Gustė Burneikaitė1, Kamilė Dumalakaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Cardiac rehabilitation, which involves many medical fields, is a great secondary prevention tool for most cardiovascular diseases or after cardiological interventions; this is a class IA recommendation all around the world. Many studies show improvement of life quality, lower numbers of mortality, morbidity, and recurrent hospitalizations. To get even better results it is important to involve more patients in the program, as only a small percentage of patients is referred to and finishes the whole rehabilitation program these days. Cardiac rehabilitation provides comprehensive care to patients and its main components are physical and psychological therapy as well as risk factors, such as smoking or arterial hypertension, elimination. Various researches have proven that cardiac rehabilitation is highly beneficial for people with ischemic heart disease, heart failure, or after cardiological interventions. However, to find out if it is effective for those with atrial fibrillation or heart transplant, more detailed and longer studies are needed. This literature analysis reviews the concept, purpose, methods, and use of cardiac rehabilitation as the secondary prevention method for various cardiovascular diseases.
Keywords: cardiac rehabilitation, cardiovascular diseases, risk factors, physical rehabilitation.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
33
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (1), p. 33-42
Cardiac rehabilitation: literature review
Gustė Burneikaitė
1
, Kamilė Dumalakaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Cardiac rehabilitation, which involves many medical fields, is a great secondary prevention tool for most
cardiovascular diseases or after cardiological interventions; this is a class IA recommendation all around
the world. Many studies show improvement of life quality, lower numbers of mortality, morbidity, and
recurrent hospitalizations. To get even better results it is important to involve more patients in the pro-
gram, as only a small percentage of patients is referred to and finishes the whole rehabilitation program
these days. Cardiac rehabilitation provides comprehensive care to patients and its main components are
physical and psychological therapy as well as risk factors, such as smoking or arterial hypertension, elim-
ination. Various researches have proven that cardiac rehabilitation is highly beneficial for people with
ischemic heart disease, heart failure, or after cardiological interventions. However, to find out if it is ef-
fective for those with atrial fibrillation or heart transplant, more detailed and longer studies are needed.
This literature analysis reviews the concept, purpose, methods, and use of cardiac rehabilitation as the
secondary prevention method for various cardiovascular diseases.
Keywords: cardiac rehabilitation, cardiovascular diseases, risk factors, physical rehabilitation.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
34
Kardiologinė reabilitacija: literatūros apžvalga
Gustė Burneikaitė
1
, Kamilė Dumalakaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Kardiologinė reabilitacija, apimanti daugybę medicinos sričių, yra puikus antrinės
profilaktikos įrankis daugeliui širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų ar žmonėms po
kardiologinių intervencijų; tai IA klasės rekomendacija visame pasaulyje. Tyrimai demonstruoja
gyvenimo kokybės gerėjimą, mirtingumo ir sergamumo rodiklių bei pakartotinių hospitalizacijų skaičiaus
mažėjimą. Norint pasiekti dar geresnių rezultatų reikalingas didesnis dalyvaujančiųjų programoje
skaičius, kadangi šiuo metu tik nedidelė dalis pacientų yra nukreipiami ir pilnai įvykdo jiems paskirtą
kardiologinės reabilitacijos programą. Kardiologinė reabilitacija teikia visapusišką naudą pacientams, jos
pagrindiniai komponentai – fiziologinė ir psichologinė terapija bei rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas ar
arterinė hipertenzija, šalinimas. Įvairiais tyrimais įrodyta, jog kardiologinė reabilitacija yra labai naudinga
sergantiesiems išemine širdies liga, turintiems širdies nepakankamumą ar po atliktų intervencinių
procedūrų, tačiau norint išsiaiškinti tikslią naudą pacientams su prieširdžių virpėjimu ar po širdies
transplantacijos reikalingi išsamesni ir ilgesni tyrimai. Šioje literatūros analizėje apžvelgiama
kardiologinės reabilitacijos sąvoka, tikslas, metodai bei panaudojimas įvairių širdies ir kraujagyslių
sistemos ligų antrinės profilaktikos metu.
Raktiniai žodžiai: kardiologinė reabilitacija, širdies ir kraujagyslių ligos, rizikos veiksniai, fizinė
reabilitacija.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
35
Sąvoka
Kardiologinė reabilitacija (KR),
kuri vos prieš keletą dešimtmečių buvo
suprantama kaip paciento stebėjimas tam tikrą
laikotarpį po ligos, šiuo metu apima daugybę
medicinos ir sveikos gyvensenos sričių. Tam
reikalinga multidisciplininė komanda, kuri
rūpinasi paciento mokymu, individualia fizine
veikla, rizikos faktorių modifikavimu ir
gyvenimo kokybės gerinimu [1]. Pasaulio
sveikatos organizacija (PSO) kardiologinę
reabilitaciją apibūdina kaip visumą veiklų,
reikalingų ligos priežasties šalinimui bei
užtikrinančių geriausias fizines, psichologines ir
socialines sąlygas, kad pacientai galėtų savo
pastangomis išsaugoti ar susigrąžinti prarastas
funkcijas ir vietą visuomenėje [2]. Amerikos
širdies asociacija (AŠA) ir Amerikos
kardiologijos koledžas (AKK) (American
College of Cardiology) kardiologinę reabilitaciją
įvardina kaip IA klasės rekomendaciją po
daugelio širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ar
procedūrų, tokių kaip miokardo infarktas (MI) ar
vainikinių arterijų revaskuliarizacija [3].
KR skirstoma į tris fazes.
Pirmoji fazė pradedama pacientui dar esant
ligoninėje; jos tikslas – paciento mobilizacija ir
sugrąžintas gebėjimas atlikti kasdienes veiklas
iki išrašymo iš ligoninės. Antroji fazė trunka 3-6
mėnesius (kai kuriose Europos šalyse 3-4
savaites). Ją sudaro gydytojo prižiūrimas
pacientų fizinis aktyvumas ir rizikos veiksnių
šalinimas. Trečioji fazė trunka visą gyvenimą ir
jos metu toliau šalinami rizikos veiksniai bei
tęsiama antroje fazėje pradėta fizinė veikla [4].
Optimalus laikas pradėti antrąją
KR fazę yra 1-3 savaitės nuo paciento išrašymo
iš ligoninės po širdies ir kraujagyslių ligos ar
atliktos intervencijos. Tačiau praktikoje
pastebima, kad reabilitacija neretai pradedama
vėliau, praėjus net iki vienerių metų nuo ligos
pradžios [5].
Tikslas ir pacientų dalyvavimas
Visuomenėje plačiai kalbama
apie pirminę prevenciją, skirtą pavėlinti ar
sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą,
tačiau nuo jos neatsiejama ir antrinė prevencija –
kardiologinė reabilitacija. Pacientui skiriant
kardiologinę reabilitaciją siekiama ne tik
pagreitinti sveikimą ar lengvinti simptomus, bet
ir apsaugoti nuo ligos pasikartojimo, kitų širdies
ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, gerinti fizinę
ir psichologinę gyvenimo kokybę, mažinti
mirtingumą ir sergamumą bei sumažinti rizikos
faktorių. Klinikiniai tyrimai įrodė, jog rizikos
faktorių identifikavimas ir modifikavimas gali
sulėtinti, stabilizuoti aterosklerozės progresą,
netgi sugrąžinti aterosklerozės pažeistas arterijas
į pradinę būseną bei sumažinti kardiovaskulinių
įvykių tikimybę [1].
Nepaisant tyrimais įrodytos
naudos, kardiologinės reabilitacijos skyrimo ir
dalyvavimo rodikliai yra žemi. Remiantis įvairių
šaltinių duomenimis, kardiologinė reabilitacija
Jungtinėse Amerikos Valstijose skiriama 30-56%
pacientų, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje
30%, o likusiose Europos šalyse šiek tiek
daugiau nei 50% pacientų, sirgusių širdies ir
kraujagyslių ligomis [1]. Nors beveik visose
Europos šalyse yra reikiamos sąlygos I fazės KR
teikimui, tik trečdalyje šalių reabilitacija
skiriama daugiau nei 80% pacientų. To
priežastys – nesami ar netinkami įstatymai,
nepakankamas finansavimas, profesionalių
rekomendacijų bei informacijos trūkumas, netgi
pastebima, kad dažnai gydytojai nuvertina KR
teikiamą naudą ir nenukreipia pacientų
reabilitacijai [6,7].
Žemi dalyvavimo kardiologinėje
reabilitacijoje rodikliai pasireiškia ne tik dėl jau
minėtų priežasčių, bet ir dėl pacientų pasyvumo.
Dvidešimt keturiose Europos šalyse atlikta
EUROASPIRE IV apklausa parodė, jog tik 41%
visų apklaustųjų dalyvavo bent pusėje paskirtų
reabilitacijos užsiėmimų. Moterys, vyresni,
žemos socioekonominės padėties, rūkantys
pacientai ar pacientai, kuriems atlikta
perkutaninė koronarinė intervencija, anamnezėje
turintys ŠKL, širdies nepakankamumą (ŠN),
arterinę hipertenziją (AH) bei disglikemiją buvo
mažiau linkę dalyvauti kardiologinėje
reabilitacijoje [8,9]. Kitoje studijoje pastebėta,
jog tik 62% vyresnių nei 65 metų pacientų buvo
nusiųsti į KR po įvykusio MI, iš jų tik 33%
dalyvavo bent vienoje sesijoje [10].
Jungtinių Amerikos valstijų
„Milijono širdžių iniciatyva“ (Million hearts
initiative), siekianti iki 2022 metų apsaugoti
milijoną žmonių nuo infarktų ir insultų,
paskaičiavo, jog padidinus dalyvavimą
kardiologinėje reabilitacijoje iki 70%, būtų
išsaugota 25 000 gyvybių ir prireiktų 180 000
mažiau hospitalizacijų JAV kasmet [3]. Visame
pasaulyje žmonių įsitraukimą į reabilitaciją
siekiama didinti suteikiant galimybę gydytojams
pacientus sekti ir konsultuoti telefonu ar kitomis
ryšio priemonėmis [1]. Taip pat vis plačiau
taikoma reabilitacija namuose, kuri, pasak
Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo, yra
panašiai veiksminga kaip reabilitacija ligoninėje;
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
36
lyginant dviejų pacientų grupių metimą rūkyti,
arterinį kraujo spaudimą, bendrojo cholesterolio
ir DTL (didelio tankio lipidų) kiekį, psichologinę
būklę bei fizinį pajėgumą po 12 mėnesių
reabilitacijos namuose arba ligoninėje, nerasta
reikšmingo skirtumo tarp šių dviejų reabilitacijos
metodų [11].
Metodai
Visapusišką kardiologinę
reabilitaciją sudaro daug sudedamųjų dalių:
pilnas paciento klinikinis ištyrimas ir būklės
įvertinimas, optimali farmakoterapija, fizinė
reabilitacija, psichologinė pagalba, širdies ir
kraujagyslių ligų rizikos veiksnių įvertinimas ir
šalinimas, gyvenimo būdo modifikavimas,
tinkama mityba, pacientų mokymas ir
individualių pacientų problemų (seksualinė
disfunkcija, alkoholio vartojimas) sprendimas.
Tam reikalinga gydytojų ir kitų specialistų
komanda, kurią sudaro šeimos gydytojas,
gydytojas reabilitologas, kineziterapeutas,
slaugytojas, psichologas, dietologas ir socialinis
darbuotojas [1,12].
Oficialios kardiologinės
reabilitacijos rekomendacijos šiek tiek skiriasi
skirtingose šalyse ar regionuose. Šiaurės
Amerikoje ir žemyninėje Europoje, kurios
pasižymi labiausiai išvystyta reabilitacijos
sistema, pacientams rekomenduojamas vidutinio
intensyvumo ir intensyvus fizinis krūvis,
atliekant aerobinius, ištvermės ir pasipriešinimo
pratimus. Taip pat šiuose regionuose siūloma
atlikti elektrokardiografu monitoruojamus fizinės
veiklos testus. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė,
Australija ir Naujoji Zelandija rekomenduoja
žemo intensyvumo veiklą ir mažiau stebėti
funkcinį pajėgumą, naudojantis įvairiais tyrimų
prietaisais [13].
Kardiologinė reabilitacija gali
būti atliekama tiek stacionare ar reabilitacijos
įstaigose, tiek namuose. Nors sveikatos
priežiūros įstaigose yra lengviau stebėti pacientą
ir jo progresą, namų reabilitacijos programos
imtos taikyti norint gerinti jų prieinamumą ir
pacientų dalyvavimą [14]. Jungtinėje Karalystėje
atliktame tyrime, kuriame lyginti pacientai,
atliekantys reabilitaciją stacionare ir pacientai,
atliekantys reabilitaciją namuose, pastebėta, jog
net 96% namų programos dalyvių įvykdė penkias
ir daugiau veiklų. Tuo tarpu tik 56%
reabilitacijos centro dalyvių pasiekė tokį
aktyvumo lygį [15]. Nors dalyvių aktyvumas yra
didesnis vykdant reabilitacijos programas
namuose, lyginant pakartotinių širdies ir
kraujagyslių ligų tikimybę, mirštamumą, fizinį
pajėgumą, koreguojamus rizikos veiksnius
(AKS, bendro cholesterolio, DTL ir MTL kiekį
kraujyje, tabako vartojimą) bei gyvenimo
kokybę, nerasta reikšmingo skirtumo tarp
reabilitaciją vykdžiusių ligoninėje ir ją
vykdžiusių namuose pacientų [14].
Tam, kad reabilitacija būtų kuo
veiksmingesnė, reikalingas pilnas paciento
ištyrimas ir būklės įvertinimas norint parinkti
tinkamas priemones ir individualius tikslus,
optimizuoti programos naudą bei sumažinti
riziką. Ypač svarbu išsiaiškinti paciento širdies ir
kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir juos
koreguoti [1]. Pats reikalingiausias gyvenimo
būdo pokytis – rūkymo nutraukimas. Keletas
tyrimų ir meta-analizių įrodė, jog pacientų, kurie
po miokardo infarkto (MI), aortos-vainikinių
arterijų jungčių suformavimo operacijos,
angioplastikos ar išeminės širdies ligos metė
rūkyti, mirštamumas yra mažesnis nei tų, kurie
nemetė, ir per pirmus du metus sumažėja 50%
[16,17]. Kitas rizikos veiksnys, būdingas KR
pacientams yra aukštas arterinis kraujo
spaudimas. Jo sumažinimas 10 mmHg gali
sumažinti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų
riziką 20-40%, o sumažinimas 5-6 mmHg
sumažina insulto riziką 42%. Tam, kad būtų
pasiekti norimi AKS rezultatai, būtina mokyti
pacientus apie jų ligą, naudojimąsi kraujospūdžio
matuokliais ir tinkamą gydymą [18,19]. Ne ką
mažiau svarbi yra ir pacientų mityba, kurią
suprasti ir tinkamai taikyti padeda reabilitacijos
komandoje esantys dietologai. Kiekvienam
žmogui sudaroma individuali programa,
atsižvelgiant į esamus mitybos įpročius, tačiau
bendrieji principai yra tokie: rekomenduojama
sumažinti sočiųjų riebalų (< 7% visų dienos
kalorijų kiekio) ir cholesterolio (< 200 mg/d)
suvartojimą, valgyti daugiau polinesočiųjų
riebalų (10% visų dienos kalorijų kiekio),
mononesočiųjų riebalų (20% visų dienos kalorijų
kiekio) ir skaidulų (20-30 g/d) [20]. Šie mitybos
pokyčiai padeda palaikyti tinkamą svorį ir
koreguoja hiperlipidemiją.
Viena svarbiausių kardiologinės
reabilitacijos sudėtinių dalių yra fizinis
aktyvumas. Programos, į kurias įtraukti fiziniai
užsiėmimai, ženkliai sumažina mirtinų ir
nemirtinų ligos pasikartojimų gerindamos
vainiknių arterijų funkciją bei lengvina rizikos
veiksnių poveikį, lyginant su programomis be
fizinio aktyvumo komponento. Taip pat įrodyta,
jog funkcinės gebos padidėjimas 1 metaboliniu
vienetu sumažina mirštamumą 12% [13,21].
Visų rūšių treniruotėms gali būti naudojamos
įvairios priemonės, tokios kaip bėgimo takeliai,
laipteliai, svarmenys, eliptiniai treniruokliai,
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
37
stacionarūs dviračiai ar plaukimo baseinai.
Įprastai pacientams skiriami aerobiniai pratimai,
tačiau labai svarbu, jog jie būtų skiriami
tinkamai. Tam, kad būtų galima pasiekti
maksimalų teigiamą efektą, reikia išsiaiškinti
esamą paciento fizinį pajėgumą ir prireikus jį
koreguoti, taip pat skirti pastovaus krūvio
pratimus bei pratimus, atliekamus intervalais
[22]. Kartu su aerobiniais pratimais gali būti
skiriamas ir kitos rūšies fizinis aktyvumas.
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kuri pratimų
rūšis – jėgos pratimai ar lankstumo pratimai –
geriau veikia raumenų jėgą ir ištvermę, sąnarių
paslankumą bei maksimalų bėgimo takelio
tolerancijos laiką. Išmatavus šiuos rodiklius prieš
ir po 12 savaičių programos, rasta, jog jėgos
treniruočių grupėje buvusiems pacientams,
lyginant su lankstumo treniruočių grupe, labiau
padidėjo bendra raumenų jėga ir ištvermė,
sumažėjo dusulio ir nuovargio vertinimas pagal
Borgo skalę, pagerėjo bėgimo takelio
tolerancijos laikas, jie neteko daugiau kūno
riebalų ir priaugo liesų raumenų. Tuo tarpu
lankstumo pratimus atlikusiems pacientams
labiau pagerėjo sąnarių paslankumas. Tai įrodė,
jog aukšto intensyvumo jėgos treniruotės kartu
su aerobiniais pratimais yra gerai toleruojamos ir
padeda pacientams greičiau įgyti jėgų ir
ištvermės, reikalingų vykdyti kasdienę fizinę
veiklą su ženkliai mažiau pastangų [23].
Pacientams, sergantiems širdies
ligomis, dažnai pasireiškia psichologinių ir
socialinių problemų, galinčių didinti mirštamumą
ir sergamumą. Net 20% pacientų po miokardo
infarkto suserga depresija ar nerimo sutrikimu
[24]. INTERHEART atliktas tyrimas rodo, jog
psichologinis stresas yra trečias pagal svarbą
išeminių širdies ligų rizikos veiksnys, atsakingas
už padidėjusį kraujo spaudimą, glikemiją, lipidų
kiekį ir kūno svorį; be to, tai skatina
aterosklerozės formavimąsi, uždegimą ir
endotelio disfunkciją [25,26]. Pacientų
psichologinės būklės gerinimu rūpinasi
socialiniai darbuotojai ir psichologai, kurių
pagrindinis siekis – pacientų grįžimas į normalų
gyvenimo ritmą. Vienas iš būdų yra relaksacijos
įtraukimas į kardiologinės reabilitacijos
programą. Vertinant pacientų pildytus savęs
įvertinimo klausimynus prieš ir po 13 savaičių
trukmės programos, pastebėta, jog pagerėjo
pacientų savijautos įsivertinimas, sumažėjo
depresija, nerimas. Taip pat gerėjant savijautai,
ilgėjo pacientų atliekamos relaksacijos laikas
[27].
Kardiologinės reablitacijos panaudojimas
Egzistuoja stiprūs, neginčijami
įrodymai, kad kardiologinė reabilitacija padeda
pacientams sergantiems stabilia krūtinės angina,
po miokardo infarkto, vainikinių arterijų
revaskuliarizacijos [28,29]. KR taip pat
rekomenduojama pacientams po širdies
transplantacijos [30], įvairių vožtuvų operacijų
[31] ir sergantiems lėtiniu širdies
nepakankamumu [32]. Kontraindikacijų yra tik
fiziniams pratimams, tuo tarpu kitos
reabilitacijos dalys gali būti taikomos visiems
pacientams. Fiziniais pratimais paremtos KR
negalima vykdyti pacientams su nestabilia
krūtinės angina, dekompensuotu širdies
nepakankamumu, sudėtingomis skilvelinėmis
aritmijomis, plautine hipertenzija (spaudimas
plaučių arterijoje didesnis nei 60 mmHg),
nustatytais trombais širdies kamerose, esančiu ar
neseniai buvusiu tromboflebitu su ar be plaučių
embolijos, obstrukcine kardiomiopatija, vidutinio
ar sunkaus laipsnio aortos stenoze,
nekontroliuojama uždegimine ar infekcine liga,
bet kokia skeleto-raumenų patologija, kuri trukdo
atlikti fizinius pratimus [33].
Kardiologinė reabilitacija širdies
nepakankamumu sergantiems pacientams
Pagrindinis simptomas
pacientams su kliniškai stabiliu ŠN yra fizinio
krūvio tolerancijos sumažėjimas, o tai siejama su
gyvenimo kokybės prastėjimu. Fiziniais
pratimais paremta kardiologinė rebilitacija yra
puiki galimybė padidinti fizinę toleranciją,
raumenų jėgą ir gyvenimo kokybę, sumažinti
pakartotinų hospitalizacijų kiekį [32]. Aerobiniai
pratimai ir apskritai kardiologinė reabilitacija turi
IA klasės rekomendaciją pagal 2016 metais
Europos kardiologijos draugijos (ESC) išleistas
ūmaus ir lėtinio širdies nepakankamumo
diagnostikos ir gydymo gaires [34]. Atliktoje
meta-analizėje, kurioje analizuoti ŠN sergantys
pacientai su sumažėjusia kairio skilvelio
išstūmimo frakcija (IF) (HFrEF), pastebėtas
mirtingumo sumažėjimas 45%, bendras
mirtingumo ir hospitalizacijų kiekis sumažėjo
38% [35]. Pacientams su išlikusia IF taip pat
rekomenduojama KR dėl fizinių galimybių
didėjimo, gyvenimo kokybės gerėjimo,
diastolinės kairio skilvelio funkcijos atsistatymo
[36,37].
Kardiologinė reabilitacija pacientams
sergantiems išemine širdies liga
Didžiąją dalį KR centrų pacientų
sudaro sergantieji išemine širdies liga (IŠL). Yra
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
38
daug įrodymų, kad KR mažina pacientų
sergančių IŠL mirtingumą [29,38]. AŠA/AKK,
kaip ir ESC, rekomenduoja siųsti pacientus į KR
po MI, vainikinų arterijų revaskuliarizacijos ar
sergančius stabilia krūtinės angina [39,40].
Kardiologinė reabilitacija yra labai svarbi po MI
– 36 randomizuotų kontroliuojamų tyrimų,
kuriuose bendrai dalyvavo 6111 respondentai po
MI, meta-analizėje rasta, kad pacientų
mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos
ligų taikant KR sumažėjo 36%, bendras
mirtingumas sumažėjo 26%, o pakartotinių
infarktų – 47%. [7]. Nepaisant aiškios naudos
taikant KR pacientams sergantiems IŠL,
dalyvavimas programoje išlieka labai žemas.
Kardiologinė reabilitacija pacientams
sergantiems prieširdžių virpėjimu
Prieširdžių virpėjimas (PV) yra
viena dažniausių aritmijų pasaulyje. Literatūroje
yra skirtingai aprašoma kardiologinės
reabilitacijos fizinio aktyvumo komponento
nauda pacientams sergantiems prieširdžių
virpėjimu. Įrodyta, kad KR sumažina
paroksizminio ir persistentinio PV trukmę,
mažina skilvelių atsaką pacientams sergantiems
lėtiniu PV ir taip sumažina aritmijos sukeliamus
simptomus [41,42]. Tačiau sergantiesiems PV
reikėtų taikyti vidutinio aktyvumo fizinę veiklą,
nes tiek fizinio aktyvumo nebuvimas, tiek labai
intensyvi veikla dažnina PV epizodus [43]. Taip
pat dėl mažo atliktų randomizuotų tyrimų kiekio
sunku vertinti KR naudą PV pacientams
atsižvelgiant į mirtingumą ir hospitalizacijų
kiekį. Tam reikalingi detalesni tyrimai su
ilgesniu pacientų sekimo laikotarpiu [44].
Kardiologinė reabilitacija pacientams po
intervencinių procedūrų
Kardiologinė reabilitacija įrodyta
kaip tinkamas būdas gerinti fizinį pajėgumą,
gyvenimo kokybę ir mažinti mirtingumą tarp
pacientų po įvairių širdies operacijų, įskaitant
atliktas su sternotomija. Daugiausiai įrodymų
yra, kad būtent fizinių pratimų komponentas
kardiologinėje reabilitacijoje veikia pacientus po
operacijų [45]. KR gerina pacientų gyvenimo
kokybę po A tipo aortos disekacijos operacijos
[46], didina fizinio darbo galimybes po aortos
vožtuvo operacijos atlikimo [47]. Taip pat
atliktuose tyrimuose po aortos-vainikinių arterijų
jungčių suformavimo operacijos, stebimas daug
greitesnis širdies dažnio atsistatymas po fizinio
krūvio pacientams, kuriems buvo taikyta KR
negu tiems, kuriems ne [48,49].
Pacientams po transkateterinės
aortos vožtuvo implantacijos (TAVI) taikant KR
pagerėjo gyvenimo kokybė ir fizinio aktyvumo
galimybės [50]. Tyrime, kuriame 30 TAVI
pacientų buvo stebimi 8 savaites, lyginti fizines
treniruotes atliekantys pacientai su tais, kuriems
buvo taikomas tik standartinis gydymas. Tyrimo
pabaigoje pastebėta, kad raumenų jėga,
gyvenimo kokybė ir vidutinis VO
2MAX
reikšmingai daugiau padidėjo pacientams,
kuriems taikyta fizinė terapija, lyginant su
kontroline grupe [51].
Kardiologinė reabilitacija pacientams po
širdies transplantacijos
Pacientai po širdies
transplantacijos sudaro nedidelę dalį KR
pacientų, tačiau KR jiems yra labai reikalinga.
Dėl ilgai trukusio sunkaus ŠN, ilgos
hospitalizacijos ir imunologinės terapijos, šie
pacientai būna itin nusilpę. Be to širdies
trasplantacijos metu širdis iš pradžių būna
denervuojama, kas sumažina jos fiziologinį
atsaką į fizinį krūvį. Atliktame tyrime nustatyta,
kad maksimalus VO
2
pacientams po širdies
transplantacijos yra sumažėjęs 70%, lyginant su
to paties amžiaus kontrolinės grupės žmonėmis
[52]. Atliktoje sisteminėje apžvalgoje, į kurią
įtraukta 10 tyrimų, kuriuose dalyvavo 300
asmenų po širdies transplantacijos, nustatyta, kad
fiziniais pratimais paremta kardiologinė
reabilitacija padidina pacientų fizinio pajėgumo
galimybes, tačiau nėra statistiškai reikšmingo su
sveikata susijusios gyvenimo kokybės
pagerėjimo [30]. Reikalingi detalesni ir su
ilgesniu sekimo periodu tyrimai, norint nustatyti
naudą ar galimą žalą taikant fizinį krūvį
pacientams po širdies transplantacijos operacijos.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
39
Literatūros sąrašas
1. Mampuya WM. Cardiac rehabilitation
past, present and future: an overview.
Cardiovasc Diagn Ther. 2012 m.
kovo;2(1):38–49.
2. WHO Expert Committee on Rehabilitation
after Cardiovascular Diseases, with
Special Emphasis on Developing
Countries, sudarytojas. Rehabilitation after
cardiovascular diseases, with special
emphsis on developing countries: report of
a WHO expert committee. Geneva: World
Health Organization; 1993. 122 p. (WHO
technical report series).
3. Ades PA, Keteyian SJ, Wright JS, Hamm
LF, Lui K, Newlin K, ir kt. Increasing
Cardiac Rehabilitation Participation From
20% to 70%: A Road Map From the
Million Hearts Cardiac Rehabilitation
Collaborative. Mayo Clin Proc. 2017 m.
vasario;92(2):234–42.
4. Dunlay SM, Pack QR, Thomas RJ, Killian
JM, Roger VL. Participation in Cardiac
Rehabilitation, Readmissions, and Death
After Acute Myocardial Infarction. Am J
Med. 2014 m. birželio;127(6):538–46.
5. Wenger NK. Current Status of Cardiac
Rehabilitation. J Am Coll Cardiol. 2008 m.
balandžio;51(17):1619–31.
6. Bjarnason-Wehrens B, McGee H, Zwisler
A-D, Piepoli MF, Benzer W, Schmid J-P,
ir kt. Cardiac rehabilitation in Europe:
results from the European Cardiac
Rehabilitation Inventory Survey. Eur J
Cardiovasc Prev Rehabil. 2010 m.
rugpjūčio;17(4):410–8.
7. Lawler PR, Filion KB, Eisenberg MJ.
Efficacy of exercise-based cardiac
rehabilitation post–myocardial infarction:
A systematic review and meta-analysis of
randomized controlled trials. Am Heart J.
2011 m. spalio;162(4):571-584.e2.
8. Kotseva K, Wood D, De Bacquer D.
Determinants of participation and risk
factor control according to attendance in
cardiac rehabilitation programmes in
coronary patients in Europe:
EUROASPIRE IV survey. Eur J Prev
Cardiol. 2018 m. rugpjūčio;25(12):1242–
51.
9. Valencia HE, Savage PD, Ades PA.
Cardiac Rehabilitation Participation in
Underserved Populations: J Cardiopulm
Rehabil Prev. 2011 m.;31(4):203–10.
10. Doll JA, Hellkamp A, Ho PM, Kontos
MC, Whooley MA, Peterson ED, ir kt.
Participation in Cardiac Rehabilitation
Programs Among Older Patients After
Acute Myocardial Infarction. JAMA Intern
Med. 2015 m. spalio 1 d.;175(10):1700.
11. Jolly K, Lip GYH, Taylor RS, Raftery J,
Mant J, Lane D, ir kt. The Birmingham
rehabilitation uptake maximisation study
(BRUM): a randomised controlled trial
comparing home-based with centre-based
cardiac rehabilitation. Heart. 2008 m.
rugpjūčio 27 d.;95(1):36–42.
12. Piotrowicz R, Wolszakiewicz J. Cardiac
rehabilitation following myocardial
infarction. Cardiol J. 2008 m.;15(5):481–7.
13. Price KJ, Gordon BA, Bird SR, Benson
AC. A review of guidelines for cardiac
rehabilitation exercise programmes: Is
there an international consensus? Eur J
Prev Cardiol. 2016 m.
lapkričio;23(16):1715–33.
14. Taylor RS, Dalal H, Jolly K, Moxham T,
Zawada A. Home-based versus centre-
based cardiac rehabilitation. The Cochrane
Collaboration, sudarytojas. Cochrane
Database of Systematic Reviews [Prieiga
per internetą]. Chichester, UK: John Wiley
& Sons, Ltd; 2010 [žiūrėta 2020 m.
lapkričio 18 d.]. p. CD007130.pub2.
Adresas:
http://doi.wiley.com/10.1002/14651858.C
D007130.pub2
15. Jolly K, Taylor R, Lip G, Greenfield S,
Raftery J, Mant J, ir kt. The Birmingham
Rehabilitation Uptake Maximisation Study
(BRUM). Home-based compared with
hospital-based cardiac rehabilitation in a
multi-ethnic population: cost-effectiveness
and patient adherence. Health Technol
Assess [Prieiga per internetą]. 2007 m.
rugsėjo [žiūrėta 2020 m. lapkričio 18
d.];11(35). Adresas:
https://www.journalslibrary.nihr.ac.uk/hta/
hta11350/
16. Mohiuddin SM, Mooss AN, Hunter CB,
Grollmes TL, Cloutier DA, Hilleman DE.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
40
Intensive Smoking Cessation Intervention
Reduces Mortality in High-Risk Smokers
With Cardiovascular Disease. Chest. 2007
m. vasario;131(2):446–52.
17. Critchley JA, Capewell S. Mortality Risk
Reduction Associated With Smoking
Cessation in Patients With Coronary Heart
Disease: A Systematic Review. JAMA.
2003 m. liepos 2 d.;290(1):86.
18. Hedner T, Hansson L, Jern S. What is
Happening to Blood Pressure? Blood
Press. 1996 m. sausio;5(3):132–3.
19. Aldana SG, Whitmer WR, Greenlaw R,
Avins AL, Salberg A, Barnhurst M, ir kt.
Cardiovascular risk reductions associated
with aggressive lifestyle modification and
cardiac rehabilitation. Heart Lung. 2003
m. lapkričio;32(6):374–82.
20. Balady GJ, Williams MA, Ades PA,
Bittner V, Comoss P, Foody JM, ir kt.
Core Components of Cardiac
Rehabilitation/Secondary Prevention
Programs: 2007 Update: A Scientific
Statement From the American Heart
Association Exercise, Cardiac
Rehabilitation, and Prevention Committee,
the Council on Clinical Cardiology; the
Councils on Cardiovascular Nursing,
Epidemiology and Prevention, and
Nutrition, Physical Activity, and
Metabolism; and the American
Association of Cardiovascular and
Pulmonary Rehabilitation. Circulation.
2007 m. gegužės 22 d.;115(20):2675–82.
21. Myers J, Prakash M, Froelicher V, Do D,
Partington S, Atwood JE. Exercise
capacity and mortality among men referred
for exercise testing. N Engl J Med. 2002
m. kovo 14 d.;346(11):793–801.
22. Mezzani A, Hamm LF, Jones AM,
McBride PE, Moholdt T, Stone JA, ir kt.
Aerobic exercise intensity assessment and
prescription in cardiac rehabilitation: a
joint position statement of the European
Association for Cardiovascular Prevention
and Rehabilitation, the American
Association of Cardiovascular and
Pulmonary Rehabilitation and the
Canadian Association of Cardiac
Rehabilitation. Eur J Prev Cardiol. 2013
m. birželio;20(3):442–67.
23. Beniamini Y, Rubenstein JJ, Faigenbaum
AD, Lichtenstein AH, Crim MC. High-
Intensity Strength Training of Patients
Enrolled in an Outpatient Cardiac
Rehabilitation Program. J Cardpulm
Rehabil. 1999 m.;19(1):8–17.
24. Milani RV, Lavie CJ, Cassidy MM.
Effects of cardiac rehabilitation and
exercise training programs on depression
in patients after major coronary events.
Am Heart J. 1996 m. spalio;132(4):726–
32.
25. Yusuf S, Hawken S, Ôunpuu S, Dans T,
Avezum A, Lanas F, ir kt. Effect of
potentially modifiable risk factors
associated with myocardial infarction in 52
countries (the INTERHEART study):
case-control study. The Lancet. 2004 m.
rugsėjo;364(9438):937–52.
26. Ranjit N. Psychosocial Factors and
Inflammation in the Multi-Ethnic Study of
Atherosclerosis. Arch Intern Med. 2007 m.
sausio 22 d.;167(2):174.
27. Chang B-H, Casey A, Dusek JA, Benson
H. Relaxation response and spirituality:
Pathways to improve psychological
outcomes in cardiac rehabilitation. J
Psychosom Res. 2010 m.
rugpjūčio;69(2):93–100.
28. Oldridge N. Exercise-based cardiac
rehabilitation in patients with coronary
heart disease: meta-analysis outcomes
revisited. Future Cardiol. 2012 m.
rugsėjo;8(5):729–51.
29. Anderson L, Oldridge N, Thompson DR,
Zwisler A-D, Rees K, Martin N, ir kt.
Exercise-Based Cardiac Rehabilitation for
Coronary Heart Disease. J Am Coll
Cardiol. 2016 m. sausio;67(1):1–12.
30. Anderson L, Nguyen TT, Dall CH,
Burgess L, Bridges C, Taylor RS.
Exercise-based cardiac rehabilitation in
heart transplant recipients. Cochrane Heart
Group, sudarytojas. Cochrane Database
Syst Rev [Prieiga per internetą]. 2017 m.
balandžio 4 d. [žiūrėta 2020 m. lapkričio
11 d.]; Adresas:
http://doi.wiley.com/10.1002/14651858.C
D012264.pub2
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
41
31. Goel K, Pack QR, Lahr B, Greason KL,
Lopez-Jimenez F, Squires RW, ir kt.
Cardiac rehabilitation is associated with
reduced long-term mortality in patients
undergoing combined heart valve and
CABG surgery. Eur J Prev Cardiol. 2015
m. vasario;22(2):159–68.
32. Haykowsky MJ, Daniel KM, Bhella PS,
Sarma S, Kitzman DW. Heart Failure:
Exercise-Based Cardiac Rehabilitation:
Who, When, and How Intense? Can J
Cardiol. 2016 m. spalio;32(10):S382–7.
33. Naughton J. Exercise Training for Patients
with Coronary Artery Disease: Cardiac
Rehabilitation Revisited. Sports Med.
1992 m. lapkričio;14(5):304–19.
34. Ponikowski P, Voors AA, Anker SD,
Bueno H, Cleland JGF, Coats AJS, ir kt.
2016 ESC Guidelines for the diagnosis and
treatment of acute and chronic heart
failure: The Task Force for the diagnosis
and treatment of acute and chronic heart
failure of the European Society of
Cardiology (ESC)Developed with the
special contribution of the Heart Failure
Association (HFA) of the ESC. Eur Heart
J. 2016 m. liepos 14 d.;37(27):2129–200.
35. Exercise training meta-analysis of trials in
patients with chronic heart failure
(ExTraMATCH). BMJ. 2004 m. sausio 24
d.;328(7433):189–0.
36. Nolte K, Herrmann-Lingen C, Wachter R,
Gelbrich G, Düngen H-D, Duvinage A, ir
kt. Effects of exercise training on different
quality of life dimensions in heart failure
with preserved ejection fraction: the Ex-
DHF-P trial. Eur J Prev Cardiol. 2015 m.
gegužės;22(5):582–93.
37. Ismail H, McFarlane JR, Nojoumian AH,
Dieberg G, Smart NA. Clinical Outcomes
and Cardiovascular Responses to Different
Exercise Training Intensities in Patients
With Heart Failure. JACC Heart Fail. 2013
m. gruodžio;1(6):514–22.
38. Taylor RS, Brown A, Ebrahim S, Jolliffe J,
Noorani H, Rees K, ir kt. Exercise-based
rehabilitation for patients with coronary
heart disease: systematic review and meta-
analysis of randomized controlled trials.
Am J Med. 2004 m. gegužės;116(10):682–
92.
39. Thiele H, Barbato E, Barthelemy O,
Bauersachs J, Bhatt DL. 2020 ESC
Guidelines for the management of acute
coronary syndromes in patients presenting
without persistent ST-segment elevation.
:79.
40. Balady GJ, Ades PA, Bittner VA, Franklin
BA, Gordon NF, Thomas RJ, ir kt.
Referral, Enrollment, and Delivery of
Cardiac Rehabilitation/Secondary
Prevention Programs at Clinical Centers
and Beyond: A Presidential Advisory
From the American Heart Association.
Circulation. 2011 m.
gruodžio;124(25):2951–60.
41. Robaye B, Lakiss N, Dumont F, Laruelle
C. Atrial fibrillation and cardiac
rehabilitation: an overview. Acta Cardiol.
2020 m. kovo 3 d.;75(2):116–20.
42. Malmo V, Nes BM, Amundsen BH,
Tjonna A-E, Stoylen A, Rossvoll O, ir kt.
Aerobic Interval Training Reduces the
Burden of Atrial Fibrillation in the Short
Term: A Randomized Trial. Circulation.
2016 m. vasario 2 d.;133(5):466–73.
43. Nielsen JR, Wachtell K, Abdulla J. The
Relationship Between Physical Activity
and Risk of Atrial Fibrillation-A
Systematic Review and Meta-Analysis. J
Atr Fibrillation. 2013 m. kovo;5(5):789.
44. Risom SS, Zwisler A-D, Johansen PP,
Sibilitz KL, Lindschou J, Gluud C, ir kt.
Exercise-based cardiac rehabilitation for
adults with atrial fibrillation. Cochrane
Heart Group, sudarytojas. Cochrane
Database Syst Rev [Prieiga per internetą].
2017 m. vasario 9 d. [žiūrėta 2020 m.
lapkričio 11 d.]; Adresas:
http://doi.wiley.com/10.1002/14651858.C
D011197.pub2
45. Blokzijl F, Dieperink W, Keus F,
Reneman MF, Mariani MA, van der Horst
IC. Cardiac rehabilitation for patients
having cardiac surgery: a systematic
review. J Cardiovasc Surg (Torino)
[Prieiga per internetą]. 2018 m. lapkričio
[žiūrėta 2020 m. lapkričio 11 d.];59(6).
Adresas:
https://www.minervamedica.it/index2.php
?show=R37Y2018N06A0817
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
42
46. Fuglsang S, Heiberg J, Hjortdal VE,
Laustsen S. Exercise-based cardiac
rehabilitation in surgically treated type-A
aortic dissection patients. Scand
Cardiovasc J. 2017 m. kovo 4 d.;51(2):99–
105.
47. Sire S. Physical training and occupational
rehabilitation after aortic valve
replacement. Eur Heart J. 1987 m.
lapkričio;8(11):1215–20.
48. Tsai S-W, Lin Y-W, Wu S-K. The effect
of cardiac rehabilitation on recovery of
heart rate over one minute after exercise in
patients with coronary artery bypass graft
surgery. Clin Rehabil. 2005 m.
gruodžio;19(8):843–9.
49. Wu S-K, Lin Y-W, Chen C-L, Tsai S-W.
Cardiac Rehabilitation vs. Home Exercise
After Coronary Artery Bypass Graft
Surgery: A Comparison of Heart Rate
Recovery. Am J Phys Med Rehabil. 2006
m. rugsėjo;85(9):711–7.
50. Völler H, Salzwedel A, Nitardy A, Buhlert
H, Treszl A, Wegscheider K. Effect of
cardiac rehabilitation on functional and
emotional status in patients after
transcatheter aortic-valve implantation.
Eur J Prev Cardiol. 2015 m.
gegužės;22(5):568–74.
51. Pressler A, Christle JW, Lechner B, Grabs
V, Haller B, Hettich I, ir kt. Exercise
training improves exercise capacity and
quality of life after transcatheter aortic
valve implantation: A randomized pilot
trial. Am Heart J. 2016 m.
gruodžio;182:44–53.
52. Kavanagh T, Yacoub MH, Mertens DJ,
Kennedy J, Campbell RB, Sawyer P.
Cardiorespiratory responses to exercise
training after orthotopic cardiac
transplantation. Circulation. 1988 m.
sausio;77(1):162–71.