https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.7
Silver-Russell syndrome etiology, clinical manifestation,
diagnostics and management – literature review
Gerda Jackutė
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Silver-Russell syndrome (SRS) is a rare disorder characterized by intrauterine and postnatal growth
retardation, distinct facial features, and various systemic complications. The syndrome's global incidence varies
from 1 in 30,000 to 1 in 100,000 individuals. While most SRS cases have an identified molecular cause, some
patients with possible phenotypes lack genetic confirmation, indicating that not all etiological mechanisms are
known.
Aim: to conduct a literature review on Silver-Russell syndrome, focusing on its’ etiology, diagnostics, and
treatment options.
Methods. A literature review was conducted on the PubMed database using the keywords: “Silver-Russell
syndrome”, “growth retardation”, “feeding difficulties”. Articles relevant to the topic and published in English
were selected for the analysis.
Results. The etiology of Silver-Russell syndrome involves a complex mix of genetic and epigenetic mechanisms,
including alterations in imprinted genes and molecular pathways that affect growth regulation. Clinically,
individuals with this syndrome exhibit a spectrum of features, such as body asymmetry, facial dysmorphisms,
feeding difficulties, and an increased risk of metabolic and endocrine complications. Also, psychosocial and
behavioral problems have been observed in this population. SRS treatment is symptomatic and it mainly focuses
on nutritional support, hypoglycemia prevention, and improving growth.
Conclusions. Silver-Russell syndrome leads to a great variety of physical and functional abnormalities. Therefore,
individualized treatment and collaboration among different healthcare professionals are the key to optimizing the
care of individuals with Silver-Russell syndrome. Although the outcome can be affected by the severity of
symptoms and genetics, most patients have a good long-term prognosis.
Keywords: Silver-Russell syndrome, growth retardation, feeding difficulties
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (6), p. 53-60, https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.7
53
Silver-Russell sindromo etiologija, klinikinis pasireiškimas,
diagnostika ir gydymas – Literatūros apžvalga
Gerda Jackutė
1
1
Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Silver-Russell sindromas – tai retas augimo sutrikimas, kuriam būdinga intrauterinio ir postnatalinio
augimo sulėtėjimas, specifiniai veido bruožai ir įvairių organų sistemų pažeidimai. Bendras sergamumas pasaulyje
svyruoja nuo 1:30 000 iki 1:100 000 gimusiųjų. Nors daugumą atvejų pavyksta nustatyti sindromo genetinę
priežastį, daliai pacientų molekuliniai tyrimai nepatvirtina diagnozės, tad labai svarbu yra išsamus klinikinių
simptomų įvertinimas.
Tikslas. Atlikti Silver-Russell sindromo literatūros apžvalgą, aptariant jo etiologiją, diagnostiką ir gydymo
galimybes.
Metodika. Literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, naudojant raktažodžius: „Silver-Russell
sindromas“, „augimo sulėtėjimas“, „maitinimo sutrikimai“. Iš mokslinės literatūros šaltinių atrinktos temą
atitinkančios publikacijos anglų kalba.
Rezultatai. Silver-Russell sindromo atsiradimą lemia įvairūs genetiniai ir epigenetiniai veiksniai, įskaitant
pakitimus imprintuotuose genuose bei molekuliniuose mechanizmuose, atsakinguose už augimo reguliavimą.
Klinikinis sindromo pasireiškimas gali būti labai įvairus, tačiau paprastai šiems pacientams būdinga kūno
asimetrija, veido bruožų pakitimai, maitinimo sunkumai bei padidėjusi metabolinių ir endokrininių komplikacijų
rizika. Taip pat sergantieji susiduria su psichosocialinėmis ir elgesio problemomis. Silver-Russell sindromui
taikomas simptominis gydymas, kurio pagrindiniai tikslai – pakankamos mitybos užtikrinimas, hipoglikemijos
prevencija ir augimo skatinimas.
Išvada. Silver-Russell sindromas sukelia daugybę įvairių fizinių ir funkcinių sutrikimų. Siekiant šiems pacientams
suteikti tinkamą ir visapusę priežiūrą, būtinas gydymo individualizavimas bei sveikatos priežiūros specialistų
bendradarbiavimas. Nors gydymo rezultatams įtakos gali turėti ligos sunkumas bei genetiniai veiksniai, daugelio
pacientų gyvenimo prognozė yra gera.
Raktažodžiai: Silver-Russell sindromas, augimo sulėtėjimas, maitinimo sutrikimai
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
1. Įvadas
Silver-Russell sindromas yra genų pokyčių
nulemtas susirgimas. Kadangi nėra vieno
specifinio geno, atsakingo už šios ligos
išsivystymą, apie 40 % pacientų sindromo
genetinė priežastis nenustatoma (1). Silver-
Russell sindromas yra genetiškai heterogeniška
liga, tad jos diagnostika pagrinde remiasi
klinikiniais simptomais (2). Kai kuriuos ligos
požymius, pvz.: santykinę makrocefaliją, kūno
asimetriją ar trikampio formos veidą, galima
pastebėti dar iki gimimo, tačiau svarbu šiuos
simptomus diferencijuoti nuo kitų būklių,
kurioms būdingas intrauterinis vaisiaus augimo
sulėtėjimas (3). Dėl savo įvairaus klinikinio
pasireiškimo ir skirtingų organų sistemų
pažeidimo šis sindromas kelia tiek diagnostinių,
tiek gydymo iššūkių.
2. Metodika
Literatūros apžvalga atlikta medicininėje
duomenų bazėje „PubMed“. Paieškai naudoti
raktažodžiai: „Silver-Russell sindromas“ (angl.
Silver-Russell syndrome), „augimo sulėtėjimas“
(angl. growth retardation), „maitinimo
sutrikimai“ (angl. feeding difficulties). Atrinktos
temą atitinkančios publikacijos, parašytos anglų
kalba. Atsižvelgus į visus kriterijus, šioje
literatūros apžvalgoje remtasi 25 moksliniais
straipsniais, publikuotais 2018-2023 m.
3. Rezultatai
3.1. Etiologija ir patogenezė
Silver-Russell sindromo išsivystymą lemia
genetiniai ir epigenetiniai pakitimai. Pagrindinis
patogenezės mechanizmas yra hipometilinimas
imprintingo kontrolės srityje ICR1 (angl.
imprinting control region 1), esančioje 11 chro-
mosomos trumpajame petyje (11p15.5). Tai bū-
dinga pusei kliniškai nustatytų ligos atvejų (3).
ICR1 sritis yra atsakinga už H19 bei IGF2 genų
ekspresiją, o abu šie genai dalyvauja normalaus
augimo reguliavime (4). 10% sergančių pacientų
nustatoma motininės kilmės vientėvės 7
chromosomos disomija (mUPD7), o 1 % submi-
kroskopinės chromosominės aberacijos (5). Taip
pat Silver-Russell sindromą sukelti gali kiti su
11p15.5 susiję molekuliniai defektai, tokie kaip
IGF2 taškinės mutacijos, veikiančios tėvinį alelį,
HMGA2 mutacijos ar delecijos ir CDKN1C
funkcijos įgijimo mutacijos (6,7). Nedidelei
daliai pacientų randamos PLAG1 geno
mutacijos, kurios slopina IGF2 ekspresiją ir taip
sukelia Silver-Russell sindromui būdingą
fenotipą (8). Dauguma Silver-Russell sindromo
atvejų yra sporadiniai ir paprastai sergantis
vaikas gimsta sveikiems tėvams – 11p15
metilinimo prara-dimas ar motininės vientėvės 7
chromosomos disomija nekelia ligos pasikar-
tojimo rizikos šeimoje. Tačiau mokslinėje
literatūroje yra aprašyta retų šeimyninių ligos
atvejų, siejamų su iš motinos paveldėta 11p15
duplikacija, tėvinės kilmės IGF2 funkcijos
praradimo mutacijomis ar patogeniniais kopijų
skaičiaus pokyčiais. Šiais atvejais paveldėjimo
rizika gali siekti iki 50 % (5,9).
3.2 Klinikinis pasireiškimas
3.2.1 Dismorfiniai veido bruožai
Silver-Russell sindromą kliniškai atpažinti
padeda specifiniai veido bruožai. Šiems
pacientams būdinga santykinė makrocefalija –
vizualiai didelė galva, kurios apimtys atitinka
amžiaus normas (5). Taip pat vienas iš klasikinių
sindromų bruožų yra trikampio veido forma. Ją
lemia atsikišusi ir plati kakta, mažas, smailus
smakras ir vėlyvas priekinio momenėlio
užsivėrimas. Be šių ypatybių, pacientams
stebimas iškilus nosies tiltas, plokščias griovelis
virš lūpos, plati burna ir plonos lūpos su
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
55
nusileidusiais kampučiais. Daugiau nei pusė
sergančių individų turi mikrognatiją, dėl kurios
sumažėja vietos dantų lanke, ypač apatiniame,
atsiranda dantų susigrūdimas ir prastas sąkandis
(5,10). Kiek rečiau pasitaiko didelės akys su
melsvos spalvos odena ir į užpakalinę pusę
pasisukę ausų kaušeliai (11). Šie klasikiniai
Silver-Russell sindromo veido bruožai metams
bėgant darosi vis mažiau akivaizdūs, tad tai gali
apsunkinti diagnozės nustatymą vyresniems
individams (10).
3.2.2 Augimo sutrikimas ir atramos-judėjimo
sistemos anomalijos
Būdingiausias Silver-Russell sindromo požymis
yra intrauterinis vaisiaus augimo sulėtėjimas.
Augimo sutrikimas išlieka ir po gimimo – šie
pacientai pasižymi mažesniu svoriu bei ūgiu nei
bendroji populiacija (5). Vidutinis suaugusių
vyrų ūgis yra 151 cm, o moterų – 140 cm (11).
Taip pat Silver-Russell sindromui yra būdinga
galūnių ilgio asimetrija. Nevienodas galūnių
ilgis tampa labiau pastebimas vaikams
augant (12). Be šių atramos-judėjimo sistemos
pakitimų, sergantiems asmenims nustatoma
penkto rankos piršto klinodaktilija, maža
raumenų masė ir stuburo deformacijos (1,11).
Pastarosios diagnozuojamos iki trečdalio
pacientų, o dažniausios jų tarpe yra skoliozė ir
kifozė (11).
3.2.3 Mitybos ir virškinimo sistemos
problemos
Dažniausiai mitybos problemos prasideda jau
kūdikystėje. Kūdikiai nenoriai valgo iš krūties,
neturi apetito, gali silpniau žįsti ar čiulpti, o
paaugę būna išrankūs maistui, valgo lėtai,
aspiruoja maistu (2,5). Ilgaainiui sumažėja
sergančiųjų kūno bei raumenų masė, visceralinių
riebalų kiekis, gali išsivysti anoreksija ir
kacheksija, sutrikti normali fiziologinė
raida (11). Maitinimo sutrikimus lemia
apsunkintas lūpų, liežuvio bei žandikaulio
valdymas ir prastai išsivystę oraliniai-motoriniai
įgūdžiai (2,5). Silver-Russell sindromui būdin-
gos ir kitos virškinimo sistemos ligos. Daugiau
nei pusė pacientų skundžiasi gastroezofaginiu
refliuksu, taip pat gali pasireiškti vėmimas,
ezofagitas, vidurių užkietėjimas ar žarnų
peristaltikos sulėtėjimas (2,11).
3.2.4 Hipoglikemija
Silver-Russell sindromas yra siejamas su
padidėjusia alkio hipoglikemijos ir jos sukeltų
neurologinių komplikacijų rizika. Tai ypač
būdinga tarp vaikų iki 3 metų. Pagrindinės žemą
gliukozės kiekį kraujyje lemiančios priežastys –
maža kepenų ir raumenų masė, nedidelės
visceralinių riebalų atsargos, apsunkintas
valgymas, mitybos nepakankamumas bei
augimo hormono trūkumas (11).
3.2.5 Intelektas ir kognityvinės funkcijos
Paprastai sergantieji Silver-Russell sindromu
pasižymi normaliu intelektu (11). Visgi daliai
pacientų gali būti nustatomas kognityvinių
funkcijų sutrikimas, kurio pasireiškimas
priklauso nuo asmens genetinių ypatybių.
Asmenys su mUPD7 turi prastesnius pažinimo
įgūdžius, lyginant su tais, kuriems nustatytas
11p15 hipometilinimas. Taip pat jie dažniau
susiduria su kalbos raidos, mokymosi ir elgesio
problemomis (13,14). Be to, Silver-Russell
sindromui būdingi autizmo bruožai, o
sergančiųjų tarpe yra paplitę vykdomųjų
funkcijų bei dėmesio trūkumo ir aktyvumo
sutrikimai (11,15). Nepaisant to, didžioji dalis
pacientų geba įgyti vidurinį išsilavinimą ir tęsti
mokslus aukštesnėje ugdymo pakopoje (13).
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
56
3.2.6 Ankstyvas lytinis brendimas
Pagal gestacinį amžių gimę maži naujagimiai,
įskaitant sergančius Silver-Russell sindromu,
paprastai pradeda bręsti anksčiau ir sparčiau. Jų
lytinio brendimo pradžia atitinka normas (8–13
metų mergaitėms ir 9–14 metų berniukams),
tačiau yra žemesnėje intervalo pusėje. Ankstyvas
lytinis brendimas pagreitina kaulų vystimąsi. Tai
lemia mažesnį augimo šuolį paauglystėje ir
žemesnį ūgį suaugus (16). Be to, mažas gimimo
svoris ir spartesnis brendimas yra siejami su
didesniu svorio prieaugiu vaikystėje bei
metabolinėmis komplikacijomis. Daliai pacientų
nustatomas sumažėjęs jautrumas insulinui, 2 tipo
cukrinis diabetas, žemas testosterono lygis ir
hipercholesterolemija (13,17).
3.2.7 Kiti klinikiniai požymiai
Apie 70 % vaikų su Silver-Russell sindromu
nustatomi kvėpavimo sutrikimai miegant.
Pagrindinė to priežastis – specifinė žandikaulio
anatomija, kuri gali lemti kvėpavimo takų
susiaurėjimą, kartu ir obstrukcinės miego
apnėjos išsivystymą (18). Daliai pacientų
būdinga balintos kavos spalvos dėmės, aukštas
balsos tembras, įgimtos širdies ydos, hipospadija
ar kriptorchizmas, gali pasireišti gausus galvos ir
viršutinės kūno dalies prakaitavimas (1,11,19).
Taip pat mokslinėje literatūroje yra aprašyta
inkstų formos anomalijų (pvz., pasagos formos
inkstas) ir inkstų ligų (pvz., hidronefrozė) atvejų,
siejamų su Silver-Russell sindromu (20).
3.3. Diagnostika
Silver-Russell sindromo diagnostika pagrinde
remiasi klinkinių požymių identifikavimu. Tam
buvo sukurta Netchine-Harbison klinikinė
vertinimo skalė. Ją sudaro 6 kriterijai: gimęs
mažas pagal gestacinį amžių naujagimis,
postnatalinis augimo atsilikimas, santykinė
makrocefalija gimimo metu, atsikišusi kakta,
maitinimo sunkumai ir/arba žemas kūno masės
indeksas (KMI) bei kūno asimetrija. Vertinimo
skalės jautrumas yra 98%, o diagnozuoti Silver-
Russell sindromą galima, jei asmuo atitinka bent
4 iš 6 kriterijų (17). Natchine-Harbison skalė yra
gana nespecifiška, tačiau nustatyta, jog
santykinė makrocefalija gimimo metu ir
atsikišusi kakta yra didžiausią diagnostinę vertę
turintys kriterijai (21). Pacientai, kurių klinikinis
įvertinimas yra 4 ar daugiau balų, turi būti
genetiškai tiriami dėl 11p15 metilinimo
sutrikimo ir mUPD7. Nenustačius šių
chromosominių pakitimų ir atmetus kitas
galimas klinikinio fenotipo priežastis, būtinas
platesnis molekulinis ištyrimas.
Rekomenduojama patikrinti dėl 14q32
chromosomos anomalijų, mUPD16 ir mUPD20
disomijų ar CDKN1C, IGF2, HMGA2, PLAG1
genų mutacijų (17,21).
Silver-Russell sindromą galima įtarti ne tik
vaikui gimus, bet ir prenataliniu laikotarpiu.
Ultragarsinio vaisiaus tyrimo metu nustačius
augimo sulėtėjimą, penkto rankos piršto
klinodaktliją, trumpus ilguosius kaulus ir
vėluojantį endochondrinį kaulėjimą reikėtų į
diferencinę diagnostiką įtraukti ir Silver-Russell
sindromą (3). Be to, remiantis naujausiais
duomenis, vaisiaus autosominių aneuploidijų
nustatymui naudojamas neinvazinis prenatalinis
tyrimas (NIPT) gali potencialiai aptikti ir kitus
submikroskopinius chromosomų pokyčius. Šis
metodas nėra įprastai taikomas Silver-Russell
sindromo prenatalinėje diagnostikoje, tačiau
mokslinėje literatūroje yra aprašyta tokių
atvejų (22).
3.4. Gydymas
Silver-Russell sindromo gydymas yra
simptominis. Pirmaisiais gyvenimo metais
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
siekiama užtikrinti pakankamą mitybą ir išvengti
hipoglikemijos. Sergantiesiams rekomen-
duojama į savo mitybą įtraukti sudėtinių
angliavandenių, vengti badavimo, dažniau
valgyti ligos ir streso metu. Taip pat svarbu
monitoruoti ketonų lygį šlapime po užsitęsusių
nevalgymo ar karščiavimo periodų bei
intensyvios fizinės veiklos. Apsunkintą maisto
vartojimą per burną palengvinti padeda
motorikos lavinimas kalbos ir maitinimo
terapijose. Retais atvejais pacientams gali
prireikti enterinio maitinimo per gastrostomą ar
jejunostomą (11).
Vaikų augimo skatinimui naudojamas
rekombinantinis augimo hormonas. Juo vaikai
pradedami gydyti nuo 2–4 metų (17). Augimo
hormonas ne tik padidina galutinį pacientų ūgį,
bet ir sumažina hipoglikemijos riziką, pagerina
apetitą, motorikos vystimąsi ir kūno sudėtį (11).
Baigus gydymo kursą stebimas KMI ir liesosios
kūnos masės padidėjimas bei žymus riebalinio
audinio sumažėjimas (19). Prieš pradedant
augimo hormono terapiją svarbu atkreipti
dėmesį į pacientus su kvėpavimo sutrikimais
miegant. Gydymo metu organizme padidėja
IGF-1 koncentracija, kuri gali lemti tonzilių
hipertrofiją, kartu ir obstrukcinės miego apnėjos
paūmėjimą (18). Taip pat ankstyvas lytinis
brendimas, lydimas pagreitėjusio kaulų
vystymosi, sumažina augimo hormono
efektyvumą. Dėl to kai kuriems pacientams gali
būti naudinga prie įprasto gydymo pridėti
gonadotropiną atpalaiduojančio hormono
(GnRH) analogą, kuris atitolintų brendimo
pradžią ir pratęstų egzogeninio augimo hormono
veikimą (17).
Daliai pacientų reikalingos ortopedinės
chirurginės intervencijos. Netaikant jokio
gydymo, daugiau nei 90 % suaugusių pacientų
diagnozuojamas kliniškai reikšmingas nevie-
nodas galūnių ilgis. Kadangi gydymas augimo
hormonu šiuo atveju nėra veiksmingas, tokiems
asmenims gali būti atliekama ortopedinė galūnių
ilgio suvienodimo operacija (12). Taip pat
taikomas chirurginis obstrukcinės miego
apnėjos, sunkaus laipsnio mikrognatijos, gomu-
rio nesuaugimo ar kitų veido ir žandikaulio
patologijų gydymas (3,11).
Nors Silver-Russell sindromo gydymas yra
pagrinde orientuotas į pakankamo augimo
užtikrinimą, dėmėsys turi būti skiriamas ir
psichosocialinėms problemoms (23). Asmenys,
sergantys Silver-Russell sindromu, visą gyveni-
mą susiduria su psichologiniais ir socialiniais
iššūkiais, ypač vaikystėje ir paauglystėje.
Stigmatizavimas dėl ūgio ir kitokios išvaizdos,
patiriamas skausmas, nuovargis bei negalia kelia
sunkumų formuojant romantinius santykius ir
planuojant karjerą (24). Tai gali lemti nerimo ir
depresijos simptomų pasireiškimą paauglystėje,
kurie kartais išlieka ir suaugus (14).
Rekomenduojama sergantiems asmenims regu-
liariai atlikti psichosocialinį vertinimą, suteikti
prieigą prie emocinės pagalbos ir skausmo
valdymo, teikti karjeros planavimo patarimus
bei steigti savitarpio paramos grupes (23,24).
Visgi minėti gydymo būdai veikia ligos
simptomus, bet ne etiologiją. Tam yra
tobulinama CRISPR genomo redagavimo
technologija. Atliktuose moksliniuose tyrimuose
į pelių, turinčių Silver-Russell sindromui
būdingą mUPD7, genus buvo sėkmingai įterptas
mutantinis imprintingo kontrolės centras (ICR),
taip koreguotos IGF2 bei H19 genų pažaidos ir
pasiektas ryškus augimo padidėjimas. Tikėtina,
jog tolesnis CRISPR-Cas9 metodo tobulėjimas
leis ateityje modifikuoti ir gydyti retas, su
imprintuotais genais susijusias ligas (25).
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
58
3.5 Prognozė
Nors dalis sveikatos problemų yra
išsprendžiamos vaikystėje bei paauglystėje,
suaugę pacientai turi didesnę metabolinio
sindromo, lytinių liaukų hipofunkcijos ir
osteoporozės riziką (11). Be to, Silver-Russell
sindromas neturi įtakos vaisingumui, tačiau
sergančios nėščios moterys gali patirti
persileidimą ir intrauterinę vaisiaus žūtį (10).
Visgi nepaisant galimų sveikatos problemų,
Silver-Russell sindromas reikšmingos įtakos
sergančiųjų gyvenimo trukmei neturi (11).
4. Išvados
Kadangi Silver-Russell sindromui būdingas
heterogeniškas klinikinis pasireiškimas,
efektyviam gydymui būtina taikyti
individualizuoto gydymo modelį. Ankstyva
diagnostika, įvairiapusė medicininė ir
psichologinė pagalba gali žymiai pagerinti
sergančių asmenų gyvenimo kokybę bei ligos
eigą. Nors gydymo veiksmingumas priklauso
nuo ligos sunkumo ir genetinių ypatybių,
daugelio pacientų gyvenimo prognozė yra gera.
Literatūros šaltiniai
1. Butler MG. Imprinting disorders in humans:
a review. Curr Opin Pediatr. 2020
Dec;32(6):719.
2. Ribeiro EHP, Haduo MDH, Ribeiro C da C,
Lamônica DAC. Silver-Russell syndrome:
clinical, neurodevelopmental and
communication characteristics: clinical case
studies. CoDAS. 34(1):e20200273.
3. Krakow D. 54 - Russell-Silver Syndrome. In:
Copel JA, D’Alton ME, Feltovich H, Gratacós
E, Krakow D, Odibo AO, et al., editors.
Obstetric Imaging: Fetal Diagnosis and Care
(Second Edition). Elsevier; 2018. p. 277-279.e1.
4. Eggermann T, Brück J, Knopp C, Fekete G,
Kratz C, Tasic V, et al. Need for a precise
molecular diagnosis in Beckwith-Wiedemann
and Silver-Russell syndrome: what has to be
considered and why it is important. J Mol Med
Berl Ger. 2020;98(10):1447–55.
5. Cammarata-Scalisi F, Callea M, Stock F,
Zambito V, Sparago Á, Riccio A. Silver-Russell
syndrome. Clinical and etiopathological aspects
of a model genomic imprinting entity. Arch
Argent Pediatr. 2020 Jun;118(3):e258–64.
6. Sélénou C, Brioude F, Giabicani E, Sobrier
ML, Netchine I. IGF2: Development, Genetic
and Epigenetic Abnormalities. Cells. 2022 Jun
10;11(12):1886.
7. Hübner CT, Meyer R, Kenawy A,
Ambrozaityte L, Matuleviciene A, Kraft F, et al.
HMGA2 Variants in Silver-Russell Syndrome:
Homozygous and Heterozygous Occurrence. J
Clin Endocrinol Metab. 2020 Jul 1;105(7):2401–
7.
8. Fernández-Fructuoso JR, De la Torre-
Sandoval C, Harbison MD, Chantot-Bastaraud
S, Temple K, Lloreda-Garcia JM, et al. Silver
Russell syndrome in a preterm girl with 8q12.1
deletion encompassing PLAG1. Clin
Dysmorphol. 2021 Oct 1;30(4):194–6.
9. Inoue T, Nakamura A, Iwahashi-Odano M,
Tanase-Nakao K, Matsubara K, Nishioka J, et al.
Contribution of gene mutations to Silver-Russell
syndrome phenotype: multigene sequencing
analysis in 92 etiology-unknown patients. Clin
Epigenetics. 2020 Jun 16;12:86.
10. Lokulo-Sodipe O, Ballard L, Child J, Inskip
HM, Byrne CD, Ishida M, et al. Phenotype of
genetically confirmed Silver-Russell syndrome
beyond childhood. J Med Genet. 2020
Oct;57(10):683–91.
11. Anderson S, Brill J, Kuchinski K. Russell–
Silver Syndrome and Associated Feeding
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
59
Challenges. J Pediatr Health Care. 2021 Nov
1;35(6):630–8.
12. Goodbody CM, Buksbaum J, Harbison MD,
Fragomen AT, Rozbruch SR. Limb Lengthening
in Russell-Silver Syndrome: An Update
Confirming Safe and Speedy Healing. J Pediatr
Orthop. 2021 Aug;41(7):428.
13. Burgevin M, Lacroix A, Brown G, Mikaty
M, Coutinho V, Netchine I, et al. Intellectual
functioning in Silver-Russell syndrome: First
study in adults. Appl Neuropsychol Adult. 2021
Jul 4;28(4):391–402.
14. Burgevin M, Lacroix A, Bourdet K, Coutant
R, Donadille B, Faivre L, et al. Quality of life
and mental health of adolescents and adults with
Silver-Russell syndrome. Eur J Med Genet. 2022
May 1;65(5):104482.
15. Burgevin M, Lacroix A, Ollivier F, Bourdet
K, Coutant R, Donadille B, et al. Executive
functioning in adolescents and adults with
Silver-Russell syndrome. PLOS ONE. 2023 Jan
20;18(1):e0279745.
16. Patti G, Malerba F, Calevo MG, Schiavone
M, Scaglione M, Casalini E, et al. Pubertal
timing in children with Silver Russell syndrome
compared to those born small for gestational age.
Front Endocrinol. 2022 Aug 24;13:975511.
17. Netchine I, van der Steen M, López-Bermejo
A, Koledova E, Maghnie M. New Horizons in
Short Children Born Small for Gestational Age.
Front Pediatr. 2021 May 13;9:655931.
18. Giabicani É, Boulé M, Aubertin G, Galliani
E, Brioude F, Dubern B, et al. Sleep disordered
breathing in Silver−Russell syndrome patients: a
new outcome. Sleep Med. 2019 Dec 1;64:23–9.
19. Świąder-Leśniak A, Jurkiewicz D,
Kołodziejczyk H, Kozłowska A, Korpysz A,
Szalecki M, et al. The effects of 3-year growth
hormone treatment and body composition in
Polish patients with Silver-Russell syndrome.
Endokrynol Pol. 2023;74(3):285–93.
20. Iwata M, Uramatsu T, Torigoe K, Yamashita
A, Ota Y, Muta K, et al. Proteinuria and Renal
Dysfunction Due to Extremely Low Birth
Weight in a Patient with Silver-Russell
Syndrome. Kurume Med J. 2023 Jul
3;68(2):165–70.
21. Tümer Z, López-Hernández JA, Netchine I,
Elbracht M, Grønskov K, Gede LB, et al.
Structural and sequence variants in patients with
Silver-Russell syndrome or similar features—
Curation of a disease database. Hum Mutat.
2018;39(3):345–64.
22. Zhang YL, Jing XY, Wan JH, Pan M, Li DZ.
Prenatal Silver-Russell Syndrome in a Chinese
Family Identified by Non-Invasive Prenatal
Testing. Mol Syndromol. 2022 Jul;13(4):323–7.
23. Ballard LM, Jenkinson E, Byrne CD, Child
JC, Inskip H, Lokulo-Sodipe O, et al.
Experiences of adolescents living with Silver-
Russell syndrome. Arch Dis Child. 2021 Dec
1;106(12):1195–201.
24. Ballard LM, Jenkinson E, Byrne CD, Child
JC, Davies JH, Inskip H, et al. Lived experience
of Silver-Russell syndrome: implications for
management during childhood and into
adulthood. Arch Dis Child. 2019 Jan
1;104(1):76–82.
25. Syding LA, Nickl P, Kasparek P, Sedlacek
R. CRISPR/Cas9 Epigenome Editing Potential
for Rare Imprinting Diseases: A Review. Cells.
2020 Apr 16;9(4):993.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
60