could lead to encreased risk of cardiovascular disease and alcoholism. It also affects infants, their emotional and

Aim: to conduct a literature research and review postpartum depression symptoms, diagnostic methods and treatment

Methods. A literature analysis was conducted using medical database PubMed using keywords „postpartum

depression“, „postpartum depression treatment“, „postpartum depression diagnosis“. Inclusion criteria publications

published in the last ten years, written in English. Exclusion criteria: publications older than 10 years, written in other

Results. Postpartum depression can manifest with mood swings, irritation, fatigue, depersonalization, dissociation,

denial of pregnancy and labor, low self-esteem. Patient can refuse to take care of the newborn and that can result in

Įvadas. Pogimdyvinė depresija (PD) – psichikos sutrikimas, kuris gali pasireikšti iki 20 proc. motinų. Jis gali didinti

širdies ir kraujagyslių ligų bei alkoholizmo riziką. Šis sutrikimas taip pat paveikia naujagimių emocinę bei kognityvinę

Metodika:.Atlikta literatūros apžvalga duomenų bazėje „PubMed“, naudojant raktažodžius „pogimdyvinė depresija“,

„pogimdyvinės depresijos gydymas“, „pogimdyvinės depresijos diagnostika“. Įtraukimo kriterijai: straipsniai

publikuoti per paskutinius 10 metų, parašyti anglų kalba. Atmetimo kriterijai: straipsniai senesni nei 10 metų,

Rezultatai. Pogimdyvinė depresija gali manifestuoti nuotaiko svyravimu, irzlumu, nuovargiu, depersonalizacija,

derealizacija, disociacija, gimdymo ir nėštumo fakto neigimu, žema saviverte. Pacientė gali atsisakyti rūpintis

Pogimdyvinė depresija – dažnai nepastebima psichi-

kos liga, apibrėžiama kaip sunkios ar lengvos

depresijos epizodas per pirmus metus po gimdymo.

Paplitimas varijuoja nuo 9,6 proc. gerai ekonomiškai

išsivysčiusiose šalyse ir iki 19,6 proc. šalyse, kuriose

mažesnis išsivystymo lygis. (1) Įrodyta, kad ši liga

emocinei ir kognityvinei raidai (3). Taip pat įrodytas

neigiamas poveikis motinos sveikatai. Netaikant

aktyvaus gydymo, šios pacientės dažniau yra

nutukusios, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika,

dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis

medžiagomis, šeimoje atsiranda emocinė įtampa

(4)Negydoma ir nepastebėta pogimdyvinė depresija

gali tapti savižudybės priežastimi. Savižudybė

dažniausia jaunų motinų mirties priežastis per

pirmuosius metus po gimdymo ir sudaro 20 proc. visų

pat svarbu ir gimdymo patirtis. Pogimdyvine depresija

dažniau serga moterys, kurioms buvo atliktas cezario

pjūvis, gimdymas vyko prieš terminą, ir kurių

Atlikta literatūros apžvalga, naudojantis kompiuterine

bibliografine medicinine duomenų baze PubMed.

Atlikta paieška naudojant paieškos raktažodžius

„postpartum depression“, „postpartum depression

treatment“, „postpartum depression diagnosis“.

Analizuotos ne senesnės nei 10 metų anglų kalba

parašytos publikacijos, kurių pilno teksto dokumentas

yra laisvai prieinamas. Atmestos publikacijos senesnės

nei 10 metų publikacijos, parašytos ne anglų kalba. Iš

Pogimdyvinė depresija (PD) gali pasireikšti nuotaikos

svyravimu, irzlumu, verksmingumu, nuovargiu,

depersonalizacija, disociacija, nėštumo ir gimdymo

neigimu. Dažniausiai simptomai pasiekia piką jau

penktą dieną po gimdymo. Sunkios eigos PD

sergančios turi minčių apie savižudybę(8). Remiantis

Kanadoje atliktu tyrimu, net 10,4 proc. moterų po

gimdymo galvoja apie savęs žalojimą. Trečdalis šių

moterų nurodo itin suprastėjusią savijautą ir psichikos

sveikatą (9). Pacientė gali atsisakyti bendrauti su savo

Moters kūnas nėštumo ir gimdymo metu patiria

daugybę pokyčių – keičiasi svoris, odos pigmentacija,

gali atsirasti randų ar strijų. Gali būti žema savivertė,

nepasitenkinimas savo kūnu. Moterys, sergančios PD,

dažniau prastai vertina savo išvaizdą, galimi mitybos

Diagnozuojant PD, autoriai rekomenduoja naudoti

Edinburgo postnatalinės depresijos skalę (EPDS) (13).

Jau beveik dvidešimtetį ši skalė naudojama Danijoje,

siekiant nustatyti PD dažnį Danijos moterų

populiacijoje. Atliktas tyrimas parodė, kad ši skalė turi

pakankamą jautrumą ir specifiškumą PD diagnozei –

Literatūroje apžvelgiami potencialūs biožymenys.

Įrodyta, kad mažesnė oksitocino koncentracija kraujo

serume gali padėti prognozuoti PD ir yra sietina su

depresinių simptomų sunkumu (15). Kitas biožymuo

yra anti-TPO antikūnai. Moterys, kurių anti-TPO

koncentracija kraujo serume didesnė nėštumo metu,

turi didesnį polinkį sirgti PD, lyginant su moterimis,

kurių anti-TPO antikūnai atitiko normą. Kol kas

skydliaukės funkcijos vaidmuo PD išsivystymui nėra

moterų PD simptomai sumažėjo, lankant KET

užsiėmimus. KET nepraranda savo efektyvumo netgi

dalyvaujant užsiėmimuose nuotoliniu būdu, kas yra

patogu mamoms, susiduriančioms su sunkumais rasti

asmenį galintį prižiūrėti naujagimį užsiemimų metu

(17). Kita psichoterapijos rūšis – psichodinaminė

psichoterapija – yra veiksminga nepaisant skiriamų

medikamentų. Žinoma, kad šios terapijos rezultatai

statistiškai reikšmingai nesiskiria taikant ir netaikant

medikamentinį gydymą (18). Taip pat reikšmingi

mitybos pokyčiai. Ramunėlių, magnolijų arbatos ne

tik statistiškai reikšmingai mažina depresijos

simptomus, bet ir gerina miego kokybę. Mitybos

raciono keitimas mažinant suvartojamą mėsos kiekį ir

ją keičiant vaisiais ir daržovėmis buvo sietinas su

Elektrokonvulsinė terapija (EKT) – dar vienas

gydymo metodas, tinkantis sunkiems PD atvejams,

naudojamas kai medikamentai ir kitos nemedika-

mentinės priemonės neduoda teigiamo terapinio

efekto. EKT procedūros metu, taikant anesteziją,

pacientės smegenys yra veikiamos elektros impulsais.

2018 metais atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad

yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp simptomų

sunkumo ir atsako į EKT – kuo pacientė juto

(lot. insula) komunikacija ir statistiškai reikšmingai

mažėjo pacienčių depresijos simptomai (23). Taip pat

nustatyta, kad TMS gali pagerinti socialines ir

Mokslinėje literatūroje rekomenduojama skirti

selektyvius seratonino reabsorbcijos inhibitorius

(SSRI) (25–27). 2015 metais atlikta meta-analizė

parodė, kad sertralino skyrimas žindymo laikotarpiu

yra saugus – neįrodytas statistiškai reikšmingas ryšys

tarp motinos ir naujagimio sertralino koncentracijos

kraujyje. Naujagimių kraujyje buvo aptikta labai

menka sertralino koncentracija arba sertralino nebuvo

aptikta, nestebėta jokių pašalinių reiškinių (27,28).

pogimdyvinės depresijos gydymui yra nerekomen-

duojamas dėl per mažo atliktų tyrimų kiekio. Atliktas

tyrimas su venlafaksinu parodė, kad laktuojančių

motinos piene ir naujagimio kraujo serume yra

aptinkama šio vaisto metabolito desvenlafaksino,

tačiau apie vaisto saugumą naujagimiui duomenų

nepakanka, tad šis vaistas nerekomenduojamas

žindančioms motinoms ir rekomenduojamas naudoti

tik nepasiekus pakankamo efekto naudojant

vaistas yra gerai toleruojamas ir turi teigiamą terapinį

efektą – pacientės pagerėjimą jautė jau po 24 valandų

(31). Tačiau yra nustatyta ir galimų pašalinių reiškinių,

tokių kaip mieguistumas, burnos džiūvimas, galvos

svaigimas, pacientėms sergančioms lėtine inkstų liga

galimas ligos eigos pablogėjimas (32). Pacientėms

pageidaujančioms gydytis namie, galima taikyti

terapiją peroraliniu zuranolonu, kurio veikimo

principas išlieka panašus į breksanolono, tačiau

zuranolono farmakokinetinės savybės leidžia vaistą

vartoti vieną kartą per dieną peroraliniu būdu.

Zuranolono antidepresinis efektas stebimas jau

trečiąją vartojimo dieną (33). Dėl itin mažų koncen-

tracijų motinos piene ir trumpo pusinio periodo, šis

vaistas yra laikomas saugiu vartoti maitinant kūdikį

cezario pjūvio operaciją, ketamino naudojimas

anestezijoje gali sumažinti PD riziką (36). Taip pat

tiriamas oksitocino panaudojimas, tačiau tyrimų

rezultatai yra prieštaringi – vienuose tyrimuose

stebimas nuotaikos pagėrėjimas, tačiau yra ir tyrimų,

kurių rezultatai rodo depresijos simptomų pablogėjimą

(37). Dar vienas tiriamas gydymo metodas – adjuvan-

tinis gydymas seratonerginiais psichodelikais kartu su

antidepresantais. Manoma, kad psilocibino sukurtos

patirtys gali padėti kovoti su izoliacijos jausmu ir

Pogimdyvinė depresija yra psichikos sutrikimas, kuris

turėtų sulaukti didesnio visuomenės susidomėjimo.

Tai yra psichikos sutrikimas, kuris daro įtaką ne tik

moteriai, bet ir jos vaikui, šeimai ir visuomenei. Būtina

skirti dėmesio ką tik pagimdžiusioms moterims,

įvertinti jų savijautą, ryšį su naujagimiu. Gydymo

variantai įvairūs ir turi būti parenkami individualiai –

gali būti taikomas tiek medikamentinis, tiek

nemedikamentinis gydymas arba šių metodų

1. Śliwerski A, Kossakowska K, Jarecka K, Świtalska

J, Bielawska-Batorowicz E. The Effect of Maternal

Depression on Infant Attachment: A Systematic

Available from:

3. Payne JL, Maguire J. Pathophysiological

Mechanisms Implicated in Postpartum Depression.

Front Neuroendocrinol [Internet]. 2019 Jan 1;52:165.

4. Slomian J, Honvo G, Emonts P, Reginster JY,

Bruyère O. Consequences of maternal postpartum

depression: A systematic review of maternal and

infant outcomes. Women’s Health [Internet]. 2019

depression and postpartum post-traumatic stress

disorder: prevalence and associated factors. BMC

Psychiatry [Internet]. 2021 Dec;21(1). Available

7. Agrawal I, Mehendale AM, Malhotra R. Risk

Factors of Postpartum Depression. Cureus [Internet].

2022 Oct 31 ;14(10). Available from:

8. Putnam K, Robertson-Blackmore E, Sharkey K,

Payne J, Bergink V, Munk-Olsen T, et al.

Heterogeneity of postpartum depression: a latent

class analysis. Lancet Psychiatry [Internet]. 2015 Jan

1 2(1):59. Available from:

9. Palladino E, Varin M, Lary T, Baker MM. Thoughts

11. Sockol LE, Epperson CN, Barber JP. Preventing

postpartum depression: A meta-analytic review. Clin

Psychol Rev [Internet]. 2013 Dec ;33(8):1205.

12. Silveira ML, Ertel KA, Dole N, Chasan-Taber L.

The role of body image in prenatal and postpartum

depression: a critical review of the literature. Arch

Womens Ment Health [Internet]. 2015 Jun

26;18(3):409–21. Available from:

14. Wilkinson A, Anderson S, Wheeler SB. Screening

for and treating postpartum depression and psychosis:

A cost-effectiveness analysis. Matern Child Health J

[Internet]. 2017 Apr 1;21(4):903. Available from:

15. Payne JL, Maguire J. Pathophysiological

Mechanisms Implicated in Postpartum Depression.

Front Neuroendocrinol [Internet]. 2019 Jan 1;52:165.

16. Schmidt PM da S, Longoni A, Pinheiro RT, Assis

AM de. Postpartum depression in maternal thyroidal

changes. Thyroid Res [Internet]. 2022 Dec ;15(1).

17. Milgrom J, Danaher BG, Seeley JR, Holt CJ, Holt

18. Valverde N, Mollejo E, Legarra L, Gómez-

Gutiérrez M. Psychodynamic Psychotherapy for

Postpartum Depression: A Systematic Review.

Matern Child Health J [Internet]. 2023

Jul;27(7):1156. Available from:

19. Yahya NFS, Teng NIMF, Das S, Juliana N.

Nutrition and physical activity interventions to

ameliorate postpartum depression: A scoping review.

Asia Pac J Clin Nutr [Internet]. 2021 Dec 1

2017 Jun 1 ;129(6):1087–97. Available from:

21. Rundgren S, Brus O, Båve U, Landén M,

Lundberg J, Nordanskog P, et al. Improvement of

postpartum depression and psychosis after

electroconvulsive therapy: A population-based study

with a matched comparison group. J Affect Disord

[Internet]. 2018 Aug 1;235:258–64. Available from:

22. Rönnqvist I, Brus O, Hammar Å, Landén M,

Lundberg J, Nordanskog P, et al. Rehospitalization of

Postpartum Depression and Psychosis After

Electroconvulsive Therapy: A Population-Based

Study With a Matched Control Group. J ECT

Stimulation Treatment Effects. Front Psychiatry

[Internet]. 2022 Mar 15;13:859453. Available from:

24. Myczkowski ML, Dias ÁM, Luvisotto T, Arnaut

D, Bellini BB, Mansur CG, et al. Effects of repetitive

transcranial magnetic stimulation on clinical, social,

and cognitive performance in postpartum depression.

Neuropsychiatr Dis Treat [Internet]. 2012 Oct

24;8:491. Available from:

KM. Pharmacotherapy of Postpartum Depression:

Current Approaches and Novel Drug Development.

CNS Drugs [Internet]. 2019 Mar 6;33(3):265–82.

Available from:

27. Pinheiro E, Bogen DL, Hoxha D, Ciolino JD,

Wisner KL. Sertraline and Breastfeeding: Review and

Meta-Analysis. Arch Womens Ment Health

[Internet]. 2015 Mar 18 ;18(2):139. Available from:

28. Sriraman NK, Melvin K, Meltzer-Brody S,

Marinelli KA, Bunik M, Noble L, et al. ABM Clinical

Protocol #18: Use of Antidepressants in

Breastfeeding Mothers. Breastfeeding Medicine

[Internet]. 2015 Jul 7 10(6):290. Available from:

30. Morrison KE, Cole AB, Thompson SM, Bale TL.

Brexanolone for the treatment of patients with

postpartum depression. Drugs of Today.

31. Kanes SJ, Colquhoun H, Doherty J, Raines S,

Hoffmann E, Rubinow DR, et al. Open-label, proof-

of-concept study of brexanolone in the treatment of

severe postpartum depression. Hum

Psychopharmacol [Internet]. 2017 Mar 1 ;32(2).

Available from:

Available from:

33. Deligiannidis KM, Meltzer-Brody S, Gunduz-

Bruce H, Doherty J, Jonas J, Li S, et al. Effect of

Zuranolone vs Placebo in Postpartum Depression: A

Randomized Clinical Trial. JAMA Psychiatry

[Internet]. 2021 Sep 1 78(9):1. Available from:

34. Zuranolone - PubMed [Internet] Available from:

35. Chen-Li D, Lui LMW, Rosenblat JD, Lipsitz O,

Teopiz KM, Ho R, et al. Ketamine as potential

treatment for postpartum depression: A narrative

review. Ann Clin Psychiatry [Internet]. 2022 Nov 1

;34(4):264–74. Available from:

cesarean section✰. Psychiatry Res [Internet]. 2019

Sep;279:252–8. Available from:

38. Jairaj C, Rucker JJ. Postpartum depression: A role

for psychedelics? J Psychopharmacol [Internet]. 2022

Aug 1 ;36(8):920–31. Available from: