Vaiva Būgaitė1
1Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Borderline personality disorder is a difficult and complex mental illness seen in about 1.7% of the general population. It is characterized by emotional dysregulation, impaired perception of oneself and impulsive and sometimes aggressive behaviour. Many difficulties arise from self-harm and suicidal behaviour – 10% of the people with this disorder commit suicide. The treatment of this illness is hampered by additional disorders, such as alcohol dependence and drug addiction. The disorder is believed to be caused by genetic factors linked to the bipolar spectrum, as well as harmful environmental factors, such as domestic violence and neglect.
Borderline personality disorder usually surfaces during adolescence. Its symptoms manifest in a wave-like pattern, but with appropriate treatment methods, good results can be achieved. Studies have shown that even though pharmacological treatment does not affect all symptoms of borderline personality disorder, it combines well with psychotherapy. The five main scientifically proven methods of psychotherapy for borderline personality disorder are dialectical behaviour therapy, mentalization-based therapy, schema therapy, transference-focused therapy and Systems Training for Emotional Predictability and Problem Solving.
Aim: To analyze borderline personality disorder and its treatment methods described in various scientific literature.
Methods: Pubmed was chosen as the source of literature. Specific keywords such as borderline personality disorder, psychotherapy, a treatment were used to find relevant information. A total of 150 articles were carefully reviewed and sifted accordingly to remove articles with indistinguishable information, abstracts and titles unrelated to the topic at hand as well as articles older than 5 years. Either full articles or only their abstracts were analyzed with a final remaining count of 26 suitable articles.
Keywords: borderline personality disorder, psychotherapy, treatment.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
429
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 429-439
Borderline personality disorder and its treatment
Vaiva Būgaitė
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Borderline personality disorder is a difficult and complex mental illness seen in about 1.7% of the general
population. It is characterized by emotional dysregulation, impaired perception of oneself and impulsive and
sometimes aggressive behaviour. Many difficulties arise from self-harm and suicidal behaviour - 10% of the
people with this disorder commit suicide. The treatment of this illness is hampered by additional disorders, such
as alcohol dependence and drug addiction. The disorder is believed to be caused by genetic factors linked to the
bipolar spectrum, as well as harmful environmental factors, such as domestic violence and neglect.
Borderline personality disorder usually surfaces during adolescence. Its symptoms manifest in a wave-like
pattern, but with appropriate treatment methods, good results can be achieved. Studies have shown that even
though pharmacological treatment does not affect all symptoms of borderline personality disorder, it combines
well with psychotherapy. The five main scientifically proven methods of psychotherapy for borderline personality
disorder are dialectical behaviour therapy, mentalization-based therapy, schema therapy, transference-focused
therapy and Systems Training for Emotional Predictability and Problem Solving.
Aim: To analyze borderline personality disorder and its treatment methods described in various scientific
literature.
Methods: Pubmed was chosen as the source of literature. Specific keywords such as borderline personality
disorder, psychotherapy, a treatment were used to find relevant information. A total of 150 articles were carefully
reviewed and sifted accordingly to remove articles with indistinguishable information, abstracts and titles
unrelated to the topic at hand as well as articles older than 5 years. Either full articles or only their abstracts were
analyzed with a final remaining count of 26 suitable articles.
Keywords: borderline personality disorder, psychotherapy, treatment.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
430
Ribinis asmenybės sutrikimas ir jo gydymas
Vaiva Būgaitė
1
1
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Ribinis asmenybės sutrikimas yra sunkus ir sudėtingas sutrikimas, pasireiškiantis apie 1,7% bendrosios
populiacijos. Jam būdinga emocijų disreguliacija, sutrikęs savęs suvokimas, impulsyvūs ir kartais agresyvūs
poelgiai. Vienas didžiausių klinikinių iššūkių yra savižala ir suicidinis elgesys - net 10% žmonių, turinčių šį
sutrikimą, nusižudo. Sutrikimo gydymą apsunkina ir dažni gretutiniai sutrikimai, tokie kaip priklausomybė nuo
alkoholio ir narkotinių medžiagų. Manoma, kad prie šio multietiologinio sutrikimo išsivystymo prisideda
genetiniai veiksniai, giminingi bipolinių sutrikimų spektrui, bei žalingi tarpasmeninių santykių faktoriai, tokie
kaip smurtas ir atstūmimas šeimoje.
Ribinis asmenybės sutrikimas dažniausiai išryškėja paauglystėje. Jam būdinga banguojanti eiga, bet
pritaikius tinkamą gydymą galima pasiekti gerų rezultatų. Tyrimų rezultatai parodė, kad, nors nėra
medikamentinio gydymo, kuris padėtų valdyti visus ribinio asmenybės sutrikimo simptomus, jis gali būti
naudingas siekiant sušvelninti kai kuriuos simptomus. Penki pagrindiniai įrodymais pagrįsti ribinio asmenybės
sutrikimo psichoterapiniai gydymo metodai yra dialektinė elgesio terapija, mentalizacija grįsta terapija, schemų
terapija, į perkėlimą fokusuota terapija ir emocijų valdymo bei problemų sprendimo sisteminis treniravimas.
Darbo tikslas: išanalizuoti mokslinėje literatūroje aprašytą ribinį asmenybės sutrikimą ir jo gydymo
metodus.
Darbo metodika: literatūros paieškai buvo naudota tarptautinė duomenų bazė Pubmed. Paieškos metu
naudoti raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos: ribinis asmenybės sutrikimas, psichoterapija, gydymas. Atlikta
nuosekli 150 straipsnių patikra ir pašalinti besidubliuojantys, pagal pavadinimą ir santrauką temos neatitinkantys
bei senesni nei 5 metų straipsniai. Išanalizavus šių publikacijų pilnus tekstus arba tik santraukas, iš jų atrinkti 26.
Raktažodžiai: ribinis asmenybės sutrikimas, psichoterapija, gydymas.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
431
Įvadas
Ribinis asmenybės sutrikimas pasireiškia
apie 1,7% bendrosios populiacijos, tačiau jį turi net
15-28% pacientų psichiatrinėse ligoninėse. Šį
asmenybės sutrikimą apibrėžia itin didelis jautrumas
asmeniškai suvokiamai kitų žmonių rodomai
nepagarbai, nestabilus savo identiteto suvokimas,
intensyvios ir greitai kintančios emocijos bei
impulsyvūs poelgiai, kuriems būdingas
savidestruktyvumas (1).
Ribinis asmenybės sutrikimas yra sunkus ir
sudėtingas sutrikimas, apibūdinamas įvairių
gyvenimo sferų nestabilumu: asmeninių santykių,
elgesio ir emocijų. Svarbiausias požymis yra
emocijų disreguliacija, dėl kurios sutrinka paciento
gebėjimas siekti svarbių tikslų ar tinkamai
pasirūpinti savimi (2). Kitas dažnas sutrikimo eigą
sunkinantis simptomas - tuštumos jausmas, kylantis
dėl atsiribojimo nuo tikrojo savęs ir kitų (3).
Ribiniu asmenybės sutrikimu sergantys
žmonės dėl prastos impulsų kontrolės ir emocijų
reguliavimo sunkumų turi didesnę riziką pasireikšti
agresijai, nukreiptai į savo partnerius ir artimuosius,
gyvenančius kartu. Vyrams agresiją taip pat
provokuoja piktnaudžiavimas alkoholiu ar
narkotikais (4).
Etiologija
Biosocialiniai vystymosi modeliai pabrėžė
žalingų tarpasmeninių faktorių (nepripažįstančios
aplinkos ir traumuojančių vaikystės patirčių) ir
svarbiausių genetinių veiksnių (pvz., lemiančių
impulsyvumą ir emocinį pažeidžiamumą) tarpusavio
sąveiką emocinės disreguliacijos ir ribinio
asmenybės sutrikimo išsivystymui (2).
Kadangi kai kurie ribinio asmenybės
sutrikimo atvejai yra genetiškai susiję su bipoliniu
sutrikimu, svarbu ištirti ribinio asmenybės sutrikimo
kilmę siekiant nustatyti genetinius veiksnius. Juk jį
taip pat gali sukelti ir žalingi postnataliniai veiksniai:
tėvų žiaurumas ar atstūmimas, seksualinė prievarta.
Kai kurių pacientų ribiniam asmenybės sutrikimui
išsivystyti įtakos turėjo abu faktoriai: ir genai,
didinantys riziką susirgti bipoliniu sutrikimu, ir
traumuojančios patirtys šeimoje. Deja, į genetinius
veiksnius dažnai neatkreipiama pakankamai
dėmesio. Kad to būtų išvengta, pirminiai įvertinimai
turėtų įtraukti rūpestingą ir išsamų šeimos nuotaikos
sutrikimų anamnezės surinkimą, įskaitant ir
senelius, tetas, dėdes ir pusbrolius (5).
Gretutiniai sutrikimai
Dažnai pasireiškiantys gretutiniai susirgimai,
tokie kaip depresija, valgymo sutrikimai bei
priklausomybė nuo alkoholio ir narkotinių
medžiagų, apsunkina ir taip sudėtingą gydymo
procesą, padaro jį dar brangesnį (6). Ribinis
asmenybės sutrikimas itin dažnai (42% atvejų)
pasireiškia kartu su priklausomybe nuo alkoholio
(7).
Didžioji dalis žmonių, sergančių ribiniu
asmenybės sutrikimu, patiria depresijos simptomų.
Šiems simptomams yra būdingi tam tikri savitumai -
jie pasireiškia po pirminės ribinio asmenybės
sutrikimo diagnozės, gali būti trumpalaikiai ir
iššaukti streso, atsparūs antidepresantams bei EIT
terapijai ir jautrūs ribinio asmenybės sutrikimo
gydymui skirtai terapijai (8).
Ribiniu asmenybės sutrikimu sergantys
žmonės dažnai patiria nemigą. Be to, nustatyta, kad
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
432
juos dažniau nei bendrąją populiaciją kamuoja
košmarai (9).
Didelė problema yra tai, kad nuo šio
asmenybės sutrikimo kenčiantys žmonės dėl
emocijų disreguliacijos ir pasaulėžiūros ypatumų
dažnai griebiasi savižalos ir savižudiško elgesio.
Netgi iki 10% pacientų, sergančių ribiniu asmenybės
sutrikimu, nusižudo. Vis dėlto, nėra tyrimų,
įrodančių savižudybių prevencijos ar
hospitalizacijos naudą gydant šiuo sutrikimu
sergančius pacientus. Labiausiai mokslu paremti
gydymo metodai yra specialiai ribinio asmenybės
sutrikimo gydymui pritaikytos psichoterapijos (10).
Diferencinė diagnostika
Viena didžiausių klinikinių dilemų yra
ribinio asmenybės sutrikimo ir bipolinio spektro
sutrikimų diferencinė diagnostika, todėl labai svarbu
rūpestingai įvertinti afekto nestabilumą ir
hipomaniją (11).
Ypač sunku yra diferencijuoti nuo antro tipo
bipolinio sutrikimo. Diferencijuojant svarbiausi
faktoriai yra šeimos afektinių sutrikimų istorija,
brendimas, ligos eiga, dideli nuotaikos svyravimai,
asmeninės savybės ir santykiai su kitais. Mažiau
diferenciacijai svarbūs kriterijai yra impulsyvumas,
neuropsichologiniai ypatumai, gretutinės ligos ir
atsakas į gydymą (12).
Yra įrodymų apie ribinio asmenybės
sutrikimo ir antisocialinio asmenybės sutrikimo
giminingumą. Šie du asmenybės sutrikimai yra
sunkios psichiatrinės ligos, kurioms būdingi
impulsyvumas, sutrikusi emocijų ir elgesio kontrolė
(pvz., agresija, priešiškumas, piktnaudžiavimas
alkoholiu) (7).
Sutrikimo eiga per gyvenimą
Ribinis asmenybės sutrikimas paprastai
manifestuoja paauglystėje ir jį galima patikimai
atskirti nuo normalios paauglystės eigos. Ribinio
asmenybės sutrikimo eiga nuo paauglystės iki
senatvės yra apibūdinama afekto disreguliacija,
impulsyvumu, savižudiškumu, kuriuos keičia
toksiški santykiai ir būsenos pablogėjimai,
simptomai, nuolat pereinantys iš remisijos į atkrytį
ir atgal. Ribinio asmenybės sutrikimo simptomai
pasireiškia tai silpniau, tai stipriau nuo paauglystės
iki senatvės, o jų išraiška priklauso nuo gretutinių
veiksnių. Daugėja žinių apie pirminį pasireiškimą ir
ankstyvąją sutrikimo eigą, bet vis dar trūksta
informacijos apie sutrikimo pasireiškimą senatvėje
(13).
Kai kuriems pacientams vaikystėje
nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas
(ADHD), paauglystėje - ribinis asmenybės
sutrikimas, o einant trečiąją dešimtį - bipolinis
sutrikimas, ir tai leidžia įtarti ryšį tarp šių sutrikimų
(5).
Prognozė
Dešimtmečius trunkančių išilginių studijų
rezultatai metė iššūkį ilgai laikytam pesimistiniam
išankstiniam įsitikinimui, kad ribinis asmenybės
sutrikimas yra lėtinis funkcionavimą sutrikdantis
sutrikimas (14). Jie atskleidė, kad dauguma pacientų
palaipsniui pasiekia simptomų remisiją, kurią
galima pagreitinti taikant mokslu grįstą
psichosocialinį gydymą (1). Šie tyrimai taip pat
parodė, kad dalis simptomų tai pasireiškia, tai vėl
pradingsta, bet patys ūmiausi, sunkiausi simptomai
paprastai išnyksta greičiausiai ir sugrįžta rečiausiai
(14). Požiūrio pasikeitimui per pastaruosius du
dešimtmečius įtaką padarė efektyvumą įrodę
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
433
specializuotų psichoterapijos gydymo metodų
pasiekti rezultatai (15).
Žinoma, norint pasiekti gerą efektą ir paskirti
tinkamą gydymą, svarbu laiku ir teisingai
diagnozuoti ribinį asmenybės sutrikimą. Neteisinga
diagnozė lemia dažniausiai nesėkmingą
medikamentinį žmonių su ribiniu asmenybės
sutrikimu gydymą (1).
Yra požymių, prognozuojančių sunkesnę
ligos eigą. Vienas iš jų - sutrikimo išsivystymo
amžius. Tyrimai rodo, kad pacientams, kuriems
ribinis asmenybės sutrikimas išsivystė anksčiau (iki
19 metų) būdingesnis ilgalaikis funkcionavimo
sutrikimas, ir didesnei daliai simptomai pasireiškia
ilgiau kaip 20 metų (16). Prastesnė prognozė ir
restesnės remisijos laukia ir tų pacientų, kurie
sunkiau ir dažniau patiria tuštumos pojūtį (3).
MEDIKAMENTINIS GYDYMAS
Nėra jokio medikamentinio gydymo plano,
kuris padėtų palengvinti visus pagrindinius ribinio
asmenybės sutrikimo simptomus. Vartojami šešis
mėnesius ar trumpiau, neuroleptikai gali palengvinti
paranojos, disociacijos simptomus, nuotaikos
nestabilumą, susilpninti pyktį ir pagerinti bendrą
funkcionavimą. Vartojami šešis mėnesius arba
trumpiau, aripiprazolis, olanzapinas, lamotriginas,
topiramatas, omega-3 riebalų rūgštys ir valproatas
gali sumažinti pyktį, nerimą, depresiją ir
impulsyvumą.
Vartojant haloperidolį, tiotikseną,
olanzapiną, ziprazidoną, lamotriginą ar fenelziną
nebuvo pasiekta jokio bendrųjų simptomų
sumažėjimo. Kai kurie antros kartos neuroleptikai,
nuotaikos stabilizatoriai ir omega-3 rūgštys turėjo
geresnį efektą už placebo. Aripiprazolis sumažino
pykčio, impulsyvumo, depresijos ir nerimo
simptomus. Olanzapinas minimaliai sumažino pyktį
ir nerimą. Topiramatas buvo efektyvus kupiruojant
impulsyvumą, nerimą ir pyktį. Valproatas - pyktį ir
depresiją. Lamotriginas turėjo efektą gydant
impulsyvumą ir švelninant pyktį. Omega-3 riebalų
rūgštys palengvino depresijos simptomus. Dėl
tyrimų skirtingumo apibendrinti rezultatus buvo
sudėtinga, todėl didžioji dalis aprašytų efektų
remiasi vienu tyrimu (17).
Individualiai pritaikytas medikamentinis
gydymas, skirtas gydyti ryškiausiems simptomams,
ribinio asmenybės sutrikimo atvejais gali pagerinti
klinikinę situaciją. Vis dėlto, bendram šio sutrikimo
psichopatologijos gydymui nėra vieno tinkamo
vaisto. Reikėtų vengti gydymo daugeliu vaistų iš
karto. Kol kas tik medikamentinio gydymo
neužtenka sudėtingiems ribinio asmenybės
sutrikimo simptomams valdyti, bet medikamentinio
ir psichoterapinio gydymo derinimas gali padėti
numalšinti kai kuriuos simptomus. Svarbiausia, kad
tai gali padėti tais atvejais, kai simptomai nelengvėja
po gydymo vienu medikamentu (18).
Tais atvejais, kai šeimos istorija leidžia įtarti
ryšį su bipoliniu sutrikimu, gali būti labai naudinga
įtraukti gydymą net ir mažomis nuotaikos
stabilizatorių (ličio ar lamotrigino) dozėmis - net
naudingiau, nei gydyti antidepresantais (5).
PSICHOTERAPINIS GYDYMAS
Dialektinė elgesio terapija, mentalizacija
grįsta terapija, schemų terapija, į perkėlimą
fokusuota terapija ir emocijų valdymo bei problemų
sprendimo sistema yra penki pagrindiniai moksliškai
pagrįsti ribinio asmenybės sutrikimo
psichoterapiniai gydymo metodai (19).
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
434
Dialektinė elgesio terapija
Dialektinė elgesio terapija yra geriausiai
žinomas, labiausiai ištirtas ir pasaulyje lengviausiai
pacientams prieinamas ribinio asmenybės gydymo
metodas. Tai yra struktūrizuotas ambulatorinių
ligonių gydymo metodas, sukurtas Dr. Marsha
Linehan dešimtojo dešimtmečio pradžioje gydant
savižudiško elgesio moteris, sergančias ribiniu
asmenybės sutrikimu, remiantis kognityvinės
elgesio terapijos principais (19).
Tradicinę dialektinę elgesio terapiją sudaro
keturios dalys: įgūdžių treniruočių grupė, individuali
psichoterapija, konsultacijos telefonu ir
psichoterapeutų tarpusavio susirinkimai. Būtent
tokios struktūros dialektinė elgesio terapija buvo
tyrimais patvirtinta kaip efektyvi, bet, nepaisant to,
ši terapijos rūšis gali būti modifikuojama ar
trumpinama pritaikant ją prie bet kokių aplinkybių,
įskaitant vieno psichoterapeuto asmeninį kabinetą ar
psichiatrines ligonines (20).
Šios terapijos metu pacientai išmoksta geriau
valdyti savo emocijas interakcijų su kitais žmonėmis
metu, nes sąmoningumą (ang. mindfulness)
skatinančios praktikos lavina pacientų gebėjimą
toleruoti stresą ir išgyventi nemalonias emocijas
(19).
Dialektinė elgesio terapija taip pat buvo
efektyvi gydant ribinį asmenybės sutrikimą kartu su
gretutiniais sutrikimais, tokiais kaip kitos
psichiatrinės ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu ar
narkotinėmis medžiagomis, valgymo sutrikimai,
potrauminio streso sutrikimas ir depresija (21).
Mentalizacija grįsta terapija
Mentalizacija - tai psichikos procesas, kurio
metu žmonės siekia suprasti savo ir kitų elgesio
vidinius motyvus, pažinti psichines būsenas. Tai
požiūris į asmenį, kaip į intencionaliai besielgiantį
individą, kurio elgesys yra apspręstas jo vidinių
būsenų. Siekis atpažinti tas vidines psichines
būsenas ir jų sąryšį su elgesiu sudaro mentalizavimo
(refleksinės funkcijos) pagrindą. Šį procesą sudaro
daugelis psichologinių veiksnių, kurie nulemia, ar
žmonės nuosekliai, logiškai mąsto ir tvarkosi su
emocijomis, tinkamai atsako į savas ir svetimas
patirtis, sugeba palaikyti abipusiškai praturtinančius
santykius ir puikiai supranta save, todėl turi aiškų,
stabilų identitetą. Žmonių mentalizacijos
stabilumas, lankstumas lemia jų psichikos ir
asmenybės funkcionavimą. Štai kodėl mentalizacija
sudaro prichinės sveikatos pamatus ir atsparumą,
todėl yra svarbi visoms psichoterapijos šakoms (22).
Mentalizacija grįsta terapija pirmiausia buvo
sukurta kaip dieninio stacionaro terapija
suaugusiesiems, sergantiems ribiniu asmenybės
sutrikimu, o vėliau buvo pritaikytas ribiniu
asmenybės sutrikimu sergantiems paaugliams,
žalojantiems save ir pasižymintiems savižudišku
elgesiu. Šios terapijos tikslas yra pirmiausia padėti
ribiniu asmenybės sutrikimu sergantiems žmonėms
atpažinti savo jausmus (savirefleksija) ir siekti
suprasti kito intenciją, o vėliau ir išreikšti savo
jausmus emociškai susijaudinus ar reaguojant į
santykių su kitais žmonėmis stresorius (23).
Mentalizacija grįstoje terapijoje
mentalizacijos procesas yra veikiamas ne tik per
empatišką ir validizuojantį santykį su
psichoterapeutu, bet ir per tam tikras technikas,
kurios tiesiogiai nukreiptos į mentalizacijos
stabilizavimą ar sustiprinimą. Jau įrodyta, kad tam
tikri asmenybės sutrikimai, kaip ribinės asmenybės
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
435
sutrikimas, pasižymi pažeistu mentalizacijos
procesu, kuris galimai ir lemia esmines šių sutrikimų
priežastis. Sveiką mentalizaciją apibūdina
sugebėjimas aktyviai keisti priešingas metalizacijos
ašis, pvz., aš ir kitas, suvokimas ir jausmai,
spekuliacijos ir faktai, vidus ir išorė. Pavyzdžiui,
pacientai su ribiniu asmenybės sutrikimu dažnai
nesugeba valdyti savo emocijų (jausmų ašis), yra
linkę spekuliuoti (spekuliacijų ašis) ir skirti daug
dėmesio išorinėms kitų žmonių užuominoms, esą
reiškiančioms būsimą atstūmimą (24).
Manoma, kad mentalizacija susiformuoja
veikiant ankstyvajam prisirišimui prie globėjo,
kuomet jis atspindi kūdikio emocijas ir tokiu būdu
kūdikis išmoksta suvokti savo emocijas bei
susiformuoja jo ankstyvasis savęs suvokimas.
Padėdami kūdikiams suvokti save, tėvai padeda
jiems užmegzti santykius su kitais. Vis dėlto,
atvejais, kai atsakas į kūdikio emocijas yra
netinkamas, pavyzdžiui, kuomet jis patiria smurtą ar
atstūmimą, priešiškas ar netikslus emocijų
atspindėjimas lemia sutrikusį savęs suvokimą.
Palengvėjimo nuo nestabilumo, primityvių
atstūmimo baimių dėl svetimo aš siekiama žalojant
save ir per savižudišką elgesį (23).
Į perkėlimą nukreipta psichoterapija
Į perkėlimą nukreipta psichoterapija (ang.
Transference focused therapy) yra į psichoanalizę
orientuota psichoterapija. Jos dėmesio centras yra
problematiška tarpasmeninių santykių dinamika
paciento gyvenime ir iš jos kylančios ūmios
sudėtingos emocinės būklės.
Pacientui būdinga santykių dinamika
natūraliai atsispindi perkėlimo į terapeutą metu, o
tuomet kartu su pacientu išnagrinėjima, kas lemia, ar
patirtis suvokiama kaip labai bloga ar labai gera, bei
kaip toks vertinimas veikia nuotaiką ir santykius.
Kaip ir mentalizacija grįstoje terapijoje, taip ir į
perkėlimą nukreiptoje terapijoje pokyčiai
pasiekiami padedant pacientams išmokti
harmoningiau, kompleksiškiau ir nuosekliau mąstyti
apie kitus ir save. Šį gydymą sudaro dvi
individualios terapijos sesijos per savaitę be
grupinės terapijos (19).
Tyrime, tyrusiame 32 paauglių atsaką į į
perkėlimą nukreiptą terapiją per 12 savaičių,
nepaisant mažos tiriamųjų imties, buvo nustatytas
ryškus savižalos elgesio ir agresijos sumažėjimas.
Tai leidžia manyti, kad į perkėlimą nukreipta
terapija gerina elgesio kontrolę bei emocijų
reguliaciją (23).
Schemų terapija
Schemų terapija yra kognityvinės terapijos
forma, orientuota į struktūrinių pokyčių paciento
asmenybėje kūrimą. Ją sudaro du kartus per savaitę
vykstančios individualios psichoterapijos sesijos,
per kurias psichoterapeutas taiko įvairias elgesio,
kognityvines ir eksperimentines technikas.
Priešingai nei kitos terapijos rūšys, kurioms
būdingas neutralumas, schemų terapija skatina
prisirišimą tarp psichoterapeuto ir kliento, o šis
procesas yra vadinamas daliniu perauklėjimu (ang.
limited re-parenting). Terapijos dėmesio centre yra
keturios ribinio asmenybės sutrikimo schemos:
atsitraukęs globėjas, baudžiantis globėjas,
apleistas/nuskriaustas vaikas ir piktas/impulsyvus
vaikas. Pokyčiai vyksta dėl pakeistų negatyvių
mąstymo, emocijų išjautimo ir elgesio modelių bei
sveikesnių alternatyvų kūrimo, kad paciento
gyvenimui disfunkcinės schemos daugiau
nebegalėtų daryti įtakos (19).
Du atsitiktinių imčių tyrimai, viena klinikinių
atvejų serija, penki atviri eksperimentiniai tyrimai ir
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
436
vienas pritaikomasis tyrimas parodė schemų
terapijos efektyvumą mažinant visus devynis ribinio
asmenybės sutrikimo simptomus, bendruosius
psichiatrinius simptomus ir gerinant gyvenimo
kokybę. Kitas nustatytas schemų terapijos
privalumas - tik labai maža dalis pacientų nutraukė
gydymą (21).
Emocijų valdymo ir problemų sprendimo
sisteminis treniravimas
Emocijų valdymo ir problemų sprendimo
sisteminis treniravimas (ang. Systems Training for
Emotional Predictability and Problem Solving
(STEPPS)) buvo sukurtas naudoti kartu su kitomis
gydymo priemonėmis - meditacija, individualia
terapija, konkretaus atvejo valdymu. Jį sudaro
kognityvinės elgesio terapijos elementai, įgūdžių
lavinimas ir sisteminis treniravimas. Programa
tęsiasi 20 savaičių, per kurias išdėstoma po vieną
dviejų valandų trukmės grupinį seminarą. Programą
sudaro psichoedukacija, skirta koreguoti emocijų
intensyvumą, emocijų valdymo įgūdžių
treniravimas, skirtas vengimo elgesiui,
komunikacijai ir problemų sprendimui, ir elgesio
valdymo įgūdžių treniravimas, skirtas tikslų
siekimui, sveikai gyvensenai, savižalos prevencijai.
Programos dalyviai taip pat gauna ir namų darbų.
Psichoedukacija skiriama ir pacientų šeimos
nariams. Nors ši programa negali būti vienintelis
gydymo metodas, tyrimai rodo, STEPPS padidina
kitų gydymo metodų efektyvumą (19).
Psichodinaminė psichoterapija
Psichodinaminė terapija irgi gali būti
efektyvi gydant ribinį asmenybės sutrikimą ir su juo
susijusias problemas. Deja, kai kurių tyrimų
duomenimis, efektas nėra didelis ir galimai netikslus
dėl dėl nestabilaus pacientų būklės vertinimo po
terapijos (25).
Renkantis psichoterapiją, svarbu įvertinti
paciento kognityvinį stilių ir savistabos galimybes, o
tuomet pagal tai rinktis arba ekspresyvias
(psichoanalitinės krypties) arba kognityvinės elgesio
terapijos technikas. Lankstumas yra būtinas, nes per
emocines krizes bus reikalingos palaikančios ir ribas
nustatančios intervencijos kartu su psichotropiniais
vaistais, o tais atvejais, kuomet tai bus reikalinga - ir
programos priklausomybėms gydyti (5).
Randomizuotų kontroliuojamų tyrimų ir
meta-analizių rezultatai leidžia įtarti keletą efektyvių
gydymo strategijų - tiek tas, kurios remiasi
kognityvine elgesio, tiek tas, kurios yra paremtos
psichodinamine teorija. Minėti tyrimai nustatė
nereikšmingus arba jokių skirtumų tarp gydymo
dialektine elgesio terapija ar nedialektine elgesio
terapija, ar tarp gydymo kognityvine elgesio ar
psichodinamine terapija. Todėl klinicistai yra laisvi
rinktis bet kurį iš veiksmingų metodų (26).
Išvados
Ribinis asmenybės sutrikimas yra sunkus ir
sudėtingas sutrikimas, kurį apibrėžia itin didelis
jautrumas asmeniškai suvokiamai kitų žmonių
rodomai nepagarbai, nestabilus savo identiteto
suvokimas, savidestruktyvumas, intensyvios ir
greitai kintančios emocijos bei impulsyvūs ir kartais
agresyvūs poelgiai. Sutrikimo gydymą apsunkina
gretutiniai sutrikimai, tokie kaip priklausomybė
alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms.
Siekiant maksimaliai efektyviai gydyti ribinį
asmenybės sutrikimą, būtina išsamiai surinkti
anamnezę, įvertinti galimas genetines priežastis bei
ryšį su bipolinio spektro sutrikimais.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
437
Nėra medikamentinio gydymo, kurio vieno
pakaktų visam kompleksiniam ribinio asmenybės
sutrikimo gydymui, bet galima jį efektyviai derinti
su psichoterapiniu gydymu, kuris turi būti
pagrindinis. Penki įrodymais pagrįsti ribinio
asmenybės sutrikimo psichoterapiniai gydymo
metodai yra dialektinė elgesio terapija, mentalizacija
grįsta terapija, schemų terapija, į perkėlimą
fokusuota terapija ir emocijų valdymo bei problemų
sprendimo sisteminis treniravimas.
Literatūra
1. Gunderson JG, Herpertz SC, Skodol AE,
Torgersen S, Zanarini MC. Borderline
personality disorder. Nat Rev Dis Primer.
2018 m. gegužės 24 d.;4:18029.
2. Chapman AL. Borderline personality
disorder and emotion dysregulation. Dev
Psychopathol. 2019 m.
rugpjūčio;31(3):1143–56.
3. Miller CE, Townsend ML, Day NJS,
Grenyer BFS. Measuring the shadows: A
systematic review of chronic emptiness in
borderline personality disorder. PLoS ONE
[Prieiga per internetą]. 2020 m. liepos 1 d.
[žiūrėta 2021 m. kovo 27 d.];15(7).
Adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/
PMC7329066/
4. Sarkar J. Borderline personality disorder
and violence. Australas Psychiatry Bull R
Aust N Z Coll Psychiatr. 2019 m.
gruodžio;27(6):578–80.
5. Stone MH. Borderline Personality Disorder:
Clinical Guidelines for Treatment.
Psychodyn Psychiatry. 2019 m.;47(1):5–
26.
6. Antai-Otong D. Evidence-Based Care of
the Patient with Borderline Personality
Disorder. Nurs Clin North Am. 2016 m.
birželio;51(2):299–308.
7. Helle AC, Watts AL, Trull TJ, Sher KJ.
Alcohol Use Disorder and Antisocial and
Borderline Personality Disorders. Alcohol
Res Curr Rev. 2019 m.;40(1).
8. Rao S, Broadbear J. Borderline personality
disorder and depressive disorder.
Australas Psychiatry Bull R Aust N Z Coll
Psychiatr. 2019 m. gruodžio;27(6):573–7.
9. Vanek J, Prasko J, Ociskova M, Hodny F,
Holubova M, Minarikova K, ir kt. Insomnia
in Patients with Borderline Personality
Disorder. Nat Sci Sleep [Prieiga per
internetą]. 2021 m. vasario 22 d. [žiūrėta
2021 m. kovo 27 d.];13:239–50. Adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/
PMC7910080/
10. Paris J. Suicidality in Borderline Personality
Disorder. Med Kaunas Lith. 2019 m.
gegužės 28 d.;55(6).
11. Paris J. Differential Diagnosis of Borderline
Personality Disorder. Psychiatr Clin North
Am. 2018 m. gruodžio;41(4):575–82.
12. Bayes A, Parker G, Paris J. Differential
Diagnosis of Bipolar II Disorder and
Borderline Personality Disorder. Curr
Psychiatry Rep. 2019 m. lapkričio 20
d.;21(12):125.
13. Videler AC, Hutsebaut J, Schulkens JEM,
Sobczak S, van Alphen SPJ. A Life Span
Perspective on Borderline Personality
Disorder. Curr Psychiatry Rep. 2019 m.
birželio 4 d.;21(7):51.
14. Temes CM, Zanarini MC. The Longitudinal
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
438
Course of Borderline Personality Disorder.
Psychiatr Clin North Am. 2018 m.
gruodžio;41(4):685–94.
15. Fonagy P, Luyten P, Bateman A. Treating
Borderline Personality Disorder With
Psychotherapy: Where Do We Go From
Here? JAMA Psychiatry [Prieiga per
internetą]. 2017 m. balandžio 1 d. [žiūrėta
2021 m. kovo 27 d.];74(4):316–7. Adresas:
https://doi.org/10.1001/jamapsychiatry.201
6.4302
16. Bozzatello P, Bellino S, Bosia M, Rocca P.
Early Detection and Outcome in Borderline
Personality Disorder. Front Psychiatry
[Prieiga per internetą]. 2019 m. spalio 9 d.
[žiūrėta 2021 m. kovo 27 d.];10. Adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/
PMC6794381/
17. Parker JD, Naeem A. Pharmacologic
Treatment of Borderline Personality
Disorder. Am Fam Physician [Prieiga per
internetą]. 2019 m. kovo 1 d. [žiūrėta 2021
m. kovo 27 d.];99(5). Adresas:
https://www.aafp.org/afp/2019/0301/od2.ht
ml
18. Bozzatello P, Rocca P, De Rosa ML,
Bellino S. Current and emerging
medications for borderline personality
disorder: is pharmacotherapy alone
enough? Expert Opin Pharmacother. 2020
m. sausio;21(1):47–61.
19. Choi-Kain LW, Finch EF, Masland SR,
Jenkins JA, Unruh BT. What Works in the
Treatment of Borderline Personality
Disorder. Curr Behav Neurosci Rep
[Prieiga per internetą]. 2017 m. [žiūrėta
2021 m. kovo 27 d.];4(1):21–30. Adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/
PMC5340835/
20. May JM, Richardi TM, Barth KS. Dialectical
behavior therapy as treatment for
borderline personality disorder. Ment
Health Clin [Prieiga per internetą]. 2016 m.
kovo 8 d. [žiūrėta 2020 m. lapkričio 2
d.];6(2):62–7. Adresas:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/
PMC6007584/
21. PRO*BPD: effectiveness of outpatient
treatment programs for borderline
personality disorder: a comparison of
Schema therapy and dialectical behavior
therapy: study protocol for a randomized
trial | BMC Psychiatry | Full Text [Prieiga
per internetą]. [žiūrėta 2021 m. kovo 27 d.].
Adresas:
https://bmcpsychiatry.biomedcentral.com/
articles/10.1186/s12888-018-1905-6
22. Mentalization-Based Treatment: A
Common-Sense Approach to Borderline
Personality Disorder [Prieiga per internetą].
Psychiatric Times. [žiūrėta 2021 m. kovo
27 d.]. Adresas:
https://www.psychiatrictimes.com/view/me
ntalization-based-treatment-common-
sense-approach-borderline-personality-
disorder
23. Psychotherapy for Borderline Personality
Disorder in Adolescents- ClinicalKey
[Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2021 m.
kovo 27 d.]. Adresas:
https://www.clinicalkey.com/#!/content/pla
yContent/1-s2.0-
S0193953X18311341?scrollTo=%23hl000
0289
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
439
24. Volkert J, Hauschild S, Taubner S.
Mentalization-Based Treatment for
Personality Disorders: Efficacy,
Effectiveness, and New Developments.
Curr Psychiatry Rep [Prieiga per internetą].
2019 m. kovo 9 d. [žiūrėta 2020 m. lapkričio
2 d.];21(4):25. Adresas:
https://doi.org/10.1007/s11920-019-1012-
5
25. Cristea IA, Gentili C, Cotet CD, Palomba D,
Barbui C, Cuijpers P. Efficacy of
Psychotherapies for Borderline Personality
Disorder: A Systematic Review and Meta-
analysis. JAMA Psychiatry. 2017 m.
balandžio 1 d.;74(4):319–28.
26. Levy KN, McMain S, Bateman A, Clouthier
T. Treatment of Borderline Personality
Disorder. Psychiatr Clin North Am. 2018 m.
gruodžio;41(4):711–28.