Julija Rutenbergė Galumbauskienė¹, Jūratė Pečeliūnienė^1,2

^¹ Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania;

² Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania; Clinic of internal diseases, family medicine and oncology, Vilnius, Lithuania;

Abstract

Objective. The aim of the study was to evaluate maternal burnout related signs in relation to the duration of breastfeeding (DB) and maternal age in breastfeeding mothers (BFM).

Methods. The study included 620 BFM. Mothers anonymously completed the Shirom – Melamed Burnout Measure (SMBM) online version, which consisted of 3 subscales: physical fatigue, cognitive fatigue and emotional exhaustion. The questions were rated on a Likert – type scale from 1 (strongly disagree) to 5 (strongly agree). Mothers were asked for how long they had been breastfeeding and 4 groups were defined: the 1^st (< 6 months), the 2^nd (6 – 12 months), the 3^rd (12 – 24 months) and the 4^th (24 + months).  4 age groups were defined: A (18 – 25 years) , B (26 – 30 years), C (31 – 35 years) and D (36 + years). The Pearson correlation coefficient and chi-square test were used for statistical analysis.

Results. The mean of SMBM value in the total sample was 35.6 ± 10.8 (15 – 70). A statistically significant relationship was found between physical fatigue and BD in the total sample (p = .0476). BD is significantly associated with total SMBM value (p = .0229), physical fatigue (p = .0175), and cognitive fatigue (p = .0152) in age group B. In age group D, a significant association was found with several questions reflecting cognitive fatigue (p < .05).

Conclusions. In the BFM group, almost a third of BFM, which breastfeed children ≥ 2 years, is more likely to experience physical burnout. Mothers aged 26 – 30 are more likely to develop physical, cognitive and general burnout. Cognitive burnout is more prevalent in BFM aged ≥ 36 compared to physical and emotional exhaustion. Some particular SMBM questions could be relevant to evaluate burnout syndrome in BFM, and this requires more detailed research in the future.

Keywords: breastfeeding; motherhood; burnout.

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

240

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (15), p. 240-256

Burnout of breastfeeding mothers and its relationship to the

duration of breastfeeding and maternal age

Julija Rutenbergė Galumbauskienė¹, Jūratė Pečeliūnienė

1,2

¹

Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania;

² Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania; Clinic of internal diseases, family

medicine and oncology, Vilnius, Lithuania;

Abstract

Objective. The aim of the study was to evaluate maternal burnout related signs in relation to the duration of

breastfeeding (DB) and maternal age in breastfeeding mothers (BFM).

Methods. The study included 620 BFM. Mothers anonymously completed the Shirom - Melamed Burnout

Measure (SMBM) online version, which consisted of 3 subscales: physical fatigue, cognitive fatigue and

emotional exhaustion. The questions were rated on a Likert – type scale from 1 (strongly disagree) to 5

(strongly agree). Mothers were asked for how long they had been breastfeeding and 4 groups were defined:

the 1

st

(< 6 months), the 2

nd

(6 – 12 months), the 3

rd

(12 – 24 months) and the 4

th

(24 + months). 4 age groups

were defined: A (18 – 25 years) , B (26 – 30 years), C (31 – 35 years) and D (36 + years). The Pearson

correlation coefficient and chi-square test were used for statistical analysis.

Results. The mean of SMBM value in the total sample was 35.6 ± 10.8 (15 - 70). A statistically significant

relationship was found between physical fatigue and BD in the total sample (p = .0476). BD is significantly

associated with total SMBM value (p = .0229), physical fatigue (p = .0175), and cognitive fatigue (p = .0152)

in age group B. In age group D, a significant association was found with several questions reflecting cognitive

fatigue (p < .05).

Conclusions. In the BFM group, almost a third of BFM, which breastfeed children ≥ 2 years, is more likely to

experience physical burnout. Mothers aged 26 - 30 are more likely to develop physical, cognitive and general

burnout. Cognitive burnout is more prevalent in BFM aged ≥ 36 compared to physical and emotional

exhaustion. Some particular SMBM questions could be relevant to evaluate burnout syndrome in BFM, and

this requires more detailed research in the future.

Keywords: breastfeeding; motherhood; burnout.

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

241

Žindančių motinų perdegimas ir ryšys su žindymo trukme ir

motinų amžiumi

Julija Rutenbergė Galumbauskienė¹, Jūratė Pečeliūnienė

1,2

¹

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva;

² Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva; Vidaus ligų, šeimos medicinos ir

onkologijos klinika, Vilnius, Lietuva;

Santrauka

Tyrimo tikslas. Nustatyti žindančių motinų perdegimo požymių sąsajas su žindymo trukme ir motinų

amžiumi.

Metodai. Į tyrimą įtraukta 620 žindančių moterų. Respondentės internetu anonimiškai užpildė Shirom-

Melamed perdegimo klausimyną (SMBM), sudarytą iš 3 subskalių: fizinio nuovargio, kognityvinio nuovargio

ir emocinio išsekimo. Klausimai įvertinti Likerto tipo skale nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 5 (visiškai sutinku).

Tiriamosios suskirstytos į grupes pagal žindymo trukmę: I – < 6 mėn., II – 6 - 12 mėn., III – 12 - 24 mėn., IV

– > 24 mėn. Respondentės pagal amžių buvo suskirstytos į grupes: A (18 - 25 m.), B (26 - 30 m.), C (31 - 35

m.) ir D (≥ 36 m.). Statistinei analizei naudoti Pearson‘o ir chi kvadrato testai.

Rezultatai. Bendroje tiriamųjų imtyje SMBM surinktų balų vidurkis - 35.6 ± 10.8 (15 - 70). Nustatytas

statistiškai reikšmingas ryšys tarp fizinio nuovargio ir žindymo trukmės bendroje tiriamųjų imtyje (p =

0,0476). 26 - 30 m. amžiaus grupėje rastas reikšmingas ryšys tarp žindymo trukmės ir bendros SMBM vertės

(p = 0,0229), fizinio (p = 0,0175) ir kognityvinio nuovargio (p = 0,0152). ≥ 36 m. grupėje rastas reikšmingas

ryšys su atskirais kognityvinį nuovargį atspindinčiais klausimais (p < 0,05).

Išvados. Bendroje žindančių motinų populiacijoje beveik trečdaliui mamų, žindančių vaikus ≥ 24 mėn.,

dažniau pasireiškia fizinis perdegimas. 26 - 30 m. žindančioms motinoms pasireiškia fizinis, kognityvinis bei

bendras perdegimas, o ≥ 36 m. grupėje dažnesnis kognityvinis perdegimas. Tam tikri atskiri skalės klausimai

galėtų būti tinkami, vertinant žindančių motinų perdegimo sindromą, tačiau reikalingi išsamesni tyrimai

ateityje.

Raktiniai žodžiai: žindymas, motinystė, perdegimas.

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

242

1. Įvadas

Žindymas yra apibrėžiamas kaip neprilygstamas

kūdikių maitinimo metodas tiek dėl moksliniais

tyrimais įrodytos naudos vaiko ir motinos sveikatai,

tiek dėl patvirtintų teigiamų psichologinių aspektų

(1-3). Neabejojama motinos pieno (MP) nauda vaiko

bei motinos gerovei, kuri yra paremta Pasaulio

sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų

vaikų fondo (UNICEF) rekomendacija išimtinai

žindyti pirmaisiais 6 kūdikio gyvenimo mėnesiais ir

tęsti žindymą iki vaikui sukaks 2 - eji (4-8) . MP yra

pripažintas kaip unikalus ir pats vertingiausias

maistas naujagimiui (9-12). Moksliniais tyrimais

įrodyta, kad jo sudėtyje gausu biologiškai aktyvių

medžiagų, užtikrinančių vaikų apsaugą nuo

infekcinių, alerginių bei lėtinių ligų (13-15).

Maitinimas krūtimi yra reikšmingai susijęs su

sensorine, kognityvine, socialine ir emocine vaiko

raida (16-18). Žindymas padeda užtikrinti ne tik

vaiko poreikius, bet ir motinos sveikatą bei gerovę

(19).

Perdegimas yra apibrėžiamas kaip intensyvaus ir

ilgalaikio streso sukeltas emocinis, fizinis ir

kognityvinis išsekimas, lemiantis produktyvumo bei

energijos sumažėjimą. Perdegimo padariniai paliečia

įvairias gyvenimo sritis: šeimą, darbą ir socialinį

gyvenimą (20). M. Mikolajczak su kolegomis

nustatė, kad tėvų perdegimas yra susijęs su didesne

savižudybės ir priklausomybių rizika, tėvų

skyrybomis, neapdairiu ir smurtiniu elgesiu vaiko

atžvilgiu

21

. Perdegimas gali lemti ne tik emocinės

būklės, santykių ir socialines problemas, bet ir

padidėjusį fizinių sutrikimų dažnį (20). Perdegimas

yra įtrauktas į Tarptautinės ligų klasifikacijos 11

redakciją (TLK - 11) kaip profesinis fenomenas, vis

gi neklasifikuojamas kaip liga ar sveikatos būklė.

TLK - 11 perdegimas yra siejamas su reiškiniais

profesinėje srityje (22).

2019 metų UNICEF duomenimis, išimtinai

pasaulyje žindomi 42% 0 - 5 mėn. amžiaus kūdikiai.

Mažiau nei du trečdaliai 12 - 23 mėn. vaikų yra

maitinami krūtimi iki 2 metų ar ilgiau (23). 2017 m.

Pasaulio žindymo tendencijų iniciatyvos (angl.

World Breastfeeding Trends Initiative – WBTi)

tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje išimtinai

kūdikius žindo 32% motinų. Nustatyta teigiama

žindomų vaikų Lietuvoje tendencija, tačiau nuo 2010

m. jų skaičius reikšmingai nepadidėjo (24).

Žindymas yra vienas iš didžiausių iššūkių, su

kuriais susiduria motinos. Tyrimais įrodytas

teigiamas maitinimo krūtimi efektas žindyvės

emocinei gerovei, tačiau lūkesčių ir realybės

neatitikimas, pakitę santykiai su partneriu, aplinkinių

spaudimas, stresas ir negatyvios emocijos, susijusios

su pervargimu bei seksualiniu gyvenimu, turi

neigiamos įtakos moters psichosocialinei būklei

(25,26). Mokslinių tyrimų duomenimis, motinos,

kurios stengiasi atitikti visuomenėje paplitusį mamos

stereotipą, susiduria su didesniu streso kiekiu bei

kaltės jausmu (27-29). Motinų fizinis, kognityvinis ir

emocinis išsekimas yra apibrėžiamas kaip

perdegimas ir yra mažai nagrinėtas žindančių ir

nežindančių motinų populiacijoje (30). Duomenų,

apie žindyvių perdegimą, mūsų žiniomis nėra. Šio

darbo tikslas buvo nustatyti žindančių motinų

psichoemocinės būklės sąsajas su žindymo trukme ir

motinų amžiumi.

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

243

2. Tyrimo metodika ir tyriamieji

2.1. Tyrimas, tiriamasis objektas

Atliktame skerspjūvio tyrime dalyvavo

moterys, auginančios vaikus iki 5 metų amžiaus ir

atsakiusios į internetinėje apklausoje pateiktus

klausimus.

2.2. Tiriamųjų imtis ir atranka

Į anonimines anketas internetu atsakė 1081

respondentė. Į tyrimą įtrauktos 620 žindančios

motinos (anketos pildymo metu), pilnai atsakiusios į

anketoje pateiktus klausimus. Į tyrimą nebuvo

įtrauktos nežindančios moterys arba respondentės,

nebaigusios pildyti visos anketos.

Tiriamosios suskirstytos į grupes pagal žindymo

trukmę: I – < 6 mėn., II – 6 - 12 mėn., III – 12 - 24

mėn., IV – > 24 mėn. I grupėje yra 209 moterys

(33,7%), II – 157 moterys (25,3%), III – 193 moterys

(31,1%), IV – 61 moteris (9,8%) (1 pav.).

Respondentės suskirstytos pagal amžių į 4

amžiaus grupes: 18 - 25 m., 26 - 30 m., 31 - 35 m. ir

≥ 36 m. (1 lentelė). Negalėjome įvertinti 18 - 25 m.

amžiaus grupės žindymo trukmės ryšio su tam tikrais

rodikliais, kadangi visos 55 moterys pagal žindymo

trukmę priklauso I gr.

1 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal amžių

ir žindymo trukmę.

Amžius

Respondentės

Žindymo trukmė

I gr.

(< 6 mėn.)

II gr.

(6 – 12 mėn.)

III gr.

(12 – 24 mėn.)

IV gr.

(> 24 mėn.)

n

%

n

%

n

%

N

%

N

%

18 - 25 m.

55

8.9

55

100

-

-

-

-

-

-

26 – 30 m.

255

41.1

154

60.4

101

39.6

-

-

-

-

31 – 35 m.

242

39.1

-

-

56

23.1

186

76.9

-

-

≥ 36 m.

68

10.9

-

-

-

-

7

10.3

61

89.7

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

244

1 pav. Respondenčių atrankos schema.

\

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

245

2.3. Tyrimo metodika

Šiame tyrime naudojome Shirom-Melamed

perdegimo klausimyną (angl. Shirom-Melamed

Burnout Measure) (SMBM). Klausimynas iš 14

klausimų buvo išverstas į lietuvių kalbą. Šį

instrumentą sudaro trys skirtingas perdegimo rūšis

vertinančios dalys: 1) fizinis nuovargis (6 klausimai);

2) emocinis išsekimas (3 klausimai); 3) kognityvinis

nuovargis (5 klausimai). Klausimai vertinami Likert

tipo skalėje nuo 1 (niekada) iki 5 (visada), sumuojant

kiekvieną atsakymą. Minimali balų suma yra 14,

maksimali – 70. Aukštesnis surinktų balų skaičius

yra susijęs su stipresniu perdegimo pasireiškimu.

2.4. Statistinė analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta,

naudojant MedCalc (19.1) ir Microsoft Office Excel

programą bei Analyse-it priedą. Apskaičiuoti

aritmetiniai vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai

(SN). Koreliacijoms nustatyti buvo naudotas

Pearson‘o koreliacijos koeficientas ir chi kvadratas

(χ2). Statistiškai reikšmingais rezultatai buvo

laikomi, jei p < 0,05.

3. Rezultatai

Minimalus SMBM klausimyno balų skaičius

bendroje populiacijoje – 15, maksimalus – 70.

Surinktų balų vidurkiai I, II, III ir IV gr. pateikiami 2

lentelėje. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys

tarp fizinio nuovargio ir žindymo trukmės visoje

tiriamųjų imtyje (p = 0,0476).

2 lentelė. Shirom-Melamed perdegimo klausimyno

(SMBM) ir jo subskalių surinktų balų vidurkiai.

Respondenčių

grupės pagal

žindymo trukmę

Vidurkis (± SN)

Bendra SMBM balų

vertė

Fizinis nuovargis

Kognityvinis

nuovargis

Emocinis

išsekimas

I gr.

(< 6 mėn.)

45 (± 25)

21 (± 9)

15 (± 10)

9 (± 6)

II gr.

(6 - 12 men.)

42.5 (± 23.5)

21 (± 9)

18.5 (± 6.5)

9 (± 2)

III gr.

(12 - 24 men.)

46 (± 15)

18 (± 6)

16.5 (± 8.5)

9.5 (± 2.5)

IV gr.

(> 24 men.)

49.5 (± 14.5)

27.5 (± 2.5)

18.5 (± 3.5)

10.5 (± 1.5)

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

246

Vertinant atskirai kiekvieną amžiaus grupę, 26 -

30 m. grupėje rastas reikšmingas ryšys tarp žindymo

trukmės ir bendros SMBM surinktų balų vertės (p =

0,0229), fizinio nuovargio (p = 0,0175), kognityvinio

nuovargio (p = 0,0152).

Išanalizavus atskirus SMBM klausimus,

nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp

žindymo trukmės ir fizinį bei kognityvinį perdegimą

atspindinčių teiginių bendroje tiriamųjų imtyje, 26 -

30 m. ir ≥ 36 m. amžiaus grupėse (3 lentelė).

3 lentelė. SMBM bendros vertės, subskalių bei atskirų teiginių ryšys su žindymo trukmę atskirose amžiaus

grupėse. *Negalima įvertinti, kadangi visos 55 moterys pagal žindymo trukmę priklauso I gr.

Teiginys

Respondentės

Visa imtis

A gr.

(18-25 m.)

B gr.

(26-30 m.)

C gr.

(31-35 m.)

D gr.

(≥ 36 m.)

Bendra vertė

0,0941

Negalima įvertinti*

0,0229

0,9102

0,3293

Fizinis perdegimas

0,0476

0,0175

0,9303

0,9157

Jaučiuosi pavargusi

0,1335

0,0244

0,4472

0,8920

Neturiu energijos atsikelti ryte

0,6839

0,0212

0,1138

0,6540

Jaučiuosi fiziškai išsekusi

0,1270

0,0144

0,8256

0,9666

Jaučiu, kad man viskas atsibodo

0,0006

0,0359

0,0645

0,8336

Jaučiuosi, lyg mano ,,elementai

išseko"

0,0998

0,0265

0,5899

0,7149

Jaučiuosi ,,perdegusi"

0,0233

0,2136

0,7604

0,3864

Kognityvinis perdegimas

0,3105

0,0152

0,8157

0,0786

Mano veiklos tempas lėtas

0,4900

0,5557

0,7408

0,2069

Man sunku susikoncentruoti

0,3770

0,0063

0,9712

0,1856

Aš jaučiu, jog negaliu aiškiai

0,4430

0,0523

0,7666

0.0453

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

247

mąstyti

Jaučiu, kad negaliu susitelkti į savo

mintis

0,4941

0,0142

0,6647

0.0336

Man sunku mąstyti apie sudėtingus

dalykus

0,1674

0.0078

0,6014

0.0361

Emocinis išsekimas

0,2827

0,9600

0,2450

0,6741

Aš nesugebu jautriai reaguoti į savo

vaiko poreikius

0,2281

0,4444

0,1257

0,3903

Man sunku užmegzti emocinį ryšį

su savo vaiku

0,4537

0,7449

0,3453

0,9674

Aš nesugebu pakankamai užjausti

savo vaiko

0,3444

0,6703

0,5216

0,8290

4. Diskusija

Pastarąjį amžių požiūris į motinystę ir žindymą

stipriai keitėsi (31,32). Sovietmečiu Sveikatos

apsaugos ministerijos metodiniuose nurodymuose

gydytojams ir visuomenėje buvo pateiktos griežtos

kūdikių maitinimo normos, tokios kaip žindymas 6

kartus per parą griežtai kas 3,5 valandos, saldintų

arbatų girdymas tarp maitinimų, krūtyje likusio

pieno po maitinimo nutraukimas etc. (33). Tokios

nustatytos normos buvo visiškai nesuderinamos su

laktacijos procesu, motinos ir vaiko fiziologiniais

poreikiais. K. Vitkausko knygoje ,,Kūdikio

žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“

pateikti duomenys apie sovietmečiu įvykusį didžiulį

1970 m. registruotą žindomų kūdikių sumažėjimą

Lietuvoje: lyginant tarpukario ir sovietmečio

periodus, iki 6 mėn. kūdikius žindė atitinkamai 70%

ir 4%; vidutinė žindymo trukmė nuo 1940 iki 1980

m. sutrumpėjo 4 kartus (33). Aktyvus motinų

savitarpio palaikymas ir visuomeniniai judėjimai,

kurių objektas buvo neabejotina tyrimais įrodyta

žindymo nauda vaikui bei motinai, paskatino PSO ir

UNICEF 1989 m. pristatyti metodiką ,,Žindymo

apsauga, skatinimas ir rėmimas“, kurios pati

svarbiausia rekomendacija – neatskirti naujagimių

nuo motinų ir žindyti pagal poreikį (34).

Visuomenėje šiais laikais yra priimtas požiūris, kad

išimtinis žindymas turi stiprų teigiamą efektą tiek

vaiko, tiek motinos biopsichosocialinei gerovei (35-

39). Tačiau literatūroje yra labai nedaug duomenų

apie neigiamą šios siekiamybės pusę, įskaitant kai

kuriuos fizinius, psichoemocinius, seksualinius,

finansinius, darbo santykių ir kasdienius buitinius

veiksnius, kurie pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

248

drastiškai kinta (40-42). Paskutiniais dešimtmečiais

vykdyti tyrimai, analizuojantys psichoemocinę

motinų būklę ir su ja susijusius veiksnius, buvo

atlikti per lytinių hormonų ir susijusių neurohormonų

pokyčių sąsajas, jų kaitos prizmę, orientuojantis į

neurofiziologinius pokyčius bei pogimdyvinę

depresiją kaip neuropsichiatrinį sutrikimą (43-47).

Dažnai tyrimuose motinų nuovargis buvo siejamas

su verkiančio kūdikio raminimu ir priežiūra (48-50).

Tuo tarpu anksčiau minėti veiksniai liko nuošalyje ir

buvo nevertinami. Nors literatūroje yra duomenų

apie tėvų perdegimo sindromą, tačiau mūsų žiniomis,

šiuo tyrimu mes pirmieji pažiūrėjome į žindančių

motinų psichoemocinę būklę kiek kitokiu –

kompleksiniu – požiūriu, prilygindami žindymą,

priklausomai nuo žindymo trukmės, ir motinystę

darbui, kuris galimai susijęs su emociniu,

kognityviniu ir fiziniu išsekimu, ir tai yra mūsų

darbo stiprioji pusė (51).

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria

mamos, yra žindymas. Lūkesčių ir realybės

neatitikimas, motinos mitybos apribojimai, siekiant

išvengti naujagimio alergijų ar virškinimo sutrikimų,

krūtų pažeidimai dėl netaisyklingo naujagimio

apžiojimo, baimė ir nerimas, susijęs su vaiko sotumu

ir svorio prieaugiu, yra tik keletas iš daugybės

faktorių, lemiančių motinų psichoemocinį disbalansą

ir rimtų neuropsichiatrinių sutrikimų, tokių kaip

depresija, išsivystymą (51-55). Vis dėl to, mes savo

tyrimu nesiekėme įvertinti motinų nuotaikos

sutrikimų ir/ ar suicidinių tendencijų, tačiau tai

galėtų būti ateities mokslinių tyrimų objektu,

vertinant perdegimo sindromą žindančių motinų

populiacijoje.

XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje perdegimas

darbe kaip opi socialinė problema tapo tyrėjų

susidomėjimo objektu. Pirmieji tyrimai buvo

orientuoti į sveikatos priežiūros ir socialines

paslaugas teikiančius specialistus, psichoterapeutus,

teisininkus ir policininkus (56). Vėlesniais tyrimais

nustatyta, jog perdegimo vertinimas yra reikšmingas

ne tik profesiniam ir akademiniam nuovargio

nustatymui, bet ir pacientų, patiriančių streso sukeltą

išsekimą, populiacijos emocinės būklės analizei

(57,58). Honkonen su kolegomis nustatė, kad

perdegimas yra reikšmingai susijęs su moterų

atramos – judėjimo sistemos ligomis (šansų santykis

(ŠS) = 1.22, 95% pasikliautinasis intervalas (PI) =

1.07 - 1.38) ir vyrų širdies ir kraujagyslių ligomis

(ŠS = 1.35; 95% PI = 1.13-1.61) (59). Melamed ir

kiti lėtinį perdegimą apibrėžė kaip 2 tipo cukrinio

diabeto rizikos veiksnį (95% PI = 1.19 - 2.85) sveikų

individų populiacijoje (60). G. Armon ir kolegos

patvirtino hipotezę, kad perdegimas reikšmingai

susijęs su nemigos išsivystymu ir gali būti laikomas

insomnijos rizikos faktoriumi (ŠS = 1.93; 95% PI =

1.45 - 2.58) (61).

Melamed su kolegomis sukūrė perdegimo

klausimyną (angl. Shirom-Melamed Burnout

Measure) (SMBM), remdamiesi 1989 m. dr. S. E.

Hobfolo pasiūlyta streso teorija, kurios objektas yra

žmonių motyvacija išlaikyti esamus išteklius ir

ieškoti naujų (62). Autoriai išskyrė 3 pagrindines

perdegimo fenomeno sudedamąsias dalis: emocinį,

fizinį ir kognityvinį išsekimą (63). SMBM objektai

yra neapibrėžti, todėl šis klausimynas yra tinkamas

perdegimui nustatymui įvairiose populiacijose (64-

67). Nors SMBM nebuvo kuriamas kaip diagnozės

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

249

nustatymo įrankis klinikinėje praktikoje, tačiau lėtinį

išsekimą ir psichosocialinį stresą patiriantys

pacientai dažnai skundžiasi fizinio, kognityvinio ir

emocinio pobūdžio problemomis, kurios yra

perdegimo fenomeno sudedamosios dalys.

Literatūroje gausu studijų, kuriose buvo tiriamas

įvairiose skirtingose sferose dirbančių asmenų

perdegimo sindromas, naudojant SMBM (55,68-70).

M. Gerber su kolegomis atlikto tyrimo metu

nustatyta, kad SMBM klausimyno psichometrinės

savybės yra tinkamos perdegimo paauglių

populiacijoje įvertinimui (66). Lietuvoje buvo

atliktas vienas darbas, vertinant gydytojų perdegimo

sindromą, naudojant SMBM klausimyną (71). Mes

pirmieji, mūsų žiniomis, SMBM klausimyną

naudojome žindančių motinų perdegimui įvertinti.

Vertinant mūsų tyrimo duomenis, vis dėl to didžioji

dalis moterų jautė kognityvinį nuovargį, kuris

ryškiausiai pasireiškė 26 - 30 m. amžiaus motinų

grupėje, lyginant su bendra tiriamųjų imtimi, 18 - 25

m., 31 - 35 m. ir ≥ 36 m. amžiaus grupėmis. Savo

tyrime negalėjome įvertinti 18 - 25 m. amžiaus

grupės dėl respondenčių homogeniškos žindymo

trukmės ir tai yra mūsų darbo trūkumas, tačiau

tikėtina, kad didesnė šios grupės imtis ir / ar

pergrupavimas pagal amžių galėtų atskleisti kitokius

socioekonomiškai jautriausios amžiaus grupės

rezultatus. Fizinis nuovargis labiau būdingas bendrai

respondenčių imčiai ir 26 - 30 m. amžiaus grupei: tai

buvo gana netikėti rezultatai, vertinant amžių kaip

rizikos veiksnį bei galimai neigiamą amžiaus įtaką

vyresniųjų respondenčių atsakymams. Tačiau

vyresnio amžiaus respondenčių grupėje fizinio

perdegimo požymių nebuvo. Tai galimai yra susiję

su gyvenimo patirties, adaptacijos ir mažesnių

lūkesčių veiksniais, kuriuos būtų tikslinga įvertinti

ateities tyrimuose. Mūsų duomenys rodo, kad beveik

trečdalis ilgiau nei 2 m. žindančių motinų patiria

fizinį perdegimą, kuris gali būti susijęs su siekiu

vykdyti PSO ir kitų institucijų rekomendacijas ir

atitikti bendrą šiandieninėje visuomenėje priimtą

,,super” mamos paveikslą, todėl reikalingi išsamesni

tyrimai aštriosios diskusijos kontekste (72). Tačiau,

norint detaliau įvertinti šio tyrimo rezultatus, reikia

išsamesnių tyrimų, detaliau analizuojant

sociodemografinę tiriąmųjų charakteristiką,

neuropsichiatrinę sveikatą, socioekonominį statusą,

etc., ir tai galėtų būti ateities tyrimų objektas.

Išvados

Bendroje žindančių motinų populiacijoje beveik

trečdaliui mamų, žindančių vaikus ≥ 24 mėn.,

pasireiškia fizinis perdegimas. 26 - 30 m. motinoms

pasireiškia fizinis, kognityvinis bei bendras

perdegimas, o ≥ 36 m. grupėje - kognityvinis

perdegimas. Shirom-Melamed perdegimo

klausimynas galėtų būti tinkamas instrumentas 26 -

30 m. amžiaus žindančių motinų psichoemocinės

būklės vertinimui. Tam tikri atskiri skalės klausimai

gali būti tinkami, vertinant žindančių motinų

perdegimo sindromą, tačiau reikalingi išsamesni

tyrimai ateityje.

Literatūra

1. Dan Robitzski. Decades Of Scientific Research

Does, In Fact, Suggest Breastfeeding Is Best

for Babies. Available at :

https://futurism.com/science-breastfeeding-

formula. Accessed April 15, 2020.

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

250

2. Krol KM, Grossmann T. Psychological effects

of breastfeeding on children and mothers.

Bundesgesundheitsblatt Gesundheitsforschung

Gesundheitsschutz. 2018;61(8):977-985.

doi:10.1007/s00103-018-2769-0. [PubMed]

3. Questioning the Evidence for Breastfeeding –

Science-Based Medicine. Available at :

https://sciencebasedmedicine.org/questioning-

the-evidence-for-breastfeeding/. Accessed

April 15, 2020.

4. Breastfeeding. UNICEF. Available at :

https://www.unicef.org/nutrition/index_24824.

html. Accessed April 15, 2020.

5. Milinco M, Travan L, Cattaneo A, et al.

Effectiveness of biological nurturing on early

breastfeeding problems: a randomized

controlled trial. International Breastfeeding

Journal. 2020;15(1):21. doi:10.1186/s13006-

020-00261-4. [PubMed]

6. Al Ketbi MI, Al Noman S, Al Ali A, Darwish

E, Al Fahim M, Rajah J. Knowledge, attitudes,

and practices of breastfeeding among women

visiting primary healthcare clinics on the island

of Abu Dhabi, United Arab Emirates.

International Breastfeeding Journal.

2018;13(1):26. doi:10.1186/s13006-018-0165-

x. [PubMed]

7. Song AG Kelly. There may be politics but there

is no debate: Breastfeeding is the best health

option. CNBC. Available at:

https://www.cnbc.com/2018/07/09/there-is-no-

debate-breastfeeding-is-best-option-for-

mothers-babies.html. Published July 9, 2018.

Accessed April 15, 2020.

8. WHO | Breastfeeding. WHO. Available at:

http://www.who.int/nutrition/topics/exclusive_

breastfeeding/en/. Accessed April 15, 2020.

9. Benefits of Breastfeeding. AAP.org. Available

at: http://www.aap.org/en-us/advocacy-and-

policy/aap-health-

initiatives/Breastfeeding/Pages/Benefits-of-

Breastfeeding.aspx. Accessed April 15, 2020.

10. Lönnerdal B. Bioactive Proteins in

Human Milk: Health, Nutrition, and

Implications for Infant Formulas. J

Pediatr. 2016 Jun;173 Suppl:S4-9. doi:

10.1016/j.jpeds.2016.02.070. [PubMed]

11. Section on Breastfeeding. Breastfeeding and

the use of human milk. Pediatrics.

2012;129(3):e827-841. doi:10.1542/peds.2011-

3552. [PubMed]

12. McVeagh P, Miller JB. Human milk

oligosaccharides: only the breast. J Paediatr

Child Health. 1997;33(4):281-286.

doi:10.1111/j.1440-1754.1997.tb01601.x.

[PubMed]

13. Munblit D, Peroni DG, Boix-Amorós A, et al.

Human Milk and Allergic Diseases: An

Unsolved Puzzle. Nutrients. 2017;9(8).

doi:10.3390/nu9080894. [PubMed]

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

251

14. Pereira PC. Milk nutritional composition and

its role in human health. Nutrition.

2014;30(6):619-627.

doi:10.1016/j.nut.2013.10.011. [PubMed]

15. Goldman AS. Modulation of the

gastrointestinal tract of infants by human milk.

Interfaces and interactions. An evolutionary

perspective. J Nutr. 2000;130(2S Suppl):426S-

431S. doi:10.1093/jn/130.2.426S. [PubMed]

16. Lauzon-Guillain B de, Wijndaele K, Clark M,

et al. Breastfeeding and infant temperament at

age three months. PLoS ONE.

2012;7(1):e29326.

doi:10.1371/journal.pone.0029326. [PubMed]

17. Mortensen EL, Michaelsen KF, Sanders SA,

Reinisch JM. The association between duration

of breastfeeding and adult intelligence. JAMA.

2002;287(18):2365-2371.

doi:10.1001/jama.287.18.2365. [PubMed]

18. Kramer MS, Aboud F, Mironova E, et al.

Breastfeeding and child cognitive development:

new evidence from a large randomized trial.

Arch Gen Psychiatry. 2008;65(5):578-584.

doi:10.1001/archpsyc.65.5.578. [PubMed]

19. Diez-Sampedro A, Flowers M, Olenick M,

Maltseva T, Valdes G. Women’s Choice

Regarding Breastfeeding and Its Effect on

Well-Being. Nurs Womens Health.

2019;23(5):383-389.

doi:10.1016/j.nwh.2019.08.002. [PubMed]

20. Smith M, Segal J, Robinson L. Burnout

Prevention and Treatment. Available at:

https://www.helpguide.org/articles/stress/burno

ut-prevention-and-recovery.htm

21. Mikolajczak M, Brianda ME, Avalosse H,

Roskam I. Consequences of parental burnout:

Its specific effect on child neglect and violence.

Child Abuse Negl. 2018 Jun;80:134-145. doi:

10.1016/j.chiabu.2018.03.025. [PubMed]

22. ICD-11 - Mortality and Morbidity Statistics.

Available at: https://icd.who.int/browse11/l-

m/en

23. Infant and young child feeding. UNICEF

DATA. Available at:

https://data.unicef.org/topic/nutrition/infant-

and-young-child-feeding/. Accessed April 15,

2020.

24. LITHUANIA’s Assessments of the State of

Global Strategy for Infant and Young Child

Feeding For World Breastfeeding Trends

Initiative (WBTi). Available at:

https://www.worldbreastfeedingtrends.org/.

Accessed April 15, 2020.

25. Mezzacappa ES, Kelsey RM, Katkin ES. Breast

feeding, bottle feeding, and maternal autonomic

responses to stress. J Psychosom Res.

2005;58(4):351-365.

doi:10.1016/j.jpsychores.2004.11.004.

[PubMed]

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

252

26. Tu MT, Lupien SJ, Walker C-D. Multiparity

reveals the blunting effect of breastfeeding on

physiological reactivity to psychological stress.

J Neuroendocrinol. 2006;18(7):494-503.

doi:10.1111/j.1365-2826.2006.01441.x.

[PubMed]

27. Henderson A, Harmon S, Newman H. The

Price Mothers Pay, Even When They Are Not

Buying It: Mental Health Consequences of

Idealized Motherhood. Sex Roles.

2016;74(11):512-526. doi:10.1007/s11199-015-

0534-5. [Google Scholar]

28. Niehaus CE, Chaplin TM, Gonçalves SF,

Semelsberger R, Thompson JC. Maternal stress

and adolescent brain structure and function.

Brain Behav. 2019;9(6):e01311.

doi:10.1002/brb3.1311. [PubMed]

29. Weinraub M, Wolf BM. Effects of stress and

social supports on mother-child interactions in

single- and two-parent families.

Child Dev. 1983 Oct;54(5):1297-1311.

[PubMed]

30. Roskam I, Raes M-E, Mikolajczak M.

Exhausted Parents: Development and

Preliminary Validation of the Parental Burnout

Inventory. Front Psychol. 2017;8:163.

doi:10.3389/fpsyg.2017.00163. [PubMed]

31. Oliveira DS de, Boccolini CS, Faerstein E,

Verly E. Breastfeeding duration and associated

factors between 1960 and 2000. J Pediatr (Rio

J). 2017;93(2):130-135.

doi:10.1016/j.jped.2016.05.005. [PubMed]

32. Toryiama ATM, Fujimori E., Palombo CNT,

Duarte LS, Borges ALV, Chofakian CBN.

Breastfeeding: what changed after a decade?

Rev Lat Am Enfermagem. 2017; 25: e2941.

doi: 10.1590/1518-8345.1858.2941. [PubMed]

33. Vitkauskas K. Kūdikio žindymas.

Nepakeičiamas kaip motinos meilė. 6th ed.;

2019.

34. Pound CM, Unger SL. The Baby-Friendly

Initiative: Protecting, promoting and supporting

breastfeeding. Paediatr Child Health.

2012;17(6):317-321. [PubMed]

35. Kowalewska-Kantecka B. [Breastfeeding - an

important element of health promotion]. Dev

Period Med. 2016;20(5):354-357. [PubMed]

36. Gertosio C., Meazza C., Pagani S., Bozzola M.

Breastfeeding and its gamut of benefits -

Minerva Pediatrica 2016 June;68(3):201-12.

[PubMed]

37. Del Ciampo LA, Del Ciampo IRL.

Breastfeeding and the Benefits of Lactation for

Women’s Health. Rev Bras Ginecol Obstet.

2018;40(6):354-359. doi:10.1055/s-0038-

1657766. [PubMed]

38. Oddy WH. Breastfeeding, Childhood Asthma,

and Allergic Disease. Ann Nutr Metab. 2017;70

Suppl 2:26-36. doi:10.1159/000457920.

[PubMed]

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

253

39. Bar S, Milanaik R, Adesman A. Long-term

neurodevelopmental benefits of breastfeeding.

Curr Opin Pediatr. 2016;28(4):559-566.

doi:10.1097/MOP.0000000000000389.

[PubMed]

40. Deave T, Johnson D, Ingram J. Transition to

parenthood: the needs of parents in pregnancy

and early parenthood. BMC Pregnancy

Childbirth. 2008 Jul 29;8:30. doi:

10.1186/1471-2393-8-30. [PubMed]

41. Erfina E, Widyawati W, McKenna

L, Reisenhofer S, Ismail D. Adolescent

mothers’ experiences of the transition to

motherhood: An integrative review. Int J Nurs

Sci. 2019 Mar 25;6(2):221-228. doi:

10.1016/j.ijnss.2019.03.013. [PubMed]

42. Barimani M, Vikström A, Rosander

M, Forslund Frykedal K, Berlin A. Facilitating

and inhibiting factors in transition to

parenthood - ways in which health

professionals can support parents. Scand J

Caring Sci. 2017 Sep;31(3):537-546. doi:

10.1111/scs.12367. [PubMed]

43. Annagür A, Annagür BB, Şahin A, Örs R, Kara

F. Is maternal depressive symptomatology

effective on success of exclusive breastfeeding

during postpartum 6 weeks? Breastfeed Med.

2013;8(1):53-57. doi:10.1089/bfm.2012.0036.

[PubMed]

44. Dennis C-L, McQueen K. The relationship

between infant-feeding outcomes and

postpartum depression: a qualitative systematic

review. Pediatrics. 2009;123(4):e736-751.

doi:10.1542/peds.2008-1629. [PubMed]

45. Slomian J, Honvo G, Emonts P, Reginster J-Y,

Bruyère O. Consequences of maternal

postpartum depression: A systematic review of

maternal and infant outcomes. Womens Health

(Lond). 2019;15.

doi:10.1177/1745506519844044. [PubMed]

46. Vieira E de S, Caldeira NT, Eugênio DS, Lucca

MM di, Silva IA. Breastfeeding self-efficacy

and postpartum depression: a cohort study. Rev

Lat Am Enfermagem. 2018;26:e3035.

doi:10.1590/1518-8345.2110.3035. [PubMed]

47. Silva CS, Lima MC, Sequeira-de-Andrade

LAS, et al. Association between postpartum

depression and the practice of exclusive

breastfeeding in the first three months of life. J

Pediatr (Rio J). 2017;93(4):356-364.

doi:10.1016/j.jped.2016.08.005. [PubMed]

48. Kurth E. [Postnatal infant crying and maternal

tiredness: examining their evolution and

interaction in the first 12 weeks postpartum].

Pflege. 2011;24(2):150-151. doi:10.1024/1012-

5302/a000114. [PubMed]

49. Kurth E, Kennedy HP, Spichiger E, Hösli I,

Stutz EZ. Crying babies, tired mothers: what do

we know? A systematic review. Midwifery.

2011;27(2):187-194.

doi:10.1016/j.midw.2009.05.012. [PubMed]

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

254

50. Kurth E, Spichiger E, Zemp Stutz E,

Biedermann J, Hösli I, Kennedy HP. Crying

babies, tired mothers - challenges of the

postnatal hospital stay: an interpretive

phenomenological study. BMC Pregnancy

Childbirth. 2010;10:21. doi:10.1186/1471-

2393-10-21. [PubMed]

51. Roskam I, Raes M-E, Mikolajczak M.

Exhausted Parents: Development and

Preliminary Validation of the Parental Burnout

Inventory. Front Psychol. 2017;8:163.

doi:10.3389/fpsyg.2017.00163. [PubMed]

52. Lange CD. Suicide is one of the biggest

preventable killers of new mums. New

Scientist. Available at:

https://www.newscientist.com/article/dn28634-

suicide-is-one-of-the-biggest-preventable-

killers-of-new-mums/. Accessed April 15,

2020.

53. Brewin J. Suicide is the leading cause of death

in new mothers. Available at:

https://www.tommys.org/pregnancy-

information/im-pregnant/pregnancy-news-and-

blogs/suicide-leading-cause-death-new-

mothers. Accessed April 15, 2020.

54. Delisle R. Why isn’t anyone talking about

maternal suicide? Available at:

https://www.todaysparent.com/family/womens-

health/why-isnt-anyone-talking-about-

maternal-suicide/. Accessed April 15, 2020.

55. Yate ZM. A Qualitative Study on Negative

Emotions Triggered by Breastfeeding;

Describing the Phenomenon of

Breastfeeding/Nursing Aversion and Agitation

in Breastfeeding Mothers. Iran J Nurs

Midwifery Res. 2017;22(6):449-454.

doi:10.4103/ijnmr.IJNMR_235_16. [PubMed]

56. Schaufeli WB, Leiter MP, Maslach C. Burnout:

35 years of research and practice. Career

Development International. 2009;14(3):204-

220. doi:10.1108/13620430910966406.

[Google Scholar]

57. De Almeida GC, de Souza HR, de Almeida PC,

de Almeida BC, Almeida GH. The prevalence

of burnout syndrome in medical students. Rev.

Psiquiatr. Clin. 2016;43:6–10. [Google

Scholar]

58. Schaufeli WB, Martínez IM, Pinto AM,

Salanova M, Bakker AB. Burnout and

Engagement in University Students: A Cross-

National Study. Journal of Cross-Cultural

Psychology. September 2002.

doi:10.1177/0022022102033005003.

[Google Scholar]

59. Honkonen T, Ahola K, Pertovaara M, et al. The

association between burnout and physical

illness in the general population--results from

the Finnish Health 2000 Study. J Psychosom

Res. 2006;61(1):59-66.

doi:10.1016/j.jpsychores.2005.10.002.

[PubMed]

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

255

60. Melamed S, Shirom A, Toker S, Shapira I.

Burnout and risk of type 2 diabetes: a

prospective study of apparently healthy

employed persons. Psychosom Med.

2006;68(6):863-869.

doi:10.1097/01.psy.0000242860.24009.f0.

[PubMed]

61. Armon G, Shirom A, Shapira I, Melamed S. On

the nature of burnout-insomnia relationships: a

prospective study of employed adults. J

Psychosom Res. 2008;65(1):5-12.

doi:10.1016/j.jpsychores.2008.01.012.

[PubMed]

62. Holmgreen L, Tyrone V, Gerhart J, Hobfoll SE.

Conservation of Resources Theory. The

Handbook of Stress and Health. John Wiley &

Sons, Ltd; 2017:443-457.

doi:10.1002/9781118993811.ch27. [Google

Scholar]

63. Gerber M, Colledge F, Mücke M, Schilling R,

Brand S, Ludyga S. Psychometric properties of

the Shirom-Melamed Burnout Measure

(SMBM) among adolescents: results from three

cross-sectional studies. BMC Psychiatry.

2018;18. doi:10.1186/s12888-018-1841-5.

[PubMed]

64. Bridgeman PJ, Bridgeman MB, Barone J.

Burnout syndrome among healthcare

professionals. Am J Health Syst Pharm.

2018;75(3):147-152. doi:10.2146/ajhp170460.

[PubMed]

65. Pulido-Martos M, Meléndez-Domínguez M,

Lopez-Zafra E. Cultural Adaptation and

Psychometric Properties of the Shirom-

Melamed Vigor Measure (SMVM) With

Workers in Spain. Eval Health Prof.

2019;42(2):219-232.

doi:10.1177/0163278717734283. [PubMed]

66. Gerber M, Colledge F, Mücke M, Schilling R,

Brand S, Ludyga S. Psychometric properties of

the Shirom-Melamed Burnout Measure

(SMBM) among adolescents: results from three

cross-sectional studies. BMC Psychiatry.

2018;18. doi:10.1186/s12888-018-1841-5.

[PubMed]

67. Gerber M, Feldmeth AK, Lang C, et al. The

relationship between mental toughness, stress,

and burnout among adolescents: a longitudinal

study with Swiss vocational students. Psychol

Rep. 2015;117(3):703-723.

doi:10.2466/14.02.PR0.117c29z6. [PubMed]

68. Protano C, De Sio S, Cammalleri V, et al. A

Cross-Sectional Study on Prevalence and

Predictors of Burnout among a Sample of

Pharmacists Employed in Pharmacies in

Central Italy. Biomed Res Int.

2019;2019:8590430.

doi:10.1155/2019/8590430. [PubMed]

69. Mitra S, Sarkar AP, Haldar D, Saren AB, Lo S,

Sarkar GN. Correlation among perceived stress,

emotional intelligence, and burnout of resident

doctors in a medical college of West Bengal: A

mediation analysis. Indian J Public Health.

Journal of Medical Sciences. April 30, 2020 - Volume 8 | Issue 15. Electronic-ISSN: 2345-0592

256

2018;62(1):27-31.

doi:10.4103/ijph.IJPH_368_16. [PubMed]

70. Schilling R, Colledge F, Brand S, Ludyga S,

Gerber M. Psychometric Properties and

Convergent Validity of the Shirom-Melamed

Burnout Measure in Two German Speaking

Samples of Adult Workers and Police Officers.

Front Psychiatry. 2019 Aug 2;10:536. doi:

10.3389/fpsyt.2019.00536. [PubMed]

71. Styraitė G. Tyrimas parodė: kas dešimtas šeimos

gydytojas Lietuvoje patiria perdegimą darbe.

Vilniaus universiteto mokslo populiarinimo

žurnalas. 2019;2(30):80. Available at:

http://naujienos.vu.lt/wpcontent/uploads/2019/0

9/SPECTRUM30_el_versija.pdf

72. Van Oot T. “You May Be Tired But You’re

Wiser”: Why More Moms Are Having Babies

After 40. NBC Chicago. Available at:

https://www.nbcchicago.com/news/national-

international/moms-older-later-aging-trend-ivf-

pregnancy/98587/. Accessed April 16, 2020.