Monika Šerelytė1, Džonardas Šleiteris2, Antanas Vaitkus2
1 Lithuanian University of Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
2Department of Neurology, Kaunas Clinics, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences
Abstract
Background: Atrial fibrillation (AF) is one of the most common clinically significant cardiac arrythmias (CA) and a major modifiable factor associated with increased risk of acute ischemic stroke (AIS) and peripheral embolism.
Aim: investigate anticoagulation therapy (AT) usage in atrial fibrillation patients and its relation to ischemic stroke severity.
Methods: Retrospective study involved participants older than 18 years old, first AIS in life, AF, AT anamnesis, CHA2DS2VASc, National institutes of health stroke severity (NIHSS) scales results. Statistical analysis was performed by using SPSS statistics software package, Microsoft Excel 2010 and Microsoft Word 2010 programs.
Results: 67 cases, 26 (38.8%) men and 41 (61.2 %) women with AF and AIS diagnosis. AF first time in life 2 (3%), persistent AF 2 (3%), paroxysmal AF 19 (28.4%), permanent AF 44 (65.6 %) diagnosed cases. AT was applied by 11 (16.4 %), but 56 (83.6 %) cases AT was not used. AIS risk: moderate CHA2DS2VASc result in 59 (80.6%), severe in 3 (4.48 %) cases had AT indications and mild risk in 5(7.46 %) cases had no AT indications. There were no group differences between AT and no – AT cases, except CHA2DS2VASc was higher in women (p = 0.002). CHA2DS2VASc women mean 4.07 SD 1.77, men mean 2.65 SD 1.65. Some non – parametrical correlation was found: age to CHA2DS2VASc (r=- 0,389; p= 0.001), CHA2DS2VASc to NIHSS before (r=- 0.313; p=0.01) CHA2DS2VASc to NIHSS after thrombolysis (r=- 0.357; p= 0.003) and CHA2DS2VASc to glycaemia (r=- 0.34; p =0.005).
Conclusions: More than half AF patients did not use anticoagulation therapy. We did not find any AIS severity statistically relevant differences between AF patient with or without AT. This study shows only tendencies that AT in AF remains still challenging in AIS prevention.
Keywords: acute ischemic stroke, atrial fibrillation, anticoagulants, therapy
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
98
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (14), p. 98-105
Anticoagulation therapy usage in atrial fibrillation patients and
its relation to ischemic stroke severity
Monika Šerelytė
1
, Džonardas Šleiteris
2
, Prof. Antanas Vaitkus
2
1
Lithuanian University of Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
2
Department of Neurology, Kaunas Clinics, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences
Abstract
Background: Atrial fibrillation (AF) is one of the most common clinically significant cardiac arrythmias (CA)
and a major modifiable factor associated with increased risk of acute ischemic stroke (AIS) and peripheral
embolism.
Aim: investigate anticoagulation therapy (AT) usage in atrial fibrillation patients and its relation to ischemic stroke
severity.
Methods: Retrospective study involved participants older than 18 years old, first AIS in life, AF, AT anamnesis,
CHA2DS2VASc, National institutes of health stroke severity (NIHSS) scales results. Statistical analysis was
performed by using SPSS statistics software package, Microsoft Excel 2010 and Microsoft Word 2010 programs.
Results: 67 cases, 26 (38.8%) men and 41 (61.2 %) women with AF and AIS diagnosis. AF first time in life 2
(3%), persistent AF 2 (3%), paroxysmal AF 19 (28.4%), permanent AF 44 (65.6 %) diagnosed cases. AT was
applied by 11 (16.4 %), but 56 (83.6 %) cases AT was not used. AIS risk: moderate CHA2DS2VASc result in 59
(80.6%), severe in 3 (4.48 %) cases had AT indications and mild risk in 5(7.46 %) cases had no AT indications.
There were no group differences between AT and no – AT cases, except CHA2DS2VASc was higher in women
(p = 0.002). CHA2DS2VASc women mean 4.07 SD 1.77, men mean 2.65 SD 1.65. Some non – parametrical
correlation was found: age to CHA2DS2VASc (r=- 0,389; p= 0.001), CHA2DS2VASc to NIHSS before (r=-
0.313; p=0.01) CHA2DS2VASc to NIHSS after thrombolysis (r=- 0.357; p= 0.003) and CHA2DS2VASc to
glycaemia (r=- 0.34; p =0.005).
Conclusions: More than half AF patients did not use anticoagulation therapy. We did not find any AIS severity
statistically relevant differences between AF patient with or without AT. This study shows only tendencies that
AT in AF remains still challenging in AIS prevention.
Keywords: acute ischemic stroke, atrial fibrillation, anticoagulants, therapy
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
99
Insulto prevencija antikoaguliantais ir jos įtaka insulto sunkumui
esant prieširdžių virpėjimui
Monika Šerelytė
1
, Džonardas Šleiteris
2
, Prof. Antanas Vaitkus
2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ligoninė Kauno klinikos, Neurologijos klinika
Santrauka
Įvadas: Prieširdžių virpėjimas (PV) viena dažniausių kliniškai reikšmingų širdinių aritmijų ir vienas
svarbiausių modifikuojamų rizikos veiksnių, darančių įtaką ūmaus išeminio insulto (ŪII) pasireiškimui.
Tikslas: Įvertinti insulto prevencijos antikoaguliantais naudojimą ir jos įtaką ŪII sunkumui esant PV.
Metodai: Atlikta retrospektyvi duomenų analizė SPSS statistinių duomenų apdorojimo paketu, naudota Microsoft
Excel 2010 ir Microsoft Word 2010 programos. Į tyrimą įtrauki atvejai: asmenys, vyresni nei 18 metų, duomenys
apie ŪII iš paskutinės hospitalizacijos Neurologijos skyriuje – pirmas ŪII gyvenime, ligos anamnezėje PV, ŪII
diagnozė, pateikta informacijai apie ŪII prevencijai naudotus antikoaguliantus, ŪII rizika pagal CHA2DS2VASc,
Nacionalinio sveikatos instituto insulto sunkumo (NIHSS) skalių rezultatai.
Rezultatai: Analizuoti 67 atvejai: vyrai 26 (38,8%), moterys 41 (61.2 %) su PV ir ŪII diagnozėmis. Pirmą kartą
diagnozuotas PV 2 (3%), persistuojantis PV 2 (3%), paroksizminis PV 19 (28,4%), permanentinis PV 44 (65,6
%) atvejų. ŪII profilaktika antikoaguliantais taikyta 11 (16.4 %), 56 (83,6 %) pacientų nurodė vaistų
nevartojantys. ŪII rizika: CHA2DS2VASc vidutinė 59 (80,6 %) atvejų, didelė 3 (4,48 %), maža 5 (7,46 %)
atvejais. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių su trombozių ir be trombozių profilaktikos nebuvo, išskyrus
tai, kad CHA2DS2VASc didesnis moterims (p = 0,002). Rastos neparametrinės koreliacijos: vyresnis amžius su
CHA2DS2VASc ( r=- 0,389; p= 0,001), CHA2DS2VASc su NIHSS prieš (r=- 0,313; p= 0,01,) CHA2DS2VASc
su NIHSS po (r=- 0,357; p = 0,003) trombolizės ir CHA2DS2VASc su glikemija (r=- 0,34; p= 0,005).
Išvados: Daugiau nei pusė PV pacientų antikoaguliantų nevartojo. Tarp PV pacientų su ŪII vartojusių ir
nevartojusių antikoaguliantus statistiškai reikšmingų skirtumų ŪII sunkumui nepastebėta. Šis tyrimas parodo
tendenciją, kad ŪII profilaktika pacientų su PV gydyme vis dar kelia iššūkių.
Raktiniai žodžiai: išeminis insultas, prieširdžių virpėjimas, antikoaguliantai, terapija
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
100
Įvadas
Prieširdžių virpėjimas (PV) – viena dažniausiai
klinikinėje praktikoje pasitaikančių širdies
aritmijų (ŠA) ir vienas svarbiausių
modifikuojamų veiksnių, kuris
nekoreguojamas didina ūmaus išeminio insulto
riziką (ŪII) [1]. PV ir ŪII yra aktualios
problemos: remiantis Lietuvos higienos
instituto duomenimis, 2018 metais Lietuvoje
buvo užregistruota 122584 ŠA ir 19448 ŪII
atvejai [2]. Epidemiologiškai tiksliai nėra
žinoma PV ir ŪII dažnis ir kiek Lietuvos
gyventojų šios ligos diagnozuotos kartu. ŪII
priežastimi nuo 17 % iki 30 % atvejų yra
kardioembolija dėl PV [3,4]. Ši insulto
priežastis asocijuojama su didesniu
mirtingumu, sunkesniais insulto padariniais,
taip pat „pravaikščiotais“ išeminiais insultais
[5,6]. PV diagnozuojamas apie 1 % suaugusiųjų
bendrosios populiacijos [7], paplitimas didesnis
vyresnėse amžiaus grupėse: nuo 6 %
vyresniems negu 65 metai ir didėjant iki 9 % 80
– 89 metų amžiuje [8, 9]. ŪII paplitimo
didėjimas amžiaus grupėse: 1,5 % 50-59
amžiaus grupėje ir 23,5 % 80-89 amžiaus
grupėje. Su dramatiškai senstančia populiacija,
didėja PV atvejų bei insultų skaičius [10].
Paplitimu nuo 9 iki 17,6 % asmenys, kurių
amžius 80 metų ir daugiau, turi diagnozuotą PV
[11, 13]. PV susijęs su blogesne gyvenimo
prognoze ir didesniu mirtingumu vyresniems
nei 75 metų asmenims [12, 16]. Atsižvelgiant į
tai, kad asmenims vyresniems nei 65 metai,
būdinga polifarmacija, poliligotumas, įskaitant
širdies ir kraujagyslių, inkstų ligas, pažinimo
sutrikimus, didesnę griuvimų rizika -
antikoaguliantai, esant CHA2DS2VASc 2 ir
daugiau, kaip prevencinė priemonė nuo
trombozių, turėtų būti skiriama ir naudojama
atsakingai. Pastebėta, kad dalis pacientų vaistus
vartoja nepakankamai ir nereguliariai [14].
Pagal atliktus tyrimus, antikoaguliantų
nevartojimas siejamas ne tik su didesne ŪII
rizika bet ir su blogesnėmis ŪII išeitimis
patyrus ŪII vertinant pagal NIHSS [15].
Remiantis šiais duomenimis, ŪII dėl PV išlieka
aktualia problema, o antikoaguliantų
vartojimas dėl PV vis dar kelia iššūkius ŪII
prevencijoje ir gydyme.
Darbo tikslas
Šio darbo tikslas – įvertinti antikoaguliantų
vartojimą ir ŪII sunkumo sąsajas PV
sergantiems pacientams.
Tyrimo metodai
Šiam tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto bioetikos
leidimas, numeriu BEC – MF – 37. Tyrimo
pagrindinis metodas – retrospektyvi duomenų
analizė. Tyrimas vykdytas 2019 metų rugsėjo –
2020 vasario mėnesiais. Tai trumpas pilotinio
tipo tyrimas, skirtas galimoms tendencijoms
nagrinėti. Kiekvieno atvejo konfidencialumui
užtikrinti buvo suteikiamas unikalus kodas.
Duomenų analizė atlikta SPSS statistinių
duomenų apdorojimo paketu, duomenims
paruošti ir susisteminti naudota Microsoft
Excel 2010 ir Microsoft Word 2010 programos.
Statistiniams grupių skirtumams palyginti buvo
naudotas One – way ANOVA testas. Taip pat
naudotas Kolmogorov – Smirnov testas
nustatyti ar duomenys pasiskirstę pagal
normalinį skirstinį, Spearman‘ o testas –
neparametrinių duomenų koreliacijoms
įvertinti. Statistiškai reikšmingomis laikyti tie
duomenys, pagal kuriuos p < 0,05.
Tiriamieji
Išanalizuoti retrospektyvūs 239 ŪII atvejai, bet
tik 67 atitiko tyrimui suformuluotus įtraukimo
kriterijus: asmenys, vyresni nei 18 metų,
duomenys apie ŪII iš paskutinės
hospitalizacijos Neurologijos skyriuje – pirmas
ŪII gyvenime, ligos anamnezėje PV diagnozė,
pateikta informacija apie ŪII prevencijai
naudotus antikoaguliantus, ŪII rizika vertina
CHA2DS2VASc, ŪII sunkumas - Nacionalinio
sveikatos instituto insulto sunkumo (NIHSS)
skalių rezultatai. Atvejo neįtraukimo į tyrimą
kriterijai: asmenys, jaunesni nei 18 metų, ligos
istorijose neprieinama informacija apie PV ir
ŪII diagnozes, antikoaguliantų vartojimą ar
nevartojimą, nėra NIHSS, CHA2DS2VASc
skalių duomenų.
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
101
Rezultatai
Analizuoti 67 retrospektyvus atvejai, iš jų vyrai
26 (38,8%) ir moterys 41 (61,2 %) su PV ir ŪII
diagnozėmis. Amžiaus vidurkis 74,11; SN
10,99; SP 1,38; mediana 74; min 50; maks 95.
Pirmą kartą diagnozuotas PV 2 (3%),
persistuojantis PV 2 (3%), paroksizminis PV 19
(28,4%), permanentinis PV 44 (65,6 %) atvejų.
Antikoaguliantai vartoti 11 (16,4 %), nevartoti
56 (83,6 %) atvejų. Iš naudojusiųjų
antikoaguliantus – visais atvejais naudoti
naujieji antikoaguliantai. Esant PV pagal
CHA2DS2VASc rezultatą >2 ir daugiau, dera
apsvarstyti ir skirti prevencinę terapiją
antikoaguliantais. Vidutinė insulto rizika pagal
CHA2DS2VASc nustatyta 59 (80,6 %)
atvejais, didelė rizika 3 (4,48 %) – šiais atvejais
antikoaguliantų naudojimas turėtų būti
apsvarstytas. CHA2DS2VASc 5 (7,46 %)
atvejams – ŪII rizika maža, antikoaguliantams
indikacijos nenustatytos. NIHSS prieš
trombolizę vidurkis 11,12; SN 5,51; SP 0,68;
mediana 11,5; min 1; maks 22. NIHSS po
trombolizės vidurkis 8,02; SN 6,23; SP 0,77;
mediana 6,5; min 0; maks 22. Trombolizė
taikyta 58 (86,6 %), netaikyta 9 (13,4 %)
atvejais, tačiau sąsajų su mirtimis,
antikoaguliantų vartojimu ar nevartojimu
nepastebėta. Mirtys 4 (6 %), iš jų moterys 2
(50%), vyrai 2 (50%); pasveikę pacientai 63 (94
%), iš jų moterys 39 (58,2 %), vyrai 21 (31 %).
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių su
trombozių ir be trombozių profilaktikos
antikoaguliantais, taip pat pagal amžių, lytį
NIHSSS balus nebuvo, išskyrus tai, kad ŪII
rizika pagal CHA2DS2VASc didesnė moterų
(p = 0,002) tarpe. CHA2DS2VASc balų moterų
vidurkis 4,07 SN 1,77, vyrų vidurkis 2,65 SN
1,65. Vertinta, ar duomenys pasiskirstę pagal
normalinį skirstinį Kolmogorov-Smirnov testu:
amžius, ŪII sunkumas pagal NIHSS prieš ir po
gydymo trombolizė pasiskirstė pagal normalinį
skirstinį, visi kiti duomenys pasiskirstę ne pagal
normalinį skirstinį. Nustatytos dažniausios
gretutinės ligos: arterinė hipertenzija 49 (73,13
%), dislipidemija 11 (16,42 %), 2 tipo cukrinis
diabetas 12 (17,91 %) atvejų. Rastos
neparametrinės koreliacijos: vyresnis amžius
koreliavo su CHA2DS2VASc ( r=- 0,389; p=
0,001), CHA2DS2VASc su NIHSS prieš (r=-
0,313; p= 0,01,) CHA2DS2VASc su NIHSS po
(r=- 0,357; p =0.003) trombolizės ir
CHA2DS2VASc su glikemija (r=- 0,34; p=
0,005).
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
102
Bendras tiriamųjų skaičius
67
Antikoaguliantų
naudojimas
Vartojo
11 (16,4 %)
Nevartojo
56 (83,6 %)
PV atvejai
Pirmą kartą
2 (3%)
Paroksizminis
19 (28,4%)
Persistuojantis
2 ( 3%)
Permanentinis
44 (65,6 %)
CHA2DS2-VASc
insulto rizika
Maža
5 (7,46 %)
Vidutinė
59 ( 80, 6%)
Didelė
3 (4,48 %)
NIHSS
Lengvas
9 (13, 43 %)
Vidutinis
43 (64, 1 %)
Vidutinis - sunkus
12 (17,9 % )
Sunkus
3 (4, 47 %)
Dažniausios gretutinės
ligos
AH
49 (73,13 %)
2 tipo CD
12 (17,91 %)
Dislipidemija
11 (16,42 %),
Lentelė Nr. 1. PV pacientų charakteristika. Paaiškinimai: PV – prieširdžių virpėjimas, NIHSS – Nacionalinio sveikatos
instituto insulto sunkumo balas, CD – cukrinis diabetas, AH – arterinė hipertenzija.
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
103
Insulto sunkumas
Vyresnis PV pacientų amžius koreliuoja su didesniu
NIHSS prieš trombolizę (r 0,376; p = 0,002), taip
pat su didesniu NIHSS iškart po trombolizės; (r =-
0,334; p= 0,006). Nerasta ŪII sunkumo statistiškai
reikšmingų skirtumų pagal lytį, pagal NIHSS balą
tarp antikoaguliantus vartojusių ir nevartojusių
pacientų.
Rezultatų aptarimas
PV dažnai siejamas su sunkesniais ŪII padariniais ar
netgi mirtinomis ŪII išeitimis [16], tad
antikoaguliantų nutraukimas ir sąsajos su ŪII
sunkumu kelia nemažai kontraversijų [17]. PV
reikšmingai didina ŪII riziką: kiekvieno paciento
ŪII rizikos faktoriai skirtingi [10]. CHADS2 ir
CHADS2-VASc skalė yra viena iš patvirtintų
klinikinių insulto rizikos priemonė pacientams,
turintiems prieširdžių virpėjimą [19,24]. Jei
CHADS2-VASc balas 2 ir daugiau, turėtų būti
rekomenduotas antikoaguliantų vartojimas
[19,20,21]. Pagal šio tyrimo rezultatus, tik 11
(16,4%) PV pacientų prieš paskutinį ŪII epizodą
vartojo antikoaguliantus trombozių profilaktikai,
naudoti turėtų daugiau negu pusė (CHA2DS2VASc
rezultatas 2 ir daugiau). Remiantis literatūra, viena
iš dažniausių priežasčių nutraukti krešumą
veikiančių vaistų vartojimą - nepageidaujamas
vaisto poveikis, gydytojo nurodymai dėl
planuojamos chirurginės operacijos saugantis
galimos kraujavimo rizikos. Krešumą veikiančių
vaistų stabdymas ir sustabdymo laikotarpis
priklauso nuo planuojamos chirurginės operacijos
strategijos [15,25]. Taip pat krešumą veikiančių
vaistų naudojimas atidedamas dėl įvairių
pooperacinių komplikacijų. Kita priežastis –
finansinės problemos, negalėjimas sau leisti tęsti
medikamentų naudojimo bei kiti paciento
asmeniniai įsitikinimai [22]. Viename iš atliktų
tyrimų, buvo naudojama apklausa antikoaguliantų
nutraukimo laikotarpiui bei priežastimis išsiaiškinti
[22]. Mūsų tyrimas – retrospektyvus, tad tai ribojo
galimybes išsiaiškinti antikoaguliantų nutraukimo
priežastis bei sužinoti, koks buvo nutraukimo
laikotarpis. Kadangi visi duomenys buvo vertinami
retrospektyviai, iš 239 atvejų tik 67 atvejais buvo
minima visa tyrimui reikiama informacija: amžius,
lytis, PV ir ŪII diagnozės, NIHSS, CHADS2-VASc
balai, ŪII pirmą kartą gyvenime, antikoaguliantų
vartojimas ar nutraukimas. Tyrimo grupės buvo
mažos, tad nepavyko statistiškai reikšmingai
palyginti skirtumų tarp kai kurių įmanomų grupių
tarpusavyje: pavyzdžiui, kokie antikoaguliantai
naudoti - juos vartojo tik 11 (16,4%) PV pacientų
su ŪII. Pagal mūsų tyrimą, palyginus grupes pagal
lytį, amžių, antikoaguliantų vartojimą, NIHSS,
CHA2DS2VASc balus, vienintelis skirtumas tarp
grupių – insulto rizika didesnė moterims pagal
CHA2DS2VASc balų: moterų vidurkis 4,07 SN
1,77 vs. vyrų vidurkis 2,65 SN 1,65. Moteriška lytis
PV pacientams susijusi su didesne mirties rizika po
ŪII [18], tačiau mūsų tyrime mirčių buvo tik 4,
moterų 2 (50 %), vyrų 2 (50%). Antikoaguliantų
nutraukimas kitų tyrimų duomenimis [23] siejamas
su sunkesniu ŪII vertinant pagal NIHSS. Mūsų
atveju, neradome reikšmingų sąsajų ar skirtumų ŪII
sunkumui tarp grupių pagal NIHSS skalę. Remiantis
kitais tyrimais [24], PV pacientams su ŪII didesnis
CHADS2-VASc balas taip pat susijęs su sunkesniu
ŪII ir didesniu NIHSS balu. Pagal mūsų tyrime
tirtus atvejus, neradome statistiškai reikšmingų
skirtumų ir didesnio sąsajų ŪII sunkumui bei
CHADS2-VASc sąsajų su didesniu NIHSS balu tarp
PV pacientų, taip pat skirtumų pagal šiuos kriterijus
tarp vartojusių ir nevartojusių antikoaguliantus.
Tokie rezultatai galimi dėl nedidelės imties – 67
atvejai. Tyrimą ribojo ir laiko limitas. Tęsiant tyrimą
ir surinkus didesnę imtį, įmanoma detalesnė
rezultatų interpretacija. Dabartiniu atveju matome
tik tendencijas, tad detalesni tyrimai apie
antikoaguliantų nutraukimo priežastis ir sąsajas su
ŪII sunkumu išlieka aktualiais.
Išvados
Remiantis gautais tyrimo metu rezultatais, galima
teigti, kad PV galimų komplikacijų priežiūra išlieka
neadekvati esamai situacijai. Žinoma, kad Lietuvoje
sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis vienas
didžiausių Europoje, tačiau vartojančių būtinus
vaistus, t.y. antikoaguliantus, vis dar nepakankamas.
Kas tai sąlygoja sunku įvardyti, nes klinikinėje
praktikoje stebima tendencija, kad paskyrus juos,
vartojimas po 4-6 mėn. pradeda mažėti, dozės
nepakankamos. Suprantama, kad šiai dienai naujųjų
antikoaguliantų skyrimo tvarka dėl kompensacijos
sąlygų yra labai ištęsta, todėl galima, teigti, jog
keičiantis reikalavimams vartojančių lengviau
dozuojamų naujųjų antikoaguliantų skaičius turėtų
didėti. Šis tyrimas patvirtino pateiktus pastebėjimu,
nes tik ik 11 su PV pacientų (16,4%) prieš paskutinį
ŪII epizodą vartojo antikoaguliantus trombozių
profilaktikai, naudoti turėtų daugiau nei pusė
pacientų (CHA2DS2VASc rezultatas 2 ir daugiau).
PV pacientų tarpe insulto rizika pagal
CHA2DS2VASc didesnė moterims. ŪII sunkumas
(vertinant pagal NIHSS) tarp PV pacientų vartojusių
ir nevartojusių antikoaguliantus statistiškai
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
104
reikšmingai nesiskyrė. Šis tyrimas parodo
tendenciją, kad insulto profilaktikos laikymasis
pacientams su PV vis dar išlieka problemiškas.
Literatūra
Kannel WB, Abbott RD, Savage DD, McNamara
PM. Epidemiologic features of chronic atrial
fibrillation: the Framingham study. New England
Journal of Medicine. 1982 Apr 29;306(17):1018-22.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro
duomenys − sergančiųjų asmenų skaičius pagal
diagnozių grupes, 2018. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-ir-
sveikatos-prieziuros-istaigu-veikla-2013-m.html
Murtagh B, Smalling RW. Cardioembolic stroke.
Curr Atheroscler Rep.2006; 8:310–316
Khoo CW, Lip GY. Clinical outcomes of acute
stroke patients with atrial fibrillation.Expert Rev
Cardiovasc Ther. 2009; 7:371–374.
5. Kolominsky-Rabas PL, Weber M, Gefeller O,
Neuendorfer B, Heuschmann PU. Epidemiology of
ischemic stroke subtypes according to TOAST
criteria: incidence, recurrence, and long-term
survival in ischemic stroke subtypes: a population-
based study. Stroke 2001;32:2735-2740.
6. Bejot Y, Rouaud O, Durier J, et al. Decrease in
the stroke case fatality rates in a French population-
based twenty-year study: a comparison between
men and women. Cerebrovasc Dis 2007;24:439-
444.
7. Go AS, Hylek EM, Phillips KA, et al. Prevalence
of diagnosed atrial fibrillation in adults: national
implications for rhythm management and stroke
prevention: the AnTicoagulation and Risk Factors in
Atrial Fibrillation (ATRIA) Study. JAMA
2001;285:2370-2375
8. Tsang TS, Petty GW, Barnes ME, et al. The
prevalence of atrial fibrillation in incident stroke
cases and matched population controls in Rochester,
Minnesota: changes over three decades. J Am Coll
Cardiol 2003;42:93-100
9. Kannel WB, Wolf PA, Benjamin EJ, Levy D,.
Prevalence, incidence, prognosis, and predisposing
conditions for atrial fibrillation: population-based
estimates. Am J Cardiol 1998;82:2N-9N
10. Wolf PA, Abbott RD, Kannel WB. Atrial
fibrillation as an independent risk factor for stroke:
the Framingham Study. Stroke 1991;22:983-988.
11. Go AS, Hylek EM, Phillips KA, Chang Y,
Henault LE, Selby JV, Singer DE. Prevalence of
diagnosed atrial fibrillation in adults: national
implications for rhythm management and stroke
prevention: the AnTicoagulation and Risk Factors in
Atrial Fibrillation (ATRIA) Study. Jama. 2001 May
9;285(18):2370-5.
12. Shao XH, Yang YM, Zhu J, Zhang H, Liu Y,
Gao X, Yu LT, Liu LS, Zhao L, Yu PF, Zhang H.
Comparison of the clinical features and outcomes in
two age-groups of elderly patients with atrial
fibrillation. Clinical interventions in aging.
2014;9:1335.
13. Barrios V, Calderón A, Escobar C, de la Figuera
M, Primary Care Group in the Clinical Cardiology
Section of the Spanish Society of Cardiology.
Patients with atrial fibrillation in a primary care
setting: Val-FAAP study. Revista Española de
Cardiología (English Edition). 2012 Jan 1;65(1):47-
53.
14. Denoël P, Vanderstraeten J, Mols P, Pepersack
T. Could some geriatric characteristics hinder the
prescription of anticoagulants in atrial fibrillation in
the elderly? Journal of aging research. 2014;2014.
15. Patel MR, Hellkamp AS, Lokhnygina Y, Piccini
JP, Zhang Z, Mohanty S, Singer DE, Hacke W,
Breithardt G, Halperin JL, Hankey GJ. Outcomes of
discontinuing rivaroxaban compared with warfarin
in patients with nonvalvular atrial fibrillation:
analysis from the ROCKET AF trial (Rivaroxaban
Once-Daily, Oral, Direct Factor Xa Inhibition
Compared With Vitamin K Antagonism for
Prevention of Stroke and Embolism Trial in Atrial
Fibrillation). Journal of the American College of
Cardiology. 2013 Feb 12;61(6):651-8.
16. Lin HJ, Wolf PA, Kelly-Hayes M, Beiser AS,
Kase CS, Benjamin EJ, D'Agostino RB. Stroke
severity in atrial fibrillation: the Framingham Study.
Stroke. 1996 Oct;27(10):1760-4.
17. Collet JP, Montalescot G, Blanchet B, Tanguy
ML, Golmard JL, Choussat R, Beygui F, Payot L,
Vignolles N, Metzger JP, Thomas D. Impact of prior
use or recent withdrawal of oral antiplatelet agents
on acute coronary syndromes. Circulation. 2004 Oct
19;110(16):2361-7.
18. Roquer J, Rodríguez-Campello A, Gomis M, Ois
A, Martínez-Rodríguez JE, Munteis E, Conde JJ,
Montaner J, Sabín JÁ. Comparison of the impact of
atrial fibrillation on the risk of early death after
stroke in women versus men. Journal of neurology.
2006 Nov 1;253(11):1484-9.
19. Gage BF, Waterman AD, Shannon W, Boechler
M, Rich MW, Radford MJ. Validation of clinical
Journal of Medical Sciences. April 2, 2020 - Volume 8 | Issue 14. Electronic-ISSN: 2345-0592
105
classification schemes for predicting stroke: results
from the National Registry of Atrial Fibrillation.
Jama. 2001 Jun 13;285(22):2864-70.
20. Lip GY, Nieuwlaat R, Pisters R, Lane DA,
Crijns HJ. Refining clinical risk stratification for
predicting stroke and thromboembolism in atrial
fibrillation using a novel risk factor-based approach:
the euro heart survey on atrial fibrillation. Chest.
2010 Feb 1;137(2):263-72.
21. Olesen JB, Lip GY, Hansen ML, Hansen PR,
Tolstrup JS, Lindhardsen J, Selmer C, Ahlehoff O,
Olsen AM, Gislason GH, Torp-Pedersen C.
Validation of risk stratification schemes for
predicting stroke and thromboembolism in patients
with atrial fibrillation: nationwide cohort study.
Bmj. 2011 Jan 31;342:d124.
22. Broderick JP, Bonomo JB, Kissela BM, Khoury
JC, Moomaw CJ, Alwell K, Woo D, Flaherty ML,
Khatri P, Adeoye O, Ferioli S. Withdrawal of
antithrombotic agents and its impact on ischemic
stroke occurrence. Stroke. 2011 Sep;42(9):2509-14.
23. Kim YD, Lee JH, Jung YH, Cha MJ, Choi HY,
Nam CM, Yang JH, Cho HJ, Nam HS, Lee KY, Heo
JH. Effect of warfarin withdrawal on thrombolytic
treatment in patients with ischaemic stroke.
European journal of neurology. 2011
Sep;18(9):1165-70.
24. Huang CS, Chen CI, Liu YT, Huang JH, Chen
YJ. CHA2DS2-VASc Score and Heart Rate Predict
Ischemic Stroke Outcomes in Patients with Atrial
Fibrillation. Acta Cardiol Sin. 2014;30(1):16–21.
25. Wagner ML, Khoury JC, Alwell K, Rademacher
E, Woo D, Flaherty ML, Anderson AM, Adeoye O,
Ferioli S, Kissela BM, Kleindorfer D. Withdrawal
of antithrombotic agents and the risk of stroke.
Journal of Stroke and Cerebrovascular Diseases.
2016 Apr 1;25(4):902-6.