https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.3
Associations between sleep disorders and depression in adults – a
literature review
Viltė Bijanskytė
1
, Rugilė Mačiulaitytė-Tamulienė
1
, Gabrielė Adomavičiūtė
2
1
Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
2
Psychiatry Clinic at Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Sleep disorders and depression are common health problems linked to adult mental health. Evidence
suggests that sleep disorders may be not only symptoms of depression, but also factors associated with its onset,
indicating a bidirectional relationship. This article examines these associations in adults.
Aim. To review recent publications and evaluate the associations between sleep disorders and depression in adults.
Methods. A literature review was conducted in the PubMed database using keywords. English-language studies
published between 2016 and 2026 that examined associations between sleep disorders and depression in the adult
population were included. Fourteen publications were analysed.
Results. Poor sleep quality was significantly associated with more frequent and severe depressive symptoms. Worse
sleep quality and higher scores on individual components of Pittsburgh Sleep Quality Index were linked to greater
depressive symptoms. Non-optimal sleep duration was also associated with a higher likelihood of depression. Long-
term findings showed that depressive symptom risk increased not only with short sleep duration, but also with
reduction in sleep duration over time. Insomnia was related to both – higher prevalence and greater severity of
depressive symptoms. The relationship between sleep disorders and depression was bidirectional: sleep problems
increased the likelihood of depressive symptoms, while depressive symptoms were associated with poorer sleep
health.
Conclusions. Sleep disorders are significantly associated with depressive symptoms. The main associations involved
poor sleep quality, non-optimal sleep duration, and insomnia. Relationship between sleep disorders and depression is
bidirectional; therefore, management of sleep problems should be an important part of depression prevention,
diagnosis, and treatment.
Keywords: depression, depressive symptoms, sleep disorders, sleep quality, sleep duration, insomnia, bidirectional
association, adult population.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (5), p. 15-21, https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.3
15
Miego sutrikimų ir depresijos sąsajos suaugusiųjų populiacijoje
Viltė Bijanskytė
1
, Rugilė Mačiulaitytė-Tamulienė
1
, Gabrielė Adomavičiūtė
2
1
Medicinos fakultetas, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
2
Psichiatrijos klinika, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninė Kauno Klinikos, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Miego sutrikimai ir depresija yra plačiai paplitusios sveikatos problemos, glaudžiai susijusios su suaugusiųjų
psichine sveikata. Tyrimai rodo, kad miego sutrikimas gali būti ne tik depresijos simptomas, bet ir veiksnys, susijęs
su jos atsiradimu bei pasikartojimu. Tai rodo abipusį miego sutrikimų ir depresijos ryšį. Šiame straipsnyje
nagrinėjamos šių reiškinių sąsajos suaugusiųjų populiacijoje.
Tyrimo tikslas. Apžvelgti naujausias publikacijas ir įvertinti miego sutrikimų ir depresijos sąsajas saugusiųjų
populiacijoje.
Metodai. Naudojant raktažodžius, atlikta sisteminė literatūros apžvalga PubMed elektroninėje duomenų bazėje.
Atrinki moksliniai tyrimai anglų kalba, publikuoti 10 metų laikotarpyje (2016-2026), kuriuose nagrinėjamos sąsajos
tarp miego sutrikimų ir depresijos sąsajų suaugusiųjų populiacijoje. Galutinei analizei atrinkta 14 publikacijų.
Rezultatai. Prasta miego kokybė yra reikšmingai susijusi su dažnesniais ir ryškesniais depresijos simptomais
suaugusiųjų populiacijoje. Blogesnis miego kokybės įvertinimas ir aukštesni atskirų Pitsburgo miego kokybės indekso
komponentų balai buvo siejami su didesniu depresijos simptomų išreikštumu. Neoptimali miego trukmė yra susijusi
su didesne depresijos tikimybe. Ilgalaikėje perspektyvoje depresijos simptomų riziką didino ne tik trumpa miego
trukmė, bet ir jos trumpėjimas. Nemiga buvo susijusi su didesniu depresijos simptomų paplitimu ir sunkumu. Miego
sutrikimų ir depresijos ryšys yra dvikryptis: miego problemos didino vėlesnių depresijos simptomų tikimybę, o
depresiniai simptomai buvo susiję su prastesne vėlesne miego sveikata.
Išvados. Miego sutrikimai yra reikšmingai susiję su depresijos simptomų pasireiškimu suaugusiųjų populiacijoje.
Svarbiausios sąsajos apėmė prastą miego kokybę, neoptimalią miego trukmę ir nemigą. Ryšys tarp miego sutrikimų
ir depresijos yra dvikryptis, todėl miego problemų vertinimas ir koregavimas turėtų būti svarbi depresijos prevencijos,
diagnostikos ir gydymo dalis.
Raktažodžiai: depresija, depresijos simptomai, miego sutrikimai, miego kokybė, miego trukmė, nemiga, dvikryptis
ryšys, suaugusiųjų populiacija.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
16
1. Įvadas
Miegas ir cirkadinio ritmo reguliacija atlieka svarbius
vaidmenis palaikant optimalią neurologinę funkciją, o
jų sutrikimai siejami su kognityvine disfunkcija [1].
Miego sutrikimai yra plačiai paplitusi sveikatos
problema, o viena dažniausių jos formų – nemiga –
vargina apie 16,2 proc. suaugusiųjų pasaulyje [2]. Tuo
tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)
duomenimis depresijos paplitimas tarp suaugusiųjų
siekia 5,7 proc. [3]. Anksčiau miego sutrikimai buvo
laikomi tik kaip antriniai depresijos simptomai, tačiau
šiuolaikinių mokslinių tyrimų duomenimis nemiga
gali būti ir nepriklausomas rizikos veiksnys, susijęs su
depresijos atsiradimu ar pasikartojimu saugusiųjų
populiacijoje. Tai rodo, kad miego problemas ir
depresiją sieja abipusis ryšys. Tad miego gerinimas
tampa ne tik simptomų valdymu, bet ir esmine
strategija siekiant geresnių depresijos gydymo
rezultatų [4]. Taigi, šiame straipsnyje nagrinėjamas
miego sutrikimų ir depresijos tarpusavio ryšys bei jo
reikšmė suaugusiųjų psichinei sveikatai.
2. Metodika
Straipsnių paieška literatūros apžvalgai buvo atlikta
PubMed elektroninėje bazėje, naudojant raktinius
žodžius ir jų kombinacijas: „depresija“, „depresijos
simptomai“, „miego sutrikimai“, „miego kokybė“,
„miego trukmė“, „nemiga“, „suaugusiųjų
populiacija“. Analizei atrinkti 2016-2026 metais
publikuoti straipsniai anglų kalba. Literatūros atranka
vykdyta pagal PRISMA rekomendacijas. Pirminės
atrankos metu atmestos publikacijos, paskelbtos ne
anglų kalba ir senesnės nei 10 metų. Vėliau buvo
vertinami straipsnių pavadinimai ir santraukos,
atmesti straipsniai, neatitinkantys apžvalgos temos
arba neturintys prieinamo pilno teksto varianto.
Atlikus pilnų tekstų analizę, galutinei apžvalgai
atrinka 14 publikacijų.
3. Rezultatai
3.1. Miego kokybės sąsajos su depresija
Mokslinių tyrimų duomenys atskleidė, kad miego
kokybė yra reikšmingai susijusi su dažnesniais ir
ryškesniais depresijos simptomais susaugusiųjų
populiacijoje. Šis ryšys nustatytas tiek bendrosios
populiacijos imtyje, tiek atskirose suaugusiųjų grupėse
[5–7]. Chang Q. ir kt. tyrime, kuriame dalyvavo 1230
Kinijos gydytojų rezidentų, siekė nustatyti, ar bendras
miego kokybės įvertinimas ir atskiri jo komponentai
yra susiję su depresijos simptomais šioje tiriamųjų
grupėje. Miego kokybė buvo vertinama naudojant
Pitsburgo miego kokybės klausimyną (PSQI), o
depresiniai simptomai – Paciento sveikatos
klausimyną-9 (PHQ-9). Palyginus su gera miego
kokybe pasižymėjusiais gydytojais rezidentais,
tiriamieji nurodę prastą miego kokybę, turėjo didesnę
depresinių simptomų tikimybę: lengvų simptomų –
apie 7,15 karto, o vidutinio sunkumo ar sunkių – apie
6,17 karto [6]. Panašios tendencijos pastebėtos ir 2019
m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 8888 kaimo
vietovėse gyvenantys suaugusieji. Miego kokybė buvo
vertinama Pitsburgo miego kokybės klausimynu, o
depresijos simptomai – Epidemiologinių tyrimų
centro depresijos skale (CES-D). Tyrimo rezultatai
parodė, kad depresijos simptomus patyrę tiriamieji
dažniau pasižymėjo prasta miego kokybe, o
depresiniai simptomai buvo reikšmingai susiję tiek su
blogesniu bendru miego kokybės įvertinimu, tiek su
atskirais jo komponentais [5]. 2021 m. tyrime,
atliktame su 220 vyresnio amžiaus asmenimis,
nustatyta tiesioginė sąsaja tarp PSQI ir depresijos
rodiklių: didėjant bendram PSQI balui, didėjo ir
depresijos skalės balas [7].
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
17
Tyrimuose, kuriuose buvo analizuoti atskiri Pitsburgo
miego kokybės indekso komponentai, nustatyta, kad
depresiniai simptomai siejosi ne tik su bendru miego
kokybės pablogėjimu, bet ir su konkrečiais jo
aspektais [5,6]. Chang Q. ir kt. tyrimo duomenimis,
aukštesni visų septynių PSQI komponentų balai buvo
susiję su dažnesniu depresinių simptomų pasireiš-
kimu. Šiuos komponentus sudaro: subjektyvi miego
kokybė, užmigimo trukmė, miego trukmė, įprastinis
miego efektyvumas, miego trikdžiai, migdomujų
vaistų vartojimas ir dienos funkcijų sutrikimas. Iš visų
vertintų komponentų ryškiausia sąsaja nustatyta tarp
depresinių simptomų ir miego trikdžių [6]. O Liu R. ir
bendraautoriai pastebėjo ryškias sąsajas ne tik su
miego trikdžiais, bet ir su migdomųjų vaistų vartojimu
[5]. Taigi, abiejų tyrimų rezultatai patvirtina ryšį tarp
depresinių simptomų ir įvairių miego kokybės
aspektų.
3.2. Miego trukmės sąsajos su depresija
Miego trukmė yra svarbus veiksnys, susijęs su
psichine sveikata, o tyrimai rodo, kad ne tik per trumpa
miego trukmė, bet ir per ilga miego trukmė yra susijusi
su depresijos simptomų pasireiškimu. 2023 m.
atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 36515 asmenų iš
Šiaurės Vakarų Kinijos, nustatyta, kad 24,04 proc.
tiriamųjų miegojo trumpiau nei 7 valandos, o 15,64
proc. – 9 valandas ir ilgiau. Trumpa miego trukmė (<
7 val.) buvo susijusi su didesne depresijos tikimybe,
palyginus su 7-9 valandų miegu. Be to, miego trukmės
ir depresijos sąsaja nebuvo tiesinė – didžiausia
depresijos tikimybė nustatyta esant neoptimaliai
miego trukmei [8]. Panašios tendencijos pastebėtos ir
kituose tyrimuose. Dong L. ir kt. tyrime, atliktame su
25962 tiriamaisiais, nustatyta, kad tiek per trumpa,
tiek per ilga miego trukmė buvo susijusi su didesne
depresijos tikimybe. Tyrimas taip pat atskleidė, kad
depresijos rizika mažėjo ilgėjant miego trukmei iki 8
valandų, tačiau miegant ilgiau nei 8 valandas ji vėl
reikšmingai padidėjo [9]. 2024 m. atliktame tyrime su
2959 vyresnio amžiaus asmenimis pastebėta, kad
optimali nakties miego trukmė buvo 6-7,5 valandos. O
trumpesnė nei 6 valandų miego trukmė reikšmingai
susijusi su didesne depresijos tikimybe. Tačiau
miegant ilgiau nei 7,5 valandas depresijos tikimybė
vėl didėjo, tad svarbi ne tik pakankama, bet ir optimali
miego trukmė [10].
Vertinant riziką, svarbi ne tik pradinė miego trukmės
būsena, bet ir miego trukmės dinamika ilgalaikėje
perspektyvoje. 2025 m. Lin ir kt. atliktame tyrime,
kuriame kelerius metus buvo stebimi 5636 vidutinio ir
vyresnio amžiaus asmenys, nustatyta, kad pradinė
trumpa miego trukmė (< 6 val.) buvo susijusi su 33
proc. didesne depresijos simptomų pasireiškimo
rizika. Tačiau dar stipresnis ryšys pastebėtas
analizuojant miego trukmės pokyčius. Asmenims,
kurių miegas sutrumpėjo nuo normalaus (6–8 val.) iki
trumpo (< 6 val.), depresijos rizika išaugo net 48 proc.
Panašios tendencijos pastebėtos ir tarp asmenų, kurių
miego trukmė sutrumpėjo iš ilgos (> 8 val.) į trumpą –
jiems depresijos tikimybė padidėjo 49 proc. Todėl
svarbu pabrėžti, kad staigus miego trukmės mažėjimas
gali būti pavojingesnis veiksnys psichinei sveikatai nei
stabiliai trumpas miegas. Manoma, kad tokie pokyčiai
gali sutrikdyto cirkadinius ritmus bei skatinti
uždegiminius procesus, kurie yra tiesiogiai susiję su
depresijos patogeneze [11]. Galima daryti išvadą, kad
stabilios ir optimalios miego trukmės išlaikymas bei
prevencinės priemonės prieš jos trumpėjimą yra
būtinos siekiant mažinti depresijos riziką suaugusiųjų
populiacijoje.
3.3. Nemigos sąsajos su depresija
Nemigos ir depresijos simptomų sąveika nustatoma
tarp skirtingo amžiaus ir socialinių grupių asmenų.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
18
2021 m. atlikto tyrimo duomenimis, vyresnio amžiaus
žmonių populiacijoje nemigos simptomai nustatyti
45,7 proc., o depresijos simptomai – 34,0 proc.
tiriamųjų, tuo tarpu 20,3 proc. asmenų pasireiškė abi
būsenos vienu metu [12]. Tyrime, kuriame buvo tirti
studentai, nustatyta, kad nemigos simptomai
pasireiškė 38,6 proc., o depresijos simptomai – 51,3
proc tiriamųjų. Pastebėta, kad didėjant nemigos
sunkumui, didėjo ir depresijos simptomų išreikštumas
[13]. Perspektyvinio dvejų metų tyrimo rezultatai
parodė, kad nemigos simptomai susiję su depresijos
simptomų sunkumu po vienerių ir dvejų metų.
Didžiausias depresijos dažnis buvo tarp asmenų,
kuriems kartu pasireiškė nemigos simptomai ir aukštas
streso sukeltų įkyrių minčių lygis. Visa tai leidžia
nemigą vertinti ne tik kaip depresiją lydintį simptomą,
bet ir kaip veiksnį siejamą su vėlesniu depresijos
pasireiškimu [14].
Nemigos ir depresijos sąsajoje reikšmingą vaidmenį
gali turėti ir kognityviniai procesai. 2021 m. atliktame
tyrime su studentais nustatyta, kad ruminacija yra
tarpinis veiksnys tarp depresijos simptomų ir nemigos.
Nustatyta, kad tiesioginis depresijos simptomų
poveikis nemigai sudarė 92,4 proc, o netiesioginis
poveikis dėl ruminacijos siekė 7,6 proc. Tai rodo, kad
depresijos simptomai nemigą daugiausiai veikia
tiesiogiai, bet tam tikrą vaidmenį turi ir pasikartojantis
neigiamas mąstymas [13]. Savo ruožtu streso sukeltos
įkyrios mintys gali stiprinti nemigos ir depresijos ryšį,
o ilgesnė nei 30 minučių užmigimo trukmė tarp tokių
asmenų buvo susijusi su sunkesniais depresijos
simptomais [14]. Be to, tiek pavieniai, tiek kartu pasi-
reiškiantys nemigos ir depresijos simptomai buvo
susiję su prastesne gyvenimo kokybe, o vyresnio
amžiaus tiriamųjų grupėje tai buvo siejama ir su
prastesne finansine padėtimi, didesniu gretutinių ligų
skaičiumi ir nepalankesnėmis socialinėmis sąly-
gomis[12].
3.4. Dvikryptis miego sutrikimų ir depresijos ryšys
Dvikryptis ryšys tarp miego sutrikimų ir depresijos
aiškina, kad miego problemos gali ne tik lydėti
depresinius simptomus, bet ir didinti jų atsiradimo
tikimybę, o depresiniai simptomai savo ruožtu gali
bloginti miegą ir skatinti atsirasti miego sutrikimus
[15,16]. 2024 m. Kinijoje atliktame tyrime, kuriame
buvo tirtos vidutinio amžiaus moterys, nustatyta, kad
dideli miego ir budrumo ritmo pokyčiai yra tiesiogiai
susiję su naujai pasireiškainčiais depresijos
simptomais. Tyrimas atskleidė, kad tiriamosioms,
patyrusioms žymius miego vidurinio taško pokyčius
(> 2 val.), depresijos simptomų rizika buvo 51–57
proc. didesnė lyginant su patyrusiomis nežymius
miego ritmo pokyčius [17]. Bowman ir kt. JAV
atliktame tyrime pastebėtas priešingas poveikis –
stipresni depresijos simptomai ilgainiui prognozuoja
prastesnę miego sveikatą. Nustatyta, kad moterims,
pasižyminčioms didesniu vidutiniu depresijos lygiu,
buvo užfiksuotas mažesnis dienos budrumas ir
mažesnis pasitenkinimas miegu. Todėl labai svarbu
modifikuoti depresijos simptomus siekiant išvengti
lėtinių miego sutrikimų ateityje [16].
Dvikryptį depresijos ir miego sutrikimų ryšį patvirtino
Raman ir kt. 2022 m. Airijoje atliktas tyrimas, kuriame
dalyvavo 1032 suaugusieji. Tiriamieji du kartus
vienerių metų intervalu pildė klausimynus, skirtus
nustatyti depresijos ir miego sutrikimų simptomus.
Nustatyta, kad nemigos simptomai darė įtaką
depresijos simptomų atsiradimui po vienerių metų, o
depresijos simptomai skatino vėlesnius nemigos
simptomus [15]. Panašus dvikryptis ryšys nustatytas
Pan ir kt. tyrime, kuriame buvo analizuojamos
obstrukcinės miego apnėjos (OMA) ir depresijos
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
19
sąsajos. Tyrimas atskleidė, kad OMA sergantiems
pacientams rizika susirgti depresija padidėjo daugiau
nei 2 kartus, o sergantiems depresija rizika ateityje
susirgti OMA buvo 2,3 karto didesnė. Manoma, kad šį
abipusį ryšį gali lemti bendri biologiniai mechanizmai,
tokie kaip uždegiminiai procesai ar neuromediatorių
sutrikimai [18]. Taigi, tyrimai patvirtina dvikryptį ryšį
tarp depresijos ir miego sutrikimų, todėl klinikinėje
praktikoje svarbu šias būkles vertinti kartu ir atlikti
ankstyvą jų diagnostiką.
4. Išvados
Įvairūs miego sutrikimai – prasta miego kokybė,
neoptimali miego trukmė, nemiga ir cirkadinio ritmo
pokyčiai – yra reikšmingai susiję su dažnesniais ir
ryškesniais depresijos simptomais suaugusiųjų
populiacijoje. Rezultatai rodo, kad didžiausia
depresijos rizika nustatoma esant ne tik prastai miego
kokybei ar nemigai, bet ir per trumpai arba per ilgai
miego trukmei, ypač kai ši trukmė laikui bėgant
trumpėja. Svarbu pabrėžti, kad ryšys tarp miego
sutrikimų ir depresijos yra dvikryptis: miego
problemos didina depresijos simptomų atsiradimo
tikimybę, o depresiniai simptomai savo ruožtu blogina
miegą ir skatina tolesnį miego sutrikimų vystymąsi.
Todėl klinikinėje praktikoje miego sutrikimų
vertinimas ir koregavimas turėtų būti laikomi svarbia
depresijos prevencijos, diagnostikos ir gydymo
dalimi.
Literatūros šaltiniai
1. Schneider L. Neurobiology and Neuroprotective
Benefits of Sleep. Continuum (Minneap Minn). 2020
Aug;26(4):848–70.
2. Benjafield AV, Sert Kuniyoshi FH, Malhotra A,
Martin JL, Morin CM, Maurer LF, et al. Estimation of
the global prevalence and burden of insomnia: a
systematic literature review-based analysis. Sleep
Med Rev. 2025 Aug;82:102121.
3. Depressive disorder (depression) [Internet].
Available from: https://www.who.int/news-room/fact-
sheets/detail/depression
4. Fang H, Tu S, Sheng J, Shao A. Depression in
sleep disturbance: A review on a bidirectional
relationship, mechanisms and treatment. Journal of
Cellular and Molecular Medicine. 2019;23(4):2324–
32.
5. Liu RQ, Bloom MS, Wu QZ, He ZZ, Qian Z,
Stamatakis KA, et al. Association between depressive
symptoms and poor sleep quality among Han and
Manchu ethnicities in a large, rural, Chinese
population. PLOS ONE. 2019 Dec
19;14(12):e0226562.
6. Chang Q, Xia Y, Bai S, Zhang X, Liu Y, Yao D, et
al. Association Between Pittsburgh Sleep Quality
Index and Depressive Symptoms in Chinese Resident
Physicians. Front Psychiatry. 2021 Jun 2;12.
7. de Paula Rebouças CM, Ribeiro MR,
Zangilorami-Raimundo J, de Lima Bezerra PC, das
Chagas de Souza Júnior AM, da Silva Souza N, et al.
Association between sleep quality and depression
among institutionalized and community older people -
Brazilian Western Amazonia. BMC Psychiatry. 2021
Jul 23;21(1):367.
8. Liu J, Cao S, Huo Y, Liu H, Wang Y, Zhang B, et
al. Association of sleep behavior with depression: a
cross-sectional study in northwestern China. Front
Psychiatry. 2023 Jun 23;14.
9. Dong L, Xie Y, Zou X. Association between sleep
duration and depression in US adults: A cross-
sectional study. Journal of Affective Disorders. 2022
Jan 1;296:183–8.
10. Song Y, Liu H, Liu Y. The association between
nap time, nighttime sleep and depression in Chinese
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
20
older adults: A cross-sectional study. PLoS One.
2024;19(6):e0302939.
11. Lin L, Dai Y, Huang J, Zheng W, Liu Y.
Association between changes in sleep duration and the
risk of incident depressive symptoms among Chinese
middle-aged and older adults. PLoS One. 2025 Aug
11;20(8):e0329797.
12. Yang JJ, Cai H, Xia L, Nie W, Zhang Y, Wang S,
et al. The Prevalence of Depressive and Insomnia
Symptoms, and Their Association With Quality of Life
Among Older Adults in Rural Areas in China. Front
Psychiatry. 2021 Sep 22;12.
13. Xiao S, Liu S, Zhang P, Yu J, A H, Wu H, et al.
The Association Between Depressive Symptoms and
Insomnia in College Students in Qinghai Province:
The Mediating Effect of Rumination. Front Psychiatry.
2021 Oct 20;12.
14. Kalmbach DA, Pillai V, Drake CL. Nocturnal
insomnia symptoms and stress-induced cognitive
intrusions in risk for depression: A 2-year prospective
study. PLoS One. 2018;13(2):e0192088.
15. Raman S, Hyland P, Coogan AN. Temporal
associations between insomnia and depression
symptoms in adults during the COVID-19 pandemic:
A cross-lagged path modelling analysis. Psychiatry
Res. 2022 Jun;312:114533.
16. Bowman MA, Kline CE, Buysse DJ, Kravitz HM,
Joffe H, Matthews KA, et al. Longitudinal Association
Between Depressive Symptoms and Multidimensional
Sleep Health: The SWAN Sleep Study. Ann Behav
Med. 2021 Jun 28;55(7):641–52.
17. Luo J, Lin S. Sleep–wake changes and incident
depressive symptoms in midlife women. Sci Rep.
2024 Jul 2;14:15184.
18. Pan ML, Tsao HM, Hsu CC, Wu KM, Hsu TS,
Wu YT, et al. Bidirectional association between
obstructive sleep apnea and depression: A population-
based longitudinal study. Medicine (Baltimore). 2016
Sep;95(37):e4833.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
21