Self-reported health and wellbeing among adolescents: literature review

Justė Lukoševičiūtė1, Kastytis Šmigelskas1,2

 1 Health Research Institute, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

2 Department of Health Psychology, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania

Abstract

Problem and aim. There are quite many studies addressing the health of adults and elderly in detail, however, an integrated assessment of health among young people is still missing. Most frequently, the studies choose clinical samples or certain components of health, therefore the aim of this research was to overview the studies on adolescent health and wellbeing and establish the main factors groups.

Study object and methods. Object of the study – peer-reviewed research articles available in scientific databases. The search was conducted using „PubMed“, „EBSCOhost“, and „Google Scholar“ systems. The keywords for search were based on the aim of this research without particular restrictions for publications period.

Results. The literature review revealed that adolescent self-reported health and wellbeing is related to perceptions of physical health, psychosocial factors, lifestyle, and risk behaviors.

Overview. Adolescent health and wellbeing depends on a variety of factors – from personal, lifestyle-related, behavioral factors, to home and school environment. Therefore, in order to foster and improve adolescent health and wellbeing it is essential to approach different factors, not just concentrating on some specific factors. It is important to improve the awareness of adolescents and their environment, consolidate different groups of specialists and promote their collaboration with adolescents and their families.

Keywords: health, wellbeing, psychological wellbeing, lifestyle, risk behaviur, adolescent.

Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
21
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (19), p. 21-34
Self-reported health and wellbeing among adolescents:
literature review
Justė Lukoševičiūtė
1
, Kastytis Šmigelskas
1,2
1
Health Research Institute, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of
Health Sciences, Kaunas, Lithuania
2
Department of Health Psychology, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University
of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Problem and aim. There are quite many studies addressing the health of adults and elderly in detail,
however, an integral assessment of health among young people is still missing. Most frequently, the
studies choose clinical samples or certain components of health, therefore the aim of this research was to
overview the studies on adolescent health and wellbeing and establish the main factors groups.
Study object and methods. Object of the study peer-reviewed research articles available in scientific
databases. The search was conducted using „PubMed“, „EBSCOhost“, and „Google Scholar“ systems.
The keywords for search were based on the aim of this research without particular restrictions for
publications period.
Results. The literature review revealed that adolescent self-reported health and wellbeing is related to
perceptions of physical health, psychosocial factors, lifestyle, and risk behaviours.
Overview. Adolescent health and wellbeing depends on a variety of factors from personal, lifestyle-
related, behavioral factors, to home and school environment. Therefore, in order to foster and improve
adolescent health and wellbeing it is essential to approach different factors, not just concentrating on
some specific factors. It is important to improve the awareness of adolescents and their environment,
consolidate different groups of specialists and promote their collaboration with adolescents and their
families.
Keywords: health, wellbeing, psychological wellbeing, lifestyle, risk behaviour, adolescent.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
22
Paauglių sveikatos ir gerovės vertinimas savistabos
metodais: literatūros apžvalga
Justė Lukoševičiūtė
1
, Kastytis Šmigelskas
1,2
1
Health Research Institute, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of
Health Sciences, Kaunas, Lithuania
2
Department of Health Psychology, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University
of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
SANTRAUKA
Problema ir tikslas. Tyrimų, išsamiai vertinančių suaugusių ar vyresnio amžiaus asmenų sveikatą, yra
atlikta gana nemažai, tačiau kuomet kalbama apie jaunus asmenis integralaus sveikatos vertinimo
pasigendama. Dažniausiai pasirenkama klinikinė grupė arba vertinami tik pavieniai sveikatos
komponentai, todėl šio darbo tikslas atlikti mokslinių tyrimų apžvalgą paauglių sveikatos ir gerovės
tema ir aprašyti svarbiausius su tuo susijusius veiksnius.
Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimo objektas mokslinėse duomenų bazėse publikuoti recenzuojami
moksliniai straipsniai. Publikacijų paieška atlikta „PubMed“ ir „EBSCOhost“ duomenų bazėse bei
naudojant „Google Scholar“ mokslinės informacijos paieškos sistemą. Paieškai naudoti lietuviški ir
angliški raktiniai žodžiai, atitinkantys tyrimo tikslą, paieškos neapribojant publikavimo laikotarpiu.
Rezultatai. Atlikta literatūros apžvalga atskleidė, kad paauglių sveikata ir gerovė yra susijusi su
subjektyviai suvokiama fizine sveikata, psichosocialine gerove, gyvensena ir rizikinga elgsena.
Apibendrinimas. Paauglio sveikata ir gerovė priklauso nuo daugelio įvairių ir veiksnių pradedant nuo
asmeninių, susijusių su jaunuolio gyvensenos įpročiais ir elgsena, baigiant jį supančia namų ir mokyklos
aplinka. Todėl, siekiant gerinti paauglių sveikatą ir gerovę yra svarbu matyti visumą, o ne koncentruotis
į pavienius veiksnius. Svarbu didinti ne tik paauglio, tačiau ir supančios aplinkos sąmoningumą,
vienyti įvairaus profilio specialistus ir skatinti jų bendradarbiavimą su pačiu paaugliu bei jo šeima.
Reikšminiai žodžiai: sveikata, gerovė, psichologinė savijauta, gyvensena, rizikinga elgsena, paaugliai.
!
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
23
1. ĮVADAS
Anksčiau ilgą laiką gyvavusi samprata,
kad sveikata apibrėžiama kaip ligų nebuvimas,
pamažu užleido vietą holistinei sveikatos
koncepcijai. Holistinis sveikatos supratimas
apima ne tik fizinę sveikatą, tačiau ir psichikos
sveikatą, socialinę gerovę, dvasinę sveikatą ir
kitas sritis. Pagal holistinę sveikatos koncepciją
tampa svarbi ne tik individuali asmens sveikata,
tačiau ir visos visuomenės sveikata. Pasaulio
sveikatos organizacija dar 1948 metais sveikatą
apibrėžė kaip visapusišką individo bei
visuomenės fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę, o
ne tik li ar fizinių apribojimų nebuvimą.
Sveikatos ekspertų manymu, sveikata taip pat yra
suvokiama kaip žmonių kasdienio gyvenimo
išteklis, leidžiantis realizuoti planus ir patenkinti
poreikius (1). Pastaraisiais dešimtmečiais
publikuoti biomedicininiai moksliniai straipsniai
atskleidė, kad sveikatos priežiūros srityje
vertinant asmens sveikatą vis dažniau
vadovaujamasi biopsichosocialiniu požiūriu (2).
Mokslinėje literatūroje gausu skirtingų sveikatos
apibrėžimų, kas leidžia teigti, kad sveikatos
samprata gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių
ir paties konteksto.
Paauglystėje jauniems žmonėms tenka
susidurti su įvairiais iššūkiais fiziologiniais ir
emociniais, su lytine branda susijusiais pokyčiais,
besikeičiančiais santykiais su tėvais ir
bendraamžiais, didėjančiais mokymosi krūviais,
lūkesčiais akademinių pasiekimų atžvilgiu,
rizikingos elgsenos pavojais ir kt. Gera fizinė ir
psichologinė savijauta bei palanki socialinė
aplinka sudaro sąlygas jauniems žmonėms
lengviau įveikti šiuos sunkumus. Tyrimai rodo,
kad jau paauglystėje susiformuoja gyvensenos
įpročiai, požiūris į savo sveikatą, o emocinė
savijauta gali atsiliepti ir bendrai gyvenimo
kokybei (3). Kadangi paauglystėje sąlyginai
nedaug moksleivių serga somatinėmis ligomis,
todėl psichikos sveikatai ir gyvensenos bei
aplinkos veiksniams turėtų būti skirtas ypatingas
dėmesys. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių
ateityje, svarbu dar mokykliniame amžiuje
identifikuoti sveikatos ir gerovės rodiklius bei
skirti jiems pakankamą dėmesį, o esant reikalui
juos koreguoti (4).
Kadangi būti sveikam skirtingiems
žmonėms turi įvairią reikšmę, kuri kinta
priklausomai nuo laiko ir kitų veiksnių, todėl šios
literatūros apžvalgos tikslas atlikti mokslinių
tyrimų apžvalgą paauglių sveikatos ir gerovės
tema ir aprašyti svarbiausius su tuo susijusius
veiksnius.
2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI
Atlikta nesisteminė mokslinės literatūros
apžvalga, kurioje atsispindi paauglių sveikatos ir
gerovės, gyvensenos, rizikingos elgsenos ir juos
supančios aplinkos veiksnių svarba. Publikacijų
paieška atlikta „PubMed“ ir „EBSCOhost“
duomenų bazėse bei naudojant „Google Scholar“
mokslinės informacijos paieškos sistemą. Paieškai
naudoti raktažodžiai: paaugliai, sveikata,
savijauta, rizikinga elsena, gyvensena, parama.
Paieška atlikta lietuvių ir anglų kalbomis. Siekiant
gauti kuo įvairesnės informacijos, publikavimo
laikotarpio ribojimas netaikytas.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
24
3. REZULTATAI
3.1. FIZINĖ SVEIKATA
3.1.1. Subjektyvus sveikatos vertinimas ir somatiniai
nusiskundimai
Sveikata gali apimti ne tik objektyvų,
išmatuojamą žmogaus būklės įvertinimą
(dažniausiai klinikinį, kurį atlieka sveikatos
priežiūros profesionalas), bet ir subjektyvius
asmens jausmus apie savo fizinę būklę bei bendrą
savijautą. Vienas rodiklių, galinčių dalies
atskleisti žmogaus fizinę sveikatos būklę, yra
subjektyvus savo sveikatos įvertinimas. Jauname
amžiuje subjektyvus sveikatos vertinimas gali
atspindėti ne tik ligų (ne)buvimą, bet ir bendrą
savęs suvokimą. Kalbant apie paauglius,
subjektyvus sveikatos vertinimas leidžia
identifikuoti somatinių sutrikimų paplitimą ir yra
svarbus indikatorius kitų sveikatos ir gyvensenos
veiksnių kontekste. Taip pat yra tyrimų, kurie
rodo, kad subjektyvus savo sveikatos vertinimas
paauglystėje dalies prognozuoja žmogaus
sveikatą suaugusiame amžiuje (5). Moksliniai
tyrimai rodo, kad savo sveikatos įvertinimo
negalima laikyti vien subjektyviu rodikliu,
kadangi prastas savo sveikatos įvertinimas
jauname amžiuje siejamas su sveikatos
problemomis suaugus (6). Be to, 27 šalyse atliktų
mokslinių tyrimų sisteminė apžvalga atskleidė,
kad subjektyvus sveikatos vertinimas stipriai
koreliuoja bei prognozuoja ir su sveikata
susijusias baigtis (7). Ilgalaikiai empiriniai
tyrimai patvirtina, kad subjektyvus sveikatos
įvertinimas yra vienas nepriklausomų veiksnių,
prognozuojančių mirtingumą nepriklausomai nuo
kitų tradicinių rizikos veiksnių (8).
Kitas svarbus ir labiau fizinę žmogaus
sveikatą atspindintis rodiklis somatiniai
skausmai. Tyrimai atskleidžia, kad somatin
nusiskundimų pasireiškimas tarp moksleivių ir
paauglių yra tiesiogiai susijęs su raiška
socialinėje aplinkoje paaugliai, turintys
vienokių ar kitokių nemalonių pojūčių ar skausmų
kūne, dažniau nurodo taip pat patiriantys patyčias
ar psichologinį smurtą (9, 10). Kaip galimai
apsaugančius veiksnius nuo somatinių skausmų
paauglystės laikotarpiu, mokslininkai išskiria
palaikymą ir jaučiamą paramą mokytojų,
bendraklasių ar draugų (11). Taip pat nustatyta,
kad moksleiviai, kurių psichoemocinis
atsparumas yra didesnis, rečiau nurodo ir
somatines problemas (10, 11). Neretai patiriami
somatiniai nusiskundimai gali būti susiję ir su
dideliu mokymosi krūviu ugdymo įstaigose bei
popamokinėje veikloje (12). Taigi galima sakyti,
kad paauglių somatinių skausmų priežastys labai
dažnai yra nulemtos ne fiziologinių pokyčių, o
psichologinės savijautos ir supančios aplinkos.
3.2. PSICHOSOCIALINĖ GEROVĖ
3.2.1. Psichologinė savijauta ir pasitenkinimas
gyvenimu
Pastaruoju metu kalbant apie sveikatą,
vis dažniau yra atsižvelgiama ir į psichologinę
savijautą. akcentuoja ir Pasaulio sveikatos
organizacija (13), tiek suaugusiesiems, tiek ir
vaikams. Vertinant paauglių sveikatą
mokslininkai bei su šia tiksline amžiaus grupe
dirbantys specialistai (mokytojai, gydytojai,
psichologai, socialiniai darbuotojai) sutinka, kad
psichikos sveikata ir bendra psichologinė gerovė
turėtų būti vieni svarbiausių rodiklių, atspindinčių
paauglių sveikatą (4). Tyrimai, atlikti su
paaugliais rodo, kad žemas psichologinės gerovės
lygis ar psichikos ligos, tokios kaip depresija ar
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
25
nerimo sutrikimas, yra glaudžiai susijusios su
somatiniais nusiskundimais ir mažiau sveika
gyvensena (14, 15). Populiaciniai tyrimai yra
patvirtinę, kad depresyvi nuotaika yra susijusi su
dažnesniu tabako vartojimu tarp jaunuolių (14).
Stebimas ir teigiamas ryšys su gerovės lygiu ir
asmens sveikata. Ilgalaikiai tyrimai ir meta
analizė patvirtino, kad aukštas psichologinės
gerovės lygis teigiamai atsiliepia sveikatos
išeitims trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, taip pat
gerina ligos ir simptomų kontrolę bei turi įtakos
sveikesniam jauno asmens funkcionavimui (16).
Pasitenkinimas gyvenimu dar vienas
subjektyvių, tačiau labai svarbių sveikatos ir
gerovės rodiklių. Kai kurių autorių teigimu, tai
vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių asmens
gyvenimo kokybę (17). Tyrimai rodo, kad
pasitenkinimas gyvenimu yra gana stabilus
rodiklis, kitaip nei emocijos ar jausmai, kurie gali
būti tiesiogiai susi su momentine patirtimi ar
išgyvenimais. Nepaisant to, pasitenkinimas
gyvenimu gali būti veikiamas įvairių gyvenimo
patirčių, santykių ar socialinės aplinkos (5). Tai
gana lengvai suprantamas, įvertinamas ir
interpretuojamas rodiklis jau mokyklinio amžiaus
vaikams, todėl puikiai tinka ir paaugliams.
Ankstesni tyrimai yra atskleidę, kad
pasitenkinimas gyvenimu yra stipriai teigiamai
susijęs su tokiais veiksniais kaip psichologinė
gerovė ir subjektyvus sveikatos įvertinimas. Be
to, pastebėta, kad pasitenkinimas gyvenimu yra
susijęs su paauglių demografine ir šeimos
socioekomomine padėtimi: prastesnis
pasitenkinimas gyvenimu būdingesnis
mergaitėms, vyresnio amžiaus moksleiviams ir
jauniems žmonėms žemesnės socialinės-
ekonominės padėties šeimų (4).
3.2.2. Suvokiama socialinė parama
Itin glaudžiai su paauglių savijauta, o
labiausiai su psichikos sveikata yra susijusi juos
supanti aplinka. Paauglystės laikotarpiu sustiprėja
draugų įtaka, siekis atsiriboti nuo tėvų ir tapti
pripažintiems tarp bendraamžių. Suvokiama
socialinė parama draugų turi esminės įtakos
paauglių fizinei ir psichikos sveikatai (18).
Paaugliai, kurie jaučia turį suprantančių ir juos
palaikančių draugų, pasižymi geresniais
socialiniais įgūdžiais, jiems mažiau būdingos
emocinės bei elgesio problemos (19). Tyrimai
taip rodo, kad santykiai su draugais gali būti tiek
apsauginis veiksnys (kuomet jie yra palaikantys ir
užtariantys), tiek ir stresą keliantis šaltinis jei
patiriamos patyčios ar kyla nesutarimai (20, 21).
Taigi, paauglio suvokimas apie savo draugus
dalies lemia ir jo bendrą savijautą bei
psichologinę gerovę.
Nors santykių su bendraamžiais svarba
paauglystėje gerokai sustiprėja, tačiau šeimos
aplinka išlieka ne mažiau reikšminga.
Mokslininkai yra nustatę, kad šeima ir santykiai
su tėvais bei jaučiama parama yra vieni
svarbiausių veiksnių sėkmingam paauglio
vystymuisi, socializacijai, sveikatai ir gerovei (5).
Tyrimų duomenimis, didesnis suvokiamos
socialinės paramos lygis šeimos narių yra
susijęs su geresniais paauglių psichikos sveikatos
rodikliais. Paaugliai, kurie jaučia didesnį tėvų
palaikymą, pasižymi mažesne depresijos
atsiradimo rizika, rečiau jaučiasi vieniši, jiems
rečiau pasireiškia socialinis nerimas (22, 23). Be
to, jaunuoliai, jaučiantys paramą savo šeimos,
pasižymi ir mažiau rizikinga elgsena rečiau
vartoja žalingas medžiagas (alkoholį, tabaką,
kanapes), jiems rečiau būdingi neplanuoti ar
nesaugūs lytiniai santykiai, mažesnis partnerių
skaičius (24). Svarbu atkreipti dėmesį ir į vieną
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
26
skaudžiausių rodiklių savižudybes. Tyri
duomenys leidžia teigti, kad šeimos palaikymą
turintys paaugliai rečiau galvoja apie savižudybę
ar mėgina žudytis (25). Verta paminėti, kad
paaugliai, kurie jaučia didesnę paramą iš artimųjų,
taip pat linkę mažiau tyčiotis kitų, rečiau tampa
patyčių aukomis ir rečiau įsivelia į peštynes (26).
Patyčių paplitimo rodikliai Lietuvoje yra vieni
aukščiausių tarp Europos šalių ir tokie išlieka jau
daugiau nei dešimtmetį. Tyrimai atskleidžia, kad
gyvenimas kartu su abiem tėvais ir paauglystėje
jaučiama šeimos parama yra svarbesnė ir turinti
daugiau teigiamų pasekmių paauglio sveikatai ir
gerovei nei parama, gaunama bendraamžių ar
mokytojų (26, 27). Žvelgiant į moksleivių
bendravimą su tėvais priklausomai nuo lyties
nustatyta, kad paaugliams yra lengviau bendrauti
su mama negu su tėčiu. Analizuojant bendravimą
su tėvais, šeimos socialinė-ekonominė padėtis
atlieka sistemingą vaidmenį kuo geresnė
padėtis, tuo atviresnis, mažiau apsunkintas
bendravimas tarp paauglių ir tėvų. Vertinant
jaučiamą paramą šeimos narių atskirose
moksleivių grupėse nustatyta, kad mažesnę
paramą jaučia vyresni moksleiviai ir jaunuoliai
mažiau pasiturinčių šeimų (26). Visa tai
atskleidžia, kad paauglio sveikata ir gerovė labai
priklauso ne tik nuo jo paties pasirinkimų, tačiau
ir artimiausios aplinkos bei bendravimo kokybės.
3.2.3. Mokyklos aplinka
Paaugliai didelę dienos dalį praleidžia
ugdymo įstaigoje, todėl natūralu, kad mokymosi
aplinka taip pat turi įtakos jauno žmogaus
sveikatai ir gerovei. Tyrimai atskleidžia, kad
mokykloje kuriama palanki psichosocialinė
aplinka turi itin didelės reikšmės paauglių
gyvensenai, rizikingai elgsenai ir sveikatos
išeitims. Tokio pobūdžio įstaigose besimokantys
moksleiviai yra linkę rečiau vartoti psichotropines
medžiagas (pavyzdžiui, alkoholį, tabaką ir kt.),
rečiau skundžiasi galvos, nugaros, virškinamojo
trakto skausmais, jiems būdingas didesnis fizinis
aktyvumas, jie linkę rinktis sveikatai palankesnius
maisto produktus (5, 2830). Tinkama
psichosocialinė mokyklos aplinka taip pat turi
įtakos ir bręstančio žmogaus kognityvinei raidai,
socialinei ir emocinei gerovei: paaugliai pasižymi
geresniais mokymosi rezultatais ir geriau
adaptuojasi intensyviame mokymosi procese; kur
kas mažiau tyčiojasi ir rečiau tampa patyčių
objektu, lengviau užmezga socialinius santykius
su bendraamžiais (29, 30).
Trumpai apžvelgiant mokyklos
psichosocialinę aplinką, situacija Lietuvoje yra
prastėjanti. Reprezentatyvaus tyrimo duomenis
Lietuvos moksleiviai pasitenkinimą mokyklos
aplinka ir joje patiriamą mokymosi krūvį yra
linkę vertinti labiau neigiamai nei teigiamai
2018 m. beveik du trečdaliai moksleivių nurodė,
kad mokykloje yra užimti dideliu mokymosi
krūviu ir nėra patenkinti mokyklos aplinka.
Tyrimas atskleidė, kad mergaitės yra labiau
patenkintos mokykla, bet jaučiasi daugiau
užimtos mokymusi ir jaučia kiek mažesnę
socialinę paramą bendraklas ir mokytojų.
Klasės požiūriu, mokyklos aplinką šiek tiek
nepalankiau vertina septintų klasių moksleiviai, o
žema šeimos socialinė ekonominė padėtis
dalies yra susijusi su mažesniu užimtumu
mokantis ir mažesne jaučiama bendraklasių
parama (26). Galima pastebėti, kad geriausiais
sveikatos ir gerovės rodikliais pasižymi tie
paaugliai, kurie turi visapusišką tėvų ir mokytojų
socialinę paramą ugdymosi procese, geba
užmegzti ir puoselėti socialinius ryšius su klasės
draugais, turi subalansuotą mokymosi, fizinio
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
aktyvumo ir poilsio režimą. Taigi, ugdymo
įstaigos turėtų didelį dėmesį skirti ne tik paauglių
švietimui, tačiau ir palankios aplinkos kūrimui.
3.2.4. Patyčios
Nuo mokyklos aplinkos ir bendraamžių
neatskiriama yra ir patyčių tema. Tarptautiniai
moksliniai tyrimai rodo, kad tiek patyčių
patyrimas, tiek tyčiojimasis kitų yra susijęs su
prastesne fizine sveikata šiems paaugliams
dažniau pasireiškia galvos, nugaros ar skrandžio
skausmai (5). Be to, tyrimai rodo, kad patyčias
patiriantys paaugliai pasižymi ir prastesne
emocine savijauta: jiems yra būdingas dažnesnis
depresyvumo, streso, nerimo patyrimas,
vienišumo jausmas, savižudiškos mintys ar
ketinimai (31]. Kai kurie mokslininkai patyčias
sieja su prastesniais santykiais su aplinkiniais ir
probleminiu paaugl elgesiu, tokiu kaip
agresyvumas, smurtas, alkoholio ar kitų žalingų
medžiagų vartojimas (5, 32). Pastebėtina, kad
agresyvi elgsena tiesiogiai susijusi su mažesniu
socialinės paramos lygiu paaugliams, kurie
jaučia paramos stoką šeimos, draugų ir
mokytojų, yra būdingesnė agresyvi elgsena (26).
3.3. GYVENSENA
3.3.1. Mitybos įpročiai
Nors vis dar dažnai apie sveikesnę
gyvenseną susimąstoma tik užklupus kokiai nors
ligai ir nenuostabu, kad tai nutinka vyresniame
amžiuje, tačiau sveikos gyvensenos įpročiai turėtų
būti ugdomi nuo pat mažens. Tinkamai
subalansuota sveika mityba yra svarbus
gyvensenos veiksnys, ne tik užtikrinantis
normalią paauglio raidą, bet ir galimai susijęs su
sveikatos išeitimis ateityje (33). Pastaraisiais
metais atsiradusios sveikos mitybos
rekomendacijos mokykloms ir kai kuriose
ugdymo įstaigose įvestas „švediško stalo“
maitinimas suteikia jaunuoliams daugiau ir
įvairesnių galimybių sveikai maitintis. Moksliniai
tyrimai patvirtina, kad nevisavertė mityba,
stokojanti vaisių, daržovių, turinti daug pridėtinio
cukraus ir gausi perdirbtų maisto produktų, gali
lemti lėtinių sutrikimų atsiradimą ankstyvame bei
vyresniame amžiuje (33). Sveikatą tausojančios
mitybos kontekste didelis mesys turėtų būti
skiriamas maisto produktų pasirinkimui ir
reguliariam pusryčiavimui. Kasdienis visavertis
pusryčiavimas mažina užkandžiavimo poreikį ir
mažos maistinės vertės produktų suvartojimą
(34). Sisteminė apžvalga taip pat atskleidžia, kad
pusryčių praleidimas gali neigiamai paveikti
moksleivių darbingumą mokykloje, jiems gali
būti sudėtingiau įsiminti naują informaciją ir
sukaupti dėmesį pamokų metu (35). Taigi, sveika
mityba gali būti vienas jauno ir bręstančio
asmens energijos šaltinių, galimai užtikrinančių ir
gerą savijautą ateityje.
3.3.2. Fizinis aktyvumas
Kitas svarbus gyvensenos veiksnys
fizinis aktyvumas. Šis rodiklis yra ne tik vienas
esminių fizinio augimo, biologinio brendimo ir
elgesio raidos komponentų, bet ir itin svarbus
veiksnys kalbant apie asmens sveikatą ateityje
(36). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad reguliarus
fizinis aktyvumas teigiamai atsiliepia ne tik
paauglių fizinei, psichikos ir socialinei sveikatai
(pavyzdžiui, bendraminčių grupės formavimuisi,
bendraamžių socialinei sanglaudai bei
santykiams), bet ir akademiniams pasiekimams
(37). Pasaulyje fizinio aktyvumo lygis per
pastarąjį dešimtmetį išliko stabilus, tačiau verta
atkreipti dėmesį, kad tik nedidelė dalis jauno
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
amžiaus žmonių atitinka dabarti pasaulinę
rekomendaciją būti fiziškai aktyviems bent 60
minučių per dieną (38). Svarbu, kad nuo vaikystės
iki paauglystės būtų skatinamas ir ugdomas
sveikatai naudingo fizinio aktyvumo poreikis, taip
pat svarbu išsaugoti paauglystėje būtent tuo
laikotarpiu, kai fizinio aktyvumo lygis pradeda
mažėti (39).
3.3.3. Miegas
Šiais laikais jau neabejojama miego
svarba organizmui ir jo sąsajomis su sveikata. Su
miegu susiję veiksniai yra svarbūs įvairiems
paauglių funkcionavimo aspektams. Tyrimai
rodo, kad miego trukmė, jo kokybė, mieguistumas
ir sunkumas užmigti turi nors ir nedidelės, bet
reikšmingos įtakos paauglių mokymuisi (40).
Mokslininkai ir toliau diskutuoja, ar paaugliai
miega pakankamai, kadangi stebimos prastėjančio
miego tendencijos visame pasaulyje (41).
Tokiems rezultatams paaiškinti keliamos
prielaidos apie elektroninių prietaisų naudojimą
(televizorių, išmaniųjų telefonų, planšetinių
kompiuterių ir kt.), kuris yra itin populiarus tarp
paauglių. Tyrimai atskleidžia, kad moksleiviai,
kurie naudojasi minėtaisiais prietaisais, mėgina
pavėlinti arba atidėti miegą, dėl ko trumpėja ir
miego trukmė (42). Nepaisant to, kad XXI a.
gausu išorinių dirgiklių, rekomenduojama laikytis
miego higienos susikurti jaukią ir patogią miego
aplinką, reguliariai eiti miegoti ir keltis, prieš
miegą vengti stimuliuojančios, stiprias emocijas
sukeliančios veiklos ar informacijos, vakare
nevartoti psichi veikiančių medžiagų, tačiau
panašu, kad paaugliai šias rekomendacijas gana
dažnai ignoruoja. Miegas yra svarbus žmogaus
sveikatos elementas, palaikantis imuninę funkciją,
medžiagų apykaitą, pažinimą, emocinį
reguliavimą ir atminties formavimosi procesus
(43), kas yra itin svarbu augančiam organizmui.
3.4. RIZIKINGA ELGSENA
3.4.1. Alkoholio vartojimas
Paauglystės laikotarpis išbandymų,
naujų patirčių ir atradimų metas. Brendimo
laikotarpiu toks rizikingas elgesys kaip alkoholio
vartojimas kartais tampa kaip tam tikra elgsenos
norma, siekimu pritapti prie bendraamž (44).
Sisteminė apžvalga, apimanti kone 30 me
stebėjimus 195 šalyse, patvirtina, kad alkoholis
viena dažniausiai paauglių vartojamų
psichotropinių medžiagų, todėl daugelyje Europos
ir Šiaurės Amerikos šalių jo vartojimas yra viena
pagrindinių visuomenės sveikatos problemų (45).
Kohortiniai tyrimai ir meta analizės leidžia daryti
patikimas išvadas apie tai, kad ankstyvas
alkoholio vartojimas yra susijęs su neigiamomis
psichologinėmis, socialinėmis ir fizinėmis
sveikatos išeitimis ankstyvojoje vaikų ir paauglių
raidoje. Tarp alkoholį vartojančių moksleivių
nustatomi prastesni akademiniai pasiekimai,
dažnesnės smurto apraiškos, nelaimingi
atsitikimai, susižalojimai, lėtinės ligos, dažnesnis
kitų psichotropinių medžiagų vartojimas,
nesaugūs lytiniai santykiai (46).
3.4.2. Rūkymas
Kitas paauglių smalsumui dažnai
pasiduodantis rizikingas elgesys rūkymas.
Tabako gaminiai yra viena labiausiai vartojamų
legalių psichotropinių medžiagų, o paauglystė yra
lemiamas amžius formuojantis su rūkymu
susijusioms nuostatoms ir elgsenai, atsisakant
arba pradedant rūkyti. Nustatyta, kad tabako
vartojimas, ypač cigarečių rūkymas priklauso nuo
socialinių-ekonominių veiksnių: paauglystėje šios
rizikingos elgsenos paplitimas priklauso nuo
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
29
supančios aplinkos, draugų, tėvų ir artimųjų
elgsenos, nuo tabako gaminių dažniau
priklausomi yra ekonomiškai pažeidžiamesnių
grupių vaikai (6, 47). Sisteminė apžvalga rodo,
kad tabako gaminių rūkymas daro tiesioginį
neigiamą poveikį sveikatos išeitims formuojasi
priklausomybė, silpnėja kvėpavimo sistemos
funkcijos, sulėtėja centrinės nervų sistemos
veikla, rūkymas turi tiesioginės įtakos
depresiškumo ir psichoemocinio nuovargio
simptomatikos raiškai (48). Cigaretėse esantis
nikotinas paauglystėje gali pakenkti
besivystančioms smegenims, paveikti mokymąsi,
atmintį, dėmesį, metabolinius organizmo
procesus, taip pat gali padidinti priklausomybės
nuo kitų narkotinių medžiagų riziką (6, 49).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarąjį
dešimtmetį aktyviai keičiasi ne tik pačių tabako
gaminių sudėtis, bet ir jų pateikimo bei vartojimo
forma vis labiau populiarėja elektroninės
cigaretės, kurios dėl savo toksiškumo taip pat
pasižymi itin agresyviomis sveikatos eitimis
(50). Taigi, tabako, nikotino ir jam prilygstančių
gaminių rūkymas turi tiesiogines fiziologines ir
psichoemocines pasekmes paauglio raidai bei
sveikatos išeitims.
3.4.3. Savižudiška elgsena
Paskutinis, tačiau turbūt vienas
svarbiausių su paauglio sveikata ir gerove
susijusių veiksnių savižudiška elgsena. Deja,
Lietuva ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje
yra viena pirmaujančių šalių pagal savižudybių
skaičių (51). Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimis, savižudybė yra antroji pagal
dažnumą mirties priežastis tarp 1529 metų
amžiaus žmonių (52). Savižala, įskaitant ir
savižudybę, yra itin jautrus, dinaminis ir
kompleksinis reiškinys, dažniausiai susijęs su
daugybe biologinių (genetiniai, neurobiologiniai
veiksniai), psichologinių (ankstesni savižudybės
bandymai, psichikos sutrikimai, asmenybės
savybės, stresas, krizinės situacijos), socialinių
(santykiai su artimaisiais, patyčios) bei rizikingos
elgsenos (agresyvumas, psichotropinių medžiagų
vartojimas) veiksnių (52, 53). Kaip rodo
mokslinių publikacijų sisteminės apžvalgos ir
meta analizės, savižudiškus ketinimus dažniausiai
lemia ne vienas gyvenimo įvykis ar situacija
dažniausiai tai yra įvykių visuma, kurią lydi
asmens prislėgtumas, beviltiškumas, vienišumo
jausmas, depresijos atsiradimas ar kiti veiksniai
(54, 55). Pastebėta, kad gaunama socialinė
parama, ypač šeimos, draugų ir mokyklos
aplinkoje, paauglio jausmas, kad yra svarbus ir
išklausytas, yra vieni pagrindinių apsauginių
veiksnių, mažinančių savižalos riziką (54, 56, 57).
Svarbu suprasti, kad savižala ir savižudybė yra
išvengiami reiškiniai, todėl siekiant mažinti šią
socialinę problemą tarp jauno amžiaus asmenų
būtina nustatyti ir mažinti galimus rizikos
veiksnius.
APIBENDRINIMAS
Apibendrinant galima teigti, kad tyrimai
apie paauglio sveikatą ir gerovę apima daug
įvairių ir tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių
pradedant nuo asmeninių, tokių kaip gyvensenos
įpročiai ir elgsena, baigiant supančia aplinka.
Dėl to, siekiant gerinti paauglių sveikatą ir gerovę
yra svarbu matyti veiksnių visumą, o ne tik
koncentruotis į pavienius veiksnius. Šiam tikslui
pasiekti reikia didinti ne tik paauglio, tačiau ir
supančios aplinkos sąmoningumą, vienyti įvairaus
profilio specialistus ir skatinti
bendradarbiavimą su pačiu paaugliu bei jo šeima.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. World Health Organization (1995).
Constitution of the world health
organization. Prieiga per internetą:
https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10
665/121457/em_rc42_cwho_en.pdf
2. Alonso Y. The biopsychosocial model in
medical research: the evolution of the health
concept over the last two decades. Patient
education and counseling, 2004; 53(2): 239
244.
3. Zaborskis A, Makari J, Žemaitienė N.
Lietuvos moksleivių psichologinė būsena.
Biomedicina, 2002; 2(2): 107112.
4. Lukoševičiūtė, J., & Šmigelskas, K.
Lietuvos moksleivių pasitenkinimas
gyvenimu: HBSC tyrimo rezultatai.
Sveikatos mokslai, 2019;29(4), 4852.
5. Inchley J Currie D, Young T, Samdal O,
Torsheim T, Augustson L. et al. Growing up
unequal: gender and socioeconomic
differences in young people's health and
well-being. Health Behaviour in School-
aged Children (HBSC) study: international
report from the 2013/2014 survey.
Copenhagen, 2016, WHO Regional Office
for Europe, (Health Policy for Children and
Adolescents, No. 7).
6. Cavallo, F., Dalmasso, P., Ottova-Jordan,
V., Brooks, F., Mazur, J., Välimaa, R. et al.
Trends in self-rated health in European and
North-American adolescents from 2002 to
2010 in 32 countries. The European Journal
of Public Health, 2015;25(suppl_2), 1315.
7. Idler EL, Benyamini Y. Self-rated health
and mortality: a review of 27 community
studies. J Health Soc Behav 1997; 38(1):
2137.
8. Bamia C, Orfanos P, Juerges H. Self-rated
health and all cause and cause specific
mortality of older adults: individual data
metaanalysis of prospective cohor studies in
the CHANCES Consortium. Maturitas
2017;103: 3744.
9. Gini G, Carli G, Pozzoli T. Social support,
peer victimisation, and somatic complaints:
A mediational analysis. Journal of
Paediatrics and Child Health; 2009; 45(6):
358363.
10. Sonmark K, Modin B. Psychosocial work
environment in school and students’ somatic
health complaints: An analysis of buffering
resources. Scandinavian Journal of Public
Health; 2017; 45(1): 6472.
11. Flaspohler PD, Elfstrom JL, Vanderzee KL,
Sink HE, Birchmeier Z. Stand by me: The
effects of peer and teacher support in
mitigating the impact of bullying on quality
of life. Psychology in the Schools; 2009;
46(7): 636649.
12. Låftman SB, Modin B. School-performance
indicators and subjective health complaints:
are there gender differences? Sociology of
Health and Illness; 2012; 34(4): 608625.
13. World Health Organization (2019) A life
course approach to health, human capital
and sustainable development. Prieiga per
internetą:
https://www.who.int/lifecourse/publications/
life-course-brief-20190220.pdf?ua=1
14. Weinberger AH, Kashan RS, Shpigel DM,
Esan H, Taha F, Lee CJ et al. Depression
and cigarette smoking behavior: a critical
review of population-based studies. The
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
31
American Journal of Drug and Alcohol
Abuse; 2017; 43(4): 416431.
15. Steptoe A, Deaton A, Stone AA. Subjective
wellbeing, health, and ageing. The Lancet;
2015; 385(9968): 640648.
16. Howell RT, Kern ML, Lyubomirsky S.
Health benefits: Meta-analytically
determining the impact of well-being on
objective health outcomes. Health
Psychology Review; 2007; 1(1): 83136.
17. Huebner E, Suldo SM, Smith LC, McKnight
CG. Life satisfaction in children and youth:
empirical foundations and implications for
school psychologists. Psychology in the
Schools 2004;41(1): 8193.
18. Kerr M, Stattin H, Biesecker G, Ferrer-
Wreder L. Relationships with parents and
peers in adolescence. In Lerner R,
Easterbrooks MA, Mistry J (Eds.).
Developmental Psychology; 2003; 6. New
York (NY), John Wiley and Sons Inc. p.
395419.
19. Lenzi M, Vieno A, Perkins DD, Santinello
M, Pastor M, Mazzardis S. Perceived
neighborhood social resources as
determinants of prosocial behavior in early
adolescence. American Journal of
Community Psychology; 2012; 50(1-2): 37
49.
20. Šmigelskas K, Vaičiūnas T, Lukoševičiūtė J,
Malinowska-Cieślik M, Melkumova M,
Movsesyan E et al. Sufficient social support
as a possible preventive factor against
fighting and bullying in school children.
International Journal of Environmental
Research and Public Health; 2018; 15(5):
870.
21. Camara M, Bacigalupe G, Padilla P. The
role of social support in adolescents: are you
helping me or stressing me out?
International Journal of Adolescence and
Youth; 2017; 22(2): 123136.
22. Eisman AB, Stoddard SA, Heinze J,
Caldwell CH, Zimmerman MA. Depressive
symptoms, social support, and violence
exposure among urban youth: A longitudinal
study of resilience. Developmental
Psychology; 2015; 51(9): 13071316.
23. Cavanaugh AM, Buehler C. Adolescent
loneliness and social anxiety: The role of
multiple sources of support. Journal of
Social and Personal Relationships; 2016;
33(2): 149170.
24. Rostad W. The influence of dad: an
investigation of adolescent females'
perceived closeness with fathers and risky
behaviors. Graduate Student Theses,
Dissertations, and Professional Papers;
2012; 1027.
25. Miller AB, Esposito-Smythers C, Leichtweis
RN. Role of social support in adolescent
suicidal ideation and suicide attempts.
Journal of Adolescent Health; 2015; 56(3):
286292.
26. Šmigelskas, K., Lukoševičiūtė, J.,
Slapšinskaitė, A., Vaičiūnas, T., Bulotaitė,
J., Žemaitaitytė, M et al. Lietuvos
moksleivių gyvensena ir sveikata: 2018 m.
situacija ir tendencijos. Kaunas: LSMU,
2019. ISBN 978-9955-15-628-4.
http://hbsc.lt/wp-
content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf
27. Spriggs AL, Iannotti RJ, Nansel TR, Haynie
DL. Adolescent bullying involvement and
perceived family, peer and school relations:
Commonalities and differences across
race/ethnicity. Journal of Adolescent Health;
2007; 41(3): 283293.
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
32
28. Sonmark K, Modin B. Psychosocial work
environment in school and students’ somatic
health complaints: Analysis of buffering
resources. Scandinavian Journal of Public
Health; 2017; 45(1): 6472.
29. Klein J, Cornell D, Konold T. Relationships
between bullying, school climate, and
student risk behaviors. School Psychology
Quarterly; 2012; 27(3): 154.
30. Kelly SA, Melnyk BM, Jacobson DL,
O'Haver JA. Correlates among healthy
lifestyle cognitive beliefs, healthy lifestyle
choices, social support, and healthy
behaviors in adolescents: implications for
behavioral change strategies and future
research. Journal of Pediatric Health Care;
2011; 25(4): 216223.
31. Kim YS, Leventhal B. Bullying and suicide.
A review. International Journal of
Adolescent Medicine and Health; 2008;
20(2): 133154.
32. Radliff KM, Wheaton JE, Robinson K,
Morris J. Illuminating the relationship
between bullying and substance use among
middle and high school youth. Addictive
Behaviors; 2012; 37(4): 569572.
33. Michaelsen KF, Larnkjær A, Mølgaard
C.Amount and quality of dietary proteins
during the first two years of life in relation
to NCD risk in adulthood. Nutrition,
Metabolism and Cardiovascular Diseases;
2012; 22(10): 781786.
34. Szajewska H, Ruszczyński M. Systematic
review demonstrating that breakfast
consumption influences body weight
outcomes in children and adolescents in
Europe. Critical Reviews in Food Science
and Nutrition; 2010; 50(2): 113119.
35. Adolphus K, Lawton CL, Champ CL, Dye
L. The effects of breakfast and breakfast
composition on cognition in children and
adolescents: a systematic review. Advances
in Nutrition; 2016; 7(3): 590S612S.
36. Strong WB, Malina RM, Blimkie CJ,
Daniels SR, Dishman RK, Gutin B et al.
Evidence based physical activity for school-
age youth. The Journal of Pediatrics; 2005;
146(6): 732737.
37. Janssen I, LeBlanc AG. Systematic review
of the health benefits of physical activity
and fitness in school-aged children and
youth. International Journal of Behavioral
Nutrition and Physical Activity; 2010; 7(1):
40.
38. Kalman M, Inchley J, Sigmundova D,
Iannotti RJ, Tynjälä JA, Hamrik Z et al.
Secular trends in moderate - to-vigorous
physical activity in 32 countries from 2002
to 2010: a cross-national perspective. The
European Journal of Public Health; 2015;
25(2): 3740.
39. Telama R. Tracking of physical activity
from childhood to adulthood: a review.
Obesity Facts; 2009; 2(3): 187195.
40. Dewald JF, Meijer AM, Oort FJ, Kerkhof
GA, Bögels SM. The influence of sleep
quality, sleep duration and sleepiness on
school performance in children and
adolescents: A meta-analytic review. Sleep
Medicine Reviews; 2010; 14(3): 179–189.
41. Matricciani L, Olds T, Petkov J. In search of
lost sleep: secular trends in the sleep time of
school-aged children and adolescents. Sleep
Medicine Reviews; 2012; 16(3): 203211.
42. Hale L, Li X, Hartstein LE, LeBourgeois
MK. Media use and sleep in teenagers: What
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
33
do we know? Current Sleep Medicine
Reports; 2019; 5(3): 128134.
43. Tubbs AS, Dollish K, Fernandez F,
Grandner MA. The basics of sleep
physiology and behavior. In: Sleep and
Health. Cambridge: Academic Press;
2019.p. 310.
44. Huurre T, Lintonen T, Kaprio J, Pelkonen
M, Marttunen M, Aro H. Adolescent risk
factors for excessive alcohol use at age 32
years. A 16-year prospective follow-up
study. Social Psychiatry and Psychiatric
Epidemiology; 2010; 45(1): 125134.
45. Griswold MG, Fullman N, Hawley C, Arian
N, Zimsen SR, Tymeson HD, et al. Alcohol
use and burden for 195 countries and
territories, 19902016: a systematic analysis
for the Global Burden of Disease Study
2016. The Lancet; 2018; 392(10152): 1015
1035.
46. Newton-Howes G, Boden JM. Relation
between age of first drinking and mental
health and alcohol and drug disorders in
adulthood: Evidence from a 35-year cohort
study. Addiction; 2016; 111(4): 637644.
47. Gilman SE, Rende R, Boergers J, Abrams
DB, Buka SL, Clark MA et al. Parental
smoking and adolescent smoking initiation:
an intergenerational perspective on tobacco
control. Pediatrics; 2009; 123(2): 274281.
48. Chaiton MO, Cohen JE, O'Loughlin J, Rehm
J. A systematic review of longitudinal
studies on the association between
depression and smoking in adolescents.
BMC Public Health; 2009; 9(1): 356.
49. Reitsma MB, Fullman N, Ng M, Salama JS,
Abajobir A, Abate KH et al. Smoking
prevalence and attributable disease burden
in 195 countries and territories, 19902015:
a systematic analysis from the Global
Burden of Disease Study 2015. The Lancet;
2017; 389(10082): 18851906.
50. Wills TA, Knight R, Sargent JD, Gibbons
FX, Pagano I, Williams RJ. Longitudinal
study of e-cigarette use and onset of
cigarette smoking among high school
students in Hawaii. Tobacco Control; 2017;
26(1): 3439.
51. ES statistikos taryba (EUROSTAT). Suicide
death rate by age group; 2019. Prieiga per
internetą:
https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/vie
w/tps00202/default/table?lang=en.
52. World Health Organization. Preventing
suicide: A global imperatyve; 2014. Prieiga
per internetą:
https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10
665/131056/9789241564779_eng.pdf?seque
nce=1.
53. Bilsen J. Suicide and youth: risk factors.
Frontiers in Psychiatry; 2018; 9: 540.
54. Evans E, Hawton K, Rodham K. Factors
associated with suicidal phenomena in
adolescents: a systematic review of
population-based studies. Clinical
Psychology Review; 2004; 24(8): 957979.
55. May AM, Klonsky ED. What distinguishes
suicide attempters from suicide ideators? A
meta-analysis of potential factors. Clinical
Psychology: Science and Practice;
2016;23(1): 5–20.
56. Im Y, Oh WO, Suk M. Risk factors for
suicide ideation among adolescents: Five-
year national data analysis. Archives of
Psychiatric Nursing; 2017; 31(3): 282286.
57. Fredrick SS, Demaray MK, Malecki CK,
Dorio NB. Can social support buffer the
association between depression and suicidal
Journal of Medical Sciences. November 30, 2020 - Volume 8 | Issue 19. Electronic - ISSN: 2345-0592
34
ideation in adolescent boys and girls?
Psychology in the Schools; 2018; 55(5):
490505.