Aistė Buitvidaitė1, Rasa Dalibagaitė1, Tomas Biržietis2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Hospital, P. Mažylis Maternity Home, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Congenital anomalies of the uterus are anatomical changes of the uterus that occur during embryonic development. Although the frequency of congenital uterine anomalies in the female population is not very high, specific anatomical changes in the uterus can have negative consequences for a woman’s fertility, pregnancy, childbirth, and fetal complications
Aim. To describe the most common congenital anomalies of the uterus, their influence on fertility, and possible obstetric and fetal complications.
Materials and methods. The PubMed search was performed according to PRISMA guidelines. A combination of keywords was used: “congenital uterine anomalies”, “obstetric complications”, and “neonatal complications”.
Inclusion criteria: included in the analysis of scientific literature since 2013 written scientific articles, clinical studies, or systematic literature analyses related to the impact of congenital uterine anomalies on female fertility, obstetrical and neonatal complications. Type of studies: a meta-analysis, randomized controlled trial, systematic
review. The risk of bias was assessed according to QUADAS – 2 criteria.
Results. Of the 58 scientific publications collected using keywords and filters, after removing duplicates and briefly analyzing the title and abstract, 9 potentially relevant studies remained. All texts were further screened for final inclusion, and 8 studies were included.
Conclusion. Based on the literature review, it can be stated that congenital anomalies of the uterus increase the frequency of negative consequences for the female reproductive system and increase the frequency of obstetric and neonatal complications.
Keywords: congenital uterine anomalies, fertility, obstetric and neonatal complications
https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.17
The effect of congenital uterine anomalies on fertility and potential
obstetrical and fetal complications
Aistė Buitvidaitė
1
, Rasa Dalibagaitė
1
, Tomas Biržietis
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Hospital, P. Mažylis Maternity Home, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Congenital anomalies of the uterus are anatomical changes of the uterus that occur during
embryonic development. Although the frequency of congenital uterine anomalies in the female population is not
very high, specific anatomical changes in the uterus can have negative consequences for a woman's fertility,
pregnancy, childbirth, and fetal complications
Aim. To describe the most common congenital anomalies of the uterus, their influence on fertility, and possible
obstetric and fetal complications.
Materials and methods. The PubMed search was performed according to PRISMA guidelines. A combination
of keywords was used: "congenital uterine anomalies", "obstetric complications", and "neonatal complications".
Inclusion criteria: included in the analysis of scientific literature since 2013 written scientific articles, clinical
studies, or systematic literature analyses related to the impact of congenital uterine anomalies on female fertility,
obstetrical and neonatal complications. Type of studies: a meta-analysis, randomized controlled trial, systematic
review. The risk of bias was assessed according to QUADAS - 2 criteria.
Results. Of the 58 scientific publications collected using keywords and filters, after removing duplicates and
briefly analyzing the title and abstract, 9 potentially relevant studies remained. All texts were further screened for
final inclusion, and 8 studies were included.
Conclusion. Based on the literature review, it can be stated that congenital anomalies of the uterus increase the
frequency of negative consequences for the female reproductive system and increase the frequency of obstetric
and neonatal complications.
Keywords: congenital uterine anomalies, fertility, obstetric and neonatal complications.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (4), p. 153-160, https://doi.org/10.53453/ms.2023.5.17
153
Įgimtų gimdos anomalijų įtaka vaisingumui ir galimos
komplikacijos
Aistė Buitvidaitė
1
, Rasa Dalibagaitė
1
, Tomas Biržietis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, P. Mažylio gimdymo namai, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Įgimtos gimdos anomalijos - tai gimdos anatominiai pokyčiai, atsirandantys dar embriono vystymosi
laikotarpiu. Nors įgimtų gimdos anomalijų dažnis moterų populiacijoje nėra labai didelis, vis dėlto tam tikri
anatominiai gimdos pokyčiai gali turėti neigiamų pasekmių moters vaisingumui, nėštumui, gimdymo ir vaisiaus
komplikacijoms.
Tikslas. Aprašyti dažniausiai aptinkamas įgimtas gimdos anomalijas, išsiaiškinti jų įtaka vaisingumui, galimoms
akušerinėms ir vaisiaus komplikacijoms.
Metodika. PubMed paieška buvo atlikta pagal PRISMA gaires. Naudotas raktinių žodžių derinys: „įgimtos
gimdos anomalijos“, „akušerinės komplikacijos“, „naujagimių komplikacijos“. Įtraukimo kriterijai: į mokslinės
literatūros analizę įtraukiami nuo 2013 m. parašyti moksliniai straipsniai ar klinikiniai tyrimai ar sisteminės
literatūros analizės susijusios su įgimtų gimdos anomalijų įtaka moters vaisingumui, akušerinėms ir naujagimių
komplikacijoms. Tyrimų tipas: meta – analizė, atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, sisteminė literatūros
analizė. ališkumo rizika buvo įvertinta pagal QUADAS – 2 kriterijus.
Rezultatai. Iš 58 mokslinių publikacijų, surinktų naudojant raktinius žodžius ir filtrus, pašalinus pasikartojančius
duomenis ir trumpai išanalizavus pavadinimus bei santraukas, liko 9 galimai aktualūs tyrimai. Visi tekstai buvo
toliau tikrinami, kad būtų galima juos galutinai įtraukti, ir buvo įtraukti 8 tyrimai.
Išvados. Atliktos literatūrinės apžvalgos duomenimis, galima teigti, kad įgimtos gimdos anomalijos didina
neigiamų pasekmių dažnį moters reprodukcinei sistemai, didina akušerinių ir naujagimių komplikacijų dažnį.
Raktiažodžiai: įgimtos gimdos anomalijos, vaisingumas, akušerinės ir vaisiaus komplikacijos
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
154
1 Įvadas
Gimda susiformuoja Miulerio organogenezės metu,
kartu vystantis viršutiniam makšties trečdaliui,
gimdos kakleliui ir abiem kiaušintakiams. Gimdos
vystymasis prasideda nuo dviejų vamzdelio formos
struktūrų, žinomų kaip Miulerio latakai, kurie vėliau
susijungia ir suformuoja gimdą. Vis dėlto, kai
kurioms moterims dėl įgimtų Miulerio latakų
anomalijų šių latakų susijungimas yra nepilnas ir
lemia anomalių gimdų išsivystymą. Paprastai
išskiriamos balno formos, vienragė, dviragė,
dviguba ir pertvarinė gimdos anomalijų
formos. Dažnai šios anomalijos būna besimptomės
ir neatpažįstamos (1). Manoma, kad įgimtos gimdos
anomalijos yra aptinkamos mažiau nei 5 % visų
reprodukcinio amžiaus moterų ir 25 % moterų,
kurios patyrė neigiamų reprodukcinių pasekmių,
tokių kaip persileidimas, priešlaikinis gimdymas ir
kt (2). Autorių Y. Y. Chan, K. Jayaprakasan ir kt.
2011 m. publikuotos sisteminės apžvalgos
duomenimis,gimdos anomalijų dažnis atsitiktinėje
populiacijoje buvo – 5,5 %, nevaisingoms moterims
– 8,0 %, moterims, patyrusioms persileidimą –
13,3 % ir patyrusioms persileidimą ir nevaisingoms
moterims – 24,5 % (3). Vis dėlto, tikrasis įgimtų
gimdos anomalijų dažnis yra nežinomas, kadangi
gimdos anomalijų patikra paprastai atliekama tik
moterims, turėjusioms tam tikrų nepalankių
nėštumo baigčių ir turinčioms patologinių
ginekologinių simptomų (1). ios literatūrinės
apžvalgos tikslas yra apžvelgti dažniausias įgimtas
gimdos anomalijas, jų diagnostiką, įtaką moters
vaisingumui, galimas gimdymų baigtis ir
komplikacijas.
2 Tyrimo metodika
PubMed paieška buvo atlikta pagal PRISMA gaires.
Naudotas raktinių žodžių derinys: „įgimtos gimdos
anomalijos“, „akušerinės komplikacijos“,
„naujagimių komplikacijos“. Įtraukimo kriterijai: į
mokslinės literatūros analizę įtraukiami nuo 2013 m.
parašyti moksliniai straipsniai ar klinikiniai tyrimai,
ar sisteminės literatūros analizės susijusios su įgimtų
gimdos anomalijų įtaka moters vaisingumui,
akušerinėms ir naujagimių komplikacijoms. Tyrimų
tipas: meta – analizė, atsitiktinių imčių
kontroliuojamas tyrimas, sisteminė literatūros
analizė. ališkumo rizika buvo įvertinta pagal
QUADAS – 2 kriterijus.
3 Rezultatai ir jų aptarimas
3.1 Įgimtų gimdos anomalijų klasifikacija ir
diagnostika
Pirmoji įgimtų gimdos anomalijų klasifikacija buvo
aprašyta jau XIX amžiaus viduryje mokslininkų
Cruveilher, Foerster, ir von Rokitansky. Pirmoji
labiausiai atpažįstama klasifikacija buvo aprašyta
1979 m. mokslininkų Buttram ir Gibbons, kuri
vėliau buvo koreguota Amerikos reprodukcinės
medicinos draugijos (ASRM). Remiantis šia
klasifikacija gimdos anomalijos skirstomos į:
hipoplaziją/agenezę, vienragę, dvigubą, dviragę,
pertvarinę, balno formos ir į pokyčius, susijusius su
dietilstilboestrolio vartojimu. Viena naujausių
klasifikacijų buvo sukurta 2013 m. Europos
žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos
(ESHRE) ir Europos ginekologinės endoskopijos
draugijos (ESGE). Remiantis ESHRE – ESGE
klasifikacija, gimdos anomalijos yra skirstomos į:
U0 – normali gimda, U1 – dismorfinė gimda, U2 –
pertvarinė gimda, U3 – dviragė gimda, U4 –
vienragė gimda, U5 – aplastinė gimda, U6 –
neklasifikuojama kitur. ESHRE – ESGE nuo ASRM
klasifikacijos skiriasi tuo, jog joje klasifikuojamos
ne tik gimdos (U0 – U6), bet ir gimdos kaklelio (C0
– C4) bei makšties (V0 – V4) anomalijos (4).
3.1.1 Balno formos gimda
Balno formos gimda yra klasifikuojama kaip viena
iš Miulerio latakų malformacijų formų, tačiau
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
155
priskiriama prie normalių gimdos anatominių
variantų. 2013 m. ši gimdos forma buvo pašalinta iš
ESHRE – ESGE klasifikacijos, o 2016 m. ir iš
ARSM klasifikacijos (4,5). Balno formos gimda yra
dažniausias Miulerio latakų malformacijų tipas,
būdingas 3,9 % bendrosios populiacijos (3). i
gimdos malformacija atsiranda, kai galutinėse
gimdos vystymosi stadijose sutrinka
uterovaginalinės pertvaros rezorbcija. Dėl šio
proceso gimdos dugne atsiranda įdubimas (< 1 cm),
atitinkamai nežymiai keičiantis ir gimdos ertmę
(pav. 1). i gimdos anomalija yra dažniausiai
aptinkama atsitiktinai tiriant gimdą ultragarsu.
Paveikslas 1. Įgimtų gimdos anomalijų formos (21)
3.1.2 Vienragė gimda
Vienragė gimda susiformuoja kai sutrinka Miulerio
latakų migracija vienoje pusėje, nesimetriškai.
Vienoje pusėje gimdos ertmė susiformuoja
normaliai – kiaušintakis susisiekia anatomiškai
normaliai su gimdos kūno ertme. Kitoje, pažeistoje,
pusėje dažniausiai įvyksta visiška Miulerio latako
agenezė, taip pat gali susiformuoti rudimentinis
ragas, kuris gali būti be ertmės, su susisiekiančia
ertme ir su endometriumu padengta ertme, kuri
neturi susisiekimo su gimdos kūnu (6,7). i gimdos
anomalija gali sukelti simptomus, jei rudimentinis
ragas turi endometriumu išklotą ertmę,
nesusisiekiančią su gimdos ertme. Tokiu atveju
moterims gali kliniškai pasireikšti ciklinis ar lėtinis
pilvo skausmas ir gali prireikti chirurginės
intervencijos (8). Pagal ESHRE – ESGE
klasifikaciją vienragė gimda priskiriama U4 klasei
(5). Dažniausiai ši gimdos anomalija yra
diagnozuojama ultragarsiniu tyrimu o magnetinio
rezonanso tyrimas dažniausiai atliekamas
planuojant chirurginę intervenciją (9).
3.1.3 Dviragė gimda
Dviragė gimda susiformuoja dėl sutrikusio Miulerio
latakų susiliejimo. iuo atveju gimda turi didesnį nei
1 cm įdubimą dugno projekcijoje ir vieną kaklelį.
Gali būti, kad dviragė gimda turės pilnai pertvara
atskirtas ertmes arba dalinai atskirtas ertmes,
susisiekiančias iki gimdos ertmės atvaros į kaklelį
(7). Dažniausiai ši malformacija simptomų
nesukelia, dažniausias žinomas simptomas yra
gausios mėnesinės, nes gimda turi du ragus – didesnį
endometriumo plotą. 25% moterų su dvirage gimda
turi makšties pertvarą, jos sukeliami simptomai gali
būti – dispareunija. Dažniausia diagnozuojama
atsitiktinai profilaktinės patikros metu ar tiriant
nevaisingumo priežastis, nėštumo patologijas
ultragarsu, histerosalpingografijos ar MRT
būdu (10).
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
156
3.1.4 Dviguba gimda
Viena rečiausių gimdos anomalijų formų, aptinkamų
maždaug 0,3 % moterų. Tarp moterų, patyrusių
persileidimą ir nevaisingumą, dvigubos gimdos
dažnis yra 2,1 % (11). i anomalija atsiranda dėl
sutrikusio Miulerio latakų susiliejimo 12 – 16
vaisiaus vystymosi savaitę, dėl ko iš kiekvieno
latako susiformuoja po atskirą gimdą. Neretais
atvejais susiformuoja ir du gimdos kakleliai.
Klinikinė eiga daugumai pacienčių dažniausiai būna
besimptomė, todėl ši anomalija dažniausiai
diagnozuojama jau reprodukcinio amžiaus moterims
(12). Kliniškai moterys dažniausiai skundžiasi
tokiais simptomais, kaip: diskomfortas dubens
srityje, gausus kraujavimas menstruacijų metu,
pasikartojantys persileidimai, priešlaikinis
gimdymas (11). Dažniausiai patologija
diagnozuojama ultragarsinio tyrimo,
histerosalpingografijos ar MRT būdu (9).
3.1.5 Pertvarinė gimda
Pertvarinė gimda – viena iš dažniausių įgimtų
gimdos anomalijų, aptinkama 2–3 % reprodukcinio
amžiaus moterų. Dėl netinkamo Miulerio latakų
susiliejimo susiformuoja plona audinio membrana
(vadinama pertvara), kuri tęsiasi per gimdos vidurį
ir taip padalija gimdą į dvi atskiras dalis. Gimdos
pertvaros storis ir ilgis gali skirtis – ji prasideda nuo
gimdos dugno ir gali tęstis iki gimdos kaklelio.
Moterys, turinčios pertvarinę gimdą dažniausiai
simptomų neišsako, paprastai ji nustatoma vizito pas
gydytoją akušerį – ginekologą metu dėl
pasikartojančių persileidimų (13). Dažniausiai
išskiriamos dvi priežastys, dėl kurių moterys patiria
persileidimus: pirmajame nėštumo trečdalyje
persileidimas dažniausiai įvyksta dėl embriono
implantacijos į gimdos pertvarą, antrame nėštumo
trečdalyje – vaisiui nėra pakankamai vietos vystytis
ir augti dėl sumažėjusios gimdos ertmės talpos (14).
Pertvarinė gimda diagnozuojama ultragarsinio
tyrimo, MRT ar histeroskopijos būdu, kai stebima
plona membraninė pertvara besitęsianti gimdos
ertmėje (9).
3.2 Reprodukciniai rezultatai
Komplikacijas, kurios gali pasireikšti moterims,
turinčioms įgimtas Miulerio latakų anomalijas,
galima suskirstyti į: vaisingumo sutrikimus,
nėštumo, gimdymo ir vaisiaus komplikacijas.
Panagiotopoulos su bendraautoriais meta – analizėje
lygino nėštumo, gimdymo ir vaisiaus baigčių
pasiskirstymą moterų su normalia gimda su Miulerio
anomalijas turinčiomis moterimis. io tyrimo
duomenimis, gimdos kaklelio nepakankamumas,
netaisyklinga vaisiaus padėtis ir placentos
atsisluoksniavimas yra trys dažniausios
komplikacijos, pasireiškiančios moterims,
turinčioms įgimtą gimdos anomaliją (15).
3.2.1 Nėštumo dažnis
Tyrimų, kuriuose yra vertinamas moterų pastojimo
dažnis esant skirtingoms gimdos anomalijoms,
rezultatai rodo, kad reikšmingai mažesnis klinikinių
nėštumų skaičius yra tik pertvarinę gimdą turinčių
tiriamųjų grupėse (santykinė rizika (SR) 0,45 - 0,86)
(16,17). Kim ir bendraautorių meta – analizės tyrimo
duomenimis, statistiškai reikšmingai mažesnis
nėštumo dažnis buvo moterims, turinčioms
vienragę gimdą (17).
3.2.2 Gimimų skaičius
Remiantis meta – analizės duomenimis, statistiškai
reikšmingai mažesnis gimimų skaičius stebimas
moterims, turinčioms balno formos, pertvarinę ir
vienragę gimdą (SR 0,45; SR 0,25 ir SR 0,57
atitinkamai) (17).
3.2.3 Persileidimų dažnis
Moterys, turinčios įgimtų gimdos anomalijų,
statistiškai reikšmingai dažniau patiria persileidimus
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
157
nei moterys, turinčios anatomiškai normalią
gimdą (17). Pacientės, turinčios pertvarinę gimdą,
turi didžiausią tiek ankstyvo (iki 14 sav.), tiek
vėlyvo (14 – 22 sav.) persileidimo riziką,
atitinkamai SR 2,65 – 3,32 ir SR 2,95 – 3,74, dviragę
gimdą turinčioms moterims šios komplikacijos taip
pat yra reikšmingai dažnesnės nei anatomiškai
normalią gimdą turinčioms (SR 2,32 – 2,59 ir 2,71 –
2,9) (16,17). 3805 pacientes apimančios sisteminės
analizės duomenimis, balno formos gimdą turinčios
moterys turi didesnę vėlyvo persileidimo (2
trimestro) ir netinkamos vaisiaus pozicijos gimdymo
metu riziką (17). Balno formos gimdą turinčios
moterys vėlyvą persileidimą gali patirti du kartus
dažniau nei normalią gimdą turinčios
moterys (16,17).
3.3 Akušerinės komplikacijos
3.3.1 Priešlaikinis gimdymas
Spontaninis priešlaikinis gimdymas taip pat yra
nereta komplikacija moterims, turinčioms įgimtą
gimdos anomaliją, dažniausiai gimdymas prasideda
< 37 nėštumo savaičių moterims, turinčioms
dvigubą, vienragę ar dviragę gimdą (išvardinta
mažėjančia tvarka) (16,17). Manoma, kad pastojimo
dažnis gali būti mažesnis, o persileidimų skaičius
gali būti didesnis būtent pertvarinės gimdos atveju,
dėl netinkamo raumeninio, kraujagyslinio ir
endometriumo sluoksnių pasiskirstymo gimdoje.
Gimda pertvaros srityje turi mažesnį raumeninį
sluoksnį, daugiau fibrozinio audinio ir
endometriumas čia neužauga pakankamai storas,
todėl yra sutrikdoma implantacija ir tolimesnis
vaisiaus vystymasis. Sumažėjęsgimdos
elastingumas ir stebimi gimdos kaklelio defektai
dažnai lemia priešlaikinį gimdymą (18,19).
3.3.2 Netaisyklinga vaisiaus padėtis
Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdymo metu yra
komplikacija būdinga visoms įgimtoms gimdos
anomalijoms, tačiau dažniausiai tai gali įvykti esant
pertvarinei ar dviragei gimdai, atitinkamai santykinė
rizika 4,35 ir 4,65 (16).
3.3.3 Cezario pjūvio operacijų dažnis
Remiantis meta – analizės tyrimo duomenimis,
cezario pjūvio operacija statistiškai reikšmingai
dažniau atliekama moterims, turinčioms įgimtą
gimdos anomaliją, nei moterims, turinčioms
anatomiškai normalią gimdą. Moterims, turinčioms
balno formos (SR 2,22), pertvarinę (SR 4,84),
dviragę (SR 5,23) ar dvigubą (SR 7,55) gimdą,
statistiškai reikšmingai dažniau atliekama cezario
pjūvio operacija (17).
3.3.4 Placentos atsisluoksniavimas
Dar viena rimta komplikacija, dėl kurios prasidėjęs
kraujavimas gali lemti labai blogą moters ir vaisiaus
būklę ir net mirtį, yra placentos atšoka. Moterys su
Miulerio latako malformacijomis turi 3 kartus
didesnę riziką patirti placentos atsisluoksniavimą
(20). Dažniausiai šios komplikacijos būdingos esant
balno formos, pertvarinei, vienragei ir dviragei
gimdai, atitinkamai santykinė rizika: 4,56, 5,33, 7,78
ir 6,53 (17).
3.4 Pasekmės naujagimiams
3.4.1 Sutrikęs vaisiaus augimas / mažas pagal
gestacinį amžių vaisius
Dažniausiai tyrime stebėtas sutrikęs vaisiaus
augimas ar išmatuotas mažas pagal gestacijos
savaitę vaisius buvo moterims, turinčioms vienragę,
dviragę ar dvigubą gimdą lyginant su moterimis,
turinčiomis anatomiškai normalią gimdą (SR 3,5;
SR 2,84 ir SR 4,03 atitinkamai) (17).
3.4.2 Mažo svorio naujagimiai
Tyrimo duomenimis, moterims, turinčioms
vienragę, dviragę ar dvigubą gimdą, statistiškai
reikšmingai dažniau gimdavo mažesnio svorio
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
158
naujagimiai lyginant su moterimis, turinčiomis
normalią gimdą (17).
3.4.3 Perinatalinė mirtis
Meta – analizės tyrimo duomenimis, perinatalinės
mirties dažnis didesnis moterims, turinčioms
pertvarinę (SR 2,57), vienragę (SR 3,85) ar dviragę
(SR 3,17) gimdą (17).
3.5 Kitos komplikacijos
Tyrimo duomenimis, moterys, turinčios įgimtą
gimdos anomaliją, turi didesnę preeklampsijos,
intrauterinės vaisiaus mirties, pasikartojančio
savaiminio aborto ir gimdos kaklelio
nepakankamumo riziką (17). Placentinės pirmeigos
dažnis statistiškai reikšmingai didesnis moterims,
turinčioms dviragę gimdą (SR 3,59) (17).
4. Išvados
Apžvelgtų tyrimų duomenimis, galima teigti, kad
įgimtos gimdos anomalijos didina neigiamų
pasekmių dažnį moters reprodukcinei sistemai –
mažesnis nėštumų ir gimimų dažnis, didesnis
persileidimų dažnis; akušerinėms komplikacijoms –
didesnis priešlaikinio gimdymo, netaisyklingos
vaisiaus padėties, cezario pjūvio operacijos ir
placentos atsisluoksniavimo dažnis bei naujagimių
komplikacijoms – didesnis sutrikusio vaisiaus
augimo, mažo pagal gestacinį amžiųvaisiaus,
mažesnio svorio naujagimių, perinatalinės mirties
dažnis.
Literatūros šaltiniai
1. Uterine Anomalies - OB-GYN New York |
Gynecologists in New York.
2. Uterine Anomaly | ColumbiaDoctors - New York.
3. Chan YY, Jayaprakasan K, Zamora J, Thornton
JG, Raine-Fenning N, Coomarasamy A. The
prevalence of congenital uterine anomalies in
unselected and high-risk populations: a systematic
review. Hum Reprod Update. 2011 Nov;17(6):761.
4. Akhtar MA, Saravelos SH, Li TC, Jayaprakasan
K. Reproductive Implications and Management of
Congenital Uterine Anomalies. BJOG. 2020 Apr
1;127(5):e1–13.
5. Grimbizis GF, Gordts S, Di Spiezio Sardo A,
Brucker S, De Angelis C, Gergolet M, et al. The
ESHRE/ESGE consensus on the classification of
female genital tract congenital anomalies. Hum
Reprod. 2013;28(8):2032–44.
6. Laufer MR, DeCherney AH. Congenital uterine
anomalies: Clinical manifestations and diagnosis -
UpToDate.
7. Passos I de MP e., Britto RL. Diagnosis and
treatment of müllerian malformations. Taiwan J
Obstet Gynecol. 2020 Mar 1;59(2):183–8.
8. Jayasinghe Y, Rane A, Stalewski H, Grover S.
The presentation and early diagnosis of the
rudimentary uterine horn. Obstetrics and
gynecology. 2005 Jun;105(6):1456–67.
9. Jayaprakasan K, Ojha K. Diagnosis of Congenital
Uterine Abnormalities: Practical Considerations. J
Clin Med. 2022 Mar 1;11(5).
10. Safier LZ, Rackow BW. Bicornuate Uterus.
Congenital Mullerian Anomalies: Diagnosis and
Management. 2022 Jul 25;95–104.
11. Slavchev S, Kostov S, Yordanov A. Pregnancy
and Childbirth in Uterus Didelphys: A Report of
Three Cases. Medicina (B Aires). 2020 Apr 1;56(4).
12. Ćwiertnia A, Borzyszkowska D, Golara A,
Tuczyńska N, Kozłowski M, Kwiatkowski S, et al.
The Impact of Uterus Didelphys on Fertility and
Pregnancy. Int J Environ Res Public Health. 2022
Sep 1;19(17).
13. Daniilidis A, Papandreou P, Grimbizis GF.
Uterine septum and reproductive outcome. From
diagnosis to treatment. How, why, when? Facts
Views Vis Obgyn. 2022 Mar 31;14(1):31.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
159
14. Akhtar MA, Saravelos SH, Li TC, Jayaprakasan
K. Reproductive Implications and Management of
Congenital Uterine Anomalies: Scientific Impact
Paper No. 62 November 2019. BJOG. 2020 Apr
1;127(5):e1–13.
15. Panagiotopoulos M, Tseke P, Michala L.
Obstetric Complications in Women With Congenital
Uterine Anomalies According to the 2013 European
Society of Human Reproduction and Embryology
and the European Society for Gynaecological
Endoscopy Classification: A Systematic Review and
Meta-analysis. Obstetrics and gynecology. 2022 Jan
1;139(1):138–48.
16. Venetis CA, Papadopoulos SP, Campo R, Gordts
S, Tarlatzis BC, Grimbizis GF. Clinical implications
of congenital uterine anomalies: a meta-analysis of
comparative studies. Reprod Biomed Online. 2014
Dec 1;29(6):665–83.
17. Kim MA, Kim HS, Kim YH. Reproductive,
Obstetric and Neonatal Outcomes in Women with
Congenital Uterine Anomalies: A Systematic
Review and Meta-Analysis. J Clin Med. 2021 Oct
20;10(21):4797.
18. Rikken JFW, Leeuwis-Fedorovich NE,
Letteboer S, Emanuel MH, Limpens J, van der Veen
F, et al. The pathophysiology of the septate uterus: a
systematic review. BJOG. 2019;126(10):1192–9.
19. Fascilla FD, Resta L, Cannone R, De Palma D,
Ceci OR, Loizzi V, et al. Resectoscopic Metroplasty
with Uterine Septum Excision: A Histologic
Analysis of the Uterine Septum. J Minim Invasive
Gynecol. 2020 Sep 1;27(6):1287–94.
20. Khazaei S, Jenabi E, Veisani Y. The association
of Mullerian anomalies and placenta abruption: a
meta-analysis. J Matern Fetal Neonatal Med. 2019
Feb 1;32(3):512–6.
21. Müllerian Anomalies: Diagnosis and
Management of Abnormal Uterine Shapes - Helping
to Create New Beginnings - Fertility Institute of
Hawaii.
Journal of Medical Sciences. 11 May, 2023 - Volume 11 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
160