Dainius Misevičius1, Ignas Floreskul1, Jokūbas Vitkus1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Sepsis is one of the leading causes of death in the world. According to some authors, about 11 million people worldwide die from sepsis each year, which is about 20% of all deaths. There has long been no consensus on the exact definition of sepsis. According to recent recommendations, sepsis is defined as a life-threatening condition that develops due to an inadequate response to the infection. Usually, several organ systems are involved. The last stage of sepsis is multiple organ dysfunction syndrome. Aim: to summarize and provide up-to-date information on the relevance of multiple organ failure syndrome peculiarities of the clinic, diagnostics, treatment of patients, and future prospects. Method: literature search in scientific electronic databases PubMed, ScienceDirect, UpToDate. Full-text articles were used for analysis. Publications were selected by keywords: “sepsis”, “multiple organ dysfunction”, “multiple organ failure”. Results of the study revealed that no specific treatment has yet been discovered, and mortality from sepsis remains high. It has also been established that the aim is to elucidate a more precise pathogenetic mechanism and to create new therapeutic prevention and treatment options. Conclusions: 1. The assessment of damage to different organ systems is individual, so rating scales help in the classification of damage. The principles of diagnosis of the relevant organ system shall be followed in the examination of organ damage. Biological markers to better predict the course of sepsis are being investigated, but they are not yet used in clinical practice. 2. The treatment applied in MODS is based on the general principles: correction of fluid balance, inhibition of inflammation, artificial ventilation, hemodialysis, and other methods aimed at the correction and compensation of impaired function. New therapies directly targeting the pathogenesis of sepsis are still under investigation. 3. The main and most commonly used are SOFA, MODS, and LODS scales. The SOFA scale is most commonly used in clinical work to assess and determine the risk of patient mortality.
Keywords: multiple organ dysfunction syndrome, multiple organ failure, sepsis, sepsis diagnostic, sepsis treatment.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
83
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (6), p. 83-90, https://doi.org/10.53453/ms.2021.08.11
Multiple Organ Dysfunction Syndrome: literature review
Dainius Misevičius
1
, Ignas Floreskul
1
, Jokūbas Vitkus
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Sepsis is one of the leading causes of death in the world. According to some authors, about 11 million
people worldwide die from sepsis each year, which is about 20% of all deaths. There has long been no
consensus on the exact definition of sepsis. According to recent recommendations, sepsis is defined as a
life-threatening condition that develops due to an inadequate response to the infection. Usually, several
organ systems are involved. The last stage of sepsis is multiple organ dysfunction syndrome. Aim: to
summarize and provide up-to-date information on the relevance of multiple organ failure syndrome
peculiarities of the clinic, diagnostics, treatment of patients, and future prospects. Method: literature search
in scientific electronic databases PubMed, ScienceDirect, UpToDate. Full-text articles were used for
analysis. Publications were selected by keywords: "sepsis", "multiple organ dysfunction", "multiple organ
failure". Results of the study revealed that no specific treatment has yet been discovered, and mortality
from sepsis remains high. It has also been established that the aim is to elucidate a more precise
pathogenetic mechanism and to create new therapeutic prevention and treatment options. Conclusions: 1.
The assessment of damage to different organ systems is individual, so rating scales help in the classification
of damage. The principles of diagnosis of the relevant organ system shall be followed in the examination
of organ damage. Biological markers to better predict the course of sepsis are being investigated, but they
are not yet used in clinical practice. 2. The treatment applied in MODS is based on the general principles:
correction of fluid balance, inhibition of inflammation, artificial ventilation, hemodialysis, and other
methods aimed at the correction and compensation of impaired function. New therapies directly targeting
the pathogenesis of sepsis are still under investigation. 3. The main and most commonly used are SOFA,
MODS, and LODS scales. The SOFA scale is most commonly used in clinical work to assess and determine
the risk of patient mortality.
Keywords: multiple organ dysfunction syndrome, multiple organ failure, sepsis, sepsis diagnostic, sepsis
treatment.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
84
Dauginis organų nepakankamumo sindromas: literatūros
apžvalga
Dainius Misevičius
1
, Ignas Floreskul
1
, Jokūbas Vitkus
1
1
Medicinos akademija, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Sepsis yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Kai kurių autorių teigimu kasmet nuo sepsio
pasaulyje miršta apie 11 milijonų žmonių, tai sudaro apie 20% visų mirčių. Ilgą laiką nebuvo sutariama dėl
tikslaus sepsio apibrėžimo. Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, sepsis apibrėžiamas kaip gyvybei
grėsminga būklė, kuri vystosi dėl netinkamo organizmo atsako į infekciją. Neretai esant sepsiui
pažeidžiamos kelios organų sistemos. Paskutinis sepsio progresavimo etapas yra dauginis organų
nepakankamumo sindromas. Tikslas: apibendrinti ir pateikti naujausią informaciją apie dauginio organų
nepakankamumo sindromo aktualumą, sergančiųjų klinikos, diagnostikos ir gydymo ypatumus bei ateities
perspektyvas. Metodika: atlikta literatūros paieška mokslinėse elektroninėse PubMed, ScienceDirect,
UpToDate ir kitose duomenų bazėse. Analizei buvo naudojami visateksčiai straipsniai. Publikacijos
atrinktos pagal raktinius žodžius: „sepsis“, „multiple organ dysfunction“, „multiple organ failure“.
Rezultatai: tyrimo rezultatai atskleidė, kad vis dar nėra atrasta specifinio gydymo, o mirštamumas nuo
sepsio išlieka didelis. Taip pat nustatyta, kad siekiama išsiaiškinti tikslesnį patogenetinį mechanizmą bei
sukurti naujų terapinių prevencijos bei gydymo galimybių. Išvados: 1. Skirtingų organų sistemų pažeidimo
įvertinimas yra individualus, todėl klasifikuojant pažeidimus padeda vertinimo skalės. Tiriant organų
pažeidimus laikomasi atitinkamos organų sistemos diagnostikos principų. Tyrinėjami žymenys, kuriais
remiantis būtų galima geriau prognozuoti sepsio eigą, tačiau klinikinėje praktikoje jie dar nėra taikomi. 2.
DONS taikomas gydymas remiasi bendrais gydymo principais: skysčių balanso korekcija, uždegimo
slopinimu, dirbtine ventiliacija, hemodialize ir kitais metodais, nukreiptais į sutrikusios funkcijos korekciją
bei kompensavimą. Nauji gydymo metodai, nukreipti tiesiogiai į sepsio patogenezę, dar tik tyrinėjami. 3.
Pagrindinės ir dažniausiai naudojamos yra SOFA, MODS bei LODS skalės. Dažniausiai klinikiniame darbe
naudojama SOFA skalė, kuria remiantis įvertinama bei nustatoma pacientų mirštamumo rizika.
Raktažodžiai: dauginis organų nepakankamumo sindromas, sepsis, sepsio diagnostika, sepsio gydymas.
Įvadas
Sepsis yra viena pagrindinių mirties priežasčių
pasaulyje. Kai kurių autorių teigimu kasmet nuo
sepsio pasaulyje miršta apie 11 milijonų žmonių,
tai sudaro apie 20% visų mirčių [1]. Ilgą laiką
nebuvo sutariama dėl tikslaus sepsio apibrėžimo.
Remiantis naujausiomis rekomendacijomis,
sepsis apibrėžiamas kaip gyvybei grėsminga
būklė, kuri vystosi dėl netinkamo organizmo
atsako į infekciją [2]. Neretai esant sepsiui
pažeidžiamos kelios organų sistemos. Paskutinis
sepsio progresavimo etapas yra dauginis organų
nepakankamumo sindromas (DONS). Esant
DONS ženkliai padidėja mirštamumas, kuris,
skirtingų autorių duomenimis, svyruoja nuo 11%
iki 51% [3,4]. DONS metu nukenčia kraujotakos
bei kraujodaros, kvėpavimo, inkstų, virškinimo ir
centrinės nervų sistemos. Apie 80% pacientų,
stacionarizuotų intensyvios terapijos skyriuje
(ITS), nustatomas daugiau nei vieno organo
pažeidimas. Dažniausiai pažeidžiama kvėpavimo
ir kraujotakos sistemos. Rečiau pasireiškia ūmus
kepenų funkcijos nepakankamumas ir
neurologinės funkcijos sutrikimas [5].
Tyrimo tikslas – apibendrinti ir pateikti
naujausią informaciją apie dauginio organų
nepakankamumo sindromo aktualumą,
sergančiųjų klinikos, diagnostikos ir gydymo
ypatumus bei ateities perspektyvas.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Atlikta literatūros paieška mokslinėse
elektroninėse PubMed, Science direct,
UpToDate ir kitose duomenų bazėse. Analizei
buvo naudojami visateksčiai straipsniai.
Publikacijos atrinktos pagal raktinius žodžius:
„sepsis“, „multiple organ dysfunction“,
„multiple organ failure“.
Peržiūrėta daugiau nei 160 straipsnių, iš kurių
atrinkta ir išanalizuota 33. Straipsnyje
pateikiama išsami, analizuotos literatūros apie
dauginį organų funkcijos nepakankamumo
sindromą apžvalga.
Rezultatai ir jų aptarimas
Patogenezė. Sepsis- tai procesas, apimantis
daugelį organų ir sistemų tiek ląstelių, tiek
molekulių lygyje. Jo metu sutrinka ne tik
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
85
uždegiminis atsakas, bet ir imuninė sistema,
pažeidžiamos ląstelių mitochondrijos, sukeliama
koaguliopatija, išbalansuojama
neuroendokrininė sistema [6]. Taip pat yra
skatinama ląstelių autofagija ir kiti
patofiziologiniai procesai, kuriems progresuojant
galiausiai sutrinka organo funkcija [7]. Viena iš
svarbiausių sepsio patogenezės dalių yra
uždegiminio atsako sutrikimas. Po to kai
makrofagai fagocituoja patogenus yra
išskiriamas didelis uždegimą skatinančių
citokinų kiekis. Tai gali iššaukti didelį citokinų
išsiskyrimą, dar vadinamą citokinų audra, ir
aktyvuoti vidinę imuninę sistemą [8]. Taip pat
šio proceso metu suaktyvėja koaguliacija,
sukeliama kraujagyslių endotelio disfunkcija.
Pro jį lengviau prasiskverbia įvairios
kraujagyslėse esančios medžiagos bei baltymai,
kurie patenka į ekstraląstelinį skystį taip
sukeldami edemas ir mikrocirkuliacijos
sutrikimus. Dėl sumažėjusio deguonies patekimo
į ląsteles sutrinka ląstelių metabolizmas,
nepagaminama pakankamai energijos, ko
pasekoje sukeliamas oksidacinis stresas [9].
Suaktyvėjus oksidacinio streso procesams
susidaro sąlygos organų bei imuninių ląstelių
apoptozei. Tai ilgainiui sukelia organų funkcijos
sutrikimus, kuriems progresuojant pacientai gali
mirti [9,10]. Dėl sutrikusios krešėjimo sistemos
funkcijos taip pat gali būti sustiprinamas
imuninis atsakas bei palengvėti kraujagyslių
spindį siaurinančių trombų formavimasis, tai
ilgainiui sutrikdo audinių ir organų funkcijas
[11]. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta ir
endoplazminio tinklo svarba sepsio ir DONS
metu. Yra nustatyti žymenys (Gliukozės
reguliuojamas baltymas 94, kaspazė-12 bei kiti),
kurių kiekis yra tiesiogiai susijęs su organo
funkcijos sutrikimo laipsniu. Tai suteikia naujų
galimybių tiek siekiant apsisaugoti nuo sepsio,
tiek jį gydant[12].
Diagnostikos ir gydymo ypatumai
Pažeidus skirtingą organų sistemą nustatomi
skirtingi simptomai. Jų sutrikimams gydyti taip
pat reikalingi skirtingi metodai ir intervencijos,
todėl toliau atskirai aptariami skirtingų organų
sistemų diagnostiniai ir gydymo ypatumai.
Kvėpavimo sistemos sutrikimas. Pagrindiniai
nustatomi simptomai esant kvėpavimo sistemos
sutrikimams sepsio metu yra hipoksemija ir
sutrikusi dujų apykaita alveolėse. Pati sunkiausia
šių simptomų išraiška yra ūmus respiracinis
distreso sindromas (ŪRDS) [13]. Jam būdingi
radiologiniai infiltraciniai pokyčiai plaučiuose,
nesusiję su širdies nepakankamumu, ir
progresuojantis dujų apykaitos sutrikimas, kuris
dažniausiai sąlygoja mechaninės ventiliacijos
poreikį. Taip pat esant ŪRDS gali paryškėti
hiperkapnija, hipoksemija, sumažėti plaučių
tūriai bei pablogėti prisitaikymas.
Kol kas medikamentinis gydymas, nukreiptas į
patogenetinį ŪRDS mechanizmą, nepadeda
reikšmingai sumažinti mirštamumo [14]. Šiuo
metu daugiausiai dėmesio skiriama plaučius
tausojančiai ventiliacijai. Taip pat siekiama
sumažinti jatrogeninius veiksnius, galinčius
sužaloti plaučius juos mechaniškai ventiliuojant,
mažinami kvėpuojamieji tūriai. Be to yra
stengiamasi užtikrinti tinkamą paciento slaugą
gulimoje padėtyje bei taikyti adekvatų palaikomą
gydymą [15].
Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas.
Vertinant širdies ir kraujagyslių sistemą
dažniausiai nustatoma hipotenzija,
hemodinaminis nestabilumas ir distribucinis
šokas [16]. Vis dažniau akcentuojama
mikrocirkuliacijos svarba sepsio bei DONS
metu. Padidėjus kapiliarų endotelio pralaidumui
sutrikdoma organų perfuzija bei sumažėja
cirkuliuojančio kraujo tūris. Taip pat dažnai
nustatomas laikinas kairio skilvelio sistolinės ir
diastolinės funkcijos sutrikimas [17]. Gydant
kardiovaskulinės sistemos sutrikimus steroidais,
aktyvuotu C baltymu ar imunoglobulinais
nebuvo gauta reikšmingai geresnių rezultatų
mažinant mirštamumą. Kol kas efektyviausias
gydymas yra efektyvus pirminės priežasties
nustatymas ir greitas bei agresyvus jos gydymas.
Svarbu užtikrinti tinkamą skysčių balansą, tam
naudojant kristaloidų bei koloidų tirpalus ar jų
derinius. Audinių perfuzijai gerinti gali būti
skiriami vazopresoriai [18].
Inkstų funkcijos sutrikimas. Inkstų funkcijos
sutrikimas esant sepsiui ar DONS pasireiškia
oligurija bei anurija. Inkstų veikla sepsio metu
sutrinka iki 50% pacientų [19]. Inkstų funkcija
gali sutrikti dėl hipotenzijos sąlygotos
hipoperfuzijos ar nenustatant jokių inkstų
perfuzijos sutrikimų [20]. Pokyčiai pasireiškia
anksti, dar pačioje sepsio pradžioje. Greitam
veiklos sutrikimui įtakos turi mikrotrombų
formavimasis inkstų kraujagyslėse bei sulėtėjusi
inkstų kraujotaka dėl padidėjusio santykinio
kraujo klampumo, kuomet jame sumažėja
vandens kiekis ir labiau vyrauja eritrocitai bei
leukocitai. Taip pat įtakos turi ir inkstų
parenchimos pokyčiai, kai padidėja parenchimos
vidinis spaudimas dėl audinių edemos. Nustatant
inkstų funkcijos pokyčius svarbiausias žymuo
išlieka kreatininas [21]. Gydymas esant inkstų
funkcijos sutrikimams sepsio ir DONS metu yra
sudėtingas ir apima medikamentines,
nemedikamentines bei intervencines priemones.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
86
Svarbu užtikrinti tinkamą skysčių balansą, skirti
diuretikus, kuomet jis yra per didelis. Reikia
nuolatos kontroliuoti hiperglikemiją, kadangi
dideli gliukozės kiekiai toksiškai veikia inkstų
parenchimą. Be to svarbu užtikrinti tinkamą
elektrolitų balansą organizme. Hemodializė
svarbi šalinant uždegimą skatinančius citokinus.
Pacientams visuomet turi būti užtikrinama
tinkama mityba, apribotas baltymų suvartojimas,
jis neturėtų viršyti 0,8-1 g/kg per dieną [22].
Hematologinės sistemos sutrikimai. Esant
sepsiui dažnai nustatoma leukocitų skaičiaus,
hemoglobino koncentracijos bei koaguliacinės
sistemos pakitimai. Svarbiausia iš jų yra
koaguliacinė sistema. Vystantis sepsiui
pasireiškia hiperkoaguliacinė būklė, kurios metu
sumažėja trombocitų skaičius, krešumo faktorių
aktyvumas ir išsivysto diseminuota intravazalinė
koaguliacija (DIK). Dažniausiai šiai būklei
koreguoti yra vartojamas antitrombinas,
trombomodulinas bei heparinas. Antitrombinas
metaanalizės duomenimis parodė teigiamą
poveikį išgyvenamumui. Trombomodulino ir
heparino nauda išgyvenamumui išlieka
diskutuotina [23].
Virškinimo sistemos sutrikimai. Šios sistemos
sutrikimų pasireiškimas yra labai įvairus. Gali
būti nustatoma žarnų motorikos sutrikimai, ūmus
beakmenis cholecistitas, skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opos su kraujavimu bei kiti
sutrikimai. Jiems nustatyti gali būti naudojami
laboratoriniai bei vaizdiniai ar instrumentiniai
tyrimų metodai, atitinkantys įtariamą būklę.
Tačiau manoma, kad šios būklės ir joms esant
atsirandantys pokyčiai yra mažiau reikšmingi
lyginant su tais, kurie vyksta mikrolygyje. Dėl
sutrikusios žarnos sienelės funkcijos bei
imuninės sistemos pokyčių, žarnyne
susiformuoja pakitusi mikrobiota, kurios
nebegali sukontroliuoti imuninė sistema. Taip
patogenams bei jų produktams sudaromos
sąlygos patekti į ekstraląstelinį tarpą ir vėliau
plisti limfinėje sistemoje [24]. Specifinio
gydymo, siekiant išvengti žarnyno pokyčių vis
dar trūksta. Kitos ligos ir pakitimai yra gydomi
pagal jiems nustatytas gydymo gaires. Tamiya ir
kiti bendraautoriai nustatė, kad ankstyvas
enterinis maitinimas yra pranašesnis nei
parenterinis ir, jeigu yra pakankamas, sumažina
bendrą mirtingumą [25].
Neurologinės sistemos sutrikimai.
Neurologiniai sutrikimai yra vieni iš rečiausiai
nustatomų esant DONS. Jų paplitimas siekia apie
10%, o juos nustačius mirštamumas siekia 50%
[26]. Pacientams, kuriems jie pasireiškia,
būdingas miego ritmo sutrikimas, delyras,
haliucinacijos, ažitacija. Šių sutrikimų
diagnostika apsiriboja klinikiniu ištyrimu. Vieni
iš sunkiausių neurologinių sutrikimų esant
sepsiui yra polineuropatija bei polimiopatija.
Polineuropatijos išsivystymui svarbus yra
sukėlėjo tipas, hiperglikemija, gydymas
sisteminiais steroidais. Visi šie veiksniai
padidina riziką išsivystyti polineuropatijai [27].
Gydant neurologinius sutrikimus svarbiausia yra
juos laiku pastebėti, kadangi pažeidimai,
kuriuos jie sukelia, dažnai yra negrįžtami. Taip
pat labai svarbu pastebėti ir pradėti gydyti
galimas sepsio priežastis, kadangi specifinio
gydymo galimybės gydant neurologinius
sutrikimus yra ribotos. Pažymėtina, kad
benzodiazepinų grupės preparatai neturėtų būti
skiriami esant neurologiniams sutrikimams [28].
Sutrikimų įvertinimas. Organų funkcijų
sutrikimai gali būti objektyvizuoti naudojantis
įvairiomis skalėmis. Pagrindinės ir dažniausiai
naudojamos yra šios: SOFA (angl. Sequential
Organ Failure Assesment), MODS (angl.
Multiple Organ Dysfunction Score) bei LODS
(angl. Logistic Organ Dysfunction Score) [29].
Visos šios skalės vertina pagrindines organų
sistemas: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių,
neurologinę, šlapimo, hematologinę bei
virškinimo. Objektyviai įvertinus organų
pažeidimą, naudojant atitinkamas skales galima
geriau suprasti, kokio sunkumo šiuo metu yra
paciento būklė ir kokios jo tolimesnės
išgyvenimo galimybės [30]. Populiariausias
metodas įvertinti pacientų ligotumą ir skirtingų
organų sistemų pažeidimą išlieka SOFA skalė (1
lentelė).
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
87
1 lentelė. SOFA (Sequential Organ Failure Assesment) skalė [31]
Organų sistema
Rezultatai
SOFA balas
Bilirubino koncentracija μmol/l
<20
20-32
33-101
102-204
>204
0
1
2
3
4
Neurologinės sistemos vertinimas
(Glasgow komos skalė)
15
13-14
10-12
6-9
<6
0
1
2
3
4
Inkstai: kreatinino koncentracija
μmol/l
<110
110-170
171-299
300-440
>440
0
1
2
3
4
Kraujo krešėjimas: Trombocitų
skaičius 10
9
/ml
>150
<150
<100
<50
<20
0
1
2
3
4
Kvėpavimas: PaO
2
/FiO
2
(mmHg)
>400
<400
<300
<200
<100
0
1
2
3
4
Kardiovaskulinė: hipotenzijos
lygis
Nėra
Vidutinis arterinis spaudimas <70
Dopaminas <5μg/kg/min arba
dobutaminas
Dopaminas >5μg/kg/min arba
Adrenalinas/Noradrenalinas
<0,1μg/kg/min
Dopaminas >15μg/kg/min arba
Adrenalinas/Noradrenalinas
>0,1μg/kg/min
0
1
2
3
4
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
88
Ateities perspektyvos. Šiuo metu sepsio
diagnostika yra paremta klinikiniais kriterijais.
Metodų, kurie galėtų išskirti pacientus pagal
numatomus biocheminius ar imunologinius
pokyčius, vis dar trūksta [7]. Išlieka daug
neatsakytų klausimų apie sepsio patogenezę,
todėl nėra ir vieno medikamento ar jų grupės,
kuri būtų nukreipta į sepsio patogenetinį
mechanizmą [12,29,32]. Aktyviai atliekami
tyrimai ieškant naujų biologinių žymenų, vienas
jų daug žadantis cf (angl. Cell-free) DNR žymuo,
kuris galėtų parodyti ląstelių pažeidimo dydį
esant sunkioms sepsio formoms. Taip pat
atliekama vis daugiau tyrimų siekiant atrasti
specifinį gydymą, kuris padėtų suvaldyti
uždegiminio proceso sutrikimus. Tarp
tyrinėjamų medikamentų yra eritoranas,
afelimomabas ir kiti medikamentai, nukreipti į
imunomoduliatorių aktyvumą [32,33].
Numatoma, kad ateityje sepsio bei DONS
gydymas ir diagnostika turėtų
būti individualūs ir specifiški kiekvienam
pacientui. Pacientų ištyrimas turėtų būti
nukreiptas į specifinių žymenų bei pokyčių
paiešką, kuriais remiantis būtų parenkamas
gydymas. Tokios naujovės diagnostikos ir
gydymo srityje ateityje turėtų ženkliai sumažinti
sergamumą bei mirštamumą nuo sepsio net ir
tiems pacientams, kuriems nustatomi kritiniai
pakitimai [31-33].
Išvados
1. Skirtingų organų sistemų pažeidimo
įvertinimas yra individualus, todėl klasifikuojant
pažeidimus padeda vertinimo skalės. Tiriant
organų pažeidimus laikomasi atitinkamos
sistemos diagnostikos principų. Tyrinėjami
žymenys, kuriais remiantis būtų galima geriau
prognozuoti sepsio eigą, tačiau klinikinėje
praktikoje jie dar nėra taikomi.
2. DONS taikomas gydymas remiasi bendrais
gydymo principais: skysčių balanso korekcija,
uždegimo slopinimu, dirbtine ventiliacija,
hemodialize ir kitais metodais, nukreiptais į
sutrikusios funkcijos korekciją bei
kompensavimą. Nauji gydymo metodai,
nukreipti tiesiogiai į sepsio patogenezę, dar tik
tyrinėjami.
3. Pagrindinės ir dažniausiai naudojamos yra
SOFA, MODS bei LODS skalės. Dažniausiai
klinikiniame darbe naudojama SOFA skalė,
kuria remiantis įvertinama bei nustatoma
pacientų mirštamumo rizika.
Apibendrinimas
Dauginio organų nepakankamumo metu sutrinka
kelių organų veikla bei funkcijos, todėl
pacientams svarbus tinkamas kompleksinis
gydymas, kuris sumažintų mirštamumą bei
pagerintų gyvenimo kokybę. Skirtingų organų
sistemos pažeidimo įvertinimas kiekvienu atveju
yra individualus, todėl juos klasifikuojant padeda
įvairios vertinimo skalės. Dažniausiai naudojama
ir labiausiai paplitusi intensyvios terapijos
gydytojų praktikoje yra SOFA skalė. Naudojant
šią skalę yra įvertinamos šešios pagrindinės
organų sistemos ir pagal gaunamą balą
įvertinama bei nustatoma pacientų mirštamumo
rizika. Kadangi šiuo metu vis dar nėra atrastų
specifinių biologinių žymenų, kuriais remiantis
būtų galima nustatyti specifinį sepsio tipą, jam
gydyti taikomas gydymas remiasi bendrais
gydymo principais: skysčių balanso korekcija,
uždegimo slopinimu, dirbtine ventiliacija,
hemodialize ir kitais metodais. Vyksta daug
tyrimų siekiant nustatyti žymenis, kuriais
remiantis būtų galima geriau prognozuoti sepsio
eigą. Taip pat tyrimai vyksta ir gydymo srityje,
kur bandoma išsiaiškinti tikslesnį patogenezinį
mechanizmą bei sukurti į jį nukreiptą specifinį
gydymą.
Literatūra
1. Rudd, K. E., Johnson, S. C., Agesa, K. M.,
Shackelford, K. A., Tsoi, D., Kievlan, D. R.,
Colombara, D. V., Ikuta, K. S., Kissoon, N.,
Finfer, S., Fleischmann-Struzek, C., Machado, F.
R., Reinhart, K. K., Rowan, K., Seymour, C. W.,
Watson, R. S., West, T. E., Marinho, F., Hay, S.
I., Lozano, R., … Naghavi, M. (2020). Global,
regional, and national sepsis incidence and
mortality, 1990-2017: analysis for the Global
Burden of Disease Study. Lancet (London,
England), 395(10219), 200–211.
2. Singer, M., Deutschman, C. S., Seymour, C.
W., Shankar-Hari, M., Annane, D., Bauer, M.,
Bellomo, R., Bernard, G. R., Chiche, J. D.,
Coopersmith, C. M., Hotchkiss, R. S., Levy, M.
M., Marshall, J. C., Martin, G. S., Opal, S. M.,
Rubenfeld, G. D., van der Poll, T., Vincent, J. L.,
& Angus, D. C. (2016). The Third International
Consensus Definitions for Sepsis and Septic
Shock (Sepsis-3). JAMA, 315(8), 801–810.
3. van Wagenberg, L., Witteveen, E., Wieske, L.,
& Horn, J. (2020). Causes of Mortality in ICU-
Acquired Weakness. Journal of intensive care
medicine, 35(3), 293–296.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
89
4. van Vught, L. A., Klein Klouwenberg, P. M.,
Spitoni, C., Scicluna, B. P., Wiewel, M. A.,
Horn, J., Schultz, M. J., Nürnberg, P., Bonten, M.
J., Cremer, O. L., van der Poll, T., & MARS
Consortium (2016). Incidence, Risk Factors, and
Attributable Mortality of Secondary Infections in
the Intensive Care Unit After Admission for
Sepsis. JAMA, 315(14), 1469–1479.
5. Guirgis, F. W., Brakenridge, S., Sutchu, S.,
Khadpe, J. D., Robinson, T., Westenbarger, R.,
Topp, S. T., Kalynych, C. J., Reynolds, J.,
Dodani, S., Moore, F. A., & Jones, A. E. (2016).
The long-term burden of severe sepsis and septic
shock: Sepsis recidivism and organ dysfunction.
The journal of trauma and acute care surgery,
81(3), 525–532.
6. Gotts, J. E., & Matthay, M. A. (2016). Sepsis:
pathophysiology and clinical management. BMJ
(Clinical research ed.), 353, i1585.
7. van der Poll, T., van de Veerdonk, F. L.,
Scicluna, B. P., & Netea, M. G. (2017). The
immunopathology of sepsis and potential
therapeutic targets. Nature reviews.
Immunology, 17(7), 407–420.
8. Sungurlu, S., Kuppy, J., & Balk, R. A. (2020).
Role of Antithrombin III and Tissue Factor
Pathway in the Pathogenesis of Sepsis. Critical
care clinics, 36(2), 255–265.
9. Chousterman, B. G., Swirski, F. K., & Weber,
G. F. (2017). Cytokine storm and sepsis disease
pathogenesis. Seminars in immunopathology,
39(5), 517–528.
10. Minasyan H. (2017). Sepsis and septic shock:
Pathogenesis and treatment perspectives. Journal
of critical care, 40, 229–242.
11. Greco, E., Lupia, E., Bosco, O., Vizio, B., &
Montrucchio, G. (2017). Platelets and Multi-
Organ Failure in Sepsis. International journal of
molecular sciences, 18(10), 2200.
12. Jiao G, Hao L, Wang M, Zhong B, Yu M,
Zhao S, Wang P, Feng R, Tan S, Chen L.
Upregulation of endoplasmic reticulum stress is
associated with diaphragm contractile
dysfunction in a rat model of sepsis. Mol Med
Rep. 2017 Jan;15(1):366-374. doi:
10.3892/mmr.2016.6014. Epub 2016 Dec 9.
PMID: 27959404.
13. Xu, Z., Huang, Y., Mao, P., Zhang, J., & Li,
Y. (2015). Sepsis and ARDS: The Dark Side of
Histones. Mediators of inflammation, 2015,
205054.
14. Meduri, G. U., Bridges, L., Shih, M. C.,
Marik, P. E., Siemieniuk, R., & Kocak, M.
(2016). Prolonged glucocorticoid treatment is
associated with improved ARDS outcomes:
analysis of individual patients' data from four
randomized trials and trial-level meta-analysis of
the updated literature. Intensive care medicine,
42(5), 829–840.
15. Thompson, B. T., Chambers, R. C., & Liu, K.
D. (2017). Acute Respiratory Distress Syndrome.
The New England journal of medicine, 377(6),
562–572.
16. Donati, A., Carsetti, A., & Damiani, E.
(2016). The role of cardiac dysfunction in
multiorgan dysfunction. Current opinion in
anaesthesiology, 29(2), 172–177.
17. Lelubre, C., & Vincent, J. L. (2018).
Mechanisms and treatment of organ failure in
sepsis. Nature reviews. Nephrology, 14(7), 417–
427.
18. Simko, L. C., & Culleiton, A. L. (2020).
Cardiogenic shock with resultant multiple organ
dysfunction syndrome. Nursing, 50(7), 54–60.
19. Poston, J. T., & Koyner, J. L. (2019). Sepsis
associated acute kidney injury. BMJ (Clinical
research ed.), 364, k4891.
20. Gómez, H., & Kellum, J. A. (2016). Sepsis-
induced acute kidney injury. Current opinion in
critical care, 22(6), 546–553.
21. Peerapornratana, S., Manrique-Caballero, C.
L., Gómez, H., & Kellum, J. A. (2019). Acute
kidney injury from sepsis: current concepts,
epidemiology, pathophysiology, prevention and
treatment. Kidney international, 96(5), 1083–
1099.
22. Levey, A. S., & James, M. T. (2017). Acute
Kidney Injury. Annals of internal medicine,
167(9), ITC66–ITC80.
23. Iba T, Levi M, Levy JH. Sepsis-Induced
Coagulopathy and Disseminated Intravascular
Coagulation. Semin Thromb Hemost. 2020
Feb;46(1):89-95. doi: 10.1055/s-0039-1694995.
Epub 2019 Aug 23. PMID: 31443111.
24. Fay, K. T., Ford, M. L., & Coopersmith, C.
M. (2017). The intestinal microenvironment in
sepsis. Biochimica et biophysica acta. Molecular
basis of disease, 1863(10 Pt B), 2574–2583.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
90
25. Tamiya, H., Yasunaga, H., Matusi, H.,
Fushimi, K., Akishita, M., & Ogawa, S. (2015).
Comparison of short-term mortality and
morbidity between parenteral and enteral
nutrition for adults without cancer: a propensity-
matched analysis using a national inpatient
database. The American journal of clinical
nutrition, 102(5), 1222–1228.
26. Chung, H. Y., Wickel, J., Brunkhorst, F. M.,
& Geis, C. (2020). Sepsis-Associated
Encephalopathy: From Delirium to Dementia?.
Journal of clinical medicine, 9(3), 703.
27. Tauber, S. C., Djukic, M., Gossner, J., Eiffert,
H., Brück, W., & Nau, R. (2021). Sepsis-
associated encephalopathy and septic
encephalitis: an update. Expert review of anti-
infective therapy, 19(2), 215–231.
28. Senger, D., & Erbguth, F. (2017). Critical-
illness-Myopathie und -Polyneuropathie
[Critical illness myopathy and polyneuropathy].
Medizinische Klinik, Intensivmedizin und
Notfallmedizin, 112(7), 589–596.
29. Ferreira, A. M., & Sakr, Y. (2011). Organ
dysfunction: general approach, epidemiology,
and organ failure scores. Seminars in respiratory
and critical care medicine, 32(5), 543–551.
https://doi.org/10.1055/s-0031-1287862
30. Napolitano L. M. (2018). Sepsis 2018:
Definitions and Guideline Changes. Surgical
infections, 19(2), 117–125.
31. Lambden, S., Laterre, P. F., Levy, M. M., &
Francois, B. (2019). The SOFA score-
development, utility and challenges of accurate
assessment in clinical trials. Critical care
(London, England), 23(1), 374.
32. Rello, J., Valenzuela-Sánchez, F., Ruiz-
Rodriguez, M., & Moyano, S. (2017). Sepsis: A
Review of Advances in Management. Advances
in therapy, 34(11), 2393–2411.
33. Huang, M., Cai, S., & Su, J. (2019). The
Pathogenesis of Sepsis and Potential Therapeutic
Targets. International journal of molecular
sciences, 20(21), 5376.