Ugnė Kėvalaitė1, Simas Gindriūnas1, Emilis Zavickas2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine, Kaunas, Lithuania
2Asklepios Klinikum Schwalmstadt, Department of Orthopedic and Trauma Surgery, Schwalmstadt, Germany
Abstract
Background. Hip fractures are one of the leading causes of hospitalisation in elderly patients, which will cause an increasing socioeconomic problem in the future, especially considering the increasing number of elderly people in our country. Due to the increase in the burden of this disease, true challenge remains in the prevention and in the developement of new strategies to improve quality of life for this group of patients.
Aim: to review information on current clinical management of proximal femoral fractures and principles as reported in the literature.
Methods. Literature sources were selected from PubMed and ClinicalKey medical databases using these keywords: proximal femoral fractures, hemiarthroplasty, surgical management, treatment.
Results. The main objectives when treating proximal hip fractures should include an early surgery, adequate pain control, balanced fluid management. Trochanteric and subtrochanteric fractures favour intramedullary nailing as first choice of treatment. In the case of femoral neck fractures, hemiarthroplasty or total hip replacement surgery are recommended, and the type of endoprothesis is usually chosen regarding the physical ability and age of the patient.
Conclusions. Proximal femoral fractures remain a major concern for both patients and health systems. The main focus should adequate pain control, early mobilization, thromboprophylaxis and appropriate selection of the operative method. When choosing a surgical treatment method the patient‘s age, activity level and co-morbidities should be taken into account.
Keywords: proximal femoral fractures, hemiarthroplasty, surgical management, treatment.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.3.3
!
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine, Kaunas, Lithuania
2
Asklepios Klinikum Schwalmstadt, Department of Orthopedic and Trauma Surgery, Schwalmstadt, Germany
"#
$ %Hip fractures are one of the leading causes of hospitalisation in elderly patients, which will cause an
increasing socioeconomic problem in the future, especially considering the increasing number of elderly people in
our country. Due to the increase in the burden of this disease, true challenge remains in the prevention and in the
developement of new strategies to improve quality of life for this group of patients%
" to review information on current clinical management of proximal femoral fractures and principles as reported
in the literature.
&'%Literature sources were selected from PubMed and ClinicalKey medical databases using these keywords:
proximal femoral fractures, hemiarthroplasty, surgical management, treatment.
(%The main objectives when treating proximal hip fractures should include an early surgery, adequate pain
control, balanced fluid management. Trochanteric and subtrochanteric fractures favour intramedullary nailing as
first choice of treatment. In the case of femoral neck fractures, hemiarthroplasty or total hip replacement surgery are
recommended, and the type of endoprothesis is usually chosen regarding the physical ability and age of the patient.
)% Proximal femoral fractures remain a major concern for both patients and health systems. The main
focus should adequate pain control, early mobilization, thromboprophylaxis and appropriate selection of the
operative method. When choosing a surgical treatment method the patient‘s age, activity level and co-morbidities
should be taken into account.
*+proximal femoral fractures, hemiarthroplasty, surgical management, treatment.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (3), p. 21-29, https://doi.org/10.53453/ms.2023.3.3
21
, - # **
!
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Švalmštato Asklepios Klinika, Ortopedijos traumatologijos skyrius, Švalmštatas, Vokietija
.%Proksimalinės šlaunikaulio srities lūžiai yra viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus pacientų hospitalizavimo
priežasčių, kuri ateityje sukels vis didesnę socialinę ir ekonominę problemą, ypač atsižvelgiant į didėjantį
pagyvenusių žmonių skaičių mūsų šalyje. Dėl didėjančių šių pacientų skaičiaus, tikrasis iššūkis išlieka naujų
prevencijos ir strategijų kūrime, kurios būtų skirtos šioms pacientų grupėms, gyvenimo kokybei gerinti.
/ % Suteikti informaciją apie dabartinius klinikinius proksimalinės šlaunikaulio srities lūžio gydymo metodus
bei principus.
&% Literatūros šaltiniai buvo atrinkti iš Pubmed ir ClinicalKey medicinos duomenų bazių naudojant šios
raktinius žodžius: proksimaliniai šlaunikaulio lūžiai, hemiartroplastika, chirurginis gydymas, gydymas.
(0% Pagrindinis proksimalinės šlaunikaulio dalies lūžio gydymo tikslas turėtų būti ankstyva operacija,
tinkama skausmo terapija, subalansuotas skysčių palaikymas. Trochanterinių ir subtrochanterinių lūžių atvejais
pirmo pasirinkimo gydymo metodas, turėtų būti intramedulinių vinių įdėjimas. Esant šlaunikaulio kaklo lūžiams, yra
rekomenduojama hemiartroplastika arba totalinis klubo sąnario endoprotezavimas, kuris dažniausiai pasirenkamas
atsižvelgiant į paciento amžių ir fizinį pajėgumą.
1,% Proksimalinės šlaunikaulio srities lūžiai išlieka didelio mąsto problema tiek pacientams, tiek sveikatos
sistemoms. Svarbiausias dėmesys turi būti skirtas tinkamam skausmo malšinimui, ankstyvai mobilizacijai,
tromboprofilaktikai ir tinkamam operacijos metodo parinkimui. Renkantis chirurginį gydymo metodą turėtų būti
atsižvelgta į paciento amžių, aktyvumo lygi ir gretutines ligas
( --proksimaliniai šlaunikaulio lūžiai, hemiartroplastika, chirurginis gydymas, gydymas.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
22
% .
Proksimalinės šlaunikaulio srities lūžiai yra dažna
osteoporozės pasekmė, todėl mes bendrai juos
vadiname kaip „šlaunikaulio kaklo lūžiai“. Tai yra
iššūkis sveikatos priežiūros sistemoms, pacientams
bei jų šeimoms, nes šlaunikaulio kaklo lūžiai gali
sąlygoti sunkią negalią [1]. Šiuo metu yra
prognozuojama, kad iki 2050@m. visame pasaulyje šių
lūžių atvejų skaičius išaugs iki 6,26 mln. [2,3].
Šlaunikaulio kaklo lūžiai gali būti pražūtingas įvykis:
apie 30% tokių pacientų miršta per pirmuosius metus
po traumos [4], o išgyvenusieji patiria esamų ligų
pasunkėjimą, kurios turi įtakos jų gyvenimo kokybei
[5]. Per pirmuosius metus po lūžio, tik 40-60 %
pacientų sugeba pasiekti tokį mobilumo lygį, koks jis
buvo iki patirtos traumos@[6].
Chirurginis gydymas turėtų būti atliktas per pirmąsias
24 valandas, kadangi vėliau atliktos operacijos turi
padidėjusią perioperacinių komplikacijų rizika [7].
Šios komplikacijos gali būti tokios kaip plaučių
embolija, pneumonija, giliųjų venų trombozė (GVT),
šlapimo takų infekcija [8]. Atidėjus operaciją daugiau
nei 48 valandas, mirtingumas gali žymiai padidėti
[7]. COVID-19 pasaulinės pandemijos metu bendras
šlaunikaulio kaklo lūžių atvejų skaičius buvo žymiai
sumažęs [9]. Tačiau sisteminė apžvalga ir
metaanalizė parodė septynis kartus padidėjusią
mirtingumo ir pooperacinių komplikacijų riziką
pacientams, kurie buvo užsikrėtę COVID-19 ir kartu
turėjo šlaunikaulio kaklo lūžį. Pagrindiniais iššūkiais
buvo įvardijami laikas, reikalingas COVID-19 tyrimo
rezultatams gauti, sumažėjęs darbingumas ir
ligoninės personalo trūkumas [10]. Buvo pastebėta,
kad trumpesnis paciento buvimas ligoninėje
sumažina komplikacijų ir mirtingumo gydymo
įstaigoje skaičių, taip pat pagreitina paciento būklės
atsistatymą po traumos ir lemia mažesnį neįgalumo
lygį [11].
Šio straipsnio tikslas yra pateikti esminius
proksimalinės šlaunikaulio srities lūžių gydymo
aspektus vyresnio amžiaus pacientams ir nurodyti,
kaip išvengti komplikacijų perioperaciniu ir
pooperaciniu laikotarpiu.
!% &
Literatūros apžvalgai buvo naudojamos tarptautinės
medicinos duomenų bazės „Pubmed“ ir
“ClinicalKey”. Straipsniai buvo atrinkti naudojant
šiuos raktažodžius: proksimaliniai šlaunikaulio lūžiai,
hemiartroplastika, chirurginis gydymas, gydymas.
Pagal šiuos raktažodžius ir santraukas į literatūros
apžvalgą buvo įtraukti 38 straipsniai anglų kalba,
publikuoti 2002 – 2022 metais.
2% (0
2%,**
Skausmo valdymas yra privalomas, atsižvelgiant į jo
esminį vaidmenį delyro prevencijoje [12]. Vyresnio
amžiaus žmonėms NVNU nėra rekomenduojami, nes
COX-2 inhibitoriai gali trikdyti kaulų osifikacijos
procesą [13], tačiauvaistai kaip paracetamolis kas 6
val., jei nėra kontraindikacijų, gali būti naudingi [14].
Kai skausmas nėra pakankamai suvaldomas, gali būti
papildomai skiriami geriamieji opioidai kartu su
obstipacijų profilaktika [7].
Įprasti laboratoriniai tyrimai turėtų būti atlikti
apimant bendrą kraujo tyrimą, uždegimo žymenis,
protrombino laiko tarptautinį normalizuotą santykį
(PT-INR), dalinį tromboplastino laiką ir biocheminį
kraujo tyrimą (natrio, kalio, kalcio konc. kraujyje)
[7]. Atsižvelgiant į jų amžių, pacientai po
šlaunikaulio kaklo lūžių, dažnai būna dehidratavę,
todėl yra rekomenduojama skirti intraveniškai
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
23
izotoninių kristaloidų, siekiant palaikyti normalią
kūno hidrataciją [7].
Šlapimo takų infekcijos ir besimptomės bakteriurijos
dažnis didėja su amžiumi [15]. Neseniai atlikta
sisteminė literatūros apžvalga parodė, kad
pooperacinis infekcijų dažnis nesumažėjo, jei prieš
operaciją buvo gydoma besimptomė bakteriurija [16].
Todėl rekomenduojama pasitikrinti dėl šlapimo takų
infekcijų, tačiau gydymas reikalingas tik esant
simptomams [7].
Dėl giliųjų venų trombozės (GVT) rizikos pacientams
su šlaunikaulio kaklo lūžiu, per pastaruosius kelerius
metus buvo skiriamas didelis dėmesys
tromboprofilaktikai, tačiau ankstyvos operacijos ir
mobilizavimo vaidmuo mažinant šią riziką yra seniai
įrodytas.
Atsižvelgiant į padidėjusį sergamumą ir mirštamumą
nuo tromboembolinių komplikacijų, yra tikrų
įrodymų, patvirtinančių kompresines kojines, siekiant
sumažinti GVT [17,18].
Vertinant kraujavimo komplikacijų prevenciją, 40%
vyresnio amžiaus pacientų, kuriems lūžo šlaunikaulis
kaklas, vartoja antikoaguliantus arba antiagregantus
[19], todėl yra privalomas optimalus šių vaistų
koordinavimas su anesteziologu. Pacientams, kuriems
taikomas antitrombocitinis gydymas,
rekomenduojama neatidėti operacijos [20].
Klopidogrelio ir aspirino vartojimas gali padidinti
pooperacinį kraujavimą, tačiau šlaunikaulio kaklo
lūžio operaciją galima vis tiek saugiai atlikti
nedelsiant [21].
Pacientams turintiems mechaninius vožtuvais,
sergantiems prieširdžių virpėjimu (PV), neseniai
patyrusiems insultą, GVT ar plaučių emboliją, reikia
apsvarstyti galimybę leisti poodinį mažos
molekulinės masės hepariną arba intraveninį
nefrakcionuotą hepariną [22].
2%!)'**
Gydymo tikslas visada turi siekti atstatyti ankstesnį
paciento aktyvumo lygį ir sugebėjimą pilnai panešti
savo svorį.
2%234 '
#'-
Tiek trochanterinių, tiek subtrochanterinių lūžių
atveju pasirenkamas intramedulinių vinių įkalimas,
nes tai leidžia sumažinti minkštųjų audinių pažeidimą
ir anksti pradėti paciento mobilizaciją. Trochanterinės
srities lūžių atveju implanto pasirinkimas priklauso
nuo lūžio stabilumo, kurį nulemia kaulinių fragmentų
forma ir galimybė atkurti vidinio bei užpakalinio
žievinių sluoksnių vientisumą [23,24].
Ekstramedulinė sistema, tokia kaip dinaminės
kompresijos klubo sraigto sistema angl. (dynamich
hip screw DHS), gali būti pasirenkamas, jei šoninė
žievinė kaulo sienelė yra nepažeista [23], todėl
svarstant ekstramedulinį sistemą būtina nuodugniai
įvertinti lūžių modelį. Lyginant su
ekstrameduliarinėmis sistemomis, tokiais dinaminės
kompresijos klubo sraigtas (angl. dynamich hip screw
DHS), intramedulinis vinis yra arčiau jėgos linijos
vektoriaus, todėl tai turi biomechaninį pranašumą
[23].
Subtrochanterinės srities lūžiai yra rečiau
pasitaikantys šlaunikaulio lūžių tipai.
Subtrochanterinių lūžių atveju „aukso standartu“
laikomas intramedulinių vinių įstatymas, nes lyginant
su ekstramedulinės fiksacijos būdu, sutrumpėja
operacijos laikas, buvimo ligoninėje laikas ir didesnė
sutvirtinimo sėkmė [25].
Siekiant sumažinti sraigtų migraciją
osteoporoziniame kaule, osteosintezei gali būti
panaudojama cemento plastika. Nors tai gali sukelti
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
24
terminę osteonekrozę ir cemento nutekėjimo į lūžio
sritį. Tai trikdytų kaulų gyjimui. Proksimalinė
šlaunikaulio antirotacinė intramedulinė vinis,
tyrimuose parodė turinti geresnį rotacinį stabilumą
[26]. Buvo aiškiai įrodyta, kad cemento plastika
pagerina implanto tvirtinimą osteoporoziniame kaule
[26]. Namdari ir kt. sisteminė klinikinių cemento
plastikos rezultatų apžvalga parodė, kad pagrindiniai
privalumai yra, tai jog gaunami geresni radiologiniai
parametrai ir yra mažesnis komplikacijų dažnis
naudojant cemento plastiką. Tačiau norint toliau tirti
naudos mastą, reikia atlikti didesnius sisteminius
tyrimus [27].
2%534 -
Šlaunikaulio kaklo lūžiai gali būti gydomi
osteosintezės, hemiartroplastikos ar totalinio
endoprotezavimo metodais. Pacientams, kuriems yra
virš 70 metų ir turintiems daugiau nei vieną gretutinę
ligą, gydant šiuos lūžius konservatyviai buvo
nustatyta virš 80% pakartotinių lūžių rizika [28].
Taigi, vyresnio amžiaus pacientams pirmo
pasirinkimo gydymas esant šiems lūžiams būtent yra
chirurginis.
Dėl sudėtingos šlaunikaulio galvos aprūpinimu
krauju, Garden klasifikacijos III ir IV tipų
šlaunikaulio kaklo lūžiai didžiajai daugumai nėra
tinkami osteosintezei. Dislokuoti šlaunikaulio kaklo
lūžiai yra susiję su padidėjusia kraujotakos
sutrikdymo šlaunikaulio galvai rizika, kas reikštų
padidėjusią kaulų nesugijimo riziką ir taip pat
osteosintezės netinkamumą šiuo atveju. Galiausiai,
egzistuojanti osteoporozė ir amžiniai kaulų struktūros
pokyčiai taip pat yra rizikos veiksnys kaulų
nesugijimui [29]. Taigi, esant šlaunikaulio kaklo
lūžiams, osteosintezė yra rekomenduojama tik esant
nedislokuotiems ir jauniems pacientams
pasireiškusiems lūžiams.
Atlikti tyrimai įrodė, kad klubo sąnario
endoprotezavimo metu naudojami cementuoti
implantantai lemia mažesnį pooperacinį skausmą ir
dėl to geresnį pacientų mobilumą [30].
Endoprotezavimo metu naudojamas cementuotas
šlaunikaulio stiebas lemia geresnę fiksaciją
osteoporozės paveiktame kaule [31]. Beje, 2021
metais atliktas Vokietijos mokslininkų tyrimas
parodė dvigubai didesnę periprotestinių šlaunikaulio
lūžių riziką necementuotų šlaunikaulio stiebo atvejais
lyginant su cementuotais [32]. Ypatingai didelė lūžių
rizika buvo pastebėta vyresniems nei 60 metų
pacientams, kuomet buvo naudojami necementuoti
šlaunikaulio stiebai. Taigi, standartinė procedūra
turėtų apimti šlaunikaulio ertmės cemento plastiką
bei, priklausomai nuo paciento aktyvumo,
hemiartroplastiką arba totalinį klubo sąnario
endoprotezavimą. Aktyviems pacientams pirmo
pasirinkimo operacija turėtų būti totalinis klubo
sąnario endoprotezavimas dėl geresnio pooperacinio
sąnario funkcionavimo ir mažesnės pakartotinos
operacijos tikimybės, lyginant su hemiartroplastika.
Tačiau, totalinis klubo sąnario endoprotezavimas gali
būti susijęs su padidėjusia dislokacijų tikimybe [31].
Dislokacijos tikimybė priklauso nuo daugelio
veiksnių, pavyzdžiui: tinkamo priešoperacinio
pasiruošimo, implantantų įdėjimo padėties, minkštųjų
audinių paruošimo ir chirurgo patirties [33].
Dislokacijos tikimybė taip pat yra padidėjusi tarp
senyvų žmonių dėl esamos padidėjusios griuvimo
rizikos dėka amžiaus sukeltos raumenų masės ir jėgos
sumažėjimo [33]. Taigi, pacientams, kurie yra
neįgalūs sumažinti dislokacijos riziką, geresnis
operacijos pasirinkimo metodas būtu
hemiartroplastika.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
25
Hemiartroplastikos privalumai yra trumpesnis
operacijos laikas ir mažesnis dislokacijų dažnis [34].
HEALTH tyrime buvo lyginami pacientai su
dislokuotu šlaunikaulio kaklo lūžiu ir jiems buvo
atlikta totalinė klubo sąnario endoprotezavimo
operacija arba hemiartroplastika. Nepavyko nustatyti
reikšmingo pakartonių procedūrų dažnio skirtumo, o
funkciškai geresnės baigtys pagal WOMAC balą
teikė pirmenybę totaliniam klubo sąnario
endoprotezavimui, o ne hemiartroplastikai [35].
Grupėje, kuriai buvo atliktas totalinis klubo sąnario
pakeitimas, buvo pastebėtas šiek tiek didesnis
sunkesnių nepageidaujamų reakcijų dažnis [35].
Jaunesniems pacientams hemiartroplastikos
naudojimas yra susijęs su dideliu gūžduobės erozijos
dažniu ir poreikiu vėliau taikyti totalinį klubo sąnario
endoprotezavimą dėl antrinio osteoartrito [36].
2%63**
Siekiant sumažinti pneumonijos, pragulų ir
tromboembolijų komplikacijų riziką yra
rekomenduojama ankstyva mobilizacija, ypatingai
senyviems pacientams [37]. Nustatyta, kad pacientai,
patyrę vieną kaulo lūžį, turi padidintą riziką įvykti
dar vienam, tad būtina ištirti buvusių lūžių priežastį ir
taip užkirti kelią tolesniems nelaimingiems
atsitikimams [10]. Pooperaciniu laikotarpiu
tromboembolijų profilaktai rekomenduojama 5
savaitėms skirti mažos molekulinės masės hepariną
bei kineziterapiją [38].
5% 1,
Klubo sąnario lūžiai yra laikomi sunkiais iššūkiais
tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros sistemoms.
Perioperaciniu laikotarpiu svarbiausias dėmesys
turėtų būti skiriamas skausmo malšinimui, ankstyvai
mobilizacijai, normalios hidratacijos palaikymui,
tromboprofilaktikai ir tinkamam operacijos metodo
parinkimui. Senyviems pacientams svarbu kuo
greičiau paskirti operacinį gydymą, taikyti ankstyvą
mobilizaciją ir krūvį galūnei. Trochanterinės ir
subtrochanterinės srities lūžių atvejais gydymas
taikomas intrameduline vinimi, o šlaunikaulio kaklo
lūžiai gali būti gydomi osteosintezės,
hemiartroplastikos ar totalinio endoprotezavimo
metodais. Totalinis klubo sąnario endoprotezavimas
yra rekomenduotinas dislokuotų lūžių atvejais
aktyvesniems pacientams, o hemiartroplastika –
silpnesniems pacientams.
7
1. Bäcker HC, Wu CH, Maniglio M,
Wittekindt S, Hardt S, Perka C. Epidemiology of
proximal femoral fractures. J Clin Orthop Trauma.
2021 Jan;12(1):161-165.
2. Aicale R, Maffulli N. Greater rate of
cephalic screw mobilisation following proximal
femoral nailing in hip fractures with a tip-apex
distance (TAD) and a calcar referenced TAD greater
than 25@mm. J Orthop Surg Res. 2018 May
2;13(1):106.
3. Sambrook P, Cooper C. Osteoporosis.
Lancet. 2006 Jun 17;367(9527):2010-8
4. Roberts SE, Goldacre MJ. Time trends and
demography of mortality after fractured neck of
femur in an English population, 1968-98: database
study. BMJ. 2003 Oct 4;327(7418):771-5.
5. Griffin XL, Parsons N, Achten J, Fernandez
M, Costa ML. Recovery of health-related quality of
life in a United Kingdom hip fracture population. The
Warwick Hip Trauma Evaluation--a prospective
cohort study. Bone Joint J. 2015 Mar;97-B(3):372-
82.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
26
6. yer SM, Crotty M, Fairhall N, Magaziner J,
Beaupre LA, Cameron ID, Sherrington C; Fragility
Fracture Network (FFN) Rehabilitation Research
Special Interest Group. A critical review of the long-
term disability outcomes following hip fracture.
BMC Geriatr. 2016 Sep 2;16(1):158.
7. Mears SC, Kates SL. A Guide to Improving
the Care of Patients with Fragility Fractures, Edition
2. Geriatr Orthop Surg Rehabil. 2015 Jun;6(2):58-
120.
8. Fischer H, Maleitzke T, Eder C, Ahmad S,
Stöckle U, Braun KF. Management of proximal
femur fractures in the elderly: current concepts and
treatment options. Eur J Med Res. 2021 Aug
4;26(1):86.
9. Kumar Jain V, Lal H, Kumar Patralekh M,
Vaishya R. Fracture management during COVID-19
pandemic: A systematic review. J Clin Orthop
Trauma. 2020 Jul;11(Suppl 4):S431-S441.
10. Lim MA, Pranata R. Coronavirus disease
2019 (COVID-19) markedly increased mortality in
patients with hip fracture - A systematic review and
meta-analysis. J Clin Orthop Trauma. 2021
Jan;12(1):187-193.
11. Tarazona-Santabalbina FJ, Belenguer-Varea
Á, Rovira E, Cuesta-Peredó D. Orthogeriatric care:
improving patient outcomes. Clin Interv Aging. 2016
Jun 24;11:843-56.
12. Eamer G, Taheri A, Chen SS, Daviduck Q,
Chambers T, Shi X, Khadaroo RG. Comprehensive
geriatric assessment for older people admitted to a
surgical service. Cochrane Database Syst Rev. 2018
Jan 31;1(1):CD012485.
13. Geusens P, Emans PJ, de Jong JJ, van den
Bergh J. NSAIDs and fracture healing. Curr Opin
Rheumatol. 2013 Jul;25(4):524-31.
14. Ftouh S, Morga A, Swift C; Guideline
Development Group. Management of hip fracture in
adults: summary of NICE guidance. BMJ. 2011 Jun
21;342:d3304.
15. Rodriguez-Mañas L. Urinary tract infections
in the elderly: a review of disease characteristics and
current treatment options. Drugs Context. 2020 Jul
8;9:2020-4-13.
16. Zhang Q, Liu L, Sun W, Gao F, Cheng L, Li
Z. Research progress of asymptomatic bacteriuria
before arthroplasty: A systematic review. Medicine
(Baltimore). 2018 Feb;97(7):e9810.
17. Oliver D, Griffiths R, Roche J, Sahota O.
Hip fracture. BMJ Clin Evid. 2007 Oct
10;2007:1110.
18. Handoll HH, Farrar MJ, McBirnie J,
Tytherleigh-Strong G, Milne AA, Gillespie WJ.
Heparin, low molecular weight heparin and physical
methods for preventing deep vein thrombosis and
pulmonary embolism following surgery for hip
fractures. Cochrane Database Syst Rev. 2002;
(4):CD000305.
19. Crotty M, Whitehead CH, Gray S, Finucane
PM. Early discharge and home rehabilitation after hip
fracture achieves functional improvements: a
randomized controlled trial. Clin Rehabil. 2002
Jun;16(4):406-13.
20. Yang Z, Ni J, Long Z, Kuang L, Gao Y, Tao
S. Is hip fracture surgery safe for patients on
antiplatelet drugs and is it necessary to delay surgery?
A systematic review and meta-analysis. J Orthop
Surg Res. 2020 Mar 12;15(1):105.
21. Chechik O, Thein R, Fichman G, Haim A,
Tov TB, Steinberg EL. The effect of clopidogrel and
aspirin on blood loss in hip fracture surgery. Injury.
2011 Nov;42(11):1277-82.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
22. Falaschi P, Marsh D, editors.
Orthogeriatrics: The Management of Older Patients
with Fragility Fractures. 2nd ed. Cham (CH):
Springer; 2021.
23. Lu Y, Uppal HS. Hip Fractures: Relevant
Anatomy, Classification, and Biomechanics of
Fracture and Fixation. Geriatr Orthop Surg Rehabil.
2019 Jul 3;10:2151459319859139.
24. Attum B, Pilson H. Intertrochanteric Femur
Fracture. 2022 Aug 8. In: StatPearls. Treasure Island
(FL): StatPearls Publishing; 2022 Jan.
25. Jackson C, Tanios M, Ebraheim N.
Management of Subtrochanteric Proximal Femur
Fractures: A Review of Recent Literature. Adv
Orthop. 2018 Oct 28;2018:1326701.
26. Erhart S, Schmoelz W, Blauth M, Lenich A.
Biomechanical effect of bone cement augmentation
on rotational stability and pull-out strength of the
Proximal Femur Nail Antirotation™. Injury. 2011
Nov;42(11):1322-7.
27. Namdari S, Rabinovich R, Scolaro J,
Baldwin K, Bhandari M, Mehta S. Absorbable and
non-absorbable cement augmentation in fixation of
intertrochanteric femur fractures: systematic review
of the literature. Arch Orthop Trauma Surg. 2013
Apr;133(4):487-94.
28. Raaymakers EL. The non-operative
treatment of impacted femoral neck fractures. Injury.
2002 Dec;33 Suppl 3:C8-14.
29. Lowe JA, Crist BD, Bhandari M, Ferguson
TA. Optimal treatment of femoral neck fractures
according to patient's physiologic age: an evidence-
based review. Orthop Clin North Am. 2010
Apr;41(2):157-66.
30. Parker MJ, Gurusamy KS, Azegami S.
Arthroplasties (with and without bone cement) for
proximal femoral fractures in adults. Cochrane
Database Syst Rev. 2010 Jun 16;(6):CD001706.
31. Rozell JC, Hasenauer M, Donegan DJ,
Neuman M. Recent advances in the treatment of hip
fractures in the elderly. F1000Res. 2016 Aug
11;5:F1000 Faculty Rev-1953.
32. Konow T, Baetz J, Melsheimer O, Grimberg
A, Morlock M. Factors influencing periprosthetic
femoral fracture risk. Bone Joint J. 2021 Apr;103-
B(4):650-658.
33. Dargel J, Oppermann J, Brüggemann GP,
Eysel P. Dislocation following total hip replacement.
Dtsch Arztebl Int. 2014 Dec 22;111(51-52):884-90.
34. Braun KF, Hanschen M, Biberthaler P.
Frakturendoprothetik der medialen
Schenkelhalsfraktur. Unfallchirurg.
2016;119(4):331–45.
35. HEALTH Investigators, Bhandari M,
Einhorn TA, Guyatt G, Schemitsch EH, Zura RD,
Sprague S, Frihagen F, Guerra-Farfán E,
Kleinlugtenbelt YV, Poolman RW, Rangan A,
Bzovsky S, Heels-Ansdell D, Thabane L, Walter SD,
Devereaux PJ. Total Hip Arthroplasty or
Hemiarthroplasty for Hip Fracture. N Engl J Med.
2019 Dec 5;381(23):2199-2208.
36. Baker RP, Squires B, Gargan MF, Bannister
GC. Total hip arthroplasty and hemiarthroplasty in
mobile, independent patients with a displaced
intracapsular fracture of the femoral neck. A
randomized, controlled trial. J Bone Joint Surg Am.
2006 Dec;88(12):2583-9.
37. Kumar Jain V, Lal H, Kumar Patralekh M,
Vaishya R. Fracture management during COVID-19
pandemic: A systematic review. J Clin Orthop
Trauma. 2020 Jul;11(Suppl 4):S431-S441.
38. Muñoz Vives JM, Jornet-Gibert M, Cámara-
Cabrera J, Esteban PL, Brunet L, Delgado-Flores L,
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
Camacho-Carrasco P, Torner P, Marcano-Fernández
F; Spanish HIP-COVID Investigation Group.
Mortality Rates of Patients with Proximal Femoral
Fracture in a Worldwide Pandemic: Preliminary
Results of the Spanish HIP-COVID Observational
Study. J Bone Joint Surg Am. 2020 Jul
1;102(13):e69.
Journal of Medical Sciences. 18 Mar, 2023 - Volume 11 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
29