,007), ligoninėje dažniau
taikytas kardiopulmoninis gaivinimas (18,2 % ir
13,4 %, P=0,041), reikėjo didesnių katecholaminų
dozių. Pacientams, gydytiems NK, nustatyta
reikšmingai didesnė chloridų koncentracija serume
ir mažesnis pH (hiperchloreminė acidozė). Tikėtina,
kad ši acidozė turėjo įtakos didesniam
katecholaminų poreikiui ir prastesniems inkstų
veiklos rodikliams NK grupėje. Tačiau pacientų,
kuriems širdies sustojimas įvyko ne ligoninėje
(OHCA – out of hospital cardiac arrest) ir patyrusių
sunkų šoką (laktatas >7,4 mmol/l), mirštamumas
buvo didesnis SK grupėje (79,3 %, palyginus su 58,6
%, P=0,013). Šių pacientų neuronui specifinė
enolazė (NSE) hospitalizavimo metu nesiskyrė,
tačiau buvo gerokai didesnė praėjus 48-72 val. po
hospitalizacijos, kai jie buvo gydomi SK (104,6
(60,0-286,0) ir 67,9 (34,6-148,2), P=0,039). Šie
duomenys kelia susirūpinimą, kad SK gali būti
netinkami pacientams, patyrusiems didelį hipoksinį
smegenų pažeidimą po OHCA. Reikalingi tolesni
tyrimai, kad būtų galima išsiaiškinti skysčių
pasirinkimo vaidmenį šiame pogrupyje [11].
3.4. Galvos smegenų traumos pacientų grupė
Galvos smegenų traumą (GST) patyrusiems
pacientams skysčių terapijos pasirinkimas gali turėti
reikšmingą įtaką jų išgyvenamumui ir neurologinei
būklei. BaSICS atsitiktinių imčių klinikiniame
tyrime buvo nustatyta statistiškai reikšminga
sąveika tarp GST, skysčių terapijos tipo ir 90 dienų
mirštamumo. Buvo stebėtas reikšmingai mažesnis
90 dienų mirštamumas GST patyrusių pacientų, jei
jiems buvo skiriami NK (31,3 % SK grupėje ir 21,1
% NK grupėje). GST nepatyrusiems pacientams
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
36
mirštamumas abejose grupėse nesiskyrė
(atitinkamai 26,2 % ir 27,5 %) [12]. Dvigubai aklas
atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas,
kuriame dalyvavo 18-65 metų pacientai, patyrę
GST, buvo atliekamas Malajų universiteto
Medicinos centre, iš viso į analizę įtraukta 70
pacientų, iš kurių 38 priklausė NK grupei ir 32 – SK
(Sterofundino) grupei. Rezultatai parodė, kad
intrakranijinis spaudimas trečiąją dieną buvo
reikšmingai didesnis SK grupėje (18,60 ± 9,26),
lyginant su 12,77 ± 3,63 NK grupėje, (p = 0,037)
[13]. Šie rezultatai rodo, kad SK, kurie, lyginant su
NK, yra labiau hipotoniški, gali padidinti
intrakranijinę hipertenziją pacientams, patyrusiems
GST. Šiems pacientams gydyti turėtų būti
pasirenkami hipertoniniai kristaloidų tirpalai,
atsižvelgiant į didelio intrakranijinio slėgio sukeltų
komplikacijų riziką.
4. Diskusija
Nors remiantis fiziologija yra pagrįsta manyti, kad
SK turėtų būti geresnis pasirinkimas nei NK, tyrimų
duomenys ne visada įrodo aiškų skirtumą tarp šių
tirpalų poveikio. Vienas iš galimų paaiškinimų gali
būti pacientų heterogeniškumas ITS. Pavyzdžiui,
daug tyrimų įtraukia pacientus, kurie ITS yra
paguldyti pooperaciniam stebėjimui. Šių pacientų
išeitys dažnai būna daug geresnės, nei ūmių kritinių
būklių pacientų, nepaisant paskirtos infuzinės
terapijos. Be to, pacientams skiriamų intraveninų
skysčių kiekis yra mažėjantis dėl pakitusios skysčių
skyrimo taktikos - ji tapo ne liberali, o labiau į tikslą
orientuota [1,14]. Toks skysčių vartojimo
sumažėjimas gali lemti ir nustatytus nereikšmingus
skirtumus tarp lyginamų kristaloidų. Taip pat, kyla
klausimas, ar naudojamos tyrimų metodikos yra
pakankamai jautrios aptikti skirtumus tarp SK ir NK
poveikio. Kadangi P reikšmė yra sutartinė ir taikoma
0,05 riba, dažniausia išvada būna ta, jog realūs
klinikiniai efektai yra per maži, kad būtų laikomi
statistiškai reikšmingais. Tačiau labai svarbi detalė
yra tai, kad net ir nedideli procentiniai skirtumai gali
turėti didelį poveikį pasauliniu mastu. Milijonams
pacientų kasmet yra skiriama milijardai litrų
infuzinės terapijos, todėl net vieno procentinio
vieneto pokytis gali turėti reikšmingą įtaką bendrai
pacientų populiacijai ir sveikatos priežiūros sistemai
[15]. Todėl, nepaisant santykinai mažo statistinio
skirtumo, SK išlieka saugesnė alternatyva inkstų
komplikacijų prevencijai dėl mažesnio chloridų
kiekio ir geresnio organizmo homeostazės palaiky-
mo. Sepsiu sergantiems pacientams SK turi teigiamą
poveikį mirštamumui, tikėtina dėl geresnės rūgščių
ir šarmų pusiausvyros bei mažesnės hiperchlo-
reminės acidozės išsivystymo rizikos [3].
Pacientams, patyrusiems kardiogeninį šoką, skysčių
terapija daro tiesioginę įtaką kraujotakai, širdies
minutiniam tūriui ir perfuzijos slėgiui. NK gydymo
sukelta hiperchloreminė acidozė, gali sumažinti
miokardo kontraktiliškumą ir padidinti vazopresorių
poreikį, kas kardiogeninio šoko būklėje gali lemti
sunkias komplikacijas [10]. Be to, didesnė inkstų
pažeidimo rizika NK grupėje taip pat gali būti
susijusi su chloridų pertekliumi, slopinančiu renino-
angiotenzino sistemą, ir prastesne inkstų kraujotaka
[16]. Tačiau kai kuriose kritinių būklių grupėse
skysčių pasirinkimas nėra toks vienareikšmiškas.
Pacientams, patyrusiems hipoksinį smegenų
pažeidimą dėl OHCA, SK gali lemti didesnį
smegenų edemos progresavimą, kas paaiškina daug
didesnį mirštamumą šioje grupėje. GST pacientams
intrakranijinis spaudimas yra reikšmingas rodiklis.
SK yra labiau hipotoniški nei NK, todėl gali sukelti
smegenų ląstelių edemą, ir didinti intrakranijinį
spaudimą. Hipertoninis natrio chlorido (3.0%-
23.4%), priešingai, veikia kaip osmotinė medžiaga,
mažinanti smegenų edemą ir užtikrinanti geresnę
perfuziją [17].
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
37
5. Išvados
Subalansuoti kristaloidai gali būti labiau naudingi
inkstų ligomis sergantiems pacientams, ypač po
inksto transplantacijos ar esant sunkiam ūminiam
inkstų pažeidimui (KDIGO 2 ir aukštesnei stadijai).
Subalansuoti kristaloidai taip pat reikšmingai
sumažina sepsiu sergančių pacientų mirštamumą,
todėl šiai infuzoterapijai turėtų būti teikiama
pirmenybė. Pacientams, patyrusiems kardiogeninį
šoką, SK sumažina komplikacijų riziką, tačiau
OHCA patyrusiems pacientams rekomenduojamas
NK tirpalas. Subalansuoti kristaloidai gali didinti
intrakranijinį spaudimą, todėl patyrus GST
dažniausiai rekomenduojami izo- arba hipertoniniai
NaCl tirpalai, siekiant sumažinti intrakranijinės
hipertenzijos riziką.
Literatūros šaltiniai:
1. Casey JD, Brown RM, Semler MW.
Resuscitation Fluids. Curr Opin Crit Care. 2018
Dec;24(6):512–8.
2. Liu P, Li S, Zheng T, Wu J, Fan Y, Liu X, et
al. Subphenotyping heterogeneous patients with
chronic critical illness to guide individualised fluid
balance treatment using machine learning: a
retrospective cohort study. eClinicalMedicine. 2023
May 1;59. Available from:
https://www.thelancet.com/journals/eclinm/article/
PIIS2589-5370(23)00147-5/fulltext
3. Semler MW, Kellum JA. Balanced
Crystalloid Solutions. Am J Respir Crit Care Med.
2019 Apr 15;199(8):952–60.
4. Self WH, Semler MW, Wanderer JP, Wang
L, Byrne DW, Collins SP, et al. Balanced
Crystalloids versus Saline in Noncritically Ill
Adults. N Engl J Med. 2018 Mar 1;378(9):819–28.
5. Balanced crystalloid solution versus saline
in deceased donor kidney transplantation (BEST-
Fluids): a pragmatic, double-blind, randomised,
controlled trial - ScienceDirect, 2023. Available
from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S
0140673623006426
6. Finfer S, Micallef S, Hammond N, Navarra
L, Bellomo R, Billot L, et al. Balanced
Multielectrolyte Solution versus Saline in Critically
Ill Adults. N Engl J Med. 2022 Mar 2;386(9):815–
26.
7. Balanced Crystalloids versus Saline in
Critically Ill Adults | New England Journal of
Medicine. 2018 Available from:
https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa171
1584#ap2
8. Isha S, Satashia PH, Yarrarapu SNS,
Govero AB, Harrison MF, Baig HZ, et al. A
retrospective analysis of normal saline and lactated
ringers as resuscitation fluid in sepsis. Front Med.
2023 Apr 6;10. Available from:
https://www.frontiersin.org/journals/medicine/articl
es/10.3389/fmed.2023.1071741/full
9. Tseng CH, Chen TT, Wu MY, Chan MC,
Shih MC, Tu YK. Resuscitation fluid types in sepsis,
surgical, and trauma patients: a systematic review
and sequential network meta-analyses. Crit Care.
2020 Dec 14;24(1):693.
10. Zwager CL, Tuinman PR, de Grooth HJ,
Kooter J, Ket H, Fleuren LM, et al. Why physiology
will continue to guide the choice between balanced
crystalloids and normal saline: a systematic review
and meta-analysis. Crit Care. 2019 Nov 21;23:366.
11. Gmeiner J, Bulach B, Lüsebrink E,
Binzenhöfer L, Kupka D, Stocker T, et al.
Comparison of balanced and unbalanced
crystalloids as resuscitation fluid in patients treated
for cardiogenic shock. J Intensive Care. 2023 Sep
6;11(1):38.
12. Effect of Intravenous Fluid Treatment With
a Balanced Solution vs 0.9% Saline Solution on
Mortality in Critically Ill Patients: The BaSICS
Randomized Clinical Trial | Critical Care Medicine |
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
38
JAMA | JAMA Network, 2021. Available from:
https://jamanetwork.com/journals/jama/fullarticle/2
783039
13. Poh K, Bustam A, Hasan MS, Mohd Yunos
N, Cham CY, Lim FJ, et al. Isotonic balanced fluid
versus 0.9% saline in patients with moderate to
severe traumatic brain injury: A double-blinded
randomised controlled trial. Am J Emerg Med. 2024
Mar 1;77:106–14.
14. Finfer S, Myburgh J, Bellomo R.
Intravenous fluid therapy in critically ill adults. Nat
Rev Nephrol. 2018 Sep;14(9):541–57.
15. Hawkins WA, Smith SE, Newsome AS,
Carr JR, Bland CM, Branan TN. Fluid Stewardship
During Critical Illness: A Call to Action. J Pharm
Pract. 2020 Dec;33(6):863–73.
16. Pfortmueller CA, Uehlinger D, von
Haehling S, Schefold JC. Serum chloride levels in
critical illness—the hidden story. Intensive Care
Med Exp. 2018 Apr 13;6(1):10.
17. Shi J, Tan L, Ye J, Hu L. Hypertonic saline
and mannitol in patients with traumatic brain injury.
Medicine (Baltimore). 2020 Aug 28;99(35):e21655.
Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
39