Justė Teišerskytė1, Justė Straševičiūtė1, Viltė Urbonavičiūtė1, Karolina Laurinaitienė2
1Lithuanian University of Health Sciences
2Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry
Abstract: Bipolar affective disorder is an affective disorder characterized by changes in mood, thinking, behaviour and energy. The level of anxiety, stress, and psychological distress experienced by subjects with bipolar disorder during the pandemic was higher than in the control group. It has been observed that the number of suicidal thoughts among those suffering from this disorder has significantly increased, which is related to unexpected changes in the pace of everyday life. During a manic episode, risky behaviours can have serious consequences for a COVID-19 pandemic – lack of control over action, ideas of greatness, superpower and delusions hinder adherence to behavioural norms, therefore, patients may be more at risk and disregard for personal hygiene and social restraint. It is recommended to pay attention to the patient’s experiences during the quarantine period, to discuss and make sense of these experiences. Scientific literature suggests to pay more attention for psychoeducation and include the patient’s relatives in the treatment.
Research methods: Review of scientific literature. The scientific literature was searched using virtual databases of scientific literature. The analysis included the latest literature related to the COVID-19 pandemic situation, a case review and research reports analysing the links between bipolar disorder and the COVID-19 pandemic.
Aim: To evaluate the association of depression and exacerbation of manic episodes with COVID-19 in patients with bipolar disorder.
Keywords: bipolar disorder, COVID-19, pandemic, depression, mania.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
166
Medical Sciences 2021 Vol. 10 (1), p. 166-175, https://doi.org/10.53453/ms.2022.03.19
Association of depression and exacerbation of manic episodes
with covid-19 in patients with bipolar disorder. Literature
review
Justė Teišerskytė
1
, Justė Straševičiūtė
1
, Viltė Urbonavičiūtė
1
, Karolina Laurinaitienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences
2
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry
Abstract: Bipolar affective disorder is an affective disorder characterized by changes in mood, thinking,
behaviour and energy. The level of anxiety, stress, and psychological distress experienced by subjects with bipolar
disorder during the pandemic was higher than in the control group. It has been observed that the number of suicidal
thoughts among those suffering from this disorder has significantly increased, which is related to unexpected
changes in the pace of everyday life. During a manic episode, risky behaviours can have serious consequences for
a COVID-19 pandemic – lack of control over action, ideas of greatness, superpower and delusions hinder
adherence to behavioural norms, therefore, patients may be more at risk and disregard for personal hygiene and
social restraint. It is recommended to pay attention to the patient's experiences during the quarantine period, to
discuss and make sense of these experiences. Scientific literature suggests to pay more attention for
psychoeducation and include the patient's relatives in the treatment.
Research methods: Review of scientific literature. The scientific literature was searched using virtual databases
of scientific literature. The analysis included the latest literature related to the COVID-19 pandemic situation, a
case review and research reports analysing the links between bipolar disorder and the COVID-19 pandemic.
Aim: To evaluate the association of depression and exacerbation of manic episodes with COVID-19 in patients
with bipolar disorder.
Keywords: bipolar disorder, COVID-19, pandemic, depression, mania.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
167
Bipolinio afektinio sutrikimo depresijos ir manijos epizodų
paūmėjimo sąsajos su covid-19 pandemijos laikotarpiu.
Literatūros apžvalga
Justė Teišerskytė
1
, Justė Straševičiūtė
1
, Viltė Urbonavičiūtė
1
, Karolina Laurinaitienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Psichiatrijos klinika
Santrauka
Darbo tikslas – įvertinti asmenų, sergančių bipoliniu afektiniu sutrikimu (toliau – BAS), depresijos ir
manijos epizodų paūmėjimo sąsajas su koronaviruso liga 2019 (toliau – COVID-19) pandemijos laikotarpiu.
Tyrimo metodas – mokslinės literatūros apžvalga. Mokslinės literatūros paieška buvo atlikta naudojant
virtualias mokslinės literatūros duomenų bazes, į analizę įtraukta naujausia, su COVID-19 pandemine situacija
susijusi literatūra, atvejų apžvalgos bei tyrimų ataskaitos, analizuojančios bipolinio sutrikimo ir COVID-19
pandemijos sąsajas.
Rezultatai. BAS yra lėtinis afektinis sutrikimas, kuriam būdingi nuotaikos pokyčiai, mąstymo, elgesio ir
energijos pokyčiai. BAS sergančių tiriamųjų patiriamas nerimo, streso, psichologinio distreso lygis pandemijos
laikotarpiu buvo didesnis nei kontrolinėje grupėje esančių žmonių. Pastebėta, kad ryškiai padidėjo savižudiškų
minčių kiekis tarp sergančiųjų šiuo sutrikimu – tai siejama su gyvenimo ritmo pokyčiais. Manijos epizodo metu
rizikingas pacientų elgesys gali palikti rimtas pasekmes – veiksmų kontroliavimo nebuvimas, didybės ir
supergalios idėjos bei kliedesiai trukdo laikytis elgesio normų, socialinio atsiribojimo reikalavimų.
Išvados. Pandemijai valdyti pasitelktos priemonės neigiamai paveikė BAS sergančių pacientų ligos
atkryčius ir simptomų paūmėjimą – sustiprino žmonių, patiriančių depresijos epizodą, nerimą, stresą, savižudiškas
mintis. Pokyčiai kasdieniniame gyvenime karantino metu galėjo išprovokuoti manijos epizodą BAS
sergantiesiems – impulsyvumas galėjo daryti neigiamą poveikį laikantis socialinių apribojimų. Karantino
laikotarpiu konsultuojant BAS sergantį asmenį, reikėtų įvertinti psichosocialinę būklę prieš ribojimus, atkreipti
dėmesį į tai, kaip žmogus jaučiasi izoliacijos metu, taikyti psichoedukaciją. Svarbu pacientą supažindinti su streso
valdymu, emocijų reguliavimu bei padėti sudaryti atkryčio valdymui skirtą veiksmų planą. Be to, svarbu pacientą
ir jo šeimos narius išmokyti atpažinti BAS simptomus ir paskatinti laiku kreiptis pagalbos.
Raktažodžiai: bipolinis afektinis sutrikimas, COVID-19, pandemija, depresija, manija.
Įvadas
Naują koronaviruso ligą 2019 (toliau -
COVID-19) sukelia SARS‑CoV‑2 virusas. Pasaulio
sveikatos organizacijos (PSO) 2020 m. kovo 11 d.
COVID-19 ligos protrūkis buvo paskelbtas
pandemija, kurios kontroliavimui reikalingos
nacionalinės ir pasaulinės priemonės bei stiprus
viešojo sveikatos sektoriaus atsakas [1]. Daugeliu
atvejų COVID-19 pasireiškė kosuliu, karščiavimu,
gerklės skausmu, dusuliu, mialgija. Be to,
pastebėta, kad COVID-19 sukeltas nervų sistemos
pažeidimas gali pasireikšti naujai prasidėjusia
anosmija, encefalitu, disgeuzija arba kitomis
neurologinėmis būklėmis [2]. Kadangi COVID-19
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
168
pandemija yra netikėtai pasaulį ištikusi nelaimė, jos
sukeltas ilgalaikis visuotinis socialinis, finansinis ir
psichologinis poveikis nėra gerai žinomas, tačiau
vis daugiau tyrimų kalba apie tai, jog pandemija
daro itin didelę įtaką asmens įprastinėms veikloms
ir rutinai. Visuomenėje socialinės izoliacijos
trukmė ir suvaržyta fizinė erdvė gali būti siejama su
daugybe neigiamų padarinių asmens psichikos
sveikatai, įskaitant depresiją, sumažėjusią
savivertę, atskirties jausmą ir bejėgiškumą. Pyktis,
jaučiamas nerimas gali išlikti daugelį metų po
izoliacijos pabaigos, o ilgainiui gali išsivystyti ir
potrauminio streso sutrikimas [3]. Studijų rezultatai
skelbia, jog COVID-19 liga ypatingai stipriai
palietė asmenis, kurie turi psichikos sutrikimų.
Pasaulio šalyse įvestos griežtos viruso plitimo
stabdymo priemonės lėmė psichikos sutrikimų
atkryčius, kuriuos galima sieti su ilgai trukusia
izoliacija, lėmusią atitrūkimą nuo šeimos ir draugų,
taip pat ribotomis galimybėmis gauti reikiamą
pagalbą - asmens fizinės ir psichikos veikatos
priežiūros paslaugas, bei suvaržytomis
galimybėmis užsiimti prasminga ar mėgstama
veikla. Atsižvelgiant į šių veiksnių svarbą palaikant
stabilią nuotaiką, galima teigti, jog dėl pandemijos
sustiprėja ir net gali ilgiau trukti su bipoliniu
afektiniu sutrikimu (toliau – BAS) susiję simptomai
[4]. Darbo praradimas ir finansinis nestabilumas
padidina kasdieninę įtampą, o tai gali turėti įtakos
nerimo sutrikimo ir nuotaikų labilumo paūmėjimui
ir taip jau pažeidžiamoje populiacijoje – asmenims,
turintiems nustatytą psichikos sutrikimą, tame tarpe
ir BAS diagnozę.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Naujausios mokslinės literatūros paieška
buvo atlikta naudojant PubMed, Google Scholar,
ClinicalKey duomenų bazes. Paieškai naudoti
raktažodžiai anglų kalba: COVID-19, Bipolar
disorder, Depression and Manic episodes.
Literatūros įtraukimo į analizę kriterijai: 1)
recenzuojamuose leidiniuose publikuojami pilni
straipsniai; 2) straipsnių, klinikinių atvejų, tyrimų
tikslas buvo išanalizuoti BAS epizodų paūmėjimo
sąsajas su COVID-19 pandemija; 3) bent 70%
analizuotų mokslinių publikacijų – publikuotos per
pastaruosius 5 m. Straipsnių atmetimo kriterijai: 1)
nerecenzuoti leidiniai; 2) straipsnis nesusijęs su
BAS bei COVID-19 pandemija; 3)
nepublikuojamas visas straipsnio tekstas. Į
literatūros analizę įtraukta 850 publikacijų, iš kurių
buvo atrinkti 42 moksliniai straipsniai, atvejų
apžvalgos bei tyrimų ataskaitos, publikuoti
recenzuojamuose leidiniuose bei analizuojantys
bipolinio sutrikimo ir COVID-19 pandemijos
sąsajas.
Tyrimo rezultatai
BAS yra lėtinis afektinis sutrikimas,
kuriam būdingi nuotaikos svyravimai, mąstymo,
elgesio ir energijos pokyčiai. Gerai žinoma, kad
psichosocialiniai veiksniai daro didelę įtaką
afektinių simptomų raidos ir eigos kintamumui:
šeimos santykių kokybė ir socialinė parama vaidina
svarbų vaidmenį ligos raidoje, o nepageidaujami
gyvenimo įvykiai gali paskatinti epizodo atsiradimą
arba atidėti simptomų remisiją [5]. BAS būdingi du
ar daugiau skirtingi, pasikartojantys epizodai, kai
pakinta paciento nuotaika ir aktyvumo lygis.
Vieniems epizodams būdingas nuotaikos
pakilumas ir padidėjusi energija bei aktyvumas
(hipomanija ar manija), kitiems – nuotaikos
pablogėjimas, sumažėjusi energija bei aktyvumas
(depresija). Sergant BAS kartotis gali tik įvairaus
intensyvumo manijos epizodai arba mišraus tipo
afektiniai epizodai [6]. Šiems asmenims su
COVID-19 pandemija susijusi izoliacija turi didelę
tikimybę sukelti sunkesnę ir nestabilesnę ligos eigą,
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
169
kuriai būdinga padidėjusi depresijos ar manijos
epizodų atkryčio rizika, afektinis labilumas,
impulsyvumas ir riziką keliantis elgesys, alkoholio
ar narkotinių bei kitų kenksmingų medžiagų
vartojimo sutrikimai ir didesnis bandymų
nusižudyti skaičius [5].
Depresijos epizodo pasireiškimas tarp
bipoliniu afektiniu sutrikimu sergančių asmenų
COVID-19 pandemijos laikotarpiu
Psichikos sveikatos priežiūros
specialistams gerai žinoma tai, kad BAS sergantys
asmenys yra itin jautrūs stresui [7], kuris gali
sustiprinti nuotaikos pokyčius [8]. BAS bei nerimo
sutrikimų komorbidiškumas taip pat gali paūmėti
gyvenant šiuo nauju, sunkiai nuspėjamu ritmu –
bent trečdaliui pacientų, sergančių BAS, greta
diagnozuojamas ir nerimo sutrikimas [9], kuris dar
labiau pablogina asmens psichikos būklę.
COVID-19 pandemijos laikotarpiu taip
pat atsirado daug naujų veiksnių, galinčių sukelti
ilgalaikį, nuolatinį stresą: baimė užsikrėsti liga,
intensyvus naujos informacijos srautas, susijusios
su liga ir mirčių skaičiumi, galimybė netekti darbo,
karantino apribojimai. Netikėtai pakitusi
kasdienybė koregavo ir žmonių gyvenimo tempą,
kurio pastovumas yra itin svarbus BAS sergantiems
asmenims [10]. Pandemijos laikotarpiu atlikti
tyrimai rodo, kad socialinės izoliacijos, kontaktų
mažinimo strategijos gali neigiamai paveikti BAS
sergančių žmonių savijautą bei padidinti depresijos
epizodo pasireiškimo ar paūmėjimo tikimybę. Šis
reiškinys pastaraisiais metais buvo tiriamas
įvairiapusiškai. Vienas iš tyrimų, atskleidusių
neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį BAS
sergantiems asmenims buvo Australijos tyrėjų
sukurta internetinė apklausa [11]. Tyrime dalyvavo
43 sutrikimą turintys ir 24 asmenys, priskiriami
kontrolinei grupei, o duomenys buvo rinkti 2020 m.
gegužės – birželio mėnesiais. Depresijos
simptomams įvertinti buvo naudojama „Depresijos,
nerimo ir streso skalė“ (DASS-21 - [12]), o atsakant
į teiginius tyrimo dalyvių buvo prašoma palyginti
savijautą pandemijos laikotarpiu su ankstesniu
kasdieniu gyvenimu. Atlikta duomenų analizė
atskleidė, kad BAS sergančių tiriamųjų patiriamas
nerimo, streso lygis buvo didesnis nei kontrolinėje
grupėje esančių žmonių bei pastebėta, kad ryškiai
padidėjo savižudiškų minčių tarp sergančiųjų šiuo
sutrikimu – tai buvo siejama su netikėtais
kasdienybės, gyvenimo ritmo pokyčiais [11].
Tyrėjai taip pat pastebėjo didesnį depresijos ir
streso padidėjimo lygį bei nerimą dėl finansinės
padėties tarp BAS bei depresijos diagnozę turinčių
asmenų [13].
Pandemijos laikotarpiu, 2020 m. atliktoje
studijoje taip pat iškelta hipotezė, kad depresijos
epizodo metu BAS sergantys pacientai gali nenorėti
kreiptis pagalbos, ypač jei epizodas yra susijęs su
bejėgiškumo, beviltiškumo mintimis, savižudiškais
ketinimais [10]. Atliktų studijų rezultatai skelbia,
kad asmenys sergantys BAS, pandeminiu
laikotarpiu yra labiau pažeidžiami lyginant su
bendrąja populiacija [11, 21].
Asmenų, sergančių BAS, gyvenimo
kokybė ir pokyčiai literatūroje lyginami ir pagal
geografinę padėtį bei karantino griežtumą siekiant
įvertinti gyvenimo ritmo pokyčių reikšmę
sergantiesiems asmenims. Skandinavijoje buvo
atlikti du kohortiniai tyrimai [15], kuriuose buvo
vertinami karantino metu ir jam pasibaigus surinkti
duomenys. Tyrimui parinkti geografiškai artimi
miestai su skirtingomis karantino sąlygomis –
griežto karantino sąlygos Kaljaryje (Italija)
lyginamos su mažiau apribojimų turėjusiu Tunisu
(Tunisas), o depresijos simptomai buvo vertinami
naudojant Hamiltono depresijos skalę [16]. Tyrime
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
170
pastebėta, kad asmenys, sergantys BAS griežto
karantino metu patyrė dažnesnius depresijos
epizodus ir biologinių ritmų pokyčius,
pasireiškusius sutrikusiu miego režimu ir socialiniu
gyvenimu lyginant su tais, kurie gyveno
lengvesnėmis karantino sąlygomis Tunise. Patirti
intensyvesni depresijos epizodo simptomai
tiesiogiai siejami su padidėjusiu stresu dėl
socialinės izoliacijos ir sumažėjusių kontaktų
karantino laikotarpiu [15]. Kitose studijose tyrėjai
atkreipia skaitytojų dėmesį ir į tai, kad miego
režimo pokyčiai gali provokuoti epizodų
paūmėjimą sergantiems BAS [16, 17]. Griežtas
karantinas COVID-19 pandemijos laikotarpiu gali
būti siejamas su miego režimo sutrikimais tarp BAS
sergančių pacientų, kurie tuo metu nepatiria
depresijos epizodo.
Svarbu atsižvelgti ir į vyresnio amžiaus
asmenų, sergančių BAS, galimą depresijos epizodo
paūmėjimą, kadangi jie – viena labiausiai
pažeidžiamų grupių užsikrėtimui infekcija ir
komplikacijų išsivystymui COVID-19 pandemijos
laikotarpiu [18]. Nors šis aspektas vis dar aktyviai
analizuojamas, preliminarūs tyrimai rodo, kad
vyresnių nei 70 m. amžiaus pacientų grupėje,
COVID-19 pandemijos laikotarpiu stebimas
intensyvus psichologinio distreso, nerimo,
depresijos simptomų paūmėjimas [19]. Tyrėjai
nurodo, kad šio amžiaus grupės BAS sergančių
žmonių vienišumas, pasyvumas, neurotiškumas ir
neturėjimas artimų šeimos narių (pvz.: vaikų) yra
tiesiogiai susijęs su depresijos simptomų
sustiprėjimu pandemijos laikotarpiu, o didesnė
užsikrėtimo baimė siejama ir su depresijos, ir su
nerimo paūmėjimu [20]. Literatūroje nurodoma,
kad apie 35% COVID-19 virusu užsikrėtusių
asmenų patiria ir neurologinius simptomus
(sumišimą, galvos skausmą, svaigimą, anosmiją), o
šis aspektas kelia susirūpinimą dėl vyresnio
amžiaus pacientų, sergančių BAS kognityvinių
funkcijų pablogėjimo [19].
Bipolinio afektinio sutrikimo manijos
epizodo sąsajos su COVID-19 pandemija
COVID-19 pandemija, lyginant su T.H.
Holmes ir R. Rahe streso veiksnių skalėje
nurodytais įvykiais, nėra priskiriama ypatingai
stresinėms gyvenimo situacijoms, tokioms kaip
artimojo netektis, santuoka ar gyvenamosios vietos
keitimas, tačiau ji labai prisidėjo prie asmenų
emocinės būklės [21]. Ankstesniais tyrimais
įrodyta, kad svarbūs gyvenimo įvykiai, kurie
sutrikdo kasdieninę rutiną, provokuoja BAS
turinčių asmenų manijos simptomus [20].
Pastebėta, kad BAS sergantys pacientai
karantino metu patiria socialinės ir psichologinės
paramos trūkumą [10]. Artimųjų vaidmuo BAS
sergančių pacientų gyvenime yra labai svarbus, nes
būtent jie pirmieji gali pastebėti ankstyvuosius
atkryčio simptomus, kadangi asmuo, ypač manijos
ar hipomanijos fazėje, dažnai yra nekritiškas savo
būklei ir gali neįvertinti savo simptomų. Vienas
dažniausiai pastebimų atkryčio požymių yra
sutrikęs nakties miegas. Netgi vienos nakties miego
trūkumas gali išprovokuoti manijos simptomus.
Taip pat, prasidėjusi nemiga gali būti vienas iš
atkryčio požymių. Nyderlanduose buvo atliktas
tyrimas su sergančiais BAS, kuriuo buvo siekiama
ištirti nuotaikų kaitos dažnį karantino metu [22]. 36
tiriamieji kas mėnesį gaudavo klausimyną su tais
pačiais klausimais. Iš viso klausimynas buvo
pateiktas šešis kartus, nuo 2020 m. balandžio mėn.,
kuomet prasidėjo pirmasis karantinas, iki 2020 m.
spalio mėn. prasidėjusios antrosios bangos. Vasaros
metu apklausa buvo sustabdyta dėl ribojimų
mažinimo. Tyrimo rezultatuose aiškiai matyti, jog
manijos simptomai labiausiai paūmėjo nuo 2020 m.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
171
balandžio iki gegužės mėn., kuomet buvo taikomi
griežčiausi ribojimai šalyje.
Manijos epizodo metu dažnai stebimas
asmens veiksmų kontroliavimo nebuvimas, didybės
ir supergalios idėjos bei kliedesiai gali trukdyti
laikytis elgesio normų. Siekiant sukontroliuoti
viruso plitimą, buvo pasitelktos visuomenės
sveikatos priemonės, tačiau esant manijos epizodui,
pacientams laikytis apribojimų – rankų plovimo,
kaukių dėvėjimo, nuolatinės dezinfekcijos, gali būti
sunkiau, todėl šie asmenys gali būti linkę labiau
rizikuoti ir nesilaikyti asmens higienos bei
socialinio atsiribojimo reikalavimų [10,22].
Rekomendacijos
Šios rekomendacijos yra pagrįstos
moksliniais tyrimais ir gali būti taikomos gyvo
susitikimo metu arba atliekant nuotolines
konsultacijas. Šiame rekomendacijų rinkinyje
pateikiami pasiūlymai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti
konsultuojant BAS sergantį suaugusį pacientą
COVID-19 pandemijos metu.
Pirmiausia rekomenduojama apibūdinti ir
įprasminti emocinę patirtį, susijusią su izoliavimosi
patirtimi. Reikėtų įvertinti paciento psichosocialinę
būklę prieš COVID-19 pandemiją ir kartu
išsiaiškinti, kokias emocijas ir išgyvenimus patyrė
asmuo izoliavimosi metu. Nustatyti stresą
sukeliančių veiksnių buvimą karantino ir izoliacijos
metu (pvz., šeimos ir (arba) partnerio konfliktas,
sielvartas dėl mylimo žmogaus mirties, atleidimas
iš darbo) [3]. Taip pat derėtų įvertinti streso
išraiškas, kurios gali kilti pacientui grįžtant į
normalią veiklą po karantino, paskatinti pacientą
sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais –
skatinti asmenį išlaikyti darbo ir poilsio režimą,
miego higieną, siekiant išvengti afekto svyravimų,
nerimo padidėjimo ar miego sutrikimų [23]. Svarbu
informuoti pacientą apie sveikatos priežiūros
institucijų rekomenduojamų prevencinių priemonių
(pvz., rankų plovimo, kaukių naudojimo, socialinio
atsiribojimo) naudą [24]. Rekomenduoti sveiką ir
mažai druskos turinčią dietą, mankštą, atitinkančią
paciento fizines galimybes, ir svorio mažinimą, jei
yra antsvoris ar nutukimas [25]. Jei pacientui yra
taikoma izoliacija, tuomet rekomenduoti užsiimti
aktyvia fizine veikla namuose.
Skatinti pacientą laikytis rekomenduoto
medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo,
taikyti psichoedukaciją. Reikėtų peržiūrėti, kaip
laikomasi rekomenduoto medikamentinio gydymo
karantino metu ir esant reikalui – laiku koreguoti
paciento gydymą. Įvertinti, ar pacientas nevartoja
kitų žalingų medžiagų (pvz., tabako, alkoholio,
narkotikų) ir pašalinti ar atmesti piktnaudžiavimo
narkotinėmis medžiagomis riziką [26]. Nepaisant
COVID-19 pandemijos protrūkio, būtina pabrėžti,
kad yra itin svarbu tęsti įprastą gydymą ir paaiškinti
tokio gydymo naudą pacientui. Būtina taikyti
psichoedukaciją – informuoti pacientus apie
tęstinio farmakologinio gydymo pranašumus ir
riziką. Jei pacientas netinkamai laikosi
farmakologinio gydymo, derėtų išsiaiškinti tokio
elgesio priežastis: nesuvokimas apie ligą, realus ar
tik nerimą keliantis galimas šalutinis poveikis,
paciento išsakytas jausmas, kad jaučiasi valdomas
vaistų, trūkstami euforijos periodai, išankstiniai
nusistatymai dėl vaisto vartojimo, socialinė stigma,
pamirštamos suvartoti dozės [27]. Jei pacientas yra
gydomas nuo COVID-19 ligos, svarbu stebėti
farmakologinės sąveikos riziką, priimant
klinikinius sprendimus pagal rizikos ir naudos
santykį.
Taip pat labai svarbu yra mažinti
socialinės izoliacijos jausmą - įvertinti paciento ir
kitų žmonių tarpusavio kontaktų kiekį prieš
COVID-19 protrūkį ir šiuo metu, siekiant išlaikyti
stabilią tarpasmeninę komunikaciją. Svarbu
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
172
normalizuoti sveikatos krizės sukeltą izoliacijos
jausmą ir sukurti planą, kaip išlaikyti ir stiprinti
paciento socialinės paramos tinklą (pvz., telefonu ar
internetu) [28]. BAS sergantiems individams labai
svarbus ir šeimos bei artimųjų palaikymas, todėl
ypatingai svarbu juos informuoti apie ligos atkryčio
riziką, padidėjusią dėl nestabilumo, sukelto
COVID-19 ligos protrūkio. Verta pacientą
supančius žmones supažindinti, kaip svarbu, kad
pacientas laikytųsi farmakologinio gydymo ir
išlaikytų reguliarius gyvenimo įpročius. Vienas iš
galimų variantų yra šeimos nario įtraukimas:
informuoti jį apie dažniausiai pasitaikančius
atkryčio prodromus ir sutarti dėl veiksmų plano,
kurio tikslas - padėti pacientui susidoroti su galimu
atkryčiu [29]. Taip pat galima pasiūlyti planuoti
užsiėmimus: malonią ir prasmingą veiklą su šeima
ar artimaisiais, paskatinti palaikyti kuo artimesnius
ir taikesnius santykius artimoje aplinkoje, priimti
paciento elgesio ir nuotaikų pasikeitimus.
Jei vis dėlto patiriamas ligos atkrytis, šalia
medikamentinio gydymo korekcijos
rekomenduojama supažindinti pacientą bent su
vienu streso valdymo metodu (pvz., laipsniško
raumenų atpalaidavimo technika, diafragminiu
kvėpavimu, meditacija) [27]. Taip pat, pasiūlyti
pacientui garso įrašą, kad jis galėtų tai praktikuoti
savarankiškai.
Gydant BAS sergantį pacientą ar siekiant
išvengti ligos atkryčio svarbu užtikrinti jo saugumą
ir garantuoti, kad esant poreikiui jis visada gali
kreiptis pagalbos [3]. Būtina pasiūlyti šeimai ir
pacientui kontaktą, kuriuo galėtų kreiptis (pvz.,
artimiausio psichikos sveikatos centro telefono
numerį), jei jiems reikia pagalbos dėl ligos epizodo
arba jei jie nustato atkryčio riziką. Gydančiam
gydytojui svarbu būti pasiekiamu, jei pacientui
prireiktų pagalbos, taip pat pravartu planuoti
būsimas konsultacijas telefonu ar internetu.
Kadangi COVID-19 ligos gydymas yra
sudėtingas, rekomenduojama ypatingą dėmesį
atkreipti į COVID-19 liga ir BAS sergančių
pacientų medikamentinį gydymą. Gydomiems
deksametazonu siūloma stebėti atkryčių, ypač
manijos, pasireiškimą trumpalaikio gydymo metu
[30]. Nepageidaujamas poveikis taip pat apima
depresiją, susijaudinimą, nuotaikos nestabilumą,
nerimą, nemigą, katatoniją, depersonalizaciją,
kliedesį, demenciją ir psichozę [31]. Vartojant
deksametazoną, reikia vengti karbamazepino ir
okskarbazepino (stipri CYP3A4 indukcija gali
sumažinti deksametazono koncentraciją). Gali
prireikti stebėti ličio efektą, ypač pacientams, kurių
inkstų funkcija sutrikusi [32]. Vartojantiems
remdesivirą rekomenduojama visiškai vengti
karbamazepino, taip pat yra rizika padidėti
aminotransferazių koncentracijai, todėl atsargiai
reikėtų skirti hepatotoksiškus psichotropinius
vaistus [31]. Gydomiems tocilizumabu yra silpna
sąveika su karbamazepinu [33]. Gydomiems
favipiraviru gali būti QTc prailgėjimas [34].
Gydomiems chlorokvinu ar hidroksichlorokvinu –
šie vaistai gali sukelti psichozę, nuotaikos
pokyčius, maniją ir mintis apie savižudybę [35],
QTc prailgėjimą, todėl reikėtų vengti
medikamentų, prailginančių QTc intervalą [36].
Taip pat šie vaistai yra metabolizuojami CYP3A4 –
galima vaistų sąveika su CYP3A4 inhibitoriais
(pvz., fluvoksaminu) ir induktoriais (pvz.,
karbamazepinu, okskarbazepinu, modafiniliu) [31].
Vartojant chlorokviną, reikia visiškai vengti
karbamazepino, haloperidolio, kvetiapino,
klozapino, citalopramo ir escitalopramo. Kiek
įmanoma reikėtų vengti ličio druskų, valproinės
rūgšties, lamotrigino, topiramato, risperidono ir
trazodono. Labai atsargiai reikėtų skirti sertraliną,
paliperidoną ir mirtazapiną [36], aripiprazolį,
olanzapiną, duloksetiną, gabapentiną, pregabaliną
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
173
ir venlafaksiną [33]. Jei COVID-19 infekcijos
gydymui vartojamas hidroksichlorkvino sulfatas,
tai reikėtų visiškai vengti haloperidolio, kvetiapino,
klozapino, ziprasidono, citalopramo ir
escitalopramo. Jei įmanoma, vengti ličio druskų ir
risperidono. Labai atsargiai skirti ir vartoti
mirtazapiną ir sertraliną. Atsargiai vartoti
aripiprazolį, olanzepiną, paliperidoną, amisulpridą,
venlafaksiną ir trazodoną.
Išvados
1. Pandemijos metu patirtas stresas neigiamai paveikė
BAS sergančių asmenų psichikos būklę.
Pandemijai valdyti pasitelktos priemonės lėmė
BAS sergančių pacientų ligos atkryčius ir
simptomų paūmėjimą.
2. BAS sergantys asmenys yra jautresni stresui ir
svarbiems gyvenimo įvykiams. Tyrimais įrodyta,
kad pandemija ir griežti ribojimai galėjo sustiprinti
žmonių, patiriančių depresijos epizodą, negatyvius
simptomus, tokius kaip nerimą, stresą bei
savižudiškas mintis.
3. Pokyčiai kasdieniniame gyvenime karantino metu
galėjo išprovokuoti manijos epizodą BAS
sergantiesiems. Šiai fazei būdingas impulsyvumas
galėjo daryti neigiamą poveikį laikantis socialinių
apribojimų bei reikalavimų pandemijos laikotarpiu.
4. SARS‐CoV-2 daro įtaką neuropsichiatrinių
simptomų atsiradimui, kurie gali sukelti
užsitęsusius liekamuosius afektinius sutrikimus.
5. Karantino laikotarpiu konsultuojant BAS sergantį
asmenį, reikėtų įvertinti psichosocialinę būklę prieš
ribojimus ir kaip žmogus jaučiasi izoliacijos metu.
Į asmens gyvenimą labiau įtraukti jam artimus
žmones, taikyti psichoedukaciją. Pacientui taip pat
galėtų padėti supažindinimas su streso valdymu,
emocijų reguliavimu bei veiksmų plano sudarymas,
kaip elgtis atkryčio metu. Be to, svarbu pacientą ir
jo šeimos narius išmokyti atpažinti BAS simptomus
ir paskatinti laiku kreiptis pagalbos.
Literatūra
1. To T, Viegi G, Cruz A, Taborda-Barata L,
Asher I, Behera D, et al. A global respiratory
perspective on the COVID-19 pandemic:
commentary and action proposals. Eur Respir J
[Internet]. 2020 Jul 1 [cited 2021 Nov 26];56(1).
Available from:
https://erj.ersjournals.com/content/56/1/200170
4
2. Khatib MY, Mahgoub OB, Elzain M, Ahmed
AA, Mohamed AS, Nashwan AJ. Managing a
patient with bipolar disorder associated with
COVID-19: A case report from Qatar. Clin Case
Reports [Internet]. 2021 Apr 1 [cited 2021 Nov
26];9(4):2285–8. Available from:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.100
2/ccr3.4015
3. Brooks SK, Webster RK, Smith LE, Woodland
L, Wessely S, Greenberg N, et al. The
psychological impact of quarantine and how to
reduce it: rapid review of the evidence. Lancet
[Internet]. 2020;395(10227):912–20. Available
from: http://dx.doi.org/10.1016/S0140-
6736(20)30460-8
4. Stefana A, Youngstrom EA, Chen J, Hinshaw S,
Maxwell V, Michalak E, et al. The COVID-19
pandemic is a crisis and opportunity for bipolar
disorder. Bipolar Disord. 2020;22(6):641–3.
5. Mazza M, Marano G, Janiri L, Sani G.
Managing Bipolar Disorder patients during
COVID-19 outbreak. Bipolar Disord.
2020;22(8):870–1.
6. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis
vadovas.
http://ebook.vlk.lt/e.vadovas_iki2016.12.31/ind
ex.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.co
ntent/html/icd/5skyrius.html
7. Muhtadie L, Johnson SL. Threat Sensitivity in
Bipolar Disorder. J Abnorm Psychol [Internet].
2015 Feb 1 [cited 2021 Nov 26];124(1):93.
Available from: /pmc/articles/PMC4353603/
8. Bipolar Disorder & Managing Stress during the
COVID-19 Pandemic | Psychiatry | Michigan
Medicine | University of Michigan [Internet].
[cited 2021 Nov 26]. Available from:
https://medicine.umich.edu/dept/psychiatry/mi
chigan-psychiatry-resources-covid-19/specific-
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
174
mental-health-conditions/bipolar-disorder-
managing-stress-during-covid-19-pandemic
9. Spoorthy MS, Chakrabarti S, Grover S.
Comorbidity of bipolar and anxiety disorders:
An overview of trends in research. World J
Psychiatry [Internet]. 2019 Jan 4 [cited 2021
Nov 26];9(1):7. Available from:
/pmc/articles/PMC6323556/
10. KARROURI R, HAMMANI Z, OTHEMAN Y.
Managing Bipolar Disorder in Time of COVID-
19 Pandemic. Med Clin Res Open Access.
2020;1(1):19–23.
11. Karantonis JA, Rossell SL, Berk M, Van
Rheenen TE. The mental health and lifestyle
impacts of COVID-19 on bipolar disorder. J
Affect Disord. 2021 Mar 1;282:442–7.
12. Lovibond PF, Lovibond SH. The structure of
negative emotional states: Comparison of the
Depression Anxiety Stress Scales (DASS) with
the Beck Depression and Anxiety Inventories.
Behav Res Ther. 1995 Mar 1;33(3):335–43.
13. Van Rheenen TE, Meyer D, Neill E, Phillipou
A, Tan EJ, Toh WL, et al. Mental health status
of individuals with a mood-disorder during the
COVID-19 pandemic in Australia: Initial results
from the COLLATE project. J Affect Disord.
2020 Oct 1;275:69–77.
14. Fornaro M, De Prisco M, Billeci M, Ermini E,
Young AH, Lafer B, et al. Implications of the
COVID-19 pandemic for people with bipolar
disorders: A scoping review. J Affect Disord.
2021 Dec 1;295:740–51.
15. Carta MG, Ouali U, Perra A, Ben Cheikh
Ahmed A, Boe L, Aissa A, et al. Living With
Bipolar Disorder in the Time of Covid-19:
Biorhythms During the Severe Lockdown in
Cagliari, Italy, and the Moderate Lockdown in
Tunis, Tunisia. Front Psychiatry.
2021;12(February):1–9.
16. Colom F, Vieta E, Sánchez-Moreno J,
Palomino-Otiniano R, Reinares M, Goikolea
JM, et al. Group psychoeducation for stabilised
bipolar disorders: 5-Year outcome of a
randomised clinical trial. Br J Psychiatry.
2009;194(3):260–5.
17. Lewis KS, Gordon-Smith K, Forty L, Di Florio
A, Craddock N, Jones L, et al. Sleep loss as a
trigger of mood episodes in bipolar disorder:
Individual differences based on diagnostic
subtype and gender. Br J Psychiatry.
2017;211(3):169–74.
18. Mueller AL, Mcnamara MS, Sinclair DA. Why
does COVID-19 disproportionately affect older
people? Aging (Albany NY) [Internet]. 2020
May 31 [cited 2021 Nov 26];12(10):9959.
Available from: /pmc/articles/PMC7288963/
19. Almeida OP, Jimenez E, Rej S, Eyler L,
Sajatovic M, Dols A. COVID‐19 and older
adults with bipolar disorder: Problems and
solutions. Bipolar Disord [Internet]. 2021 Jun 1
[cited 2021 Nov 26];23(4):420–2. Available
from: /pmc/articles/PMC8014237/
20. Orhan M, Korten N, Paans N, de Walle B,
Kupka R, van Oppen P, et al. Psychiatric
symptoms during the COVID-19 outbreak in
older adults with bipolar disorder. Int J Geriatr
Psychiatry. 2021;36(6):892–900.
21. Holmes-Rahe Life Stress Scale.
22. Koenders M, Mesbah R, Spijker A, Boere E, de
Leeuw M, van Hemert B, et al. Effects of the
COVID-19 pandemic in a preexisting
longitudinal study of patients with recently
diagnosed bipolar disorder: Indications for
increases in manic symptoms. Brain Behav.
2021;(March):1–10.
23. Fullana MA, Hidalgo-Mazzei D, Vieta E, Radua
J. Coping behaviors associated with decreased
anxiety and depressive symptoms during the
COVID-19 pandemic and lockdown. J Affect
Disord. 2020 Oct 1;275:80–1.
24. Güner R, Hasanoğlu İ, Aktaş F. Covid-19:
Prevention and control measures in community.
Turkish J Med Sci. 2020;50(SI-1):571–7.
25. Bobes J, Ruiz JS, Montes JM, Mostaza J, Rico-
Villademoros F, Vieta E. Spanish Consensus on
Physical Health of Patients With Bipolar
Disorder. Rev Psiquiatr y Salud Ment (English
Ed. 2008 Jan 1;1(1):26–37.
26. Yatham LN, Kennedy SH, Parikh S V., Schaffer
A, Bond DJ, Frey BN, et al. Canadian Network
for Mood and Anxiety Treatments (CANMAT)
and International Society for Bipolar Disorders
(ISBD) 2018 guidelines for the management of
patients with bipolar disorder. Bipolar Disord
[Internet]. 2018 Mar 1 [cited 2021 Nov
25];20(2):97–170. Available from:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.111
1/bdi.12609
27. Reinares M, Martínez-Arán A, Vieta E, editors.
Psychotherapy for Bipolar Disorders: An
Integrative Approach. Cambridge: Cambridge
University Press; 2019.
Journal of Medical Sciences. Mar 18, 2022 - Volume 10 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
175
28. Fiorillo A, Gorwood P. The consequences of the
COVID-19 pandemic on mental health and
implications for clinical practice. Eur
Psychiatry. 2020;63(1).
29. Reinares M, Colom F, Sánchez-Moreno J,
Torrent C, Martínez-Arán A, Comes M, et al.
Impact of caregiver group psychoeducation on
the course and outcome of bipolar patients in
remission: a randomized controlled trial.
Bipolar Disord [Internet]. 2008 Jun 1 [cited
2021 Nov 26];10(4):511–9. Available from:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.111
1/j.1399-5618.2008.00588.x
30. Bolanos SH, Khan DA, Hanczyc M, Bauer MS,
Dhanani N, Brown ES. Assessment of mood
states in patients receiving long-term
corticosteroid therapy and in controls with
patient-rated and clinician-rated scales. Ann
Allergy, Asthma Immunol. 2004 May
1;92(5):500–5.
31. Bilbul M, Paparone P, Kim AM, Mutalik S,
Ernst CL. Psychopharmacology of COVID-19.
Psychosomatics. 2020 Sep 1;61(5):411–27.
32. Liverpool COVID-19 Interactions [Internet].
[cited 2021 Nov 26]. Available from:
https://www.covid19-druginteractions.org/
33. Drug Interactions Checker - For Drugs, Food &
Alcohol [Internet]. [cited 2021 Nov 26].
Available from:
https://www.drugs.com/drug_interactions.html
34. Chinello P, Petrosillo N, Pittalis S, Biava G,
Ippolito G, Nicastri E. QTc interval
prolongation during favipiravir therapy in an
Ebolavirus-infected patient. PLoS Negl Trop
Dis [Internet]. 2017 Dec 1 [cited 2021 Nov
26];11(12):e0006034. Available from:
https://journals.plos.org/plosntds/article?id=10.
1371/journal.pntd.0006034
35. Nevin RL, Croft AM. Psychiatric effects of
malaria and anti-malarial drugs: Historical and
modern perspectives. Malar J. 2016;15(1):1–13.
36. Hernández-Gómez A, Andrade-González N,
Lahera G, Vieta E. Recommendations for the
care of patients with bipolar disorder during the
COVID-19 pandemic. J Affect Disord. 2021 Jan
15;279:117–21.