Ksenija Kuzborskaja-Riaukė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lietuva
Abstract
Background. Obstructive sleep apnea (OSA) is a sleep disorder associated with episodic collapses of the upper airway during sleep. Risk factors include conditions leading to reduced pharyngeal radius and increased airway laxity. OSA can have a negative impact on a person’s quality of life, so timely diagnosis is essential.
Aim: to identify and summarize the principles of diagnosis and treatment of obstructive sleep apnea due to nasal obstruction.
Methods. The Google Scholar and PubMed databases were used for the literature review, with keywords and their combinations: “nasal obstruction”, “obstructive sleep apnea”, “allergic rhinitis”, “nasal surgery” in the regular and advanced search fields. Articles written in English were selected, with priority given to publications not older than 5 years. For this review, 45 articles were analysed and 34 were selected for the further analysis.
Results. Endoscopic, rhinomanometric and polysomnographic examinations are used to diagnose nasal obstruction and obstructive sleep apnea. Endoscopy and rhinomanometry are used to differentiate the cause and severity of nasal obstruction, while polysomnography is used to diagnose and differentiate obstructive sleep apnea. Depending on the etiology of nasal obstruction, conservative and surgical methods are indicated.
Conclusions. The diagnosis of nasal obstruction and OSA is based on risk factors, clinical symptoms and instrumental tests, the most common being endoscopic examination for nasal obstruction and polysomnography for obstructive sleep apnea. Conservative treatment isn‘t always effective and, depending on the etiology of nasal obstruction and OSA, surgical treatment is indicated.
Keywords: nasal obstruction, obstructive sleep apnea, allergic rhinitis, nasal surgery.
https://doi.org/10.53453/ms.2023.2.5
Obstructive sleep apnea due to nasal obstruction: a review of the
literature
Ksenija Kuzborskaja-Riaukė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lietuva
Abstract
Background. Obstructive sleep apnea (OSA) is a sleep disorder associated with episodic collapses of the
upper airway during sleep. Risk factors include conditions leading to reduced pharyngeal radius and increased
airway laxity. OSA can have a negative impact on a person's quality of life, so timely diagnosis is essential.
Aim: to identify and summarize the principles of diagnosis and treatment of obstructive sleep apnea due to
nasal obstruction.
Methods. The Google Scholar and PubMed databases were used for the literature review, with keywords and
their combinations: "nasal obstruction", "obstructive sleep apnea", "allergic rhinitis", "nasal surgery" in the
regular and advanced search fields. Articles written in English were selected, with priority given to
publications not older than 5 years. For this review, 45 articles were analysed and 34 were selected for the
further analysis.
Results. Endoscopic, rhinomanometric and polysomnographic examinations are used to diagnose nasal
obstruction and obstructive sleep apnea. Endoscopy and rhinomanometry are used to differentiate the cause
and severity of nasal obstruction, while polysomnography is used to diagnose and differentiate obstructive
sleep apnea. Depending on the etiology of nasal obstruction, conservative and surgical methods are indicated.
Conclusions. The diagnosis of nasal obstruction and OSA is based on risk factors, clinical symptoms and
instrumental tests, the most common being endoscopic examination for nasal obstruction and
polysomnography for obstructive sleep apnea. Conservative treatment isn‘t always effective and, depending
on the etiology of nasal obstruction and OSA, surgical treatment is indicated.
Keywords: nasal obstruction, obstructive sleep apnea, allergic rhinitis, nasal surgery.
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (2), p. 42-50, https://doi.org/10.53453/ms.2023.2.5
42
Nosies obstrukcijos sukelta obstrukcinė miego apnėja:
literatūros apžvalga
Ksenija Kuzborskaja-Riaukė
1
1
Lietuvos sveikatos moksl universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra miego sutrikimas, susijęs su epizodiniais viršutinių kvėpavimo
takų (VKT) kolapso epizodais miego metu. Rizikos veiksniais laikomos būklės, dėl kurių sumažėja ryklės
spindis bei padidėja kvėpavimo takų suglebimas. Nosies obstrukcija yra nepriklausomas etiologinis veiksnys,
lemiantis OMA patogenezę. OMA gali sukelti neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimo kokybei, todėl
savalaikė diagnostika yra labai svarbi.
Tikslas: išsiaiškinti ir apibendrinti diagnostinius bei gydymo principus esant nosies obstrukcijos sukeltai
obstrukcinei miego apnėjai.
Metodika. Literatūros apžvalgai buvo naudojamos „Google Scholar“ ir „PubMed“ duomenų bazės, į įprastos
ir išplėstinės paieškos laukelius vedant raktažodžius ir jų kombinacijas: „nasal obstruction“, „obstructive sleep
apnea“, „allergic rhinitis“, „nasal surgery“. Atrinkti tik anglų kalba parašyti straipsniai, skiriant prioritetą
naujesniems nei 5 metų publikacijoms. Rengiant šią apžvalgą buvo išanalizuoti 45 straipsniai ir 34 iš jų
atrinkti.
Rezultatai. Nosies obstrukcija gali turėti svarbų vaidmenį obstrukcinės miego apnėjos patogenezėje. Nosies
obstrukcijos bei obstrukcinės miego apnėjos diagnostikai dažniausiai yra naudojami endoskopiniai,
rinomanometriniai bei polisomnografijos tyrimai. Endoskopijos bei rinomanometrijos būdais
diferencijuojama nosies obstrukcijos priežastis bei sunkumo laipsnis, o polisomnografijos tyrimas naudojamas
obstrukcinės miego apnėjos diagnostikai bei diferenciacijai. Priklausomai nuo nosies obstrukcijos etiologijos
yra skiriami konservatyvus ir chirurginis gydymo metodai.
Išvados. Nosies obstrukcija bei OMA diagnozuojama pagal rizikos veiksnius, klinikinius simptomus,
instrumentinius tyrimus, iš kurių nosies obstrukcijai diagnozuoti dažniausiai naudojamas endoskopinis
tyrimas, o obstrukcinei miego apnėjai- polisomnografijos tyrimas. Gydymui skiriamas konservatyvus
gydymas ne visada yra efektyvus, todėl, priklausomai nuo nosies obstrukcijos bei OMA etiologijos, skiriamas
chirurginis gydymas.
Raktažodžiai: nosies obstrukcija, obstrukcinė miego apnėja, alerginis rinitas, nosies patologijų chirurginis
gydymas.
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
43
1. Įvadas
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra miego
sutrikimas, susijęs su epizodiniais viršutinių
kvėpavimo takų (VKT) kolapso epizodais miego
metu. Dėl to periodiškai sutrinka arba visiškai
nutrūksta kvėpavimas. Tai sukelia hipoksemiją,
hiperkapniją, prabudimus, miego fragmentiškumą
ir didelį mieguistumą dieną (1). Šios ligos rizikos
veiksniais laikomos būklės, dėl kurių sumažėja
ryklės spindis bei padidėja kvėpavimo takų
suglebimas – tai kūno masės indeksas didesnis nei
30 kg/m
2
, ryklės ir veido anatominiai bei
struktūriniai pakitimai, sutrikęs ryklės raumenų
tonusas, kitos gretutinės ligos, kaip, pavyzdžiui,
hipotiroidizmas ar akromegalija (1,2). OMA
sergantiems pacientams paprastai stebima kelių
lygių VKT obstrukcija ir autoriai teigia, kad nosis
sudaro daugiau nei 50% viso VKT pasipriešinimo
(3). Nosies obstrukcija yra nepriklausomas
etiologinis veiksnys, lemiantis OMA patogenezę
(4).
Miego metu daugiausia kvėpuojama per nosį,
tačiau pacientai, turintys nosies kvėpavimo takų
obstrukciją, dažniausiai kvėpuoja per burną, o
kvėpavimo būdas miegant yra fiziologiškai
nepalankus ir nestabilus. Nosies obstrukciją
pacientai gali patirti dėl struktūrinių pokyčių,
pavyzdžiui, dėl iškrypusios nosies pertvaros ar
nosies vožtuvo suirimo, taip pat dėl uždegiminių
gleivinės ligų - rinito, lėtinio rinosinusito (su
nosies polipais ar be jų) arba rečiau - dėl nervų ir
raumenų problemų (3). Tokiu atveju susidaro
pakankamas neigiamas vidinio spindžio slėgis, dėl
kurio suglemba minkštieji ryklės audiniai,
sumažėja gerklinės ryklės spindis, padidėja
viršutinių kvėpavimo takų pasipriešinimas ir
dažniau pasitaiko apnėjos ir hipopnėjos epizodų
(5,6).
Kadangi miego apnėjos epizodai pasireiškia
miego metu, daugelis žmonių, sergančių OMA,
nežino apie savo ligos egzistavimą. OMA gali
sukelti neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimo
kokybei. Esant jos sukeliamiems mieguistumui ir
dėmesio bei koncentracijos stokai ženkliai išauga
eismo įvykių tikimybė. Taip pat, OMA gali lemti
hipertenzines, širdies ir kraujagyslių, metabolines
bei neuropsichologines ligas (2), todėl savalaikė
diagnostika yra labai svarbi.
2. Metodika
Literatūros apžvalgai buvo naudojamos „Google
Scholar“ ir „PubMed“ duomenų bazės, į įprastos
ir išplėstinės paieškos laukelius vedant
raktažodžius ir jų kombinacijas: „nasal
obstruction“, „obstructive sleep apnea“, „allergic
rhinitis“, „nasal surgery“. Atrinkti tik anglų kalba
parašyti straipsniai, skiriant prioritetą naujesniems
nei 5 metų publikacijioms. Rengiant šią apžvalgą
buvo išanalizuoti 45 straipsniai ir 34 iš jų atrinkti
nagrinėjimui.
3. Rezultatai
3.1. Diagnostika
3.1.1. Anamnezė
Nosies obstrukcija ir jos sukeliama OMA yra
susiję su suprastėjusia paciento gyvenimo kokybe
dėl atsiradusio knarkimo, padidėjusio
mieguistumo dieną, sumažėjusio darbingumo,
koncentracijos suprastėjimo ir t.t. (7). Ligai
progresuojant, žmonės gali skūstis galvos
skausmais, irzlumu, atminties sutrikimais.
Neskaitant bendrų anamnezės klausimų dėl darbo,
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
44
poilsio bei miego režimo, medikamentų vartojimo
ir žalingų įpročių įvertinimo, yra pildomas
klausimynas - Epworth mieguistumo skalė. Tai
klausimynas, kuriuo nustatomas mieguistumas
dienos metu. Didesnis balų skaičius rodo
padidėjusį patologinį mieguistumą dienos metu -
tuomet yra indikuotinas tolimesnis paciento
ištyrimas (8).
3.1.2. Polisomnografija
Polisomnografijos tyrimas yra auksinis standartas
diagnozuojant su miegu susijusius kvėpavimo
sutrikimus, įskaitant ir OMA (9). Šiame tyrime
miego metu vertinami įvairūs parametrai, kaip
antai, elektroencefalografija (EEG),
elektrookulograma (EOG), elektromiografija
(EMG), elektrokardiografija (EKG), nosies ir
burnos oro srautas, krūtinės ir pilvo judesiai
kvėpuojant, kiti kūno judesiai (pagal EMG),
kraujo dujų tyrimas (prisotinimas deguonimi,
anglies dioksido koncentracija), kūno temperatūra.
Apskaičiuojamas apnėjos-hipopnėjos indeksas
(AHI), kurį sudaro apnėjos ir hipopnėjos atvejų
skaičius padalytas iš miego valandų skaičiaus. Šis
indeksas yra naudojamas OMA sunkumo laipsniui
klasifikuoti (10).
3.1.3. VKT ištyrimas- endoskopija
Nosies pertvaros iškrypimas tiksliausiai gali būti
nustatomas atliekant išorinę apžiūrą, priekinę
rinoskopiją bei endoskopiją. Endoskopija
atliekama lanksčiuoju fibroskopu, jo pagalba
galima ištirti prienosinių sinusų ir nosies
anatominius pokyčius. Nosies pertvaros
iškrypimas nustatomas kai pertvara užstoja
fibroskopo vaizdą ir (arba) yra kontaktas su
šonine nosies sienele, tuo tarpu apatinės kriauklės
hipertrofija nustatoma, kai kriauklė užstoja
fibroskopo vaizdą (11).
Atliekant endoskopiją, obstrukcijos vietai bei
chirurginėms indikacijoms nustatyti yra
atliekamas Mullerio manevras. Manevro metu
paciento paprašoma priverstinai įkvėpti užspaudus
nosį ir užčiaupus burną, tokiu būdu imituojant
ryklės sienelių kolapsą, panašų į tą, kuris vyksta
naktį gilaus miego (12).
3.1.4. Rinomanometrija
Rinomanometrija yra paprastas ir naudingas
testas, kuriuo objektyviai įvertinamas nosies
kvėpavimo takų praeinamumas. Šio tyrimo metu
matuojami nosies kvėpavimo takų
pasipriešinimas, nosies oro srautas ir
transnazalinis slėgis. Rinomanometrija dažnai
naudojama nosies obstrukcijai diagnozuoti ir
stebėti pacientus po taikyto medikamentinio ar
chirurginio gydymo. Vienpusio nosies kvėpavimo
takų orui pasipriešinimo matavimas taip pat
padeda aptikti anatomines kliūtis ir įvertinti
korekcinės chirurgijos veiksmingumą (13).
Vamzdelis su slėgio jutikliu yra įkišamas į šnervę,
sandariai pritvirtinamas, o kita šnervė yra
paliekama atvira, kad būtų galima oro srautą
įvertinti pneumotachometru. Tokiu būdu
įvertinami įkvėpiamo ir iškvėpiamo oro srovės
greičiai. Matavimai atliekami su 75, 750 ir 300 Pa
slėgiais žmogui savarankiškai įkvėpiant ir
iškvepiant pro šnerves (14).
3.1.5. Kompiuterinė tomografija
Kompiuterinė tomografija (KT) taip pat gali
suteikti tikslų trimatį pertvaros iškrypimo vaizdą,
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
45
tačiau šis tyrimas yra naudingesnis tiriant
patologinius nosies pakitimus, kaip, pavyzdžiui,
sinusitą. Taip pat, KT vaizdai yra naudingesni bei
tikslesni nei endoskopija matuojant nosies
vožtuvo kampus. KT išmatuotas priekinio ir
užpakalinio nosies skerspjūvio plotas glaudžiai
koreliuoja su rinomanotrijos metodu gautais
duomenimis ir nosies obstrukcijos simptomais,
įvertintais standartiniais gyvenimo kokybės
klausimynais bei turi didelį privalumą –
dažniausiai aiškiai parodo nosies kvėpavimo takų
susiaurėjimo priežastį (15). Nosies ir prienosinių
sinusų diagnostinius tyrimus galima atlikti
naudojant labai mažą spinduliuotės dozę, tačiau
švitinimas išlieka kompiuterinės tomografijos
trūkumas (16).
3.2. Gydymas
Kadangi nosies obstrukcija gali būti OMA
priežastimi ar nors vienu iš keleto šios ligos
etiologinių veiksnių, būtų racionalu manyti, kad
nosies kvėpavimo takų obstrukcijos korekcija gali
pagerinti klinikinius OMA simptomus. Gydymo
būdo pasirinkimas priklauso nuo nosies
obstrukciją sukėlusios priežasties. Nosies
obstrukcijos gydymui skiriamas konservatyvus bei
chirurginis gydymo būdai, o nosies obstrukcijos
sukeltos obstrukcinės miego apnėjos gydymui
dažniausiai taikoma nosinė nenutrūkstamo oro
srauto ventiliacija.
3.2.1. Konservatyvus nosies obstrukcijos
gydymas
Rinitas yra dažna nosies obstrukcijos priežastis,
kuri pasireiškia rinorėja, nosies užgulimu bei
niežėjimu. Esant rinitui, ištyrimo metu matomas
nosies gleivinės uždegimas. Priklausomai nuo
rinito etiologijos, yra skiriamas konservatyvus
gydymas plaunant nosį tirpalais, skiriant įnosinius
arba sisteminius dekongestantus ar
gliukokortikoidus, antihistamininius vaistus. 1998
m. JAV atlikto atsitiktinių imčių tyrimo rezultatai
parodė, kad pacientams, sergantiems alerginiu
rinitu bei gydomiems įnosiniais kortikosteroidais,
pagerėjo miego kokybė ir sumažėjo mieguistumas
dienos metu (6). Tuo metu, kitas atsitiktinių imčių
klinikinis tyrimas parodė reikšmingą AHI
sumažėjimą, tačiau, nepaisant to, daugumai
pacientų vistiek išliko dalis OMA simptomų (17).
Tyrime, atliktame Islandijoje 2017 m. siekiant
įvertinti naktinę nosies obstrukciją bei jos poveikį
miegui, nebuvo rasta statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp purškiamuosius, sisteminius
kortikosteroidus bei geriamuosius
antihistamininius medikamentus vartojančių
žmonių ir jų nervartojančių (18). Verta paminėti,
kad nesant pakankamo efekto gydant
konservatyviai, siūlomas chirurginis prienosinių
sinusų gydymas (19).
3.2.2. Chirurginis nosies obstrukcijos
gydymo būdas
Vienas iš pagrindinių nosies obstrukcijos gydymo
būdų pacientams sergantiems OMA yra
chirurginės intervencijos, tokios kaip nosies
pertveros operacija (septoplastika), nosies
kriauklių plastika (konchoplastika), endoskopinė
sinusų operacija bei polipektomijos (18). Vis
dėlto, chirurginių intervencijų veiksmingumas
gydant OMA vis dar lieka prieštaringas. 2015 ir
2011 m. buvo atliktos dvi metaanalizės (imties
dydžiai 320 ir 298), kurių išvadose nurodoma, kad
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
46
chirurginis nosies obstrukcijos gydymo būdas
sumažina mieguistumo dienos metu simptomą.
Tam įvertinti buvo užpildytos Epworth
mieguistumo skalės (20,21). Nepaisant to, apnėjos
ir hipopnėjos indekso (AHI), kuris vertina OMA
sunkumą ir gydymo poveikį, reikšmingas pokytis
nustatytas nebuvo. Naujesniuose straipsniuose,
atvirkščiai, yra aprašomas teigiamas chirurginių
intervencijų poveikis AHI indeksui, pasireiškęs 3
metų laikotarpiu (22,23).
Vis dėlto, norint ateityje patikimiau įvertinti
nosies chirurgijos veiksmingumą gydant OMA,
reikalingas ilgalaikis stebėjimas bei daugiau
atsitiktinių imčių klinikinių kontroliuojamų
tyrimų, kuriuose bendradarbiautų keli centrai.
3.2.2.1. Nosies pertvaros iškrypimo
chirurginis gydymas
Neretai dėl nosies pertvaros deformacijos yra
hipertrofavusios priešingoje nei iškrypimas pusėje
esančios apatinės nosies kriauklės. Teigiama, kad
vienpusė kriauklių hipertrofija įvyksta dėl
priešingos nosies šnervės apsaugos nuo gleivinės
išsausėjimo, kurį sąlygoja oro srauto perteklius.
Todėl tiriant bei gydant nosies pertvaros
iškrypimą yra reikalingas nosies kriauklių
patikrinimas ir, galimai, nosies kriauklių plastinė
korekcija bei septoplastika, kurios gali pagerinti
oro srautą per nosį (19,24).
3.2.2.2. Polipozės chirurginis gydymas
Tyrimais patvirtinta, jog lėtinis rinosinusitas yra
susijęs su nosies polipoze ir OMA (25), kadangi
nosies polipai gali sukelti nosies obstrukciją.
Nosies polipozė paprastai yra antrinis lėtinio
uždegimo padarinys, nors jis gali būti ir alergijos
išraiška. Pirmoji polipozės gydymo priemonė yra
vietiniai ir (arba) geriamieji steroidai (26). 2017
metais atliktame tyrime nustatyta, kad 22
pacientams, sergantiems chroniniu rinosinusitu su
nosies polipoze, atlikus endoskopinę sinusinę
polipektomiją reikšmingai pagerėjo nosies vidinis
slėgis bei oro srovė kvėpavimo metu, apnėjos ir
hipopnėjos indekso įvertis, deguonies įsotinimas
arteriniame kraujyje bei kiti gyvenimo kokybės
rodikliai (27). Tais pačiais metais atliktame tyrime
42 pacientų rezultatai parodė, kad praėjus trims
mėnesiams po polipektomijos buvo stebėtas
miego kokybės pagerėjimas ir mieguistumo
dienos metu sumažėjimas (28).
3.2.3. Nosinė nenutrūkstamo oro srauto
ventiliacija
Nosinės nenutrūkstamo oro srauto ventiliacijos
(angl. Continuous Positive Airway Pressure-
CPAP) metu kvėpavimo takuose palaikomas
teigiamas slėgis nuolat teikiant orą per nosį (29).
Tai yra dažniausiai taikomas ir veiksmingiausias
gydymo būdas pacientams su OMA, o jo tinkamas
naudojimas yra svarbus siekiant išvengti širdies ir
kraujagyslių bei metabolinių OMA komplikacijų
(30). Skirtinguose tyrimuose koreliacija tarp
CPAP naudojimo ir nosies obstrukcijos simptomų
skiriasi. Balsalobre ir kt. savo tyrime nurodo, jog
CPAP taikymas pacientams pablogino nosies
obstrukciją, ypač pacientams sergantiems
alerginiu rinitu (31). Alerginio rinito atsiradimo
bei komplikavimosi galimybę taikant CPAP taip
pat pastebėjo Yang ir kt (22). Iš kitos pusės, yra
tyrimų, kuriuose pastebėtas nosies obstrukcijos
simptomų pagerėjimas po CPAP naudojimo (32).
Deja, pacientams, kurių nosies kvėpavimo takai
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
47
yra labai susiaurėję, CPAP dažnai būna
neveiksmingas (33). Iwata ir kt. savo tyrime
išsiaiškino, kad CPAP netoleruoja tie pacientai,
kurių nosies kvėpavimo takų pasipriešinimas orui
yra didesnis nei 0,31 Pa/cm
3
/s (34). Tokiais
atvejais neretai prireikia obstrukciją
koreguojančios operacijos, siekiant pagerinti
CPAP toleravimą gydant OMA. Vyraujant
kontroversijoms, buvo atliktas tyrimas, vertinantis
12 pacientų, sergančių OMA ir nesėkmingai
gydomų CPAP, chirurginių intervencijų rezultatai
(33). Po operacijų rinomanometrijos metodu buvo
išmatuotas vidutinis kvėpavimo takų
pasipriešinimas oro srautui ir nustatytas jo ženklus
sumažėjimas. Nors AHI reikšmingai nepagerėjo,
visi 12 tiriamųjų pradėjo toleruoti CPAP,
sumažėjo balai pagal Epworth mieguistumo skalę
(6,33).
4. Išvados
Nosies obstrukcijos sukelta obstrukcinė miego
apnėja yra rimta liga, galinti sukelti
komplikacijas, bloginančias gyvenimo kokybę.
Nosies obstrukcija bei OMA diagnozuojama pagal
rizikos veiksnius, klinikinius simptomus,
instrumentinius tyrimus, iš kurių nosies
obstrukcijai diagnozuoti dažniausiai naudojamas
endoskopinis tyrimas, o obstrukcinei miego
apnėjai- polisomnografijos tyrimas. Gydymui
skiriamas konservatyvus gydymas ne visada yra
efektyvus, todėl, priklausomai nuo nosies
obstrukcijos bei OMA etiologijos, skiriamas
chirurginis gydymas.
Literatūros šaltiniai
1. Veasey SC, Rosen IM. Obstructive Sleep
Apnea in Adults. N Engl J Med.
2019;380(15):1442–9.
2. Sankri-Tarbichi AG. Obstructive sleep apnea-
hypopnea syndrome: Etiology and diagnosis.
Avicenna J Med. 2012;02(01):3–8.
3. Georgalas C. The role of the nose in snoring
and obstructive sleep apnoea: An update. Eur
Arch Oto-Rhino-Laryngology. 2011;268(9):1365–
73.
4. Friedman M, Maley A, Kelley K, Leesman C,
Patel A, Pulver T, et al. Impact of nasal
obstruction on obstructive sleep apnea.
Otolaryngol - Head Neck Surg.
2011;144(6):1000–4.
5. Suurna M V., Jacobowitz O, Chang J,
Koutsourelakis I, Smith D, Alkan U, et al.
Improving outcomes of hypoglossal nerve
stimulation therapy: current practice, future
directions, and research gaps. Proceedings of the
2019 International Sleep Surgery Society
Research Forum. J Clin Sleep Med.
2021;17(12):2477–87.
6. Awad MI, Kacker A. Nasal Obstruction
Considerations in Sleep Apnea. Otolaryngol Clin
North Am. 2018;51(5):1003–9.
7. Wang M, Liu SYC, Zhou B, Li Y, Cui S,
Huang Q. Effect of nasal and sinus surgery in
patients with and without obstructive sleep apnea.
Acta Otolaryngol. 2019;139(5):467–72.
8. Patel S, Kon SSC, Nolan CM, Barker RE,
Simonds AK, Morrell MJ, et al. The epworth
sleepiness scale: Minimum clinically important
difference in obstructive sleep apnea. Am J Respir
Crit Care Med. 2018;197(7):961–3.
9. Rundo JV, Downey R. Polysomnography.
Handb Clin Neurol. 2019;160(1877):381–92.
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
10. Rodrigues MM, Gabrielli MFR, Garcia Junior
OA, Pereira Filho VA, Passeri LA. Nasal airway
evaluation in obstructive sleep apnoea patients:
volumetric tomography and endoscopic findings.
Int J Oral Maxillofac Surg. 2017;46(10):1284–90.
11. Chavan A, Maran R, Meena K. Diagnostic
Evaluation of Chronic Nasal Obstruction Based
on Nasal Endoscopy and CT Scan Paranasal
Sinus. Indian J Otolaryngol Head Neck Surg.
2019;71:1948–52.
12. Nicolaescu, A., & Agachi L. The Value of the
Muller maneuver during endoscopic evaluation of
OSAS patients. 2018;1(1), 10-12.
13. Chen IC, Lin YT, Hsu JH, Liu YC, Wu JR,
Dai ZK. Nasal airflow measured by
rhinomanometry correlates with FeNO in children
with asthma. PLoS One. 2016;11(10):1–11.
14. Hsu Y Bin, Liu SYC, Lan MY, Huang YC,
Tzeng IS, Lan MC. Role of rhinomanometry in
the prediction of therapeutic positive airway
pressure for obstructive sleep apnea. Respir Res.
2020;21(1):1–6.
15. Whyte A, Boeddinghaus R. Imaging of adult
nasal obstruction. Clin Radiol. 2020;75(9):688–
704.
16. Santosa A, Permatasari D, Putera IBS. Case
report: Management of nasal septal deviation with
endoscopic septoplasty. IOP Conf Ser Mater Sci
Eng. 2018;434(1).
17. Kiely JL, Nolan P, McNicholas WT.
Intranasal corticosteroid therapy for obstructive
sleep apnoea in patients with co-existing rhinitis.
Thorax. 2004;59(1):50–5.
18. Värendh M, Andersson M, Bjørnsdottir E,
Hrubos-Strøm H, Johannisson A, Arnardottir ES,
et al. Nocturnal nasal obstruction is frequent and
reduces sleep quality in patients with obstructive
sleep apnea. J Sleep Res. 2018;27(4):1–8.
19. Mohamed S, Emmanuel N, Foden N. Nasal
obstruction: A common presentation in primary
care. Br J Gen Pract. 2019;69(689):628–9.
20. Ishii L, Roxbury C, Godoy A, Ishman S, Ishii
M. Does Nasal Surgery Improve OSA in Patients
with Nasal Obstruction and OSA? A Meta-
analysis. Otolaryngol - Head Neck Surg (United
States). 2015;153(3):326–33.
21. Li HY, Wang PC, Chen YP, Lee LA, Fang TJ,
Lin HC. Critical appraisal and meta-analysis of
nasal surgery for obstructive sleep apnea. Am J
Rhinol Allergy. 2011;25(1):45–9.
22. Xiao Y, Han D, Zang H, Wang D. The
effectiveness of nasal surgery on psychological
symptoms in patients with obstructive sleep apnea
and nasal obstruction. Acta Otolaryngol.
2016;136(6):626–32.
23. Shuaib SW, Undavia S, Lin J, Johnson CM,
Stupak HD. Can Functional Septorhinoplasty
Independently Treat Obstructive Sleep Apnea?
Plast Reconstr Surg. 2015;135(6):1554–65.
24. Kim TK, Jeong JY. Deviated nose:
Physiological and pathological changes of the
nasal cavity. Arch Plast Surg. 2020;47(6):505–15.
25. Arslan F, Tasdemir S, Durmaz A, Tosun F.
The effect of nasal polyposis related nasal
obstruction on cognitive functions. Cogn
Neurodyn. 2018;12(4):385–90.
26. Migueis DP, Lacerda GCB, Lopes MC,
Azevedo-Soster LMSF, Thuler LCS, Lemes LNA,
et al. Obstructive sleep apnea in patients with
chronic rhinosinusitis with nasal polyps: a cross-
sectional study. Sleep Med. 2019;64:43–7.
27. Uz U, Günhan K, Yılmaz H, Ünlü H. The
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
evaluation of pattern and quality of sleep in
patients with chronic rhinosinusitis with nasal
polyps. Auris Nasus Larynx. 2017;44(6):708–12.
28. Värendh M, Johannisson A, Hrubos-Strøm H
AM. Sleep quality improves with endoscopic
sinus surgery in patients with chronic
rhinosinusitis and nasal polyposis. Rhinology.
2017;1;55(1):45.
29. Kakkar RK. Continuous Positive Airway
Pressure. Encycl Sleep. 2013;(March):490–9.
30. Önay Ö, Mutlu H, Süslü AE, Önerci TM.
Investigating CPAP Compliance in Patients with
Obstructive Sleep Apnea. ENT Updat.
2018;8(3):145–50.
31. Balsalobre L, Pezato R, Gasparini H, Haddad
F, Gregório LC, Fujita RR. Acute impact of
continuous positive airway pressure on nasal
patency. Int Forum Allergy Rhinol.
2017;7(7):712–7.
32. Pitts KD, Arteaga AA, Hardy ET, Stevens BP,
Spankovich CS, Lewis AF. The effect of
continuous positive airway pressure therapy on
nasal patency. Int Forum Allergy Rhinol.
2018;8(10):1136–44.
33. Nakata S, Noda A, Yagi H, Yanagi E, Mimura
T, Okada T, et al. Nasal resistance for determinant
factor of nasal surgery in CPAP failure patients
with obstructive sleep apnea syndrome.
Rhinology. 2005;43(4):296–9.
34. Iwata N, Nakata S, Inada H, Kimura A, Hirata
M, Yasuma F. Clinical indication of nasal surgery
for the CPAP intolerance in obstructive sleep
apnea with nasal obstruction. Auris Nasus Larynx.
2020;47(6):1018–22.
Journal of Medical Sciences. 22 Feb, 2023 - Volume 11 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
50